Projekto lyginamasis variantas
užimtumo įstatymo NR. XII-2470 16, 30¹ ir 57 straipsniŲ pakeitimo
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) išduoda leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;“. 2 straipsnis. 30¹ straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30¹ straipsnis. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje
1Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, išskyrus atvejus, kai ketinama dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, teikia šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas juridinis asmuo ar jo filialas
(toliau – teikėjas). 2.
2Teikėjas, ketinantis teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) jam nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojamas, nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
2) neturi mokestinės nepriemokos arba turi ne didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), vykdo įsipareigojimus muitinei;
3) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus iki šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos nebuvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytus tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus ar sąlygų užsiimti kita, negu atliekama pagal darbo sutartį, veikla sudarymą užsieniečiams trečiosios šalies piliečiams, neturintiems leidimo užsiimti tokia veikla ir (ar) dokumento, patvirtinančio užsieniečio trečiosios šalies piliečio teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje. 3. Sprendimą dėl teikėjo, ketinančio teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, atitikties šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriterijams priima Užimtumo tarnyba, gavusi šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, jos nustatyta tvarka. 4.
4Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos tarp teikėjo ir darbdavio, ketinančio įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarant sutartį, kuria teikėjas įsipareigoja teikti nemokamas arba už atlyginimą tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, o darbdavys įsipareigoja įdarbinti trečiųjų šalių piliečius šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis sąlygomis. 5.
5Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiosios šalies piliečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia pats teikėjas pagal tarp teikėjo ir trečiosios šalies piliečio sudarytą sutartį, kuria įsipareigoja teikti nemokamas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ir pateikti darbo ieškančiam trečiosios šalies piliečiui:
1) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba 1¹)2) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal šio įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, arba 2)3) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį, negu paskutinis paskelbtas paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinis mėnesinis vidutinio mėnesinio BDU dydis dydžio, kai nevertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba ir darbo patirtis, arba 3)4) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba ir darbo patirtis.
Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiosios šalies piliečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia pats teikėjas pagal tarp teikėjo ir trečiosios šalies piliečio sudarytą sutartį, kuria įsipareigoja teikti nemokamas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ir pateikti darbo ieškančiam trečiosios šalies piliečiui:
1) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba 1¹)2) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal šio įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, arba 2)3) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį, negu paskutinis paskelbtas paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinis mėnesinis vidutinio mėnesinio BDU dydis dydžio, kai nevertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba ir darbo patirtis, arba 3)4) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba ir darbo patirtis. 6.
6Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį, arba visi trečiosios šalies piliečio darbdaviai tuo atveju, kai su trečiosios šalies piliečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas.“
1Pakeisti 30¹straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija ir darbo patirtis, arba“. 2. Papildyti 30¹straipsnio 5 dalį 5 punktu:
„5) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai yra išnaudota įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnyje nustatyta kvota, arba“. 3. Papildyti 30¹straipsnio 5 dalį 6 punktu:
„6) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal šio įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai yra išnaudota įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnyje nustatyta kvota, arba“. 4.
4Papildyti 30¹ straipsnio 5 dalį 7 punktu:
„7) šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytus dokumentus, jeigu buvo nustatyta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnio 4 dalyje nurodyta papildoma kvota, taikoma kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams, nariams, prisijungusiems prie organizacijos po kolektyvinės sutarties pasirašymo, o tais atvejais, kai Darbo kodekso nustatyta tvarka buvo išplėsta kolektyvinės sutarties taikymo sritis, ir tiems darbdaviams, kurie patenka į išplėstos kolektyvinės sutarties taikymo sritį.“
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jį privaloma turėti;
21) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama užsieniečio trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba ir darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka institucijoms nagrinėjančioms Migracijos departamentui, nagrinėjančiam trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;
32) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje suteikiančių dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;
43) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus atvejį, kai pagal laikinojo darbo sutartį įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;
54) įdarbina trečiosios šalies pilietį ar pakeičia jo darbo funkciją, kai jis nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, nors privalu jį gauti;
5) nemoka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio.“
Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jį privaloma turėti;
21) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama užsieniečio trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba ir darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka institucijoms nagrinėjančioms Migracijos departamentui, nagrinėjančiam trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;
32) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje suteikiančių dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;
43) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus atvejį, kai pagal laikinojo darbo sutartį įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;
54) įdarbina trečiosios šalies pilietį ar pakeičia jo darbo funkciją, kai jis nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, nors privalu jį gauti;
5) nemoka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio.“
1.
1Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija ir darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka Migracijos departamentui, nagrinėjančiam trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktini darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;“. 2. Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nemoka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2² dalyje, 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio.“
1Šio įstatymo 2 ir 4 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 3 ir 5 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje, pradėtos iki šiame įstatyme numatytų pasikeitimų įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis iki šiame įstatyme numatytų pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatomis. 4.
4Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, nustatyti iki šiame įstatyme numatytų pasikeitimų įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šiame įstatyme numatytų pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusio Užimtumo įstatymo nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto 3636(2) lyginamasis variantas
užimtumo įstatymo NR. XII-2470 16, 30¹ ir 57 straipsniŲ pakeitimo
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) išduoda leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;“. 2 straipsnis. 30¹ straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30¹ straipsnis. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje
1Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, išskyrus atvejus, kai ketinama dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, teikia šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas juridinis asmuo ar jo filialas
(toliau – teikėjas). 2.
2Teikėjas, ketinantis teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) jam nėra iškelta bankroto byla, jis nėra likviduojamas, nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
2) neturi mokestinės nepriemokos arba turi ne didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui Valstybės socialinių fondų biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), vykdo įsipareigojimus muitinei;
3) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus iki šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos nebuvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytus tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus ar sąlygų užsiimti kita, negu atliekama pagal darbo sutartį, veikla sudarymą užsieniečiams trečiosios šalies piliečiams, neturintiems leidimo užsiimti tokia veikla ir (ar) dokumento, patvirtinančio užsieniečio trečiosios šalies piliečio teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje. 3. Sprendimą dėl teikėjo, ketinančio teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, atitikties šio straipsnio 1 2 dalyje nurodytiems kriterijams priima Užimtumo tarnyba, gavusi šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, jos nustatyta tvarka. 4.
4Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos tarp teikėjo ir darbdavio, ketinančio įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarant sutartį, kuria teikėjas įsipareigoja teikti nemokamas arba už atlyginimą tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, o darbdavys įsipareigoja įdarbinti trečiųjų šalių piliečius šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis sąlygomis. 5.
5Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiosios šalies piliečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia pats teikėjas pagal tarp teikėjo ir trečiosios šalies piliečio sudarytą sutartį, kuria įsipareigoja teikti nemokamas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ir pateikti darbo ieškančiam trečiosios šalies piliečiui:
1) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba 1¹)2) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal šio įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, arba 2)3) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį, negu paskutinis paskelbtas paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinis mėnesinis vidutinio mėnesinio BDU dydis dydžio, kai nevertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba ir darbo patirtis, arba 3)4) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba ir darbo patirtis.
Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiosios šalies piliečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia pats teikėjas pagal tarp teikėjo ir trečiosios šalies piliečio sudarytą sutartį, kuria įsipareigoja teikti nemokamas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ir pateikti darbo ieškančiam trečiosios šalies piliečiui:
1) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba 1¹)2) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal šio įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, arba 2)3) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį, negu paskutinis paskelbtas paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinis mėnesinis vidutinio mėnesinio BDU dydis dydžio, kai nevertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba ir darbo patirtis, arba 3)4) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba ir darbo patirtis. 6.
6Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį, arba visi trečiosios šalies piliečio darbdaviai tuo atveju, kai su trečiosios šalies piliečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus atvejus, kai su darbdaviu sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 30¹straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija ir darbo patirtis, arba“. 2. Papildyti 30¹straipsnio 5 dalį 5 ir 6 punktais:
„5) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai yra išnaudota kvota, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnį, arba
6) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal šio įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai yra išnaudota kvota, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnį“. 4 straipsnis.
1Pakeisti 30¹straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal šio įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai yra išnaudota kvota, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnį, arba“;
2Papildyti 30¹ straipsnio 5 dalį 7 punktu:
„7) šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytus dokumentus, jeigu buvo nustatyta papildoma kvota pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnio 3¹ dalį, taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams, nariams.“
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jį privaloma turėti;
21) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama užsieniečio trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba ir darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka institucijoms nagrinėjančioms Migracijos departamentui, nagrinėjančiam trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;
32) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje suteikiančių dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;
43) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus atvejį, kai pagal laikinojo darbo sutartį įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, laikinojo darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nėra nustatyta visa darbo laiko norma, darbo Lietuvos Respublikoje metu mokamas mėnesinis darbo užmokestis, mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;
54) įdarbina trečiosios šalies pilietį ar pakeičia jo darbo funkciją, kai jis nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, nors privalu jį gauti;
5) nemoka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio.“
Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jį privaloma turėti;
21) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama užsieniečio trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba ir darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka institucijoms nagrinėjančioms Migracijos departamentui, nagrinėjančiam trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;
32) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje suteikiančių dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;
43) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus atvejį, kai pagal laikinojo darbo sutartį įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, laikinojo darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nėra nustatyta visa darbo laiko norma, darbo Lietuvos Respublikoje metu mokamas mėnesinis darbo užmokestis, mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;
54) įdarbina trečiosios šalies pilietį ar pakeičia jo darbo funkciją, kai jis nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, nors privalu jį gauti;
5) nemoka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio.“
1.
1Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija ir darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka Migracijos departamentui, nagrinėjančiam trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;“. 2. Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nemoka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2² dalyje, 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio.“
1Šio įstatymo 2 ir 5 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 2 d. 2. Šio įstatymo 1, 3 ir 6 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 4. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje, pradėtos iki šiuo įstatymu keičiamų Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos, baigiamos vadovaujantis Užimtumo įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5.
5Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, nustatyti iki šiuo įstatymu keičiamų Užimtumo įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis Užimtumo įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 30¹ ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 30¹ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į 2023 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis atliktą 2022 m. birželio 30 d. priimtų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimų poveikio Lietuvos darbo rinkai, valstybės saugumui bei demografinei situacijai vertinimą, kurio rezultatų apžvalga buvo pristatyta 2023 m. lapkričio 27 d. vykusioje spaudos konferencijoje. Planuojami pakeitimai socialiniams partneriams buvo pristatyti 2024 m. sausio 23 d. ir vasario 27 d. vykusiuose Trišalės tarybos posėdžiuose, taip pat 2024 m. sausio 30 d. susitikime su Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovais, 2024 m. vasario 2 d. susitikime su Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso atstovais, 2024 m. kovo 6 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Darbo ir socialinės politikos, žmogiškųjų išteklių komiteto posėdyje.
