Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą Nr. I-1508 ir jį išdėstyti taip:
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimąsi valstybės vardu, skolinantis valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymą, kitų centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę) skolinimąsi, valstybės garantijų teikimą, taip pat santykius, susijusius su valstybės reikalavimo teise į valstybės skolininkus ir valstybės garantuojamus skolininkus. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Eksporto kredito draudėjas – kredituojantis eksportuotojas, su draudimo įmone sudaręs draudimo sutartį dėl nuostolių, patirtų negavus komerciniu kreditu atidėtų mokėjimų už eksportuotas Lietuvos Respublikoje pagamintas prekes ar suteiktas paslaugas, padengimo. 2. Finansinė priemonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. 3. Grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas – didžiausias galimas grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis per biudžetinius metus. 4. Grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis – per tam tikrą laikotarpį Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas. 5. Išvestinės finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės. 6.
6Kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai – dokumentai, kuriais patvirtinamas skolinantis prisiimtas įsipareigojimas (neapimantis įsipareigojimų, prisiimamų išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, suteikiant valstybės garantijas) grąžinti dokumentuose nurodytą pinigų sumą šiuose dokumentuose sutartomis (nustatytomis) sąlygomis (komerciniai popieriai, paprastieji ir įsakomieji vekseliai, depozitų sertifikatai, Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutartys ir pan.). 7. Kredituojantis eksportuotojas – Lietuvos Respublikoje veikiantis, ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturintis Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, kuris eksportuoja į kitas šalis Lietuvos Respublikoje pagamintas prekes arba kuris eksportuoja paslaugas ir taiko šių prekių ar paslaugų pirkėjui apmokėjimo už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas atidėjimą (tai yra suteikia pirkėjui komercinį kreditą). 8. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme. 9. Paskola – lėšų skolinimosi arba skolinimo priemonė, kai paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Tokia paskolos sutartis neapima vertybinių popierių išleidimo arba kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo. 10.
10Skolos grąžinimo sutartis – Vyriausybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko sudaryta sutartis dėl skolos valstybei, atsiradusios dėl šių skolininkų neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų įsipareigojimų pagal valstybės perskolinamos paskolos, valstybės garantuojamos paskolos sutartis arba valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dokumentus, grąžinimo. 11. Tarptautinė finansų institucija – Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, šios sutarties pagrindu pasirašytu susitarimu arba Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtas subjektas, turintis juridinio asmens statusą ir vykdantis tokioje sutartyje, susitarime arba Europos Sąjungos teisės akte nustatytą finansinę ir (arba) investicinę veiklą, arba tokio subjekto valdomas fondas. 12. Užsienio kreditoriai – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių pagrindiniai asmeniniai ir ekonominiai interesai yra kitose šalyse (ne Lietuvos Respublikoje) ir kurie nuolat veikia ar gyvena kitose šalyse arba veikia ar gyvena Lietuvos Respublikoje trumpiau negu vienus metus ir yra įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių arba ne nuosavybės vertybinių popierių, suteikę paskolų pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 13. Valdžios sektorius – sektorius, apimantis centrinės valdžios (Vyriausybės ir kitų prie šio centrinės valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų), vietos valdžios (savivaldybių ir kitų prie šio vietos valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų) ir valstybės socialinės apsaugos fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų prie šio socialinės apsaugos fondų sektoriaus priskiriamų subjektų) sektorius. Subjektų priskyrimą prie sektorių ir klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 14.
14Valstybės garantija – valstybės turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir sumokėti už grąžinamą skolą ar jos dalį palūkanas vidaus arba užsienio kreditoriui už valstybės garantuojamą skolininką įvykdyti turtinius įsipareigojimus pagal valstybės garantuojamų paskolų sutartis ir valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dokumentus, jeigu valstybės garantuojamas skolininkas neįvykdo šiose sutartyse ar dokumentuose nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. 15. Valstybės garantija tarptautinei finansų institucijai – valstybės turtinis įsipareigojimas Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, šios sutarties pagrindu pasirašytame susitarime arba Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis įvykdyti turtinius įsipareigojimus pagal tarptautinės finansų institucijos arba Europos Komisijos pasirašytas arba garantuotas paskolų, vertybinių popierių emisijos platinimo arba kitas skolinimo (skolinimosi) sutartis, jeigu tarptautinė finansų institucija, Europos Komisija arba trečiųjų šalių subjektai neįvykdo šiose sutartyse nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. 16. Valstybės garantija už garantijų instituciją – valstybės turtinis įsipareigojimas įvykdyti savo garantuojamos garantijų institucijos įsipareigojimus garantijų institucijos garantijos gavėjams, jeigu garantijų institucija neįvykdo garantijoje nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. 17. Valstybės garantuojama garantijų institucija (toliau – garantijų institucija) – Vyriausybės įsteigtas juridinis asmuo, kuris pagal savo išduotą garantiją tos garantijos gavėjui užtikrina įsipareigojimų vykdymą toje garantijoje nustatyta suma ir sąlygomis. 18.
18Valstybės garantuojama paskola – Lietuvos Respublikos juridinio asmens, Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjo gauta paskola pagal sutartį, sudarytą su vidaus arba užsienio kreditoriumi, arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, kuriais užtikrinamų įsipareigojimų grąžinti visą skolą ar jos dalį, ir už grąžinamą skolą ar jos dalį sumokėti palūkanas ir kitas pagal šiuos dokumentus mokėtinas sumas įvykdymą garantuoja valstybė. 19. Valstybės garantuojamas skolininkas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas ar Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjas, gavę valstybės garantuojamą paskolą pagal sutartį, kurios įsipareigojimų grąžinti visą skolą ar jos dalį, ir už grąžinamą skolą ar jos dalį sumokėti palūkanas ir kitas pagal šiuos dokumentus mokėtinas sumas įvykdymą garantuoja valstybė, taip pat Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, išleidęs valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius. 20. Valstybės garantuojami ne nuosavybės vertybiniai popieriai – Lietuvos Respublikos juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo leidžiami ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių išleidimo dokumentuose nustatytų įsipareigojimų išpirkti visus juos ar jų dalį, už išperkamus šiuos vertybinius popierius ar jų dalį sumokėti susikaupusias palūkanas ir kitas pagal šių vertybinių popierių išleidimo dokumentus mokėtinas sumas įvykdymą garantuoja valstybė. 21.
21Valstybės garantuojamos garantijų institucijos individuali garantija (toliau – individuali garantija) – valstybės garantuojamos garantijų institucijos įsipareigojimas šios institucijos garantijos gavėjui garantijoje nurodyta suma ir sąlygomis užtikrinti savo garantuojamų įsipareigojimų vykdymą. 22. Valstybės garantuojamos garantijų institucijos portfelinė garantija (toliau – portfelinė garantija) – valstybės garantuojamos garantijų institucijos įsipareigojimas šios institucijos garantijos gavėjui garantijoje nurodyta suma ir sąlygomis užtikrinti savo garantuojamų įsipareigojimų, įtrauktų į garantuojamą portfelį, vykdymą. 23. Valstybės perskolinama paskola (toliau – perskolinama paskola) – Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba kitų valstybės piniginių išteklių Lietuvos Respublikos juridiniam asmeniui (išskyrus kitas nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos biudžetines įstaigas), Lietuvos Respublikoje įsteigtam Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialui suteikiama paskola. 24. Valstybės skola – prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. 25. Valstybės skolininkas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, pagal sutartį, sudarytą su valstybe, arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gavę valstybės perskolinamą paskolą, įsipareigoję valstybei ją tinkamai naudoti ir grąžinti ir (arba) prisiėmę įsipareigojimus pagal skolos grąžinimo sutartis. 26.
26Valstybės vardu pasiskolintos lėšos – Vyriausybei atstovaujančios Finansų ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka pasiskolintos lėšos, gautos išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 27. Vidaus kreditoriai – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių pagrindiniai asmeniniai ir ekonominiai interesai yra Lietuvos Respublikoje, kurie nuolat veikia ar gyvena Lietuvos Respublikoje arba veikia ar gyvena kitose šalyse trumpiau negu vienus metus ir yra įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių arba ne nuosavybės vertybinių popierių, suteikę paskolų pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 28. Vyriausybės depozitinio įsipareigojimo sutartis – sutartis, kuria patvirtinamas Vyriausybės valstybės vardu prisiimtas įsipareigojimas grąžinti iš vidaus ar užsienio kreditoriaus gautą pinigų sumą šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 29. Vyriausybės vertybiniai popieriai – vidaus ar užsienio rinkose Vyriausybės valstybės vardu išleidžiami vertybiniai popieriai, kuriais patvirtinama jų turėtojų teisė nustatytais terminais gauti jų nominaliąją vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą. 30. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme. 3 straipsnis. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, ir valstybės garantijų teikimo ir kitų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi pagrindinės nuostatos
1.
Sprendimą dėl grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito, valstybės garantijų limitų ir centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę) bendro skolinimosi limito Vyriausybės siūlymu priima Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą. Nustatant tam tikrų metų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio ir valstybės garantijų limitus, neįtraukiama:
1) į grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą – Vyriausybės pasiskolintų lėšų suma, skirta perskolinamoms paskoloms, naudojamoms Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti;
2) į valstybės garantijų limitą – valstybės garantijų tarptautinėms finansų institucijoms suma. 2. Vyriausybės vertybinius popierius leidžia, paskolas valstybės vardu ima, valstybės garantijas teikia ir įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus prisiima Vyriausybė, laikydamasi tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymuose nustatytų limitų, šio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyta tvarka. 3. Skolinantis valstybės vardu, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija.
Finansų ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka:
1) skolinasi finansinius išteklius vidaus ir užsienio rinkose, imdama paskolas, išleisdama Vyriausybės vertybinius popierius ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
2) nustato Vyriausybės vertybinių popierių charakteristikas, išleidimo į apyvartą sąlygas ir vidaus ar užsienio kreditorių, įsigijusių Vyriausybės vertybinių popierių, kolektyvinių veiksmų, susijusių su Vyriausybės vertybinių popierių emisijos (emisijų) sąlygų keitimu, nuostatas ir jų taikymo atvejus ir tvarką, įsipareigojimų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus sąlygas;
3) atlieka operacijas su Vyriausybės vertybiniais popieriais vidaus ir užsienio rinkose. 4. Valdant perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Finansų ministerija Vyriausybės sprendimu ir jos nustatyta tvarka:
1) sudaro su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju pavedimo sutartis dėl Finansų ministerijos perduodamų administruoti perskolinamų paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų.
Perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, perduodamus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, ir jų administravimo tvarką nustato Vyriausybė;
2) nurašo šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytas beviltiškomis pripažintas perskolinamas paskolas arba skolas;
3) atlygintinai perleidžia reikalavimą grąžinti perskolinamas paskolas arba skolas ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus, jeigu ekonominiu požiūriu taikyti tokią priemonę yra tikslinga ir tokios priemonės taikymas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus;
4) kai valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas didina įstatinį kapitalą papildomais įnašais, gali įsigyti šių skolininkų akcijų už emisijos kainą, įskaitydama jų įsiskolinimus valstybei, jeigu ekonominiu požiūriu taikyti tokią priemonę yra tikslinga ir tokios priemonės taikymas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus;
5) vykdo kitas teisės aktų nustatytas valstybės, kaip kreditorės, teises pagal perskolinamų paskolų, skolos grąžinimo sutartis ir pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 5. Valdant ir administruojant Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtus įsipareigojimus, administruojant perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija.
Finansų ministerija:
1) tvarko valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir prisiimtų įsipareigojimų, išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, apskaitą ir rengia finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius;
2) sistemina, kaupia, saugo ir tvarko duomenis apie išleistus Vyriausybės vertybinius popierius, valstybės vardu gautas paskolas, valstybės garantuojamas paskolas, valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius, perskolinamas paskolas ir kitus įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
3) saugo valstybės vardu gautų paskolų sutarčių, perskolinamų paskolų sutarčių, valstybės garantijų, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susijusių ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų, skolos grąžinimo sutarčių ir kitų su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir su valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių dokumentų originalus;
4) planuoja skolinimosi poreikį;
5) pasibaigus biudžetiniams metams, derina su kreditoriais valstybės vardu pasiskolintų lėšų likučius;
6) naudoja finansines priemones (tarp jų ir išvestines) Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtiems įsipareigojimams valdyti;
7) skelbia duomenis apie valstybės skolininkus ir valstybės garantuojamus skolininkus, laikydamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). 6.
