Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 11 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu: „10) savivaldybės taryba, išskyrus Neringos savivaldybę, Vyriausybės nustatyta tvarka suderinusi su visuomene, gali inicijuoti miško žemės pavertimą negyvenamųjų objektų paskirties teritorijoms miestuose formuoti, kai savivaldybės teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, kai savivaldybėje yra išvystyta geležinkelių infrastruktūra ir kai savivaldybėje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje.“
įstatymas išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Juozas Baublys
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymas Nr. I-671 (toliau- Miškų įstatymas) nenumato galimybės miško žemėje formuoti negyvenamųjų objektų (pramonės, sandėliavimo, administracinės ir kt.) paskirties teritorijų. Šios teritorijos, tai ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirtos teritorijos, kuriose įstatymu nustatomos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Šiose teritorijose neturi būti nuolatinių gyventojų. Dažnai pasitaiko atvejų, kai savivaldybėse bendraisiais planais suplanuotose ar rezervuotose tokiose teritorijose padrikai užauga menkaverčiai savaiminiai medžiai. Vadovaujantis Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 punktu tokios zonos teritorijose apaugusiose savaiminiais medžiais ne miško žemės inventorizuotos ir į apskaitą įtrauktos kaip miškas. Tokiose teritorijose vystyti suplanuotos veiklos nebegalima, bet ir rekreacijos poreikiams jos nepatrauklios – per maži miškų plotai, išsidėstę gyventojams nepatogiose pramoninėse teritorijose, menkos rekreacinės vertės, neperspektyvios. Dažnai tokios teritorijos randasi prie išvystytos geležinkelio infrastruktūros. Tokios miško teritorijos pavertimas kitos paskirties, šiuo atvejų negyvenamųjų pastatų, teritorija labiau atitiktų viešąjį interesą, nei palikimas nevertingos miško žemės mieste, nes:
sumažina transportavimo kaštus tiek finansinę, tiek taršos prasme. 2. Pramonės teritorijos įrengimas miesto teritorijoje sutrumpina darbuotojų kelionę į darbo vietą ir atgal, taip pat ekologiniu požiūriu yra naudingiau, nei tokios teritorijos rengiamos ne miesto, o užmiesčio teritorijose. Miestų ir miestelių plėtra tiesiogiai priklauso nuo to, ar jų teritorijose yra užtikrinamos darbo vietos.
Savivaldybėse, kuriose miškingumas yra didesnis nei 50 procentų, kurti ar plėsti pramonės infrastruktūra yra labai sudėtinga, dažnu atveju net ir esama pramonė yra labai segmentuota, kas visiškai neužtikrina viešo intereso. Vadinasi, tokie miestai ar miesteliai neturėdami kurortinio statuso dažnai yra pasmerkti mažėti. Pagal Konstituciją (2009 m. birželio 22 d. nutarimas) numatyta, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį žemės sklypų priskyrimas miškų ūkio paskirties žemei gali būti keičiamas, taip pat miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis (inter alia įvykus šios žemės išteklių kokybiniams pokyčiams). Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, reguliuodamas santykius, susijusius su žemės sklypų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei keitimu į kitos paskirties žemę, taip pat su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis, turi pareigą nustatyti aiškius žemės sklypų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei keitimo į kitos paskirties žemę, taip pat miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus. Tai darant turi būti paisoma miško, kaip gamtinio objekto, ypatumų, bendrųjų aplinkos apsaugos principų (inter alia neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, gamtos išteklių racionalaus ir kompleksiško naudojimo), taip pat viešojo intereso. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisinis reguliavimas įstatymu nustatant žemės sklypų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei keitimą į kitos paskirties žemę, taip pat miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis gali būti diferencijuotas, inter alia atsižvelgiant į miško vertingumą, funkcinę paskirtį, poveikį ekosistemai. Miestų teritorijų planavimo dokumentuose pramonės teritorijose buvo numatomos vidinės rezervinės teritorijos pramonės plėtrai, kuriose numatyti laikini želdynai, kol atsiras poreikis tolimesnei pramonės plėtrai.
Atliekant valstybinių miškų inventorizaciją pramonės rezervinių teritorijų želdynai buvo įtraukti į valstybinių miškų schemas, todėl miestai nebegali užtikrinti tvarios pramonės plėtros panaudojant miesto vidines teritorijas (pramonės rezervines teritorijas), jei miškų įstatymu nebus įtvirtinta galimybė miško žemę paversti kitomis naudmenomis, negyvenamų objektų paskirties teritorijoms formuoti. Parengtu projektu siekiama pasiekti tokių tikslų:
Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma, siekiant užtikrinti tvarią miestų plėtrą, didinti darbo vietų skaičių, pajamas į biudžetus, kurti pridėtinę vertę, įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti, o siekiant įgyvendinti ekonominių zonų projektus ir stiprinti savivaldybių savarankiškąją funkciją – teritorijų planavimą ir jo įgyvendinimą, įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis negyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestuose formuoti, išskyrus Neringos savivaldybę. Inicijuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, minėtu atveju, galės tik savivaldybės taryba. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Galiojančiame Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybė miško paskirties žemėje formuoti negyvenamųjų pastatų (pramonės, sandėliavimo, administracinių ir kt.) teritorijas. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma savivaldybėse, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, sudaryti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis negyvenamųjų pastatų (pramonės, sandėliavimo, administracinių ir kt.) paskirties teritorijoms formuoti. Tai savivaldybėse sudarytų galimybes steigti ir plėtoti ekonominius procesus, bei kurti geresnę socialinę aplinką savo savivaldybės gyventojams. Miško žemę tikslingai ir išimtinais atvejais pavertus kitomis naudmenomis ne tik gyvenamosioms, bet ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms miestuose formuoti, atsirastų galimybės pritraukti investicijas, bei sukurti naujų darbų vietų. Taip pat, sudarytų prielaidas tvariai miestų plėtrai, kartu paliekant saugiklius vertingiausių miškų miestuose išsaugojimui ir sudarant galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis tik griežtai apibrėžtais išimtiniais atvejais.. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektais siūlomas naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, savivaldybėms suformavus patogias teritorijas pramonės plėtrai, tikėtina, kad verslo sąlygos tokiose savivaldybėse ženkliai pagerės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. gruodžio 31 d. turės priimti įgyvendinamuosius aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Miško žemė“, miško žemės pavertimas kitomis naudmenimis“ 16.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia: Seimo narys Juozas Baublys
2024-05-06 Nr. XIVP-3671 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai „savivaldybės taryba, išskyrus Neringos savivaldybę, Vyriausybės nustatyta tvarka suderinusi su visuomene, gali inicijuoti miško žemės pavertimą negyvenamųjų objektų paskirties teritorijoms miestuose formuoti, kai savivaldybės teritorijos miškingumas yra didesnis kaip
savivaldybėje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje“, t. y. projektu siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis negyvenamųjų objektų paskirties teritorijoms miestuose formuoti, esant šioms įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) miško žemė negyvenamųjų objektų paskirties teritorijoms formuoti galėtų būti paversta miestuose; 2) miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis savivaldybės taryba Vyriausybės nustatyta tvarka turi suderinti su visuomene; 3) savivaldybės teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų; 4) savivaldybėje yra išvystyta geležinkelių infrastruktūra; 5) savivaldybėje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo
straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Kyla pagrįstų abejonių, ar projekto nuostatomis siūlomas nustatyti naujas atvejis, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, galėtų būti priskirtas prie išimtinių atvejų. Pažymėtina, kad aptariamoje projekto nuostatoje vartojama formuluotė „negyvenamųjų objektų paskirties teritorijoms miestuose formuoti“, kurioje nėra aiškus sąvokos „negyvenamieji objektai“ turinys.
Iš projekto aiškinamojo rašto 4 punkto nuostatų darytina išvada, kad turimi omenyje negyvenamieji pastatai. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 7 punktu negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į 22 pogrupius, tarp kurių yra ne tik visuomenės interesus labiau atitinkantys negyvenamieji pastatai (pvz., mokslo, gydymo paskirties pastatai), bet ir komercinės paskirties pastatai (pavyzdžiui, gamybos, pramonės, prekybos paskirties pastatai), kurie labiau skirti tenkinti pavienių asmenų ar jų grupių interesus. Be to, pagal projekto nuostatas miško žemė būtų paverčiama kitomis naudmenomis miestuose, kur paprastai miško žemės plotai yra riboto dydžio, juos atkurti yra daug sudėtingiau nei kaimo gyvenamosiose vietovėse. Kartu pažymėtina, kad aptariamoje projekto nuostatoje kelia abejonių ir siūloma nustatyti sąlyga „savivaldybėje yra išvystyta geležinkelių infrastruktūra“. Šios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus, taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad savivaldybės geležinkelio infrastruktūra yra išvystyta. Pastebėtina ir tai, kad aptariamoje projekto nuostatoje nesiūloma nustatyti, kad formuojamos „negyvenamųjų objektų paskirties teritorijos“ būtų kokiu nors būdu susijusios su „išvystyta geležinkelių infrastruktūra“ (pvz., tokiose teritorijose būtų statomi pastatai, skirti plėtoti ar aptarnauti geležinkelių infrastruktūrą, ar būtų pastatyti prie tokios infrastruktūros ir pan.).
Taip pat aptariamoje projekto nuostatoje kelia abejonių ir siūloma nustatyti sąlyga, kad miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis savivaldybės taryba Vyriausybės nustatyta tvarka turi suderinti su visuomene. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra paaiškinta, kaip minėta sąlyga būtų suprantama ir įgyvendinama, t. y. neaišku, kaip vyktų „suderinimo su visuomene“ procedūra; kokie asmenys (pvz., gyventojų grupės, kurias gali tiesiogiai paveikti konkrečios miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis ar visi miesto gyventojai) būtų laikomi visuomene ir pan. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku ir tai, kokiu būdu ir koks subjektas galėtų konstatuoti, kad savivaldybėje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas; teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad negyvenamųjų pastatų teritorijų (ypač komercinės paskirties) formavimas sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y. Konstitucijos ginamą viešąjį interesą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis negyvenamųjų objektų paskirties teritorijoms miestuose formuoti neprisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo, projekto nuostatos nėra tikslios, suprantamos, taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinamos, todėl jos prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui ir teisinės valstybės principui. Pažymėtina ir tai, kad aptariamos projekto nuostatos kalbinė konstrukcija turėtų būti derinama su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis iki dvitaškio bei kitų šios dalies punktų kalbine konstrukcija. 2. Projekto 2 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas bei į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 4. Projektu siūloma reglamentuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, taip pat pastatų tokioje žemėje statybą. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 12 ir 15 punktais (jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba, taip pat aplinkos apsauga) turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. 5. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme brauktinas žodis „nauju“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIVP-3671 NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: projekto autorius Seimo narys Juozas Baublys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Neringa Azguridienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai „savivaldybės taryba, išskyrus Neringos savivaldybę, Vyriausybės nustatyta tvarka suderinusi su visuomene, gali inicijuoti miško žemės pavertimą negyvenamųjų objektų paskirties teritorijoms miestuose formuoti, kai savivaldybės teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, kai savivaldybėje yra išvystyta geležinkelių infrastruktūra ir kai savivaldybėje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje“, t. y. projektu siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis negyvenamųjų objektų paskirties teritorijoms miestuose formuoti, esant šioms įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) miško žemė negyvenamųjų objektų paskirties teritorijoms formuoti galėtų būti paversta miestuose; 2) miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis savivaldybės taryba Vyriausybės nustatyta tvarka turi suderinti su visuomene; 3) savivaldybės teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų; 4) savivaldybėje yra išvystyta geležinkelių infrastruktūra; 5) savivaldybėje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan.
Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio
miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Kyla pagrįstų abejonių, ar projekto nuostatomis siūlomas nustatyti naujas atvejis, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, galėtų būti priskirtas prie išimtinių atvejų. Pažymėtina, kad aptariamoje projekto nuostatoje vartojama formuluotė „negyvenamųjų objektų paskirties teritorijoms miestuose formuoti“, kurioje nėra aiškus sąvokos „negyvenamieji objektai“ turinys. Iš projekto aiškinamojo rašto 4 punkto nuostatų darytina išvada, kad turimi omenyje negyvenamieji pastatai.
Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 7 punktu negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į 22 pogrupius, tarp kurių yra ne tik visuomenės interesus labiau atitinkantys negyvenamieji pastatai (pvz., mokslo, gydymo paskirties pastatai), bet ir komercinės paskirties pastatai (pavyzdžiui, gamybos, pramonės, prekybos paskirties pastatai), kurie labiau skirti tenkinti pavienių asmenų ar jų grupių interesus. Be to, pagal projekto nuostatas miško žemė būtų paverčiama kitomis naudmenomis miestuose, kur paprastai miško žemės plotai yra riboto dydžio, juos atkurti yra daug sudėtingiau nei kaimo gyvenamosiose vietovėse. Kartu pažymėtina, kad aptariamoje projekto nuostatoje kelia abejonių ir siūloma nustatyti sąlyga „savivaldybėje yra išvystyta geležinkelių infrastruktūra“. Šios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus, taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad savivaldybės geležinkelio infrastruktūra yra išvystyta. Pastebėtina ir tai, kad aptariamoje projekto nuostatoje nesiūloma nustatyti, kad formuojamos
„negyvenamųjų objektų paskirties teritorijos“ būtų kokiu nors būdu susijusios
su „išvystyta geležinkelių infrastruktūra“ (pvz., tokiose teritorijose būtų statomi pastatai, skirti plėtoti ar aptarnauti geležinkelių infrastruktūrą, ar būtų pastatyti prie tokios infrastruktūros ir pan.). Taip pat aptariamoje projekto nuostatoje kelia abejonių ir siūloma nustatyti sąlyga, kad miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis savivaldybės taryba Vyriausybės nustatyta tvarka turi suderinti su visuomene.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra paaiškinta, kaip minėta sąlyga būtų suprantama ir įgyvendinama, t. y. neaišku, kaip vyktų „suderinimo su visuomene“ procedūra; kokie asmenys (pvz., gyventojų grupės, kurias gali tiesiogiai paveikti konkrečios miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis ar visi miesto gyventojai) būtų laikomi visuomene ir pan. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku ir tai, kokiu būdu ir koks subjektas galėtų konstatuoti, kad savivaldybėje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas; teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad negyvenamųjų pastatų teritorijų (ypač komercinės paskirties) formavimas sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y. Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis negyvenamųjų objektų paskirties teritorijoms miestuose formuoti neprisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo, projekto nuostatos nėra tikslios, suprantamos, taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinamos, todėl jos prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui ir teisinės valstybės principui.
Nepritarti Komitetas atkreipė dėmesį, kad dėl poreikio negyvenamųjų objektų paskirties teritorijoms miestuose formuoti miesto miško žemę paversti kitomis naudmenomis nėra gauta Vyriausybės išvados, taip pat antikorupcinio įvertinimo išvados, todėl įstatymo projekto pateikimo metu ar pateikus įstatymą turėtų būti gautos minėtos išvados. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3671 1 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui ir teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2. (Buvo pateiktas alternatyvus balsavimas). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė