Projekto lyginamasis variantas
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO NR. IX-1672 1, 2, 4, 10, 13, 15, 18, 21, 23, 28, 33, 44, 46 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR 38 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems asmenims iki aštuoniolikos metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms, neįgaliesiems;“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 16 dalį. 16. Neįgalusis – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme. 2. Papildyti 2 straipsnį 33 dalimi:
„33. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (EB) Nr. 1907/2006, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas taikomas kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytus šio Įstatymo taikymo ypatumus. Šio Įstatymo 15 ir 46 straipsnių nuostatos taikomos statytojams (užsakovams), taip pat statinio projektavimo valdytojams ir (ar) statinio statybos valdytojams, jei statytojas (užsakovas), kaip įgaliotojas, pavedimo sutartimi nustatė įgaliotiniui – statinio projektavimo valdytojui ar statinio statybos valdytojui –vykdyti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje statytojui (užsakovui) nustatytas pareigas.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbo taryba, darbuotojų patikėtinis arba Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – profesinė sąjunga Darbuotojų atstovai atstovauja darbuotojų interesams sudarant jiems saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamiesi Darbo kodeksu, šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais.“
Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kiekvienoje darbo pamainoje privalo būti ne mažiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai. Darbo taryba, darbuotojų patikėtinis, darbo tarybos funkcijas atliekanti profesinė sąjunga ar jungtinė profesinių sąjungų atstovybė arba, Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju jei tokių darbuotojų atstovų įmonėje nėra, darbovietėje darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, o jei darbovietėje yra kelios darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, jų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė (toliau kartu šiame straipsnyje – profesinė sąjunga) įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus. Jeigu įmonėje nėra darbuotojų atstovų, darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbdavys. Kai Jei įmonėje steigiamas komitetas, vadovaujantis įmonės komiteto jo nuostatais darbuotojų kolektyvo susirinkime iš išrinktų darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai išrenkami komiteto nariai. Įmonės padalinių ir darbuotojų, kuriems atstovauja darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, skaičių nustato darbo taryba, darbuotojų patikėtinis arba Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – profesinė sąjunga, o jeigu jų nėra, – įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas.
Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai ir koordinuoja visų įmonės darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai veiklą. Laive, vadovaujantis laivo komiteto nuostatais, darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai ir laivo komiteto narys (nariai) renkamas (renkami) laivo darbuotojų susirinkime. Duomenys apie darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narius (pareigos, vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas) turi būti paskelbti viešai (įmonės, laivo informaciniuose stenduose ar kitais įmonėje, laive įprastais vidinio informavimo būdais) visiems įmonės ar laivo darbuotojams. Šie duomenys skelbiami viešai, siekiant užtikrinti darbuotojų konsultavimąsi ir jų dalyvavimą sprendžiant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus įmonėje ar laive tol, kol asmenys eina darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai ar komiteto narių pareigas.“
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu.
Jeigu statinį projektuojant arba statant statinį dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, statytojas (užsakovas) ar šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju statinio projektavimo valdytojas arba statinio statybos valdytojas Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių koordinatorius ir užtikrinti, kad būtų vykdomos jų pareigos ir teisės nustatytos įgyvendinami reikalavimai, nustatyti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys privalo atsižvelgti į saugos ir sveikatos koordinatorių nurodymus.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Darbuotojų apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų bei cheminių mišinių bei ir biologinių medžiagų poveikio
1Įmonės, kurių veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų bei jų preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų naudojimu (naudoja, gamina, pakuoja, ženklina, sandėliuoja, transportuoja, tiekia kitiems naudotojams, tvarko jų atliekas), numato ir įgyvendina priemones, apsaugančias darbuotojus nuo tokių medžiagų ir mišinių poveikio.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų poveikio:
1) imasi priemonių pakeisti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus nepavojingomis ar mažiau pavojingomis, kad pavojingos cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai būtų pakeisti nepavojingomis ar mažiau pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir cheminiais mišiniais;
2) imasi visų reikiamų priemonių darbuotojų apsaugai apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų poveikio priemonių;
3) organizuoja darbus taip, kad kuo mažiau darbuotojų patirtų pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų poveikį;
4) naudoja darbo priemones, taiko technologinius procesus, organizuoja darbą taip, kad pavojingos cheminės medžiagos bei preparatai cheminiai mišiniai ir biologinės medžiagos nepakenktų darbuotojų sveikatai;
5) sudaro prevencinių priemonių ir gelbėjimo darbų, kurių reikėtų imtis, įvykus planus galimoms avarijoms, kurių metu darbuotojai, kiti asmenys ir aplinka gali būti paveikti pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių veiksnių ir biologinių medžiagų, planus. 2. Naudojant pavojingas chemines medžiagas bei preparatus cheminius mišinius ir biologines medžiagas, neturi būti viršijamos jų koncentracijos darbo aplinkos ore ribinės vertės (dydžiai) darbo aplinkos ore.
Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų koncentracijų koncentracijos darbo aplinkos ore ribines vertes (dydžius) darbo aplinkos ore nustato sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. 3. Įmonių, kurių veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų naudojimu, darbuotojai privalo būti supažindinti su įmonėje naudojamų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų poveikiu sveikatai. Darbuotojai, kurių bet kokia veikla (darbas) susijusi (susijęs) su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais cheminiais mišiniais ir biologinėmis medžiagomis, privalo būti instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis medžiagomis jais. 4. Įmonių patalpos, kuriose vykdoma bet kokia veikla, susijusi su pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais cheminiais mišiniais ir biologinėmis medžiagomis, privalo būti pažymėtos specialiais įspėjamaisiais ir (ar) įpareigojančiais įpareigojamaisiais ženklais. Naudojant pavojingą cheminę medžiagą ar cheminį mišinį, privaloma vadovautis informacija ir reikalavimais, nurodytais saugos duomenų lape. Jį gamintojas pateikia kartu su realizuojama pavojinga chemine medžiaga, preparatu ar biologine medžiaga. 5. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kur kuriuose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos bei preparatai cheminiai mišiniai ir biologinės medžiagos, privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės.
Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose kuriuose yra degių, sprogių ar galinčių sukelti gaisrą, pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų, privalo būti įrengtos specialios sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai įspėti. 6. Tais atvejais, kai Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo galimo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų galimo poveikio, darbuotojai, dirbantys su pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais cheminiais mišiniais ir biologinėmis medžiagomis, privalo būti aprūpinami atitinkamomis asmeninės asmeninėmis apsaugos priemonėmis. 7. Darbdaviams atstovaujantys asmenys, darbdavių įgalioti asmenys, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai, darbuotojai turi žinoti ir mokėti taikyti specialias pirmosios pagalbos priemones pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų sukeltų ūmių sveikatos sutrikimų atveju. Tokių pirmosios pagalbos priemonių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras. 8. Darbuotojų apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų poveikio reikalavimus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtinti atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. 9.
9Šiame straipsnyje nustatyti bendrieji darbuotojų apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių veiksnių rizikos bendrieji medžiagų poveikio reikalavimai taikomi bet kuriai veiklai, susijusiai su pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų atliekų tvarkymu naudojimu.“
1Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) neįgaliųjų – jiems įsidarbinant ir pasikeitus jų darbo sąlygoms. 2. Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų, ir taip pat asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų kancerogenų, mutagenų, reprotoksinių bei biologinių medžiagų naudojimo darbo procese poveikio, sveikatos patikrinimo ir jo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė sveikatos apsaugos ministras.“
Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu Jei darbai yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti nemokamai duodamos išduodamos asmens higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita). Jei darbai susiję su pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų cheminių mišinių naudojimu, darbuotojams, atsižvelgiant į cheminės medžiagos ar cheminio mišinio saugos duomenų lapo informaciją apie cheminės medžiagos ar preparato cheminio mišinio savybes ir nuorodas dėl kenksmingumo pašalinimo priemonių naudojimo, privalo turi būti nemokamai išduodamos kenksmingumo pašalinimo priemonės.“
Pripažinti netekusiu galios 33 straipsnio 1 dalies 11 punktą.
11) gavus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, išvados kopiją pateikti darbdaviui. 12 straipsnis. V skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ASMENŲ IKI AŠTUONIOLIKOS METŲ, NĖŠČIŲ, NESENIAI PAGIMDŽIUSIŲ, KRŪTIMI MAITINANČIŲ DARBUOTOJŲ, NEĮGALIŲJŲ SAUGA“. 13 straipsnis. 38 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 38 straipsnį. 38 straipsnis. Dirbančių neįgaliųjų saugos ir sveikatos garantijos
1Dirbančių neįgaliųjų saugą ir sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, šis Įstatymas, kiti įstatymai bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Papildomos saugos ir sveikatos garantijos neįgaliesiems gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse, darbo sutartyse. 2. Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbdaviui ir darbuotojui. 3. Neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, dirbti naktį ir budėti, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu. 14 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Darbuotojas Jei darbuotojas, darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami nesutinka su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų.
Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Darbuotojas Jei darbuotojas, darbdavys, Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami nesutinka su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 46 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Darbdavių, ir darbuotojų, statytojų (užsakovų), statinio projektavimo valdytojų, statinio statybos valdytojų, saugos ir sveikatos koordinatorių atsakomybė“. 2. Papildyti 46 straipsnį 5 dalimi:
„5. Statytojas (užsakovas), statinio projektavimo valdytojas, statinio statybos valdytojas, saugos ir sveikatos koordinatorius, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir dėl to neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus 1, 2, 4, 5 straipsnius, 8 straipsnio 1 dalį, 11, 12, 13, 14 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3640(2) lyginamasis variantas
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO NR. IX-1672 1, 2, 4, 10, 13, 15, 18, 21, 23, 28, 33, 44, 46 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR 38 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems asmenims iki aštuoniolikos metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms, neįgaliesiems;“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 16 dalį. 16. Neįgalusis – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme. 2. Papildyti 2 straipsnį 33 dalimi:
„33. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (EB) Nr. 1907/2006, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas taikomas kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat bet kuriai veiklai, įskaitant veiklą, vykdomą laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytus šio Įstatymo taikymo ypatumus. Šio Įstatymo 15 ir 46 straipsnių nuostatos taikomos statytojams (užsakovams), taip pat statinio projektavimo valdytojams ir (ar) statinio statybos valdytojams, jeigu statytojas (užsakovas), kaip įgaliotojas, pavedimo sutartimi nustatė įgaliotiniui – statinio projektavimo valdytojui ar statinio statybos valdytojui –vykdyti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje statytojui (užsakovui) nustatytas pareigas.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbo taryba, darbuotojų patikėtinis arba Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – profesinė sąjunga Darbuotojų atstovai atstovauja darbuotojų interesams sudarant jiems saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamiesi Darbo kodeksu, šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais.“
Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kiekvienoje darbo pamainoje privalo būti ne mažiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai. Darbo taryba, darbuotojų patikėtinis, darbo tarybos funkcijas atliekanti profesinė sąjunga ar jungtinė profesinių sąjungų atstovybė arba, Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju jeigu tokių darbuotojų atstovų įmonėje nėra, darbovietėje darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, o jeigu darbovietėje yra kelios darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, jų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė (toliau kartu šiame straipsnyje – profesinė sąjunga) įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus. Jeigu įmonėje nėra darbuotojų atstovų, darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbdavys. Kai Jeigu įmonėje steigiamas komitetas, vadovaujantis įmonės komiteto jo nuostatais darbuotojų kolektyvo susirinkime iš išrinktų darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai išrenkami komiteto nariai. Įmonės padalinių ir darbuotojų, kuriems atstovauja darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, skaičių nustato darbo taryba, darbuotojų patikėtinis arba Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – profesinė sąjunga, o jeigu jų nėra, – įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas.
Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai ir koordinuoja visų įmonės darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai veiklą. Laive, vadovaujantis laivo komiteto nuostatais, darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai ir laivo komiteto narys (nariai) renkamas (renkami) laivo darbuotojų susirinkime. Duomenys apie darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narius (pareigos, vardas, pavardė, ryšio numeris, elektroninio pašto adresas) turi būti paskelbti viešai (įmonės, laivo informaciniuose stenduose ar kitais įmonėje, laive įprastais vidinio informavimo būdais) visiems įmonės ar laivo darbuotojams. Šie duomenys skelbiami viešai, siekiant užtikrinti darbuotojų konsultavimąsi ir jų dalyvavimą sprendžiant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus įmonėje ar laive tol, kol asmenys eina darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai ar komiteto narių pareigas.“
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu.
