Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša mokėjimo įstaigai, nurodo pažeidimą (pažeidimus) ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių trumpesnį kaip vieno mėnesio terminą, per kurį mokėjimo įstaiga privalo nurodytą pažeidimą (pažeidimus) pašalinti.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) paskiria laikinąjį atstovą mokėjimo įstaigos veiklos priežiūrai (toliau – atstovas veiklos priežiūrai) laikinąjį administratorių;“. 3 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Atstovas veiklos priežiūrai
1Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie grėsmę saugiai ir patikimai mokėjimo įstaigos veiklai, siekdama apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų ar iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gautas lėšas, perduotas mokėjimo įstaigai, priežiūros institucija turi teisę paskirti atstovą veiklos priežiūrai. 2. Atstovu veiklos priežiūrai gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai. Jeigu atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas ir jo padėjėjas. Atlyginimus atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija.
Atlyginimai išmokami iš mokėjimo įstaigos lėšų. Atstovu veiklos priežiūrai ir jo padėjėju negali būti paskirtas priežiūros institucijos tarnautojas. 3. Mokėjimo įstaigos valdyba ir vadovai turi gauti atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su mokėjimo įstaigos veikla susijusio sprendimo. Visi be atstovo veiklos priežiūrai sutikimo mokėjimo įstaigos valdybos ir vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys. 4. Atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su mokėjimo įstaigos valdybos ir vadovų sprendimais, jeigu jie, jo nuomone, prieštarauja saugią ir patikimą mokėjimo įstaigų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę mokėjimo įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui. Atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos Lietuvos banko įstatymo 42¹ straipsnio 5 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktų nuostatos. Atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją. 5. Apie priimtą sprendimą paskirti atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama mokėjimo įstaigai ir Juridinių asmenų registrui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje. 6. Atstovas veiklos priežiūrai atšaukiamas, kai:
1) nustatoma, kad mokėjimo įstaiga gali stabiliai ir patikimai veikti, ar, priežiūros institucijos nuomone, tokios priemonės taikymas nebetikslingas dėl kitų priežasčių;
2) panaikinamas mokėjimo įstaigai išduotos licencijos galiojimas. 37 straipsnis. Laikinasis administratorius
1Priežiūros institucija turi teisę mokėjimo įstaigai paskirti vieną ar daugiau laikinųjų administratorių ir jų padėjėjų.
Laikinuoju administratoriumi ir jo padėjėju gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Laikinuoju administratoriumi negali būti paskirtas priežiūros institucijos tarnautojas. 2. Laikinuoju administratoriumi skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti kvalifikacijos ir patirties reikalavimai, jo neturi saistyti interesų konfliktas t. y. laikinojo administratoriaus asmeniniai interesai negali prieštarauti mokėjimo įstaigos ar priežiūros institucijos interesams. 3. Laikinojo administratoriaus veiklos sąlygos, funkcijos ir jų apribojimai nustatomi priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus sudaromoje laikinojo administravimo sutartyje. Tokioje sutartyje turi būti nustatyti priežiūros institucijos įsipareigojimai, susiję su laikinojo administratoriaus veiksmais atlyginant tretiesiems asmenims padarytą žalą. Bet kuriuo atveju laikinasis administratorius neatsako už žalą, atsiradusią dėl veiksmų, atliktų vykdant priežiūros institucijos duotus nurodymus. Tokiu atveju už padarytą žalą, kai yra įstatymuose, reglamentuojančiuose civilinės atsakomybės atsiradimą, nustatytos sąlygos, atsako priežiūros institucija. 4. Laikinasis administratorius savo funkcijoms tinkamai atlikti turi teisę savo nuožiūra pasitelkti paslaugų teikėjų (įskaitant teisės, apskaitos, audito, valdymo konsultantus). 5. Atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) laikinajam administratoriui ir jo padėjėjams, atsižvelgiant į laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustatomi laikinojo administravimo sutartyje.
Atlyginimas išmokamas ir išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) apmokamos iš mokėjimo įstaigos lėšų prieš bet kokius kitus mokėjimo įstaigos mokėjimus. 6. Jeigu administruojamai mokėjimo įstaigai iškeliama bankroto byla, mokėjimai laikinajam administratoriui išmokami prieš bet kokius kitus mokėjimo įstaigos mokėjimus. Jeigu mokėjimo įstaiga laikinajam administratoriui nesumoka laiku, laikinajam administratoriui privalo sumokėti priežiūros institucija, kuri turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš mokėjimo įstaigos. 7. Priežiūros institucija, remdamasi proporcingumo principu, priimdama sprendimą skirti laikinąjį administratorių, gali nustatyti, kad:
1) laikinai sustabdomi mokėjimo įstaigos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovų įgaliojimai ir šių organų įgaliojimus laikinai perima paskirtas laikinasis administratorius. Tokiu atveju šiame punkte nurodytų mokėjimo įstaigos organų atitinkami sprendimai, priimti po sprendimo paskirti laikinąjį administratorių įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini arba
2) mokėjimo įstaigos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovų įgaliojimai nesustabdomi, o paskirtas laikinasis administratorius laikinai veikia kartu su šiais mokėjimo įstaigos organais. 8. Priežiūros institucija sprendime dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo turi nustatyti laikinojo administratoriaus įgaliojimus, funkcijas, veiksmus, kuriuos laikinasis administratorius gali atlikti tik gavęs išankstinį priežiūros institucijos pritarimą, ir laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą. 9.
9Jeigu laikinasis administratorius skiriamas pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą, jam gali būti suteikiami kai kurie ar visi šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių veiklą, ir mokėjimo įstaigos įstatuose nustatyti mokėjimo įstaigos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovų įgaliojimai. Laikinajam administratoriui gali būti pavedama išsiaiškinti ir įvertinti mokėjimo įstaigos finansinę būklę, vadovauti mokėjimo įstaigos veiklai (arba jos daliai), siekiant išsaugoti arba atkurti mokėjimo įstaigos finansinę būklę ir užtikrinant patikimą ir riziką ribojantį mokėjimo įstaigos veiklos valdymą, ir (arba) atlikti kitas funkcijas. 10. Jeigu laikinasis administratorius skiriamas pagal šio straipsnio 7 dalies 2 punktą, priežiūros institucija sprendime turi nurodyti, kuriuos veiksmus, funkcijas mokėjimo įstaigos stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas gali atlikti tik gavę išankstinį laikinojo administratoriaus pritarimą. Laikinasis administratorius nesutinka su šių mokėjimo įstaigos organų sprendimais, jeigu jie, jo nuomone, prieštarauja patikimą ir riziką ribojančią mokėjimo įstaigų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę mokėjimo įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui arba mokėjimo paslaugų vartotojų interesams. 11. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad laikinojo administratoriaus skyrimo priežastimi buvusios aplinkybės nėra išnykusios, laikinojo administratoriaus paskyrimo terminas motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. 12. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, bet kuriuo metu gali pakeisti sprendimo dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo nuostatas, taip pat bet kuriuo metu ir dėl bet kokios priežasties gali atšaukti laikinąjį administratorių.
Laikinasis administratorius turi teisę atsistatydinti laikinojo administravimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu laikinasis administratorius atsistatydina, priežiūros institucija nedelsdama priima sprendimą dėl naujo laikinojo administratoriaus paskyrimo. 13. Apie pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą priimtą sprendimą paskirti laikinąjį administratorių arba jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucija raštu praneša mokėjimo įstaigai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia savo interneto svetainėje. 14. Pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą paskirtas laikinasis administratorius gali sušaukti mokėjimo įstaigos visuotinį akcininkų susirinkimą ir nustatyti tokio susirinkimo darbotvarkę tik gavęs išankstinį priežiūros institucijos pritarimą. Laikinojo administratoriaus paskyrimas taip pat neriboja teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių veiklą, nustatytų mokėjimo įstaigos akcininkų teisių. 15. Priežiūros institucija gali reikalauti, kad laikinasis administratorius priežiūros institucijos nustatytais terminais jai teiktų informaciją apie mokėjimo įstaigos finansinę būklę ir savo atliktus veiksmus. 16. Laikinasis administratorius privalo savo funkcijas atlikti apdairiai ir sąžiningai. Laikinasis administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Laikinojo administratoriaus ir mokėjimo įstaigos, kurią administruoti jis paskirtas, nesieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jis neturi pareigos veikti mokėjimo įstaigos ir jos akcininkų interesais.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Projekto Nr. XIVP 3705(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per
įstaigai, nurodo pažeidimą (pažeidimus) ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių trumpesnį kaip vieno mėnesio terminą, per kurį mokėjimo įstaiga privalo nurodytą pažeidimą (pažeidimus) pašalinti.“2 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) paskiria laikinąjį atstovą mokėjimo įstaigos veiklos priežiūrai (toliau – atstovas veiklos priežiūrai) laikinąjį administratorių;“. 3 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Atstovas veiklos priežiūrai
mokėjimo įstaigos veiklai, siekdama apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų ar iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gautas lėšas, perduotas mokėjimo įstaigai, priežiūros institucija turi teisę paskirti atstovą veiklos priežiūrai. 2. Atstovu veiklos priežiūrai gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai. Jeigu atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas ir jo padėjėjas.
Atlyginimus atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš mokėjimo įstaigos lėšų. Atstovu veiklos priežiūrai ir jo padėjėju negali būti paskirtas priežiūros institucijos tarnautojas. 3. Mokėjimo įstaigos valdyba ir vadovai turi gauti atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su mokėjimo įstaigos veikla susijusio sprendimo. Visi be atstovo veiklos priežiūrai sutikimo mokėjimo įstaigos valdybos ir vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys. 4. Atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su mokėjimo įstaigos valdybos ir vadovų sprendimais, jeigu jie, jo nuomone, prieštarauja saugią ir patikimą mokėjimo įstaigų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę mokėjimo įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui. Atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos Lietuvos banko įstatymo 42¹ straipsnio 5 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktų nuostatos. Atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją. 5. Apie priimtą sprendimą paskirti atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama mokėjimo įstaigai ir Juridinių asmenų registrui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje. 6. Atstovas veiklos priežiūrai atšaukiamas, kai:
priežiūros institucijos nuomone, tokios priemonės taikymas nebetikslingas dėl kitų priežasčių;
straipsnis. Laikinasis administratorius
1Priežiūros institucija turi teisę mokėjimo įstaigai paskirti laikinąjį administratorių.
Laikinuoju administratoriumi ir jo padėjėju gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Laikinuoju administratoriumi negali būti paskirtas priežiūros institucijos tarnautojas. 2. Laikinuoju administratoriumi skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti kvalifikacijos ir patirties reikalavimai, jo neturi saistyti interesų konfliktas, tai yra laikinojo administratoriaus asmeniniai interesai negali prieštarauti mokėjimo įstaigos ar priežiūros institucijos interesams. 3. Laikinojo administratoriaus veiklos sąlygos, funkcijos ir jų apribojimai nustatomi priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus sudaromoje laikinojo administravimo sutartyje. Tokioje sutartyje turi būti nustatyti priežiūros institucijos įsipareigojimai, susiję su laikinojo administratoriaus veiksmais atlyginant tretiesiems asmenims padarytą žalą. Bet kuriuo atveju laikinasis administratorius neatsako už žalą, atsiradusią dėl veiksmų, atliktų vykdant priežiūros institucijos duotus nurodymus. Tokiu atveju už padarytą žalą, kai yra įstatymuose, reglamentuojančiuose civilinės atsakomybės atsiradimą, nustatytos sąlygos, atsako priežiūros institucija. 4. Laikinasis administratorius savo funkcijoms tinkamai atlikti turi teisę savo nuožiūra pasitelkti padėjėjų ir paslaugų teikėjų (įskaitant teisės, apskaitos, audito, valdymo konsultantus). 5. Atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) laikinajam administratoriui ir jo padėjėjams, atsižvelgiant į laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustatomi laikinojo administravimo sutartyje.
Atlyginimas išmokamas ir išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) apmokamos iš mokėjimo įstaigos lėšų prieš bet kokius kitus mokėjimo įstaigos mokėjimus. 6. Jeigu administruojamai mokėjimo įstaigai iškeliama bankroto byla, mokėjimai laikinajam administratoriui išmokami prieš bet kokius kitus mokėjimo įstaigos mokėjimus. Jeigu mokėjimo įstaiga laikinajam administratoriui nesumoka laiku, laikinajam administratoriui privalo sumokėti priežiūros institucija, kuri turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš mokėjimo įstaigos. 7. Priežiūros institucija, remdamasi proporcingumo principu, priimdama sprendimą skirti laikinąjį administratorių, gali nustatyti, kad:
1) laikinai sustabdomi mokėjimo įstaigos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovų įgaliojimai ir šių organų įgaliojimus laikinai perima paskirtas laikinasis administratorius. Tokiu atveju šiame punkte nurodytų mokėjimo įstaigos organų atitinkami sprendimai, priimti po sprendimo paskirti laikinąjį administratorių įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini arba
įgaliojimai nesustabdomi, o paskirtas laikinasis administratorius laikinai veikia kartu su šiais mokėjimo įstaigos organais. 8. Priežiūros institucija sprendime dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo turi nustatyti laikinojo administratoriaus įgaliojimus, funkcijas, veiksmus, kuriuos laikinasis administratorius gali atlikti tik gavęs išankstinį priežiūros institucijos pritarimą, ir laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą. 9.
laikinasis administratorius skiriamas pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą, jam gali būti suteikiami kai kurie ar visi šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių veiklą, ir mokėjimo įstaigos įstatuose nustatyti mokėjimo įstaigos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovų įgaliojimai. Laikinajam administratoriui gali būti pavedama išsiaiškinti ir įvertinti mokėjimo įstaigos finansinę būklę, vadovauti mokėjimo įstaigos veiklai (arba jos daliai), siekiant išsaugoti arba atkurti mokėjimo įstaigos finansinę būklę ir užtikrinant patikimą ir riziką ribojantį mokėjimo įstaigos veiklos valdymą, ir (arba) atlikti kitas funkcijas. 10. Jeigu laikinasis administratorius skiriamas pagal šio straipsnio 7 dalies 2 punktą, priežiūros institucija sprendime turi nurodyti, kuriuos sprendimus priimti ar kitus veiksmus atlikti mokėjimo įstaigos stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas gali atlikti tik gavę išankstinį laikinojo administratoriaus pritarimą. Laikinasis administratorius nesutinka su šių mokėjimo įstaigos organų sprendimais, jeigu jie, jo nuomone, prieštarauja patikimą ir riziką ribojančią mokėjimo įstaigų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę mokėjimo įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui arba mokėjimo paslaugų vartotojų interesams. 11. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad laikinojo administratoriaus skyrimo priežastimi buvusios aplinkybės nėra išnykusios, laikinojo administratoriaus paskyrimo terminas motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. 12. Priežiūros institucija bet kuriuo metu gali pakeisti sprendimo dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo nuostatas, taip pat bet kuriuo metu ir dėl bet kokios priežasties gali atšaukti laikinąjį administratorių.
Laikinasis administratorius turi teisę atsistatydinti laikinojo administravimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu laikinasis administratorius atsistatydina, priežiūros institucija nedelsdama priima sprendimą dėl naujo laikinojo administratoriaus paskyrimo. 13. Apie pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą priimtą sprendimą paskirti laikinąjį administratorių arba jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucija raštu praneša mokėjimo įstaigai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia savo interneto svetainėje. 14. Pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą paskirtas laikinasis administratorius gali sušaukti mokėjimo įstaigos visuotinį akcininkų susirinkimą ir nustatyti tokio susirinkimo darbotvarkę tik gavęs išankstinį priežiūros institucijos pritarimą. Laikinojo administratoriaus paskyrimas taip pat neriboja teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių veiklą, nustatytų mokėjimo įstaigos akcininkų teisių. 15. Priežiūros institucija gali reikalauti, kad laikinasis administratorius priežiūros institucijos nustatytais terminais jai teiktų informaciją apie mokėjimo įstaigos finansinę būklę ir savo atliktus veiksmus. 16. Laikinasis administratorius privalo savo funkcijas atlikti apdairiai ir sąžiningai. Laikinasis administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Laikinojo administratoriaus ir mokėjimo įstaigos, kurią administruoti jis paskirtas, nesieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jis neturi pareigos veikti mokėjimo įstaigos ir jos akcininkų interesais.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-1596 2, 15, 64, 71, 72, 73 IR 75 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 28¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIO TVARUMO ĮSTATYMO NR. XI-393 26¹, 26³, 116, 117, 118 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ aiškinamasis raštas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Teikiamu Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. IX-1596 2, 15, 64, 71, 72, 73 ir 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 28¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – MĮ projektas) atnaujinamas pagrindinės mokėjimo sąskaitos teisinis reguliavimas, siūloma sukurti interneto svetainę, kurioje būtų viešai skelbiami Lietuvoje veikiančių mokėjimo paslaugų teikėjų standartiniai mokėjimo paslaugų įkainiai, taikomi mažoms ir labai mažoms įmonėms. Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 26¹, 26³, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FTĮ projektas) parengtas į nacionalinę teisę perkeliant 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2036, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2014/59/ES, kiek tai susiję su prudencine tvarka, taikoma pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, ir minimaliam nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo metodų. Teikiamų įstatymų projektų tikslai – sustiprinti pasauliniu mastu sistemiškai svarbių įstaigų (G-SII) grupių, kuriose taikoma vienalaikės grupės dalies pertvarkymo strategija, pertvarkymo, kai numatoma pertvarkyti kelis tos pačios grupės subjektus, teisinį reguliavimą, taip suderinant 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
648/2012, ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, kurios nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ), nuostatas. MĮ projektu siekiama vartotojams sudaryti palankesnes sąlygas naudotis būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis. Reikalavimas papildomai informuoti apie galimybę pasinaudoti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga skatins gyventojus vertinti skirtingus įstaigų pasiūlymus ir pasirinkti jiems palankiausią. Taip pat siūloma nustatyti teisę priežiūros institucijai paskirti laikinąjį administratorių, taip užtikrinant mokėjimų rinkos stabilumą ir tęstinę veiklą. Be to, įstatymų projektais siekiama pašalinti įstatymuose pastebėtus teisinio reguliavimo trūkumus, kad būtų užtikrintas teisėkūros aiškumo principo laikymasis. Kartu su įstatymų projektais teikiami susijusių įstatymų pakeitimų projektai:
1Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 16, 52, 58 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BĮ projektas);
2Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CKUĮ projektas);
3Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 15, 39 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – EPEPĮĮ projektas);
4Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FPRĮ projektas);
5.
Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 12¹ ir 12² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ĮPFKPPĮ projektas);
6Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LBĮ projektas);
7Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 33 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MĮĮ projektas). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 239 0174) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja Akvilė Kalantaitė, tel. (8 5) 239 0233) patarėja Joana Daukševič (tel. (8 5) 239 0171). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas (toliau – MĮ) Galiojančiame MĮ numatyta, kad pareigą atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą turi visos Lietuvos Respublikoje veikiančios kredito įstaigos (toliau – įstaigos), kurios teikia visą pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų rinkinį (įskaitant tas, kurios neteikia tiesioginio debeto paslaugos). MĮ numatyta, kokios paslaugos[¹] sudaro pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, o priežiūros institucijai (Lietuvos bankui) pavedama nustatyti konkretų pagrindinę mokėjimo sąskaitą sudarančių paslaugų rinkinį (nustatyti minimalų mokėjimo operacijų skaičių per mėnesį), kurį įstaiga privalėtų teikti už ne didesnį nei nustatytą maksimalų komisinį atlyginimą. Su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios paslaugos, lėšų mokėjimas, gautų mokėjimų įskaitymas ir mokėjimai naudojantis mokėjimo kortelėmis turi būti teikiami už nustatytą kainą neribojant operacijų skaičiaus.
Kredito pervedimų, tiesioginio debeto ir grynųjų pinigų pasiėmimo paslaugų atveju priežiūros institucija, atsižvelgdama į rinkos tendencijas bei įvertinusi vartotojų mokėjimų įpročius ir poreikius, nustato minimalų operacijų skaičių ir vertę, kurie būtų pakankami įprastiems vartotojų mokėjimų poreikiams patenkinti. Priežiūros institucijai taip pat pavedama kasmet nustatyti maksimalų komisinį atlyginimą už paslaugą. MĮ numatyta, kad maksimalus komisinis atlyginimas nustatomas remiantis 2 kriterijais: 1) nacionaliniu pajamų lygiu; 2) vidutiniais per vienus metus įstaigų imamais komisiniais atlyginimais, taikomais už su mokėjimo sąskaita susijusias paslaugas. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į nustatytus kriterijus, patvirtino metodiką, pagal kurią kasmet apskaičiuojamas ir paskelbiamas maksimalus komisinis atlyginimas. MĮ numatyta, kad asmenims, kuriems paskirta piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga teikiama už komisinį atlyginimą, kuris yra lygus ne daugiau kaip pusei nustatyto maksimalaus komisinio atlyginimo. Šiuo metu galiojančioje MĮ redakcijoje nėra reikalavimo dėl įkainių palyginimo interneto svetainės, skirtos verslo atstovams, tačiau įvirtinta standartinių mokėjimo paslaugų įkainių fiziniams asmenims palyginimo interneto svetainė, kurią šiuo metu administruoja Lietuvos bankas.
FTĮ Pagal šiuo metu galiojantį nacionalinį ir Europos Sąjungos teisės aktų reguliavimą, vidiniam FTĮ nustatyto minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimui (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities) (toliau – MREL reikalavimas) vykdyti tinkamas finansines priemones privalo turėti pertvarkytinas subjektas – paprastai tai yra patronuojančioji įmonė. Šia taisykle siekiama užtikrinti, kad nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą patronuojamajai įmonei (dukteriniam bankui) suteiktų jos patronuojančioji įmonė (motininė įmonė), t. y. pertvarkytinas subjektas. Ta patronuojančioji įmonė MREL reikalavimui vykdyti tinkamas priemones gali išleisti tiesiogiai arba netiesiogiai per kitus tos pačios pertvarkytinos grupės subjektus. Galimybė patronuojančiajai įmonei priemones pasirašyti netiesiogiai per tarpinius subjektus buvo pagrįsta tuo, kad dėl prievolės laikytis vidinio MREL reikalavimo nebūtinai turėtų pasikeisti esami finansavimo šaltiniai bankų grupėse, kuriose finansavimas tokioms priemonėms įsigyti yra struktūrizuotas remiantis nuosavybės grandinėmis ir grupėje paskirstomas patronuojamosioms įmonėms per tarpinius subjektus, o ne tiesiogiai pagrindinių patronuojančiųjų įmonių (pertvarkytinų subjektų). Vis dėlto esamas teisinis reguliavimas neužtikrino būdo, kaip praktiškai taikyti vidiniam MREL reikalavimui vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo metodą pertvarkytinose grupėse taikant netiesioginio pasirašymo grandines. Pagal 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, 7 straipsnio 2 dalį, Bendra pertvarkymo valdyba, Europos Sąjungos lygmens pertvarkymo institucija, yra įgaliota priimti Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nurodytus sprendimus (pvz., sprendimus dėl pertvarkymo planų parengimo, MREL nustatymo, visus sprendimus dėl pertvarkymo) dėl svarbių įstaigų ir tarpvalstybinių grupių, o nacionalinės pertvarkymo institucijos (pagal FTĮ 2 straipsnio 9 dalį tokia institucija yra paskirtas Lietuvos bankas), laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 29 straipsnio, turi gyvendinti Bendros pertvarkymo valdybos sprendimus. Taip pat Bendra pertvarkymo valdyba, nustačiusi kitus negu Reglamento (ES) Nr. 806/2014 38 straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, remdamasi šio reglamento 38 straipsnio 8 dalimi, gali rekomenduoti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamų sankcijų skyrimas pagal 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, (toliau – Direktyva 2014/59/ES) 110–114 straipsnius ir atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Nacionalinės pertvarkymo institucijos, remiantis Reglamento (ES) Nr. 806/2014 7 straipsnio 3 dalimi, yra įgaliotos priimti Reglamente (ES) Nr.
806/2014 nustatytus sprendimus (pvz., sprendimus dėl pertvarkymo planų priėmimo ir sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimo, sprendimus dėl pertvarkymo ir pertvarkymo priemonių taikymo) dėl įstaigų ir grupių, kurios nėra svarbios ir neveikia tarpvalstybiniu mastu. Nacionalinės pertvarkymo institucijos yra tiesiogiai atsakingos ir už MREL reikalavimo, kurį pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 12 straipsnio 1 dalį turi nuolat vykdyti nurodyti subjektai ir grupės, nustatymą. Tas pats Reglamento (ES) Nr. 806/2014 straipsnis įpareigoja nacionalines pertvarkymo institucijas, atliekant Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nustatytas funkcijas, tarp jų ir nustatant MREL reikalavimą, remtis tiesiogiai taikomomis atitinkamomis šio reglamento nuostatomis. Kartu Reglamento (ES) Nr. 806/2014 12 j straipsnis nustato, kokie įgaliojimai suteikiami institucijoms MREL reikalavimo, nustatyto remiantis Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatomis, pažeidimų atvejais. Vienas tokių įgaliojimų yra nustatytas Reglamento (ES) Nr. 806/2014 12 j straipsnio e punkte – taikyti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones pagal Direktyvos 2014/59/ES 110 ir 111 straipsnius. Šiuo metu FTĮ, į kurį buvo perkelta Direktyva 2014/59/ES, nėra aiškiai nustatyta teisė nacionalinei pertvarkymo institucijai taikyti poveikio priemones už Reglamento (ES) Nr. 806/2014 reikalavimų pažeidimus. Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymas (toliau – MĮĮ) ir Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas (toliau – EPEPĮĮ) Mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų veiklos priežiūros praktika parodė, kad kartais yra būtinybė priežiūros institucijai priimti sprendimą skirti laikinąjį administratorių, kuris laikinai perimtų mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovų įgaliojimus, o šių organų įgaliojimai būtų laikinai sustabdomi.