Įstatymų projektų tikslas – efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, užtikrinti Lietuvai vertę kuriančią imigraciją, kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus. Įstatymų projektais griežtinami reikalavimai įmonėms, kviečiančioms įdarbinti užsieniečius, ir užsieniečių įdarbinimo sąlygos, keičiamos teisės dirbti sąlygos nustatant galimybę dirbti tik turint leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, numatant darbdaviams atsakomybę už įsipareigojimo užsieniečiui mokėti atitinkamo dydžio darbo užmokestį nesilaikymą, taip pat keičiamas kvotos mechanizmas nustatant griežtą kvotą užsieniečiams, atvykstantiems darbo pagrindu. Pigi darbo jėga stabdo investicijas. Trūkstant darbuotojų reikia: i) investuoti į gamybinius įrenginius, ii) į darbuotojų mokymus[¹]. Daugiau robotų – didesni darbo užmokesčiai:
Lietuva buvo beveik paskutinėje vietoje pagal robotų naudojimą: Esamą kvotos reguliavimą kritikavo tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai. Kuo daugiau žmonių dirba ir kuo daugiau uždirba – tuo visuomenė turtingesnė. Todėl darbo imigracija neturėtų būti pakeičiamoji darbo imigracija, kai Lietuvos žmonės keičiami užsieniečiais. Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių lyginant su Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiumi[²]. Daugiau nei 600 tūkst. Lietuvos piliečių paliko Lietuvą, išvyko į didesnių atlyginimų šalis. Lietuvoje valandinis atlyginimas yra apie 3 kartus mažesnis už Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkį. 2020 m. lenkėme tik rumunus, bulgarus ir vengrus. Per šį laiką atlyginimai Lietuvoje augo sparčiau nei kitose šalyse: jau aukštesni nei Lenkijoje ar Latvijoje, bet dar 25% žemesni nei Estijoje[³]. 2022 m. valandiniai darbo kaštai Lietuvoje (13,1 EUR) buvo apie 3 kartus mažesni nei Euro zonos vidurkis (34,3 EUR).
Lietuva atsilieka, nes:
1) mažai yra pažangios ekonomikos darbų (2020 m. lenkėm tik Latviją), pvz., vien žemės ūkyje dirba dar apie 5%, kai Vakaruose – 1,5–2,5%;
2) investicijos į gamybą stipriai atsilieka ne tik nuo ES vidurkio, bet net nuo visų kaimynų; 2022 m. Estija – dvigubai mažesnė už Lietuvą šalis nupirko tiek pat robotų, kiek Lietuva;
3) mokymų darbe valandų skaičius mažiausias ES; esame tarp pirmųjų, kurie trūkstant kompetencijų samdome naujus žmones, o ne mokome savus;
4) auga pigios darbo jėgos srautai iš centrinės Azijos (Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos[⁴]), o pastaruoju metu Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) gavo kelis šimtus prašymų atsivežti darbuotojus iš Bangladešo; Uzbekistane, Bangladeše minimali alga yra mažiau nei 80 EUR, t. y. net 10 kartų mažesnė nei Lietuvoje. Sociologas Salvatore'as Babonesas ir politologas Hartmutas Elsenhansas vidutinių pajamų spąstus vadina „politiniais spąstais“, nes egzistuoja ekonominiai metodai jiems įveikti. Tačiau nedaug šalių juos naudoja dėl savo politinės padėties. Jie atskleidžia spąstų priežastis iki struktūrinių problemų ir nelygybės, atsiradusios ankstyvojo vystymosi procese. Anot jų, turtingasis elitas vadovaujasi savo interesais, derėdamasis dėl stiprios valiutos, kuri perkelia ekonomikos struktūrą į prabangos prekių vartojimą ir žemo atlyginimo darbo įstatymus, o tai neleidžia didėti masiniam vartojimui ir masinėms pajamoms.
Jie teigia, kad šalys gali ištrūkti iš vidutinių pajamų spąstų, investuodamos į fizinę ir žmogiškąją infrastruktūrą, vykdydamos socialinę politiką, pvz., nustatydamos didesnį minimalų atlyginimą, ir turėdamos silpną valiutą, dėl kurios eksportas tampa konkurencingas ir skatinamas vidaus užimtumas.[⁵] Per 20 metų Lietuva pasiekė viršutinę vidutinių pajamų ribą, bet turi riziką čia ir užstrigti, jei toliau sieks konkuruoti mažais atlyginimais. Pasaulio banko duomenimis, per 50 metų iš 100 stebėtų valstybių tik 20-čiai pavyko pereiti iš vidutinių pajamų į aukštas pajamas. 8 iš 10 nepavyko. Lietuva irgi rizikuoja užstrigti, jei sieks toliau konkuruoti pigia darbo jėga. Siekis yra padėti Lietuvos verslui pereiti nuo konkurencijos mažesne kaina (pigios darbo jėgos grįstos ekonomikos) prie konkurencijos geresne kokybe (aukštos pridėtinės vertės ekonomikos). Tam reikia aukštos kvalifikacijos specialistų ir talentų, o pigi darbo jėga gali stabdyti Lietuvos progresą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau – UTPĮ projektas) parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės (vadovė Aušra Grikevičienė, tel. (8 5) 271 7078) vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, tel. (8 5) 271 8897, ir patarėja Danutė Petrauskienė, tel. (8 5) 271 8467.
Nuostatas dėl kvotos skaičiavimo mechanizmo pakeitimo (UTPĮ 44 ir 57¹ straipsniai) rengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė (tel. +370 667 16964), ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės (vadovė Inga Liubertė, tel. +370 620 18597) patarėja Rasa Malaiškienė (tel. +370 658 61342). Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 30¹ ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – UĮ projektas) parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės (vadovė Vita Baliukevičienė, tel. +370 611 34 047) vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk (tel. +370 685 10 369). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. UTPĮ 21¹ straipsnio 1 punktas numato pareigą darbdaviui pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) apie darbo sutarties, sudarytos su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą.
Nuo 2022 m. galiojančioje UTPĮ 26 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta išimtis, kad UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui išduodant leidimą laikinai gyventi, kai jis pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, tačiau nėra nustatyta, kad šios sąlygos netaikomos išduodant Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi). UTPĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, tačiau nenustatyta, kad nustato ir vertinimo tvarką, ar darbdavys atitinka UTPĮ nustatytas sąlygas.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), jeigu jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis, bet nėra nustatyta, kad leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti arba pakeisti, jeigu užsienietis nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų mokestinių prievolių. UTPĮ 36 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato pareigą darbdaviui pranešti Migracijos departamentui apie darbo sutarties, sudarytos su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą.
UTPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kada leidimas laikinai gyventi gali būti naujai įforminamas, o UTPĮ 53 straipsnyje nustatyti atvejai, kada leidimas nuolat gyventi gali būti keičiamas, tačiau UTPĮ nėra numatyta galimybė naujai įforminti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimą nuolat gyventi (toliau kartu – leidimas gyventi), kai, apskundus Migracijos departamento sprendimą panaikinti leidimą gyventi dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais), teismas pritaiko reikalavimų užtikrinimo priemones. UTPĮ 53 straipsnyje yra nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi įforminamas, o vėliau keičiamas 5 metams. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte šiuo metu nustatyta, kad užsieniečiui, atvykstančiam dirbti, leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas, jeigu darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį 6 mėnesiams, bet nenustatytas reikalavimas darbdaviui įsipareigoti užsienietį įdarbinti visą darbo laiko normą. Be to, darbdavys gali rinktis, ar Migracijos departamentui pateikia informaciją apie užsieniečio turimą darbo patirtį, ar jo turimą kvalifikaciją, ar įsipareigoja mokėti užsieniečiui darbo užmokestį, ne mažesnį nei Statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – BDU) dydis.
UTPĮ 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasibaigus darbo laikotarpiui arba užsieniečiui nutraukus darbą Lietuvos Respublikoje užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau nenurodyta, kad užsienietis gali pasilikti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis turi teisę būti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis turi teisę ieškotis darbo, taip pat jeigu užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu UTPĮ nustatytu pagrindu. UTPĮ 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, pirmasis darbdavys pateikia įsipareigojimą įdarbinti ir nurodo kitus darbdavius. UTPĮ nenustatyti darbdavių, su kuriais gali būti sudaroma darbo keliems darbdaviams sutartis, skaičiaus ribojimai. UTPĮ taip pat nėra nustatyti reikalavimai darbdaviui, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį. Be to, Statistikos departamento pavadinimas, kuris vartojamas ir UTPĮ 62 straipsnio 5 dalyje, pakeistas į Valstybės duomenų agentūros. UTPĮ skirtingai vartojamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimas, nėra įvestas trumpinys. UTPĮ 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio UTPĮ straipsnio pagrindu, norėdamas pakeisti darbdavį per pirmuosius metus privalo kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį.
Šiuo metu UTPĮ 44¹ straipsnio 5 dalyje nėra aiškiai nustatyta, kad užsieniečiui sąlyga, kai netekęs darbo per 6 mėnesius užsienietis ketina pradėti dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis privalo gauti Migracijos departamento leidimą, taikoma tik pirmaisiais metais. Taip pat nėra aiškiai nustatyta, kad šio straipsnio pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis pas jį įsipareigojusį įdarbinti darbdavį gali atlikti ir kitą darbo funkciją. UTPĮ 50 straipsnyje yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas, jeigu nustatoma, kad yra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, nustatyti UTĮP 35 straipsnio 1 dalyje, taip pat leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai panaikinamas Užimtumo tarnybos priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. UTPĮ 50 straipsnyje nėra numatyta galimybė leidimą laikinai gyventi panaikinti tuo atveju, kai užsieniečio darbdavys, laikinojo įdarbinimo įmonė, išbraukiama iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, bei tuo atveju, kai užsienietį licencijuojamai veiklai įdarbinusi įmonė praranda licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti.
UTPĮ 50 straipsnio 2¹ dalyje numatyta galimybė užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi, išduotas UTPĮ 44 arba 44¹ straipsniuose nustatytais pagrindais, naikinamas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (užsieniečio darbdavys išbrauktas iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, kurį sudaro Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija), darbdavys baustas dėl nelegalaus ar nedeklaruoto darbo, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra likviduojamas ar bankrutuojantis). Šiuo metu šia galimybe negali pasinaudoti užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi panaikinamas dėl to, kad darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo, numatytų UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje.