Jeigu statinį projektuojant arba statant statinį dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, statytojas (užsakovas) ar šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju statinio projektavimo valdytojas arba statinio statybos valdytojas Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių koordinatorius ir užtikrinti, kad būtų vykdomos jų pareigos ir teisės nustatytos įgyvendinami reikalavimai, nustatyti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys privalo atsižvelgti į saugos ir sveikatos koordinatorių nurodymus.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Darbuotojų apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų bei cheminių mišinių bei ir biologinių medžiagų poveikio
1Įmonės, kurių veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų bei jų preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų naudojimu (naudoja, gamina, pakuoja, ženklina, sandėliuoja, transportuoja, tiekia kitiems naudotojams, tvarko jų atliekas), numato ir įgyvendina priemones, apsaugančias darbuotojus nuo tokių medžiagų ir mišinių poveikio.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų poveikio:
1) imasi priemonių pakeisti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus nepavojingomis ar mažiau pavojingomis, kad pavojingos cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai būtų pakeisti nepavojingomis ar mažiau pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir cheminiais mišiniais;
2) imasi visų reikiamų priemonių darbuotojų apsaugai apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų poveikio priemonių;
3) organizuoja darbus taip, kad kuo mažiau darbuotojų patirtų pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų poveikį;
4) naudoja darbo priemones, taiko technologinius procesus, organizuoja darbą taip, kad pavojingos cheminės medžiagos bei preparatai cheminiai mišiniai ir biologinės medžiagos nepakenktų darbuotojų sveikatai;
5) sudaro prevencinių priemonių ir gelbėjimo darbų, kurių reikėtų imtis, įvykus planus galimoms avarijoms, kurių metu darbuotojai, kiti asmenys ir aplinka gali būti paveikti pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių veiksnių ir biologinių medžiagų, planus. 2. Naudojant pavojingas chemines medžiagas bei preparatus cheminius mišinius ir biologines medžiagas, neturi būti viršijamos jų koncentracijos darbo aplinkos ore ribinės vertės (dydžiai) darbo aplinkos ore.
Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų koncentracijų koncentracijos darbo aplinkos ore ribines vertes (dydžius) darbo aplinkos ore nustato sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. 3. Įmonių, kurių veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų naudojimu, darbuotojai privalo būti supažindinti su įmonėje naudojamų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų poveikiu sveikatai. Darbuotojai, kurių bet kokia veikla (darbas) susijusi (susijęs) su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais cheminiais mišiniais ir biologinėmis medžiagomis, privalo būti instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis medžiagomis jais. 4. Įmonių patalpos, kuriose vykdoma bet kokia veikla, susijusi su pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais cheminiais mišiniais ir biologinėmis medžiagomis, privalo būti pažymėtos specialiais įspėjamaisiais ir (ar) įpareigojančiais įpareigojamaisiais ženklais. Naudojant pavojingą cheminę medžiagą ar cheminį mišinį, privaloma vadovautis informacija ir reikalavimais, nurodytais saugos duomenų lape. Jį gamintojas pateikia kartu su realizuojama pavojinga chemine medžiaga, preparatu ar biologine medžiaga. 5. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kur kuriuose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos bei preparatai cheminiai mišiniai ir biologinės medžiagos, privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės.
Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose kuriuose yra degių, sprogių ar galinčių sukelti gaisrą, pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų, privalo būti įrengtos specialios sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai įspėti. 6. Tais atvejais, kai Jeigu kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo galimo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų galimo poveikio, darbuotojai, dirbantys su pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais cheminiais mišiniais ir biologinėmis medžiagomis, privalo būti aprūpinami atitinkamomis asmeninės asmeninėmis apsaugos priemonėmis. 7. Darbdaviams atstovaujantys asmenys, darbdavių įgalioti asmenys, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai, darbuotojai turi žinoti ir mokėti taikyti specialias pirmosios pagalbos priemones pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų sukeltų ūmių sveikatos sutrikimų atveju. Tokių pirmosios pagalbos priemonių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras. 8. Darbuotojų apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų poveikio reikalavimus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtinti atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. 9.
9Šiame straipsnyje nustatyti bendrieji darbuotojų apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių veiksnių rizikos bendrieji medžiagų poveikio reikalavimai taikomi bet kuriai veiklai, susijusiai su pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų cheminių mišinių ir biologinių medžiagų atliekų tvarkymu naudojimu.“
1Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) neįgaliųjų – jiems įsidarbinant ir pasikeitus jų darbo sąlygoms. 2. Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų, ir taip pat asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų kancerogenų, mutagenų, reprotoksinių bei ir biologinių medžiagų naudojimo darbo procese poveikio, sveikatos patikrinimo ir jo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė sveikatos apsaugos ministras.“
Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu Jeigu darbai yra susiję su užteršimu tarša, darbuotojams nemokamai turi būti nemokamai duodamos išduodamos asmens higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita). Jeigu darbai susiję su pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų cheminių mišinių naudojimu, darbuotojams, atsižvelgiant į cheminės medžiagos ar cheminio mišinio saugos duomenų lapo informaciją apie cheminės medžiagos ar preparato cheminio mišinio savybes ir nuorodas dėl kenksmingumo pašalinimo priemonių naudojimo, privalo turi būti nemokamai išduodamos kenksmingumo pašalinimo priemonės.“
Pripažinti netekusiu galios 33 straipsnio 1 dalies 11 punktą.