Tačiau šiuo metu MĮĮ ir EPEPĮĮ tokia galimybė nenumatyta ir priežiūros institucija neturi teisės paskirti laikinojo administratoriaus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama MĮ pakeitimai MĮ projektu siūlomi toliau nurodyti pakeitimai dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos teisinio reguliavimo ir įkainių palyginimo interneto svetainės, skirtos mažoms ir labai mažoms įmonėms, įtvirtinimo. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga
MĮ projekte siūloma nustatyti konkrečius kriterijus, kaip nustatoma paslaugų, kurios turi būti teikiamos pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelyje, apimtis. Kaip ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, galutinį paslaugų sąrašą nustatytų Lietuvos bankas, tačiau MĮ projekte nebenumatomas pavedimas Lietuvos bankui įvertinti, kokia paslaugų apimtis yra pakankama, kad būtų galima patenkinti įprastus vartotojo mokėjimo poreikius. Įstatymo lygmeniu įvardijamos paslaugos arba kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, kokia paslaugų apimtis pakankama būtiniausiems mokėjimo paslaugų poreikiams patenkinti, o Lietuvos bankas, remdamasis šiais kriterijais, apskaičiuoja galutinius dydžius.
MĮ projekte siūlomi paslaugų sąrašo pakeitimai: · dėl teisinio aiškumo į atskirus punktus išskiriamos gaunamų mokėjimų įskaitymo į sąskaitą ir grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslaugos; · nurodoma, kad gali būti išduodama mokėjimo kortelė arba kita mokėjimo priemonė, kuria galima atsiskaityti fizinėse prekybos ir (arba) paslaugų teikimo vietose. Į paslaugų sąrašą įtraukiama „kita priemonė“, jei rinkoje atsirastų kita nei mokėjimo kortelės alternatyva atsiskaityti prekybos ir paslaugų teikimo vietose – rinkoje vyksta įvairių pokyčių, todėl neturėtų būti susiaurinama pagrindinės sąskaitos paslaugos apimtis, numatant tik vieną konkrečią alternatyvą (mokėjimo korteles); · patikslinama, kad kredito pervedimų paslauga apima ir momentinius kredito pervedimus. Atitinkamai MĮ projektas papildomas nauja sąvoka „momentinis kredito pervedimas“; · nustatoma, kad už nustatytą maksimalų komisinį atlyginimą be papildomų komisinių atlyginimų pasiimamos grynųjų pinigų iš sąskaitos suma ir elektroninių pervedimų (kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų) skaičius apskaičiuojami taip, kad tenkintų 90 procentų Lietuvos gyventojų poreikius; · nustatoma, kad kitų paslaugų sąraše numatytų operacijų (pvz., grynųjų pinigų įmokėjimas į sąskaitą, gaunamų mokėjimų įskaitymas į sąskaitą, mokėjimai kortele arba kita mokėjimo priemone), kurios vykdomos už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos komisinį atlyginimą, skaičius ir vertė neribojami; · patikslinama, kad grynųjų pinigų paslaugos teikiamos užtikrinant pakankamą paslaugų teikimo vietų tinklą. MĮ projekte taip pat siūloma, kad paslaugų sąrašas būtų atnaujinamas kas 3 metus.
Kas 3 metus Lietuvos bankas turėtų apskaičiuoti, kokia pasiimama grynųjų pinigų suma ir koks pervedimų skaičius tuo metu tenkina 90 procentų Lietuvos gyventojų poreikius. Atnaujinus paslaugų sąrašą, bus užtikrinama, kad siūloma paslauga būtų tinkama didžiajai daliai Lietuvos gyventojų. Konkretūs paslaugų, teikiamų už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos komisinį atlyginimą, sąrašo sudarymo kriterijai užtikrina, kad sąrašas visuomet bus sudaromas remiantis tais pačiais principais, kurie yra aiškiai įvardijami įstatymo lygmeniu. 2. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos maksimalus komisinis atlyginimas ir jo peržiūra MĮ projekte siūlomas maksimalaus komisinio atlyginimo už pagrindinę mokėjimo sąskaitą dydžio apskaičiavimo algoritmas. Pagal šiuos konkrečius nurodymus maksimalų komisinį atlyginimą apskaičiuos ir paskelbs Lietuvos bankas. Perskaičiavimas vykdomas kas 3 metus. MĮ projekte siūloma, kad maksimalus komisinis atlyginimas būtų siejamas su minimaliąja mėnesine alga (toliau – MMA) ir pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos apimties pokyčiais. Maksimalus komisinis atlyginimas lygus mažiausiam iš šių dydžių:
1) 0,108 procento MMA;
2) iki apskaičiuojamo naujo maksimalaus komisinio atlyginimo įsigaliojimo galiojantis maksimalus komisinis atlyginimas, padaugintas iš nustatytos pasiimamos grynųjų pinigų sumos ir pervedimų skaičiaus santykio. Šis santykis apskaičiuojamas taikant tokias proporcijas: grynųjų pinigų išėmimo sumos pokytis – 2/3 dalys, pervedimų skaičiaus pokytis – 1/3 dalis. Kadangi maksimalus komisinis atlyginimas negali viršyti MĮ nustatytos MMA dalies, santykinis įkainis (palyginti su vartotojų pajamomis) nedidės. Taip pat užtikrinama, kad maksimalus įkainis nekis sparčiau, nei kinta pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos apimtis. Kartu šie rodikliai užtikrina saugiklį sparčiam mokėjimo paslaugų įkainių didėjimui. 2014 m. liepos 23 d.
2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis nustatyta, kad nustatant įkainį reikia atsižvelgti į 2 kriterijus: 1) nacionalinį pajamų lygį; 2) vidutinius komisinius atlyginimus, taikomus už su mokėjimo sąskaita susijusias paslaugas. Maksimalaus komisinio atlyginimo dydžio sąsaja su MMA užtikrina pirmojo Direktyvoje 2014/92/ES nustatyto kriterijaus laikymąsi, MMA pasirenkama kaip nacionalinį pajamų dydį atspindintis rodiklis. Antrojo kriterijaus (komisinis atlyginimas už mokėjimo paslaugas) įgyvendinimas užtikrinamas nustatant konkrečią MMA dalį. Koeficientas pasirenkamas taip, kad pirmą kartą po šio MĮ projekto priėmimo apskaičiuojant maksimalų įkainį jis atspindėtų įkainius rinkoje. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga yra panaši savo apimtimi (šiek tiek mažesnė) į daugelio kredito įstaigų šiuo metu siūlomus mokėjimo paslaugų planus. Dalis kredito įstaigų tokiam dažniausiai siūlomam planui nustato 2 įkainių lygius: vienas įkainis, kuriuo pasinaudoti gali bet kuris klientas, kitas – skirtas darbo užmokestį į sąskaitą toje įstaigoje gaunantiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad vienas pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos tikslų yra užtikrinti paslaugų prieinamumą, finansinę įtrauktį, vertinami pigiausi pasiūlymai rinkoje – 3 pigiausi pasiūlymai šiuo metu kainuoja 1–1,10 Eur/mėn. Atitinkamai, nustatant maksimalų komisinį atlyginimą už pagrindinę mokėjimo sąskaitą, orientuojamasi į 1 Eur/mėn. dydį ir nustatomas 0,108 procento MMA dydis. Perskaičiuojant maksimalų komisinį atlyginimą pagal sudėties pokytį, nustatyta grynųjų pinigų pasiėmimo sumos ir pervedimų skaičiaus pokyčio įtaka priskiriant jiems atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalis.
Ši proporcija parinkta atsižvelgiant į tai, kad grynųjų pinigų operacijos kredito įstaigoms paprastai kainuoja brangiau nei elektroniniai pervedimai, taip pat tokį santykį atspindi ir kredito įstaigų taikomi įkainiai už atskiras operacijas bei mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimai. Kadangi konkretus maksimalaus komisinio atlyginimo apskaičiavimo algoritmas nustatomas MĮ, nebėra tikslinga numatyti pareigos priežiūros institucijai konsultuotis dėl maksimalaus komisinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos. 3. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos sudėties ir maksimalaus komisinio atlyginimo peržiūros dažnumas MĮ projekte numatoma retesnė – kas 3 metus – pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos sudėties ir maksimalaus komisinio atlyginimo dydžio peržiūra. Naudojimosi mokėjimo paslaugomis apimtys nekinta taip sparčiai, kad būtų tikslinga pagrindinę mokėjimo sąskaitą peržiūrėti kas metus. Tą rodo ir pastarųjų metų patirtis. Nustatyta pagrindinės mokėjimo sąskaitos apimtis pirmaisiais teisinio reguliavimo galiojimo metais buvo aktuali ir vėlesniais metais. Lietuvos bankas kasmet įvertindavo, ar yra poreikis ją pakeisti, tačiau buvo konstatuojama, kad ji vis dar pakankama didžiajai daliai gyventojų. Atsižvelgiant į pokyčius rinkoje, pagrindinės mokėjimo sąskaitos sudėtis buvo atnaujinta patikslinant, kad kredito pervedimai apima ir momentinius kredito pervedimus. Retesnė peržiūra taip pat reikš ir mažesnę administracinę naštą priežiūros institucijai – šiuo metu kasmet vertinamas poreikis keisti pagrindinės mokėjimo sąskaitos sudėtį, taip pat pagal nustatytą metodiką apskaičiuojamas maksimalus komisinis atlyginimas už paslaugą.
