Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 10 dalį ją išdėstyti taip:
„10. Kadetų ugdymo programą savivaldybės kadetų ugdymo gimnazija ar gimnazijos
filialas (skyrius) gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:“
straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gimnazijoje arba jos skyriuje (filiale) visų klasių (mokiniai mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro;“. 2 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms ar mokyklų filialams (skyriams), skirtoms šalies (regiono) mokiniams ir atitinkančioms Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir šio įstatymo 43 straipsnio 8, 9, 10, 12 ir 13 dalyse nustatytus kriterijus, taip pat savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2.
iki 2024 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Projekto Nr. XIVP-3638(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) visų klasių mokiniai arba visų klasių mokiniai, išskyrus mokinius, kurie mokosi struktūriniame mokyklos padalinyje, kurio buveinė yra kitoje gyvenamojoje vietovėje, nei mokyklos buveinė, mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2024 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 15 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 995 pakeitė Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles (toliau – Taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklėse buvo įtvirtintos bendrųjų, specialiųjų ir papildomų kriterijų kokybines ir kiekybines reikšmės, pagal kurias kuriamas švietimo įstaigų tinklas. 2023 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriame įteisino galimybę Lietuvoje sukurti kadetų mokyklų tinklą. Sukūrus pirmines prielaidas steigti stiprų kadetų mokyklų tinklą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu su mokyklomis, kurios turi gilias tradicijas vykdant kadetų bei pilietinio ir patriotinio ugdymo programas, parengė kadetų ugdymo programą. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., programos rengime dalyvavusios mokyklos, turėtų pradėti įgyvendinti kadetų ugdymo programą mokyklose. Įvertinus Taisyklių ir šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatas, siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 10 dalį, 43 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir 67 straipsnio 4 dalies 1 punktą, jog būtų įtvirtinta aiški kadetų mokyklų tinklo kūrimo sistema, atsižvelgiant į Taisyklėse numatytas mokyklų tinklo stiprinimo sritis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Jonas Varkalys 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Švietimo įstatyme, vertinant Taisyklėse numatytus tinklo stiprinimo kriterijus, nėra aiškaus reglamentavimo dėl kadetų ugdymo programos vykdymo ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma patikslinti Švietimo įstatymo 43 straipsnio 10 dalį, 43 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir 67 straipsnio 4 dalies 1 punktą, taip sukuriant prielaidas kurti stiprų kadetų ugdymo programą įgyvendinančių mokyklų tinklą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, reiktų patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.
679 patvirtinto Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 3 priedo 5 pastabą, be to, gali tekti patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. Nr. 768 nutarimu patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 31, 32 punktų ir 1 priedo 9 ir 12 punktų nuostatas. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. gruodžio 31 d. turės pakoreguoti įstatymo įgyvendinamuosius aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra gauta. 15.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„kadetų ugdymo gimnazija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
2024-04-16 Nr. XIVP-3638 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma keisti Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 43 straipsnio 10 dalį ir nustatyti, kad kadetų ugdymo programą gali vykdyti ne tik savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijos, bet ir gimnazijų filialai (skyriai), atitinkantys bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Pažymėtina, kad siūloma formuluotė ne visiškai aiški, nes ji suponuoja, kad turimos omenyje tų pačių savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijų filialai (skyriai). Bet tokiu atveju siūlomas pakeitimas būtų perteklinis ir nereikalingas (nes visi reikalavimai kadetų ugdymo programos įgyvendinimui vis tiek visa apimtimi turėtų būti taikomos savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms, nepriklausomai nuo to, ar jos turėtų filialų, ar ne). Be to, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalyje vartojama „savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijos“ sąvoka nėra tiksli, nes pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalį gimnazijos tipui priskiriamos ir savivaldybių kadetų ugdymo mokyklos, skirtos šalies (regiono) mokiniams. „Savivaldybių kadetų ugdymo mokyklos“ sąvoka vartojama ir keičiamo įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina 43 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio formuluoti taip: „Kadetų ugdymo programą savivaldybės kadetų ugdymo mokykla ar kitos gimnazijos filialas (skyrius) gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:“.