11) gavus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, išvados kopiją pateikti darbdaviui. 12 straipsnis. V skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ASMENŲ IKI AŠTUONIOLIKOS METŲ, NĖŠČIŲ, NESENIAI PAGIMDŽIUSIŲ, KRŪTIMI MAITINANČIŲ DARBUOTOJŲ, NEĮGALIŲJŲ SAUGA“. 13 straipsnis. 38 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 38 straipsnį. 38 straipsnis. Dirbančių neįgaliųjų saugos ir sveikatos garantijos
1Dirbančių neįgaliųjų saugą ir sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, šis Įstatymas, kiti įstatymai bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Papildomos saugos ir sveikatos garantijos neįgaliesiems gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse, darbo sutartyse. 2. Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbdaviui ir darbuotojui. 3. Neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, dirbti naktį ir budėti, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu. 14 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Darbuotojas Jeigu darbuotojas, darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami nesutinka su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų.
Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Darbuotojas Jeigu darbuotojas, darbdavys, Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami nesutinka su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 46 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Darbdavių, ir darbuotojų, statytojų (užsakovų), statinio projektavimo valdytojų, statinio statybos valdytojų, saugos ir sveikatos koordinatorių atsakomybė“. 2. Papildyti 46 straipsnį 5 dalimi:
„5. Statytojas (užsakovas), statinio projektavimo valdytojas, statinio statybos valdytojas, saugos ir sveikatos koordinatorius, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir dėl to neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus 1, 2, 4, 5 straipsnius, 8 straipsnio 1 dalį, 11, 12, 13, 14 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO NR. IX-1672 1, 2, 4, 10, 13, 15, 18, 21, 23, 28, 33, 44, 46 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR 38 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 25, 26, 40, 52, 56, 57, 109, 113, 117, 118, 119, 126, 128, 137, 138 IR 158 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I‑1240 14 stRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 47¹ IR 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 8 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 7 ir 29 straipsnių pakeitimo ir ĮSTATYMO papildymo 29¹ straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 4, 10, 13, 15, 18, 21, 23, 28, 33, 44, 46 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25, 26, 40, 52, 56, 57, 109, 113, 117, 118, 119, 126, 128, 137, 138 ir 158 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I‑1240 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 47¹ ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I‑1336 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5) ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.
VIII‑1509 7 ir 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 29¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas Nr. 6) (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengti paskatinusios priežastys: Šiuo metu ekonominių sankcijų taikymas statytojams (užsakovams), saugos ir sveikatos koordinatoriams (toliau – koordinatorius) už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus statybvietėse nėra reglamentuotas. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose[¹], perkeliančiuose ir įgyvendinančiuose 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) nuostatas, nustatytos statytojų (užsakovų) pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą statybvietėse, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, ir koordinatorių pareigos. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) duomenimis, daugiausia, maždaug penktadalis, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybos sekcijoje[²]. 2022 m. šioje ekonominės veiklos sekcijoje, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 26 sunkūs (20 proc. visų sunkių) ir 6 mirtini (28 proc. visų mirtinų) nelaimingi atsitikimai darbe, 2023 m. preliminariais duomenimis, – 18 sunkių ir 6 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, t. y. 17 proc. visų sunkių ir 33 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Darytina išvada, kad darbuotojų sauga ir sveikata statybos sekcijoje užtikrinama nepakankamai, esamos prevencinės priemonės taip pat nepakankamos.
Lietuvoje 2022 m., neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 21 mirtinas ir 129 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, 2023 m. preliminariais duomenimis, – 18 mirtinų ir 106 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Juridinio asmens, kaip darbdavio, pareigų vykdymo užtikrinimas, taikant administracinę atsakomybę šio juridinio asmens vardu veikiantiems fiziniams asmenims, nėra pakankamai efektyvus, nes administracinės nuobaudos taikymas minėtiems asmenims nedaro tiesioginio poveikio juridiniam asmeniui: išlaidas dėl paskirtos administracinės baudos patiria tik individualūs asmenys, o juridinis asmuo nepajaučia jokio ekonominio poveikio. Inspekcija praktikoje pastebi, kad esamas teisinis reguliavimas neužtikrina efektyvios juridinių asmenų daromų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų prevencijos, kuri yra lemiamas veiksnys, siekiant minimizuoti /eliminuoti nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę. Todėl tikslinga nustatyti ekonominių sankcijų juridiniams asmenims taikymo mechanizmą. Tai leistų užtikrinti efektyvių, proporcingų ir atgrasančių sankcijų taikymą juridiniams asmenims ir sumažinti jų daromų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų skaičių. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą draudėjas (-ai), įvykus sunkiam ir (ar) mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, realias sankcijas pajaučia tik praėjus tam tikram laiko tarpui (t. y. 1 metams ir daugiau: ištyrus įvykį darbe, jį pripažinus nelaimingu atsitikimu darbe bei draudžiamuoju įvykiu). Kadangi įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, iš karto neištiriamas ir nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir draudžiamuoju įvykiu, atitinkamai draudėjui finansinės sankcijos taip pat nepritaikomos iš karto.
Už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių (toliau – DSS pažeidimas, dėl kurio galėjo atsirasti sunkių padarinių) ir kurį nustatytų Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSS įstatymas) 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio nuostatomis, draudėjui, įskaitant statytoją (užsakovą), siūloma numatyti papildomą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinę įmoką (toliau – papildoma vienkartinė įmoka) į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (toliau – Fondo biudžetas). Papildomos vienkartinės įmokos dydis būtų susietas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamu minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiu, kuris šiuo metu yra 924 Eur. Įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – iki 49, už DSS pažeidimą, dėl kurio galėjo atsirasti sunkių padarinių, mokėtų 3 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 2 772 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – nuo 50 iki 249, – 6 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 5 544 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – 250 ir daugiau, – 9 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 8 316 Eur). Inspekcijos duomenimis, kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus juridiniams asmenims skiriamos baudos nuo 1 000 iki 13 000 Eur (Estija) ar net 850 000 Eur (Suomija). Įvertinus ES šalių praktiką, pasirinktas su MMA susietas dydis.
