Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 17¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užtikrindami viešųjų paslaugų prieinamumą savivaldybių teritorijose, viešųjų paslaugų teikimo vietinio susisiekimo maršrutais poreikį numato savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas, vadovaudamiesi savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatyta tvarka. Savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas vežėjus teikti viešąsias paslaugas vietinio susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka ir sutartis su jais sudaro vadovaudamiesi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nustatyta tvarka. 1) konkurso būdu, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais;
2) tiesiogiai sudarydamos viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Antanas Vinkus
projektų tikslai ir uždaviniai. Teikiamo įstatymo projekto rengimą paskatino aplinkybė, kad egzistuojantis reguliavimas: · pirma, be pagrindo apibendrina Europos Sąjungos reglamento nuostatas, kurios jau savaime yra tiesiogiai taikomos, ir, · antra, neaiškus, praktikoje sukeliantis nepagrįstų abejonių dėl savivaldybių teisės viešųjų paslaugų teikimo vietinio susisiekimo maršrutais viešųjų paslaugų sutarties sudarymo būdo parinkimo. Pirma, šiuo metu galiojančioje Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalies redakcijoje iš esmės apibendrinamos Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios galimybę vietos kompetentingoms institucijoms laisvai pasirinkti, kokiu būdu – konkurso, kreipiantis į kitą trečią šalį, ar tiesioginio sutarties sudarymo – kompetentinga institucija gali pavesti operatoriui teikti viešąsias keleivinio transporto paslaugas. Tačiau nėra pagrindo įstatyme apibendrinti Europos Sąjungos reglamento nuostatas. Reglamentas yra visuotinai bei tiesiogiai taikomas Europos Sąjungos teisės aktas (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis). Negana to, reglamentas negali būti perkeliamas į Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinę teisę bet kokiu būdu, kuriuo kiltų grėsmė nuo jo nukrypti (žr., šiuo atžvilgiu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1972 m. gegužės 17 d. sprendimą byloje Nr. 93/71 Orsolina Leonesio prieš Ministero dell'Agricoltura e Foreste della Repubblica italiana). Todėl Europos Sąjungos reglamento nuostatų atkartojimas ar apibendrinimas nacionalinėje teisėje apskritai yra ydinga praktika, galinti sudaryti prielaidas pažeisti Europos Sąjungos teisę, jei toks atkartojimas ar apibendrinimas nukryptų (eksplicitiškai ar per įstatymo taikymo praktiką) nuo reglamento turinio ar oficialaus jo aiškinimo, kurį formuoja išimtinai tik Europos Sąjungos teismai.
Mažų mažiausiai, šiuo metu galiojanti Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalies redakcija yra perteklinė, neaiški ir potencialiai neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslingumo, efektyvumo, aiškumo, sistemiškumo principų. Antra, praktikoje savivaldybėms iki šiol neretai kyla nepagrįstų abejonių vertinant ar, vadovaujantis Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalies nuostatomis joms yra leidžiama vadovautis Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, parinkti ir sudaryti sutartį su operatoriumi dėl viešojo keleivinio transporto paslaugų teikimo atitinkamos savivaldybės teritorijoje, bei ar kokią nors savarankišką reikšmę tokiame vertinime turi Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalies nuostata. Tokiems klausimams ir abejonėms nėra pagrindo, kadangi šis klausimas yra reguliuojamas išimtinai tik reglamentu, numatančiu galimybę savivaldybėms laisvai pasirinkti tarp minėtų alternatyvų. Teikiamu įstatymo projektu minėta nuostata būtų suformuluota taip, kad savivaldybės galėtų aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog jų teisinė galimybė parinkti ir sudaryti sutartis priklauso išimtinai nuo Reglamente (EB) Nr. 1370/2007 įtvirtinto reguliavimo. Kaip minėta anksčiau, bet koks nuo reglamento turinio ir oficialaus aiškinimo nukrypstantis nacionalinės teisės aiškinimas pažeistų Europos Sąjungos teisę, todėl yra negalimas.
Galiausiai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės panašią Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalies formuluotę jau yra siūliusi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, 2022 m. spalio 24 d. teikdama Kelių transporto kodekso 8(1), 11, 17(1), 18, 18(2) straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 18(2) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2183. Todėl darytina išvada, kad aptariamos Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalies nuostatos ydingumas yra plačiai pripažįstamas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Antanas Vinkus ir Valius Ąžuolas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančioje Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalies redakcijoje pateikiamas perteklinis Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 turinio apibendrinimas. Praktikoje tokia teisiškai ydinga situacija sukelia savivaldybėms nepagrįstų abejonių dėl jų teisės pasirinkti viešųjų paslaugų sutarties sudarymo būdą, parinkti ir sudaryti sutartis su vežėjais, todėl turi būti ištaisyta. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalį tokiu būdu, kad būtų akivaizdu, jog ši nuostata tik nukreipia į Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, o pati jokiu savarankišku turiniu ar papildomomis sąlygomis nepasižymi. Tikimasi, kad teikiamas įstatymo projektas reguliavimą padarys aiškesniu ir leis savivaldybėms lengviau suprasti savo teisines galimybes elgtis vienu arba kitu savo laisvai pasirinktu būdu. 5.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo nebuvo atlikta. Teikiamu įstatymo projektu siekiama pagerinti jau galiojančio reguliavimo aiškumą jo iš esmės nekeičiant, todėl neigiamų padarinių nesitikima. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Teikiamas įstatymo projektas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Teikiamas įstatymo projektas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimas nekeis biudžeto pajamų ar išlaidų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Keleivių vežimas autobusais“, „keleivių vežimas vietinio susisiekimo maršrutais“, „keleivių vežimas priemiestinio susisiekimo maršrutais“, „viešųjų paslaugų teikimo organizavimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Antanas Vinkus
Įstatymo PROJEKTO 2024-04-25 Nr. XIVP-3668 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Kelių transporto kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 17¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas vežėjus teikti viešąsias paslaugas vietinio susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka ir sutartis su jais sudaro vadovaudamiesi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007[1] 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo kodekso 17¹ straipsnio 4 dalyje jau yra nustatyta, kad viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas, vežėjų nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijai apskaičiuoti taikomas taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 17¹ straipsnio 2 dalies nuostata, kad atitinkamos sutartys sudaromos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nustatyta tvarka, yra perteklinė ir jos reikėtų atsisakyti. 2. Pažymėtina, kad projekto nuostatos yra susijusios su Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu prie projekto turi būti pateikta įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir projekto atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės akto nuostatų ir projekto atitikimas pagal straipsnius. 3. Atsižvelgiant į keičiamame kodekse nustatytą Vyriausybės kompetenciją, dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, e. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected] [1] 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70.