Atitinkamai keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalies 1 punkte vietoj žodžių „gimnazijoje arba jos skyriuje (filiale)“ siūlytina įrašyti žodžius „savivaldybės kadetų ugdymo mokykloje ar kitos gimnazijos filiale (skyriuje)“. 2. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio
žodžius „kitų gimnazijų filialams (skyriams), kuriuose ugdoma pagal kadetų ugdymo programas, skirtiems“. 3. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 142 punktą, projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Pakeisti 43 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:“. 4. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją formuojant valstybės politiką formaliojo švietimo srityje, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
2024-08-08 Nr. XIVP-3638(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnyje nustatytos datos tikslintinos atsižvelgus į tai, kad jos jau yra praėjusios. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė
„pagal kompetenciją“ brauktina kaip perteklinė. Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja,
pavaduojanti departamento direktorių Irena Šambaraitė I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
švietimo ir mokslo komitetas
2024-07-17
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėja Justina Paukštė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Jonas Varkalys, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-161 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma keisti Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 43 straipsnio
savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijos, bet ir gimnazijų filialai (skyriai), atitinkantys bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Pažymėtina, kad siūloma formuluotė ne visiškai aiški, nes ji suponuoja, kad turimos omenyje tų pačių savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijų filialai (skyriai). Bet tokiu atveju siūlomas pakeitimas būtų perteklinis ir nereikalingas (nes visi reikalavimai kadetų ugdymo programos įgyvendinimui vis tiek visa apimtimi turėtų būti taikomos savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms, nepriklausomai nuo to, ar jos turėtų filialų, ar ne).
Be to, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalyje vartojama „savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijos“ sąvoka nėra tiksli, nes pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalį gimnazijos tipui priskiriamos ir savivaldybių kadetų ugdymo mokyklos, skirtos šalies (regiono) mokiniams. „Savivaldybių kadetų ugdymo mokyklos“ sąvoka vartojama ir keičiamo įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina 43 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio formuluoti taip: „Kadetų ugdymo programą savivaldybės kadetų ugdymo mokykla ar kitos gimnazijos filialas (skyrius) gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:“. Atitinkamai keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalies 1 punkte vietoj žodžių „gimnazijoje arba jos skyriuje (filiale)“ siūlytina įrašyti žodžius „savivaldybės kadetų ugdymo mokykloje ar kitos gimnazijos filiale (skyriuje)“. Pritarti iš dalies Siūloma koreguoti teikiamą projektą pagal ŠMK siūlymus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
filialams (skyriams), skirtoms“ reikėtų įrašyti žodžius „kitų gimnazijų filialams (skyriams), kuriuose ugdoma pagal kadetų ugdymo programas, skirtiems“. Atsižvelgti Nebeaktuali pastaba, nes šio keitimo siūloma atsisakyti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.