Tiek sudėties, tiek ir įkainio pokyčiai kasmet būdavo nedideli: nuo 2017 iki 2023 metų pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtis buvo pakeista vieną kartą įtraukiant momentinius kredito pervedimus, bet nekeičiant konkretaus pervedimų skaičiaus ar pasiimamos grynųjų sumos, o maksimalus įkainis nebuvo keičiamas arba per metus buvo pakeistas keliais centais. 4. Papildomas informavimas apie galimybę pasinaudoti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga Siekiant didesnio skaidrumo, MĮ projekte numatoma nauja pareiga mokėjimo paslaugų teikėjams vartotojus informuoti apie jų teisę pasirinkti kitus įstaigos pasiūlymus. Kai mokėjimo paslaugų teikėjai keičia vartotojams teikiamų su mokėjimo sąskaita susijusių paslaugų įkainius, kartu su pateikiama informacija apie pakeitimus jie turės vartotojus papildomai informuoti apie galimybę taikomą mokėjimo paslaugų kainodaros būdą (mokėjimas už kiekvieną paslaugą atskirai ar kažkuris konkretus mokėjimo paslaugų paketas) pakeisti į kitą mokėjimo paslaugų teikėjo siūlomą būdą, o pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą teikiančios kredito įstaigos papildomai lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir suprantama forma informuojamos apie galimybę pasinaudoti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga. Toks pranešimas papildomai atkreips vartotojų dėmesį į tai, kad jie gali naudojamą kainodaros būdą pasikeisti į jiems palankesnį, taip pat primenama apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kuri yra reguliuojama ir parinkta taip, kad tenkintų daugelio gyventojų poreikius ir būtų teikiama už nedidelę kainą. Šia nuostata didinamas skaidrumas ir skatinamas vartotojų sąmoningumas pasirinkti, kas jiems geriausia.
Taip pat nustatoma, kad kredito įstaigos siūlydamos mokėjimo paslaugas turi į savo pasiūlymą įtraukti ir pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos alternatyvą. 5. Kredito įstaigos, kurioms numatyta prievolė teikti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą MĮ projekte numatoma išplėsti kredito įstaigų, kurioms numatoma prievolė teikti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, ratą. Papildomai įtraukiamos ir tos, kurios neteikia grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslaugos. Steigiasi nauji bankai, kurie orientuojasi į elektronines paslaugas ir ne visada sudaro sąlygas įmokėti grynuosius pinigus jiems nepriklausančiuose bankomatuose. Be to, grynųjų pinigų įnešimas nėra labai aktuali paslauga gyventojams (Lietuvos banko užsakymu atliekamų gyventojų apklausų dėl mokėjimo įpročių duomenimis, ši paslauga aktuali mažiau nei trečdaliui Lietuvos gyventojų), todėl jos (ne)teikimas neturėtų būti lemiantis veiksnys dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos teikimo. 6. Lyginamoji interneto svetainė, skirta mažoms ir labai mažoms įmonėms MĮ projektu siūloma sukurti lyginamąją mokėjimo paslaugų įkainių interneto svetainę, skirtą smulkiajam verslui aktualių mokėjimo paslaugų įkainiams palyginti. Numatoma, kad interneto svetainę administruos Lietuvos bankas, jis taip pat nustatys reikalavimus, kokių paslaugų įkainiai turėtų būti skelbiami, taip pat informacijos pateikimo reikalavimus ir tvarką mokėjimo paslaugų teikėjams. Mokėjimo paslaugų teikėjai privalės pateikti Lietuvos bankui informaciją apie įkainius, taikomus mažoms ir labai mažoms įmonėms. MĮ projektu siūlomi pakeitimai atitinka Direktyvos 2014/92/ES nuostatas dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimo. Siūlomi pakeitimai nekeičia Direktyvos 2014/92/ES nuostatų esmės, o tik jas patikslina, kai valstybės narės turi teisę detalizuoti Direktyvos 2014/92/ES nuostatas.
MĮ projektu siūlomi pakeitimai aktualūs vartotojams, kasdien besinaudojantiems mokėjimo paslaugomis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo paslaugų teikėjai, teikiantys pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, turės pasiruošti atlikti MĮ projekte siūlomą pareigą informuoti savo klientus apie siūlomus pagrindinės mokėjimo sąskaitos komisinius dydžius, siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Taip pat siekiama komisinio dydžio nustatymo datą susieti su MMA įsigaliojimo data, t. y. nustatyti, kad perskaičiuojamas komisinis dydis įsigaliotų atitinkamų metų sausio 1 dieną, o ne lapkričio 1 dieną. MĮ projektu taip pat siūloma nustatyti, kad pakeitimai, susiję su lyginamąja interneto svetaine, įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į tai, kad priežiūros institucija turi sukurti tokią svetainę. FTĮ pakeitimai FTĮ projektu siūlomi techniniai pakeitimai, numatant, kad pertvarkytiniems subjektams, įskaitant trečiųjų valstybių pertvarkytinus subjektus, kurie įsteigti Europos Sąjungoje ir kurie priklauso tai pačiai pasaulinės sisteminės svarbos įstaigai, būtų galima taikyti MREL reikalavimus. Siekiant tinkamai įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatas, susijusias su sankcijų skyrimu pagal Direktyvą 2014/59/ES, siūloma papildyti FTĮ 118 straipsnio 2 dalį – nustatyti naują poveikio priemonių taikymo pagrindą už Reglamento (ES) Nr. 806/2014 reikalavimų pažeidimus ir patikslinti su šiuo pakeitimu susijusias kitas FTĮ nuostatas. FTĮ projektu siūloma, kad įsigaliojimo data būtų 2024 m. lapkričio 1 d.
MĮĮ ir EPEPĮĮ pakeitimai MĮĮ ir EPEPĮĮ projektuose numatyta, kad laikinojo administratoriaus veiklos sąlygos, funkcijos ir jų apribojimai būtų nustatomi priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus sudaromoje laikinojo administravimo sutartyje, laikinasis administratorius būtų skiriamas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui, išimtiniais atvejais šis terminas galėtų būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui, priežiūros institucija galėtų reikalauti, kad laikinasis administratorius priežiūros institucijos nustatytais terminais jai teiktų informaciją apie mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos finansinę būklę ir savo atliktus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinojo administratoriaus veiklos sutartis vertinama ne kaip ūkinės veiklos, tačiau kaip paslaugų sutartis, kuri sudaroma priežiūros institucijos ne vienašališkai, o sutartiniu pagrindu su laikinuoju administratoriumi. Bet kokiu atveju pasirašant sutartį su laikinuoju administratoriumi nustatomos specifinės jo veiklos sąlygos, funkcijos ir jų apribojimai atsižvelgiant į konkrečiai administruojamą subjektą. Priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas pasitikėjimo santykiais ir priežiūros institucija, praradusi pasitikėjimą laikinuoju administratoriumi, turi turėti teisę atšaukti jį iš pareigų nenurodydama konkrečios atšaukimo priežasties. Todėl MĮĮ ir EPEPĮĮ projektuose numatyta, kad priežiūros institucija bet kuriuo metu gali pakeisti sprendimo dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo nuostatas, taip pat bet kuriuo metu ir dėl bet kokios priežasties gali atšaukti laikinąjį administratorių.
Taip pat pastebėtina, kad identiškas laikinojo administratoriaus institutas jau taikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme, taip pat Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatyme ir kituose finansų įstaigas reglamentuojančiuose įstatymuose, todėl siekiama išlaikyti vienodas šio laikinojo administratoriaus instituto nuostatas visuose finansų sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose. MĮĮ ir EPEPĮĮ projektuose taip pat numatyta, kad, paskyrus laikinąjį administratorių, mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovų įgaliojimai galėtų būti ir nestabdomi, paskirtas laikinasis administratorius laikinai veiktų kartu su šiais organais, tačiau šiems organams prieš priimant konkrečius sprendimus ar imantis tam tikrų veiksmų bus būtina gauti laikinojo administratoriaus pritarimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, MĮĮ ir EPEPĮĮ projektuose atsisakyta iš esmės identiškų nuostatų dėl laikinojo atstovo veiklos priežiūrai skyrimo. Kadangi laikinojo administratoriaus paskyrimas gali sietis su kita poveikio priemone – licencijos galiojimo sustabdymu, MĮĮ ir EPEPĮĮ projektais taip pat siūloma nustatyti, kad, dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų sustabdžius licencijos galiojimą, įstatymuose nebūtų nustatytas maksimalus terminas pažeidimams pašalinti, o priežiūros institucija kiekvienu atveju turėtų teisę spręsti, įvertinusi finansų rinkos dalyvio padarytų teisės aktų pažeidimų sunkumą, per kokį terminą laikinasis administratorius turėtų užtikrinti patikimą ir riziką ribojančią finansų rinkos dalyvio veiklą. MĮĮ ir EPEPĮĮ projektuose siūloma įsigaliojimo data 2024 m. lapkričio 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra paskirta jokių atstovų veiklos priežiūrai, nėra poreikio nustatyti šių įstatymų įgyvendinimo pereinamųjų nuostatų. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimai BĮ, CKUĮ, FPRĮ, ĮPFKPPĮ ir LBĮ projektais siūlomi techniniai pakeitimai, kuriais siekiama ištaisyti įstatymų trūkumus ir užtikrinti didesnį teisinį aiškumą. Šiais projektais siūloma nustatyti, kad jų įsigaliojimo data būtų 2024 m. lapkričio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta MĮ projektu numatyti pakeitimai sudarys vartotojams palankesnes sąlygas naudotis būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis. Papildomo informavimo reikalavimas skatins gyventojus vertinti skirtingus įstaigų pasiūlymus ir pasirinkti jiems palankiausią. MĮ projektu sumažinama administracinė našta priežiūros institucijai, nuostatas, susijusias su pagrindine mokėjimo sąskaita ir jos komisinio dydžio apskaičiavimu, perkeliant iš įgyvendinamųjų teisės aktų į MĮ, taip panaikinant pareigą priežiūros institucijai kasmet nustatyti komisinį dydį. MĮ projektas sudarys sąlygas smulkiojo verslo atstovams paprasčiau palyginti skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų taikomus komisinius atlyginimus. Tai sudarys geresnes sąlygas pasirinkti jiems tinkamiausią mokėjimo paslaugų teikėją ir mokėjimo paslaugas. 6.
Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai MĮ projekto įgyvendinimas lems didesnį spaudimą kredito įstaigų teikiamų mokėjimo paslaugų įkainiams. Dėl to gali keistis ir nereguliuojamų (ne pagrindinės mokėjimo sąskaitos) mokėjimo paslaugų sąlygos, siekiant išlaikyti jų patrauklumą. Praplėtus pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos teikėjų ratą, vartotojams didėja šios paslaugos pasirinkimas. Interneto svetainė, skirta smulkiajam verslui, sudarys geresnes sąlygas pasirinkti verslininkams tinkamiausią mokėjimo paslaugų teikėją ir mokėjimo paslaugas. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Sąvoka „momentinis kredito pervedimas“ nustatyta tvarka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12.
12Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektams rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai buvo rengiami kartu su Lietuvos banko specialistais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“
„Pertvarkymas“, „gaivinimas“, „pertvarkymo priemonės“, „gelbėjimas privačiomis lėšomis“, „mokėjimai“, „pagrindinė mokėjimo sąskaita“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [¹] 1) mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas ir uždarymas, taip pat šioms operacijoms įvykdyti reikalingos paslaugos; 2) lėšų įmokėjimas ir gaunamų mokėjimų įskaitymas į mokėjimo sąskaitą, taip pat šioms mokėjimo operacijoms įvykdyti reikalingos paslaugos; 3) grynųjų pinigų išėmimas iš mokėjimo sąskaitos valstybėse narėse klientų aptarnavimo vietose ir (arba) iš bankomatų kredito įstaigos darbo arba ne darbo laiku, taip pat šiai mokėjimo operacijai įvykdyti reikalingos paslaugos; 4) mokėjimo operacijos naudojant mokėjimo kortelę, įskaitant mokėjimus internetu; 5) klientų aptarnavimo vietose arba kredito įstaigos internetinėmis priemonėmis atliekamų kredito pervedimų, įskaitant periodinius nurodymus, vykdymas valstybėse narėse; 6) mokėjimo priemonių, įskaitant mokėjimo kortelę, išdavimas; 7) tiesioginio debeto operacijos.
2024-05-09 Nr. XIVP-3705 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Mokėjimo įstaigų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša mokėjimo įstaigai, nurodo pažeidimą (pažeidimus) ir nustato ne trumpesnį kaip vieno mėnesio terminą, per kurį mokėjimo įstaiga privalo nurodytą pažeidimą (pažeidimus) pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma nustatyti maksimalaus termino, kurį priežiūros institucija nustatytų mokėjimo įstaigai jos pažeidimui (pažeidimams) pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad projekte nėra siūloma nustatyti maksimalaus termino pažeidimui (pažeidimams) pašalinti arba tokio termino nustatymo kriterijų, pažeidimui (pažeidimams) pašalinti galėtų būti nustatytas labai ilgas terminas, o jų pašalinimas tęstųsi nepagrįstai ilgai. Svarstytina, ar siekiant to išvengti, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nereikėtų nustatyti maksimalaus termino nurodytam pažeidimui (pažeidimams) pašalinti arba nustatyti kriterijus, kuriais remiantis maksimalus pažeidimo (pažeidimų) pašalinimo terminas būtų nustatomas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto vartojama sąvoka „priežiūros institucija“ nėra apibrėžta nei projekte, nei keičiamame įstatyme, o keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nėra pateikiama nuoroda į įstatymą, kuriame aptariama sąvoka būtų apibrėžta. Atsižvelgus į tai, kad neaiškus projekte vartojamos sąvokos turinys ir siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnyje reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. 2.
straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnis reglamentuoja ne tik laikinojo administratoriaus, bet ir jo padėjėjų skyrimą ir kitus jų veiklos teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atitinkamai turėtų būti patikslintas ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio pavadinimas. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis atvejus, kada priežiūros instituciją turėtų teisę ir pareigą skirti laikinąjį administratorių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, priežiūros institucija gali skirti atstovą veiklos priežiūrai tik neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie grėsmę saugiai ir patikimai mokėjimo įstaigos veiklai, siekdama apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų ar iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gautas lėšas, perduotas mokėjimo įstaigai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti patikslintos nustatant teisinį pagrindą laikinojo administratoriaus skyrimui. 4. Pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą priežiūros institucija turėtų teisę paskirti vieną ar daugiau mokėjimo įstaigos laikinųjų administratorių ir jų padėjėjų. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kuriais atvejais būtų skiriamas vienas laikinasis administratorius ar jo padėjėjas, o kuriais atvejais du ar daugiau administratorių ar jų padėjėjų. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje yra nustatomi reikalavimai tik laikinajam administratoriui, tuo tarpu nei laikinojo administratoriaus padėjėjo teisinis statusas (funkcijos, atsakomybė, atskaitomybė) nei jam keliami kvalifikaciniai reputacijos reikalavimai nėra nustatomi. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai pildytinos. 6.
straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą su laikinuoju administratoriumi priežiūros institucija sudarytų laikinojo administravimo sutartį, kurioje būtų nustatytos laikinojo administratoriaus veiklos sąlygos, funkcijos ir jų apribojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą gali būti paskirti ne vienas, bet keli mokėjimo įstaigos laikinieji administratoriai. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, ar tokiu atveju būtų sudaromos sutartys su kiekvienu paskirtu laikinuoju administratoriumi bei kaip tarp jų būtų pasiskirstytos vykdomos funkcijos. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis dėl laikinojo administravimo sutarčių sudarymo kai yra skiriami du ar daugiau vienos mokėjimo įstaigos laikinieji administratoriai, taip pat nustatyti principus, pagal kuriuos paskirstomos jų funkcijos. 7. Pastebėtina, kad iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar šioje dalyje nurodytos laikinojo administravimo sutartys būtų sudaromos ir su laikinojo administratoriaus padėjėjais, ar jų pasitelkimui būtų sudaromos kitos rūšies sutartys. Taip pat iš projekto nuostatų nėra aišku, ar laikinojo administratoriaus padėjėjai būtų skiriami priežiūros institucijos, ar pasitelkiami laikinojo administratoriaus savo nuožiūra. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos, detalizuojant laikinojo administratoriaus padėjėjų skyrimo tvarką. 8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl paslaugų teikėjų pasitelkimo reikėtų patikslinti, nustatant, kokia tvarka pasitelkiami šioje dalyje nurodytų paslaugų teikėjai, kai yra paskiriami du ar daugiau mokėjimo įstaigos laikinieji administratoriai. 9.
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) laikinajam administratoriui ir jo padėjėjams, atsižvelgiant į laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustatomi laikinojo administravimo sutartyje. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant koks subjektas ir kokiu teisės aktu tvirtintų maksimalius minėto atlygino ir kitų išlaidų dydžius. 10. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nereikėtų nurodyti, kokie konkrečiai mokėjimai ar visi mokėjimai laikinajam administratoriui yra išmokami pirmiau prieš bet kokius kitus mokėjimo įstaigos mokėjimus, jeigu mokėjimo įstaigai iškeliama bankroto byla. 11. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad laikinasis administratorius nesutinka su mokėjimo įstaigos organų sprendimais, jeigu jie, jo nuomone, prieštarauja patikimą ir riziką ribojančią mokėjimo įstaigų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę mokėjimo įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui arba mokėjimo paslaugų vartotojų interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto
siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą laikinojo administratoriaus išankstinis sutikimas turėtų būti gautas ne mokėjimo įstaigos organų sprendimams, bet organų veiksmas bei funkcijoms atlikti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 12. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad
„priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, bet kuriuo
metu gali pakeisti sprendimo dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo nuostatas, taip pat bet kuriuo metu ir dėl bet kokios priežasties gali atšaukti laikinąjį administratorių“.
Atkreiptinas dėmesys, kad priežiūros institucija, atsižvelgiant į projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio
ir jų padėjėjus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar anksčiau termino galėtų būti atšaukti ir administratorių padėjėjai. Jeigu taip, tai atitinkamai reikėtų papildyti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostatas. Be to, nėra pakankamai aiški nuostata, kad laikinuosius administratorius priežiūros institucija galėtų atšaukti arba pakeisti sprendimo dėl jų paskyrimo nuostatas „atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas“. Neaišku, kokių tikslų šia nuostata yra siekiama, nes vertinamojoje projekto nuostatoje taip pat yra nurodoma, kad laikinieji administratoriai gali būti atšaukti bet kuriuo metu ir dėl bet kurios priežasties. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas taip, kad būtų aišku, kokių tikslų minėta nuostata yra siekiama, bei į kokias konkrečiai keičiamo įstatymo 37 straipsnio nuostatas turi būti atsižvelgiama priimant sprendimą atšaukti laikinąjį administratorių ar pakeisti sprendimo dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
2024-06-07 Nr. XIVP-3705(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Mokėjimo įstaigų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša mokėjimo įstaigai, nurodo pažeidimą (pažeidimus) ir nustato ne trumpesnį kaip vieno mėnesio terminą, per kurį mokėjimo įstaiga privalo nurodytą pažeidimą (pažeidimus) pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma nustatyti maksimalaus termino, kurį priežiūros institucija nustatytų mokėjimo įstaigai jos pažeidimui (pažeidimams) pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad projekte nėra siūloma nustatyti maksimalaus termino pažeidimui (pažeidimams) pašalinti arba tokio termino nustatymo kriterijų, pažeidimui (pažeidimams) pašalinti galėtų būti nustatytas labai ilgas terminas, o jų pašalinimas tęstųsi nepagrįstai ilgai. Analogiško turinio pastaba buvo teikta ir Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 33 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-3705) 1 straipsniui. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2024 m. gegužės 22 d. išvadoje Nr.109-P-18 projektui reg. Nr. XIVP-3705, įvertinus minėtą Teisės departamento pastabą, buvo nurodyta, kad „priežiūros institucija turi turėti teisę spręsti dėl maksimalaus termino pažeidimui pašalinti nustatymo, kuris gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos, pažeidimo, jo padarymo aplinkybių ir pan.“.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei siekiant išvengti nepagrįstai ilgo termino pažeidimui (pažeidimams) nustatymo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomas maksimalus pažeidimo (pažeidimų) pašalinimo terminas. Kriterijai galėtų būti ir tokie, kurie yra nurodyti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2024 m. gegužės 22 d. išvadoje Nr.109-P-18 projektui reg. Nr. XIVP-3705. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Laikinuoju administratoriumi skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti kvalifikacijos ir patirties reikalavimai, jo neturi saistyti interesų konfliktas, tai yra laikinojo administratoriaus asmeniniai interesai negali prieštarauti mokėjimo įstaigos ar priežiūros institucijos interesams“. Svarstytina, ar projektu siūlomi nustatyti reikalavimai asmenų nepriekaištingai reputacijai yra pakankami. Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kai paskyrus mokėjimo įstaigos laikinuoju administratoriumi juridinį asmenį, jo vadovas įgalios juridinio asmens darbuotoją vykdyti su mokėjimo įstaigos administravimu susijusias funkcijas. Taigi pats juridinio asmens vadovas tiesiogiai tokių funkcijų gali ir nevykdyti. Be to, atkreipiame dėmesį, kad priešingai nei laikinajam administratoriui fiziniam asmeniui, mokėjimo įstaigos laikinajam administratoriui juridiniam asmeniui nėra siūloma nustatyti jokių reikalavimų nepriekaištingai reputacijai.
Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, tokie reikalavimai juridinių asmenų nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui yra numatyti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 120 straipsnio 2 dalyje. Taigi, pagal projekto nuostatas mokėjimo įstaigos laikinuoju administratoriumi galėtų būti paskirtas juridinis asmuo, kai jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, nustatyti Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalyse, taip pat reikalavimai kvalifikacijai ir patirčiai, reikalavimas vengti interesų konflikto turėtų būti nustatyti ne tik laikiniesiems administratoriams fiziniams asmenims ar laikinųjų administratorių juridinių asmenų vadovams, bet ir kitiems laikinuoju administratoriumi paskirto juridinio asmens darbuotojams, įgaliotiems vykdyti su mokėjimo įstaigos administravimu susijusias funkcijas. Be to, manytina, mokėjimo įstaigų laikiniesiems administratoriams juridiniams asmenims taip pat turėtų būti nustatyti reikalavimai nepriekaištingai reputacijai taip, kaip, pavyzdžiui, nustatyta Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 120 straipsnio 2 dalyje. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Čepononis, Simonas Gentvilas, Mindaugas Lingė, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Mokėjimo įstaigų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša mokėjimo įstaigai, nurodo pažeidimą (pažeidimus) ir nustato ne trumpesnį kaip vieno mėnesio terminą, per kurį mokėjimo įstaiga privalo nurodytą pažeidimą (pažeidimus) pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma nustatyti maksimalaus termino, kurį priežiūros institucija nustatytų mokėjimo įstaigai jos pažeidimui (pažeidimams) pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad projekte nėra siūloma nustatyti maksimalaus termino pažeidimui (pažeidimams) pašalinti arba tokio termino nustatymo kriterijų, pažeidimui (pažeidimams) pašalinti galėtų būti nustatytas labai ilgas terminas, o jų pašalinimas tęstųsi nepagrįstai ilgai.
Svarstytina, ar siekiant to išvengti, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nereikėtų nustatyti maksimalaus termino nurodytam pažeidimui (pažeidimams) pašalinti arba nustatyti kriterijus, kuriais remiantis maksimalus pažeidimo (pažeidimų) pašalinimo terminas būtų nustatomas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto vartojama sąvoka „priežiūros institucija“ nėra apibrėžta nei projekte, nei keičiamame įstatyme, o keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nėra pateikiama nuoroda į įstatymą, kuriame aptariama sąvoka būtų apibrėžta. Atsižvelgus į tai, kad neaiškus projekte vartojamos sąvokos turinys ir siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnyje reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. Nepritarti. Priežiūros institucija turi turėti teisę spręsti dėl maksimalaus termino pažeidimui pašalinti nustatymo, kuris gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos, pažeidimo, jo padarymo aplinkybių ir pan. Siūloma nuostata reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad priežiūros institucijos teisės skirti laikinąjį administratorių būtų tokios pačios kaip ir kituose finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose, kuriuos priežiūros institucija turi teisę skirti laikinąjį administratorių. Be to, Viešojo administravimo įstatyme reglamentuojamas taip pat tik minimalaus termino nustatymas. Dėl „priežiūros institucijos“ sąvokos – priežiūros institucija Mokėjimo įstatigų įstatymo 3 str. yra nurodyta Lietuvos bankas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnis reglamentuoja ne tik laikinojo administratoriaus, bet ir jo padėjėjų skyrimą ir kitus jų veiklos teisinius santykius.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atitinkamai turėtų būti patikslintas ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio pavadinimas. Nepritarti. Šio straipsnio nuostatomis siekiama reglamentuoti su laikinuoju administratoriumi susijusias nuostatas , todėl šio straipsnio turinys atitinka straipsnio pavadinimą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis atvejus, kada priežiūros instituciją turėtų teisę ir pareigą skirti laikinąjį administratorių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, priežiūros institucija gali skirti atstovą veiklos priežiūrai tik neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie grėsmę saugiai ir patikimai mokėjimo įstaigos veiklai, siekdama apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų ar iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gautas lėšas, perduotas mokėjimo įstaigai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti patikslintos nustatant teisinį pagrindą laikinojo administratoriaus skyrimui. Nepritarti. Laikinojo administratoriaus paskyrimui būtų taikomi įstatyme nurodyti poveikio priemonių taikymo pagrindai. Taip pat projekto 2 straipsniu yra keičiamas 33 straipsnio 8 punktas yra nustatoma, kad viena iš poveikio priemonių yra laikinojo administratoriaus skyrimas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
institucija turėtų teisę paskirti vieną ar daugiau mokėjimo įstaigos laikinųjų administratorių ir jų padėjėjų. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kuriais atvejais būtų skiriamas vienas laikinasis administratorius ar jo padėjėjas, o kuriais atvejais du ar daugiau administratorių ar jų padėjėjų.
Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. Siūloma patikslinti projektą, suvienodinant reguliavimą su jau galiojančiu laikinojo administratoriaus institutu kituose finansų rinkas reglamentuojančiuose teisės aktuose:
„1. Priežiūros institucija turi teisę mokėjimo įstaigai paskirti vieną
ar daugiau laikinųjų administratorių laikinąjį administratorių ir jų padėjėjų. Laikinuoju administratoriumi ir jo padėjėju gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Laikinuoju administratoriumi negali būti paskirtas priežiūros institucijos tarnautojas.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje yra nustatomi reikalavimai tik laikinajam administratoriui, tuo tarpu nei laikinojo administratoriaus padėjėjo teisinis statusas (funkcijos, atsakomybė, atskaitomybė) nei jam keliami kvalifikaciniai reputacijos reikalavimai nėra nustatomi. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai pildytinos. Pritarti. Projektas patikslintas atsisakant Lietuvos banko teisės skirti laikinojo administratoriaus padėjėjo skyrimo, taip suvienodinant laikinojo administratoriaus institutą su jau galiojančiais institutais kituose finansų rinkas reglamentuojančiuose teisės aktuose. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
administratoriumi priežiūros institucija sudarytų laikinojo administravimo sutartį, kurioje būtų nustatytos laikinojo administratoriaus veiklos sąlygos, funkcijos ir jų apribojimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą gali būti paskirti ne vienas, bet keli mokėjimo įstaigos laikinieji administratoriai. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, ar tokiu atveju būtų sudaromos sutartys su kiekvienu paskirtu laikinuoju administratoriumi bei kaip tarp jų būtų pasiskirstytos vykdomos funkcijos. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis dėl laikinojo administravimo sutarčių sudarymo kai yra skiriami du ar daugiau vienos mokėjimo įstaigos laikinieji administratoriai, taip pat nustatyti principus, pagal kuriuos paskirstomos jų funkcijos. Pritarti. Projektas patikslintas, paliekant tik vieną administratorių. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar šioje dalyje nurodytos laikinojo administravimo sutartys būtų sudaromos ir su laikinojo administratoriaus padėjėjais, ar jų pasitelkimui būtų sudaromos kitos rūšies sutartys. Taip pat iš projekto nuostatų nėra aišku, ar laikinojo administratoriaus padėjėjai būtų skiriami priežiūros institucijos, ar pasitelkiami laikinojo administratoriaus savo nuožiūra. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos, detalizuojant laikinojo administratoriaus padėjėjų skyrimo tvarką. Pritarti. Siūloma nustatyti teisę laikinajam administratoriui savo nuožiūra pasitelkti padėjėjus:
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Laikinasis administratorius
„4.
Laikinasis administratorius savo funkcijoms tinkamai atlikti turi teisę savo nuožiūra pasitelkti padėjėjų ir paslaugų teikėjų (įskaitant teisės, apskaitos, audito, valdymo konsultantus). „
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalies nuostatas dėl paslaugų teikėjų pasitelkimo reikėtų patikslinti, nustatant, kokia tvarka pasitelkiami šioje dalyje nurodytų paslaugų teikėjai, kai yra paskiriami du ar daugiau mokėjimo įstaigos laikinieji administratoriai. Pritarti. Projektas patikslintas, paliekant tik vieną administratorių, todėl kitų pakeitimų Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nereikia atlikti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) laikinajam administratoriui ir jo padėjėjams, atsižvelgiant į laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustatomi laikinojo administravimo sutartyje. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant koks subjektas ir kokiu teisės aktu tvirtintų maksimalius minėto atlygino ir kitų išlaidų dydžius. Nepritarti. Atlyginimą nustatytas tas pats subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai paskirti laikinąjį administratorių. yra Lietuvos bankas. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nereikėtų nurodyti, kokie konkrečiai mokėjimai ar visi mokėjimai laikinajam administratoriui yra išmokami pirmiau prieš bet kokius kitus mokėjimo įstaigos mokėjimus, jeigu mokėjimo įstaigai iškeliama bankroto byla. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymo projektu yra numatoma, kad mokėjimai laikinajam administratoriui išmokami prieš bet kokius kitus įstaigos mokėjimus, kas reiškia, kad nėra išskiriami specifiniai mokėjimai, o turima omeny visi mokėjimai. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad laikinasis administratorius nesutinka su mokėjimo įstaigos organų sprendimais, jeigu jie, jo nuomone, prieštarauja patikimą ir riziką ribojančią mokėjimo įstaigų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę mokėjimo įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui arba mokėjimo paslaugų vartotojų interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalies pirmajame sakinyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą laikinojo administratoriaus išankstinis sutikimas turėtų būti gautas ne mokėjimo įstaigos organų sprendimams, bet organų veiksmas bei funkcijoms atlikti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti. Siūloma patikslinti projektą:
„Jeigu laikinasis administratorius skiriamas pagal šio straipsnio 7
dalies 2 punktą, priežiūros institucija sprendime turi nurodyti, kuriuos veiksmus, funkcijas sprendimus priimti ar kitus veiksmus atlikti mokėjimo įstaigos stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas gali atlikti tik gavę išankstinį laikinojo administratoriaus pritarimą. Laikinasis administratorius nesutinka su šių mokėjimo įstaigos organų sprendimais, jeigu jie, jo nuomone, prieštarauja patikimą ir riziką ribojančią mokėjimo įstaigų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę mokėjimo įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui arba mokėjimo paslaugų vartotojų interesams. „
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-05-093 12.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, bet kuriuo metu gali pakeisti sprendimo dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo nuostatas, taip pat bet kuriuo metu ir dėl bet kokios priežasties gali atšaukti laikinąjį administratorių“. Atkreiptinas dėmesys, kad priežiūros institucija, atsižvelgiant į projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, galėtų paskirti ne tik laikinuosius administratorius, bet ir jų padėjėjus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar anksčiau termino galėtų būti atšaukti ir administratorių padėjėjai. Jeigu taip, tai atitinkamai reikėtų papildyti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostatas. Pritarti. Projektas patikslintas pagal ankstesnes pastabas atsisakant priežiūros institucijos teisės paskirti laikinojo administratoriaus padėjėjus. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-093 Be to, nėra pakankamai aiški nuostata, kad laikinuosius administratorius priežiūros institucija galėtų atšaukti arba pakeisti sprendimo dėl jų paskyrimo nuostatas „atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas“. Neaišku, kokių tikslų šia nuostata yra siekiama, nes vertinamojoje projekto nuostatoje taip pat yra nurodoma, kad laikinieji administratoriai gali būti atšaukti bet kuriuo metu ir dėl bet kurios priežasties. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas taip, kad būtų aišku, kokių tikslų minėta nuostata yra siekiama, bei į kokias konkrečiai keičiamo įstatymo 37 straipsnio nuostatas turi būti atsižvelgiama priimant sprendimą atšaukti laikinąjį administratorių ar pakeisti sprendimo dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo. Pritarti. Siūloma patikslinti projektą: „12.
Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, bet kuriuo metu gali pakeisti sprendimo dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo nuostatas, taip pat bet kuriuo metu ir dėl bet kokios priežasties gali atšaukti laikinąjį administratorių. Laikinasis administratorius turi teisę atsistatydinti laikinojo administravimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu laikinasis administratorius atsistatydina, priežiūros institucija nedelsdama priima sprendimą dėl naujo laikinojo administratoriaus paskyrimo
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas, patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Lingė, M. Maldeikis, .A. Butkevičius, A. Palionis
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3705(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Mindaugas Pečiulis