Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsniŲ Pakeitimo IR įstatymo papildymo 12¹straipsniu įstatymas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
taip: „11. Išvestinės finansinės priemonės
priemonės.“
dalimi: „39. Investicinė sąskaita
Lietuvos gyventojo turima sąskaita, deklaruota kaip sąskaita, kurios lėšas nuolatinis Lietuvos gyventojas naudoja tik investicijoms į šio Įstatymo 12¹straipsnyje nurodytus finansinius produktus.“
ją išdėstyti taip:
„40. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), Pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas), finansų rinkas ir finansines paslaugas reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).“
1.
straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2. Pajamų, išskyrus per investicinę sąskaitą gautas pajamas, pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:“. 2. Papildyti 8 straipsnį 7 dalimi: „7. Pajamų per investicinę sąskaitą gavimo momentu laikomas lėšų išmokėjimas iš investicinės sąskaitos, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 12¹ straipsnį.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 12¹ straipsniu: „12¹ straipsnis. Per investicinę sąskaitą gautos pajamos
pajamomis laikomos pajamos iš investicijų į tokius finansinius produktus:
1) perleidžiamuosius vertybinius popierius, kuriais prekiaujama prekybos vietose, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – prekybos vieta);
2) pinigų rinkos priemones, kuriomis prekiaujama prekybos vietose;
investavimo subjektų vertybinius popierius;
finansines priemones, susietas su šios dalies 1–3 punktuose nurodytais finansiniais produktais;
5) sutelktinį finansavimą pagal 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937;
6) tarpusavio skolinimą pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą. 2. Per investicinę sąskaitą gautomis pajamomis nelaikomos pajamos, gyventojo gautos investuojant į finansinius produktus, išleistus vienetų, kuriuose tas gyventojas ir (arba) su juo susijęs asmuo turi daugiau kaip 10 procentų to vieneto akcijų, pajų, dalių, balsų dalyvių susirinkime ar kitų teisių į vieneto pelną ar pajamas. 3.
gautoms pajamoms priskiriamos šios už investicinės sąskaitos lėšomis įsigytus finansinius produktus gautos pajamos:
1) palūkanos ir kitos pajamos, gautos už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus finansinius produktus, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno;
2) pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šio straipsnio 1 dalyje nurodytus finansinius produktus. 4. Laikoma, kad lėšos išmokėtos iš investicinės sąskaitos, jeigu iš investicinės sąskaitos atlikto mokėjimo suma ar išimtos lėšos nebuvo naudojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems finansiniams produktams įsigyti, lėšoms į kitą investicinę sąskaitą pervesti, išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su finansinių produktų įsigijimu ir perleidimu, taip pat investicinių sąskaitų tvarkymu, apmokėti. Jei uždarius investicinę sąskaitą joje esančios lėšos nepervedamos į kitą gyventojo investicinę sąskaitą, laikoma, kad šios lėšos išmokėtos iš investicinės sąskaitos. Investicinės sąskaitos uždarymu laikomi ir tie atvejai, kai sąskaita nebelaikoma investicine sąskaita gyventojo sprendimu arba gyventojas tapo nenuolatiniu Lietuvos gyventoju. 5. Apmokestinamosioms pajamoms priskiriamos iš investicinės sąskaitos išmokėtos lėšos (jų dalis), viršijančios į investicinę sąskaitą iki lėšų išmokėjimo įneštų lėšų sumą. Į investicinę sąskaitą įneštoms lėšoms priskiriamos visos į šią sąskaitą gautos mokėjimų sumos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas į investicinę sąskaitą gautas pajamas. 6. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš pajamų mokesčio, apskaičiuoto nuo per investicinę sąskaitą gautų pajamų, sumos gali atskaityti užsienio valstybėje, išskyrus užsienio valstybes, įtrauktas į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą, nuo šių pajamų sumokėto pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą, jeigu yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje nuo šių pajamų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.
Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma. Jeigu per investicinę sąskaitą gautoms pajamoms priskiriamos pajamos, gautos keliose valstybėse, atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama atskirai nuo kiekvienoje valstybėje gautų pajamų. Sumokėtas pajamų mokestis atskaitomas neatsižvelgiant į mokestinį laikotarpį, kuriuo jis buvo mokamas. 7. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytų įneštų lėšų suma viršija per mokestinį laikotarpį iš investicinės sąskaitos išmokėtas lėšas, ši viršijanti sumos dalis perkeliama į kitą mokestinį laikotarpį. 8. Bet kokie nuostoliai, patirti iš investicinės sąskaitos lėšų įsigytus finansinius produktus perleidžiant susijusiam asmeniui už kainą, kuri yra mažesnė už tikrąją rinkos kainą, arba išlaidos, patirtos įsigyjant iš tokio asmens finansinių produktų už kainą, didesnę nei tikroji rinkos kaina, neatskaitomi apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, gautas per investicinę sąskaitą. 9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos pajamoms iš per investicinę sąskaitą įsigytų finansinių produktų, įskaitant šių produktų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas, jeigu šios pajamos nebuvo įskaitytos į investicinę sąskaitą. 10.
ar paveldėjimo būdu gauti finansiniai produktai gyventojo sprendimu gali būti laikomi įsigytais per investicinę sąskaitą, apie tokį sprendimą informuojant mokesčių administratorių. Dovanojimo ar paveldėjimo būdu gautų finansinių produktų, laikomų įsigytais per investicinę sąskaitą, įsigijimo kaina apskaičiuojama šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. 11. Nuolatinio Lietuvos gyventojo sąskaita deklaruojama mokesčio administratoriui kaip investicinė sąskaita centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. 12. Gyventojas mokesčio administratorių informuoja apie mokestiniu laikotarpiu į jo deklaruotas investicines sąskaitas įneštas lėšas, mokestinio laikotarpio pradžioje šiose sąskaitose turėtą ankstesniais mokestiniais laikotarpiais įneštų lėšų likutį, mokestiniu laikotarpiu išmokėtų lėšų sumas, dovanojimo ar paveldėjimo būdu gautus finansinius produktus, laikomus įsigytais per investicinę sąskaitą, investicinės sąskaitos uždarymą ir kitą pajamų mokesčiui nuo per investicinę sąskaitą gautų pajamų apskaičiuoti reikalingą informaciją centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.“
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto, išskyrus finansinius produktus, įsigytus iš investicinės sąskaitos lėšų, ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka;“
2Papildyti 16 straipsnį 4 dalimi:
„4. Per investicinę sąskaitą gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos šio Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 7 dalimi: „7.
Šio straipsnio 1 dalies 20, 20¹, 20², 21 ir
gaunamos per investicinę sąskaitą.“
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis; 2¹) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
3) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir
(ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos.
Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis; 2¹) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
3) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir
(ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, formaliojo profesinio mokymo programos modulį ir (ar) už studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;“.
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus.“
2Papildyti 37 straipsnį 7 dalimi:
„7. Per investicinę sąskaitą gautų pajamų dvigubas apmokestinimas panaikinamas leidžiant atimti užsienio valstybėje sumokėto pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą šio Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. įsigyti šio
įstatymo 6 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti finansiniai produktai gali būti laikomi įsigytais per investicinę sąskaitą, jeigu gyventojas tokių produktų įsigijimo kainą priskiria investicinei sąskaitai iki 2025 m. gruodžio 31 d. centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. 4. Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Gintarė Skaistė Mindaugas Lingė Simonas Gentvilas Gintautas Paluckas Kęstutis Navickas Algirdas Butkevičius Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsniŲ Pakeitimo IR įstatymo papildymo 12¹straipsniu įstatymas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
taip: „11. Išvestinės finansinės priemonės
priemonės.“
dalimi: „39. Investicinė sąskaita
Lietuvos gyventojo turima sąskaita, deklaruota kaip sąskaita, kurios lėšas nuolatinis Lietuvos gyventojas naudoja tik investicijoms į šio Įstatymo 12¹straipsnyje nurodytus finansinius produktus.“
ją išdėstyti taip:
„40. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), Pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas), finansų rinkas ir finansines paslaugas reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).“
1.
straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2. Pajamų, išskyrus per investicinę sąskaitą gautas pajamas, pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:“. 2. Papildyti 8 straipsnį 7 dalimi: „7. Pajamų per investicinę sąskaitą gavimo momentu laikomas lėšų išmokėjimas iš investicinės sąskaitos, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 12¹ straipsnį.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 12¹ straipsniu: „12¹ straipsnis. Per investicinę sąskaitą gautos pajamos
pajamomis laikomos pajamos iš investicijų į tokius finansinius produktus:
1) perleidžiamuosius vertybinius popierius, kuriais prekiaujama prekybos vietose, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – prekybos vieta);
2) pinigų rinkos priemones, kuriomis prekiaujama prekybos vietose;
investavimo subjektų vertybinius popierius;
finansines priemones, susietas su šios dalies 1–3 punktuose nurodytais finansiniais produktais;
5) sutelktinį finansavimą pagal 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937;
6) tarpusavio skolinimą pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą;
7) Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių taupymo lakštus. 2. Per investicinę sąskaitą gautomis pajamomis nelaikomos pajamos, gyventojo gautos investuojant į finansinius produktus, išleistus vienetų, kuriuose tas gyventojas ir (arba) su juo susijęs asmuo turi daugiau kaip 10 procentų to vieneto akcijų, pajų, dalių, balsų dalyvių susirinkime ar kitų teisių į vieneto pelną ar pajamas. 3.
gautoms pajamoms priskiriamos šios už investicinės sąskaitos lėšomis įsigytus finansinius produktus gautos pajamos:
1) palūkanos ir kitos pajamos, gautos už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus finansinius produktus, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno;
2) pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šio straipsnio 1 dalyje nurodytus finansinius produktus. 4. Laikoma, kad lėšos išmokėtos iš investicinės sąskaitos, jeigu iš investicinės sąskaitos atlikto mokėjimo suma ar išimtos lėšos nebuvo naudojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems finansiniams produktams įsigyti, lėšoms į kitą investicinę sąskaitą pervesti, išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su finansinių produktų įsigijimu ir perleidimu, taip pat investicinių sąskaitų tvarkymu, apmokėti. Jei uždarius investicinę sąskaitą joje esančios lėšos nepervedamos į kitą gyventojo investicinę sąskaitą, laikoma, kad šios lėšos išmokėtos iš investicinės sąskaitos. Investicinės sąskaitos uždarymu laikomi ir tie atvejai, kai sąskaita nebelaikoma investicine sąskaita gyventojo sprendimu arba gyventojas tapo nenuolatiniu Lietuvos gyventoju. 5. Apmokestinamosioms pajamoms priskiriamos iš investicinės sąskaitos išmokėtos lėšos (jų dalis), viršijančios į investicinę sąskaitą iki lėšų išmokėjimo įneštų lėšų sumą. Į investicinę sąskaitą įneštoms lėšoms priskiriamos visos į šią sąskaitą gautos mokėjimų sumos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas į investicinę sąskaitą gautas pajamas. 6. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš pajamų mokesčio, apskaičiuoto nuo per investicinę sąskaitą gautų pajamų, sumos gali atskaityti užsienio valstybėje, išskyrus užsienio valstybes, įtrauktas į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą, nuo šių pajamų sumokėto pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą, jeigu yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje nuo šių pajamų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.
Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma. Jeigu per investicinę sąskaitą gautoms pajamoms priskiriamos pajamos, gautos keliose valstybėse, atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama atskirai nuo kiekvienoje valstybėje gautų pajamų. Sumokėtas pajamų mokestis atskaitomas neatsižvelgiant į mokestinį laikotarpį, kuriuo jis buvo mokamas. 7. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytų įneštų lėšų suma viršija per mokestinį laikotarpį iš investicinės sąskaitos išmokėtas lėšas, ši viršijanti sumos dalis perkeliama į kitą mokestinį laikotarpį. 8. Bet kokie nuostoliai, patirti iš investicinės sąskaitos lėšų įsigytus finansinius produktus perleidžiant susijusiam asmeniui už kainą, kuri yra mažesnė už tikrąją rinkos kainą, arba išlaidos, patirtos įsigyjant iš tokio asmens finansinių produktų už kainą, didesnę nei tikroji rinkos kaina, neatskaitomi apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, gautas per investicinę sąskaitą. 9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos pajamoms iš per investicinę sąskaitą įsigytų finansinių produktų, įskaitant šių produktų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas, jeigu šios pajamos nebuvo įskaitytos į investicinę sąskaitą. 10.
ar paveldėjimo būdu gauti finansiniai produktai gyventojo sprendimu gali būti laikomi įsigytais per investicinę sąskaitą, apie tokį sprendimą informuojant mokesčių administratorių. Dovanojimo ar paveldėjimo būdu gautų finansinių produktų, laikomų įsigytais per investicinę sąskaitą, įsigijimo kaina apskaičiuojama šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. 11. Nuolatinio Lietuvos gyventojo sąskaita deklaruojama mokesčio administratoriui kaip investicinė sąskaita centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. 12. Gyventojas mokesčio administratorių informuoja apie mokestiniu laikotarpiu į jo deklaruotas investicines sąskaitas įneštas lėšas, mokestinio laikotarpio pradžioje šiose sąskaitose turėtą ankstesniais mokestiniais laikotarpiais įneštų lėšų likutį, mokestiniu laikotarpiu išmokėtų lėšų sumas, dovanojimo ar paveldėjimo būdu gautus finansinius produktus, laikomus įsigytais per investicinę sąskaitą, investicinės sąskaitos uždarymą ir kitą pajamų mokesčiui nuo per investicinę sąskaitą gautų pajamų apskaičiuoti reikalingą informaciją centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.“
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto, išskyrus finansinius produktus, įsigytus iš investicinės sąskaitos lėšų, ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka;“
2Papildyti 16 straipsnį 4 dalimi:
„4. Per investicinę sąskaitą gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos šio Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 7 dalimi: „7.
Šio straipsnio 1 dalies 20, 20¹, 20², 21 ir
gaunamos per investicinę sąskaitą.“
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis; 2¹) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
3) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir
(ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos.
Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis; 2¹) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
3) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir
(ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, formaliojo profesinio mokymo programos modulį ir (ar) už studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;“.
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus.“
2Papildyti 37 straipsnį 7 dalimi:
„7. Per investicinę sąskaitą gautų pajamų dvigubas apmokestinimas panaikinamas leidžiant atimti užsienio valstybėje sumokėto pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą šio Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. įsigyti šio
įstatymo 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti finansiniai produktai gali būti laikomi įsigytais per investicinę sąskaitą, jeigu gyventojas tokių produktų įsigijimo kainą priskiria investicinei sąskaitai iki 2025 m. gruodžio 31 d. centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. 4. Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1 Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsniŲ
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant augti palankios, bet kartu ir atskirų pajamų atžvilgiu neutralesnės mokesčių sistemos. Atsižvelgiant į naujai atsirandančius finansų rinkų produktus bei siekiant užtikrinti pajamų, gautų iš investavimo į įvairius finansų rinkose siūlomus produktus, apmokestinimo neutralumą, taip pat įvertinus Lietuvos banko siūlomame kapitalo rinkos plėtros priemonių plane[1] pateiktą informaciją, kad, rinkos dalyvių nuomone, viena iš pasyvaus investavimo į finansinius produktus priežasčių yra sudėtingas pajamų iš tokių produktų apmokestinimo režimas, o investicinės sąskaitos įteisinimas matomas kaip vienas iš esminių mokestinių pakeitimų, kuris paskatintų naujų investuotojų pritraukimą ir investuotojų aktyvumą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu patvirtintose Kapitalo rinkos plėtros gairėse[2] numatytą rekomendaciją įteisinti investicinės sąskaitos institutą, Įstatymo projekte siūloma peržiūrėti pajamų iš aktyvaus investavimo apmokestinimo sąlygas.
Taip pat įvertinus 2023 metų pradžioje Lietuvos banko atlikto investicinio gyvybės draudimo produkto platinimo tyrimo[3] rezultatus, kurie parodė, kad dažnai klientui siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis, taip pat nenurodoma, kad tiesioginiai ir netiesioginiai atskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51 proc. sumokėtų draudimo įmokų, tačiau kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata, peržiūrimos atskiriems investavimo produktams taikomos pajamų mokesčio lengvatos. Pažymėtina, kad peržiūrėti lengvatas III pensijų pakopos pensijų fondams bei gyvybės draudimo produktams jau anksčiau ne kartą yra siūlęs Lietuvos bankas[4]. Anot Lietuvos banko, šios mokestinės lengvatos prisideda prie investicinių paslaugų rinkos iškraipymo ir nėra efektyvios, gyvybės draudimo įmonės ir III pakopos pensijų fondai yra įgiję konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis finansų įmonėmis, dėl to gali nustatyti didesnius paslaugų mokesčius.
Be to, gyventojų sprendimą naudotis produktais, kuriems galioja mokestinė lengvata, gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata, todėl su lengvata siejamas tikslas gali likti nepasiektas, juolab, kad pagal dabar esančią sąrangą gyventojai nėra skatinami toliau investuoti susigrąžinamą GPM dalį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto teikėjai – Seimo narių grupė (Seimo narė Gintarė Skaistė, [email protected] ir kt.). Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į dalį LR Vyriausybės pateikto Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 8, 13¹, 16, 17, 18, 18², 20, 21, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projekto turinio. 3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal šiuo metu galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, pajamos iš finansinių produktų (pvz., vertybinių popierių perleidimo pajamos, taip pat palūkanos už skolos vertybinius popierius, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių ir kt.), jei minėtoms pajamoms netaikomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytos lengvatos, apmokestinamos 15 procentų (arba 20 proc., jei viršijama 120 VDU dydžių suma) GPM tarifu.
Pajamos apmokestinamos tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo jos gautos, o finansinių produktų įsigijimo išlaidas leidžiama atimti tik iš finansinių produktų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, nors mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos iš finansinių produktų laikymo (pvz., palūkanos) apmokestinamos neatimant iš jų jokių išlaidų, kas atskirais atvejais reiškia, kad šios pajamos apmokestinamos net jei pardavus patį produktą patiriama nuostolių. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnį, gyventojas iš savo apmokestinamųjų pajamų gali atimti pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, taip pat į pensijų fondus sumokėtas sumas, per mokestinį laikotarpį neviršijančias 1 500 eurų. Pensijų įmokos į pensijų fondus, mokamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatas (II pakopos pensijų kaupimas), iš pajamų atimamos tik tada, kai gyventojas jas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas, yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma keisti pajamų iš finansinių investicijų apmokestinimo tvarką, sudarant sąlygas gyventojams patogiau investuoti į įvairius finansų rinkose platinamus produktus, nustatant, kad apmokestinamas tik galutinis investavimo į įvairius finansinius produktus rezultatas – iš sąskaitos išsiimtos uždirbto pelno lėšos.
Kadangi kaip viena iš pasyvaus investavimo į finansinius produktus priežasčių įvardijamas sudėtingas pajamų iš tokių produktų apmokestinimo režimas, Įstatymo projekte siūloma supaprastinti galiojantį režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą, kuri sudarytų galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, GPM mokant tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams. Siekiant, kad nauja priemone norintys pasinaudoti gyventojai neprivalėtų atidaryti specialios tikslinės sąskaitos, t. y. nepriklausytų nuo kredito ar mokėjimo įstaigos sutikimo tokią sąskaitą atidaryti, ir kartu, kad sąskaitą būtų lengva administruoti, investicine sąskaita siūloma laikyti bet kurią gyventojo sprendimu mokesčių administratoriui deklaruotą sąskaitą, atidarytą Europos ekonominės erdvės valstybėje, EBPO valstybėje narėje ar valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, įsteigtoje finansų įstaigoje ar mokėjimo paslaugas teikiančiame subjekte, kurios lėšas nuolatinis Lietuvos gyventojas naudoja tik investicijoms į Įstatymo projekto 12¹straipsnyje nurodytus finansinius produktus. Jei gyventojas kaip investicines sąskaitas deklaruotų kelias sąskaitas, per šias sąskaitas gautų investicijų rezultatas būtų apskaičiuojamas bendrai.
Investicinę sąskaitą turintis gyventojas neprivalėtų visų investicijų atlikti per šią sąskaitą, pajamos iš investicijų ne per investicinę sąskaitą būtų apmokestinamos bendra galiojančia tvarka. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme siūloma apibrėžti ir šiuos finansų rinkų produktus, į kuriuos būtų leidžiama investuoti per investicinę sąskaitą: o perleidžiamieji vertybiniai popieriai (pvz., viešai platinamos akcijos, obligacijos); o pinigų rinkos priemonės; o kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai; o tam tikros išvestinės finansinės priemonės; o per sutelktinio finansavimo platformas platinamos priemonės; o per tarpusavio skolinimo platformas platinamos priemonės. Siūloma nustatyti, kad į tokią deklaruotą sąskaitą gautos pajamos iš finansinių produktų būtų apmokestinamos tik tuo atveju, jeigu šios pajamos yra išimamos iš investicinės sąskaitos, t. y. atliekami mokėjimai arba išimami grynieji pinigai, kurie neskirti investicijoms į numatytus finansinius produktus ir tokių iš sąskaitos išsiimtų lėšų suma viršija į investicinę sąskaitą įneštų lėšų sumą. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad finansinių produktų įsigijimo išlaidos galėtų būti atimamos ne tik iš finansinių produktų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, bet ir iš tokių produktų turėjimo generuojamų pajamų (pvz., palūkanų). Kartu siūloma neriboti per investicinę sąskaitą galimų investuoti lėšų sumos, taip sudarant galimybes gyventojams turimas sukauptas didesnes lėšų sumas (pvz., gautas, pasibaigus terminuotojo indėlio sutarties terminui, pajamas iš nekilnojamo turto pardavimo ir pan.) toliau patogiai investuoti į finansų produktus per investicinę sąskaitą, o kartu išvengiant sudėtingo sąskaitos administravimo ir poreikio gyventojui analogiškos kilmės pajamoms taikyti 2 apmokestinimo sistemas.
Įvertinant tai, kad investicinę sąskaitą turintis gyventojas finansinius produktus gali ir paveldėti arba gauti dovanų, ir siekiant sudaryti galimybę tokiam gyventojui visas turimas investicijas valdyti per vieną sąskaitą, siūloma nustatyti, kad tokiu būdu įgyti finansiniai produktai gali būti laikomi įgytais per investicinę sąskaitą, jeigu gyventojas apie tai informuoja mokesčių administratorių bei iš tokių produktų gautas pajamas priskiria investicinei sąskaitai. Atsižvelgiant į tai, kad apmokestinant per investicinę sąskaitą gautas pajamas taikomas GPM atidėjimas, šioms pajamoms nebūtų taikomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20, 20¹, 20², 21 ir 30 punktuose nustatytos mokesčio lengvatos. Tai reiškia, kad visais atvejais, kai iš investicinės sąskaitos įsigytų finansinių priemonių gautos pajamos neįskaitomos (nepervedamos) į investicinę sąskaitą, bet iš karto panaudojamos kitiems tikslams (išimamos iš sąskaitos), jos būtų laikomos apmokestinamosiomis gyventojo pajamomis, net jeigu konkretus sandoris iš esmės ir atitiktų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20, 20¹, 20², 21 ar 30 punktuose numatytų lengvatų sąlygas. Tačiau minėtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20, 20¹, 20², 21 ar 30 punkte numatytos lengvatos ir toliau būtų taikomos pajamoms iš finansinių produktų, įsigytų ne per investicinę sąskaitą.
Taip pat siūloma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nustatytas lengvatas ilgalaikio taupymo produktams visa apimtimi palikti tik pagal Pensijų kaupimo įstatymą (t. y. II pensijų pakopoje) gyventojo mokamoms pensijų įmokoms. Vis dėlto lengvatų ilgalaikio draudimo ir III pakopos pensijų įmokoms siūloma atsisakyti palaipsniui, t. y. lengvatą taikyti ateinančius 10 metų iki 2024 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims. Atsisakius lengvatos taikymo būtų užtikrinta, kad ilgalaikio taupymo produkto nesirinktų tie, kurie tą daro tik dėl grąžinamos mokesčio dalies, o draudimo bei pensijų fondų valdymo įmonės savo klientui pateikiamo investicinės veiklos rezultato dirbtinai nedidintų grąžinamo mokesčio suma, kartu būtų užtikrintas vienodas ilgalaikio taupymo rezultato apmokestinimas, nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio jis gautas (Valstybinio socialinio draudimo fondo, privačių pensijų kaupimo fondų ar ilgalaikio investicinio gyvybės draudimo). Be to, pereinamasis 10 metų laikotarpis, kurio metu bus leidžiama atskaityti sumokėtas investicinio gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų kaupimo įmokas pagal iki
jau sudarytų investicinio gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčių pakeitimo, nutraukimo ar tolesnio kaupimo nebetaikant mokesčio lengvatos tikslingumo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Nustačius palankesnę finansinių produktų apmokestinimo sistemą, galima tikėtis aktyvesnės kapitalo rinkų plėtros.
Prie numatomo lengvatų gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų kaupimo įmokoms atsisakymo poveikio rinkos dalyviai turėtų prisitaikyti pereinamuoju 10 metų laikotarpiu. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nustatytų lengvatų atsisakymas gali turėti neigiamos įtakos įmonėms, teikiančioms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo paslaugas, tais atvejais, kai siūlomo produkto patrauklumas yra pagrįstas ne pačio produkto savybėmis, o būtent mokestine lengvata. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu apibrėžiama nauja investicinės sąskaitos sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12.
aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti priimti mokesčių administratoriaus teisės aktai dėl investicinės sąskaitos deklaravimo (rengėja
Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamų gyvybės draudimo įmokų, mokamų pagal iki nustatytos datos sudarytas sutartis, traktavimas pajamų mokesčio tikslais nesikeis dar 10 metų, reikšmingų papildomų pajamų trumpuoju laikotarpiu nenumatoma, o investicinės sąskaitos modelio poveikis priklausys ir nuo gyventojų elgsenos pasikeitimų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Projektą vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Gyventojų pajamų mokestis, investicinė sąskaita. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narė Gintarė Skaistė [1] 36955_91fc34c23b45b9cd434ffba0d0b4653a.pdf (lb.lt) [2] 22535_imp_8b79df977ceee66c4f642425a960c743.elektroninio dokumento nuorašas (lrv.lt) [3] 39962_7ec6e0f0108847c4083ee6b81fb04680.pdf (lb.lt) [4] Pvz.: https://www.lb.lt/uploads/documents/files/2018%2004%2030%20LB%20vertinimai%20ir%20pasiulymai%20del%20mokesciu%20pertvarkos_fin.pdf
2024-05-09 Nr. XIVP-3712 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-680 išdėstytą Finansinės apskaitos įstatymą bei į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytą Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projektu pakeisti ir kitas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas: 13¹straipsnio
pavadinimą „Buhalterinės apskaitos įstatymas“ pakeičiant į pavadinimą „Finansinės apskaitos įstatymas“; 17 straipsnio 1 dalies 9, 9¹, 16, 16¹ punktuose, 20 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 1 dalies
„neįgalusis“ pakeičiant sąvoka „asmuo su negalia“, sąvoką „darbingumas“ – sąvoka
„dalyvumas“, sąvoką „specialus nuolatinės slaugos poreikis“ – sąvoka „pirmo ar antro lygio individualios pagalbos
teikimo išlaidų kompensacijos poreikis“. 2. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2024-06-21 Nr. XIVP-3712(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio
keičiamo įstatymo 121 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų pabaigoje įrašyti formuluotę „arba atitinkamus Europos ekonominės erdvės valstybės įstatymus“. 2. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Seime svarstomas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3878(2), kuriuo taip pat keičiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 39 dalis ir kurio įsigaliojimas taip pat numatytas 2025 m. sausio 1 d. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2024-06-13
Lingė, Matas Maldeikis, Antanas Čepononis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRSK Teisės departamentas, 2024-05-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-680 išdėstytą Finansinės apskaitos įstatymą bei į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytą Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu
(teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projektu pakeisti ir kitas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas: 13¹straipsnio
pavadinimą „Buhalterinės apskaitos įstatymas“ pakeičiant į pavadinimą
„Finansinės apskaitos įstatymas“; 17 straipsnio 1 dalies 9, 9¹,
16, 16¹ punktuose, 20 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose vartojamą sąvoką „neįgalusis“ pakeičiant sąvoka
„asmuo su negalia“, sąvoką „darbingumas“ – sąvoka „dalyvumas“, sąvoką
„specialus nuolatinės slaugos poreikis“ – sąvoka „pirmo ar antro lygio
individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad keičiamu įstatymo projektu yra keičiami tik tam tikri straipsniai ir projektas yra tikslinis - investicinės sąskaitos nustatymas bei GPM dėl investicinio gyvybės draudimo ir III pensijų pakopos lengvatų siaurinimas, o pagal Teisės departamento siūlymą reikėtų tikslinti daugiau įstatymo straipsnių, siūlytina šiame etape atitinkamai patikslinti tik projektu keičiamus įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus). 2. LRSK Teisės departamentas,
į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr.
nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2024-05-21 Dėl GPM lengvatos 1. Lietuvos Respublikos teisės aktuose gyvybės draudimas yra reglamentuotas kaip savarankiško kaupimo pensijų sistemos dalis. Kaupimas per gyvybės draudimo produktus ir III pakopos pensijų fondus priskiriamas III pensijų sistemos pakopai. Valstybės formuota ir išlaikyta ilgametė ekonominės ir socialinės politikos kryptis - prisidėti prie pensijų stygiaus ateityje problemos sprendimo, taip skatinant gyventojus taupyti savarankiškai per gyvybės draudimą, nustatant galimybę susigrąžinti gyventojams pajamų mokesčio (toliau - GPM) dalį nuo sumokėtų kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų (GPMĮ 21 str.), jei atitinkamos tam tikros sąlygos (GPMĮ 17 str.). Valstybė, skatindama atsakingą gyventojų požiūrį į savo ateitį, kurdama paskatų priemones, sumažina sau tenkančią socialinę finansinę naštą. 2. Kaupiamasis gyvybės draudimas yra paslauga, kuri pirmiausia skatina neprofesionalius investuotojus, turinčius mažai patirties ir netoleruojančius aukštos investavimo rizikos.
Atkreiptinas dėmesys, kad gyvybės draudimo produktų vartotojai yra vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys, kurie siekia ilgu laikotarpiu sukaupti ateičiai. Tai daugiausiai jaunos šeimos, turinčios finansinių įsipareigojimų, vaikų ateičiai ir senatvei kaupiantys gyventojai. Vidutinė kaupiamojo gyvybės draudimo įmoka sudaro 40 -
kaupiamojo gyvybės draudimo įmokoms pastaraisiais metais pasinaudojo iki 90 procentų gyvybės draudimo įmokas mokėjusių gyventojų. Pastebėtina, kad valstybė nuo 2019 metų jau sumažino įmokų į gyvybės draudimą ir pensijų fondus lubas, siekiant pasinaudoti GPM lengvata, - iki 1500 eurų įmokų, bet ne daugiau nei 300 eurų GPM suma per metus. Tokiu būdu buvo apribotos galimybės naudotis šiuo skatinimu didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, o tai tik patvirtino, kad GPM lengvata, kaip valstybės parama, gyvybės draudimui nėra pagrindinė paskata didesnes pajamas turintiems gyventojams. Lietuvos gyventojų taupymo norma yra žema ir ženkliai atsilieka nuo Europos sąjungos šalių taupymo lygio. Kaip ir draudimo produktų, įskaitant gyvybės draudimo, paplitimas Lietuvoje gerokai mažesnis nei kitose Europos šalyse. Gyvybės draudimo skvarba, šio sektoriaus plėtra yra vienas veiksnių, skatinančių žmones rūpintis saugesniu finansiniu rytojumi, taupyti, ugdyti finansinį raštingumą. Dėl pasyvaus taupymo būdo, lėtai augančių indėlių palūkanų normų 2 neinvestuoti pinigai nuvertėja, o ateities perkamoji galia krenta. Turėdama tikslą įtraukti gyventojus į taupymą, valstybė skatino ilgalaikio taupymo produktų kūrimą.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kokie GPM įstatymo pakeitimų pasiūlymai dėl GPM lengvatos yra svarstomi, kyla klausimas, ar jau pasiektas pakankamas ilgalaikio investavimo lygis šalyje, kad būtų vertintina, jog valstybės tikslai pasiekti ir reikia imtis atvirkštinių veiksmų, atsisakant kelis dešimtmečius taikytų paskatų gyventojams? Atkreiptinas dėmesys, kad GPM lengvatos negalima vertinti vien tik iš fiskalinės pusės. Ji atlieka reguliacinę funkciją – keičia žmonių elgseną ir taupymo įpročius, skatindama kaupti lėšas ir didinti savo perkamąją galią ateityje. Vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys, pasinaudoję GPM lengvata, dažnai renkasi galimybę atgautas lėšas vėl investuoti per gyvybės draudimo produktus, kaip papildomas investicines įmokas, galinčias prisidėti prie didesnio kapitalo auginimo ateityje. Todėl valstybė turėtų įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir mokestines, skatinti gyventojus rūpintis savo finansiniu saugumu ir ateitimi, formuodama tvarią ir atsakingą bei stabilią ilgalaikio kaupimo sistemą. Gyventojustaupyti ateičiai, taikant mokesčių lengvatas, taip pat skatina gerokai turtingesnės valstybės, tokios kaip Austrija, Vokietija, Danija, Didžioji Britanija, Airija, Švedija, Kipras, Italija, Ispanija ir Liuksemburgas. Lyginant su Baltijos šalimis, valstybės paskatos Lietuvoje yra taip pat mažiausios - tokio pobūdžio lengvatos Estijoje 4 kartus, Latvijoje 2,5 karto didesnės. Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti pakankamą senatvės pensiją ir spręsti senstančios visuomenės keliamas demografines problemas. Šiems tikslams pasiekti valstybei svarbus visų pensijų sistemos dalių - tiek „Sodros“, tiek II ir III pensijų pakopų, įskaitant gyvybės draudimą, stabilumas ir nuoseklus stiprinimas. 5. Šiuo metu Lietuvoje yra virš 400 tūkstančių galiojančių kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių.
Siūlymas atsisakyti lengvatų pažeistų socialinį teisingumą bei teisėtus lūkesčius visų asmenų, kurie pagrįstai tikėjo valstybės politika, sukurtu paskatų mechanizmu kaupti ir taupyti ateičiai bei priėmė toli į ateitį orientuotus sprendimus. Mokesčių mokėtojų teisėti lūkesčiai savarankiško pensijų kaupimo srityje susiformavo įsigaliojus GPMĮ, kuriuo buvo įtvirtintos lengvatos III pensijų pakopai, įskaitant gyvybės draudimą. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją konstitucinis teisėtų lūkesčių principas saisto įstatymų leidėją priimant sprendimus, galinčius turėti neigiamą įtaką mokesčių mokėtojų, dalyvaujančių pensijų kaupime per gyvybės draudimą ar pensijų fondus, atžvilgiu. Konstitucinis teismas gi yra pažymėjęs, kad pagal teisėtų lūkesčių principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos, o teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių. Tai pasireiškia tuomet, kai teisinio reguliavimo pokyčiai yra nepalankūs ir pablogina asmenų teisinę padėtį. Todėl pateiktas siūlymas atsisakyti GPMĮ įtvirtintų III pensijų pakopos, įskaitant gyvybės draudimą, lengvatų pablogintų mokesčių mokėtojų, kurie gyvybės draudimo sutartis sudarė žinodami apie valstybės teikiamas paskatas – įsipareigojimą neapmokestinti tam tikrų į ilgalaikį taupymą investuojamų sumų, padėtį. Gyventojai, pasibaigus siūlomam GPMĮ projekte terminui, negalėtų iš pajamų atskaityti draudimo įmokų sumų iki 1
atsižvelgiant į tai, kad teisėtų lūkesčių principas įpareigoja įstatymų leidėją išlaikyti galiojančioms sutartims suteiktas lengvatas visą tokių sutarčių galiojimo laikotarpį, GPM lengvatų gyvybės draudimui panaikinimas pablogins ilgalaikiu kaupimu besinaudojančių gyventojų padėtį bei turės neigiamą poveikį tokias gyvybės draudimo sutartis turintiems gyventojams.
Įstatymų leidėjas, priimdamas atitinkamus pakeitimus, turi atsižvelgti į tokių gyventojų teisėtus lūkesčius ir garantuoti jų apsaugą. Dėl investicinės sąskaitos 1. GPMĮ projekto rengėjų teigimu, viena iš pasyvaus investavimo į finansinius produktus priežasčių įvardijamas sudėtingas pajamų iš tokių produktų apmokestinimo režimas, todėl pasiūlyta supaprastinti galiojantį režimą, įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą, kuri sudarytų galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, GPM mokant tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams. Kitaip tariant, investicinė sąskaita – tai GPMĮ tikslais deklaruota nuolatinio Lietuvos gyventojo finansų įstaigoje turima sąskaita, skirta investavimui į finansų rinkų produktus. Vertinant investicinės sąskaitos paskirtį finansų rinkoje, laikytina, kad ji prisidėtų prie kapitalo rinkos vystymosi, nes tai paslauga skirta finansiškai išprususiems žmonėms, išmanantiems kapitalo rinkas ir finansines priemones, suprantantiems ir priimantiems investavimo rizikas, aktyviai investuojantiems į skirtingus investavimo instrumentus. Todėl investicinė sąskaita vertintina, kaip pažangi ir efektyvi iniciatyva. 2. Vis tik investicinė sąskaita nesukuria platesnių pasirinkimo taupyti ar kaupti ateičiai galimybių, investicinės sąskaitos modelio įvedimas nesprendžia ilgalaikio gyventojų taupymo ir kaupimo pensijai klausimo.
Šis įrankis orientuotas į didesnes pajamas turinčius gyventojus, kurie turi laisvų lėšų ir nori jas investuoti. Tai nėra papildomo ilgalaikio taupymo priemonė, o tik įrankis, skirtas optimizuoti mokesčius aktyviai ir savarankiškai investuojantiems gyventojams, kitaip tariant, palengvinantis mokesčių administravimą tiek asmenims, investuojantiems į įvairius finansinius produktus, tiek mokesčių administratoriui. Akivaizdu, kad investicinės sąskaitos modelis nekonkuruoja su dabar GPMĮ įtvirtintomis III pensijų pakopos (įskaitant gyvybės draudimą) lengvatomis, nes tokiu modeliu siekiama visai kitų tikslų – mokesčių, atsirandančių dėl dalyvavimo finansų rinkose, administravimo tvarkos supaprastinimo ir aiškumo. Atitinkamai, investicinės sąskaitos modelis veiktų ne kaip pakaitinis III pensijų pakopos (įskaitant gyvybės draudimą) lengvatos produktas, o kaip papildoma alternatyvi iniciatyva, lengvinanti gyventojų, investuojančių į finansinius produktus, administracinę naštą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant prieš keliolika metų įvesto investicinės sąskaitos modelio, Estija ir Latvija skatina taupymą ir kaupimą pensijai būtent per gyvybės draudimą ir pensijų fondus, nes pvz., Estijoje iki šiol investicine sąskaita naudojasi tik keli tūkstančiai žmonių.
Dėl Asociacijos pozicijos Vertinant siūlymą atsisakyti GPM lengvatos ilgalaikiam gyvybės draudimui, Asociacija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, nepritaria teikiamoms GPMĮ projekto nuostatoms, susijusioms su siūlymu atsisakyti GPM lengvatos ilgalaikiam gyvybės draudimui, nustatant tokią lengvatą tik iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis:
instrumentas, mažinantis valstybei tenkančią socialinę finansinę naštą. Valstybė turi prisidėti prie ilgamečio siekio - skatinti kaupti senatvei, taupyti vaikų mokslams, gauti išmokas neįgalumo, ligos, nelaimės atvejais. Tam reikalingos paskatos. - Sumažėtų ir taip nepakankamas gyventojų ilgalaikio taupymo lygis, vertinant tai, kad Lietuvos taupymo norma yra viena žemiausių Europoje. Paskatų priemonės prisidėtų prie gyventojų sąmoningumo kaupti ateičiai. - Gyvybės draudimas yra paslauga, kuri pirmiausia orientuota į neprofesionalius investuotojus, turinčius mažai patirties ir netoleruojančius aukštos investavimo rizikos, kurių lėšas diversifikuoja ir aktyviai valdo investicijų valdytojai, reaguodami į rinkos pokyčius.
Siūlomi pakeitimai neigiamai paveiktų gyventojų siekį investuoti jiems tinkamu ir pritaikytu bei saugiu būdu. - Gyvybės draudimas orientuotas į visus gyventojus, bet ypač aktualus turintiems vidutines ir mažesnes pajamas. Tai mažina socialinę įtampą, nes yra orientuotas į socialinį solidarumą. Mokestinės aplinkos pokyčiai neskatins gyventojų kaupti ateičiai, nes taupyti dėl ribotų finansinių išteklių labiau patrauklios formos nėra. - Apsidraudusiems gyvybės draudimu GPM lengvata neretai veikia kaip ilgalaikio taupymo garantas. Asmuo, žinodamas, kad jo taupymą remia, palaiko ir prisideda valstybė, labiau bus suinteresuotas pasirūpinti savo ateities finansiniais poreikiais, nei tas, iš kurio valstybė šią paramą atims. - Atsižvelgiant į tai, kad kaupiamasis gyvybės draudimas yra individualiai pagal kliento poreikius pritaikyta paslauga, konstatuotina, kad gyventojai gauna tik konkrečiai kiekvienam iš jų pritaikytą produktą. Tai kelia pasitikėjimą tiek pačiu gyvybės draudimu, tiek prisidedama prie gyventojų finansinio raštingumo lygio kėlimo. Tam yra būtina kryptinga valstybės politika, profesionalus konsultavimas ir reguliuojamos pritaikytos šiam tikslui finansinės priemonės - tokios kaip pensijų fondai ir kaupiamasis gyvybės draudimas. Todėl valstybė turėtų skatinti šios rinkos plėtrą ir patrauklumą, o ne riboti ją. - Pateikti siūlymai atsisakyti GPM lengvatų pažeistų socialinį teisingumą bei teisėtus lūkesčius visiems asmenims, kurie pagrįstai tikėjo valstybės politika bei jos prisiimtais ilgalaikiais įsipareigojimais.
Skaičiuojant virš 400 000 Lietuvos gyventojų, kurie sudarė gyvybės draudimo sutartis, šio konstitucinio teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas būtų paneigtas.
Kipras, Italija, Ispanija, Liuksemburgas) turi sukūrusios mokesčių lengvatų paskatas gyventojams taupyti pensijai. Lietuva savo paskatomis atsilieka ir tarp Baltijos šalių. Siūlomos GPMĮ pataisos neprisidėtų prie valstybės siekio skatinti gyventojus rūpintis savo ir valstybės gerove ateityje. 5 - Vertinant siūlomą investicinės sąskaitos modelį, Asociacija palaiko pažangias iniciatyvas, kuriomis siekiama deklaruojamų tikslų – skatinti kapitalo rinkų plėtrą ir lengvinti gyventojų, investuojančių į finansinius produktus, administracinę naštą. Tačiau taip pat atkreipia dėmesį, kad siūlymas įteisinti investicinę sąskaitą ir šiuo įrankiu pakeisti valstybės skatinamą investavimą per kaupiamojo gyvybės draudimo produktus, tokiu būdu taupant ateičiai ir mažinant socialinę naštą valstybei, neatneštų laukiamo pokyčio.
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, investicinės sąskaitos įvedimas turėtų būti alternatyvi priemonė, norintiems investuoti laisvas lėšas, bet tuo pačiu išsaugant įmokų į investicinį gyvybės draudimą bei III pakopos pensijų fondus mokestinį režimą ir taip skatinant gyventojus taupyti ir kaupti ateičiai. Asociacija vertina iniciatyvas laikytis teisingos ir augti palankios mokesčių sistemos krypties, remti verslo augimą ir skatinti investicijas Lietuvoje. Tačiau tikimasi ir aktyvaus dialogo su verslo bendruomene, įsiklausant į keliamas problemas, pagrįstus paaiškinimus bei argumentus dėl verslo plėtros, palankesnio veiklos klimato. Įvertinta Atsisakius lengvatos taikymo būtų užtikrinta, kad ilgalaikio taupymo produkto nesirinktų tie, kurie tą daro tik dėl grąžinamos mokesčio dalies, o draudimo bei pensijų fondų valdymo įmonės savo klientui pateikiamo investicinės veiklos rezultato dirbtinai nedidintų grąžinamo mokesčio suma, kartu būtų užtikrintas vienodas ilgalaikio taupymo rezultato apmokestinimas, nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio jis gautas (Valstybinio socialinio draudimo fondo, privačių pensijų kaupimo fondų ar ilgalaikio investicinio gyvybės draudimo). Be to, pereinamasis 10 metų laikotarpis, kurio metu bus leidžiama atskaityti sumokėtas investicinio gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų kaupimo įmokas pagal iki 2024 metų sudarytas sutartis, suteiks pakankamai laiko priimti sprendimus dėl jau sudarytų investicinio gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčių pakeitimo, nutraukimo ar tolesnio kaupimo nebetaikant mokesčio lengvatos tikslingumo.
Teisėti lūkesčiai užtikrinami nustatant 10 metų laikotarpį, kuriuo iki įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms sutartims lengvata vis dar bus taikoma. 10 metų laikotarpis vertintinas kaip pakankamas gyventojui prisitaikyti prie pasikeitusių apmokestinimo sąlygų. 2. VŠĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2024-05-31 Teikiame ekspertizę dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama panaikinti GPM režimą ilgalaikiam investavimui į investicinio gyvybės draudimo (IGD) bei pensijų kaupimo fondus (toliau – GPM režimas) ir įteisinti investicinę sąskaitą. Siekis įteisinti „investicinės sąskaitos institutą“[¹] yra sveikintinas ir ilgai lauktas pokytis, tačiau jo nauda neatsveria žalos, kurią atneštų GPM režimo įmokoms į III pakopos pensijų ir IGD fondus panaikinimas. Šio režimo kaupiamojoje pensijų sistemoje atsisakymas tik dar labiau pagilintų demografines ir socialines problemas, susijusias su finansine žmonių gerove senatvėje. Dažni pakeitimai didina visuomenės nepasitikėjimą, trukdo stabiliai taupyti ir sukaupti pakankamai turto oriai pensijai. GPM įstatymo 21 str. nuostata, leidžianti iš savo apmokestinamųjų pajamų atimti dalį pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis ir į pensijų fondus sumokėtų įmokų, turėtų būti išlaikyta.
leidžianti atimti išlaidas įmokoms į ilgalaikį investavimą ir taupymą, neturėtų būti laikoma mokestine lengvata.
Šiuo instrumentu yra įgyvendinamas subsidiarumo principas, kai ekonominės veiklos pajamos arba išlaidos papildo valstybės funkcijas ir ilgainiui sukuria subsidiarią gyventojų ir valstybės atsakomybę. Todėl panaikinus aptariamas GPM režimo nuostatas sumažėtų subsidiari žmogaus ir Valstybės atsakomybė už finansinę žmogaus gerovę senatvėje. Pensijų sistemos stabilumas. Pensijų draudimo sistema Lietuvoje susiduria su sisteminėmis problemomis – pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje ir net 41 proc. šalies gyventojų jaučiasi esantys neužtikrinti, kad išėjus į pensiją jų turimų santaupų pakaks norimam pragyvenimo lygiui palaikyti. Prie to prisideda dažnos pensijų modelio pertvarkos – neaiški ateities perspektyva lemia žemą visuomenės pasitikėjimą
ilgalaikiškumu ir tvarumu. Sistemos stabilumą pakerta siūlymas naikinti paskatą investuoti į ilgalaikio taupymo produktus.
pakopos pensijų fonduose kaupiamų įmokų dalį nuo 5,5 proc. iki 2 proc., žmonės buvo nusivylę ir, palikę II pakopos pensijų kaupimą, rinkosi III pakopos draudimą. Nuo 2009 m. iki 2022 m. gyventojų, kaupiančių III pakopos pensijų fonduose, skaičius išaugo 4,5 karto, tuo tarpu kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose skaičius padidėjo tik 1,4 karto[²]. Šie duomenys iliustruoja augantį III pakopos pensijų fondų patrauklumą ir augančią gyventojų motyvaciją kaupti pensijai savarankiškai, taigi ir GPM režimo svarbą ilgalaikiam taupymui.
ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2000 m. Lietuvoje gimęs jaunuolis, pradėjęs dirbti 2022 m. gaus tik 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo dydžio pensiją.
Visuomenei senstant, Sodros problemą derėtų spręsti sudarant sąlygas žmonėms patiems kaupti savo senatvei.
pakankamą pensiją ir išlaikytų adekvatų pajamų lygį senatvėje, būtina naikinti maksimalią leistiną atskaitymų ribą arba ją indeksuoti. Galiojant nuostatai, jog bendra atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 proc. apmokestinamųjų pajamų, nominalus leistinas atskaityti 1500 eurų išlaidų dydis yra perteklinis reikalavimas, kurio reikėtų atsisakyti, siekiant padidinti pensijų sistemos adekvatumą. Dėl aukštos infliacijos išaugę pajamų ir išlaidų nominalieji dydžiai lemia situaciją, kai reali atskaitoma suma proporciškai nuolat mažėja. Todėl mokesčių našta yra sumažinama santykinai mažiau, nei buvo numatyta įstatymo leidėjo. Tikslinga palikti tik
kuo skubiau indeksuoti maksimalią leidžiamą atimti iš pajamų sumą. GPM režimo ilgalaikiam investavimui naikinimas yra grindžiamas Lietuvos Banko 2023 m. atliktu IGD rinkos tyrimu. Juo nustatyta, kad „dažnai klientui siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis“[³], o parduodant gyvybės draudimo sutartį „kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata“[⁴], o tai esą iškreipia gyventojų tikrąsias motyvacijas ir pasirinkimą investuoti. Pažymėtina, kad GPM režimo ilgalaikiam taupymui akcentavimas finansinių produktų pardavimo metu nėra IGD ar pensijų fondų rinkų yda, bet būtinybė, kurią laiduoja pats tokio režimo įtvirtinimas įstatyme, siekiant sukurti žmonėms adekvačias taupymo sąlygas.
