507 Įstatymo projektas Vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Linas Jonauskas, Seimo narys Tomas Bičiūnas, Seimo narys Gintautas Paluckas XIVP-370 2021-03-24 Registruotas

Lietuva · XIVP-370 · 2021-03-24 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2021-03-24
  2. Teisės departamento išvada · 2021-03-24

Lyginamasis variantas

2021-03-24 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 15

STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2021 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Papildyti 15 straipsnį 4 dalimi:

„4. Hidrotechninių statinių naudotojai, kurių užtvankos yra pirma neįveikiama praeivių žuvų migracijos

kliūtis upėse, įrašytose į aplinkos ministro patvirtintą Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą arba Upių ir ežerų, potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą, ir kurių upių baseino plotas aukščiau užtvankos didesnis kaip 4 000 km², iki 2030 m. privalo įrengti veiksmingas žuvų pralaidas.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir

įgyvendinimas

d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Linas Jonauskas, Tomas Bičiūnas, Gintautas Paluckas

Teisės departamento išvada

2021-03-24 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-03-29 Nr. XIVP-370 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1

straipsniu keičiamo Vandens įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 15 straipsnį siūloma papildyti 4 dalimi ir nustatyti, kad „Hidrotechninių statinių naudotojai, kurių užtvankos yra pirma neįveikiama praeivių žuvų migracijos kliūtis upėse, įrašytose į aplinkos ministro patvirtintą Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą arba Upių ir ežerų, potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą, ir kurių upių baseino plotas aukščiau užtvankos didesnis kaip 4 000 km², iki 2030 m. privalo įrengti veiksmingas žuvų pralaidas“. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:

Pirma, pagal projekto nuostatas hidrotechninių statinių naudotojai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, būtų įpareigoti įrengti veiksmingas žuvų pralaidas. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje pateiktą sąvokos ,,hidrotechniniai statiniai” apibrėžimą žuvų pralaidos taip pat yra hidrotechniniai statiniai. Taigi projekte nustatytas sąlygas atitinkančių hidrotechninių statinių naudotojai būtų įpareigoti įrengti (pastatyti) kitus hidrotechninius statinius - žuvų pralaidas. Atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kieno lėšomis turėtų būti įrengiamos žuvų pralaidos, taip pat kiek lėšų pareikalautų tokių pralaidų įrengimas (pastatymas). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – atkurti Lietuvos upėse ekologinę pusiausvyrą ir atlaisvinti pagrindinius žuvų migracijos kelius. Ekologinės pusiausvyros Lietuvos upėse atkūrimas ir pagrindinių žuvų migracijos kelių atkūrimas yra viešasis interesas.

Kyla abejonių, ar tuo atveju, jeigu statant projekte nurodytus hidrotechninius statinius teisės aktuose nebuvo reikalavimo įrengti veiksmingų žuvų pralaidų, hidrotechninių statinių savininkai galėtų būti įpareigojami savo lėšomis įrengti tokias žuvų pralaidas. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekte turėtų būti aiškiai nurodyta, kieno lėšomis būtų įrengiamos žuvų pralaidos. Tuo atveju, jeigu tokių pralaidų įrengimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, reikėtų nurodyti, iš kuriai valstybės institucijai skiriamų asignavimų tokios pralaidos būtų įrengiamos, taip pat turėtų būti įvertinta, kiek biudžeto lėšų pareikalautų įstatymo nuostatų įgyvendinimas. Antra, svarstytina, ar, atsižvelgiant į projektu siūlomų nuostatų turinį, šios projekto nuostatos turėtų būti dėstomos ne keičiamo įstatymo 15 straipsnyje, o šio įstatymo 14 straipsnyje, kuris reglamentuoja upių ir ežerų reguliavimą. Trečia, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl žuvų pralaidas turi įrengti hidrotechninių statinių naudotojai, o ne jų savininkai ar valdytojai, juolab, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kaip keičiamo įstatymo kontekste būtų suprantamas sąvokos

„hidrotechninių statinių naudotojai“ turinys. Ketvirta, projekte, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų nurodyti konkrečią

datą, iki kada turėtų būti įrengtos žuvų pralaidos, nes nuostata ,,iki 2030 m.” nėra pakankamai tiksli. Nėra aišku, ar žuvų pralaidos turi būti įrengtos, pavyzdžiui, iki 2029 m. gruodžio 31 d., ar iki 2030 m. gruodžio 31 d. Penkta, projekto nuostata ,,veiksminga žuvų pralaida” nėra pakankamai aiški. Neaišku, kokiais kriterijais remiantis būtų vertinama, kuri įrengta žuvų pralaida yra veiksminga, o kuri ne. Taikant įstatymą, ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama.

Siekiant to išvengti, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti reikalavimus tokių pralaidų įrengimui. Šešta, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nustatančiomis, kad tvenkiniai įrengiami ir (arba) ežerai patvenkiami ir šių paviršinių vandens telkinių priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame nustatomi vieni iš pagrindinių reikalavimų - turi būti įrengtos ir tinkamai naudojamos veiksmingos žuvų apsaugos ir jų migracijos priemonės. Septinta, projekto nuostatose siūlytume braukti žodį „praeivių“ kaip perteklinį. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio

„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,

kad įgyvendinamuosius teisės aktus turi priimti Vyriausybė, o projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad minėtus teisės aktus turi priimti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti koks

(kokie) subjektas (subjektai) turi priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus ir, esant poreikiui, tikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. 4. Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.

Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]