Toks dydis galimai drausmintų draudėją, statytoją (užsakovą) ir atlieptų ekonominės situacijos pokyčius: MMA didėjant, didėtų ir papildoma vienkartinė įmoka. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2023 m. Lietuvoje gyveno apie 224,9 tūkst. asmenų su negalia, iš jų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, – 142,9 tūkst. darbingo amžiaus asmenų[³]. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 11,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų su negalia, iš jų 3 tūkst. (25,3 proc.) sudaro ilgalaikiai bedarbiai. Ilgalaikių bedarbių dalis tarp asmenų su negalia yra didesnė nei šalies vidurkis (19,8 proc.). 2023 m. įsidarbino 5,6 tūkst. asmenų su negalia. Neužtikrinta asmenų su negalia teisė neatskleisti informacijos apie savo negalią įsidarbinant ar dirbant. Asmuo su negalia turėtų turėti teisę pateikti darbdaviui informaciją apie savo negalią, siekdamas tam tikrų garantijų, nustatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, tačiau tokios informacijos pateikimas neturėtų būti asmens pareiga prieš įsidarbinant ar dirbant. Asmenims su negalia taikomas perteklinis reikalavimas pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant ar dirbant ir tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nenustatomi kenksmingi ar pavojingi profesinės rizikos veiksniai. Pažymėtina, kad visų įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikata (tarp jų ir su negalia) privalomai tikrinama atsižvelgiant į konkrečioje darbo vietoje (atliekant konkretų darbą) nustatytus profesinės rizikos veiksnius, taip pat jei dirbama naktį ar pamainomis. 2022 m.
2022 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktos ES valstybių narių apklausos duomenimis, dalis šių valstybių – Austrija, Kipras, Kroatija, Latvija, Portugalija, Rumunija, Vokietija – netaiko atskiro reikalavimo asmenims su negalia pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant (tokiems asmenims taikomi bendri reikalavimai įsidarbinantiems asmenims ir darbuotojams dėl sveikatos patikrinimų). Inspekcijos duomenimis, 2023 m. gruodžio 31 d. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre buvo užregistruota 50 030 potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) (daugiausia slėginių indų (25,1 proc.), liftų (22,7 proc.), kėlimo įrenginių (20,1 proc.) ir keltuvų (14,7 proc.)), kurie priklausė 13 996 savininkams (fiziniai asmenys sudarė 25,9 proc., juridiniai asmenys – 74,1 proc.). Dėl įvairių priežasčių laiku nebuvo atlikti 5 218 įrenginių (10,4 proc. visų įrenginių (2022 m. gruodžio 31 d. – 10,9 proc.)) techninės būklės tikrinimai (2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, vėlavo bent 1 dieną). 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, laiku nebuvo patikrinta 21,1 proc. kėlimo įrenginių (2022 m. – 21,6 proc.), 10,6 proc. liftų (2022 m. – 11 proc.) ir 8,1 proc. slėginių indų (2022 m. – 6 proc.). 2023 m. įrenginių savininkams buvo išsiųsta per 15 000 Inspekcijos el. laiškų, primenančių apie jų pareigas laiku atlikti turimų įrenginių techninės būklės tikrinimą. Per 2023 m. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 47¹ str. 3 dalį (PPĮ registre neužregistruotų PPĮ naudojimas) Inspekcijos buvo nubausti 8 įrenginių savininkai (2022 m. – 9 savininkai), pagal Administracinių nusižengimų kodekso 47¹ str. 4 dalį (PPĮ naudojimas neatlikus techninės būklės tikrinimo nustatyta tvarka ir terminais) – 4 įrenginių savininkai (2022 m. – 2 savininkai). Mažą tokių nustatomų administracinių nusižengimų skaičių iš dalies lėmė nepakankamas administracinių nusižengimų detalizavimas Administracinių nusižengimų kodekso 47¹ straipsnyje.
DSS įstatyme nereglamentuoti darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų veiksmai įmonėse, renkant darbuotojų saugos ir sveikatos atstovus. DSS įstatymo nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiame Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančiame Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, vartojamą sąvoką „cheminis mišinys“ ir nuostatas dėl cheminių medžiagų ir cheminių mišinių teikimo rinkai, taip pat atsižvelgiant į 2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/431, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe, papildant pastarąją nuostatomis dėl reprotoksinių medžiagų. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucijos 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui) tiek, kiek pagal ją draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykę apdraustajam asmeniui esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų, kuriuos lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų[⁴].
Įstatymų projektų tikslai:
1) sustiprinti darbdavių, statytojų (užsakovų) motyvaciją laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, siekiant sumažinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mirtinų bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe mastą Lietuvoje;
2) užtikrinti asmenų su negalia teisę neatskleisti informacijos apie savo negalią, siekiant sudaryti tokiems asmenims saugias ir sveikas darbo sąlygas, užtikrinant saugių ir sveikų darbo sąlygų asmenims su negalia sudarymo tęstinumą;
3) skatinti įrenginių savininkų atsakomybę, siekiant, kad būtų vykdomos jiems nustatytos įrenginių priežiūros pareigos ir taip būtų užtikrinama įrenginių sauga;
4) gerinti darbuotojų atstovavimą įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.
Įstatymo projekto Nr.1 uždaviniai:
1) išplėsti DSS įstatymo taikymo sritį statytojams (užsakovams);
2) įstatymo lygiu nustatyti statytojų (užsakovų), jų įgaliotinių (statinio projektavimo valdytojo, statinio statybos valdytojo) ir koordinatorių atsakomybę už pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje vykdymą bei saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimą statybvietėje;
3) atsisakyti asmenų su negalia pareigos teikti darbdaviams informaciją apie savo negalią;
4) nustatyti visiems darbuotojams vienodus privalomų sveikatos patikrinimų reikalavimus, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą;
5) atsisakyti perteklinių nuostatų, atkartojančių Darbo kodekso nuostatas;
6) suderinti nuostatas dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų bei cheminių mišinių poveikio darbe su aktualiomis ES teisės aktų nuostatomis;
7) patikslinti nuostatas dėl darbuotojų atstovavimo įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas dėl darbuotojų atstovavimo darbdavio lygmeniu;
8) patikslinti institucijas, tvirtinančias DSS įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 2 uždaviniai:
1) DSS įstatyme nustatytas darbuotojų su negalia garantijas dėl darbo naktį ir viršvalandžių įtvirtinti Darbo kodekse, jų nemažinant;
2) sąvokas suderinti su vartojamomis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
3) nustatyti, kad garantijos darbuotojams taikomos, jeigu jie apie savo negalią tinkamai informuoja darbdavį. Įstatymo projekto Nr. 3 uždaviniai:
1) suderinti Statybos įstatymu nustatytas statytojų (užsakovų) pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje su DSS įstatymo nuostatomis;
2) nustatyti, kad statytojas (užsakovas) savo pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje gali pavesti vykdyti tik savo įgaliotiniui (-iams) (statinio projektavimo valdytojui, statinio statybos valdytojui). Įstatymo projekto Nr. 4 uždaviniai:
1) nustatyti baudas statytojams (užsakovams), koordinatoriams už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus statybvietėse ir pavesti Inspekcijai tirti tokius pažeidimus;
2) papildomai detalizuoti (nustatyti) tam tikrus nusižengimus, susijusius su įrenginių priežiūra. Įstatymo projekto Nr. 5 uždavinys – nustatyti papildomą vienkartinę įmoką į Fondo biudžetą už DSS pažeidimą, dėl kurio galėjo atsirasti sunkių padarinių, ir jos mokėjimo į Fondo biudžetą terminą. Įstatymo projekto Nr. 6 uždaviniai:
1) nustatyti papildomos vienkartinės įmokos dydžius, informacijos apie draudėjus, turinčius sumokėti tokią įmoką, apimtį ir jos teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) tvarką;
2) nustatyti, kad nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo (toliau – NA), kuriuos ištyrus nustatoma, kad juos lėmė ne apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, yra pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais. 2.
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų rengimą inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vyresnioji patarėja Gintarė Bužinskaitė (tel. +370 695 60706, el. p. [email protected]), Darbo aplinkos skyriaus vyresnysis patarėjas Aleksandr Tolstoj (tel. +370 615 67 632, el. p. [email protected]), Socialinio draudimo grupės patarėja Ona Stravinskaitė (tel. +370 658 61398, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1. DSS įstatyme nereglamentuotos statytojų (užsakovų), jų įgaliotinių (statinio projektavimo valdytojo, statinio statybos valdytojo) pareigos, statytojų (užsakovų), jų įgaliotinių (statinio projektavimo valdytojo, statinio statybos valdytojo) ir koordinatorių atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. DSS įstatyme nustatyta, kad, siekiant įmonėje išrinkti darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai, įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimą Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju organizuoja profesinė sąjunga, kad Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju profesinė sąjunga atstovauja darbuotojų interesams, nors Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesinė sąjunga atstovauja tik savo nariams. DSS įstatyme vartojama sąvoka „cheminis preparatas“, kuri neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 vartojamos sąvokos „cheminis mišinys“, taip pat DSS įstatyme nustatyta, kad gamintojas pateikia saugos duomenų lapą kartu su realizuojama pavojinga chemine medžiaga, preparatu ar biologine medžiaga, nors saugos duomenų lapų turinio, pateikimo gavėjams reikalavimus nustato Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006, tiesiogiai taikomas visoje ES.
DSS įstatyme nėra nuostatų dėl reprotoksinių medžiagų, nors Direktyva 2004/37/EB nustato darbuotojų apsaugos nuo jų sveikatai ir saugai kylančios ar galinčios kilti rizikos dėl kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikio darbe būtinuosius reikalavimus, tarp jų ir sveikatos patikrinimų reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme įtvirtinta sąvoka „pavojingosios cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai“, kurios apibrėžtyje nustatyta, kad tai – tik tos „cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 klasifikuojami kaip pavojingi“. Ši sąvoka neapima nesuklasifikuotų pavojingų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, kurie dėl savo fizinių-cheminių, cheminių arba toksikologinių savybių, naudojimo būdo arba buvimo darbo aplinkoje pobūdžio gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, todėl, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, vadovaujamasi Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 vartojamomis sąvokomis. Sveikatos patikrinimų, kurie yra asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokėjimą nustato skirtingos institucijos: DSS įstatyme numatyta, kad privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų ir asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų naudojimo darbo procese, sveikatos patikrinimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, o Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomiesiems subjektams mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, kainas, kainų indeksavimo ir paslaugų teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Patalpų įrengimo reikalavimus nustato skirtingos institucijos: Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė; Darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras; buities ir higienos patalpų, skirtų darbuotojams laikinai apgyvendinti, reikalavimus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtinti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai. 3.2. Darbo kodekse, DSS įstatyme nustatytos darbuotojų su negalia garantijos – teisė atsisakyti darbo naktį, viršvalandžių, budėjimo. Papildomos saugos ir sveikatos garantijos asmenims su negalia nustatomos kolektyvinėse sutartyse, darbo sutartyse. DSS įstatymo, Darbo kodekso nuostatos nėra suderintos su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, DSS įstatyme ir Darbo kodekse vartojamos sąvokos „neįgalumas“, „neįgalusis“, „neįgalus vaikas“ „darbingumas“, „specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“, kurios nebeatitinka Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamų sąvokų.
Asmenys su negalia įsidarbindami ar dirbdami turi pateikti darbdaviui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau – NDNT išvada) kopiją. Tokie asmenys prieš įsidarbindami ir dirbdami, jei pasikeičia jų darbo sąlygos, privalo pasitikrinti sveikatą taip pat ir tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nėra profesinės rizikos jų saugai ir sveikatai, nes sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl asmens su negalia galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbdaviui ir darbuotojui. 3.3. Statybos įstatyme nustatyta, kad statytojas (užsakovas) tuo atveju, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, privalo paskirti vieną ar kelis koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, o statybos metu privalo koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą; turi teisę pasirinkti statinio projektavimo valdytojus, statinio statybos valdytojus ir pavedimo sutartimi įgalioti juos vykdyti statytojo (užsakovo) pareigas; už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako Statybos įstatymo, Civilinio kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Statybos įstatyme nereglamentuotos baudos statytojams (užsakovams) už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. 3.4.
3.4. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytos vienkartinės socialinio draudimo įmokos už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatytos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos, kurių tarifų dydis priklauso nuo Inspekcijos nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų, įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe sunkumo ir dėl šių įvykių nukentėjusiųjų skaičiaus. Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytos 4 nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifo grupės bei šioms grupėms priskirtų draudėjų mokamų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifai: I grupė – 0,14 procento, II grupė – 0,46 procento, III grupė – 0,7 procento, IV grupė – 1,4 procento. Įstatymuose nereglamentuota draudėjo (darbdavio), statytojo (užsakovo) atsakomybė už nustatytą DSS pažeidimą, dėl kurio galėjo atsirasti sunkių padarinių, kuri iš karto drausmintų darbdavį, statytoją (užsakovą). Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad visi NA nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. 3.5. Administracinių nusižengimų kodekse nereglamentuotos baudos statytojams (užsakovams), koordinatoriams už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus statybvietėse, taip pat nedetalizuoti (nenustatyti) tam tikri nusižengimai, susiję su Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytomis įrenginio savininko ir asmens, atliekančio nuolatinę įrenginio priežiūrą, pareigomis.
Pavyzdžiui, minėto įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Potencialiai pavojingo įrenginio savininkas, pats atliekantis nuolatinę potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrą, arba juridinis asmuo ar fizinis asmuo, su kuriuo sudaryta sutartis nuolatinei potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrai atlikti, privalo <...> būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Minimali metinė draudimo suma negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų“, o 12 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad „Potencialiai pavojingo įrenginio savininko pareigos: 1) sudaryti sutartį su akredituotąja įstaiga dėl potencialiai pavojingo įrenginio techninės būklės tikrinimo; 2) potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti akredituotosioms įstaigoms patikrinti potencialiai pavojingą įrenginį <...>“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr.1 siūloma:
1907/2006, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme;
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl asmens su negalia darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau – Agentūros sprendimas)), išvados kopiją pateikti darbdaviui;
2 siūloma šia nuostata papildyti Darbo kodeksą, t. y. 119 straipsnį papildyti 5 dalimi), naktį (Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma šia nuostata papildyti Darbo kodeksą, t. y. 117 straipsnį papildyti 5 dalimi), budėti (Darbo kodekso 118 straipsnis), jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu;
1907/2006); nustatyti asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl reprotoksinių medžiagų poveikio, sveikatos patikrinimų tvarką; nustatyti šių nuostatų įsigaliojimo datą –2024 m. lapkričio 1 d., nes reikės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;
1907/2006); nustatyti asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl reprotoksinių medžiagų poveikio, sveikatos patikrinimų tvarką; nustatyti šių nuostatų įsigaliojimo datą –2024 m. lapkričio 1 d., nes reikės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;
1 siūlomus DSS įstatymo keitimus, atsisakyti nuostatos, kad DSS įstatyme nustatomos specialios nuostatos dėl asmenų su negalia apsaugos, ir papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, jog asmenys su negalia skiriami dirbti naktį ar viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu;
1 siūlomus DSS įstatymo keitimus, atsisakyti nuostatos, kad DSS įstatyme nustatomos specialios nuostatos dėl asmenų su negalia apsaugos, ir papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, jog asmenys su negalia skiriami dirbti naktį ar viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu;
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES, apibrėžtą sąvoką „prižiūrinčiojo asmens atostogos“);
Tarybos direktyvoje 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje). Atsižvelgiant į šių ES teisės aktų nuostatas, Darbo kodekso 158 straipsnio 1 dalyje išlieka nuostata, kad DSS įstatymas nustato specialias nuostatas dėl darbuotojų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų apsaugos. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma:
Įstatymo projektu Nr. 4 siūloma:
Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma nustatyti papildomą vienkartinę įmoką draudėjui ir kad ją draudėjas sumoka ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje dėl draudėjo fizinio asmens, draudėjo vadovo ar kito atsakingo asmens padaryto DSS pažeidimo, dėl kurio galėjo atsirasti sunkių padarinių (toliau – nutarimas administracinio nusižengimo byloje), įsiteisėjimo. Įstatymo projektu Nr. 6 siūloma nustatyti:
Priėmus šiuos pasiūlymus:
Darbdavys nedisponuos ir netvarkys asmens duomenų apie jo negalią, siekdamas užtikrinti saugą ir sveikatą.
Šiuos duomenis Inspekcija skelbia metinėse ataskaitose apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, Darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų vykdymą Lietuvos Respublikos įmonėse.
(-ės) sąjunga (-os) bus įgaliojama (-os) atstovauti visiems darbdavio darbuotojams. Taip pat bus nustatyti konkretūs darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai įmonėje viešai skelbiami asmens duomenys, jų skelbimo pagrindas ir laikotarpis. Darbuotojų interesams DSS klausimais atstovaus jų atstovai, kaip nustatyta Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalyje. Tikimasi, gerės darbuotojų atstovavimas įmonės lygmeniu.
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Teigiamas priimtų įstatymų poveikis aptartas šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Įstatymo projekto Nr.1, Įstatymo projekto Nr. 4, Įstatymo projekto Nr. 6 antikorupcinis vertinimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsniu, atliktas, korupcijos rizikos nenustatyta. Dėl Įstatymo projekto Nr. 2, Įstatymo projekto Nr. 3 ir Įstatymo projekto Nr. 5 antikorupcinis vertinimas neatliekamas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymų projektais nekeičiamos galiojančios sąvokos ir (ar) jų apibrėžtys ir nesiūloma apibrėžti naujų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisės normoms. Įstatymų projektais neperkeliami ir neįgyvendinami ES teisės aktai. Tačiau keičiami DSS įstatymo straipsniai ar jų dalys, kuriais į nacionalinę teisę perkelta 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo ir 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), taip pat Darbo kodekso straipsniai ar jų dalys, kuriais į nacionalinę teisę perkelta 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES. Atitikties lentelės pridedamos prie šio aiškinamojo rašto, taip pat įdėtos į Lietuvos narystės ES informacinėje sistemą (LINESIS). Įstatymų projektai nenotifikuotini Europos Komisijai. 12.
12Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Pritarus įstatymų projektais teikiamiems pasiūlymams, reikės parengti ir priimti DSS įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Sveikatos apsaugos ministerija turės parengti:
1Privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų, taip pat asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogenų, mutagenų, reprotoksinių bei biologinių medžiagų poveikio, sveikatos patikrinimo ir jo apmokėjimo tvarką ir iki 2024 m. spalio 31 d. pateikti ją tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 501 „Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektą ir iki 2024 m. spalio 31 d. pateikti jį tvirtinti Vyriausybei. 3. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus ir iki 2024 m. spalio 31 d. pateikti juos tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui. 4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. V‑769 „Dėl Specialių pirmosios medicinos pagalbos priemonių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų sukeltų ūmių sveikatos sutrikimų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki 2024 m. spalio 31 d. pateikti jį tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui. Kitų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektais teikiamiems pasiūlymams įgyvendinti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Sutaupyti lėšų neplanuojama.
Sutaupyti lėšų neplanuojama. Inspekcijai paskyrus baudas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą 300 įmonių (iš jų 50 didelių, 150 vidutinių ir 100 mažų), tikėtina, Fondo biudžetas pasipildytų apie 1 386 000 Eur. Papildomo Fondo biudžeto lėšų poreikio, atsirasiančio dėl socialinio draudimo išmokų išmokėjimo asmenims, objektyviai apskaičiuoti ir įvertinti negalima, nes neaišku, kiek NA bus pripažinta draudžiamaisiais įvykiais, jei juos lems ne apdraustojo asmens neblaivumas arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Prognozuojama, kad papildomas lėšų iš valstybės ir Fondo biudžetų poreikis turėtų būti nedidelis. Per 2023 metus įvyko 7 mirtini NA (2022 m. – 11 NA), iš jų nė vienu atveju darbuotojas nebuvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (2022 m. – 2 NA, kai darbuotojais buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų). Vieną mirtiną NA pripažinus draudžiamuoju įvykiu, valstybės biudžeto lėšų poreikis būtų apie 88,5 tūkst. eurų (46,55 vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t. y. 46,55 x 1902,70 = 88 538 eurai). Fondo biudžete NA draudimo išlaidos dėl galimai įvyksiančių draudžiamųjų įvykių jau suplanuotos. Jeigu žuvęs NA metu asmuo turėtų šeimos narių, jie pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas turėtų teisę į nelaimingų atsitikimų darbe periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus (tiksliai apskaičiuoti biudžeto lėšų poreikį sudėtinga, nes išmokų dydis priklauso nuo asmens darbo užmokesčio, taip pat gavėjų skaičiaus, vidutinio šalies darbo užmokesčio ir kitų aplinkybių). Vidutinė periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus jo šeimos nariui yra apie 300 eurų per mėnesį. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų.
Svarstant Įstatymų projektus Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje, socialiniai partneriai siūlomiems pakeitimams iš esmės pritarė, tačiau dėl papildomos vienkartinės įmokos jų nuomonės išsiskyrė: profesinės sąjungos pritaria, o darbdavių organizacijos pritartų, jei papildoma vienkartinė įmoka būtų mokama tik pakartotinai padarius darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimą, nebūtų siejama su darbuotojų skaičiumi ir siektų nuo 2 iki 6 MMA dydžio. Į šį darbdavių siūlymą neatsižvelgta, nes: papildoma vienkartinė įmoka tik už pakartotinį pažeidimą reikštų, kad už pirmą kartą padarytą pažeidimą atsakomybės juridiniam asmeniui nebūtų (kaip nėra ir dabar); papildoma vienkartinė įmoka (3, 6, 9 MMA) nėra didelė (2 772, 5 544 arba 8 316 Eur), todėl ją sumažinus įmoka nebūtų veiksmingas prevencinis instrumentas; papildoma vienkartinė įmoka nėra bauda, kurios dydis yra inspektoriaus diskrecija, todėl ši įmoka siejama su apdraustųjų skaičiumi įmonėse. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto Nr. 1, Įstatymo projekto Nr. 3, Įstatymo projekto Nr. 4 žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „darbų sauga“, Įstatymo projekto Nr. 2 – „asmuo su negalia“, „negalia“, Įstatymo projekto Nr. 3 – „statybvietė“, „statytojas (užsakovas)“, Įstatymo projekto Nr. 5 ir Įstatymo projekto Nr. 6 – „socialinio draudimo įmoka“, „nelaimingų atsitikimų darbe draudimas“, Įstatymo projekto Nr. 6 – „nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo“. 16.
Nėra. [¹] Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. A1-22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“. [²] Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius EVRK 2 red. [³] https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/negalios-reforma-ir-asmenu-su-negalia-itrauktis/statistika-2/ [⁴] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. KT15-N2/2024.
2024-04-22 Nr. XIVP-3640 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos „Šis įstatymas taikomas kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje“ turinys nėra pakankamai aiškus. Nėra aišku, kurios įmonės būtų priskiriamos įmonių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, kategorijai. Nors tokia nuostata yra ir galiojančiame keičiamame įstatyme, svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti, nes neaišku, ar ji apimtų įmones, vykdančias veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ar nuostata „įmonės, esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje“ būtų suprantama dar kitaip. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (0 5)
I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
2024-06-05 Nr. XIVP-3640(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (0 5)
I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL
2024-05-22
Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Juozas Baublys (pavaduojantis Joną Varkalį), Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Sysas; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Rasa Šidagytė – Darbo aplinkos skyriaus vyresn. patarėja, Aleksandr Tolstoj – Darbo aplinkos skyriaus vyresn. patarėjas; Dalius Čeponas – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas;
Laimonas Rudys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Įmokų administravimo skyriaus vedėjas, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-223
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos „Šis įstatymas taikomas kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje“ turinys nėra pakankamai aiškus.
Nėra aišku, kurios įmonės būtų priskiriamos įmonių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, kategorijai. Nors tokia nuostata yra ir galiojančiame keičiamame įstatyme, svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti, nes neaišku, ar ji apimtų įmones, vykdančias veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ar nuostata „įmonės, esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje“ būtų suprantama dar kitaip. Pritarti Patikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis Įstatymas taikomas kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat bet kuriai veiklai, įskaitant veiklą, vykdomą laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytus šio Įstatymo taikymo ypatumus. <...>.“ Redakcija siūloma atsižvelgiant į Įstatymu įgyvendinamos 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo 2 straipsnyje apibrėžtą jos taikymo sritį: „1. Ši direktyva taikoma visiems veiklos sektoriams, tiek valstybiniam, tiek privačiam (pramonės, žemės ūkio, prekybos, administravimo, paslaugų, švietimo, kultūros, poilsio ir kt.).“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.
Varkalys, Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Biuro vedėja I. Kuodienė