UTPĮ 57 straipsnyje nustatyti atvejai, kada užsienietis privalo įsigyti leidimą dirbti – kai užsienietis ketina pasinaudoti teise dirbti, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje, ir jo profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Trūkstamų profesijų sąrašas) arba kai užsienietis ketina pasinaudoti teise dirbti, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje, ir jo profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą bei yra išnaudota kvota. Taip pat UTPĮ 57 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kokiais atvejais leidimas dirbti gali būti išduotas užsieniečiui, ketinančiam pasinaudoti teise dirbti, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje. UTPĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad leidimas dirbti tokiam užsieniečiui nesuteikia teisės Lietuvos Respublikoje būti ilgiau, nei nustatyta UTPĮ 11 straipsnio 2–5 dalyse. Šiuo metu UTPĮ 57¹ straipsnyje nustatyta, kad kvota nustatoma užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą Trūkstamų profesijų sąrašą, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo. Išnaudojus kvotą, užsieniečiams ir toliau gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Pagal darbo sutartis Lietuvoje įdarbinta trečiųjų šalių piliečių: Pagal darbdavio pagrindinės ekonominės veiklos rūšį, 2024-01-01 EVRK Skaičius Dalis Transportas ir saugojimas 73 090 55,6% Statyba 22 017 16,8% Apdirbamoji gamyba 12 876 9,8% Informacija ir ryšiai 5 952 4,5% Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos 4 591 3,5% Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių remontas 3 700 2,8% Administracinė ir aptarnavimo veikla 3 215 2,4% Švietimas 1 213 0,9% Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 1 176 0,9% Finansinė ir draudimo veikla
2 0,0% n. d. 34 0,0% Trūkstamų profesijų sąrašas sudaromas pagal registruotas laisvas darbo vietas, į kurias neatsiranda norinčių dirbti. Kai kurios profesijos šiame sąraše atsiduria todėl, kad neatsiranda žmonių, norinčių dirbti už mažus atlyginimus. Jame dabar daugiau nei 160 profesijų. Nuo vairuotojų iki statybininkų, siuvėjų ir virėjų. Manome, kad trūkumą geriausiai rodo kaina, t. y. jei kažko tikrai trūksta – esame pasiruošę už tai mokėti didesnę kainą. Atlyginimo dydis turėtų būti pagrindinis kriterijus vertinant, ar trūksta atitinkamos profesijos darbuotojų Lietuvai, ar ne.
Pasibaigus kvotai darbdaviai vis dar gali atsivežti darbuotojus, tačiau pirmiausiai turi pasiūlyti darbą Lietuvos piliečiams. Manome, kad pirmiausiai siūlyti darbą lietuviams yra gerai. Darbai mūsų piliečiams yra mūsų prioritetas. Lietuvoje šiuo metu yra apie 150 tūkst. registruotų bedarbių. Daugiausia regionuose, bet darbdaviai galėtų darbinti ir kituose regionuose gyvenančius Lietuvos piliečius vietoj iš centrinės Azijos ar net Bangladešo atsivežamų. UTPĮ 58 straipsnio, nustatančio užsieniečių atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagrindus, 6 punkte nurodyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo šios pareigos, jeigu jis yra Europos Sąjungos (toliau – ES) arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo su visais pakeitimais jam taikomi siunčiančiosios valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktai, tačiau nėra pasakyta, ką užsienietis turėtų pateikti, jeigu jam netaikomas minėtas reglamentas. UTPĮ 58 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jie atvyksta į Lietuvą dirbti ir jų profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą bei nėra išnaudota kvota. UTPĮ 59 straipsnyje nustatyta, kad leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos poreikius, ir nėra nurodoma, į ką atsižvelgiama, kai leidimas dirbti išduodamas į Lietuvą iš trečiosios šalies laikinai dirbti komandiruojamam užsieniečiui.
UTPĮ 61 straipsnyje yra nustatyta, kad leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduotas iki vienerių metų, nurodant užsieniečio darbą ir įmonę, įstaigą, organizaciją arba fizinį asmenį, pas kurį užsienietis dirbs, arba įmonę, įstaigą ar organizaciją, į kurią užsienietis yra komandiruojamas. UTPĮ 61¹ straipsnyje yra nustatyta, kada Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kada atsisako priimti šį sprendimą ir kada priimtas sprendimas yra panaikinamas. UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad UTPĮ 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis, teisėto buvimo laikotarpiu turi teisę dirbti, jeigu jis turi leidimą dirbti arba atitinka UTPĮ 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatoje, reglamentuojančioje užsieniečio, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 44¹ straipsnio pagrindu, nėra aiškiai nurodyta, kad ji taikoma tik užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi buvo išduotas UTPĮ 44¹ straipsnio pagrindu. UTPĮ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį teikia Užimtumo tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą. UTPĮ 62 straipsnio 9 dalyje nurodyti atvejai, kada darbdavys, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, dėl naujo leidimo dirbti ar sprendimo priėmimo gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo Užimtumo tarnybos sprendimo.
UTPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti atsisakymo išduoti leidimą dirbti pagrindai, o 2 dalies 5 ir 9 punktuose – leidimo dirbti panaikinimo pagrindai, kai užsienietis naudojasi teise dirbti, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje. UTPĮ 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, ir laikinosios apsaugos gavėjai, pateikę prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ar 10 punkte nurodytu pagrindu, turi teisę dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. UTPĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, Migracijos departamentas išduoda leidimus laikinai gyventi arba skaitmeninį dokumentą, suteikiantį teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – skaitmeninis leidimas gyventi), tačiau nenumatyta, kad tokiems užsieniečiams leidimas laikinai gyventi arba skaitmenis leidimas gyventi gali būti keičiamas. Taip pat UTPĮ šiuo metu nenustatyta, kad skaitmeninis leidimas gyventi yra prilyginamas leidimui laikinai gyventi. UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kokiais atvejais užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra nustatyta, kad į Lietuvos Respubliką gali būti uždrausta atvykti, jeigu jis neįvykdė mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų mokestinių prievolių.
UTPĮ 138 straipsnyje nustatyti skundo padavimo terminai, tačiau nėra nustatyta, kad sprendimo vykdymas sustabdomas, kol nepasibaigia skundo padavimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymui nustatyti terminai. UTPĮ 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundo padavimas dėl leidimo gyventi panaikinimo automatiškai sustabdo apskųsto sprendimo vykdymą, išskyrus tuos atvejus, kai leidimas gyventi buvo panaikintas dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. UTPĮ 140²⁶ straipsnyje nustatyta, kad, kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 16 straipsnyje nustatyta Užimtumo tarnybos kompetencija. UĮ 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad Užimtumo tarnyba išduoda leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus UTPĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. UĮ 30¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, ką Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo filialai, kurių steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimas, turi pateikti darbo ieškančiam trečiosios šalies piliečiui – darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpiau kaip 6 mėnesiams mokant atitinkamo dydžio darbo užmokestį. Šios nuostatos yra suderintos su UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu. UĮ nenumatyta darbdavių atsakomybė už UTPĮ nurodyto dydžio darbo užmokesčio nemokėjimą trečiosios šalies piliečiui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnį „Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas“ atsakomybė gali būti taikoma tik darbdavio juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Tačiau šis pažeidimas nesukelia papildomų pasekmių darbdaviui toliau įdarbinant trečiųjų šalių piliečius. Pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio veiksmai, kai jis nepateikia dokumentų, patvirtinančių užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su užsieniečio atliekamu darbu, arba užsieniečio turimos vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirties per pastaruosius 3 metus, susijusios su atliktinu darbu, jeigu darbdavys Migracijos departamentui arba Užimtumo tarnybai teikė patvirtinimą, kad užsienietis atitinka vieną iš nurodytų sąlygų. Pagal UĮ 57 straipsnio 4 dalį užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio veiksmai, kai įdarbinamas užsienietis, neturintis Migracijos departamento leidimo keisti darbdavį, tačiau tokiu pažeidimu nelaikomas darbo funkcijos pakeitimas neturint atitinkamo leidimo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir, kokių teigiamų rezultatų laukiama. Atsižvelgiant į tai, kad apie nutrauktą darbo sutartį su užsieniečiu, kuriam išduota nacionalinė viza arba leidimas laikinai gyventi, darbdavys turi pranešti kelioms institucijoms, siekiant mažinti administracinę naštą, siūloma atsisakyti UTPĮ 21¹ straipsnio 1 punkte ir 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos pareigos darbdaviams pranešti Migracijos departamentui apie nutrauktą darbo sutartį su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi.
Atitinkamai siūloma UTPĮ 62 straipsnio 8 dalyje numatyti, kad darbdaviai informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, taip pat ir informaciją apie nutrauktą darbo sutartį su užsieniečiu, teikia ne tik Užimtumo tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai, bet ir Migracijos departamentui. 2022 m. birželio 30 d. priimtame UTPĮ pakeitime keičiant UTPĮ 26 straipsnį nebuvo nuosekliai išvardintos visos užsieniečių, kuriems taikoma išimtis, kategorijos, todėl siūloma patikslinti UTPĮ 26 straipsnio 2 dalį nustatant, kad išimtis dėl UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytų sąlygų netaikymo būtų taikoma ne tik užsieniečiui išduodant leidimą laikinai gyventi, kai jis pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, bet ir išduodant leidimą nuolat gyventi tais pačiais pagrindais.
UTPĮ 44¹ straipsnio 5 dalyje, kuri taip pat buvo pakeista 2022 m. birželio 30 d. priimtu UTPĮ pakeitimu, siūloma patikslinti nuostatas, jas suvienodinant su UTPĮ 36 straipsnio 2¹ dalies nuostatomis, ir vietoje formuluotės „per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus“ naudoti tikslesnę formuluotę „kol nuo pirmą kartą išduoto leidimo laikinai gyventi šio UTPĮ straipsnio pagrindu išdavimo nėra praėję 12 mėnesių“, taip pat aiškiai nurodyti, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio UTPĮ straipsnio pagrindu, reikalavimas gauti Migracijos departamento leidimą keisti darbdavį, jeigu netekęs darbo per 6 mėnesius užsienietis ketina pradėti dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, taikomas, tik kol nuo pirmą kartą išduoto leidimo laikinai gyventi šio UTPĮ straipsnio pagrindu išdavimo nėra praėję 12 mėnesių, taip pat nustatyti, kad šio straipsnio pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis pas jį įsipareigojusį įdarbinti darbdavį gali atlikti ir kitą darbo funkciją.
Be to, siekiant išvengti klaidingo nuostatos interpretavimo, siūloma patikslinti UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatą, aiškiai nurodant, kad tik užsieniečiai, kuriems leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą (ketinantiems dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą), turi teisę dirbti ir pas kitą darbdavį, kai nėra keičiamas užsienietį įdarbinti įsipareigojęs darbdavys. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, auga užsieniečių, nevykdančių Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje nustatytų pareigų, t. y. laiku ir tiksliai neįvykdo mokestinių prievolių, laiku nepateikia ar visai nepateikia mokesčių deklaracijų, neapskaičiuoja ir nesumoka mokesčių ir pan., skaičius.
Užsieniečių, vykdančių individualią veiklą, 2021 m. mokestiniu laikotarpiu buvo 5 543, iš jų 874 dar nėra pateikę metinės pajamų mokesčio deklaracijos, o 2022 m. mokestinį laikotarpį buvo 9 619, iš jų 1 960 dar nėra pateikę metinės pajamų mokesčio deklaracijos. Pavyzdžiui, 88 iš 557 užsienio asmenų, vykdančių tik pavežėjimo individualią veiklą, nėra pateikę pajamų mokesčio deklaracijų už 2021 metų mokestinį laikotarpį, o už 2022 metų mokestinį laikotarpį tokių asmenų yra 708 iš 1630. Taigi iš šių duomenų matoma, jog užsieniečių, nesilaikančių mokestinės drausmės (t. y. neteikiančių atitinkamų mokesčių deklaracijų ir nedeklaruojančių pajamų bei nemokančių mokesčių), padaugėjo ir galimai daugės toliau, jeigu nebus numatytos pasekmės, susijusios su užsieniečio teisine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, siūloma UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą papildyti ir nustatyti, kad užsieniečiui būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių.
Toks reglamentavimas leis atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, taip pat ir panaikinti leidimą laikinai gyventi remiantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatančia, kad leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas nustačius, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai, t. y. tais atvejais, kai užsienietis piktybiškai nevykdo savo mokestinių prievolių – mokesčio įstatymų pagrindu atsirandančios mokesčių mokėtojo pareigos teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Tuo pačiu, siekiant nuosekliai numatyti pasekmes, užsieniečiui, kuris nevykdo savo mokestinių prievolių, siūloma UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad tokiam užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiui iki 5 metų. Migracijos departamentas pastaruoju metu fiksuoja vis daugiau atvejų, kai užsieniečius įdarbinantys asmenys nesilaiko savo įsipareigojimų užsieniečiui mokėti tam tikro dydžio darbo užmokestį, užsieniečiai įdarbinami tik kelioms valandoms per dieną, tačiau darbdavys ir toliau kviečiasi užsieniečius. Siekiant užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui, UTPĮ 35 straipsnyje nustatytus atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindus siūloma papildyti nauju pagrindu – užsieniečiui būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietį kviečiantis fizinis ar juridinis asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus.
Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, siūloma nustatyti, kad užsieniečiui atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu nebūtų taikomas apribojimas dėl kito leidimo laikinai gyventi kreiptis tik praėjus 1 metams. Siekiant nuoseklaus reglamentavimo, numatant piktnaudžiaujantiems darbdaviams teisines pasekmes, atitinkamai siūloma patikslinti ir UĮ 57 straipsnį, nustatant, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu būtų laikomi ir darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis nemoka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 ir 2¹ punktuose, 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio. Valstybinei darbo inspekcijai nustačius tokį pažeidimą ir UĮ nustatyta tvarka įmonei paskyrus baudą, įmonė nebegalėtų darbinti užsieniečių, kadangi užsieniečiams, dirbantiems toje įmonėje, leidimai laikinai gyventi būtų panaikinami UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatytu pagrindu. Pažymėtina, kad taikant šį leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 2¹ dalimi, užsieniečiui suteikiamas 3 mėnesių laikotarpis, per kurį jis gali susirasti naują darbdavį. Toks teisinio reglamentavimo papildymas leis efektyviau ginti ir užsieniečio, į Lietuvą atvykusio dirbti, interesus.
Praktikoje pasitaikė situacijų, kai Migracijos departamentas, priėmęs sprendimą panaikinti leidimą gyventi, leidimą gyventi paskelbia negaliojančiu, o jeigu leidimo gyventi kortelė pateikta Migracijos departamentui – ją techniškai pažymi negaliojančia, o teismas pritaiko reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo, tokią teismo nutartį sudėtinga vykdyti, kadangi leidimas gyventi jau paskelbtas negaliojančiu valstybės informacinėse sistemose ir registruose ir techniškai pažymėtas negaliojančiu. Dėl to siūloma UTPĮ 40 ir 53 straipsniuose numatyti, kad toks užsienietis galėtų kreiptis dėl leidimo gyventi įforminimo – tokiu atveju jam leidimas gyventi būtų naujai įforminamas tokiam pačiam laikui kaip ir turėtas panaikintas leidimas gyventi. UTPĮ 53 straipsnio 2 dalyje siūloma patikslinti šiuo metu galiojančias nuostatas ir numatyti, kad leidimas nuolat gyventi išduodamas ir keičiamas 5 metų laikotarpiui, o tuo atvejui, kai leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas ir paskelbtas negaliojančiu, teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, leidimas nuolat gyventi būtų keičiamas tokiam pačiam laikui kaip ir turėtas leidimas nuolat gyventi.
Atsižvelgus į praktikoje pastebėtus darbdavių, įdarbinančių užsieniečius, kuriems išduodami leidimai laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnio pagrindu, piktnaudžiavimo atvejus, kai darbdaviai užsieniečiams nemoka darbo užmokesčio, kurį įsipareigojo mokėti, užsienietis dirba kelias valandas per dieną, darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, užsieniečius dirbti kviečiasi tokie darbdaviai, kurie nesilaiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz., neturi reikiamų licencijų ir (ar) leidimų veiklai vykdyti), siūloma:
darbuotojo, kuris sutiktų pas darbdavį dirbti kelias valandas (o ne visą darbo laiką);
a) jeigu užsienietis bus įdarbinamas licencijuojamai veiklai, įmonė turi turėti reikiamas licencijas bei atitikti licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas; pvz., įmonė, ketinanti užsienietį darbinti sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotoju, pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – TK) 8 straipsnio 1 dalį turi turėti to paties straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą; šiuo metu Migracijos departamentas neturi pagrindo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi net ir tais atvejais, kai įmonė jau viršijusi nustatytą darbuotojų skaičių turimoms transporto priemonėms; be to, praktikoje darbdavys gali turėti licenciją ar leidimą, bet dėl tam tikrų priežasčių neatitikti licencijuojamos veiklos sąlygų ir būti įspėtas apie galimą licencijos stabdymą ar naikinimą; pavyzdžiui, viena profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlyga, numatyta TK 8 straipsnio 4 dalyje, nustato, kad galiojančią licenciją turinčiam vežėjui išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą; laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone; kitaip tariant, vežėjas, neturėdamas faktiškai naudojamų licencijos kopijų, profesinės kelių transporto veiklos faktiškai ir nevykdo; kita šios veiklos sąlyga, įtvirtinta TK 8 straipsnio 6 dalyje, nustato, kad vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją; todėl UTPĮ pakeitimais siūloma nustatyti, kad būtų vertinam
a ir, ar įmonė atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas; šią informaciją Migracijos departamentas gautų iš Lietuvos transporto saugos administracijos; toks reikalavimas darbdaviams, ketinantiems darbinti užsienietį, padės užkirsti kelią tiems piktnaudžiavimo atvejams, kai įmonės įdarbinti užsieniečiai realiai dirba kitoje įmonėje nei juos įdarbinusi, dažnai tai būna net ne Lietuvos įmonės; pasinaudojus šia schema apeinami reikalavimai, taikomi laikinojo įdarbinimo įmonėms, kadangi įmonės nedeklaruoja savo veiklos kaip darbuotojų nuomos, nors realiai ją vykdo; tuo pačiu apeinami ir griežtesni reikalavimai, taikomi užsieniečių, ketinančių dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse, leidimų laikinai gyventi išdavimui;
b) darbdaviai turėtų būti nebausti pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą (ANK 541 ir 542 str.); pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą darbdaviams, baustiems pagal minėtus ANK straipsnius, netaikomos jokios pasekmės darbinant užsieniečius, todėl net Migracijos departamentui nustačius, kad įmonė nepranešė apie neįdarbintą užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, ir paskyrus ANK nustatyto dydžio baudą, įmonė ir toliau gali kviesti kitus užsieniečius;
c) nenustatomas nei vienas iš UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų – tai apimtų atvejus, kai darbdavys buvo baustas už nelegalų ar nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus arba kai darbdavys, norėdamas įdarbinti užsieniečius, Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją;
d) įmonė vykdė veiklą, kuriai kviečia užsienietį, pastaruosius 6 mėnesius; atsižvelgiant į tai, kad nustatyti piktnaudžiavimo atvejai, kai užsieniečius įmonės kviečia veiklai, kuria net neužsiima, ir tokiu atveju, išdavus leidimą laikinai gyventi, užsieniečiai dažniausiai net neįdarbinami juos įsipareigojusioje įdarbinti įmonėje, siūloma nusta
tyti, kad darbdavys turėtų įrodyti, kad jis tikrai vykdo veiklą toje srityje, kuriai kviečia užsienietį; tokiu įrodymu galėtų būti laikomos įmonės sutartys dėl darbų atlikimo ar paslaugų teikimo;
e) įmonė nėra fiktyvi ir nėra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti įmonės kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė; UTPĮ nustatyta, kad fiktyvi įmonė – tai įmonė, kurios veiklos tikslas ne vykdyti veiklą, bet sudaryti sąlygas užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi; galima užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė vertintina atsižvelgiant į tai, kiek užsieniečių, dėl kurių atvykimo įmonė tarpininkavo, neatvyko, neįsidarbino arba pažeidė teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus.
Atsižvelgus į praktikoje pastebėtus darbdavių, įdarbinančių užsieniečius, kuriems išduodami leidimai laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnio pagrindu, piktnaudžiavimo atvejus, kai darbdaviai užsieniečiams nemoka darbo užmokesčio, kurį įsipareigojo mokėti, užsienietis dirba kelias valandas per dieną, darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, užsieniečius dirbti kviečiasi tokie darbdaviai, kurie nesilaiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz., neturi reikiamų licencijų ir (ar) leidimų veiklai vykdyti), siūloma:
a) jeigu užsienietis bus įdarbinamas licencijuojamai veiklai, įm
onė turi turėti reikiamas licencijas bei atitikti licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas; pvz., įmonė, ketinanti užsienietį darbinti sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotoju, pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – TK) 8 straipsnio 1 dalį turi turėti to paties straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą; šiuo metu Migracijos departamentas neturi pagrindo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi net ir tais atvejais, kai įmonė jau viršijusi nustatytą darbuotojų skaičių turimoms transporto priemonėms; be to, praktikoje darbdavys gali turėti licenciją ar leidimą, bet dėl tam tikrų priežasčių neatitikti licencijuojamos veiklos sąlygų ir būti įspėtas apie galimą licencijos stabdymą ar naikinimą; pavyzdžiui, viena profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlyga, numatyta TK 8 straipsnio 4 dalyje, nustato, kad galiojančią licenciją turinčiam vežėjui išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą; laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone; kitaip tariant, vežėjas, neturėdamas faktiškai naudojamų licencijos kopijų, profesinės kelių transporto veiklos faktiškai ir nevykdo; kita šios veiklos sąlyga, įtvirtinta TK 8 straipsnio 6 dalyje, nustato, kad vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją; todėl UTPĮ pakeitimais siūloma nustatyti, kad būtų vertinama ir, ar įmonė atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas; šią informaciją Migracijos departamentas gautų iš Lietuvos transporto saugos administracijos; toks reikalavimas darbdaviams, ketinantiems darbinti užsienietį, padės užkirsti kelią tiems piktnaudžiavimo atvejams, kai įmonės įdarbinti užsieniečiai realiai dirba kitoje įmonėje nei juos įdarbinusi, dažnai tai būna net ne Lietuvos įmonės; pasinaudoj
us šia schema apeinami reikalavimai, taikomi laikinojo įdarbinimo įmonėms, kadangi įmonės nedeklaruoja savo veiklos kaip darbuotojų nuomos, nors realiai ją vykdo; tuo pačiu apeinami ir griežtesni reikalavimai, taikomi užsieniečių, ketinančių dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse, leidimų laikinai gyventi išdavimui;
b) darbdaviai turėtų būti nebausti pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą (ANK 541 ir 542 str.); pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą darbdaviams, baustiems pagal minėtus ANK straipsnius, netaikomos jokios pasekmės darbinant užsieniečius, todėl net Migracijos departamentui nustačius, kad įmonė nepranešė apie neįdarbintą užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, ir paskyrus ANK nustatyto dydžio baudą, įmonė ir toliau gali kviesti kitus užsieniečius;
c) nenustatomas nei vienas iš UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų – tai apimtų atvejus, kai darbdavys buvo baustas už nelegalų ar nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus arba kai darbdavys, norėdamas įdarbinti užsieniečius, Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją;
d) įmonė vykdė veiklą, kuriai kviečia užsienietį, pastaruosius 6 mėnesius; atsižvelgiant į tai, kad nustatyti piktnaudžiavimo atvejai, kai užsieniečius įmonės kviečia veiklai, kuria net neužsiima, ir tokiu atveju, išdavus leidimą laikinai gyventi, užsieniečiai dažniausiai net neįdarbinami juos įsipareigojusioje įdarbinti įmonėje, siūloma nustatyti, kad darbdavys turėtų įrodyti, kad jis tikrai vykdo veiklą toje srityje, kuriai kviečia užsienietį; tokiu įrodymu galėtų būti laikomos įmonės sutartys dėl darbų atlikimo ar paslaugų teikimo;
e) įmonė nėra fiktyvi ir nėra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti įmonės kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė; UTPĮ nustatyta, kad fiktyvi įmonė – tai įmonė, kurios veiklos tikslas ne vykdyti veiklą,
bet sudaryti sąlygas užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi; galima užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė vertintina atsižvelgiant į tai, kiek užsieniečių, dėl kurių atvykimo įmonė tarpininkavo, neatvyko, neįsidarbino arba pažeidė teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus. Siekiant neapriboti galimybės įmonėms, kurios yra naujai įsteigtos pagal investicijų sutartis, pritraukti iš užsienio reikiamos kvalifikacijos specialistus bei laiku ir tinkamai įgyvendinti investavimo sutartyse numatytus reikalavimus, UTPĮ 44 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 8 dalis nebūtų taikoma įmonėms, kurios yra sudariusios investicijų sutartis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta tvarka arba stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatyta tvarka.
Siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo, siūloma patikslinti UTPĮ 44 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad, kai pasibaigia užsieniečio darbo santykiai, jis privalo išvykti iš Lietuvos, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi teisę teisėtai būti Lietuvoje UTPĮ 11 straipsnio 2–5 dalyse ir 50 straipsnio 2¹ dalyje nustatytais atvejais arba kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į UTPĮ projektu siūlomus UTPĮ 44 straipsnio pakeitimus, turi būti tikslinamas ir UĮ – šio Įstatymo 30¹straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos turi būti suderintos su UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytomis sąlygomis, be to, siūloma UĮ 30¹ straipsnį papildyti nauja 6 dalimi, numatančia, kad užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys arba visi darbdaviai, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, privalo atitikti UTPĮ 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas. Be to, UĮ 30¹ straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad Statistikos departamento pavadinimas pakeistas į Valstybės duomenų agentūros, Statistikos departamento pavadinimas pakeičiamas į Valstybės duomenų agentūros, suvienodinamos sąvokos „trečiosios šalies pilietis“, nes šiame straipsnyje reglamentuojamos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos tik trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje, o ne visiems užsieniečiams.
UĮ 57 straipsnio 1 dalis tikslinama siekiant nustatyti, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu būtų laikomi darbdavio veiksmai, kai jis atsakingoms institucijoms nepateikia dokumentų, įrodančių užsieniečio kvalifikaciją ir jo darbo patirtį, susijusią su atliktinu darbu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad trečiosios šalies pilietis darbo funkciją gali pakeisti ir dirbdamas pas tą patį darbdavį, siūloma patikslinti ir UĮ 57 straipsnio 4 dalį, numatant galimybę darbdavį nubausti ne tik dėl to, kad įdarbino užsienietį, neturintį Migracijos departamento leidimo keisti darbdavį, bet ir todėl, kad pakeitė įdarbinto užsieniečio funkciją, neturėdamas Migracijos departamento leidimo. Atsižvelgiant į tai, kad Statistikos departamento pavadinimas pakeistas į Valstybės duomenų agentūros, tikslinamas UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis ir 62 straipsnio 5 dalis. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ skirtingai vartojamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimas ir nėra įvestas trumpinys, tikslinami UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto e papunktis, 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 62 straipsnio 8 dalis, 62¹straipsnio 4 dalis ir 103 straipsnio 2 dalis.
UTPĮ projektu siūloma pakeisti UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį atsisakant darbo rinkos testo – užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams vertinimo – ir papildant griežtos kvotos sąlyga – leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduotas, jeigu nėra pasiektas didžiausias leistinas tais kalendoriniais metais UTPĮ 57¹ straipsnyje nustatyta tvarka nustatytas užsieniečių, kurie gali atvykti į Lietuvos Respubliką dirbti, skaičius (kvota). Atsižvelgiant į šį pakeitimą, turi būti tikslinamas UĮ 16 straipsnis, kuriame įvardinamos Užimtumo tarnybos kompetencijos. UTPĮ projektu siūloma pakeisti 44 straipsnio 2 dalį išbraukiant kvotą pagal trūkstamų profesijų sąrašą ir patikslinant, kad 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis papildomai netaikomas užsieniečiui, kuriam suteikta laikinoji apsauga, ir užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu dėl UTPĮ 130¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.
Tuo pačiu siūloma papildyti UTPĮ 44 straipsnį naujomis 2¹ ir 2² dalimis, kurios nustatytų kvotos netaikymo išimtis:
a) kvota netaikoma užsieniečiui, kuris pabaigė studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą Lietuvoje ir ketina dirbti arba kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga, arba kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu dėl UTPĮ 130¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių;
b) išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu galės būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal aukštą pridėtinę vertę kuriančią profesiją ir dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota. Atsižvelgiant į siūlymą atsisakyti darbo rinkos testo, atitinkamai tikslinama ir UTPĮ 44 straipsnio 6 dalis, UTPĮ 35 straipsnis papildomas nauju atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindu – jeigu įmonė išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo laikinųjų įmonių sąrašo tuo atveju, kai užsienietį ketinama darbinti pagal laikinojo darbo sutartį.
Atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus dėl leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu išdavimo, atsisakymo išduoti ar pakeisti pagrindų, atitinkamai tikslinamas ir UTPĮ 50 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ 35 straipsnis papildomas nauju 20 punktu, kuriame nustatomas naujas atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindas – išnaudota kvota, kuris neturėtų būti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindu, UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslinamas, jame daroma nuoroda į UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatytus atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindus. Kadangi siūloma atsisakyti darbo rinkos testo, siūloma pripažinti netekusiu galios leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, kai panaikinamas Užimtumo tarnybos priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Kartu UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą siūloma papildyti dviem naujais papunkčiais – numatyti, kad leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas, jeigu užsieniečio darbdavys prarado licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti arba nebeatitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygų, kai užsienietis įdarbintas licencijuojamai veiklai, ir jeigu yra išbrauktas iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, kai užsieniečio darbdavys yra laikinojo įdarbinimo įmonė.
UTPĮ 50 straipsnio 2¹ dalį siūloma papildyti numatant, kad Migracijos departamentui nustačius, jog užsieniečio leidimas laikinai gyventi turėtų būti panaikintas ir dėl to, kad darbdavys pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, užsienietis būtų informuojamas apie galimybę per tris mėnesius pakeisti darbdavį. Lietuva rizikuoja užstrigti vidutinių pajamų spąstuose, jei ir toliau būtų siekiama konkuruoti pigia darbo jėga. Atlyginimo dydis turėtų būti pagrindinis kriterijus vertinant, ar trūksta atitinkamos profesijos darbuotojų Lietuvai, ar ne. Nustatant griežtą užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą dirbti, kvotą tikimasi padėti Lietuvos verslui pereiti nuo konkurencijos mažesne kaina (pigios darbo jėgos grįstos ekonomikos) prie konkurencijos geresne kokybe (aukštos pridėtinės vertės ekonomikos). Tam reikia aukštos kvalifikacijos specialistų bei talentų, kurių atsivežimas ir būtų skatinamas siūlomu nauju teisiniu reguliavimu.
Siūlomi UTPĮ 57¹ straipsnio pakeitimai:
Siūlomi UTPĮ 57¹ straipsnio pakeitimai:
Siekiant aiškumo siūloma UTPĮ 58 straipsnio 6 punktą papildyti nustatant, kokį dokumentą turi pateikti užsienietis, į Lietuvą dirbti komandiruojamas ES arba ELPA valstybėje narėje įsteigtos įmonės, kai jam netaikomas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Užsieniečiai, besinaudojantys UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvoje metu, į Lietuvos Respubliką atvyksta turėdami kitų ES valstybių narių išduotas nacionalines vizas arba leidimus laikinai gyventi, tačiau Lietuvos institucijos neturi reikiamų priemonių, kuriomis būtų galima automatiškai patikrinti informaciją apie kitų ES valstybių narių išduotų dokumentų galiojimą. Vykdant detalesnes patikras, kurios užtrunka ilgai dėl to, kad reikia sulaukti atsakymo iš dokumentą išdavusios valstybės atsakingų institucijų, nustatyta, kad dažnai užsieniečiai į Lietuvą atvyksta turėdami jau panaikintus dokumentus.
Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad teisę dirbti trumpalaikio buvimo metu turėtų tik užsieniečiai, kurie yra:
a) komandiruojami dirbti į Lietuvą ES arba ELPA valstybėje narėje įsteigtos įmonės;
b) su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos nariai;
c) atvyksta į Lietuvą ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui per metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;
d) atvyksta į Lietuvą užsiimti šio UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojai arba tyrėjai;
e) atvyksta į Lietuvą užsiimti teisėta veikla ir yra įmonės dalyviai arba vadovai;
f) yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiai, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti (įskaitant nurodytoje valstybėje įsteigtos įmonės komandiruojamą laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo) ar užsiimti kita teisėta veikla. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, atitinkamai tikslinami UTPĮ 57, 58, 61, 63 straipsniai atsisakant leidimo dirbti išdavimo, atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagrindų užsieniečiams, ketinantiems dirbti trumpalaikio buvimo metu.
Atsižvelgiant į siūlymą atsisakyti darbo rinkos testo, atitinkamai tikslinamas ir UTPĮ 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustatant, kad užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, ir laikinosios apsaugos gavėjai, pateikę prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ar 10 punkte nurodytu pagrindu, turi teisę dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį). Atsižvelgiant į praktikoje iškilusias problemas, siūloma patikslinti UTPĮ 95 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad leidimas laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu gali būti ir išduodamas, ir keičiamas. Be to, atsižvelgiant į problemas dėl laikinosios apsaugos turėtojams išduoto skaitmeninio dokumento nepripažinimo kaip tinkamo dokumento asmens tapatybei patvirtinti, siūloma papildyti UTPĮ 95 straipsnio 1 dalį nurodant, kad skaitmeninis dokumentas, išduodamas laikinosios apsaugos gavėjui, yra prilyginamas leidimui laikinai gyventi. Siekiant užtikrinti užsieniečio teisę apskųsti sprendimą, siūloma UTPĮ 138 straipsnyje nustatyti, kad sprendimų, priimtų pagal UTPĮ, vykdymas sustabdomas tol, kol nėra pasibaigęs sprendimo apskundimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo terminas, o kai skundas paduotas, kol nėra išspręstas skundo priėmimo teisme klausimas, išskyrus tuos atvejus, kai leidimas gyventi buvo panaikintas dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal UTPĮ gali būti priimami labai įvairūs sprendimai, siūloma jų nevardyti, o formuluoti bendrą nuostatą dėl sprendimo vykdymo stabdymo, kol nepraėjo sprendimų apskundimo, reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo terminas ar kol neišspręstas skundo priėmimo teisme klausimas.
Praktikoje pastebimi piktnaudžiavimo atvejai, kai, Migracijos departamentui nustačius, kad užsienietis nebeatitinka leidimo gyventi išdavimo sąlygų (pvz., užsienietis, gavęs leidimą gyventi darbo pagrindu), ir panaikinus leidimą, užsienietis teikia skundą, kuris akivaizdžiai nepagrįstas, teismui vien tik tam, kad galėtų likti Lietuvos Respublikoje kaip galima ilgiau. Bylinėjimasis trunka kelis mėnesius ar net ilgiau ir per tą laikotarpį užsienietis stengiasi įteisinti savo buvimą (prašo leidimo laikinai gyventi kitais pagrindais). Atsižvelgiant į tai, siūloma netaikyti automatinio apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo ir pripažinti netekusiu galios UTPĮ 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Užsienietis, kuris skųs sprendimą galės teismo prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo (taikymas ir terminai nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme). Jeigu priemonės bus pritaikytos, jis galės ginčo nagrinėjimo metu likti Lietuvoje (kol galios jo leidimas laikinais gyventi), o jeigu priemonių nepritaikys, turės išvykti ir sprendimo laukti ne Lietuvoje. Atitinkamai tikslinamas ir UTPĮ 140²⁶ straipsnis, numatant, kad, kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais. Siūloma nustatyti, kad Įstatymų projektų nuostatos, susijusios su imigracijos taisyklių griežtinimu bei laikinosios apsaugos turėtojams išduodamais dokumentais, įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių kvota nustatoma kalendoriniams metams, siūloma nustatyti, kad nuostatos, susijusios su kvotos mechanizmo pakeitimais, įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Kadangi pakeitimai, susiję su darbdavio pranešimais apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, taip pat apie nutrauktą darbo sutartį su užsieniečiu, reikalauja informacinių sistemų tobulinimo, siūloma nustatyti, kad jie įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Griežtos kvotos trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems darbo pagrindu, poveikis Tikėtinas tik teigiamas poveikis: 1) daugiau aukštos kvalifikacijos asmenų ir talentų Lietuvos darbo rinkoje; 2) ribota pigios darbo jėgos imigracija; 3) auganti ekonomika dėl aukštos kvalifikacijos asmenų ir talentų didėjimo; 4) kolektyvinių sutarčių plėtra, savireguliacija; 5) trečiųjų šalių piliečių apsauga nuo dempingo. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus įstatymus, bus sugriežtintos užsieniečių įdarbinimo sąlygos bei taikomi papildomi reikalavimai užsieniečius ketinantiems įdarbinti darbdaviams. Ketinančios įdarbinti užsienietį įmonės turės pateikti papildomą informaciją apie savo vykdomą veiklą toje srityje, kurioje ketina įdarbinti užsienietį.
Įstatymų priėmimas turės teigiamą įtaką sąžiningam, atsakingam ir skaidriam verslui ir jo plėtrai: 1) galimybė neribotai užpildyti trūkstamas darbo vietas aukštos kvalifikacijos darbuotojais; 2) perėjimas nuo konkurencijos mažesne kaina (pigios darbo jėgos grįstos ekonomikos) prie konkurencijos geresne kokybe (aukštos pridėtinės vertės ekonomikos); 3) kolektyvinių sutarčių plėtra, savireguliacija. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti įstatymus į teisinę sistemą, keisti kitų įstatymų nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus įstatymus, reikės pakeisti:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymą Nr.
1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1V-799 „Dėl Skaitmeninio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. A1-139 „Dėl Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. A1-133 „Dėl Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
7Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. A1-545 „Dėl Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Migracijos departamentas turės pasirašyti susitarimus dėl duomenų teikimo. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti. 1. Įsigaliojus UTPĮ ir UĮ pakeitimų nuostatoms, institucijoms 2024 m. reikės skirti piniginių lėšų, iš kurių turės būti atlikti šie darbai:
Eur;
Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „leidimas laikinai gyventi“, „atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai“, „užsienietis“, „užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“, „kvota“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Įstatymų projektai parengti pagal aktualias UTPĮ ir UĮ redakcijas. Jie bus atitinkamai pakoreguoti, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas priims šiuo metu Seime svarstomus minėtų įstatymų pakeitimus (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105², 105³,105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140¹⁶ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2797 ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas). [¹] https://www.researchgate.net/publication/344242830_Vidutiniu_pajamu_spastu_politiniai_veiksniai_Baltijos_salyse_TRAPPOLI [²] 2023 m. Migracijos metraštis [³] https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/DDN-20230330-3 [⁴] 2023 m. Migracijos metraštis [⁵] https://ses.library.usyd.edu.au/handle/2123/14853 https://www.sup.org/books/title/?id=27762 https://www.researchgate.net/publication/344242830 https://naujienos.vu.lt/spectrum-vidutiniu-pajamu-spastai-ir-baltijos-salys-istrigs-prasoks-o-gal-jau-prasoko/)
įstATYMO PROJEKTO 2024-04-18 Nr. XIVP-3636 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 30¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, valstybės socialinių fondų biudžetai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondai, į kuriuos turi būti mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos. 2. Tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 1 dalį, kadangi kriterijai, kuriuos turi atitikti teikėjas, ketinantis teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, nurodyti keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje. 3. Svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, nereikėtų projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalyje numatyti joje išdėstytos nuostatos netaikymo išimtį analogiškai kaip yra numatyta kartu su šiuo projektu teikiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (Nr. XIVP-3635) (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIVP-3635) 7 straipsniu keičiamoje 44 straipsnio 10 dalyje, t.y., kad reikalavimas atitikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas nebūtų taikomos darbdaviui, su kuriuo sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 13¹straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr.XIVP-3635 14 straipsniu keičiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnyje yra nustatoma ne pati kvota, bet jos nustatymo tvarka, siūlome patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 5 dalies 5 punktą ir vietoj žodžių „kai yra išnaudota įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnyje nustatyta kvota“ įrašyti žodžius „kai yra išnaudota kvota, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnį“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintini projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 5 dalies 6-7 punktai. 5. Jeigu būtų pritarta Teisės departamento išvados 8 pastabai kartu su teikiamu projektu teikiamam Įstatymo projektui Nr. XIVP-3635, turėtų būti tikslinamos projekto nuostatos, reglamentuojančios darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą, prieš žodžius „visą darbo laiko normą“ įrašant žodžius „ir nustatyti“. 6. Projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse vietoj žodžio „pasikeitimų“ įrašytinas žodis „pakeitimų“. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu svarstomas Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 393, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas (Nr.
XIVP-3257(2)), kurio 27 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 57 straipsnį išdėstyti nauja redakcija ir nustatyti kiek kitokius užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų atvejus nei yra siūloma šio projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, kad abiejų projektų siūloma teisinio reguliavimo įsigaliojimo data sutampa, nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0
5) 209 6376, e. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0
5) 209 6850, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
įstATYMO PROJEKTO 2024-06-14 Nr. XIVP-3636(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0
5) 209 6376, e. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0
5) 209 6850, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
Nr. XIVP-3636 2024 m. gegužės 29 d. Nr. 105-P-49
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Matas Skamarakas, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėja Laura Plyniuvienė, padėjėjos Vilnė Kundrotaitė ir Silvija Vaičiulytė.
Kviestieji asmenys: vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Daiva Vežikauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) Užsieniečių grupės vyresnioji patarėja Aistė Gerikaitė – Šukienė, SADM vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė, SADM Užsieniečių grupės vadovė Laura Perevičiūtė, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidentas Romas Austinskas, „Investuok Lietuvoje“ Talentų ekosistemos ekspertė Laima Bendoraitytė, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, Respublikos Prezidento patarėja Lina Gubrevičiūtė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, Valstybinės darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė, Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja–teisininkė Akvilė Razumienė, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paslaugų organizavimo departamento Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė.
Kviestieji asmenys: vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Daiva Vežikauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) Užsieniečių grupės vyresnioji patarėja Aistė Gerikaitė – Šukienė, SADM vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė, SADM Užsieniečių grupės vadovė Laura Perevičiūtė, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidentas Romas Austinskas, „Investuok Lietuvoje“ Talentų ekosistemos ekspertė Laima Bendoraitytė, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, Respublikos Prezidento patarėja Lina Gubrevičiūtė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, Valstybinės darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė, Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja–teisininkė Akvilė Razumienė, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paslaugų organizavimo departamento Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė. Komiteto klausymuose 2024 m. gegužės 22 d. dalyvavo: išvados rengėjai Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis ir Giedrius Surplys, Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė, padėjėja Vilnė Kundrotaitė.
Kviestieji asmenys: Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės vyr. patarėja Rūta Jasulaitienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - SADM) patarėja Viktorija Minkevičiūtė, Migracijos Departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Migracijos Departamento Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė, Lietuvos profesinės sąjungos
„Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Ričardas Garuolis, Lietuvos pramonininkų
konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė. Prisijungę nuotoliniu būdu: Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso Generalinis sekretorius Povilas Drižas, Užimtumo tarnybos prie SADM Paslaugų organizavimo departamento Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, SADM vyresnioji patarėja Jelena Polijančiuk, Valstybės saugumo departamento pareigūnai Mindaugas Svirskas ir Eglė Urbanavičienė, Nacionalinės teismų administracijos Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėja Milda Grajauskaitė ir šio skyriaus patarėja Vita Dirvonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio
straipsnio 1 dalį, valstybės socialinių fondų biudžetai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondai, į kuriuos turi būti mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 1 dalį, kadangi kriterijai, kuriuos turi atitikti teikėjas, ketinantis teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, nurodyti keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio reguliavimo aiškumo, nereikėtų projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalyje numatyti joje išdėstytos nuostatos netaikymo išimtį analogiškai kaip yra numatyta kartu su šiuo projektu teikiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (Nr. XIVP-3635) (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIVP-3635) 7 straipsniu keičiamoje 44 straipsnio 10 dalyje, t.y., kad reikalavimas atitikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas nebūtų taikomos darbdaviui, su kuriuo sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 13¹straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatyta tvarka. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad Įstatymo projekto Nr.XIVP-3635 14 straipsniu keičiamo įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnyje yra
nustatoma ne pati kvota, bet jos nustatymo tvarka, siūlome patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 5 dalies
teisinės padėties“ 57¹ straipsnyje nustatyta kvota“ įrašyti žodžius „kai yra išnaudota kvota, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnį“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintini projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
būtų pritarta Teisės departamento išvados 8 pastabai kartu su teikiamu projektu teikiamam Įstatymo projektui Nr. XIVP-3635, turėtų būti tikslinamos projekto nuostatos, reglamentuojančios darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą, prieš žodžius
„visą darbo laiko normą“ įrašant žodžius „ir nustatyti“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir 4 dalyse vietoj žodžio „pasikeitimų“ įrašytinas žodis „pakeitimų“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7Atkreiptinas dėmesys,
kad Seime šiuo metu svarstomas Užimtumo įstatymo Nr.
XII-2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 393, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3257(2)), kurio 27 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 57 straipsnį išdėstyti nauja redakcija ir nustatyti kiek kitokius užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų atvejus nei yra siūloma šio projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, kad abiejų projektų siūloma teisinio reguliavimo įsigaliojimo data sutampa, nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: analogiški pasiūlymai įvertinti Užsienio reikalų komiteto kaip pagrindinio komiteto išvadoje dėl Įstatymo projekto Nr. XIVP-3635. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 6. 2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas,
64 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas atsižvelgia į tai, kad Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių lyginant su Lietuvos gyventojų skaičiumi (2024 m. pradžioje Lietuvoje užsieniečiai sudarė 7,69 proc. gyventojų (221,8 tūkst. užsieniečių iš 2 886,5 tūkst. gyventojų), 2023 m. – 6,62 proc. (189, 4 tūkst. užsieniečių), 2022 m. – 3,57 proc. (100, 2 tūkst. užsieniečių).
2023 m. daugiausia, 15,8 tūkst. atvyko iš Baltarusijos, 10,6 tūkst. – iš Ukrainos, 4,4 tūkst. – Uzbekistano, virš 3 tūkst. – iš Kirgizijos ir Tadžikistano. Stebimas užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą darbo tikslais, augimas, iš jų mažiau leidimų aukštos kvalifikacijos darbo pagrindu, keičiasi valstybės, iš kurių atvyksta daugiausiai užsieniečių. Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas svarstydamas Užsieniečių teisinės padėties pakeitimo projektą Nr. XIVP-3635, iš esmės pritarė Vyriausybės pasiūlytam kvotos įvedimo mechanizmui nuo 2025 m. sausio 1 d. Tačiau komitetas nusprendė vieniems metams atidėti papildomos kvotos mechanizmo įsigaliojimą, siekiant sudaryti valstybės institucijoms, o ir šakos kolektyvinės sutarties šalims sąlygas tinkamai pasirengti jos įgyvendinimui. Užsienio reikalų komitetas siūlo ir lydinčiajame Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 30-1 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3636 nuostatas, kurios susijusios su papildomos kvotos reglamentavimu, patikslinti analogiškai kaip pataisyta Nr. XIVP-3635(2) projekte ir numatyti jų įsigaliojimą nuo 2026 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: 4.
Pasiūlymas:
straipsnio 5 dalį 7 punktu: „7) šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytus dokumentus, jeigu buvo nustatyta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnio 3¹ 4 dalyje nurodyta papildoma kvota, taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams, nariams, prisijungusiems prie organizacijos po kolektyvinės sutarties pasirašymo, o tais atvejais, kai Darbo kodekso nustatyta tvarka buvo išplėsta kolektyvinės sutarties taikymo sritis, ir tiems darbdaviams, kurie patenka į išplėstos kolektyvinės sutarties taikymo sritį.“ Pasiūlymas:
Įstatymo projekto įgyvendinamosiose nuostatose numatyti, kad nuostatos, susijusios su papildomos kvotos reglamentavimu, įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronius Ažubalis,
Giedrius Surplys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2024-05-31
komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestasis asmuo – Jelena Polijančuk – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vyresn. patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-04-18)2 (30¹)22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, valstybės socialinių fondų biudžetai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondai, į kuriuos turi būti mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą. 1.2.
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-04-18)2 (30¹)3
straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 1 dalį, kadangi kriterijai, kuriuos turi atitikti teikėjas, ketinantis teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, nurodyti keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio
Užimtumo įstatymo 30¹ str. 3 dalį išdėstyti sekančiai: „3. Sprendimą dėl teikėjo, ketinančio teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, atitikties šio straipsnio 1 2 dalyje nurodytiems kriterijams priima Užimtumo tarnyba, gavusi šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, jos nustatyta tvarka“
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-04-18)2 (30¹)
ar siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, nereikėtų projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalyje numatyti joje išdėstytos nuostatos netaikymo išimtį analogiškai kaip yra numatyta kartu su šiuo projektu teikiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (Nr. XIVP-3635) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-3635) 7 straipsniu keičiamoje 44 straipsnio 10 dalyje, t.y., kad reikalavimas atitikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas nebūtų taikomos darbdaviui, su kuriuo sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 13¹straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatyta tvarka. Pritarti. Siūloma projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį, arba visi trečiosios šalies piliečio darbdaviai tuo atveju, kai su trečiosios šalies piliečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus atvejus, kai su darbdaviu sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-04-18)3 (30¹)
Įstatymo projekto Nr.XIVP-3635 14 straipsniu keičiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnyje yra nustatoma ne pati kvota, bet jos nustatymo tvarka, siūlome patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 5 dalies 5 punktą ir vietoj žodžių „kai yra išnaudota įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnyje nustatyta kvota“ įrašyti žodžius
„kai yra išnaudota kvota, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės
padėties“ 57¹ straipsnį“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintini projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
departamento išvados 8 pastabai kartu su teikiamu projektu teikiamam Įstatymo projektui Nr. XIVP-3635, turėtų būti tikslinamos projekto nuostatos, reglamentuojančios darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą, prieš žodžius „visą darbo laiko normą“ įrašant žodžius „ir nustatyti“. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą. 1.6.
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-04-18)6
ir 4 dalyse vietoj žodžio „pasikeitimų“ įrašytinas žodis „pakeitimų“. Pritarti. Žr. komiteto patobulintą Įstatymo projektą. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-04-18)4
Seime šiuo metu svarstomas Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 393, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3257(2)), kurio 27 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 57 straipsnį išdėstyti nauja redakcija ir nustatyti kiek kitokius užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų atvejus nei yra siūloma šio projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, kad abiejų projektų siūloma teisinio reguliavimo įsigaliojimo data sutampa, nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje Pritarti. Siūloma projekto 4 straipsniu keičiamą įstatymo 57 str. 1 dalį išdėstyti taip: „1.
1 dalį išdėstyti taip:
„1. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi
darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:
1) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija ir darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka Migracijos departamentui, nagrinėjančiam trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje suteikiančių dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Migracijos departamentui ar šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;
3) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, laikinojo darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nėra nustatyta visa darbo laiko norma, darbo Lietuvos Respublikoje metu mokamas mėnesinis darbo užmokestis, mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;
4) įdarbina trečiosios šalies pilietį ar pakeičia jo darbo funkciją, kai jis neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, nors privalu jį gauti;
5) nemoka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 44¹ straipsnio
užmokesčio.“ 3.
Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:
1) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija ir darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka Migracijos departamentui, nagrinėjančiam trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje suteikiančių dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Migracijos departamentui ar šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;
3) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, laikinojo darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nėra nustatyta visa darbo laiko norma, darbo Lietuvos Respublikoje metu mokamas mėnesinis darbo užmokestis, mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;
4) įdarbina trečiosios šalies pilietį ar pakeičia jo darbo funkciją, kai jis neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, nors privalu jį gauti;
5) nemoka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 44¹ straipsnio
užmokesčio.“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil.
kituose dokumentuose nėra nurodyta kodėl turėtų būti sunkinamos reikiamų specialistų atitikimo darbo vietai sąlygos. Siūloma reikalauti pateikti įrodymą apie darbuotojo kvalifikaciją ir darbo patirtį, kai šiuo metu galiojančioje redakcijoje tinkama yra įrodyti vieną iš jų. Kaip rodo pasauliniai darbo rinkos duomenys ir tendencijos, vis daugiau darbuotojų reikia, kurie turi tam tikrus įgūdžius (angl. skills), o ne išsilavinimą (angl. education), nes darbo rinkos poreikių pokyčiai pastaraisiais metais vyksta taip sparčiai, kad net mokymo įstaigos nespėja prisitaikyti prie naujausių poreikių. Darbdavių reikalas yra, kad mokėdami darbuotojams darbo užmokestį darbuotojų darbas atitiktų jų poreikius, užsibrėžtus tikslus, būtų sukurta numatyta vertė įmonei ir Lietuvos ekonomikai. Šis pakeitimas būtų nesuprantamas trukdis pasitelkti labiausiai tinkančius ir reikalingus specialistus. Todėl siūlome nepritarti keitimui dėl darbuotojo kvalifikacijos ar patirties vertinimo iš „ar“ žodelio į „ir“. Nepritarti. Atsižvelgiant į praktikoje atsakingų institucijų nustatytus piktnaudžiavimus, kai darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, vėliau užsieniečius, negalinčius atlikti darbo funkcijų, atleidžia ir vėl kviečiasi naujus užsieniečius, taip didindami į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautą, siūlytina nepritarti siūlymui. Užsieniečių įdarbinimo sąlygų griežtinimas neužkirs kelio darbdaviams darbinti užsieniečius, tačiau darbdaviai turės įsitikinti, kad užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį.
Darbdavys kviesdamas užsienietį turi įsivertinti visas rizikas ir prisiimti atsakomybę. 1.2
darbo imigracijos griežtinimui įvedant kvotas ar reikalaujant mokėti ne mažiau kaip 1,2 VDU. Tokia tvarka mažins skaidrumą Lietuvos darbo rinkoje bei didins komandiruojamų darbuotojų skaičių. To pasėkoje Lietuva ne tik praras gaunamus mokesčius nuo darbuotojų darbo užmokesčio, bet ir dar labiau plėtosis jau dabar naudojamos „pilkosios“ komandiravimo schemos. Komandiruojamiems darbuotojams ES teisės aktai numato mokėti ne mažiau kaip minimalų mūsų šalies darbo užmokestį (o ne vienodą kaip lietuviams, įdarbinant juos Lietuvoje tokioje pačioje darbo vietoje), dažnai nerandama atsakomybės už darbuotojų saugą bei neužtikrinamos normalios gyvenimo sąlygos. Deja, Lietuvos institucijos komandiruotus darbuotojus gali patikrinti labai ribotai, jau nekalbant apie siunčiančias darbuotojus užsienio įmones, kurių patikrinti ir kontroliuoti praktiškai neįmanoma. Nuolatinis viešinimas, kad turime virš 200 tūkst. užsieniečių yra žinutė siekianti pasėti nerimą. Darbuotojus, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą galime patikrinti prieš tai, kai komandiruojamus kokius „gausim“, tokie ir bus šalia mūsų. Dar žiūrėkime į realią statistiką apie darbo migraciją, apie kurią teikiami pakeitimai. Dirbančių Lietuvoje turime 131 tūkst. (2024.01.01 duomenimis), iš kurių tik
sektoriuje, kurie praktiškai dirba keliaudami ir panašu, kad maždaug 40% tų darbuotojų pasikeičia per metus, nes vien per šių metų I ketvirtį yra įdarbinta 7020 (UŽT duomenys iš LDU pranešimų). Darbas sunkus ir ne kiekvienas gali jį ilgai dirbti, todėl ši tendencija smarkiai nesikeis.
Kiekvienas 10 tūkstančių dirbančiųjų atneša į Lietuvos biudžetą minimum 60 mln. EUR per metus su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių pavidalu (skaičiuojama nuo 1000 Eur į rankas). Papildomai dar šie žmonės perka, vartoja mūsų rinkoje, tuo prisidedami prie mūsų ekonomikos augimo. Kas prisiims atsakomybę už tokį Lietuvoje surenkamų mokesčių galimą netekimą ir kuo šį netekimą ketinama padengti? Socialinių reikalų ir darbo ministerijos argumentacija, kad turime pereiti nuo konkurencijos kaina į konkurencija kokybe ir kad pigi jėga slopina mūsų investicijas yra teoriniai pamokymai. Lietuva jau kurį laiką nėra pigios darbo jėgos ekonomika, vidutinis atlyginimas per paskutinį dešimtmetį išaugo dvigubai, dėl ko iš Lietuvos išsikraustė ne viena „pigios darbo jėgos“ ieškanti įmonė. Taip pat Lietuvoje tebesitęsia darbo rinkos įtampa dėl darbuotojų stygiaus, kaip pabrėžė Lietuvos Bankas Darbo santykių komisijos posėdyje 2024.04.29. Ilgainiui darbuotojų stygius kels vis didesnius sunkumus verslui išlikti konkurencingiems Europos ar pasaulinėje rinkoje. Atvykstantys darbo imigrantai neišstumia darbo rinkoje esančių lietuvių, bet prisideda prie esamų darbuotojų ir Lietuvoje jau seniai nebuvo tiek daug apdraustųjų SODRA duomenimis. Taigi, nepasitelkus trečiųjų šalių darbuotojų – apribojus legalią darbo imigraciją (nors ir dabar ji be galo komplikuota), bus postūmis esamus verslus tapti mažiau konkurencingais arba pasitelkti komandiruojamus darbuotojus, o neturėdami pakankamai darbuotojų rinkoje ir investuotojams greitai tapsime visai nepatrauklūs. Tikimės būti išgirsti ir kad galėsime ateityje ieškoti geriausių sprendimų Lietuvoje kartu, gerai išdiskutavę ir įvertinę realias galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes.
Dar vis nematome Lietuvos demografinių iššūkių suvaldymo bei nuoseklios ir tvarios imigracijos politikos strategijos gairių, o tik nuolatinį UTPĮ pakeitimų keitimą bei išsamių analizių, realių argumentų ir normalaus socialinio dialogo stygių. Nepritarti. Įstatymo projekte siūloma griežta trečiųjų šalių piliečių kvota ieškoma balanso – nustatomos pakankamai aukštos kvotos lubos iki 1,4 proc. Lietuvos gyventojų (14 kartų daugiau nei Estijoje, kur numatyta 0,1 proc.) su galimybe nustatant konkrečią kvotą atsižvelgti į esamus darbo rinkos poreikius. Be to, 1,2 BDU nėra vienintelė išimtis, nustatomos dar dvi, kai nustatyta kvota nėra taikoma:
(1 789 Eur) aukštos pridėtinės vertės profesijoms;
narių skaičiaus, kur sudaryta kolektyvinė sutartis, jei siūlo darbuotojų atstovai susitarę su darbdaviais (darbuotojų atstovai kontroliuotų, kad nepiktnaudžiauja darbdavys). Toks reglamentavimas leis nustatyti maksimalų šiuo metu galiojantį kvotos dydį ir taip pat skatins aukštos kvalifikacijos darbuotojų atsivežimą ir atvykimą dirbti į Lietuvą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
atsižvelgia į tai, kad Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių lyginant su Lietuvos gyventojų skaičiumi (2024 m. pradžioje Lietuvoje užsieniečiai sudarė 7,69 proc. gyventojų (221,8 tūkst. užsieniečių iš 2 886,5 tūkst. gyventojų), 2023 m. – 6,62 proc. (189, 4 tūkst. užsieniečių), 2022 m. – 3,57 proc. (100, 2 tūkst. užsieniečių). 2023 m. daugiausia, 15,8 tūkst. atvyko iš Baltarusijos, 10,6 tūkst. – iš Ukrainos, 4,4 tūkst. – Uzbekistano, virš 3 tūkst. – iš Kirgizijos ir Tadžikistano. Stebimas užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą darbo tikslais, augimas, iš jų mažiau leidimų aukštos kvalifikacijos darbo pagrindu, keičiasi valstybės, iš kurių atvyksta daugiausiai užsieniečių. Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas svarstydamas Užsieniečių teisinės padėties pakeitimo projektą Nr. XIVP-3635, iš esmės pritarė Vyriausybės pasiūlytam kvotos įvedimo mechanizmui nuo 2025 m. sausio 1 d. Tačiau komitetas nusprendė vieniems metams atidėti papildomos kvotos mechanizmo įsigaliojimą, siekiant sudaryti valstybės institucijoms, o ir šakos kolektyvinės sutarties šalims sąlygas tinkamai pasirengti jos įgyvendinimui. Užsienio reikalų komitetas siūlo ir lydinčiajame Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 30-1 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3636 nuostatas, kurios susijusios su papildomos kvotos reglamentavimu, patikslinti analogiškai kaip pataisyta Nr. XIVP-3635(2) projekte ir numatyti jų įsigaliojimą nuo 2026 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: 4.
Pasiūlymas:
straipsnio 5 dalį 7 punktu: „7) šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytus dokumentus, jeigu buvo nustatyta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnio 3¹ 4 dalyje nurodyta papildoma kvota, taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams, nariams, prisijungusiems prie organizacijos po kolektyvinės sutarties pasirašymo, o tais atvejais, kai Darbo kodekso nustatyta tvarka buvo išplėsta kolektyvinės sutarties taikymo sritis, ir tiems darbdaviams, kurie patenka į išplėstos kolektyvinės sutarties taikymo sritį.“ Pritarti iš dalies. Pritardami pasiūlymui, siūlome patikslinti Užimtumo įstatymo projekto 3 straipsnio 2, 3, 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Papildyti 30¹straipsnio 5 dalį 5 ir 6 punktuais
5) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai yra išnaudota kvota, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnį, arba
punktu:
6) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal šio įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai yra išnaudota kvota, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnį, arba“. 4.
punktu: „7) šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytus dokumentus, jeigu buvo nustatyta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnio 4 dalyje nurodyta papildoma kvota, taikoma kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams, nariams, prisijungusiems prie organizacijos po kolektyvinės sutarties pasirašymo, o tais atvejais, kai Darbo kodekso nustatyta tvarka buvo išplėsta kolektyvinės sutarties taikymo sritis, ir tiems darbdaviams, kurie patenka į išplėstos kolektyvinės sutarties taikymo sritį.“ Taip pat siūlome Įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas Pakeisti 30¹straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios
šalies pilietį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal šio įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai yra išnaudota kvota, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnį, arba“;
2Papildyti 30¹ straipsnio 5 dalį 7 punktu:
7) šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytus dokumentus, jeigu buvo nustatyta papildoma kvota pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57¹ straipsnio 3¹ dalį, taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams, nariams.“ Įstatymo projekto 4-6 straipsnius laikyti atitinkamai 5-7 straipsniais. 2. Užsienio reikalų komitetas (2024-05-30)6 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto įgyvendinamosiose nuostatose numatyti, kad nuostatos, susijusios su papildomos kvotos reglamentavimu, įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d.
Pritarti. Pritardami pasiūlymui, siūlome 6 straipsnį laikyti 7 ir jį išdėstyti taip: „6 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 34. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje, pradėtos iki šiuoame įstatymue numatytų keičiamų Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatų pasikeitimų įsigaliojimo dienos, baigiamos vadovaujantis Užimtumo įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šioame įstatymoe numatytų pakeitimų įsigaliojimo dienos. galiojusio Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatomis. 4 5. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, nustatyti iki šiuo įstatymu keičiamų Užimtumo įstatymo nuostatų šiame įstatyme numatytų pasikeitimų įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis Užimtumo įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šioame įstatymoe numatytų pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusio Užimtumo įstatymo nuostatomis. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2024-05-31)6 Argumentai. 2024-05-16 priėmus Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 51, 16, 17, 20, 24, 25, 301, 302, 31, 32, 35, 38, 393, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3257(3), (įstatymas Nr.
XIVP-3257(3), (įstatymas Nr. XIV-2651) kuriuo keičiamos įstatymo 30¹ir
straipsniai įsigaliotų 2024 m. liepos 2 d. Pasiūlymas. Siūloma Užimtumo įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį laikyti 7 straipsnio 1 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
5 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 1 2 d. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėja Paulė Kuzmickienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Seimo kanceliarijos patarėja, kuriai pavestos SRDK biuro patarėjos funkcijos, Indrė Žukauskaitė