6Finansų ministerija arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus:
1) organizuoja perskolinamų paskolų teikimą ir kontroliuoja jų paskirstymą, grąžinimą, naudojimą ir kitų finansinių įsipareigojimų, susijusių su perskolinamomis paskolomis, vykdymą;
2) analizuoja valstybės skolininkų arba valstybės garantuojamų skolininkų finansinę būklę;
3) grupuoja finansų ministro nustatyta tvarka perskolinamas paskolas, įsipareigojimus pagal skolos grąžinimo sutartis ir valstybės garantuojamų skolininkų valstybės garantuojamas paskolas, valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius;
4) turi teisę Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka peržiūrėti perskolinamos paskolos arba skolos grąžinimo sąlygas ir pasirašyti su valstybės skolininku arba valstybės garantuojamu skolininku perskolinamos paskolos sąlygų pakeitimo sutartį arba skolos grąžinimo sutartį, jeigu ekonominiu požiūriu inicijuoti bankroto procesą arba skolos išieškojimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka yra netikslinga. 7. Visiems iš šio įstatymo reglamentuojamų santykių atsirandantiems Vyriausybės prisiimtiems turtiniams įsipareigojimams vykdyti naudojami visi galimi valstybės finansiniai ištekliai, tarp jų ir nauji valstybės turtiniai įsipareigojimai. 8. Esamas ir būsimas valstybės turtas negali būti įkeistas kaip valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės vertybiniai popieriai įkeičiami sudarant atpirkimo sandorius ir kai suteikiamas finansinis užstatas naudojant išvestines finansines priemones Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtiems įsipareigojimams valdyti. 9. Lietuvos banko aukso ir užsienio valiutos rezervai negali būti įkeisti kaip valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė. 10.
10Vyriausybė arba jos įgaliota institucija valstybės vardu pasiskolintas lėšas gali naudoti tik šiame įstatyme nurodytiems tikslams. 11. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę teikti perskolinamas paskolas, išskyrus atvejus, kai lėšos gaunamos pagal paskolų sutartis, kuriose nustatyta kitaip. Perskolinamų paskolų sutartis su valstybės skolininkais pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas asmuo. 12. Perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo tvarką nustato Vyriausybė. 13. Valstybės skolininkai arba valstybės garantuojami skolininkai, išskyrus Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigas, Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjus ir savivaldybes, iki nėra visiškai įvykdyti turtiniai įsipareigojimai, be Finansų ministerijos arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, rašytinio leidimo ir nesuderinę sąlygų šiems veiksmams atlikti neturi teisės:
1) reorganizuoti juridinio asmens;
2) mažinti įstatinio kapitalo;
3) parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikio turto, išskyrus įmonės veikloje nenaudojamą turtą;
4) laiduoti ar garantuoti savo turtu kitų subjektų prievolių įvykdymo;
5) teikti paskolų (išskyrus vartojimo kreditą);
6) investuoti turto į kitus ūkio subjektus;
7) prisiimti naujų įsipareigojimų išplatinant skolos vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis (išskyrus atvejus, kai imama valstybės perskolinama paskola), finansinės nuomos (lizingo) sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (išskyrus atvejus, kai suteikiama valstybės garantija). 14.
14Šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams netaikomi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyti apribojimai, susiję su draudimu bendrovėms skolinantis iš akcininkų įkeisti akcininkams savo turtą ir su metinių palūkanų normos ribojimu. 15. Jeigu valstybės garantija užtikrintos reikalavimo teisės perleidžiamos pagal Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymą, valstybės garantija, kuria užtikrinamos šios perleidžiamos reikalavimo teisės, galioja neatsižvelgiant į tai, kad valstybės garantija reikalavimo teisių perleidimas draudžiamas ar ribojamas. 16. Centrinės valdžios sektoriaus subjektas (išskyrus Vyriausybę), turintis teisę skolintis, gali skolintis, platindamas vertybinius popierius, pasirašydamas paskolų sutartis ar prisiimdamas kitus skolinius įsipareigojimus, neviršydamas jam nustatyto tam tikrų metų skolinimosi limito. 17. Vyriausybė Seimo nustatytą centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę) tam tikrų metų bendrą skolinimosi limitą paskirsto:
1) centrinės valdžios sektoriaus subjektams dėl 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta ar didesnės skolinimosi sumos ir centrinės valdžios sektoriaus subjektams, kurie nėra ministrų valdymo srities įstaigos, tam tikrų metų skolinimosi limitą;
2) ministrams tam tikrų metų skolinimosi limitą. 18. Ministras, neviršydamas Vyriausybės jam paskirto tam tikrų metų skolinimosi limito, nustato jo valdymo srities įstaigoms – centrinės valdžios sektoriaus subjektams, turintiems teisę skolintis ir numatantiems atitinkamais metais skolintis, tam tikrų metų skolinimosi limitą dėl mažesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta skolinimosi sumos. 19.
19Valdžios sektoriui priskiriamų subjektų priskyrimą prie centrinės valdžios, vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų sektorių bei klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius subjektų priskyrimą prie sektorių ir jų klasifikavimą. 4 straipsnis. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir valstybės garantijų suteikimo tikslai
1Vyriausybė valstybės vardu gali skolintis šiems tikslams:
1) valstybės biudžeto deficitui finansuoti ir valstybės pinigų srautams subalansuoti;
2) valstybės biudžete numatytoms investicijoms finansuoti;
3) perskolinamoms paskoloms, naudojamoms investicijų projektams finansuoti, ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti bei Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti;
4) valstybės skolai dengti, taip pat finansiniams ištekliams, naudojamiems valstybės skolai dengti, sukaupti;
5) valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti ir šių fondų pinigų srautams subalansuoti;
6) valstybės prisiimtiems garantiniams įsipareigojimams pagal suteiktas valstybės garantijas vykdyti;
7) Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų, įstaigų ar agentūrų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose;
8) Lietuvos Respublikos atitinkamų tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas. 2.
2Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją dėl:
1) paskolų, naudojamų investicijų projektams finansuoti;
2) paskolų, naudojamų Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti;
3) Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Asmenims, gavusiems šiame punkte nurodytas paskolas, šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos netaikomos;
4) Lietuvos Respublikos juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo imamų paskolų, kai tokios paskolos imamos perskolinamai paskolai arba valstybės garantuojamai paskolai refinansuoti;
5) paskolų, naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti, kai šios lėšos naudojamos strateginiams Lietuvos Respublikos tikslams pasiekti;
6) paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. 3. Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų, įstaigų ar agentūrų sprendimus ir (arba) su tuo susijusias sutartis ar susitarimus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar šių sutarčių pagrindu su tarptautine finansų institucija pasirašytus susitarimus. 4.
4Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl:
1) iš finansų įstaigų, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų investicijoms finansuoti;
2) iš finansų įstaigų, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų apyvartinėms lėšoms papildyti;
3) gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartis, sudarytas su finansų įstaigomis, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas;
4) piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo sutartis, skirtas kliento apyvartinėms lėšoms papildyti;
5) dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir (ar) kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo kredituojančiam eksportuotojui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui arba draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
6) piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui pagal įsigytas emitento, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, obligacijas, skirtas investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti;
7) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo;
8) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, gavimo;
9) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui arba jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
10) savo garantuotų paskolų, kurias finansų įstaigos gali pateikti kaip finansinį užstatą ar kitaip įkeisti Lietuvos bankui, užtikrindamos savo įsipareigojimus pagal Lietuvos banko suteiktas paskolas arba kitas Lietuvos banko operacijas už jo paskolas finansų įstaigai.
Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl:
1) iš finansų įstaigų, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų investicijoms finansuoti;
2) iš finansų įstaigų, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų apyvartinėms lėšoms papildyti;
3) gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartis, sudarytas su finansų įstaigomis, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas;
4) piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo sutartis, skirtas kliento apyvartinėms lėšoms papildyti;
5) dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir (ar) kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo kredituojančiam eksportuotojui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui arba draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
6) piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui pagal įsigytas emitento, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, obligacijas, skirtas investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti;
7) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo;
8) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, gavimo;
9) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui arba jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
10) savo garantuotų paskolų, kurias finansų įstaigos gali pateikti kaip finansinį užstatą ar kitaip įkeisti Lietuvos bankui, užtikrindamos savo įsipareigojimus pagal Lietuvos banko suteiktas paskolas arba kitas Lietuvos banko operacijas už jo paskolas finansų įstaigai. Garantijų institucijos įsipareigojimai pagal suteiktą šiame punkte nurodytą garantiją yra vykdomi, jeigu šios garantijų institucijos garantuotos paskolos gavėjas neįvykdo visų ar dalies savo įsipareigojimų pagal individualia garantija garantuotą paskolą Lietuvos bankui arba kitai finansų įstaigai, kuriai Lietuvos bankas yra perleidęs pateiktas kaip finansinį užstatą ar kitaip įkeistas garantijų institucijos garantuotas paskolas.
5Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos garantijos teikiamos vadovaujantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais. 5 straipsnis. Skolinimasis valstybės vardu
1Sprendimą skolintis valstybės vardu, neviršydama Lietuvos Respublikos atitinkamų tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyto grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito, priima Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams. 2. Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija, skolindamasi valstybės vardu ir valdydama skolinantis valstybės vardu skolinantis prisiimtus įsipareigojimus, turi užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą valstybės išlaidų finansavimą ir prisiimtų skolinių įsipareigojimų vykdymą skolintomis lėšomis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika vidutiniu laikotarpiu. 3. Valstybės vardu gaunamų paskolų sutartys, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susiję dokumentai, išvestinių finansinių priemonių sandoriai ir kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai yra komerciniai susitarimai, kuriuos pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas (įgalioti) finansų viceministras (viceministrai) kurie pasirašomi finansų ministro nustatyta tvarka. 4.
4Kreditoriaus pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl valstybės vardu gaunamos paskolos arba kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų, taip pat dėl kitų teisinių dokumentų, susijusių su valstybės skolinimusi, ir Vyriausybės vertybinių popierių platintojo pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl dokumentų, susijusių su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu, pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas asmuo. 5. Valstybės vardu pasiskolintos lėšos gaunamos ir grąžinamos per valstybės fiskalinį agentą – Lietuvos banką arba per kitą banką. 6. Finansų ministerija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti fiskalinį agentą operacijoms su Vyriausybės vertybiniais popieriais atlikti. Jeigu Finansų ministerija sutinka, fiskalinis agentas gali nustatyti šių operacijų vykdymo tvarką. 6 straipsnis. Valstybės garantijos
1Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl didesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, Vyriausybės siūlymu priima Seimas. 2.
2Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl ne didesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos, sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių (valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių), naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, ir sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai priima Vyriausybė, neviršydama tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyto valstybės garantijų limito ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Europos Sąjungos teisės aktais, Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar agentūrų sprendimais ir (arba) susijusiomis sutartimis ar susitarimais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais. 3. Valstybės garantiją, valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai ir Europos Sąjungos teisės aktų, Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar agentūrų sprendimų ir (arba) susijusių sutarčių ar susitarimų arba Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu parengtą susitarimą pasirašo finansų ministras, o kreditoriaus pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl suteiktos garantijos pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas asmuo. 4. Už suteiktą valstybės garantiją iš valstybės garantuojamo skolininko, išskyrus savivaldybes, valstybės socialinės apsaugos fondus ir Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjus, imama garantinė įmoka. Garantinės įmokos dydį ir jos mokėjimo taisykles nustato Vyriausybė.
Garantinės įmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės garantuojamo skolininko strateginę reikšmę valstybės atžvilgiu, įgyvendinamo investicijų projekto arba valstybės garantuojama paskola ar valstybės garantuojamais ne nuosavybės vertybiniais popieriais finansuojamo tikslo svarbą, ir imamos valstybės garantuojamos paskolos dydį ir kitus Vyriausybės nustatytus kriterijus, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip. 5. Valstybės turtiniai įsipareigojimai pagal valstybės garantijas tampa valstybės skola, kai valstybės garantuojamam skolininkui iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodyta taikos sutartis, taip pat kitais atvejais, kai valstybė už valstybės garantuojamą skolininką sistemingai vykdo savo įsipareigojimus pagal garantiją. 7 straipsnis. Garantijų institucijų steigimas ir valstybės garantija už garantijų instituciją
1Vyriausybė turi teisę steigti garantijų institucijas, kurios teiktų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas garantijas, jeigu tam tikroms programoms įgyvendinti yra numatyta lėšų tų metų valstybės biudžete ar valstybės fonduose. Šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytos garantijos gali būti teikiamos kaip individualios garantijos ir (arba) portfelinės garantijos. 2. Už garantijų institucijos įsipareigojimų pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas garantijas įvykdymą garantuoja valstybė. Vyriausybė kiekvienais metais kiekvienai garantijų institucijai nustato įsipareigojimų pagal garantijas limitus. Šie limitai negali viršyti Lietuvos Respublikos atitinkamų tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limito. 3.
3Garantijų institucijos garantijas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasirašo garantijų institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų suteiktos šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytos garantijos prilyginamos valstybės garantijai. 4. Garantijų institucija, įgyvendindama valstybės vykdomas programas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nagrinėja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialų ar Lietuvos Respublikos piliečių arba kitų asmenų, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, prašymus suteikti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas garantijas, tvarko įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas apskaitą, kontroliuoja, kaip yra vykdomos garantijos sąlygos, ir taiko poveikio priemones garantijų sąlygų nevykdantiems garantijų institucijos skolininkams ir (arba) garantijų gavėjams. 5. Garantijų institucijos veiklos priežiūrą atlieka ir šios institucijos atskaitomybę nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 6. Garantijų institucija ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos privalo pateikti Vyriausybei įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada. 7. Jeigu garantijų institucijos nuostoliai pasiekia ketvirtį įstatinio kapitalo, Vyriausybė turi sustabdyti naujų garantijų teikimą. 8 straipsnis. Valstybės skolininkų ir valstybės garantuojamų skolininkų finansinės veiklos kontrolė
1Asmenys, norintys gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją, dėl gaunamos paskolos arba išleidžiamų ne nuosavybės vertybinių popierių Finansų ministerijai privalo pateikti Vyriausybės nustatytus dokumentus. 2.
2Valstybės skolininkai ir valstybės garantuojami skolininkai, išskyrus fizinius asmenis, privalo rengti, teikti ir skelbti savo įmonės finansinių ataskaitų rinkinius finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, teikti Finansų ministerijai arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, metinės ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitas, metinės veiklos pareikalavus pateikti laikotarpio, kai buvo disponuojama perskolinama valstybės garantuojama paskola arba lėšomis, gautomis už išleistus valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius, auditoriaus išvadą, kito laikotarpio auditoriaus išvadą Finansų ministerijos arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo reikalavimu, taip pat informaciją apie esamas ir atidaromas naujas sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigose, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigų sąskaitų ir kitų rekvizitų, nurodytų sutartyse, pasikeitimus. 3. Už audito paslaugas sumokama iš valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko lėšų. 4. Teisės aktų nustatyta tvarka valstybės Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos ir įstaigos (toliau – kontrolės institucijos ir įstaigos) tikrina valstybės skolininkų ir valstybės garantuojamų skolininkų, išskyrus fizinius asmenis, ūkinę veiklą ir finansinę būklę, taip pat perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimą, perskolinamų paskolų ir lėšų, gautų už išleistus valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius, naudojimą pagal tikslinę paskirtį ir grąžinimą. 5.
5Valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas privalo pateikti Finansų ministerijai arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, audito įmonėms, kontrolės institucijoms ir įstaigoms jų reikalaujamus dokumentus jų nustatytais terminais, išskyrus dokumentus, kurių pateikimo tvarką nustato Vyriausybė. 9 straipsnis. Prievolių neįvykdymo teisinės pasekmės
1Už pavėluotą perskolinamos paskolos ar skolos grąžinimo sutartyse nustatytų turtinių įsipareigojimų vykdymą šiose sutartyse nustatomi delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigių dydis apskaičiuojamas taikant praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Vyriausybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį, padidintą 10 procentinių punktų, padalytą iš 360. Jeigu praėjusį kalendorinį ketvirtį aukciono būdu nebuvo išleisti Vyriausybės iždo vekseliai, taikomas paskutinis prieš tai buvęs delspinigių dydis. 2. Vyriausybė arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, jos įgaliota institucija ar įstaiga turi teisę atleisti valstybės skolininką nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių už laiku negrąžintas perskolinamas paskolas arba skolas ir nesumokėtas palūkanas mokėjimo arba sustabdyti delspinigių skaičiavimą valstybės skolininkui arba valstybės garantuojamam skolininkui, taip pat atleisti šiuos skolininkus nuo nesumokėto valiutų kursų skirtumo mokėjimo, kai šis skirtumas apskaičiuotas skolininkams praleidus prievolės įvykdymo terminą, ir nuo nesumokėto valiutų kursų skirtumo mokėjimo, kai po prievolės įvykdymo termino pabaigos valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo dėl valiutų kursų pasikeitimo.
Atleidimo nuo delspinigių mokėjimo, nuo valiutų kursų skirtumo mokėjimo, taip pat delspinigių skaičiavimo sustabdymo sąlygos:
1) valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas neturi galimybės sumokėti visos skolos, įskaitant delspinigius ir (arba) valiutų kursų skirtumą, tačiau, atsižvelgiant į skolos išieškojimo galimybes, išlaidas ir galimas neigiamas priverstinio skolos išieškojimo pasekmes valstybės ar atskiro regiono mastu, atleidus valstybės skolininką arba valstybės garantuojamą skolininką nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių ar jų dalies ir (arba) nuo nesumokėto valiutų kursų skirtumo mokėjimo, jis įsipareigoja padengti likusią skolos dalį ir esant galimybei pateikia skolos grąžinimą užtikrinančias priemones;
2) valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko – fizinio asmens, taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki.
Kriterijus, kuriais vadovaujantis pripažįstama, kad valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko – fizinio asmens, taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. 3. Finansų ministerija arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga turi teisę išieškoti iš valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko laiku negrąžintą perskolinamą paskolą arba skolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas, delspinigius, valiutų kursų skirtumą arba kitas sutartyse nurodytas įmokas ir valstybės patirtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu.
Jeigu valstybės garantuojamas skolininkas nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir dėl to valstybei, kaip garantui, tenka juos įvykdyti, Finansų ministerija arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę valstybės garantuojamam skolininkui. Jeigu valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėja, šie skolininkai privalo sumokėti Finansų ministerijai arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio valiutos kurso skirtumą. Finansų ministerijos sprendimai dėl skolos išieškojimo iš valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko perduodami antstoliams vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. 4.
4Kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, jis turi teisę perimti valstybės nuosavybėn valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko, arba trečiųjų asmenų turtą, jeigu nepavyksta jo realizuoti Civilinio proceso kodekso ir (ar) Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka, jį administruoti ir realizuoti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kad būtų įvykdyti visi skolininkų turtiniai įsipareigojimai, taip pat atlygintos valstybės ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. 4. 5. Jeigu valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas laiku nevykdo turtinių įsipareigojimų pagal sutartis arba jeigu prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė yra nepakankama, Finansų ministerija arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, gali pareikalauti iš šių skolininkų pateikti papildomą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę. 5. 6. Jeigu valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas laiku nevykdo turtinių įsipareigojimų ir ekonominiu požiūriu netikslinga šiam skolininkui keisti perskolinamos paskolos ir (arba) skolos grąžinimo sąlygas arba priimti ir pateikti vykdyti Finansų ministerijos sprendimą išieškoti skolą, Finansų ministerija arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti bankroto procesą valstybės skolininkui arba valstybės garantuojamam skolininkui. 10 straipsnis. Perskolinamų paskolų arba skolų pripažinimas beviltiškomis
1.
Beviltiška perskolinama paskola arba skola gali būti pripažinta ta valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko negrąžinta perskolinama paskola arba skola, jos dalis, taip pat nesumokėtos palūkanos, delspinigiai ir kiti turtiniai įsipareigojimai, kurių neįmanoma arba netikslinga išieškoti dėl šių priežasčių:
1) mirus valstybės skolininkui arba valstybės garantuojamam skolininkui, nėra įpėdinių, galinčių atsakyti už valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko turtinius įsipareigojimus valstybei (kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, – mirus valstybės remiamos paskolos gavėjui); valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas yra likviduotas;
2) su valstybės skolininku arba valstybės garantuojamu skolininku sudaroma Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodyta taikos sutartis arba yra baigta šių skolininkų restruktūrizavimo byla;
3) jeigu, atlygintinai perleidus reikalavimą grąžinti perskolinamas paskolas arba skolas ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus, gauta suma yra mažesnė už perskolinamą paskolą arba skolą, beviltiška pripažįstama likusi negauta perskolinamos paskolos arba skolos dalis;
4) praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo tos dienos, kurią buvo pradėti išieškojimo veiksmai, nerasta valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko turto arba rastas turtas yra nelikvidus (neįmanoma jo realizuoti). Jeigu rasto turto pakanka tik skolos daliai padengti, beviltiška pripažįstama likusi skolos dalis;
5) valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko – fizinio asmens, taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki. Sunkią ekonominę (socialinę) padėtį įrodančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais. 2.
2Sprendimą dėl perskolinamos paskolos arba skolos pripažinimo beviltiška Finansų ministerijos siūlymu, teikiamu finansų ministro nustatyta tvarka, priima Vyriausybė, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, – Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga šios institucijos ar įstaigos nustatyta tvarka. 3. Perskolinama paskola arba skola, pripažinta beviltiška šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, pasibaigia ir yra nurašoma iš atitinkamų apskaitos dokumentų. 4. Perskolinama paskola arba skola, pripažinta beviltiška šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka revizuojama, tai yra svarstomos išieškojimo galimybės, analizuojama skolininkų finansinė būklė, atliekama turto paieška. Nustačius perskolinamos paskolos arba skolos (ar jos dalies) išieškojimo galimybes, ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5. Perskolinamų paskolų arba skolų, pripažintų beviltiškomis, nurašymo, apskaitos, taip pat revizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 11 straipsnis. Atskaitomybė
1Vyriausybė, pasibaigus biudžetiniams metams teikdama Seimui nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį, kartu pateikia Finansų ministerijos nustatyta tvarka parengtą informaciją apie valstybės skolą. 2. Informacija apie valstybės skolą teikiama metiniame nacionaliniame finansinių ataskaitų rinkinyje rinkinio aiškinamajame rašte Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.“
12024 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Už pavėluotą perskolinamos paskolos ar skolos grąžinimo sutartyse nustatytų turtinių įsipareigojimų vykdymą šiose sutartyse nurodomi delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną.
Delspinigiams apskaičiuoti taikomas Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbtas delspinigių dydis, kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę (apvalinant iki trijų skaičių po kablelio): D = (VP + 7 %) / 360, kur: D – delspinigių dydis (procentais); VP – praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumas procentais antrinės vertybinių popierių apyvartos, kaip ji apibrėžta Vertybinių popierių įstatyme, rinkoje.“
2Šis įstatymas taikomas rengiant 2025–2027 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto Nr. XIVP-3763(2) lyginamasis variantas
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą Nr. I-1508 ir jį išdėstyti taip:
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimąsi valstybės vardu, skolinantis valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymą, kitų centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę) skolinimąsi, valstybės garantijų teikimą, taip pat santykius, susijusius su valstybės reikalavimo teise į valstybės skolininkus ir valstybės garantuojamus skolininkus. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Eksporto kredito draudėjas – kredituojantis eksportuotojas, su draudimo įmone sudaręs draudimo sutartį dėl nuostolių, patirtų negavus komerciniu kreditu atidėtų mokėjimų už eksportuotas Lietuvos Respublikoje pagamintas prekes ar suteiktas paslaugas, padengimo. 2. Finansinė priemonė – kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. 3. Grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas – didžiausias galimas grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis per biudžetinius metus. 4. Grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis – per tam tikrą laikotarpį Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas. 5. Išvestinės finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės. 6.
6Kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai – dokumentai, kuriais patvirtinamas skolinantis prisiimtas įsipareigojimas (neapimantis įsipareigojimų, prisiimamų išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, suteikiant valstybės garantijas) grąžinti dokumentuose nurodytą pinigų sumą šiuose dokumentuose sutartomis (nustatytomis) sąlygomis (komerciniai popieriai, paprastieji ir įsakomieji vekseliai, depozitų sertifikatai, Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutartys ir pan.). 7. Kredituojantis eksportuotojas – Lietuvos Respublikoje veikiantis, ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturintis Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, kuris eksportuoja į kitas šalis Lietuvos Respublikoje pagamintas prekes arba kuris eksportuoja paslaugas ir taiko šių prekių ar paslaugų pirkėjui apmokėjimo už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas atidėjimą (tai yra suteikia pirkėjui komercinį kreditą). 8. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme. 9. Paskola – lėšų skolinimosi arba skolinimo priemonė, kai paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Tokia paskolos sutartis neapima vertybinių popierių išleidimo arba kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo. 10.
10Skolos grąžinimo sutartis – Vyriausybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko sudaryta sutartis dėl skolos valstybei, atsiradusios dėl šių skolininkų neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų įsipareigojimų pagal valstybės perskolinamos paskolos, valstybės garantuojamos paskolos sutartis arba valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dokumentus, grąžinimo. 11. Tarptautinė finansų institucija – Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, šios sutarties pagrindu pasirašytu susitarimu arba Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtas subjektas, turintis juridinio asmens statusą ir vykdantis tokioje sutartyje, susitarime arba Europos Sąjungos teisės akte nustatytą finansinę ir (arba) investicinę veiklą, arba tokio subjekto valdomas fondas. 12. Užsienio kreditoriai – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių pagrindiniai asmeniniai ir ekonominiai interesai yra kitose šalyse (ne Lietuvos Respublikoje) ir kurie nuolat veikia ar gyvena kitose šalyse arba veikia ar gyvena Lietuvos Respublikoje trumpiau negu vienus metus ir yra įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių arba ne nuosavybės vertybinių popierių, suteikę paskolų pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 13. Valdžios sektorius – sektorius, apimantis centrinės valdžios (Vyriausybės ir kitų prie šio centrinės valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų), vietos valdžios (savivaldybių ir kitų prie šio vietos valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų) ir valstybės socialinės apsaugos fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų prie šio socialinės apsaugos fondų sektoriaus priskiriamų subjektų) sektorius. Subjektų priskyrimą prie sektorių ir klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 14.
14Valstybės garantija – valstybės turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir sumokėti už grąžinamą skolą ar jos dalį palūkanas vidaus arba užsienio kreditoriui už valstybės garantuojamą skolininką įvykdyti turtinius įsipareigojimus pagal valstybės garantuojamų paskolų sutartis ir valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dokumentus, jeigu valstybės garantuojamas skolininkas neįvykdo šiose sutartyse ar dokumentuose nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. 15. Valstybės garantija tarptautinei finansų institucijai – valstybės turtinis įsipareigojimas Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, šios sutarties pagrindu pasirašytame susitarime arba Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis įvykdyti turtinius įsipareigojimus pagal tarptautinės finansų institucijos arba Europos Komisijos pasirašytas arba garantuotas paskolų, vertybinių popierių emisijos platinimo arba kitas skolinimo (skolinimosi) sutartis, jeigu tarptautinė finansų institucija, Europos Komisija arba trečiųjų šalių subjektai neįvykdo šiose sutartyse nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. 16. Valstybės garantija už garantijų instituciją – valstybės turtinis įsipareigojimas įvykdyti savo garantuojamos garantijų institucijos įsipareigojimus garantijų institucijos garantijos gavėjams, jeigu garantijų institucija neįvykdo garantijoje nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. 17. Valstybės garantuojama garantijų institucija (toliau – garantijų institucija) – Vyriausybės įsteigtas juridinis asmuo, kuris pagal savo išduotą garantiją tos garantijos gavėjui užtikrina įsipareigojimų vykdymą toje garantijoje nustatyta suma ir sąlygomis. 18.
18Valstybės garantuojama paskola – Lietuvos Respublikos juridinio asmens, Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjo gauta paskola pagal sutartį, sudarytą su vidaus arba užsienio kreditoriumi, arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, kuriais užtikrinamų įsipareigojimų grąžinti visą skolą ar jos dalį, ir už grąžinamą skolą ar jos dalį sumokėti palūkanas ir kitas pagal šiuos dokumentus mokėtinas sumas įvykdymą garantuoja valstybė. 19. Valstybės garantuojamas skolininkas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas ar Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjas, gavę valstybės garantuojamą paskolą pagal sutartį, kurios įsipareigojimų grąžinti visą skolą ar jos dalį, ir už grąžinamą skolą ar jos dalį sumokėti palūkanas ir kitas pagal šiuos dokumentus mokėtinas sumas įvykdymą garantuoja valstybė, taip pat Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, išleidęs valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius. 20. Valstybės garantuojami ne nuosavybės vertybiniai popieriai – Lietuvos Respublikos juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo leidžiami ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių išleidimo dokumentuose nustatytų įsipareigojimų išpirkti visus juos ar jų dalį, už išperkamus šiuos vertybinius popierius ar jų dalį sumokėti susikaupusias palūkanas ir kitas pagal šių vertybinių popierių išleidimo dokumentus mokėtinas sumas įvykdymą garantuoja valstybė. 21.
21Valstybės garantuojamos garantijų institucijos individuali garantija (toliau – individuali garantija) – valstybės garantuojamos garantijų institucijos įsipareigojimas šios institucijos garantijos gavėjui garantijoje nurodyta suma ir sąlygomis užtikrinti savo garantuojamų įsipareigojimų vykdymą. 22. Valstybės garantuojamos garantijų institucijos portfelinė garantija (toliau – portfelinė garantija) – valstybės garantuojamos garantijų institucijos įsipareigojimas šios institucijos garantijos gavėjui garantijoje nurodyta suma ir sąlygomis užtikrinti savo garantuojamų įsipareigojimų, įtrauktų į garantuojamą portfelį, vykdymą. 23. Valstybės perskolinama paskola (toliau – perskolinama paskola) – Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba kitų valstybės piniginių išteklių Lietuvos Respublikos juridiniam asmeniui (išskyrus kitas nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos biudžetines įstaigas), Lietuvos Respublikoje įsteigtam Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialui suteikiama paskola. 24. Valstybės skola – prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. 25. Valstybės skolininkas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, pagal sutartį, sudarytą su valstybe, arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gavę valstybės perskolinamą paskolą, įsipareigoję valstybei ją tinkamai naudoti ir grąžinti ir (arba) prisiėmę įsipareigojimus pagal skolos grąžinimo sutartis. 26.
26Valstybės vardu pasiskolintos lėšos – Vyriausybei atstovaujančios Finansų ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka pasiskolintos lėšos, gautos išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 27. Vidaus kreditoriai – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių pagrindiniai asmeniniai ir ekonominiai interesai yra Lietuvos Respublikoje, kurie nuolat veikia ar gyvena Lietuvos Respublikoje arba veikia ar gyvena kitose šalyse trumpiau negu vienus metus ir yra įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių arba ne nuosavybės vertybinių popierių, suteikę paskolų pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 28. Vyriausybės depozitinio įsipareigojimo sutartis – sutartis, kuria patvirtinamas Vyriausybės valstybės vardu prisiimtas įsipareigojimas grąžinti iš vidaus ar užsienio kreditoriaus gautą pinigų sumą šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 29. Vyriausybės vertybiniai popieriai – vidaus ar užsienio rinkose Vyriausybės valstybės vardu išleidžiami vertybiniai popieriai, kuriais patvirtinama jų turėtojų teisė nustatytais terminais gauti jų nominaliąją vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą. 30. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme. 3 straipsnis. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, ir valstybės garantijų teikimo ir kitų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi pagrindinės nuostatos
1.
Sprendimą dėl grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito, valstybės garantijų limitų ir centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę), turinčią teisę skolintis (toliau – centrinės valdžios sektoriaus subjektas) bendro skolinimosi limito Vyriausybės siūlymu priima Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą. Nustatant tam tikrų metų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio ir valstybės garantijų limitus, neįtraukiama:
1) į grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą – Vyriausybės pasiskolintų lėšų suma, skirta perskolinamoms paskoloms, naudojamoms Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti;
2) į valstybės garantijų limitą – valstybės garantijų tarptautinėms finansų institucijoms suma. 2. Vyriausybės vertybinius popierius leidžia, paskolas valstybės vardu ima, valstybės garantijas teikia ir įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus prisiima Vyriausybė, laikydamasi Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytų limitų, šio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyta tvarka. 3. Skolinantis valstybės vardu, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija.
Finansų ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka:
1) skolinasi finansinius išteklius vidaus ir užsienio rinkose, imdama paskolas, išleisdama Vyriausybės vertybinius popierius ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
2) nustato Vyriausybės vertybinių popierių charakteristikas, išleidimo į apyvartą sąlygas ir vidaus ar užsienio kreditorių, įsigijusių Vyriausybės vertybinių popierių, kolektyvinių veiksmų, susijusių su Vyriausybės vertybinių popierių emisijos (emisijų) sąlygų keitimu, nuostatas ir jų taikymo atvejus ir tvarką, įsipareigojimų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus sąlygas;
3) atlieka operacijas su Vyriausybės vertybiniais popieriais vidaus ir užsienio rinkose. 4. Valdant perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Finansų ministerija Vyriausybės sprendimu ir jos nustatyta tvarka:
1) sudaro su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju pavedimo sutartis dėl Finansų ministerijos perduodamų administruoti perskolinamų paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų.
Perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, perduodamus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, ir jų administravimo tvarką nustato Vyriausybė;
2) nurašo šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytas beviltiškomis pripažintas perskolinamas paskolas arba skolas;
3) atlygintinai perleidžia reikalavimą grąžinti perskolinamas paskolas arba skolas ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus, jeigu ekonominiu požiūriu taikyti tokią priemonę yra tikslinga ir tokios priemonės taikymas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus;
4) kai valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas didina įstatinį kapitalą papildomais įnašais, gali įsigyti šių skolininkų akcijų už emisijos kainą, įskaitydama jų įsiskolinimus valstybei, jeigu ekonominiu požiūriu taikyti tokią priemonę yra tikslinga ir tokios priemonės taikymas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus;
5) vykdo kitas teisės aktų nustatytas valstybės, kaip kreditorės, teises pagal perskolinamų paskolų, skolos grąžinimo sutartis ir pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 5. Valdant ir administruojant Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtus įsipareigojimus, administruojant perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija.
Finansų ministerija:
1) tvarko valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir prisiimtų įsipareigojimų, išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, apskaitą ir rengia finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius;
2) sistemina, kaupia, saugo ir tvarko duomenis apie išleistus Vyriausybės vertybinius popierius, valstybės vardu gautas paskolas, valstybės garantuojamas paskolas, valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius, perskolinamas paskolas ir kitus įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
3) saugo valstybės vardu gautų paskolų sutarčių, perskolinamų paskolų sutarčių, valstybės garantijų, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susijusių ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų, skolos grąžinimo sutarčių ir kitų su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir su valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių dokumentų originalus;
4) planuoja skolinimosi poreikį;
5) pasibaigus biudžetiniams metams, derina su kreditoriais valstybės vardu pasiskolintų lėšų likučius;
6) naudoja finansines priemones (tarp jų ir išvestines) Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtiems įsipareigojimams valdyti;
7) skelbia duomenis apie valstybės skolininkus ir valstybės garantuojamus skolininkus, laikydamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento). 6.
6Finansų ministerija arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus:
1) organizuoja perskolinamų paskolų teikimą ir kontroliuoja jų paskirstymą, grąžinimą, naudojimą ir kitų finansinių įsipareigojimų, susijusių su perskolinamomis paskolomis, vykdymą;
2) analizuoja valstybės skolininkų arba valstybės garantuojamų skolininkų finansinę būklę;
3) grupuoja finansų ministro nustatyta tvarka perskolinamas paskolas, įsipareigojimus pagal skolos grąžinimo sutartis ir valstybės garantuojamų skolininkų valstybės garantuojamas paskolas, valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius;
4) turi teisę Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka peržiūrėti perskolinamos paskolos arba skolos grąžinimo sąlygas ir pasirašyti su valstybės skolininku arba valstybės garantuojamu skolininku perskolinamos paskolos sąlygų pakeitimo sutartį arba skolos grąžinimo sutartį, jeigu ekonominiu požiūriu inicijuoti bankroto procesą arba skolos išieškojimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka yra netikslinga. 7. Visiems iš šio įstatymo reglamentuojamų santykių atsirandantiems Vyriausybės prisiimtiems turtiniams įsipareigojimams vykdyti naudojami visi galimi valstybės finansiniai ištekliai, tarp jų ir nauji valstybės turtiniai įsipareigojimai. 8. Esamas ir būsimas valstybės turtas negali būti įkeistas kaip valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės vertybiniai popieriai įkeičiami sudarant atpirkimo sandorius ir kai suteikiamas finansinis užstatas naudojant išvestines finansines priemones Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtiems įsipareigojimams valdyti. 9. Lietuvos banko aukso ir užsienio valiutos rezervai negali būti įkeisti kaip valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė. 10.
10Vyriausybė arba jos įgaliota institucija valstybės vardu pasiskolintas lėšas gali naudoti tik šiame įstatyme nurodytiems tikslams. 11. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę teikti perskolinamas paskolas, išskyrus atvejus, kai lėšos gaunamos pagal paskolų sutartis, kuriose nustatyta kitaip. Perskolinamų paskolų sutartis su valstybės skolininkais pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas asmuo. 12. Perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo tvarką nustato Vyriausybė. 13. Valstybės skolininkai arba valstybės garantuojami skolininkai, išskyrus Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigas, Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjus ir savivaldybes, iki nėra visiškai įvykdyti turtiniai įsipareigojimai, be Finansų ministerijos arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, rašytinio leidimo ir nesuderinę šių veiksmų atlikimo sąlygų neturi teisės:
1) reorganizuoti juridinio asmens;
2) mažinti įstatinio kapitalo;
3) parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikio turto, išskyrus įmonės veikloje nenaudojamą turtą;
4) laiduoti ar garantuoti savo turtu kitų subjektų prievolių įvykdymo;
5) teikti paskolų (išskyrus vartojimo kreditą);
6) investuoti turto į kitus ūkio subjektus;
7) prisiimti naujų įsipareigojimų išplatinant skolos vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis (išskyrus atvejus, kai imama valstybės perskolinama paskola), finansinės nuomos (lizingo) sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (išskyrus atvejus, kai suteikiama valstybės garantija). 14.
14Šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams netaikomi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyti apribojimai, susiję su draudimu bendrovėms skolinantis iš akcininkų įkeisti akcininkams savo turtą ir su metinių palūkanų normos ribojimu. 15. Jeigu valstybės garantija užtikrintos reikalavimo teisės perleidžiamos pagal Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymą, valstybės garantija, kuria užtikrinamos šios perleidžiamos reikalavimo teisės, galioja neatsižvelgiant į tai, kad valstybės garantija reikalavimo teisių perleidimas draudžiamas ar ribojamas. 16. Centrinės valdžios sektoriaus subjektas gali skolintis, platindamas vertybinius popierius, pasirašydamas paskolų sutartis ar prisiimdamas kitus skolinius įsipareigojimus, neviršydamas jam pagal šio straipsnio 17 ir 18 dalių nuostatas nustatyto tam tikrų metų skolinimosi limito. 17. Vyriausybė Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytą centrinės valdžios sektoriaus subjektų tam tikrų metų bendrą skolinimosi limitą paskirsto nustatydama:
1) centrinės valdžios sektoriaus subjektams tam tikrų metų skolinimosi limitą dėl 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta ar didesnės skolinimosi sumos ir centrinės valdžios sektoriaus subjektams, kurie nėra ministrų valdymo srities įstaigos, tam tikrų metų skolinimosi limitą;
2) ministrams tam tikrų metų skolinimosi limitą. 18. Ministras, neviršydamas Vyriausybės jam nustatyto tam tikrų metų skolinimosi limito, nustato jo valdymo srities įstaigoms – centrinės valdžios sektoriaus subjektams, numatantiems atitinkamais metais skolintis, tam tikrų metų skolinimosi limitą dėl mažesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta skolinimosi sumos. 19.
19Valdžios sektoriui priskiriamų subjektų priskyrimą prie centrinės valdžios, vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų sektorių bei klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius subjektų priskyrimą prie sektorių ir jų klasifikavimą. 4 straipsnis. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir valstybės garantijų suteikimo tikslai
1Vyriausybė valstybės vardu gali skolintis šiems tikslams:
1) valstybės biudžeto deficitui finansuoti ir valstybės pinigų srautams subalansuoti;
2) valstybės biudžete numatytoms investicijoms finansuoti;
3) perskolinamoms paskoloms, naudojamoms investicijų projektams finansuoti, ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti bei Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti;
4) valstybės skolai dengti, taip pat finansiniams ištekliams, naudojamiems valstybės skolai dengti, sukaupti;
5) valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti ir šių fondų pinigų srautams subalansuoti;
6) valstybės prisiimtiems garantiniams įsipareigojimams pagal suteiktas valstybės garantijas vykdyti;
7) Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų, įstaigų ar agentūrų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose;
8) Lietuvos Respublikos atitinkamų tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas. 2.
2Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją dėl:
1) paskolų, naudojamų investicijų projektams finansuoti;
2) paskolų, naudojamų Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti;
3) Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Asmenims, gavusiems šiame punkte nurodytas paskolas, šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos netaikomos;
4) Lietuvos Respublikos juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo imamų paskolų, kai tokios paskolos imamos perskolinamai paskolai arba valstybės garantuojamai paskolai refinansuoti;
5) paskolų, naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti, kai šios lėšos naudojamos strateginiams Lietuvos Respublikos tikslams pasiekti;
6) paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. 3. Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų, įstaigų ar agentūrų sprendimus ir (arba) su tuo susijusias sutartis ar susitarimus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar šių sutarčių pagrindu su tarptautine finansų institucija pasirašytus susitarimus. 4.
4Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl:
1) iš finansų įstaigų, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų investicijoms finansuoti;
2) iš finansų įstaigų, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų apyvartinėms lėšoms papildyti;
3) gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartis, sudarytas su finansų įstaigomis, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas;
4) piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo sutartis, skirtas kliento apyvartinėms lėšoms papildyti;
5) dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir (ar) kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo kredituojančiam eksportuotojui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui arba draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
6) piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui pagal įsigytas emitento, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, obligacijas, skirtas investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti;
7) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo;
8) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, gavimo;
9) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui arba jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
10) savo garantuotų paskolų, kurias finansų įstaigos gali pateikti kaip finansinį užstatą ar kitaip įkeisti Lietuvos bankui, užtikrindamos savo įsipareigojimus pagal Lietuvos banko suteiktas paskolas arba kitas Lietuvos banko operacijas už jo paskolas finansų įstaigai.
Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl:
1) iš finansų įstaigų, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų investicijoms finansuoti;
2) iš finansų įstaigų, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų apyvartinėms lėšoms papildyti;
3) gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartis, sudarytas su finansų įstaigomis, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas;
4) piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo sutartis, skirtas kliento apyvartinėms lėšoms papildyti;
5) dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir (ar) kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo kredituojančiam eksportuotojui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui arba draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
6) piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui pagal įsigytas emitento, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, obligacijas, skirtas investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti;
7) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo;
8) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, gavimo;
9) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui arba jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
10) savo garantuotų paskolų, kurias finansų įstaigos gali pateikti kaip finansinį užstatą ar kitaip įkeisti Lietuvos bankui, užtikrindamos savo įsipareigojimus pagal Lietuvos banko suteiktas paskolas arba kitas Lietuvos banko operacijas už jo paskolas finansų įstaigai. Garantijų institucijos įsipareigojimai pagal suteiktą šiame punkte nurodytą garantiją yra vykdomi, jeigu šios garantijų institucijos garantuotos paskolos gavėjas neįvykdo visų ar dalies savo įsipareigojimų pagal individualia garantija garantuotą paskolą Lietuvos bankui arba kitai finansų įstaigai, kuriai Lietuvos bankas yra perleidęs pateiktas kaip finansinį užstatą ar kitaip įkeistas garantijų institucijos garantuotas paskolas.
5Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos garantijos teikiamos vadovaujantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais. 5 straipsnis. Skolinimasis valstybės vardu
1Sprendimą skolintis valstybės vardu, neviršydama Lietuvos Respublikos atitinkamų tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyto grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito, priima Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams. 2. Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija, skolindamasi valstybės vardu ir valdydama skolinantis valstybės vardu skolinantis prisiimtus įsipareigojimus, turi užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą valstybės išlaidų finansavimą ir prisiimtų skolinių įsipareigojimų vykdymą skolintomis lėšomis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika vidutiniu laikotarpiu. 3. Valstybės vardu gaunamų paskolų sutartys, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susiję dokumentai, išvestinių finansinių priemonių sandoriai ir kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai yra komerciniai susitarimai, kuriuos pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas (įgalioti) finansų viceministras (viceministrai) kurie pasirašomi finansų ministro nustatyta tvarka. 4.
4Kreditoriaus pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl valstybės vardu gaunamos paskolos arba kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų, taip pat dėl kitų teisinių dokumentų, susijusių su valstybės skolinimusi, ir Vyriausybės vertybinių popierių platintojo pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl dokumentų, susijusių su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu, pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas asmuo. 5. Valstybės vardu pasiskolintos lėšos gaunamos ir grąžinamos per valstybės fiskalinį agentą – Lietuvos banką arba per kitą banką. 6. Finansų ministerija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti fiskalinį agentą operacijoms su Vyriausybės vertybiniais popieriais atlikti. Jeigu Finansų ministerija sutinka, fiskalinis agentas gali nustatyti šių operacijų vykdymo tvarką. 6 straipsnis. Valstybės garantijos
1Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl didesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, Vyriausybės siūlymu priima Seimas. 2.
2Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl ne didesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos, sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių (valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių), naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, ir sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai priima Vyriausybė, neviršydama Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyto valstybės garantijų limito ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Europos Sąjungos teisės aktais, Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar agentūrų sprendimais ir (arba) susijusiomis sutartimis ar susitarimais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais. 3. Valstybės garantiją, valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai ir Europos Sąjungos teisės aktų, Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar agentūrų sprendimų ir (arba) susijusių sutarčių ar susitarimų arba Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu parengtą susitarimą pasirašo finansų ministras, o kreditoriaus pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl suteiktos garantijos pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas asmuo. 4. Už suteiktą valstybės garantiją iš valstybės garantuojamo skolininko, išskyrus savivaldybes, valstybės socialinės apsaugos fondus ir Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjus, imama garantinė įmoka. Garantinės įmokos dydį ir jos mokėjimo taisykles nustato Vyriausybė.
Garantinės įmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės garantuojamo skolininko strateginę reikšmę valstybės atžvilgiu, įgyvendinamo investicijų projekto arba valstybės garantuojama paskola ar valstybės garantuojamais ne nuosavybės vertybiniais popieriais finansuojamo tikslo svarbą, ir imamos valstybės garantuojamos paskolos dydį ir kitus Vyriausybės nustatytus kriterijus, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip. 5. Valstybės turtiniai įsipareigojimai pagal valstybės garantijas tampa valstybės skola, kai valstybės garantuojamam skolininkui iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodyta taikos sutartis, taip pat kitais atvejais, kai valstybė už valstybės garantuojamą skolininką sistemingai vykdo savo įsipareigojimus pagal garantiją. 7 straipsnis. Garantijų institucijų steigimas ir valstybės garantija už garantijų instituciją
1Vyriausybė turi teisę steigti garantijų institucijas, kurios teiktų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas garantijas, jeigu tam tikroms programoms įgyvendinti yra numatyta lėšų tų metų valstybės biudžete ar valstybės fonduose. Šios garantijos gali būti teikiamos kaip individualios garantijos ir (arba) portfelinės garantijos. 2. Už garantijų institucijos įsipareigojimų pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas garantijas įvykdymą garantuoja valstybė. Vyriausybė kiekvienais metais kiekvienai garantijų institucijai nustato įsipareigojimų pagal garantijas limitus. Šie limitai negali viršyti Lietuvos Respublikos atitinkamų tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limito. 3.
3Garantijų institucijos garantijas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasirašo garantijų institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų suteiktos šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytos garantijos prilyginamos valstybės garantijai. 4. Garantijų institucija, įgyvendindama valstybės vykdomas programas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nagrinėja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialų ar Lietuvos Respublikos piliečių arba kitų asmenų, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, prašymus suteikti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas garantijas, tvarko įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas apskaitą, kontroliuoja, kaip yra vykdomos garantijos sąlygos, ir taiko poveikio priemones garantijų sąlygų nevykdantiems garantijų institucijos skolininkams ir (arba) garantijų gavėjams. 5. Garantijų institucijos veiklos priežiūrą atlieka ir šios institucijos atskaitomybę nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 6. Garantijų institucija ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos privalo pateikti Vyriausybei įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada. 7. Jeigu garantijų institucijos nuostoliai pasiekia ketvirtį įstatinio kapitalo, Vyriausybė turi sustabdyti naujų garantijų teikimą. 8 straipsnis. Valstybės skolininkų ir valstybės garantuojamų skolininkų finansinės veiklos kontrolė
1Asmenys, norintys gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją, dėl gaunamos paskolos arba išleidžiamų ne nuosavybės vertybinių popierių Finansų ministerijai privalo pateikti Vyriausybės nustatytus dokumentus. 2.
2Valstybės skolininkai ir valstybės garantuojami skolininkai, išskyrus fizinius asmenis, privalo rengti, teikti ir skelbti savo įmonės finansinių ataskaitų rinkinius finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, teikti Finansų ministerijai arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, metinės ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitas, metinės veiklos pareikalavus pateikti laikotarpio, kai buvo disponuojama perskolinama valstybės garantuojama paskola arba lėšomis, gautomis už išleistus valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius, auditoriaus išvadą, kito laikotarpio auditoriaus išvadą Finansų ministerijos arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo reikalavimu, taip pat informaciją apie esamas ir atidaromas naujas sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigose, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigų sąskaitų ir kitų rekvizitų, nurodytų sutartyse, pasikeitimus. 3. Už audito paslaugas sumokama iš valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko lėšų. 4. Teisės aktų nustatyta tvarka valstybės Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos ir įstaigos (toliau – kontrolės institucijos ir įstaigos) tikrina valstybės skolininkų ir valstybės garantuojamų skolininkų, išskyrus fizinius asmenis, ūkinę veiklą ir finansinę būklę, taip pat perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimą, perskolinamų paskolų ir lėšų, gautų už išleistus valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius, naudojimą pagal tikslinę paskirtį ir grąžinimą. 5.
5Valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas privalo pateikti Finansų ministerijai arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, audito įmonėms, kontrolės institucijoms ir įstaigoms jų reikalaujamus dokumentus jų nustatytais terminais, išskyrus dokumentus, kurių pateikimo tvarką nustato Vyriausybė. 9 straipsnis. Prievolių neįvykdymo teisinės pasekmės
1Už pavėluotą perskolinamos paskolos ar skolos grąžinimo sutartyse nustatytų turtinių įsipareigojimų vykdymą šiose sutartyse nustatomi delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigių dydis apskaičiuojamas taikant praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Vyriausybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį, padidintą 10 procentinių punktų, padalytą iš 360. Jeigu praėjusį kalendorinį ketvirtį aukciono būdu nebuvo išleisti Vyriausybės iždo vekseliai, taikomas paskutinis prieš tai buvęs delspinigių dydis. 2. Vyriausybė arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, jos įgaliota institucija ar įstaiga turi teisę atleisti valstybės skolininką nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių už laiku negrąžintas perskolinamas paskolas arba skolas ir nesumokėtas palūkanas mokėjimo arba sustabdyti delspinigių skaičiavimą valstybės skolininkui arba valstybės garantuojamam skolininkui, taip pat atleisti šiuos skolininkus nuo nesumokėto valiutų kursų skirtumo mokėjimo, kai šis skirtumas apskaičiuotas skolininkams praleidus prievolės įvykdymo terminą, ir nuo nesumokėto valiutų kursų skirtumo mokėjimo, kai po prievolės įvykdymo termino pabaigos valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo dėl valiutų kursų pasikeitimo.
Atleidimo nuo delspinigių mokėjimo, nuo valiutų kursų skirtumo mokėjimo, taip pat delspinigių skaičiavimo sustabdymo sąlygos:
1) valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas neturi galimybės sumokėti visos skolos, įskaitant delspinigius ir (arba) valiutų kursų skirtumą, tačiau, atsižvelgiant į skolos išieškojimo galimybes, išlaidas ir galimas neigiamas priverstinio skolos išieškojimo pasekmes valstybės ar atskiro regiono mastu, atleidus valstybės skolininką arba valstybės garantuojamą skolininką nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių ar jų dalies ir (arba) nuo nesumokėto valiutų kursų skirtumo mokėjimo, jis įsipareigoja padengti likusią skolos dalį ir esant galimybei pateikia skolos grąžinimą užtikrinančias priemones;
2) valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko – fizinio asmens, taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki.
Kriterijus, kuriais vadovaujantis pripažįstama, kad valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko – fizinio asmens, taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. 3. Finansų ministerija arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga turi teisę išieškoti iš valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko laiku negrąžintą perskolinamą paskolą arba skolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas, delspinigius, valiutų kursų skirtumą arba kitas sutartyse nurodytas įmokas ir valstybės patirtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu.
Jeigu valstybės garantuojamas skolininkas nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir dėl to valstybei, kaip garantui, tenka juos įvykdyti, Finansų ministerija arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę valstybės garantuojamam skolininkui. Jeigu valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėja, šie skolininkai privalo sumokėti Finansų ministerijai arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio valiutos kurso skirtumą. Finansų ministerijos sprendimai dėl skolos išieškojimo iš valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko perduodami antstoliams vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. 4.
4Kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, jis turi teisę perimti valstybės nuosavybėn valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko, arba trečiųjų asmenų turtą, jeigu nepavyksta jo realizuoti Civilinio proceso kodekso ir (ar) Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka, jį administruoti ir realizuoti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kad būtų įvykdyti visi skolininkų turtiniai įsipareigojimai, taip pat atlygintos valstybės ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. 4. 5. Jeigu valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas laiku nevykdo turtinių įsipareigojimų pagal sutartis arba jeigu prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė yra nepakankama, Finansų ministerija arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, gali pareikalauti iš šių skolininkų pateikti papildomą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę. 5. 6. Jeigu valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas laiku nevykdo turtinių įsipareigojimų ir ekonominiu požiūriu netikslinga šiam skolininkui keisti perskolinamos paskolos ir (arba) skolos grąžinimo sąlygas arba priimti ir pateikti vykdyti Finansų ministerijos sprendimą išieškoti skolą, Finansų ministerija arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti bankroto procesą valstybės skolininkui arba valstybės garantuojamam skolininkui. 10 straipsnis. Perskolinamų paskolų arba skolų pripažinimas beviltiškomis
1.
Beviltiška perskolinama paskola arba skola gali būti pripažinta ta valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko negrąžinta perskolinama paskola arba skola, jos dalis, taip pat nesumokėtos palūkanos, delspinigiai ir kiti turtiniai įsipareigojimai, kurių neįmanoma arba netikslinga išieškoti dėl šių priežasčių:
1) mirus valstybės skolininkui arba valstybės garantuojamam skolininkui, nėra įpėdinių, galinčių atsakyti už valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko turtinius įsipareigojimus valstybei (kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, – mirus valstybės remiamos paskolos gavėjui); valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas yra likviduotas;
2) su valstybės skolininku arba valstybės garantuojamu skolininku sudaroma Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodyta taikos sutartis arba yra baigta šių skolininkų restruktūrizavimo byla;
3) jeigu, atlygintinai perleidus reikalavimą grąžinti perskolinamas paskolas arba skolas ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus, gauta suma yra mažesnė už perskolinamą paskolą arba skolą, beviltiška pripažįstama likusi negauta perskolinamos paskolos arba skolos dalis;
4) praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo tos dienos, kurią buvo pradėti išieškojimo veiksmai, nerasta valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko turto arba rastas turtas yra nelikvidus (neįmanoma jo realizuoti). Jeigu rasto turto pakanka tik skolos daliai padengti, beviltiška pripažįstama likusi skolos dalis;
5) valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko – fizinio asmens, taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki. Sunkią ekonominę (socialinę) padėtį įrodančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais. 2.
2Sprendimą dėl perskolinamos paskolos arba skolos pripažinimo beviltiška Finansų ministerijos siūlymu, teikiamu finansų ministro nustatyta tvarka, priima Vyriausybė, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, – Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga šios institucijos ar įstaigos nustatyta tvarka. 3. Perskolinama paskola arba skola, pripažinta beviltiška šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, pasibaigia ir yra nurašoma iš atitinkamų apskaitos dokumentų. 4. Perskolinama paskola arba skola, pripažinta beviltiška šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka revizuojama, tai yra svarstomos išieškojimo galimybės, analizuojama skolininkų finansinė būklė, atliekama turto paieška. Nustačius perskolinamos paskolos arba skolos (ar jos dalies) išieškojimo galimybes, ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5. Perskolinamų paskolų arba skolų, pripažintų beviltiškomis, nurašymo, apskaitos, taip pat revizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 11 straipsnis. Atskaitomybė
1Vyriausybė, pasibaigus biudžetiniams metams teikdama Seimui nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį, kartu pateikia Finansų ministerijos nustatyta tvarka parengtą informaciją apie valstybės skolą. 2. Informacija apie valstybės skolą teikiama metiniame nacionaliniame finansinių ataskaitų rinkinyje rinkinio aiškinamajame rašte Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.“
12024 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Už pavėluotą perskolinamos paskolos ar skolos grąžinimo sutartyse nustatytų turtinių įsipareigojimų vykdymą šiose sutartyse nurodomi delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną.
Delspinigiams apskaičiuoti taikomas Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbtas delspinigių dydis, kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę (apvalinant iki trijų skaičių po kablelio): D = (VP + 7 %) / 360, kur: D – delspinigių dydis (procentais); VP – praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumas procentais antrinės vertybinių popierių apyvartos, kaip ji apibrėžta Vertybinių popierių įstatyme, rinkoje.“
2Šis įstatymas taikomas rengiant 2025–2027 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys:
1) atsižvelgiant į tai, kad centrinės valdžios sektoriaus subjektų prisiimti skoliniai įsipareigojimai įskaičiuojami į valstybės skolą, pakeitimu siekiama sumažinti riziką dėl šių subjektų prisiimtų skolinių įsipareigojimų įtakos valstybės skolai ir valdžios sektoriaus balansui bei atitinkamai nustatyti kontrolės priemones (limitus).
Kadangi šiuo metu centrinės valdžios sektoriaus subjektams nėra nustatyti skolinimosi limitai (o skolinantis valstybės vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatomas grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas), atsiranda rizika, kad tokie subjektai prisiims skolinių įsipareigojimų, kurių bendra suma gali turėti nekontroliuojamos įtakos valstybės skolos dydžiui ir valdžios sektoriaus balansui;
2) atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos turi būti išmokamos per trumpą laiką, t. y. per 7 darbo dienas (buvo 20 darbo dienų) nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad draudimo išmokos gavėjams būtų išmokamos laiku ir nebūtų poreikio keisti Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatyto grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito, nes, įvykus draudžiamajam įvykiui, valstybė privalo išmokėti draudimo išmokas;
3) atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantija tarptautinei finansų institucijai – valstybės turtinis įsipareigojimas Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, šios sutarties pagrindu pasirašytame susitarime arba Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis įvykdyti turtinius įsipareigojimus pagal tarptautinės finansų institucijos pasirašytas arba garantuotas paskolų, vertybinių popierių emisijos platinimo arba kitas skolinimo (skolinimosi) sutartis, jeigu tarptautinė finansų institucija arba trečiųjų šalių subjektai neįvykdo šiose sutartyse nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus, Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad tokie garantiniai įsipareigojimai į valstybės garantijų limitą neįtraukiami, nes atitinkami įsipareigojimai yra prisiimti atitinkama Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba ES teisės aktais.
Kadangi šiuo metu centrinės valdžios sektoriaus subjektams nėra nustatyti skolinimosi limitai (o skolinantis valstybės vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatomas grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas), atsiranda rizika, kad tokie subjektai prisiims skolinių įsipareigojimų, kurių bendra suma gali turėti nekontroliuojamos įtakos valstybės skolos dydžiui ir valdžios sektoriaus balansui;
2) atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos turi būti išmokamos per trumpą laiką, t. y. per 7 darbo dienas (buvo 20 darbo dienų) nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad draudimo išmokos gavėjams būtų išmokamos laiku ir nebūtų poreikio keisti Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatyto grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito, nes, įvykus draudžiamajam įvykiui, valstybė privalo išmokėti draudimo išmokas;
3) atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantija tarptautinei finansų institucijai – valstybės turtinis įsipareigojimas Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, šios sutarties pagrindu pasirašytame susitarime arba Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis įvykdyti turtinius įsipareigojimus pagal tarptautinės finansų institucijos pasirašytas arba garantuotas paskolų, vertybinių popierių emisijos platinimo arba kitas skolinimo (skolinimosi) sutartis, jeigu tarptautinė finansų institucija arba trečiųjų šalių subjektai neįvykdo šiose sutartyse nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus, Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad tokie garantiniai įsipareigojimai į valstybės garantijų limitą neįtraukiami, nes atitinkami įsipareigojimai yra prisiimti atitinkama Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba ES teisės aktais. 4) atsižvelgiant į tai, kad sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai Vyriausybė gali priimti, vadovaudamasi ne tik Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais, pakeitimu suvienodinamos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo nuostatas, siekiant aiškaus ir neabejotino teisinio pagrindo Vyriausybei priimti sprendimus dėl valstybės garantijos suteikimo tarptautinei finansų institucijai, vadovaujantis ir Europos Sąjungos teisės aktais, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimais ir (arba) su tuo susijusiomis sutartimis ar susitarimais.
Pažymėtina, kad pagal Valstybės skolos įstatymo nuostatas valstybės garantijos tarptautinei finansų institucijai gali būti teikiamos pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimus ir (arba) su tuo susijusias sutartis ar susitarimus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar šių sutarčių pagrindu su tarptautine finansų institucija pasirašytus susitarimus;
5) atsižvelgiant į tai, kad valstybės vardu gaunamų paskolų sutartis, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu arba su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusius arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gali pasirašyti tik finansų ministras ir jo įgaliotas (-i) finansų viceministras (-ai), ir į tai, kad daugelis šių skolinimosi sandorių gali būti sudaromi pasitelkiant inovatyvias informacines sistemas, patys skolinimosi sandoriai vykdomi pagal atitinkamų metų skolinimosi strategiją iš anksto nustatytais grafikais, pakeitimu siekiama sumažinti operacinę riziką neuždelsti savalaikio ir efektyvaus skolinimosi valstybės vardu bei su tuo susijusių dokumentų pasirašymo, nes finansų ministras galės nustatyti ir įgalioti atsakingus valstybės tarnautojus pasirašyti dokumentus, kuriais patvirtinamos atitinkamais metais suplanuotos skolinimosi operacijos ir išvestinių finansinių priemonių sandoriai;
6) atsižvelgiant į tai, kad paskutinis valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinis rodiklis buvo paskelbtas 2015 metų I ketvirtį ir nuo to laiko valstybė nebesiskolina valstybės iždo vekseliais, šiuo metu nustatytas delspinigių dydis nebeatspindi valstybės skolinimosi kainos ir neatitinka situacijos rinkoje, pakeitimu siekiama peržiūrėti ir nustatyti tokias delspinigių už pavėluotą perskolinamos paskolos ar skolos grąžinimo sutartyse nustatytų turtinių įsipareigojimų vykdymą apskaičiavimo taisykles, kurios finansiniu ir ekonominiu aspektu labiau atitiktų palūkanų ir delspinigių esmę ir funkcijas, išlaikant principą, kad jų dydžiai turėtų atspindėti valstybės skolinimosi kaštus (už kiek valstybė gali pasiskolinti negautų pajamų sumą).
Pažymėtina, kad pagal Valstybės skolos įstatymo nuostatas valstybės garantijos tarptautinei finansų institucijai gali būti teikiamos pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimus ir (arba) su tuo susijusias sutartis ar susitarimus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar šių sutarčių pagrindu su tarptautine finansų institucija pasirašytus susitarimus;
5) atsižvelgiant į tai, kad valstybės vardu gaunamų paskolų sutartis, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu arba su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusius arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gali pasirašyti tik finansų ministras ir jo įgaliotas (-i) finansų viceministras (-ai), ir į tai, kad daugelis šių skolinimosi sandorių gali būti sudaromi pasitelkiant inovatyvias informacines sistemas, patys skolinimosi sandoriai vykdomi pagal atitinkamų metų skolinimosi strategiją iš anksto nustatytais grafikais, pakeitimu siekiama sumažinti operacinę riziką neuždelsti savalaikio ir efektyvaus skolinimosi valstybės vardu bei su tuo susijusių dokumentų pasirašymo, nes finansų ministras galės nustatyti ir įgalioti atsakingus valstybės tarnautojus pasirašyti dokumentus, kuriais patvirtinamos atitinkamais metais suplanuotos skolinimosi operacijos ir išvestinių finansinių priemonių sandoriai;
6) atsižvelgiant į tai, kad paskutinis valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinis rodiklis buvo paskelbtas 2015 metų I ketvirtį ir nuo to laiko valstybė nebesiskolina valstybės iždo vekseliais, šiuo metu nustatytas delspinigių dydis nebeatspindi valstybės skolinimosi kainos ir neatitinka situacijos rinkoje, pakeitimu siekiama peržiūrėti ir nustatyti tokias delspinigių už pavėluotą perskolinamos paskolos ar skolos grąžinimo sutartyse nustatytų turtinių įsipareigojimų vykdymą apskaičiavimo taisykles, kurios finansiniu ir ekonominiu aspektu labiau atitiktų palūkanų ir delspinigių esmę ir funkcijas, išlaikant principą, kad jų dydžiai turėtų atspindėti valstybės skolinimosi kaštus (už kiek valstybė gali pasiskolinti negautų pajamų sumą). 2.
Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (direktorė Rasa Kavolytė, tel. 239 0270) Skolinimosi ir investavimo skyriaus vedėjas Edmundas Kiškis, tel. 239 0176, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
1Galiojančiame Valstybės skolos įstatyme nėra nustatyta apribojimų centrinės valdžios sektoriaus subjektams (išskyrus Vyriausybę) prisiimti skolinius įsipareigojimus. 2. Valstybės skolos įstatyme nustatyta, kad Vyriausybės vertybinius popierius leidžia, paskolas valstybės vardu ima, valstybės garantijas teikia ir įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus prisiima Vyriausybė, laikydamasi įstatymuose nustatytų limitų, t. y. ir grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito. 3. Valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl ne didesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos, sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių (valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių), naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, ir sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai priima Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais. 4.
4Valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės vardu gaunamų paskolų sutartys, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susiję dokumentai, išvestinių finansinių priemonių sandoriai ir kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai yra komerciniai susitarimai, kuriuos pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas (įgalioti) finansų viceministras (viceministrai). 5. Valstybės skolos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už pavėluotą perskolinamos paskolos ar skolos grąžinimo sutartyse nustatytų turtinių įsipareigojimų vykdymą šiose sutartyse nustatomi delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigių dydis apskaičiuojamas taikant praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Vyriausybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį, padidintą 10 procentinių punktų, padalytą iš 360. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad:
1Centrinės valdžios sektoriaus subjektai (išskyrus Vyriausybę), turintys teisę skolintis, galėtų skolintis lėšų, platindami vertybinius popierius, pasirašydami paskolų sutartis ar prisiimdami kitus skolinius įsipareigojimus, laikydamiesi ministro, kurio valdymo srityje veikia subjektai, arba išimtiniais atvejais (kai subjektas nepatenka į ministro valdymo sritį) Vyriausybės nustatyto šių subjektų atitinkamų metų skolinimosi limito. Centrinės valdžios sektoriaus subjektų atitinkamų metų bendrą skolinimosi limitą Vyriausybės siūlymu nustatys Seimas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme. Vyriausybė Seimo nustatytą centrinės valdžios sektoriaus subjektų atitinkamų metų bendrą skolinimosi limitą paskirstys kiekvienam centrinės valdžios sektoriaus subjektui dėl 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta ar didesnės skolinimosi sumos ir, esant poreikiui, centrinės valdžios sektoriaus subjektams, kurie nepatenka į ministrų valdymo sritis, o likusią limito sumą – ministrams.
Ministras, neviršydamas Vyriausybės jam paskirto skolinimosi limito, nustatys kiekvieno jo valdymo srityje veikiančio centrinės valdžios sektoriaus subjekto, turinčio teisę skolintis ir numatančio atitinkamais metais skolintis, atitinkamų metų skolinimosi limitą dėl mažesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta skolinimosi sumos. Priėmus Įstatymo projektą būtų sumažinta rizika dėl šių subjektų prisiimtų skolinių įsipareigojimų įtakos valstybės skolai ir atitinkamai nustatytos kontrolės priemonės (limitai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo Įstatymo projektu nesuteikiama teisė centrinės valdžios sektoriaus subjektams skolintis valstybės vardu ir nėra nustatomi jų skolinimosi tikslai, nes šie subjektai skolinasi savo nuostatuose nustatytoms funkcijoms atlikti, ar speciali skolinimosi tvarka. Šie subjektai yra valstybės įmonės, viešosios įstaigos, akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Eurostato išleistą ir nuolat atnaujinamą leidinį Valdžios sektoriaus deficito ir skolos vadovą, priskiriami atitinkamam instituciniam sektoriui. Kadangi dalis šių subjektų priskiriami centrinės valdžios sektoriaus subjektams, kurių prisiimami skoliniai įsipareigojimai įskaičiuojami į valstybės skolą, šiuo pakeitimu siekiama sukurti tik apsauginę kontrolės priemonę, nustatant atitinkamus limitus, kad tokių subjektų savarankiškai pasiskolintos sumos neturėtų reikšmingos įtakos bendram valstybės skolos dydžiui. 2.
2Vyriausybei skolinantis lėšų perskolinamoms paskoloms, naudojamoms Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti pasiskolintų lėšų suma neįtraukiama į Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatyto grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą, nes, įvykus draudžiamajam įvykiui, valstybė privalo išmokėti draudimo išmokas. Taip pat patikslinti valstybės perskolinamos paskolos sąvoką, nustatant, kad valstybės perskolinamos paskolos gali būti teikiamos ne tik iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, bet ir kitų valstybės piniginių išteklių. Tokiu atveju būtų užtikrintas valstybės perskolinamos paskolos suteikimas ir tuo atveju, jei būtų nepakankami valstybės vardu pasiskolintų lėšų likučiai, tačiau valstybės ižde būtų laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių (pvz., pajamų įplaukų). Kadangi Indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos turi būti išmokamos per 7 darbo dienas nuo draudžiamojo įvykio dienos, esant poreikiui keisti grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą, neliktų ir teorinės galimybės įvykdyti šių valstybės įsipareigojimų laiku. Nors vykdomų indėlių draudimo sistemos testavimų nepalankiausiomis sąlygomis metu papildomos skolinimosi valstybės vardu priemonės panaudojimas ne visada aktualus ir yra naudojamas vėliausiai, t. y. panaudojus indėlių draudimo fondo turtą, bankrutuojančio banko likvidų turtą, specialiąsias (ex post) įmokas, tačiau teoriškai gali susidaryti situacija, kai tokio skolinimosi poreikis bus, tačiau šiuo metu neįmanoma analizuoti ar įvertinti tokio poreikio objektyvaus dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad AB banko „Snoras“ bankroto atveju išmokoms mokėti buvo taikomas 20 darbo dienų terminas įsipareigojimams vykdyti, todėl buvo laiko pasikeisti reikiamus teisės aktus.
Pažymėtina, kad šiuo metu valstybės perskolinamos paskolos teikiamos tik iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, t.y. iš tarptautinių finansų institucijų (Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas, Europos Tarybos vystymo bankas) suteiktų tikslinių paskolų lėšų. Ši nuostata būtų aktuali, jei tam tikru metu ir dėl didelio perskolinamos paskolos sumos poreikio nebūtų pakankami pasiskolintų lėšų likučiai. Valstybė savo skolinimosi poreikį finansuoja, naudodama įvairias skolinimosi priemones, o didesnes sumas skolinasi paprastai vieną ar 2 kartus per metus, todėl gali susidaryti situacija, kad suplanuotos perskolinamos paskolos išmokėjimo poreikis bus ankstesnis nei atitinkamų sumų pasiskolinimas rinkoje (tai ypač aktualu, jei prireiktų vykdyti įsipareigojimus pagal Indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Taip pat siūloma nustatyti, kad į valstybės garantijų limitą neįtraukiama valstybės garantijų tarptautinėms finansų institucijoms suma, nes tokie garantiniai įsipareigojimai ir jų dydžiai prisiimami Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, šios sutarties pagrindu pasirašytame susitarime arba Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Europos Sąjungos sutartimi, Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo ar atitinkamų tarptautinių finansų institucijų steigimo sutartimis šalys prisiėmė įsipareigojimus, privalomus visoms šalims dėl atitinkamų priemonių įgyvenimo Europos Sąjungos mastu, pavyzdžiui: · 2020 m. gegužės 19 d. rašytine procedūra priimto Tarybos reglamento (ES) 2020/672 Dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo, kuriuo buvo siekiama suteikti paveiktoms valstybėms narėms finansinę paramą susidūrus su staigiu viešųjų išlaidų, skirtų užimtumui išsaugoti, padidėjimu. SURE laikina visoms ES valstybėms narėms taikyta priemonė, pagal kurią parama buvo teikiama paskolų forma. Valstybės narės prisidėjo prie priemonės pateikdamos garantijas, padengiančias ES prisiimtą riziką. Valstybių narių įnašai teikiami neatšaukiamų, besąlyginių ir pagal pareikalavimą vykdomų garantijų forma, o santykinė kiekvienos valstybės narės atsakomybės dalis atitiko santykinę tos valstybės narės dalį bendroje ES bendrųjų nacionalinių pajamų sumoje; · atsižvelgiant į Europos investicijų bankui direktorių valdybos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą įsteigti COVID-19 garantijų fondą, kuris mobilizuotų daugiau nei 200 mlrd. eurų finansavimą ES valstybėms narėms, nukentėjusioms nuo COVID-19 sukeltos krizės, ES valstybės narės prisijungė prie COVID-19 garantijų fondo ir suteikė valstybės garantijas, kurių dydis buvo ne mažesnis nei valstybės narės kapitalo dalis EIB; · įgyvendinant 2022 m. rugsėjo 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo (ES) 2022/1628, kuriuo suteikiama išskirtinė makrofinansinė pagalba Ukrainai, bendras atidėjinių fondas sustiprinamas valstybių narių garantijomis ir specialiais atidėjiniais kai kuriems su Ukraina susijusiems finansiniams įsipareigojimams, kuriems suteikiamos garantijos pagal Sprendimą Nr. 466/2014/ES, ir iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2022/1201, 9 ir 10 straipsnius, Europos Komisijai buvo suteikta valstybės garantija išskirtinei makrofinansinei pagalbai Ukrainai pagal Sprendimą (ES) 2022/1628 teikti; · atsižvelgiant į Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutartį ir Pasaulio banko vykdomosios valdybos 2022 m. birželio 7 d. sprendimą pritarti skubiosios paramos viešųjų paslaugų tęstinumui Ukrainoje užtikrinti paskolos projektui, Tarptautiniam rekonstrukcijos ir plėtros bankui buvo suteikta valstybės garantija dėl paskolos, teikiamos iš nuosavų išteklių pagal skubiosios paramos viešųjų paslaugų tęstinumui Ukrainoje užtikrinti. 3.
3Sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai Vyriausybė galėtų priimti, vadovaudamasi ne tik Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimais ir (arba) su tuo susijusiomis sutartimis ar susitarimais. Šiuo pakeitimu būtų suvienodintos Valstybės skolos įstatymo nuostatos, siekiant aiškaus ir neabejotino teisinio pagrindo Vyriausybei priimti sprendimus dėl valstybės garantijos suteikimo tarptautinei finansų institucijai. Pažymėtina, kad pagal Valstybės skolos įstatymo nuostatas valstybės garantijos tarptautinei finansų institucijai gali būti teikiamos pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimus ir (arba) su tuo susijusias sutartis ar susitarimus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar šių sutarčių pagrindu su tarptautine finansų institucija pasirašytus susitarimus. Kartu siekiama patikslinti valstybės garantijos sąvokos turinį ir suvienodinti jį su valstybės garantijos tarptautinei finansų institucijai ir valstybės garantijos už garantijų instituciją sąvokų turiniu, numatant, kad valstybės garantija garantuojama ne tik skolos suma ir palūkanos, bet ir kiti turtiniai įsipareigojimai pagal valstybės garantuojamų paskolų sutartis ir valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dokumentus, jeigu valstybės garantuojamas skolininkas neįvykdo šiose sutartyse ar dokumentuose nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus.
Tokiu būdu būtų išspręsti praktiniai valstybės garantijos priimtinumo tarptautinėms finansų institucijoms ir kitiems kreditoriams aspektai, kai kreditoriui priimtina garantija, kuri užtikrintų skolos sumą, palūkanas, delspinigius, sutarties nutraukimo, išankstinio refinansavimo mokesčius ar kitus skolininko prisiimtus, bet neįvykdytus įsipareigojimus. 4. Valstybės vardu gaunamų paskolų sutartys, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susiję dokumentai, išvestinių finansinių priemonių sandoriai ir kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai būtų pasirašomi finansų ministro nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad skolinimasis valstybės vardu būtų vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytų limitų ir Vyriausybės nustatytos tvarkos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad daugelis šių skolinimosi sandorių gali būti sudaromi pasitelkiant inovatyvias informacines sistemas, patys skolinimosi sandoriai vykdomi pagal atitinkamų metų skolinimosi strategiją iš anksto nustatytais grafikais ir siekiant sumažinti operacinę riziką neuždelsti savalaikio ir efektyvaus skolinimosi valstybės vardu bei su tuo susijusių dokumentų pasirašymo, numatoma galimybė reikiamus dokumentus pasirašyti finansų ministro nustatyta tvarka. 5.
5Už pavėluotą perskolinamos paskolos ar skolos grąžinimo sutartyse nustatytų turtinių įsipareigojimų vykdymą šiose sutartyse nurodomi delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiams apskaičiuoti taikomas Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbtas delspinigių dydis, kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę (apvalinant iki trijų skaičių po kablelio):
D = (VP + 7 %) / 360, kur: D – delspinigių dydis (procentais); VP – praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumas procentais antrinės vertybinių popierių apyvartos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant esamą apskaičiavimo taisyklę ((0,05 proc. + 10 proc.) / 360 = 0,028 proc.) ir siūlomą naują, 2024 metų I ketvirčio duomenimis, apskaičiavimo taisyklę ((3,619 proc. + 7 proc.) / 360 = 0,029 proc.), delspinigių dydis šiuo metu yra tapatus, tačiau siekiama turėti valstybės skolinimosi kaštus atitinkantį delspinigių dydį ir besikeičiant rinkos palūkanų normoms. Naujos delspinigių apskaičiavimo taisyklės įsigaliojimą siūloma nustatyti nuo liepos 1 d., kad būtų tinkamai pasirengta naujos taisyklės taikymui, naudojant aktualius 2024 metų II ketvirčio duomenis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo projektas neturės reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projektu keičiamos sąvokos įvertintos ir suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme bus nustatomas centrinės valdžios sektoriaus subjektų bendras skolinimosi limitas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Patvirtinus Įstatymo projektą, papildomų lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Centrinės valdžios sektorius“, „delspinigiai“. 16.
Nėra.
2024-05-21 Nr. XIVP-3763 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės skolos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje vartojamų sąvokų „valstybės garantijų limitas“ ir „centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę) bendro skolinimosi limitas“ turinys neturėtų būti apibrėžtas keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad į grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą yra neįtraukiama Vyriausybės pasiskolintų lėšų suma, skirta perskolinamoms paskoloms, naudojamoms Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti. Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir
„grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas“ turinys, iš keičiamo
įstatymo nuostatų nėra aiškus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3, 4 dalių ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto santykis. 3. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymuose“ neturėtų būti įrašyta formuluotė
„tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme“. 4. Atsižvelgus į projekto 1
straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16–18 dalių nuostatų turinį, svarstytina, ar siekiant nuoseklumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalis neturėtų būti išdėstyta po šio straipsnio 17 ir 18 dalių.
Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šioje dalyje formuluotę „jam nustatyto tam tikrų metų skolinimosi limito“ tikslinti ją išdėstant taip: „jam pagal šio straipsnio 17 ir 18 dalių nuostatas nustatyto tam tikrų metų skolinimosi limito“ (pritarus pastabai dėl šio straipsnio 16 dalies išdėstymo po 17 ir 18 dalių, atitinkamai tikslintinos nuorodos siūlomoje formuluotėje). 5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje vietoje formuluotės „Seimo nustatytą“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytą“. 6. Atsižvelgus į tai, kad Vyriausybė nustato tam tikrų metų skolinimosi limitus projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems subjektams paskirstydama jiems tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytą centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę) tam tikrų metų bendrą skolinimosi limitą, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 ir 18 dalys neturėtų būti atitinkamai performuluotos. 7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 1 punktas tikslintinas kalbiniu požiūriu. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
2024-06-11 Nr. XIVP-3763(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Nr. XIVP-3763
Čepononis, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-211
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės skolos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje vartojamų sąvokų „valstybės garantijų limitas“ ir „centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę) bendro skolinimosi limitas“ turinys neturėtų būti apibrėžtas keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Nepritarti. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžta valstybės garantijos sąvoka, o keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti valstybės garantijų teikimo tikslai, manytina, kad papildomos sąvokos „valstybės garantijų limitas“ apibrėžimas netikslingas. Taip pat manytina, kad apibrėžti „centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę) bendro skolinimosi limitas“ netikslinga, nes sąvoka galimai būtų tapati sąvokos turiniui „visų centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę), turinčių teisę skolintis, tam tikrai metais numatomų pasiskolinti lėšų suma“. 2.
Teisės departamentas, 2024-05-211 2P
1
straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad į grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą yra neįtraukiama Vyriausybės pasiskolintų lėšų suma, skirta perskolinamoms paskoloms, naudojamoms Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti. Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra apibrėžtas sąvokų „grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis“ ir „grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas“ turinys, iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiškus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3, 4 dalių ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto santykis. Nepritarti. Grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis – per tam tikrą laikotarpį Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas. Atsiradus poreikiui Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimams finansuoti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, atitinkama pasiskolinta suma didintų grynąjį skolinių įsipareigojimų pokyčio sumą ir atitinkamai viršytų suplanuotą grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą, nes indėlių ir
(ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimų neįmanoma numatyti iš anksto tvirtinant tam tikrų metų biudžetą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-211
2
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymuose“ neturėtų būti įrašyta formuluotė „tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme“. Pritarti. Patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vyriausybės vertybinius popierius leidžia, paskolas valstybės vardu ima, valstybės garantijas teikia ir įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus prisiima Vyriausybė, laikydamasi tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymuose nustatytų limitų, šio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyta tvarka.“
16
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16–18 dalių nuostatų turinį, svarstytina, ar siekiant nuoseklumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalis neturėtų būti išdėstyta po šio straipsnio 17 ir 18 dalių. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šioje dalyje formuluotę „jam nustatyto tam tikrų metų skolinimosi limito“ tikslinti ją išdėstant taip: „jam pagal šio straipsnio 17 ir 18 dalių nuostatas nustatyto tam tikrų metų skolinimosi limito“ (pritarus pastabai dėl šio straipsnio 16 dalies išdėstymo po 17 ir 18 dalių, atitinkamai tikslintinos nuorodos siūlomoje formuluotėje). Pritarti iš dalies. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje nustatoma taisyklė, kad centrinės valdžios sektoriaus subjektas (išskyrus Vyriausybę), turintis teisę skolintis, gali skolintis, neviršydamas jam nustatyto tam tikrų metų skolinimosi limito. Tolimesniuose punktuose reglamentuojama minimo limito nustatymo tvarka, todėl netikslinga keisti atitinkamų dalių eiliškumo. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Centrinės valdžios sektoriaus subjektas
(išskyrus Vyriausybę), turintis teisę skolintis, gali skolintis, platindamas vertybinius popierius, pasirašydamas paskolų sutartis ar prisiimdamas kitus skolinius įsipareigojimus, neviršydamas jam pagal šio straipsnio 17 ir 18 dalių nuostatas nustatyto tam tikrų metų skolinimosi limito.“ 5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-211
17
„Seimo nustatytą“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto
patvirtinimo įstatyme nustatytą“. Pritarti. Patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Vyriausybė Seimo nustatytą Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto
patvirtinimo įstatyme nustatytą centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę) tam tikrų metų bendrą skolinimosi limitą paskirsto:
1) centrinės valdžios sektoriaus subjektams dėl 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta ar didesnės skolinimosi sumos ir centrinės valdžios sektoriaus subjektams, kurie nėra ministrų valdymo srities įstaigos, tam tikrų metų skolinimosi limitą;
2) ministrams tam tikrų metų skolinimosi limitą.“
Teisės departamentas, 2024-05-211 3P 17,18
tikrų metų skolinimosi limitus projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems subjektams paskirstydama jiems tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytą centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę) tam tikrų metų bendrą skolinimosi limitą, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 ir 18 dalys neturėtų būti atitinkamai performuluotos. Pritarti. Patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 ir 18 dalis ir jas išdėstyti taip: „17.
Vyriausybė Seimo nustatytą Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytą centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę) tam tikrų metų bendrą skolinimosi limitą paskirsto nustatydama:
1) centrinės valdžios sektoriaus subjektams dėl 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta ar didesnės skolinimosi sumos ir centrinės valdžios sektoriaus subjektams, kurie nėra ministrų valdymo srities įstaigos, tam tikrų metų skolinimosi limitą;
2) ministrams tam tikrų metų skolinimosi limitą. 18. Ministras, neviršydamas Vyriausybės jam paskirto nustatyto tam tikrų metų skolinimosi limito, nustato jo valdymo srities įstaigoms – centrinės valdžios sektoriaus subjektams, turintiems teisę skolintis ir numatantiems atitinkamais metais skolintis, tam tikrų metų skolinimosi limitą dėl mažesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta skolinimosi sumos.“
departamentas, 2024-05-211
171
kalbiniu požiūriu. Nepritarti. Dabartinė formuluotė aiškiai nurodo: 1) limitas yra 12 mln. eurų arba ekvivalentas kita valiuta ir 2) taisyklė, kad tas pats taikoma didesnei sumai, todėl siūloma ją palikti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritaria, patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2024 m. gegužės 29 d. 1
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad:
ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonė – VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra centrinės valdžios sektoriaus subjektas, turintis teisę skolintis;
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustatant tam tikrų metų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą, į ši limitą neįtraukiama Vyriausybės pasiskolintų lėšų suma, skirta perskolinamoms paskoloms, naudojamoms Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti, siekiant teisinio nuoseklumo, siūloma nustatyti, kad centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitas netaikomas ne tik Vyriausybei, bet ir Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytai draudimo įmonei, kuri skolinasi lėšas indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytiems tikslams, o tokio skolinimosi poreikio neįmanoma analizuoti ir iš anksto įvertinti tokio poreikio objektyvaus dydžio. Pasiūlymas:
Siūloma patikslinti Projekto
išdėstyti taip: „1. Sprendimą dėl grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio, valstybės garantijų limitų ir centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę), turinčių teisę skolintis (toliau – centrinės valdžios sektoriaus subjektas) bendro skolinimosi limito Vyriausybės siūlymu priima Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą.
Nustatant tam tikrų metų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio ir valstybės garantijų limitus, neįtraukiama:“. Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2024 m. gegužės 29 d. 1 3P 16, 17,18 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Siūloma patikslinti Projekto
taip:
„16. Centrinės valdžios sektoriaus subjektas (išskyrus
Vyriausybę) gali skolintis, platindamas vertybinius popierius, pasirašydamas paskolų sutartis ar prisiimdamas kitus skolinius įsipareigojimus, neviršydamas jam pagal šio straipsnio 17 ir 18 dalių nuostatas nustatyto tam tikrų metų skolinimosi limito. 17. Vyriausybė Seimo Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytą centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę) tam tikrų metų bendrą skolinimosi limitą paskirsto nustatydama:
1) centrinės valdžios sektoriaus subjektams dėl 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta ar didesnės skolinimosi sumos ir centrinės valdžios sektoriaus subjektams, kurie nėra ministrų valdymo srities įstaigos, tam tikrų metų skolinimosi limitą;
2) ministrams tam tikrų metų skolinimosi limitą. 18.
18Ministras, neviršydamas Vyriausybės jam paskirto nustatyto tam tikrų metų skolinimosi limito,
nustato jo valdymo srities įstaigoms – centrinės valdžios sektoriaus subjektams, turintiems teisę skolintis ir numatantiems atitinkamais metais skolintis, tam tikrų metų skolinimosi limitą dėl mažesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta skolinimosi sumos.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3763(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Narščiuvienė