Šis režimas buvo įvestas būtent kaip motyvacinė priemonė, kurią privalo naudoti ir naudoja IGD ir pensijų fondų brokeriai, siekdami paskatinti žmogaus pasiryžimą taupyti ir atidėti savo vartojimo poreikius. LB atlikta IGD rinkos analizė, kuria aiškinamajame projekto rašte remiasi projekto rengėjai, neįrodo poreikio keisti apmokestinimo režimo. Slaptieji pirkimai, kurių pagrindu daromos išvados, buvo vykdyti tik iki pasiūlymo gavimo momento, tačiau realiai produktai nupirkti nebuvo. Žmogaus pasirinkimas įsigyti IGD produktą turėtų būti apspręstas jo paties poreikiais, motyvacijomis ir žiniomis, bet ne dirbtine jo apsauga įstatymais ir IGD rinkos apribojimais. Todėl remiantis atliktu tyrimu, nevertėtų daryti sprendimų, kurie darys neigiamą įtaką žmonių motyvacijai ilgalaikiam taupymui, taip blogindami šių žmonių finansines perspektyvas senatvėje. Investicinės sąskaitos, leidžiančios vykdyti investicijas GPM mokant tik nuo vartojimui, o ne reinvestavimui panaudojamų lėšų, įteisinimas yra sveikintinas žingsnis. Analogiškas apmokestinimo principas turėtų būti taikomas ir juridinių asmenų pelnui.
finansinių produktų apmokestinimo režimas apsunkina investavimą, o reinvestuojamų pajamų apmokestinimas sumažina galutinę turto vertę. Investicinės sąskaitos įteisinimas yra sveikintinas žingsnis, leisiantis investuotojams mokesčius mokėti tik tada, kai iš sąskaitos pinigai išimami vartojimui. Be to, galutinė sumokėtų mokesčių suma gali būti netgi didesnė, nes reinvestuoto turto neapmokestinimas leis sukaupti didesnę turto vertę, taigi, ir didesnę mokesčio bazę. Investicinė sąskaita negali pakeisti GPM režimo III pakopai ir IGD.
Investicinės sąskaitos tikslas skiriasi nuo GPM režimo. GPM režimas yra tiesiogiai susietas su finansine gerove senatvėje ir pensijų adekvatumo užtikrinimu. Būtina atsižvelgti į tai, kad investicinės sąskaitos režimas nėra tiesiogiai susietas su pensijų sistema – į sąskaitą yra atidedamos lėšos po mokesčių, o senatvės aprūpinimui lėšos turi būti skiriamos nuo pajamų prieš mokesčius. Siūlymas įvesti investicinę sąskaitą atneštų teigiamą pokytį tik tuo atveju, jei būtų išlaikytas įmokų į investicinį gyvybės draudimą bei III pakopos pensijų fondus mokestinis režimas, kurio tikslas yra užtikrinti finansinę gerovę senatvėje. Atsižvelgiant į tai, daugiau negu pusės brandžių Lietuvos gyventojų finansinis išsilavinimas yra vidutinis[⁵], būtina užtikrinti, kad gyventojams būtų patrauklu kaupti per profesionalius investuotojus. Ilgalaikis investavimas fonduose leidžia patikėti savo investicinio portfelio valdymą profesionalui, kuris, su atitinkamu išsilavinimu, investuoja lėšas pagal gyventojo individualų rizikos lygį diversifikuotomis kryptimis. Investicinė sąskaita skirta profesionaliems investuotojams ir nėra susieta su finansine gerove pensijoje, nes pinigai iš investicinės sąskaitos gali būti išimami bet kada.
reinvestuojamų pajamų apmokestinimas yra dar opesnė problema įmonėms. Dėl to, derėtų įgyvendinti investicinės sąskaitos apmokestinimo principus ir įmonių pelnui, kad šios galėtų mokėti mokesčius tik tada, kai paskirsto uždirbtą pelną. Tam derėtų įgyvendinti paskirstytojo pelno mokesčio modelį.
Įvertinta Pagal Lietuvos banko atlikto tyrimo rezultatus, dažnai klientui siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis, o kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata; atitinkamai gyventojų sprendimą naudotis šiais produktais gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata, o su lengvata siejamas tikslas gali likti nepasiektas, juolab, kad gyventojai nėra skatinami toliau investuoti susigrąžinamą GPM dalį.
Kvasilius · Lietuvos Respublikos teisės aktuose gyvybės draudimas yra reglamentuotas kaip savarankiško kaupimo pensijų sistemos dalis. Kaupimas per gyvybės draudimo produktus ir III pakopos pensijų fondus priskiriamas III pensijų sistemos pakopai. Valstybės formuota ir išlaikyta ilgametė ekonominės ir socialinės politikos kryptis - prisidėti prie pensijų stygiaus ateityje problemos sprendimo, taip skatinant gyventojus taupyti savarankiškai per gyvybės draudimą, nustatant galimybę susigrąžinti gyventojams pajamų mokesčio (toliau - GPM) dalį nuo sumokėtų kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų, jei atitinkamos tam tikros sąlygos. Tokiu būdu Valstybė, skatindama atsakingą požiūrį į savo ateitį, kurdama paskatų priemones, sumažina sau tenkančią socialinę finansinę naštą. · Kaupiamasis gyvybės draudimas yra paslauga, kuri pirmiausia skatina neprofesionalius investuotojus, turinčius mažai patirties ir netoleruojančius aukštos investavimo rizikos. Gyvybės draudimo produktų vartotojai yra vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys, kurie siekia ilgu laikotarpiu sukaupti ateičiai. Tai daugiausiai jaunos šeimos, turinčios finansinių įsipareigojimų, vaikų ateičiai ir senatvei kaupiantys gyventojai.
Vidutinė kaupiamojo gyvybės draudimo įmoka sudaro 40-50 eurų per mėnesį. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, GPM lengvata kaupiamojo gyvybės draudimo įmokoms pastaraisiais metais pasinaudojo iki 90 proc. gyvybės draudimo įmokas mokėjusių gyventojų. Pastebėtina, kad valstybė nuo 2019 metų jau sumažino įmokų į gyvybės draudimą ir pensijų fondus lubas, siekiant pasinaudoti GPM lengvata, iki 1500 eurų įmokų, bet ne daugiau nei
skatinimu didesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir patvirtino, kad GPM lengvata, kaip valstybės parama, gyvybės draudimui nėra pagrindinė paskata didesnes pajamas turintiems gyventojams. · Lietuvos gyventojų taupymo norma yra žema ir ženkliai atsilieka nuo Europos sąjungos šalių taupymo lygio. Kaip ir draudimo produktų, įskaitant gyvybės draudimo, paplitimas Lietuvoje gerokai mažesnis nei kitose Europos šalyse. Gyvybės draudimo skvarba, šio sektoriaus plėtra yra vienas veiksnių, skatinančių žmones rūpintis saugesniu finansiniu rytojumi, taupyti, ugdyti finansinį raštingumą. Dėl pasyvaus taupymo būdo ir pastaruoju metu pakankamai didelės infliacijos, žemų indėlių palūkanų neinvestuoti pinigai nuvertėja, o ateities perkamoji galia krenta. Atsižvelgiant į tai, valstybė ėmė skatinti ilgalaikio taupymo produktų kūrimą, turėdama tikslą įtraukti gyventojus į taupymą. Tačiau pakankamas ilgalaikio investavimo lygis šalyje dar nėra pasiektas, tad valstybė turėtų ne atsisakyti paskatų, o imtis atvirkštinių veiksmų. · GPM lengvata atlieka reguliacinę funkciją – keičia žmonių elgseną ir taupymo įpročius, skatindama kaupti lėšas ir didinti savo perkamąją galią ateityje.
Tad valstybė turėtų įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir mokestines, skatinti gyventojus rūpintis savo finansiniu saugumu ir ateitimi, formuodama tvarią ir atsakingą bei stabilią ilgalaikio kaupimo sistemą. Nuolatinės pensijų reformos, mokesčių sistemos, įskaitant ir mokestines lengvatas, keitimas, kelia nepasitikėjimą valstybe. Negebėdama užtikrinti pakankamos senatvės pensijos ir pilnai išspręsti senstančios visuomenės keliamų demografinių problemų, valstybei svarbus pensijų sistemos dalių - tiek „Sodros“, tiek II ir III pensijų pakopų, įskaitant gyvybės draudimą, stabilumas. · Gyventojus taupyti ateičiai, taikant mokesčių lengvatas, taip pat skatina gerokai turtingesnės valstybės, tokios kaip Austrija, Vokietija, Danija, Didžioji Britanija, Airija, Švedija, Italija, Ispanija ir Liuksemburgas. Lyginant gi su Baltijos šalimis, valstybės paskatos Lietuvoje yra mažiausios. Tokio pobūdžio lengvatas turi Estija (4 kartus didesnes), Latvija (2,5 karto didesnes). · Lietuvoje yra apie 500 tūkstančių galiojančių kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių. Lengvatų atsisakymas pažeistų socialinį teisingumą bei teisėtus lūkesčius visų asmenų, kurie pagrįstai tikėjo valstybės politika bei priėmė toli į ateitį orientuotus sprendimus. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją konstitucinis teisėtų lūkesčių principas saisto įstatymų leidėją priimant sprendimus, galinčius turėti įtaką mokesčių mokėtojų, dalyvaujančių pensijų kaupime per gyvybės draudimą ar pensijų fondus, atžvilgiu. Tai pasireiškia tuomet, kai teisinio reguliavimo pokyčiai yra nepalankūs ir pablogina asmenų teisinę padėtį.
Todėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siūlymas atsisakyti GPMĮ įtvirtintų III pensijų pakopos, įskaitant gyvybės draudimą, lengvatų pablogintų mokesčių mokėtojų, kurie gyvybės draudimo sutartis sudarė atsižvelgdami ir į valstybės teikiamą paskatą – įsipareigojimą neapmokestinti tam tikrų į ilgalaikį taupymą investuojamų ir iš tokios investicijos uždirbamų sumų, padėtį. Gyventojai ne tik negalėtų iš pajamų atskaityti draudimo įmokų sumų iki 1 500 eurų kasmet, kas kasmet leidžia sutaupyti iki 300 eurų, bet taip pat investicinė grąža, kuri būtų gaunama nutraukus draudimo sutartį ar pasibaigus jos terminui, būtų apmokestinama, kas reikštų, jog gyventojai iš draudimo fondų gautų mažiau grynojo pelno. Tad GPM lengvatų gyvybės draudimui panaikinimas pablogins ilgalaikiu kaupimu besinaudojančių gyventojų padėtį bei turės neigiamą poveikį tokias gyvybės draudimo sutartis turintiems gyventojams. Įstatymų leidėjas, priimdamas atitinkamus pakeitimus, turi atsižvelgti į tokių gyventojų teisėtus lūkesčius ir garantuoti jų apsaugą. · Teisėtų lūkesčių principas įpareigoja įstatymų leidėją išlaikyti galiojančioms sutartims suteiktas lengvatas visą tokių sutarčių galiojimo laikotarpį. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal teisėtų lūkesčių principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos, o teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes, kaip jau minėta aukščiau, neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. · Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu, visos įmonės, kurios platina gyvybės draudimo produktus, privalo teikti draudėjams išsamią informaciją, kuri apima ir gautų įmokų bei grąžintų išmokų apmokestinimą.
Todėl gyventojai, sudarydami tokias sutartis ir gaudami išsamią informaciją apie jų atžvilgiu taikytiną mokestinį režimą, taip pat turi teisėtą lūkestį, jog tokio režimo ir bus paisoma visą sutarties galiojimo laikotarpį. Priešingu atveju, tokio reikalavimo pateikti išsamią informaciją apie įmokų ir išmokų apmokestinimą draudėjams įtvirtinimas Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme netektų prasmės. Siūlau nepritarti teikiamoms GPMĮ projekto nuostatoms, susijusioms su siūlymu atsisakyti GPM lengvatos ilgalaikiam draudimui ir III pensijų pakopa. Įvertinta Pagal Lietuvos banko atlikto tyrimo rezultatus, dažnai klientui siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis, o kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata; atitinkamai gyventojų sprendimą naudotis šiais produktais gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata, o su lengvata siejamas tikslas gali likti nepasiektas, juolab, kad gyventojai nėra skatinami toliau investuoti susigrąžinamą GPM dalį.
Įstatymo projekto svarstymo eiga yra nepriimtina LVK atkreipia dėmesį, kad gegužės 9 d. pateikė kvietimą vienam iš projekto iniciatorių susitikti su LVK, pristatyti Įstatymo projektą, viziją dėl investicinės sąskaitos (toliau – IS) veikimo praktikoje ir atsakyti į suinteresuotoms pusėms kylančius klausimus. Buvome nukreipti susitikti su Finansų ministerijos atstovais. Suderinus susitikimo laiką, Vyriausybė dieną prieš susitikimą patvirtino savo išvadą dėl Įstatymo projekto. Tuo pačiu, susitikimo dieną buvo suplanuotas ir neeilinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdis, į kurį mes nebuvome pakviesti. Tuo pačiu, Vyriausybė gana ilgai delsė pateikti Vyriausybės išvadą, nors Vyriausybės išvada neturi praktiškai jokio turinio – ja išreiškiamas tik pritarimas Įstatymo projektui. Dėl to neliko laiko klausymams dėl Įstatymo projekto, jei tokius buvo planuota rengti. Visos šios aplinkybės rodo, kad iš esmės nenorima ne tik išgirsti, bet ir klausytis verslo kritikos Įstatymo projektui. 2. IS yra orientuota į teisingą investicinių pajamų apmokestinimą ir savaime nėra lengvata, todėl IS įvedimas nėra pagrindas naikinti GPM lengvatas investicinio gyvybės draudimo (toliau – IGD) ir III pakopos pensijų fondų įmokoms IS savaime neturėtų būti laikoma lengvata, ši visų pirma turi suteikti teisinį aiškumą, kaip yra apmokestinamos investicinės pajamos iš skirtingų finansinių instrumentų. IS turėtų suteikti pagrindą sąžiningai apmokestinti investicines pajamas, todėl LVK neįtikina Įstatymo projekto iniciatorių argumentas, kad IS turi tokį patį tikslą, kaip ir GPM lengvatos IGD ir III pakopos pensijų fondų įmokoms. IS įvedimo tikslas yra teisingai apmokestinti pajamas. GPM lengvatų IGD ir III pakopos pensijų fondų įmokoms tikslas – paskatinti gyventojų kaupimą. 3.
lengvatų IGD ir III pakopos pensijų fondų įmokoms (toliau – Lengvatos) naikinimas būtų netikslingas ir prieštarautų Vyriausybės programai Šios Lengvatos buvo nustatytos siekiant paskatinti gyventojų kaupimą senatvei, įvertinus, kad Lietuvos gyventojų skiriama pajamų dalis pensijai nėra pakankama didelės dalies gyventojų oriai senatvei užtikrinti. Šios lengvatos yra efektyvios, nes pasiekia joms iškeltus tikslus – III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius lengvatos galiojimo laikotarpiu išaugo nuo 10-20 tūkstančių iki kiek daugiau nei 100 tūkstančių, o III pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas išaugo nuo 10 mln. eurų iki virš 220 mln. eurų. Tuo pačiu, IGD produktas taip pat yra itin populiarus - Lietuvoje yra net 500 tūkst. investicinio gyvybės draudimo sistemos dalyvių. Lengvatomis piktnaudžiauti iš esmės neįmanoma – nutraukus kaupimo III pakopoje sutartį, lengvata pasinaudoję asmenys turi grąžinti visą lengvatos sumą valstybei, tad lengvata yra ir tiksli. Skatindama įsigyti gyvybės draudimą, valstybė skatina gyventojus ne tik kaupti senatvei, bet ir rūpintis artimaisiais ir sumažinti socialinės paramos poreikį ligos ar nelaimės atveju. Dėl aptartų ir kitų teigiamų tiesioginių ir netiesioginių efektų, eilė išsivysčiusių šalių taiko vienokias ar kitokias preferencines mokestines sąlygas gyvybės draudimo ir pensijų įmokoms ir
(arba) išmokoms, ir Lietuva EBPO kontekste neišsiskiria išskirtinai preferencinėmis finansinėmis paskatomis pensijų fondų dalyviams (kuriais laikytini ir IGD sutartis pasirašę asmenys).1 Kitos šalys kai kurias finansines paskatas, įtvirtintas įstatymais, taip pat peržiūri ir atnaujina, kad lengvatos išliktų aktualios augant bendram kainų lygiui, tuo tarpu Lietuvoje siūlomos naikinti mokestinės lengvatos ir taip valstybei santykinai pinga, nes pastarosiomis sukuriama finansinė paskata sumažėjo dėl bendro kainų lygio augimo.
Dauguma kitų EBPO ir ES valstybių taip pat turi įsivedusios IS ir tai netrukdo aukščiau minėtų preferencinių mokestinių sąlygų taikymui. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad Latvija ir Estija taiko dar didesnes lengvatas įmokoms pagal šiuos produktus ir abiejose šalyse IS yra reglamentuota. Lengvatos įmokoms į III pakopos pensijų fondus nutraukimas taip pat į itin nedėkingą situaciją pastatytų asmenis, kurie jau kaupia senatvei III pakopos pensijų fonduose ir sprendimą priėmė žinodami, kad valstybė remia šį kaupimą. Panaikinus lengvatą, šių asmenų ilgalaikio kaupimo sąlygos fundamentaliai keistųsi – įmokos į III pakopos pensijų fondus būtų apmokestinamos, nepaisant to, kad „Sodros“ įmokos ir įmokos į II pakopos pensijų fondus nėra apmokestinamos, o siekiant stabdyti kaupimą III pakopoje tektų grąžinti šiuo metu gaunamą valstybės paramą. Taigi, kaupimo III pakopos pensijų fonduose mokestinių sąlygų pakeitimas stipriai pažeistų teisėtus kaupiančių asmenų lūkesčius. Akivaizdu, kad vis tik suprantama šių Lengvatų nauda, nes atitinkamas lengvatas siūloma palikti darbdavio įmokoms į III pakopos pensijų fondus darbuotojo naudai. Taigi, Įstatymo projekto iniciatoriai mato naudą iš tokio skatinimo.
Tačiau panaikinus Lengvatas būtų užkirstas kelias šiomis pasinaudoti pvz. individualia veikla užsiimantiems asmenims ar kitu būdu pajamas gaunantiems asmenims, kai šiomis toliau galėtų būti pasinaudojimą dirbančiųjų naudai. Tai lemtų skatinimo sistemos eroziją ir paneigtų asmenų lygiateisiškumo principą, kai kalbame apie kaupimo skatinimą. Apibendrinant, raginame laikytis Seimo patvirtintos 18-osios Vyriausybės programos 99 p. įtvirtinto siekio, kad
„privataus pensijų kaupimo sistema būtų efektyvi, aiškiai reglamentuojama,
pastovi, skaidri ir užtikrinanti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą“ ir palikti galioti GPM lengvatas gyventojų įmokoms pagal atitinkamai III pakopos pensijų sutartis ir investicinio gyvybės draudimo sutartis, nes šios Lengvatos yra tikslingos, taiklios ir efektyvios. 4. Siūlymas pajamoms iš IS netaikyti 500 Eur neapmokestinamojo pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, dydžio gali sukurti reguliacinį arbitražą ir sumenkinti IS naudą Įstatymo projektu nėra siekiama paskatinti investuoti ir ta prasme, kad šiuo ne tik naikinamos aukščiau minėtos lengvatos, tačiau IS kontekste neutralizuojama pajamoms iš finansinių priemonių pardavimo ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, neviršijančioms 500 Eur, taikoma lengvata. Tačiau ši lengvata ir toliau bus taikoma pajamoms ne iš IS, o tai reiškia, kad bus atvejų, kai IS instrumentas mokestiniu požiūriu nusileis investavimui iš einamosios sąskaitos. Atitinkamai, tiek siekiant paskatinti gyventojus investuoti, tiek tam, kad nebūtų sukurtas reguliacinis arbitražas, siūlome investicijas skatinančias lengvatas numatyti pačioje IS. 5.
šių trūkumų, LVK iš esmės palaiko IS modelį Nepaisant paminėtų Įstatymo projekto trūkumų, LVK iš esmės palaiko IS įvedimą – savalaikę idėją, kuri, tinkamai įgyvendinta, ilguoju laikotarpiu sukurs tinkamą aplinką gyventojams investuoti ir taip potencialiai didins kapitalo Lietuvoje prieinamumą, padės spręsti įsisenėjusias gyventojų kapitalo struktūros problemas, įskaitant, pavyzdžiui, indėlių perteklių bankiniame sektoriuje. LVK taip pat teigiamai vertina tai, kad įnašai į IS nebus ribojami, atsižvelgiant į LVK ir kitų suinteresuotų šalių ankstesnį siūlymą. Apibendrintai manome, kad siekiant Įstatymo projekto tikslų, privalo būti išlaikytos dabar egzistuojančios mokestinės Lengvatos, o siekiant suvienodinti mokestines sąlygas, analogiškos mokestinės lengvatos galėtų būti nustatomos ir pajamoms iš IS. Taip pat Įstatymo projektas neturėtų sudaryti sąlygos mokestiniam arbitražui dėl lengvatos investicinėms pajamoms taikymo tais atvejais, kai pajamos gautos investuojant iš einamosios sąskaitos, tačiau netaikomos tada, kai gautos pajamos iš IS. Įvertinta Dėl svarstymo eigos. Pažymėtina, kad dėl analogiško projekto (jo dalis) dar 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo organizuojami klausymai Biudžeto ir finansų komitete, kuriame pasisakė visi suinteresuoti asmenys. Projekto nuostatos jau daugiau kaip metus derintos su suinteresuotais asmenimis ir LR Vyriausybės derinimo procese. Dėl siūlomų naikinti GPM lengvatų.
Pagal Lietuvos banko atlikto tyrimo rezultatus, dažnai klientui siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis, o kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata; atitinkamai gyventojų sprendimą naudotis šiais produktais gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata, o su lengvata siejamas tikslas gali likti nepasiektas, juolab, kad gyventojai nėra skatinami toliau investuoti susigrąžinamą GPM dalį.
EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Vytautas Mitalas, 2024-05-28 Argumentai: Pasiūlymu siekiama atšaukti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos gyventojų gyvybės draudimo įmokoms ir įmokoms į III pakopos pensijų fondus panaikinimą, t. y. palikti lengvatų galiojimą ir nekeisti dabar galiojančios jų tvarkos. Tai grindžiama šiais argumentais:
siūloma įvesti investicinė sąskaita yra pažangi ir efektyvi iniciatyva, sudarysianti gyventojams galimybes vykdyti tęstines investicijas, tačiau šis įrankis orientuotas į didesnes pajamas turinčius gyventojus ir neturi būti vertinamas kaip pakaitalas ilgalaikiam taupymui trečioje pensijų pakopoje ar draudžiantis gyvybės draudimu. Investicinės sąskaitos tikslas – mokesčių, atsirandančių dėl dalyvavimo finansų rinkose, administravimo supaprastinimas ir aiškumas. Atkreiptinas dėmesys, kad kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, įvedus investicinės sąskaitos modelį, iki šiol skatinamas taupymas ir kaupimas pensijai per gyvybės draudimą ir pensijų fondus.
gyvybės draudimo įmokoms ir įmokoms į III pakopos pensijų fondus siekiama paskatinti gyventojus taupyti savarankiškai ir prisidėti prie pensijų stygiaus ateityje problemos sprendimo. Kaupiamasis gyvybės draudimas yra paslauga, skirta vidutines ir mažas pajamas gaunantiems asmenims, kurie siekia sukaupti ateičiai. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) teigimu, vidutinė kaupiamojo draudimo įmoka sudaro 40-50 Eur per mėnesį. Lengvata pasinaudojo iki 90 proc. gyvybės draudimo įmokas mokėjusių gyventojų. Maksimali sumokėto GPM suma, kurią gali susigrąžinti asmuo Lietuvoje yra 300 Eur. 3. Lietuvos gyventojų taupymo norma yra žema: Eurostat duomenimis, 2022 m. ji siekė 5 proc., kai ES vidurkis – 13 proc. Gyvybės draudimo, įmokų į III pakopos pensijų fondus patrauklumas yra vienas iš veiksnių, skatinančių žmones rūpintis finansine ateitimi, didinantis jų sąmoningumą kaupti ateičiai. Tam reikalingas alternatyvių finansinių instrumentų stabilus palaikymas ir stiprinimas. 4. Šiuo metu Lietuvoje yra virš 400 tūkst. galiojančių kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių (LGDĮA duomenimis) Siūlymas atsisakyti lengvatų pažeistų šių asmenų teisėtus lūkesčius. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki
pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
2) savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis; 2¹) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
3) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos.
Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki
pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
2) savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis; 2¹) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
3) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, formaliojo profesinio mokymo programos modulį ir (ar) už studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;“.
Nepritarti Atsisakius lengvatos taikymo būtų užtikrinta, kad ilgalaikio taupymo produkto nesirinktų tie, kurie tą daro tik dėl grąžinamos mokesčio dalies, o draudimo bei pensijų fondų valdymo įmonės savo klientui pateikiamo investicinės veiklos rezultato dirbtinai nedidintų grąžinamo mokesčio suma, kartu būtų užtikrintas vienodas ilgalaikio taupymo rezultato apmokestinimas, nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio jis gautas (Valstybinio socialinio draudimo fondo, privačių pensijų kaupimo fondų ar ilgalaikio investicinio gyvybės draudimo). Be to, pereinamasis 10 metų laikotarpis, kurio metu bus leidžiama atskaityti sumokėtas investicinio gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų kaupimo įmokas pagal iki 2024 metų sudarytas sutartis, suteiks pakankamai laiko priimti sprendimus dėl jau sudarytų investicinio gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčių pakeitimo, nutraukimo ar tolesnio kaupimo nebetaikant mokesčio lengvatos tikslingumo. 2023 metų pradžioje Lietuvos banko atlikto investicinio gyvybės draudimo produkto platinimo tyrimo[⁵] rezultatai parodė, kad dažnai klientui siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis, taip pat nenurodoma, kad tiesioginiai ir netiesioginiai atskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51 proc. sumokėtų draudimo įmokų, tačiau kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad peržiūrėti lengvatas III pensijų pakopos pensijų fondams bei gyvybės draudimo produktams jau anksčiau ne kartą yra siūlęs Lietuvos bankas[⁶].
Anot Lietuvos banko, šios mokestinės lengvatos prisideda prie investicinių paslaugų rinkos iškraipymo ir nėra efektyvios, gyvybės draudimo įmonės ir III pakopos pensijų fondai yra įgiję konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis finansų įmonėmis, dėl to gali nustatyti didesnius paslaugų mokesčius. Be to, gyventojų sprendimą naudotis produktais, kuriems galioja mokestinė lengvata, gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata, todėl su lengvata siejamas tikslas gali likti nepasiektas, juolab, kad pagal dabar esančią sąrangą gyventojai nėra skatinami toliau investuoti susigrąžinamą GPM dalį. Investicinio gyvybės draudimo apimtys įspūdingos – šį produktą turi įsigiję 422 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jo apimtis auga po 40-50 tūkstančių kasmet. Lietuvos banko atliktas slaptojo pirkėjo tyrimas rodo, kad:
jie pabrėžia beveik visada (76 atvejais iš 80). Pagrindinis draudimo agentų pajamų šaltinis – komisinis atlygis už sudarytą sutartį, o tai lemia didelį interesų konfliktą ir netinkamo pardavimo riziką. Balsavimo rezultatai: už 1, prieš 0 , susilaikė 9. Pasiūlymui nepritarta. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-06-12 nutarimas Nr. 458 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr.
SV-S-1402 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3712. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7.1. Komiteto sprendimas: Pritarti Iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3712 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymai:
EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2024-06-133 Argumentai: Teikiamu pasiūlymu siekiama papildyti finansinių priemonių sąrašą, į kurias gali būti investuojama per investicinę sąskaitą sąrašą, į jį įtraukiant Vyriausybės taupymo lakštus. Tokiu būdu būtų sudarytos vienodos investavimo sąlygos renkantis bet kuriuos Vyriausybės išleistus vertybinius popierius, kas būtų aktualu tiek gyventojui (kaip papildoma paskata norint pradėti aktyvesnį, tačiau tuo pačiu nerizikingą investavimą), tiek ir Vyriausybei (kuri išleisdama taupymo lakštus siekia skolintis iš gyventojų). Pasiūlymas:
Papildyti projekto 3 straipsniu siūlomo 12¹ straipsnio 1 dalį 7 punktu ir ją išdėstyti taip: „7) Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių taupymo lakštus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už –6 ; prieš –0; susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Matas Maldeikis, Valius
Ąžuolas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3712(2) ir lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė [¹] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. Ix-1007 2, 8, 16, 17, 21 Ir 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projekto aiškinamasis raštas, 2023, https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAD/7a5e7aa1103411ee9ac6bb8cb9c06455/25438d70107b11ee9ac6bb8cb9c06455/format/ISO_PDF/. [²] Pensijų fondų dalyvių skaičius. Valstybės duomenų agentūra, 2023. Nuoroda į šaltinį: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ [³] Lietuvos Banko pasiūlymai investicinio gyvybės draudimo rinkos veikimui gerinti. Dokumentas viešai konsultacijai. Lietuvos bankas, 2023. Nuoroda į šaltinį: https://www.lb.lt/uploads/consultations/docs/39962_7ec6e0f0108847c4083ee6b81fb04680.pdf [⁴] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. Ix-1007 2, 8, 16, 17, 21 Ir 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projekto aiškinamasis raštas, 2023, https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAD/7a5e7aa1103411ee9ac6bb8cb9c06455/25438d70107b11ee9ac6bb8cb9c06455/format/ISO_PDF/. [⁵] Monitoring the level of financial literacy in the EU. Europos Komisija, 2023. Nuoroda į šaltinį: https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2953