1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 142 punktą, projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Pakeisti 43 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:“. Atsižvelgti Nebeaktuali pastaba, nes šio keitimo siūloma atsisakyti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją formuojant valstybės politiką formaliojo švietimo srityje, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti LRV išvada užregistruota
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-04-15 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3638 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-07-10 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. SV-S-1402 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-3638 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomas reguliavimas savivaldybės kadetų ugdymo gimnazijos, skirtos šalies (regiono) mokiniams, filiale (skyriuje) leisti vykdyti kadetų ugdymo programą yra perteklinis, nes šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas leidžia tai daryti. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 18 dalies 2 punkte nustatyta bendra nuostata, kad mokykla gali savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) leidimu steigti filialus ir atstovybes. Tai reiškia, kad savivaldybės kadetų ugdymo gimnazija, skirta šalies (regiono) mokiniams, gali turėti filialą, turintį teisę vykdyti kadetų ugdymo programą. Įvertinus Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomą reguliavimą kitu aspektu, siūlymas leisti gimnazijos, kuri nėra savivaldybės kadetų ugdymo gimnazija, skirta šalies (regiono) mokiniams, filiale (skyriuje) vykdyti kadetų ugdymo programą prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio
asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Tai reiškia, kad gimnazijos filialas neturi teisės vykdyti kadetų ugdymo programos, jei šiai gimnazijai nėra suteikta teisė šią programą vykdyti. Pritarti iš dalies Siūloma koreguoti teikiamą projektą pagal ŠMK siūlymus. 2. Seimo narys
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. XIVP-3638 ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. parengtą Nr. SR-1936 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-3638“ projektą, siūloma patikslinti pateiktą teisės akto formuluotę, tiksliau apibrėžiant įstatymo projekto tikslą – vykdyti kadetų ugdymo programą ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu galiojančiame Švietimo įstatyme (toliau – Įstatyme), vertinant Taisyklėse numatytus tinklo stiprinimo kriterijus, nėra aiškaus reglamentavimo dėl kadetų ugdymo programos vykdymo ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Nesant tikslesnio reglamentavimo, sukuriamos prielaidos neleisti vykdyti kadetų ugdymo programos, juridiniam asmeniui jei programą norima įgyvendinti tik viename iš įstaigos struktūrinių padalinių. Dabartinis galiojantis reglamentavimas nedera su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsniu, kuriame teigiama, jog juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Šiuo atveju, siekiant tinkamai atliepti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas, nėra galimybės įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio nuostatos, jog filialas įgyvendina tik dalį juridinio asmens funkcijų. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog švietimo teikėjų tinklas kuriamas plėtojant švietimo programų ir švietimo įvairovę, koordinuojant teikiamas švietimo programas, steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros pertvarką.
Remiantis dabar galiojančiu reglamentavimu, nurodytu Įstatymo 43 straipsnio 10 dalyje ir 43 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsniu bei siekiant atliepti Taisyklių nuostatas, plėtoti švietimo programų ir švietimo įvairovę, konkrečiu atveju, kadetų ugdymo programą, nėra galimybės, nes nėra sukurtos prielaidos programą įgyvendinti ne visos mokyklos apimtyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo konkrečiu atveju bendrojo ugdymo sistema negali atliepti Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų kontekstualumo (švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias visuomenės reikmes) ir tęstinumo (švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą) principų, kai siekiama tinkamai atliepti Taisyklių nuostatas ir norint atliepti konteksto ir tradicijų tęstinumą vietos bendruomenės poreikiams. Analogų Lietuvos švietimo sistemoje, kai ugdymo programos vykdomos ne visos mokyklos apimtyje, yra apstu: profesinės mokyklos skirtinguose filialuose vykdo skirtingas profesinio ugdymo programas, aukštojo mokslo įstaigos skirtingas studijų programas taip pat vykdo ne visos įstaigos apimtyje, bet tam tikruose padaliniuose (kaip pavyzdį būtų galima pateikti Vytauto Didžiojo universitetą, kuris inžinerines ir su žemės ūkio sektoriumi susijusias programas vykdo Žemės ūkio akademijoje, kuris yra atskiras padalinys kitoje gyvenamojoje vietoje). Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti mokyklos tipai, pagal vykdomas programas.
Todėl atkreiptinas dėmesys, jog ir bendrojo ugdymo sistemoje yra nemažai mokyklų, kurios turėdamos skyrius, juose vykdo tik dalį ugdymo programų (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo ir t.t) ne visos mokyklos apimtyje. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią Įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją (kurią siūloma tikslinti), prielaidos skirti ūkio lėšų mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, klasėms (grupėms) yra sudarytos, tačiau kadetų mokykloms šios galimybės nėra numatytos, sukuriant dvigubus standartus mokykloms, vykdančioms skirtingo pobūdžio ugdymo programas. Nors minėtos Taisyklės, yra poįstatyminis teisės aktas, šiuo metu nėra galimybės užtikrinti dermės tarp Įstatymo 43 straipsnio ir Taisyklių 3, 4 ir 5 punktų, kuriuose teigiama, jog mokyklų tinklo kūrimu siekiama, kad tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę užtikrinanti sistema, pripažįstant poreikių įvairovę ir analizuojant švietimo poreikius, mokyklų tipų ir paskirčių išsidėstymą tam tikroje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau teikiami pasiūlymai, sudaryti sąlygas vykdyti kadetų ugdymo programą ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Pasiūlymas:
ir ją išdėstyti taip: „10. Kadetų ugdymo programą savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo gimnazija arba dalis gimnazijos, kai gimnazija turi filialus (skyrius) gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:“ Nepritarti Žr. ŠMK 1 siūlymą. 3. Seimo narys
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024 m. balandžio 16 d. išvadą Nr.
XIVP-3638 ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. parengtą Nr. SR-1936 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3638“ projektą, siūloma patikslinti pateiktą teisės akto formuluotę, tiksliau apibrėžiant įstatymo projekto tikslą – vykdyti kadetų ugdymo programą ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu galiojančiame Švietimo įstatyme (toliau – Įstatyme), vertinant Taisyklėse numatytus tinklo stiprinimo kriterijus, nėra aiškaus reglamentavimo dėl kadetų ugdymo programos vykdymo ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Nesant tikslesnio reglamentavimo, sukuriamos prielaidos neleisti vykdyti kadetų ugdymo programos, juridiniam asmeniui jei programą norima įgyvendinti tik viename iš įstaigos struktūrinių padalinių. Dabartinis galiojantis reglamentavimas nedera su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsniu, kuriame teigiama, jog juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Šiuo atveju, siekiant tinkamai atliepti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas, nėra galimybės įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio nuostatos, jog filialas įgyvendina tik dalį juridinio asmens funkcijų.
Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog švietimo teikėjų tinklas kuriamas plėtojant švietimo programų ir švietimo įvairovę, koordinuojant teikiamas švietimo programas, steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros pertvarką. Remiantis dabar galiojančiu reglamentavimu, nurodytu Įstatymo 43 straipsnio 10 dalyje ir 43 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsniu bei siekiant atliepti Taisyklių nuostatas, plėtoti švietimo programų ir švietimo įvairovę, konkrečiu atveju, kadetų ugdymo programą, nėra galimybės, nes nėra sukurtos prielaidos programą įgyvendinti ne visos mokyklos apimtyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo konkrečiu atveju bendrojo ugdymo sistema negali atliepti Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų kontekstualumo (švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias visuomenės reikmes) ir tęstinumo (švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą) principų, kai siekiama tinkamai atliepti Taisyklių nuostatas ir norint atliepti konteksto ir tradicijų tęstinumą vietos bendruomenės poreikiams.
Analogų Lietuvos švietimo sistemoje, kai ugdymo programos vykdomos ne visos mokyklos apimtyje, yra apstu: profesinės mokyklos skirtinguose filialuose vykdo skirtingas profesinio ugdymo programas, aukštojo mokslo įstaigos skirtingas studijų programas taip pat vykdo ne visos įstaigos apimtyje, bet tam tikruose padaliniuose (kaip pavyzdį būtų galima pateikti Vytauto Didžiojo universitetą, kuris inžinerines ir su žemės ūkio sektoriumi susijusias programas vykdo Žemės ūkio akademijoje, kuris yra atskiras padalinys kitoje gyvenamojoje vietoje). Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti mokyklos tipai, pagal vykdomas programas. Todėl atkreiptinas dėmesys, jog ir bendrojo ugdymo sistemoje yra nemažai mokyklų, kurios turėdamos skyrius, juose vykdo tik dalį ugdymo programų (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo ir t.t) ne visos mokyklos apimtyje. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią Įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją (kurią siūloma tikslinti), prielaidos skirti ūkio lėšų mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, klasėms (grupėms) yra sudarytos, tačiau kadetų mokykloms šios galimybės nėra numatytos, sukuriant dvigubus standartus mokykloms, vykdančioms skirtingo pobūdžio ugdymo programas.
Nors minėtos Taisyklės, yra poįstatyminis teisės aktas, šiuo metu nėra galimybės užtikrinti dermės tarp Įstatymo 43 straipsnio ir Taisyklių 3, 4 ir 5 punktų, kuriuose teigiama, jog mokyklų tinklo kūrimu siekiama, kad tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę užtikrinanti sistema, pripažįstant poreikių įvairovę ir analizuojant švietimo poreikius, mokyklų tipų ir paskirčių išsidėstymą tam tikroje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau teikiami pasiūlymai, sudaryti sąlygas vykdyti kadetų ugdymo programą ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Pasiūlymas:
straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gimnazijoje arba dalyje gimnazijos, kai mokykla turi filialus (skyrius) visų klasių mokiniai mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro;“. Pritarti iš dalies Žr. ŠMK 1 siūlymą. 4. Seimo narys J. Varkalys 2024-07-042 Argumentai:
Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią Įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją (kurią siūloma tikslinti), prielaidos skirti ūkio lėšų mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, klasėms (grupėms) yra sudarytos, tačiau kadetų mokykloms šios galimybės nėra numatytos, sukuriant dvigubus standartus mokykloms, vykdančioms skirtingo pobūdžio ugdymo programas.
Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms ar mokyklų klasėms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams ir atitinkančioms Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir šio įstatymo 43 straipsnio 8, 9, 10, 12 ir 13 dalyse nustatytus kriterijus, taip pat savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų;“. Nepritarti Žr. ŠMK 2 siūlymą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas 2024-07-171 Argumentai: Siekiant atliepti projekto tikslus, taip pat suderinus formuluotes, siūloma nekeisti Švietimo įstatymo 43 straipsnio 10 dalies, o 43 straipsnio 10 dalies 1 punktą patikslinti. Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas 1.
43 straipsnio pakeitimas
dalį ją išdėstyti taip: „10. Kadetų ugdymo programą savivaldybės kadetų ugdymo gimnazija ar gimnazijos filialas (skyrius) gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:“
43 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gimnazijoje arba jos skyriuje (filiale) visų
klasių mokiniai, arba visų klasių mokiniai, išskyrus mokinius, kurie mokosi struktūriniame mokyklos padalinyje, kurio buveinė yra kitoje gyvenamojoje vietovėje, nei mokyklos buveinė, mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro;“. Pritarti
2024-07-172 Argumentai: Kad nebūtų iškreipta finansavimo tvarka, siūloma nekeisti Švietimo įstatymo 67 straipsnio. Pasiūlymas:
Pakeisti 67 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms),
skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms ar mokyklų filialams (skyriams), skirtoms šalies (regiono) mokiniams ir atitinkančioms Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir šio įstatymo 43 straipsnio 8, 9, 10, 12 ir 13 dalyse nustatytus kriterijus, taip pat savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų;“. Pritarti 3.
3Švietimo ir mokslo komitetas 2024-07-173 Argumentai:
Kadangi atsisakoma projekto 2 straipsniu keičiamo 67 straipsnio pakeitimo, reikia pernumeruoti projekto straipsnius. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį laikyti 2 ir jį išdėstyti taip:
„3 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2024 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
4Švietimo ir mokslo komitetas 2024-07-17 Argumentai:
Kadangi atsisakoma projekto 2 straipsniu keičiamo 67 straipsnio pakeitimo, reikia pakeisti įstatymo projekto pavadinimą.. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 43 IR 67 STRAIPSNIŲ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis (L. Nagienė). 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas (Komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė)