Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios
Nr. Vilnius
Pakeisti 21¹ straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų;“. 2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu, ir šio užsieniečio šeimos nariams. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 (kai užsieniečiui yra nustatyta globa (rūpyba)), 8, 10, 11 ar 12 punkte nustatytu pagrindu arba išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu.“
Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar darbdavys atitinka šiame Įstatyme nustatytas sąlygas, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, vertinimą, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs.“
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas), arba nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių;“. 2.
2Papildyti 35 straipsnio 1 dalies 16 punktą e papunkčiu:
„e) laikinojo įdarbinimo įmonė nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, kai darbdavys užsienietį ketina įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartį.“
3Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 19 punktu:
„19) duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;“. 4. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 20 punktu:
„20) yra išnaudota kvota, nustatyta vadovaujantis šio Įstatymo 57¹ straipsniu;“. 5. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 16 arba 19 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.“
6Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo.
Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 16, arba 19 arba 20 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.“
Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jeigu darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba darbo funkcijos keitimą;“. 6 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 40 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ir paskelbtas negaliojančiu, tačiau, apskundus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo.“
2Papildyti 40 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais atvejais naujai įforminamas užsieniečio turimo, o šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu atveju – turėto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui.“
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti
1Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
2) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu,; arba ir apie užsieniečio jo turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu,; arba ir apie užsieniečio jo turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba ir darbo patirties;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2.
2Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį. 3. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. 4. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas. 5. Kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje darbo santykiai, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse ir 50 straipsnio 2¹ dalyje nustatytus atvejus arba, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. 6.
6Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. 7. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius. Sudarant su užsieniečiu darbo keliems darbdaviams sutartį, sutarties sudaryme gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 darbdaviai. 8.
8Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas:
1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai;
2) nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieneri metai;
3) nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų;
4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau nei pastaruosius 6 mėnesius;
5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba, kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė. 9. Jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos. 10. Šio straipsnio 8 dalies nuostatos netaikomos darbdaviui, su kuriuo sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 13¹straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatyta tvarka.“
1.
1Pakeisti 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;“. 2. Pakeisti 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus nėra pasiektas didžiausias leistinas tais kalendoriniais metais nustatytas užsieniečių, kuriems leidžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dirbti pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skaičius, nustatytas šio Įstatymo 57¹straipsnio nustatyta tvarka (toliau – kvota).“
3Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose papunktyje nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo, užsieniečiui, kuriam suteikta laikinoji apsauga, ir užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.“
4Papildyti 44 straipsnį 2¹dalimi:
„2¹. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis netaikomas užsieniečiui, kuris pabaigė studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą Lietuvos Respublikoje ir ketina dirbti arba kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga, arba kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.“
5Papildyti 44 straipsnį 2²dalimi:
„2².
Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota.“
6Pakeisti 44 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.“
Pakeisti 44¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jeigu nuo pirmą kartą išduoto leidimo laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu išdavimo nėra praėję 12 mėnesių ir užsienietis per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba, netekęs darbo jeigu nuo pirmą kartą išduoto leidimo laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu išdavimo nėra praėję 12 mėnesių ir užsienietis nutraukė darbo santykius ar neteko darbo ir bei nepraėjus 6 mėnesiams nuo nutrauktų darbo santykių ar darbo netekimo, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas kitą darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, gali atlikti ir kitą darbo funkciją pas jį įdarbinti įsipareigojusį darbdavį, taip pat gali dirbti ir pas kitą darbdavį, jeigu nekeičiamas darbdavys, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti.“
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą. 5) panaikinamas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;
3.
Papildyti 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą e papunkčiu:
„e) prarado licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti arba nebeatitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygų, kai užsienietis įdarbintas licencijuojamai veiklai;“. 4. Papildyti 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą f papunkčiu:
„f) yra išbrauktas iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, kai užsieniečio darbdavys yra laikinojo įdarbinimo įmonė.“
5Pakeisti 50 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, informuoja užsienietį apie tai, kad jam leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jeigu per 3 mėnesius jis nepateiks prašymo leisti pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje ar 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu jis nepakeis darbdavio per 6 mėnesius, kai užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, dirba Lietuvos Respublikoje ilgiau negu vienerius metus.
Jeigu užsienietis per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį arba jeigu Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio pateiktą prašymą, priėmė sprendimą neleisti pakeisti darbdavio, arba jeigu užsienietis per 6 mėnesius neinformavo Migracijos departamento apie darbdavio keitimą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 5 arba 19 punkte nustatytais pagrindais.“
1Papildyti 53 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas ir paskelbtas negaliojančiu, tačiau, apskundus sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi, teismas pritaiko reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo.“
2Pakeisti 53 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui įforminamas išduodamas ir keičiamas 5 metams, o praėjus šiam terminui – keičiamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą atvejį – leidimas nuolat gyventi keičiamas užsieniečio turėto leidimo nuolat gyventi galiojimo laikotarpiui.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Užsieniečio pareiga įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje
1Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu:
1) užsienietis ketina pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti ir jo profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;
2) užsienietis ketina pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti ir jo profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį;
31) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo;
42) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje. 2. Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus ar reikalavimus darbo patirčiai arba ketinančio dirbti už numatomą mokėti darbo užmokestį;
2) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius;
3) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis. 3. Leidimo dirbti išdavimas šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytam užsieniečiui, ketinančiam pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti, nesuteikia teisės užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būti ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse. 42. Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 53. Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Užimtumo tarnyba.“
Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba).“
57¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 57¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57¹ straipsnis. Kvotos nustatymas ir naudojimas
1Kvota nustatoma užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo (toliau – kvota). 2. Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius tvirtina Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo ar jos patikslinimo. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. 32. Atsižvelgdamas į Įvertinęs šio straipsnio 2 1 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas Kvotos kvotos dydis gali kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio patikslintas vieną kartą per metus. Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 43.
43Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečiams užsieniečių, kurie atvyksta dirbti, pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienyje išduotų nacionalinių vizų, Migracijos departamento kuriems tais metais buvo išduotų leidimų išduoti leidimai laikinai gyventi skaičius šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, ir šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų užsieniečių, apie kurių įdarbinimą pagal tokią profesiją pranešta Užimtumo tarnybai, skaičius bendrai skaičius pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą. 4. Išnaudojus nustatytą kvotą, abi šakos kolektyvinės sutarties šalys kartu gali vieną kartą per kalendorinius metus siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti papildomą kvotą, kurios dydis gali būti ne daugiau kaip 20 procentų darbuotojų, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, įvertinęs Užimtumo tarnybos direktoriaus pateiktą išvadą dėl šakos kolektyvinės sutarties šalių siūlymo pagal šio straipsnio 1 dalį ir suderinęs su vidaus reikalų ministru, priima sprendimą dėl papildomos kvotos nustatymo. Jeigu nustatoma papildoma kvota, ji taikoma kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams, nariams, prisijungusiems prie organizacijos po kolektyvinės sutarties pasirašymo, o tais atvejais, kai Darbo kodekso nustatyta tvarka buvo išplėsta kolektyvinės sutarties taikymo sritis, ir tiems darbdaviams, kurie patenka į išplėstos kolektyvinės sutarties taikymo sritį. 5. Kvotos nustatymo kalendoriniams metams ir papildomos kvotos nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 56. Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai.
Užimtumo tarnyba teikia Migracijos departamentui informaciją apie šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų užsieniečių įdarbinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie užsieniečio įdarbinimą gavimo šio Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 58 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir turintis dokumentą (A1 pažymėjimą arba E 101 formos pažymą), patvirtinantį, kad vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo su visais pakeitimais jam taikomi siunčiančiosios valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktai. Jei užsieniečiui Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 nėra taikomas, jis turi pateikti atitinkamos Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės kompetentingos įstaigos, atsakingos už taikytinos teisės nustatymą vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jis yra apdraustas socialiniu draudimu toje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta siunčianti įmonė;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 11 punktą. 11) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį;
Papildyti 59 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Leidimo dirbti išdavimo pagrįstumas
1.
Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. 2. Leidimas dirbti užsieniečiui, kuris yra komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, išduodamas darbams ir (ar) paslaugoms atlikti pagal darbų atlikimo ir (ar) paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp įmonės Lietuvos Respublikoje (ar fizinio asmens), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, ir įmonės, įsteigtos užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, iš kurios užsienietis laikinai siunčiamas.“
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki vienerių metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą, organizaciją arba fizinį asmenį, pas kurį užsienietis dirbs, užsieniečio darbdavį arba įmonę, įstaigą ar organizaciją (fizinį asmenį), į kurią (pas kurį) užsienietis yra komandiruojamas laikinai dirbti.“
Pripažinti netekusiu galios 61¹ straipsnį. 61¹ straipsnis. Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams
1Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įvertinusi, ar užsieniečio, kuris ketina kreiptis arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. 2.
2Užimtumo tarnyba atsisako priimti šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytą sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio, kai vertinama užsieniečio kvalifikacija arba darbo patirtis;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba pas bent vieną iš darbdavių, kuris ketina įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį;
10) laikinojo įdarbinimo įmonė nėra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Užimtumo tarnyba atsisako priimti šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytą sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio, kai vertinama užsieniečio kvalifikacija arba darbo patirtis;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba pas bent vieną iš darbdavių, kuris ketina įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį;
10) laikinojo įdarbinimo įmonė nėra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. 3.
3Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinamas, jeigu:
1) darbo sutartis nutraukta;
2) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba nevykdo jokios ekonominės veiklos;
3) paaiškėja, kad pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
4) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio, arba užsieniečio prašymas panaikinti sprendimą;
6) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi;
7) laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. 4.
4Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pripažįstamas netekusiu galios, jeigu užsienietis, laikydamasis šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, pakeičia darbdavį ir naujasis darbdavys pateikė informaciją apie užsieniečio įdarbinimą šio Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 5. Nustačius, kad yra šio straipsnio 3 dalies 2, 4 ar 7 punkte nustatyti sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinimo pagrindai, Užimtumo tarnyba informuoja Migracijos departamentą ir sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nepanaikinamas 3 mėnesius nuo užsieniečio informavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kai naujasis užsieniečio darbdavys pateikia informaciją apie užsieniečio įdarbinimą šio Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 19 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–1310 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas.“
2Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.“
3Pakeisti 62 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo , kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.
Jeigu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.“
4Pakeisti 62 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Darbdavys, įdarbinęs užsienietį, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, taip pat apie darbo sutarties nutraukimą teikia Migracijos departamentui, Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“
5Pakeisti 62 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo dienos.“
Pakeisti 62¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos valstybinė Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prižiūri, ar užsieniečiui leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimo laikotarpiu suteikta gyvenamoji patalpa atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus.“
1Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje 1 dalies 2 punkte ar 62¹ straipsnio 1 dalyje;“. 2. Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nustatoma, kad užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje 1 dalies 2 punkte ar 62¹ straipsnio 1 dalyje;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 63 straipsnio 2 dalies 9 punktą. 9) pasibaigus teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis negavo dokumento, patvirtinančio jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje;
Pakeisti 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pateikę prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ar 10 punkte nurodytu pagrindu, – dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat verstis individualia veikla ;“. 23 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, Migracijos departamentas išduoda arba keičia leidimus laikinai gyventi arba šio Įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatytomis sąlygomis – išduoda arba keičia skaitmeninį dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantį suteiktą laikinąją apsaugą, kurio išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šis skaitmeninis dokumentas prilyginamas leidimui laikinai gyventi.“
Pakeisti 103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavys arba įmonė, į kurią Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys komandiruojamas laikinai dirbti, teikia informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narį Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai šio Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 133 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) ar neįvykdė mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.“
Papildyti 138 straipsnį 3 dalimi:
„3. Kol nėra pasibaigęs sprendimo apskundimo ir nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl apskųsto sprendimo priėmimo terminas, o kai skundas paduotas, kol nėra išspręstas skundo priėmimo teisme klausimas, sprendimo vykdymas sustabdomas, išskyrus atvejus, kai sprendimas priimtas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.“
Pripažinti netekusiu galios 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais;
Pakeisti 140²⁶ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1, 2 straipsnius, 4 straipsnio 2, 4 ir 6 dalis, 5, 8, 9 straipsnius, 10 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 13, 14, 18 straipsnius, 19 straipsnio 2–5 dalis, 22 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 4 straipsnio 2, 4 ir 6 dalys, 5, 8 straipsnis, 10 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 13, 14 ir 18 straipsniai, 19 straipsnio 4 ir 5 dalis, 22 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras:
1) iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 1, 2 straipsnių, 4 straipsnio 2, 4 ir 6 dalių, 5, 8, 9 straipsnių, 10 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 13, 14, 18 straipsnių, 19 straipsnio 2–5 dalių, 22 straipsnio įgyvendinimu;
2) iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su šio straipsnio 2 dalyje nurodytų straipsnių įgyvendinimu; 4.
Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šiame įstatyme numatytų pasikeitimų įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šiame įstatyme numatytų pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 5. Užsieniečiai, pradėję dirbti iki 2024 m. liepos 1 d. pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2 dalį, turi teisę dirbti iki pasibaigs jų teisėto buvimo laikotarpis arba jie įgis teisę dirbti kitais įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais. 6. Į 2025 metų kvotą neįskaičiuojami atvejai, kai prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pateiktas iki 2025 m. sausio 1 d., o leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas 2025 m. 7.
7Ukrainos piliečiams, jų šeimos nariams ir asmenims be pilietybės, gyvenusiems Ukrainoje, pasitraukusiems iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir pasinaudojusiems galimybe pradėti dirbti be leidimo dirbti arba be Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamo sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio pagrindu išduodamas ir keičiamas netaikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatytos sąlygos, jeigu darbo santykiai tęsiami su tuo pačiu darbdaviu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3635(2) lyginamasis variantas
50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 128, 133, 137, 138, 139, 140¹, 140⁵, 140²⁵, 140²⁶, 140²⁷STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios
Nr. Vilnius
Papildyti 4 straipsnį 5¹dalimi:
„5¹. Šio straipsnio 5 dalyje nenustatytais atvejais, jeigu kyla
pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl užsieniečio teisinės padėties ar vykdydamas užsieniečio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. Tokiu atveju Migracijos departamentas sustabdo sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties priėmimo terminą, kol bus gauta Valstybės saugumo departamento išvada dėl grėsmės valstybės saugumui, bet ne ilgiau kaip
informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo termino sustabdymo dienos.“
Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo Regionų administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį.
Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo Regionų administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą.“
pakeitimas Pakeisti 21¹ straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą, neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų;“. 4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu, ir šio užsieniečio šeimos nariams arba užsieniečiui, kuriam išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 (kai užsieniečiui yra nustatyta globa (rūpyba)), 8, 10, 11 ar 12 punkte nustatytu pagrindu.“
Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vidaus reikalų ministras nustato tvarką,
reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar darbdavys atitinka šiame Įstatyme nustatytas sąlygas, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, vertinimą, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs.“
1.
ir jį išdėstyti taip: „11) jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką skolą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės socialinių fondų biudžetams, nevykdo įsipareigojimų muitinei (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas) arba nėra pateikęs bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų;“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip:
„b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės
išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“. 3.
e papunkčiu:
„e) laikinojo įdarbinimo įmonė nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos
valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, kai darbdavys užsienietį ketina įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartį.“
4Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 19 punktu:
„19) duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį,
neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;“. 5. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 20 ir 21 punktais:
„20) yra išnaudota kvota, nustatyta vadovaujantis
šio Įstatymo 57¹ straipsniu;
21) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 dalį, ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis bent dviem įdarbintiems užsieniečiams, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“
išdėstyti taip: „2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo.
Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 11, 16 ar
pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.“
išdėstyti taip: „2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 11, 16, arba 19, 20 arba 21 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.“
Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jeigu darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies
1Papildyti 40 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ir paskelbtas negaliojančiu, tačiau, apskundus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo.“
dalimi: „2¹. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais naujai įforminamas užsieniečio turimo, o šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu atveju – turėto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui.“
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
2) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu,; arba ir apie užsieniečio jo turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu,; arba ir apie užsieniečio jo turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba ir darbo patirties;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2.
papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį. 3. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. 4. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas. 5. Kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje darbo santykiai, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse ir 50 straipsnio 2¹ dalyje nurodytus atvejus arba, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. 6.
gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio
šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 50 straipsnio 2¹dalyje nustatytus atvejus. 7. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius. Sudarant su užsieniečiu darbo keliems darbdaviams sutartį, sutarties sudaryme gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 darbdaviai. 8.
8. Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas:
1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir
(ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai;
2) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai;
3) nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų;
4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius;
5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba, kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė. 9. Jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos. 10. Šio straipsnio 8 dalies nuostatos netaikomos darbdaviui, su kuriuo sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 13¹straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatyta tvarka.“
1.
papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas
įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį.
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 3. Papildyti 44 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Užsieniečių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skaičius nustatomas šio Įstatymo 57¹straipsnyje nustatyta tvarka (toliau – kvota).“
išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose papunktyje nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo, užsieniečiui, kuriam suteikta laikinoji apsauga, ir užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.“
5Papildyti 44 straipsnį 2¹dalimi:
„2¹. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis netaikomas užsieniečiui,
kuris pabaigė studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą Lietuvos Respublikoje ir ketina dirbti arba kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga, arba kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.“
6Papildyti 44 straipsnį 2²dalimi:
„2².
Išnaudojus kvotą pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnio 3 dalį, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio
mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio.“
ir ją išdėstyti taip: „2². Išnaudojus kvotą pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnio 3 dalį, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio
mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnio 3¹ dalį.“
išdėstyti taip: „6.
Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo
pakeitimas Pakeisti 44¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu nuo pirmą kartą išduoto leidimo laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu išdavimo nėra praėję 12 mėnesių ir užsienietis per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba, netekęs darbo jeigu nuo pirmą kartą išduoto leidimo laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu išdavimo nėra praėję 12 mėnesių ir užsienietis nutraukė darbo santykius ar neteko darbo ir bei nepraėjus 6 mėnesiams nuo nutrauktų darbo santykių ar darbo netekimo, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas kitą darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį.
Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, gali atlikti ir kitą darbo funkciją pas jį įdarbinti įsipareigojusį darbdavį, taip pat gali dirbti ir pas kitą darbdavį, jeigu nekeičiamas darbdavys, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti.“
pakeitimas Pakeisti 49⁵ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsiima kita teisėta veikla ar pateikia
dokumentus, patvirtinančius, kad ketina užsiimti kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme savarankiškos veiklos vykdymą.“
jį išdėstyti taip: „2) paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
5) panaikinamas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;
papunktį ir jį išdėstyti taip:
„b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės
išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“. 4. Papildyti 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą e papunkčiu:
„e) prarado licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti arba nebeatitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygų, kai užsienietis įdarbintas licencijuojamai veiklai;“. 5. Papildyti 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą f papunkčiu: „f) yra išbrauktas iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, kai užsieniečio darbdavys yra laikinojo įdarbinimo įmonė.“
6Pakeisti 50 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹.
Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus arba šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, informuoja užsienietį apie tai, kad jam leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jeigu per 3 mėnesius jis nepateiks prašymo leisti pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje ar 44¹ straipsnio
užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, dirba Lietuvos Respublikoje ilgiau negu vienius metus. Jeigu užsienietis per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį arba jeigu Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio pateiktą prašymą, priėmė sprendimą neleisti pakeisti darbdavio, arba jeigu užsienietis per 6 mėnesius neinformavo Migracijos departamento apie darbdavio keitimą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 2,
7Pakeisti 50 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹.
Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, arba šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, informuoja užsienietį apie tai, kad jam leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jeigu per 3 mėnesius jis nepateiks prašymo leisti pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje ar 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba, jeigu jis nepakeis darbdavio per 6 mėnesius, kai užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, dirba Lietuvos Respublikoje ilgiau negu vienius metus. Jeigu užsienietis per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį arba jeigu Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio pateiktą prašymą, priėmė sprendimą neleisti pakeisti darbdavio, arba jeigu užsienietis per 6 mėnesius neinformavo Migracijos departamento apie darbdavio keitimą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 2,
1Papildyti 53 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas ir paskelbtas negaliojančiu, tačiau, apskundus sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi, teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo.“ 2.
Pakeisti 53 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui įforminamas
išduodamas ir keičiamas 5 metams, o praėjus šiam terminui – keičiamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą atvejį – leidimas nuolat gyventi keičiamas užsieniečio turėto leidimo nuolat gyventi galiojimo laikotarpiui.“
išdėstyti taip: „8. Asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I grupės invalidai) 0–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–55 procentų darbingumo lygis), ir asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyti specialieji individualieji pagalbos poreikiai (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialieji poreikiai), taip pat sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims, vaikams ir užsieniečiams, kurių anksčiau turėtas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nustatytais pagrindais, šio Įstatymo 53 straipsnio 6 dalies dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Užsieniečio pareiga įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje 1.
Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu:
1) užsienietis ketina pasinaudoti šio Įstatymo
Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;
2) užsienietis ketina pasinaudoti šio Įstatymo
Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį;
31) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo;
42) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje. 2. Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus ar reikalavimus darbo patirčiai arba ketinančio dirbti už numatomą mokėti darbo užmokestį;
2) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius;
3) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius
mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis. 3. Leidimo dirbti išdavimas šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytam užsieniečiui, ketinančiam pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti, nesuteikia teisės užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būti ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse. 42. Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 53. Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Užimtumo tarnyba.“
Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą)
užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba).“
57¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 57¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57¹ straipsnis. Kvotos nustatymas ir naudojimas
atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo (toliau – kvota). 2. Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius tvirtina Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo ar jos patikslinimo. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. 32. Atsižvelgdamas į Įvertinęs šio straipsnio 2 1 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas Kvotos kvotos dydis gali kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio patikslintas vieną kartą per metus. Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 43.
išnaudota, jeigu užsieniečiams užsieniečių, kurie atvyksta dirbti, pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienyje išduotų nacionalinių vizų, Migracijos departamento kuriems tais metais buvo išduotų leidimų išduoti leidimai laikinai gyventi skaičius šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, ir šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų užsieniečių, apie kurių įdarbinimą pagal tokią profesiją pranešta Užimtumo tarnybai, skaičius bendrai skaičius pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą. 4. Kvotos nustatymo kalendoriniams metams ir papildomos kvotos nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 5. Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai. Užimtumo tarnyba teikia Migracijos departamentui informaciją apie šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų užsieniečių įdarbinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie užsieniečio įdarbinimą gavimo šio Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Papildyti 57¹ straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Išnaudojus nustatytą kvotą, abi šakos kolektyvinės sutarties šalys kartu gali vieną kartą per kalendorinius metus siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti papildomą kvotą, kurios dydis gali būti ne daugiau kaip 20 procentų darbuotojų, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, įvertinęs Užimtumo tarnybos direktoriaus pateiktą išvadą dėl šakos kolektyvinės sutarties šalių siūlymo pagal šio straipsnio 1 dalį ir suderinęs su vidaus reikalų ministru, priima sprendimą dėl papildomos kvotos nustatymo.
Jeigu nustatoma papildoma kvota, ji taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams.“
išdėstyti taip: „6) jis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir turintis dokumentą (A1 pažymėjimą arba E 101 formos pažymą), patvirtinantį, kad vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo su visais pakeitimais jam taikomi siunčiančiosios valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktai. Jeigu užsieniečiui Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 nėra taikomas, jis turi pateikti atitinkamos Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės kompetentingos įstaigos, atsakingos už taikytinos teisės nustatymą vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jis yra apdraustas socialiniu draudimu toje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta jį siunčianti dirbti įmonė;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio
dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį;
Papildyti 59 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Leidimo dirbti išdavimo pagrįstumas 1.
Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. 2. Leidimas dirbti užsieniečiui, kuris yra komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, išduodamas darbams ir
(ar) paslaugoms atlikti pagal darbų atlikimo ir (ar) paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp įmonės Lietuvos Respublikoje (ar fizinio asmens), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, ir įmonės, įsteigtos užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, iš kurios užsienietis siunčiamas laikinai dirbti.“
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas
iki vienių metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą, organizaciją arba fizinį asmenį, pas kurį užsienietis dirbs, užsieniečio darbdavį arba įmonę, įstaigą ar organizaciją (fizinį asmenį), į kurią (pas kurį) užsienietis yra komandiruojamas laikinai dirbti.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 61¹ straipsnį. 61¹straipsnis. Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams
darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įvertinusi, ar užsieniečio, kuris ketina kreiptis arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. 2.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytą sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio, kai vertinama užsieniečio kvalifikacija arba darbo patirtis;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba pas bent vieną iš darbdavių, kuris ketina įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį;
10) laikinojo įdarbinimo įmonė nėra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Užimtumo tarnyba atsisako priimti šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytą sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio, kai vertinama užsieniečio kvalifikacija arba darbo patirtis;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba pas bent vieną iš darbdavių, kuris ketina įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį;
10) laikinojo įdarbinimo įmonė nėra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. 3.
Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinamas, jeigu:
1) darbo sutartis nutraukta;
2) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba nevykdo jokios ekonominės veiklos;
3) paaiškėja, kad pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
4) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio, arba užsieniečio prašymas panaikinti sprendimą;
6) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi;
7) laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. 4.
Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pripažįstamas netekusiu galios, jeigu užsienietis, laikydamasis šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, pakeičia darbdavį ir naujasis darbdavys pateikė informaciją apie užsieniečio įdarbinimą šio Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 5. Nustačius, kad yra šio straipsnio 3 dalies 2, 4 ar 7 punkte nustatyti sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinimo pagrindai, Užimtumo tarnyba informuoja Migracijos departamentą ir sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nepanaikinamas 3 mėnesius nuo užsieniečio informavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kai naujasis užsieniečio darbdavys pateikia informaciją apie užsieniečio įdarbinimą šio Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 23 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse
nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–1310 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas.“
išdėstyti taip:
„4. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė
viza kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo
įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.“
išdėstyti taip:
„5. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti
mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo , kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio ar kito nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.
Jeigu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.“
išdėstyti taip: „8.
Darbdavys, įdarbinęs užsienietį, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, taip pat apie darbo sutarties nutraukimą teikia Migracijos departamentui, Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „9. Kai užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo dienos.“
pakeitimas Pakeisti 62¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos valstybinė Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos prižiūri, ar užsieniečiui leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimo laikotarpiu suteikta gyvenamoji patalpa atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus.“
punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo
sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje 1 dalies 2 punkte ar 62¹ straipsnio 1 dalyje;“. 2. Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti
užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“. 3. Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nustatoma, kad užsienietis neatitinka
leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje 1 dalies 2 punkte ar 62¹ straipsnio 1 dalyje;“. 4. Pripažinti netekusiu galios 63 straipsnio 2 dalies 9 punktą. 9) pasibaigus teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis negavo dokumento, patvirtinančio jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje;
Pakeisti 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pateikę prašymą išduoti arba pakeisti
leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ar
sutartį) ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat verstis individualia veikla;“. 27 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji
apsauga, Migracijos departamentas išduoda arba keičia leidimus laikinai gyventi arba šio Įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatytomis sąlygomis – išduoda arba keičia skaitmeninį dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantį suteiktą laikinąją apsaugą, kurio išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šis skaitmeninis dokumentas prilyginamas leidimui laikinai gyventi.“
Pakeisti 103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbdavys arba įmonė, į kurią Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys komandiruojamas laikinai dirbti, teikia informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narį Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai šio Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) atitinkamam Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui;“. 30 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas Pakeisti 133 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) ar neįvykdė mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.“
Pakeisti 137 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Skundas dėl sprendimo, priimto pagal šį
Įstatymą, gali būti paduotas atitinkamam Regionų administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.“
Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „138 straipsnis. Skundo padavimo terminas
Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam Regionų apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 2.
nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, gali paduoti atitinkamam Regionų apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.“
pasibaigęs sprendimo apskundimo ir nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl apskųsto sprendimo priėmimo terminas, o kai skundas paduotas, kol nėra išspręstas skundo priėmimo teisme klausimas, sprendimo vykdymas sustabdomas, išskyrus atvejus, kai sprendimas priimtas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.“
1 dalies 1 punktą. 1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais;
išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais
atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kai skundas pateiktas šio Įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsienietis, gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 6, 7 arba 8 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti pirmosios instancijos Regionų administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. .“
ir ją išdėstyti taip: „2. Bylos dėl leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo nagrinėjimas pirmosios instancijos Regionų administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos.“
pakeitimas Pakeisti 140⁵ straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) užsienietis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas).“
pakeitimas Pakeisti 140²⁵ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 125, 126 ir 133 straipsniuose, gali būti paduotas atitinkamam apygardos Regionų administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas
šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais.“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytu atveju
apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos.“
pakeitimas Pakeisti 140²⁷ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „140²⁷ straipsnis. Skundų nagrinėjimas Atitinkamas apygardos Regionų administracinis teismas skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – per vieną mėnesį nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.“ 39 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1–4 straipsnius,
dalis, 16, 17, 18 ir 22 straipsnius, 23 straipsnio 2–4 dalis, 25 straipsnio 2 dalį, 26, 29, 31, 32 straipsnius, 33 straipsnio 2 dalį, 34–36 straipsnius, 37 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2.
ir 7 dalys, 7 straipsnis, 10 straipsnio 1–6 ir 8 dalys, 13 straipsnio 1, 2,
įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalis ir 18 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras:
1) iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio straipsnio
teisės aktus;
2) iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų šio įstatymo straipsnių ar jų dalių įgyvendinamuosius teisės aktus;
3) iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir 18 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šiame įstatyme numatytų pakeitimų įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šiame įstatyme numatytų pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 6. Užsieniečiai, pradėję dirbti iki 2024 m. liepos 1 d. pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2 dalį, turi teisę dirbti iki pasibaigs jų teisėto buvimo laikotarpis arba jie įgis teisę dirbti kitais įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais. 7. Į 2025 m. kvotą neįskaičiuojami atvejai, kai prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pateiktas iki 2025 m. sausio 1 d., o leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas 2025 m. 8.
asmenims be pilietybės, gyvenusiems Ukrainoje, pasitraukusiems iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir pasinaudojusiems galimybe pradėti dirbti be leidimo dirbti arba be Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamo sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio pagrindu išduodamas ir keičiamas netaikant įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto
c papunktyje nustatytos sąlygos, jeigu darbo santykiai tęsiami su tuo pačiu darbdaviu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 30¹ ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 30¹ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į 2023 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis atliktą 2022 m. birželio 30 d. priimtų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimų poveikio Lietuvos darbo rinkai, valstybės saugumui bei demografinei situacijai vertinimą, kurio rezultatų apžvalga buvo pristatyta 2023 m. lapkričio 27 d. vykusioje spaudos konferencijoje. Planuojami pakeitimai socialiniams partneriams buvo pristatyti 2024 m. sausio 23 d. ir vasario 27 d. vykusiuose Trišalės tarybos posėdžiuose, taip pat 2024 m. sausio 30 d. susitikime su Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovais, 2024 m. vasario 2 d. susitikime su Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso atstovais, 2024 m. kovo 6 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Darbo ir socialinės politikos, žmogiškųjų išteklių komiteto posėdyje.
Įstatymų projektų tikslas – efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, užtikrinti Lietuvai vertę kuriančią imigraciją, kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus. Įstatymų projektais griežtinami reikalavimai įmonėms, kviečiančioms įdarbinti užsieniečius, ir užsieniečių įdarbinimo sąlygos, keičiamos teisės dirbti sąlygos nustatant galimybę dirbti tik turint leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, numatant darbdaviams atsakomybę už įsipareigojimo užsieniečiui mokėti atitinkamo dydžio darbo užmokestį nesilaikymą, taip pat keičiamas kvotos mechanizmas nustatant griežtą kvotą užsieniečiams, atvykstantiems darbo pagrindu. Pigi darbo jėga stabdo investicijas. Trūkstant darbuotojų reikia: i) investuoti į gamybinius įrenginius, ii) į darbuotojų mokymus[¹]. Daugiau robotų – didesni darbo užmokesčiai:
Lietuva buvo beveik paskutinėje vietoje pagal robotų naudojimą: Esamą kvotos reguliavimą kritikavo tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai. Kuo daugiau žmonių dirba ir kuo daugiau uždirba – tuo visuomenė turtingesnė. Todėl darbo imigracija neturėtų būti pakeičiamoji darbo imigracija, kai Lietuvos žmonės keičiami užsieniečiais. Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių lyginant su Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiumi[²]. Daugiau nei 600 tūkst. Lietuvos piliečių paliko Lietuvą, išvyko į didesnių atlyginimų šalis. Lietuvoje valandinis atlyginimas yra apie 3 kartus mažesnis už Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkį. 2020 m. lenkėme tik rumunus, bulgarus ir vengrus. Per šį laiką atlyginimai Lietuvoje augo sparčiau nei kitose šalyse: jau aukštesni nei Lenkijoje ar Latvijoje, bet dar 25% žemesni nei Estijoje[³]. 2022 m. valandiniai darbo kaštai Lietuvoje (13,1 EUR) buvo apie 3 kartus mažesni nei Euro zonos vidurkis (34,3 EUR).
Lietuva atsilieka, nes:
1) mažai yra pažangios ekonomikos darbų (2020 m. lenkėm tik Latviją), pvz., vien žemės ūkyje dirba dar apie 5%, kai Vakaruose – 1,5–2,5%;
2) investicijos į gamybą stipriai atsilieka ne tik nuo ES vidurkio, bet net nuo visų kaimynų; 2022 m. Estija – dvigubai mažesnė už Lietuvą šalis nupirko tiek pat robotų, kiek Lietuva;
3) mokymų darbe valandų skaičius mažiausias ES; esame tarp pirmųjų, kurie trūkstant kompetencijų samdome naujus žmones, o ne mokome savus;
4) auga pigios darbo jėgos srautai iš centrinės Azijos (Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos[⁴]), o pastaruoju metu Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) gavo kelis šimtus prašymų atsivežti darbuotojus iš Bangladešo; Uzbekistane, Bangladeše minimali alga yra mažiau nei 80 EUR, t. y. net 10 kartų mažesnė nei Lietuvoje. Sociologas Salvatore'as Babonesas ir politologas Hartmutas Elsenhansas vidutinių pajamų spąstus vadina „politiniais spąstais“, nes egzistuoja ekonominiai metodai jiems įveikti. Tačiau nedaug šalių juos naudoja dėl savo politinės padėties. Jie atskleidžia spąstų priežastis iki struktūrinių problemų ir nelygybės, atsiradusios ankstyvojo vystymosi procese. Anot jų, turtingasis elitas vadovaujasi savo interesais, derėdamasis dėl stiprios valiutos, kuri perkelia ekonomikos struktūrą į prabangos prekių vartojimą ir žemo atlyginimo darbo įstatymus, o tai neleidžia didėti masiniam vartojimui ir masinėms pajamoms.
Jie teigia, kad šalys gali ištrūkti iš vidutinių pajamų spąstų, investuodamos į fizinę ir žmogiškąją infrastruktūrą, vykdydamos socialinę politiką, pvz., nustatydamos didesnį minimalų atlyginimą, ir turėdamos silpną valiutą, dėl kurios eksportas tampa konkurencingas ir skatinamas vidaus užimtumas.[⁵] Per 20 metų Lietuva pasiekė viršutinę vidutinių pajamų ribą, bet turi riziką čia ir užstrigti, jei toliau sieks konkuruoti mažais atlyginimais. Pasaulio banko duomenimis, per 50 metų iš 100 stebėtų valstybių tik 20-čiai pavyko pereiti iš vidutinių pajamų į aukštas pajamas. 8 iš 10 nepavyko. Lietuva irgi rizikuoja užstrigti, jei sieks toliau konkuruoti pigia darbo jėga. Siekis yra padėti Lietuvos verslui pereiti nuo konkurencijos mažesne kaina (pigios darbo jėgos grįstos ekonomikos) prie konkurencijos geresne kokybe (aukštos pridėtinės vertės ekonomikos). Tam reikia aukštos kvalifikacijos specialistų ir talentų, o pigi darbo jėga gali stabdyti Lietuvos progresą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau – UTPĮ projektas) parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės (vadovė Aušra Grikevičienė, tel. (8 5) 271 7078) vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, tel. (8 5) 271 8897, ir patarėja Danutė Petrauskienė, tel. (8 5) 271 8467.
Nuostatas dėl kvotos skaičiavimo mechanizmo pakeitimo (UTPĮ 44 ir 57¹ straipsniai) rengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė (tel. +370 667 16964), ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės (vadovė Inga Liubertė, tel. +370 620 18597) patarėja Rasa Malaiškienė (tel. +370 658 61342). Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 30¹ ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – UĮ projektas) parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės (vadovė Vita Baliukevičienė, tel. +370 611 34 047) vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk (tel. +370 685 10 369). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. UTPĮ 21¹ straipsnio 1 punktas numato pareigą darbdaviui pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) apie darbo sutarties, sudarytos su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą.
Nuo 2022 m. galiojančioje UTPĮ 26 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta išimtis, kad UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui išduodant leidimą laikinai gyventi, kai jis pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, tačiau nėra nustatyta, kad šios sąlygos netaikomos išduodant Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi). UTPĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, tačiau nenustatyta, kad nustato ir vertinimo tvarką, ar darbdavys atitinka UTPĮ nustatytas sąlygas.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), jeigu jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis, bet nėra nustatyta, kad leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti arba pakeisti, jeigu užsienietis nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų mokestinių prievolių. UTPĮ 36 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato pareigą darbdaviui pranešti Migracijos departamentui apie darbo sutarties, sudarytos su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą.
UTPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kada leidimas laikinai gyventi gali būti naujai įforminamas, o UTPĮ 53 straipsnyje nustatyti atvejai, kada leidimas nuolat gyventi gali būti keičiamas, tačiau UTPĮ nėra numatyta galimybė naujai įforminti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimą nuolat gyventi (toliau kartu – leidimas gyventi), kai, apskundus Migracijos departamento sprendimą panaikinti leidimą gyventi dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais), teismas pritaiko reikalavimų užtikrinimo priemones. UTPĮ 53 straipsnyje yra nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi įforminamas, o vėliau keičiamas 5 metams. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte šiuo metu nustatyta, kad užsieniečiui, atvykstančiam dirbti, leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas, jeigu darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį 6 mėnesiams, bet nenustatytas reikalavimas darbdaviui įsipareigoti užsienietį įdarbinti visą darbo laiko normą. Be to, darbdavys gali rinktis, ar Migracijos departamentui pateikia informaciją apie užsieniečio turimą darbo patirtį, ar jo turimą kvalifikaciją, ar įsipareigoja mokėti užsieniečiui darbo užmokestį, ne mažesnį nei Statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – BDU) dydis.
UTPĮ 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasibaigus darbo laikotarpiui arba užsieniečiui nutraukus darbą Lietuvos Respublikoje užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau nenurodyta, kad užsienietis gali pasilikti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis turi teisę būti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis turi teisę ieškotis darbo, taip pat jeigu užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu UTPĮ nustatytu pagrindu. UTPĮ 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, pirmasis darbdavys pateikia įsipareigojimą įdarbinti ir nurodo kitus darbdavius. UTPĮ nenustatyti darbdavių, su kuriais gali būti sudaroma darbo keliems darbdaviams sutartis, skaičiaus ribojimai. UTPĮ taip pat nėra nustatyti reikalavimai darbdaviui, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį. Be to, Statistikos departamento pavadinimas, kuris vartojamas ir UTPĮ 62 straipsnio 5 dalyje, pakeistas į Valstybės duomenų agentūros. UTPĮ skirtingai vartojamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimas, nėra įvestas trumpinys. UTPĮ 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio UTPĮ straipsnio pagrindu, norėdamas pakeisti darbdavį per pirmuosius metus privalo kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį.
Šiuo metu UTPĮ 44¹ straipsnio 5 dalyje nėra aiškiai nustatyta, kad užsieniečiui sąlyga, kai netekęs darbo per 6 mėnesius užsienietis ketina pradėti dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis privalo gauti Migracijos departamento leidimą, taikoma tik pirmaisiais metais. Taip pat nėra aiškiai nustatyta, kad šio straipsnio pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis pas jį įsipareigojusį įdarbinti darbdavį gali atlikti ir kitą darbo funkciją. UTPĮ 50 straipsnyje yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas, jeigu nustatoma, kad yra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, nustatyti UTĮP 35 straipsnio 1 dalyje, taip pat leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai panaikinamas Užimtumo tarnybos priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. UTPĮ 50 straipsnyje nėra numatyta galimybė leidimą laikinai gyventi panaikinti tuo atveju, kai užsieniečio darbdavys, laikinojo įdarbinimo įmonė, išbraukiama iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, bei tuo atveju, kai užsienietį licencijuojamai veiklai įdarbinusi įmonė praranda licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti.
UTPĮ 50 straipsnio 2¹ dalyje numatyta galimybė užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi, išduotas UTPĮ 44 arba 44¹ straipsniuose nustatytais pagrindais, naikinamas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (užsieniečio darbdavys išbrauktas iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, kurį sudaro Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija), darbdavys baustas dėl nelegalaus ar nedeklaruoto darbo, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra likviduojamas ar bankrutuojantis). Šiuo metu šia galimybe negali pasinaudoti užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi panaikinamas dėl to, kad darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo, numatytų UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje.
UTPĮ 57 straipsnyje nustatyti atvejai, kada užsienietis privalo įsigyti leidimą dirbti – kai užsienietis ketina pasinaudoti teise dirbti, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje, ir jo profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Trūkstamų profesijų sąrašas) arba kai užsienietis ketina pasinaudoti teise dirbti, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje, ir jo profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą bei yra išnaudota kvota. Taip pat UTPĮ 57 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kokiais atvejais leidimas dirbti gali būti išduotas užsieniečiui, ketinančiam pasinaudoti teise dirbti, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje. UTPĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad leidimas dirbti tokiam užsieniečiui nesuteikia teisės Lietuvos Respublikoje būti ilgiau, nei nustatyta UTPĮ 11 straipsnio 2–5 dalyse. Šiuo metu UTPĮ 57¹ straipsnyje nustatyta, kad kvota nustatoma užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą Trūkstamų profesijų sąrašą, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo. Išnaudojus kvotą, užsieniečiams ir toliau gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Pagal darbo sutartis Lietuvoje įdarbinta trečiųjų šalių piliečių: Pagal darbdavio pagrindinės ekonominės veiklos rūšį, 2024-01-01 EVRK Skaičius Dalis Transportas ir saugojimas 73 090 55,6% Statyba 22 017 16,8% Apdirbamoji gamyba 12 876 9,8% Informacija ir ryšiai 5 952 4,5% Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos 4 591 3,5% Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių remontas 3 700 2,8% Administracinė ir aptarnavimo veikla 3 215 2,4% Švietimas 1 213 0,9% Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 1 176 0,9% Finansinė ir draudimo veikla
2 0,0% n. d. 34 0,0% Trūkstamų profesijų sąrašas sudaromas pagal registruotas laisvas darbo vietas, į kurias neatsiranda norinčių dirbti. Kai kurios profesijos šiame sąraše atsiduria todėl, kad neatsiranda žmonių, norinčių dirbti už mažus atlyginimus. Jame dabar daugiau nei 160 profesijų. Nuo vairuotojų iki statybininkų, siuvėjų ir virėjų. Manome, kad trūkumą geriausiai rodo kaina, t. y. jei kažko tikrai trūksta – esame pasiruošę už tai mokėti didesnę kainą. Atlyginimo dydis turėtų būti pagrindinis kriterijus vertinant, ar trūksta atitinkamos profesijos darbuotojų Lietuvai, ar ne.
Pasibaigus kvotai darbdaviai vis dar gali atsivežti darbuotojus, tačiau pirmiausiai turi pasiūlyti darbą Lietuvos piliečiams. Manome, kad pirmiausiai siūlyti darbą lietuviams yra gerai. Darbai mūsų piliečiams yra mūsų prioritetas. Lietuvoje šiuo metu yra apie 150 tūkst. registruotų bedarbių. Daugiausia regionuose, bet darbdaviai galėtų darbinti ir kituose regionuose gyvenančius Lietuvos piliečius vietoj iš centrinės Azijos ar net Bangladešo atsivežamų. UTPĮ 58 straipsnio, nustatančio užsieniečių atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagrindus, 6 punkte nurodyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo šios pareigos, jeigu jis yra Europos Sąjungos (toliau – ES) arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo su visais pakeitimais jam taikomi siunčiančiosios valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktai, tačiau nėra pasakyta, ką užsienietis turėtų pateikti, jeigu jam netaikomas minėtas reglamentas. UTPĮ 58 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jie atvyksta į Lietuvą dirbti ir jų profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą bei nėra išnaudota kvota. UTPĮ 59 straipsnyje nustatyta, kad leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos poreikius, ir nėra nurodoma, į ką atsižvelgiama, kai leidimas dirbti išduodamas į Lietuvą iš trečiosios šalies laikinai dirbti komandiruojamam užsieniečiui.
UTPĮ 61 straipsnyje yra nustatyta, kad leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduotas iki vienerių metų, nurodant užsieniečio darbą ir įmonę, įstaigą, organizaciją arba fizinį asmenį, pas kurį užsienietis dirbs, arba įmonę, įstaigą ar organizaciją, į kurią užsienietis yra komandiruojamas. UTPĮ 61¹ straipsnyje yra nustatyta, kada Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kada atsisako priimti šį sprendimą ir kada priimtas sprendimas yra panaikinamas. UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad UTPĮ 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis, teisėto buvimo laikotarpiu turi teisę dirbti, jeigu jis turi leidimą dirbti arba atitinka UTPĮ 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatoje, reglamentuojančioje užsieniečio, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 44¹ straipsnio pagrindu, nėra aiškiai nurodyta, kad ji taikoma tik užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi buvo išduotas UTPĮ 44¹ straipsnio pagrindu. UTPĮ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį teikia Užimtumo tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą. UTPĮ 62 straipsnio 9 dalyje nurodyti atvejai, kada darbdavys, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, dėl naujo leidimo dirbti ar sprendimo priėmimo gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo Užimtumo tarnybos sprendimo.
UTPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti atsisakymo išduoti leidimą dirbti pagrindai, o 2 dalies 5 ir 9 punktuose – leidimo dirbti panaikinimo pagrindai, kai užsienietis naudojasi teise dirbti, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje. UTPĮ 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, ir laikinosios apsaugos gavėjai, pateikę prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ar 10 punkte nurodytu pagrindu, turi teisę dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. UTPĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, Migracijos departamentas išduoda leidimus laikinai gyventi arba skaitmeninį dokumentą, suteikiantį teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – skaitmeninis leidimas gyventi), tačiau nenumatyta, kad tokiems užsieniečiams leidimas laikinai gyventi arba skaitmenis leidimas gyventi gali būti keičiamas. Taip pat UTPĮ šiuo metu nenustatyta, kad skaitmeninis leidimas gyventi yra prilyginamas leidimui laikinai gyventi. UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kokiais atvejais užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra nustatyta, kad į Lietuvos Respubliką gali būti uždrausta atvykti, jeigu jis neįvykdė mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų mokestinių prievolių.
UTPĮ 138 straipsnyje nustatyti skundo padavimo terminai, tačiau nėra nustatyta, kad sprendimo vykdymas sustabdomas, kol nepasibaigia skundo padavimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymui nustatyti terminai. UTPĮ 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundo padavimas dėl leidimo gyventi panaikinimo automatiškai sustabdo apskųsto sprendimo vykdymą, išskyrus tuos atvejus, kai leidimas gyventi buvo panaikintas dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. UTPĮ 140²⁶ straipsnyje nustatyta, kad, kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 16 straipsnyje nustatyta Užimtumo tarnybos kompetencija. UĮ 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad Užimtumo tarnyba išduoda leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus UTPĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. UĮ 30¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, ką Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo filialai, kurių steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimas, turi pateikti darbo ieškančiam trečiosios šalies piliečiui – darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpiau kaip 6 mėnesiams mokant atitinkamo dydžio darbo užmokestį. Šios nuostatos yra suderintos su UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu. UĮ nenumatyta darbdavių atsakomybė už UTPĮ nurodyto dydžio darbo užmokesčio nemokėjimą trečiosios šalies piliečiui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnį „Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas“ atsakomybė gali būti taikoma tik darbdavio juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Tačiau šis pažeidimas nesukelia papildomų pasekmių darbdaviui toliau įdarbinant trečiųjų šalių piliečius. Pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio veiksmai, kai jis nepateikia dokumentų, patvirtinančių užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su užsieniečio atliekamu darbu, arba užsieniečio turimos vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirties per pastaruosius 3 metus, susijusios su atliktinu darbu, jeigu darbdavys Migracijos departamentui arba Užimtumo tarnybai teikė patvirtinimą, kad užsienietis atitinka vieną iš nurodytų sąlygų. Pagal UĮ 57 straipsnio 4 dalį užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio veiksmai, kai įdarbinamas užsienietis, neturintis Migracijos departamento leidimo keisti darbdavį, tačiau tokiu pažeidimu nelaikomas darbo funkcijos pakeitimas neturint atitinkamo leidimo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir, kokių teigiamų rezultatų laukiama. Atsižvelgiant į tai, kad apie nutrauktą darbo sutartį su užsieniečiu, kuriam išduota nacionalinė viza arba leidimas laikinai gyventi, darbdavys turi pranešti kelioms institucijoms, siekiant mažinti administracinę naštą, siūloma atsisakyti UTPĮ 21¹ straipsnio 1 punkte ir 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos pareigos darbdaviams pranešti Migracijos departamentui apie nutrauktą darbo sutartį su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi.
Atitinkamai siūloma UTPĮ 62 straipsnio 8 dalyje numatyti, kad darbdaviai informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, taip pat ir informaciją apie nutrauktą darbo sutartį su užsieniečiu, teikia ne tik Užimtumo tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai, bet ir Migracijos departamentui. 2022 m. birželio 30 d. priimtame UTPĮ pakeitime keičiant UTPĮ 26 straipsnį nebuvo nuosekliai išvardintos visos užsieniečių, kuriems taikoma išimtis, kategorijos, todėl siūloma patikslinti UTPĮ 26 straipsnio 2 dalį nustatant, kad išimtis dėl UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytų sąlygų netaikymo būtų taikoma ne tik užsieniečiui išduodant leidimą laikinai gyventi, kai jis pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, bet ir išduodant leidimą nuolat gyventi tais pačiais pagrindais.
UTPĮ 44¹ straipsnio 5 dalyje, kuri taip pat buvo pakeista 2022 m. birželio 30 d. priimtu UTPĮ pakeitimu, siūloma patikslinti nuostatas, jas suvienodinant su UTPĮ 36 straipsnio 2¹ dalies nuostatomis, ir vietoje formuluotės „per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus“ naudoti tikslesnę formuluotę „kol nuo pirmą kartą išduoto leidimo laikinai gyventi šio UTPĮ straipsnio pagrindu išdavimo nėra praėję 12 mėnesių“, taip pat aiškiai nurodyti, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio UTPĮ straipsnio pagrindu, reikalavimas gauti Migracijos departamento leidimą keisti darbdavį, jeigu netekęs darbo per 6 mėnesius užsienietis ketina pradėti dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, taikomas, tik kol nuo pirmą kartą išduoto leidimo laikinai gyventi šio UTPĮ straipsnio pagrindu išdavimo nėra praėję 12 mėnesių, taip pat nustatyti, kad šio straipsnio pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis pas jį įsipareigojusį įdarbinti darbdavį gali atlikti ir kitą darbo funkciją.
Be to, siekiant išvengti klaidingo nuostatos interpretavimo, siūloma patikslinti UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatą, aiškiai nurodant, kad tik užsieniečiai, kuriems leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą (ketinantiems dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą), turi teisę dirbti ir pas kitą darbdavį, kai nėra keičiamas užsienietį įdarbinti įsipareigojęs darbdavys. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, auga užsieniečių, nevykdančių Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje nustatytų pareigų, t. y. laiku ir tiksliai neįvykdo mokestinių prievolių, laiku nepateikia ar visai nepateikia mokesčių deklaracijų, neapskaičiuoja ir nesumoka mokesčių ir pan., skaičius.
Užsieniečių, vykdančių individualią veiklą, 2021 m. mokestiniu laikotarpiu buvo 5 543, iš jų 874 dar nėra pateikę metinės pajamų mokesčio deklaracijos, o 2022 m. mokestinį laikotarpį buvo 9 619, iš jų 1 960 dar nėra pateikę metinės pajamų mokesčio deklaracijos. Pavyzdžiui, 88 iš 557 užsienio asmenų, vykdančių tik pavežėjimo individualią veiklą, nėra pateikę pajamų mokesčio deklaracijų už 2021 metų mokestinį laikotarpį, o už 2022 metų mokestinį laikotarpį tokių asmenų yra 708 iš 1630. Taigi iš šių duomenų matoma, jog užsieniečių, nesilaikančių mokestinės drausmės (t. y. neteikiančių atitinkamų mokesčių deklaracijų ir nedeklaruojančių pajamų bei nemokančių mokesčių), padaugėjo ir galimai daugės toliau, jeigu nebus numatytos pasekmės, susijusios su užsieniečio teisine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, siūloma UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą papildyti ir nustatyti, kad užsieniečiui būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių.
Toks reglamentavimas leis atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, taip pat ir panaikinti leidimą laikinai gyventi remiantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatančia, kad leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas nustačius, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai, t. y. tais atvejais, kai užsienietis piktybiškai nevykdo savo mokestinių prievolių – mokesčio įstatymų pagrindu atsirandančios mokesčių mokėtojo pareigos teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Tuo pačiu, siekiant nuosekliai numatyti pasekmes, užsieniečiui, kuris nevykdo savo mokestinių prievolių, siūloma UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad tokiam užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiui iki 5 metų. Migracijos departamentas pastaruoju metu fiksuoja vis daugiau atvejų, kai užsieniečius įdarbinantys asmenys nesilaiko savo įsipareigojimų užsieniečiui mokėti tam tikro dydžio darbo užmokestį, užsieniečiai įdarbinami tik kelioms valandoms per dieną, tačiau darbdavys ir toliau kviečiasi užsieniečius. Siekiant užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui, UTPĮ 35 straipsnyje nustatytus atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindus siūloma papildyti nauju pagrindu – užsieniečiui būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietį kviečiantis fizinis ar juridinis asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus.
Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, siūloma nustatyti, kad užsieniečiui atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu nebūtų taikomas apribojimas dėl kito leidimo laikinai gyventi kreiptis tik praėjus 1 metams. Siekiant nuoseklaus reglamentavimo, numatant piktnaudžiaujantiems darbdaviams teisines pasekmes, atitinkamai siūloma patikslinti ir UĮ 57 straipsnį, nustatant, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu būtų laikomi ir darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis nemoka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 ir 2¹ punktuose, 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio. Valstybinei darbo inspekcijai nustačius tokį pažeidimą ir UĮ nustatyta tvarka įmonei paskyrus baudą, įmonė nebegalėtų darbinti užsieniečių, kadangi užsieniečiams, dirbantiems toje įmonėje, leidimai laikinai gyventi būtų panaikinami UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatytu pagrindu. Pažymėtina, kad taikant šį leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 2¹ dalimi, užsieniečiui suteikiamas 3 mėnesių laikotarpis, per kurį jis gali susirasti naują darbdavį. Toks teisinio reglamentavimo papildymas leis efektyviau ginti ir užsieniečio, į Lietuvą atvykusio dirbti, interesus.
Praktikoje pasitaikė situacijų, kai Migracijos departamentas, priėmęs sprendimą panaikinti leidimą gyventi, leidimą gyventi paskelbia negaliojančiu, o jeigu leidimo gyventi kortelė pateikta Migracijos departamentui – ją techniškai pažymi negaliojančia, o teismas pritaiko reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo, tokią teismo nutartį sudėtinga vykdyti, kadangi leidimas gyventi jau paskelbtas negaliojančiu valstybės informacinėse sistemose ir registruose ir techniškai pažymėtas negaliojančiu. Dėl to siūloma UTPĮ 40 ir 53 straipsniuose numatyti, kad toks užsienietis galėtų kreiptis dėl leidimo gyventi įforminimo – tokiu atveju jam leidimas gyventi būtų naujai įforminamas tokiam pačiam laikui kaip ir turėtas panaikintas leidimas gyventi. UTPĮ 53 straipsnio 2 dalyje siūloma patikslinti šiuo metu galiojančias nuostatas ir numatyti, kad leidimas nuolat gyventi išduodamas ir keičiamas 5 metų laikotarpiui, o tuo atvejui, kai leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas ir paskelbtas negaliojančiu, teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, leidimas nuolat gyventi būtų keičiamas tokiam pačiam laikui kaip ir turėtas leidimas nuolat gyventi.
Atsižvelgus į praktikoje pastebėtus darbdavių, įdarbinančių užsieniečius, kuriems išduodami leidimai laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnio pagrindu, piktnaudžiavimo atvejus, kai darbdaviai užsieniečiams nemoka darbo užmokesčio, kurį įsipareigojo mokėti, užsienietis dirba kelias valandas per dieną, darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, užsieniečius dirbti kviečiasi tokie darbdaviai, kurie nesilaiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz., neturi reikiamų licencijų ir (ar) leidimų veiklai vykdyti), siūloma:
darbuotojo, kuris sutiktų pas darbdavį dirbti kelias valandas (o ne visą darbo laiką);
a) jeigu užsienietis bus įdarbinamas licencijuojamai veiklai, įmonė turi turėti reikiamas licencijas bei atitikti licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas; pvz., įmonė, ketinanti užsienietį darbinti sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotoju, pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – TK) 8 straipsnio 1 dalį turi turėti to paties straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą; šiuo metu Migracijos departamentas neturi pagrindo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi net ir tais atvejais, kai įmonė jau viršijusi nustatytą darbuotojų skaičių turimoms transporto priemonėms; be to, praktikoje darbdavys gali turėti licenciją ar leidimą, bet dėl tam tikrų priežasčių neatitikti licencijuojamos veiklos sąlygų ir būti įspėtas apie galimą licencijos stabdymą ar naikinimą; pavyzdžiui, viena profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlyga, numatyta TK 8 straipsnio 4 dalyje, nustato, kad galiojančią licenciją turinčiam vežėjui išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą; laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone; kitaip tariant, vežėjas, neturėdamas faktiškai naudojamų licencijos kopijų, profesinės kelių transporto veiklos faktiškai ir nevykdo; kita šios veiklos sąlyga, įtvirtinta TK 8 straipsnio 6 dalyje, nustato, kad vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją; todėl UTPĮ pakeitimais siūloma nustatyti, kad būtų vertinam
a ir, ar įmonė atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas; šią informaciją Migracijos departamentas gautų iš Lietuvos transporto saugos administracijos; toks reikalavimas darbdaviams, ketinantiems darbinti užsienietį, padės užkirsti kelią tiems piktnaudžiavimo atvejams, kai įmonės įdarbinti užsieniečiai realiai dirba kitoje įmonėje nei juos įdarbinusi, dažnai tai būna net ne Lietuvos įmonės; pasinaudojus šia schema apeinami reikalavimai, taikomi laikinojo įdarbinimo įmonėms, kadangi įmonės nedeklaruoja savo veiklos kaip darbuotojų nuomos, nors realiai ją vykdo; tuo pačiu apeinami ir griežtesni reikalavimai, taikomi užsieniečių, ketinančių dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse, leidimų laikinai gyventi išdavimui;
b) darbdaviai turėtų būti nebausti pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą (ANK 541 ir 542 str.); pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą darbdaviams, baustiems pagal minėtus ANK straipsnius, netaikomos jokios pasekmės darbinant užsieniečius, todėl net Migracijos departamentui nustačius, kad įmonė nepranešė apie neįdarbintą užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, ir paskyrus ANK nustatyto dydžio baudą, įmonė ir toliau gali kviesti kitus užsieniečius;
c) nenustatomas nei vienas iš UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų – tai apimtų atvejus, kai darbdavys buvo baustas už nelegalų ar nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus arba kai darbdavys, norėdamas įdarbinti užsieniečius, Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją;
d) įmonė vykdė veiklą, kuriai kviečia užsienietį, pastaruosius 6 mėnesius; atsižvelgiant į tai, kad nustatyti piktnaudžiavimo atvejai, kai užsieniečius įmonės kviečia veiklai, kuria net neužsiima, ir tokiu atveju, išdavus leidimą laikinai gyventi, užsieniečiai dažniausiai net neįdarbinami juos įsipareigojusioje įdarbinti įmonėje, siūloma nusta
tyti, kad darbdavys turėtų įrodyti, kad jis tikrai vykdo veiklą toje srityje, kuriai kviečia užsienietį; tokiu įrodymu galėtų būti laikomos įmonės sutartys dėl darbų atlikimo ar paslaugų teikimo;
e) įmonė nėra fiktyvi ir nėra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti įmonės kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė; UTPĮ nustatyta, kad fiktyvi įmonė – tai įmonė, kurios veiklos tikslas ne vykdyti veiklą, bet sudaryti sąlygas užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi; galima užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė vertintina atsižvelgiant į tai, kiek užsieniečių, dėl kurių atvykimo įmonė tarpininkavo, neatvyko, neįsidarbino arba pažeidė teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus.
Atsižvelgus į praktikoje pastebėtus darbdavių, įdarbinančių užsieniečius, kuriems išduodami leidimai laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnio pagrindu, piktnaudžiavimo atvejus, kai darbdaviai užsieniečiams nemoka darbo užmokesčio, kurį įsipareigojo mokėti, užsienietis dirba kelias valandas per dieną, darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, užsieniečius dirbti kviečiasi tokie darbdaviai, kurie nesilaiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz., neturi reikiamų licencijų ir (ar) leidimų veiklai vykdyti), siūloma:
a) jeigu užsienietis bus įdarbinamas licencijuojamai veiklai, įm
onė turi turėti reikiamas licencijas bei atitikti licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas; pvz., įmonė, ketinanti užsienietį darbinti sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotoju, pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – TK) 8 straipsnio 1 dalį turi turėti to paties straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą; šiuo metu Migracijos departamentas neturi pagrindo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi net ir tais atvejais, kai įmonė jau viršijusi nustatytą darbuotojų skaičių turimoms transporto priemonėms; be to, praktikoje darbdavys gali turėti licenciją ar leidimą, bet dėl tam tikrų priežasčių neatitikti licencijuojamos veiklos sąlygų ir būti įspėtas apie galimą licencijos stabdymą ar naikinimą; pavyzdžiui, viena profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlyga, numatyta TK 8 straipsnio 4 dalyje, nustato, kad galiojančią licenciją turinčiam vežėjui išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą; laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone; kitaip tariant, vežėjas, neturėdamas faktiškai naudojamų licencijos kopijų, profesinės kelių transporto veiklos faktiškai ir nevykdo; kita šios veiklos sąlyga, įtvirtinta TK 8 straipsnio 6 dalyje, nustato, kad vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją; todėl UTPĮ pakeitimais siūloma nustatyti, kad būtų vertinama ir, ar įmonė atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas; šią informaciją Migracijos departamentas gautų iš Lietuvos transporto saugos administracijos; toks reikalavimas darbdaviams, ketinantiems darbinti užsienietį, padės užkirsti kelią tiems piktnaudžiavimo atvejams, kai įmonės įdarbinti užsieniečiai realiai dirba kitoje įmonėje nei juos įdarbinusi, dažnai tai būna net ne Lietuvos įmonės; pasinaudoj
us šia schema apeinami reikalavimai, taikomi laikinojo įdarbinimo įmonėms, kadangi įmonės nedeklaruoja savo veiklos kaip darbuotojų nuomos, nors realiai ją vykdo; tuo pačiu apeinami ir griežtesni reikalavimai, taikomi užsieniečių, ketinančių dirbti laikinojo įdarbinimo įmonėse, leidimų laikinai gyventi išdavimui;
b) darbdaviai turėtų būti nebausti pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą (ANK 541 ir 542 str.); pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą darbdaviams, baustiems pagal minėtus ANK straipsnius, netaikomos jokios pasekmės darbinant užsieniečius, todėl net Migracijos departamentui nustačius, kad įmonė nepranešė apie neįdarbintą užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, ir paskyrus ANK nustatyto dydžio baudą, įmonė ir toliau gali kviesti kitus užsieniečius;
c) nenustatomas nei vienas iš UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų – tai apimtų atvejus, kai darbdavys buvo baustas už nelegalų ar nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus arba kai darbdavys, norėdamas įdarbinti užsieniečius, Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją;
d) įmonė vykdė veiklą, kuriai kviečia užsienietį, pastaruosius 6 mėnesius; atsižvelgiant į tai, kad nustatyti piktnaudžiavimo atvejai, kai užsieniečius įmonės kviečia veiklai, kuria net neužsiima, ir tokiu atveju, išdavus leidimą laikinai gyventi, užsieniečiai dažniausiai net neįdarbinami juos įsipareigojusioje įdarbinti įmonėje, siūloma nustatyti, kad darbdavys turėtų įrodyti, kad jis tikrai vykdo veiklą toje srityje, kuriai kviečia užsienietį; tokiu įrodymu galėtų būti laikomos įmonės sutartys dėl darbų atlikimo ar paslaugų teikimo;
e) įmonė nėra fiktyvi ir nėra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti įmonės kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė; UTPĮ nustatyta, kad fiktyvi įmonė – tai įmonė, kurios veiklos tikslas ne vykdyti veiklą,
bet sudaryti sąlygas užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi; galima užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė vertintina atsižvelgiant į tai, kiek užsieniečių, dėl kurių atvykimo įmonė tarpininkavo, neatvyko, neįsidarbino arba pažeidė teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus. Siekiant neapriboti galimybės įmonėms, kurios yra naujai įsteigtos pagal investicijų sutartis, pritraukti iš užsienio reikiamos kvalifikacijos specialistus bei laiku ir tinkamai įgyvendinti investavimo sutartyse numatytus reikalavimus, UTPĮ 44 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 8 dalis nebūtų taikoma įmonėms, kurios yra sudariusios investicijų sutartis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta tvarka arba stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatyta tvarka.
Siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo, siūloma patikslinti UTPĮ 44 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad, kai pasibaigia užsieniečio darbo santykiai, jis privalo išvykti iš Lietuvos, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi teisę teisėtai būti Lietuvoje UTPĮ 11 straipsnio 2–5 dalyse ir 50 straipsnio 2¹ dalyje nustatytais atvejais arba kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į UTPĮ projektu siūlomus UTPĮ 44 straipsnio pakeitimus, turi būti tikslinamas ir UĮ – šio Įstatymo 30¹straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos turi būti suderintos su UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytomis sąlygomis, be to, siūloma UĮ 30¹ straipsnį papildyti nauja 6 dalimi, numatančia, kad užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys arba visi darbdaviai, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, privalo atitikti UTPĮ 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas. Be to, UĮ 30¹ straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad Statistikos departamento pavadinimas pakeistas į Valstybės duomenų agentūros, Statistikos departamento pavadinimas pakeičiamas į Valstybės duomenų agentūros, suvienodinamos sąvokos „trečiosios šalies pilietis“, nes šiame straipsnyje reglamentuojamos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos tik trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje, o ne visiems užsieniečiams.
UĮ 57 straipsnio 1 dalis tikslinama siekiant nustatyti, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu būtų laikomi darbdavio veiksmai, kai jis atsakingoms institucijoms nepateikia dokumentų, įrodančių užsieniečio kvalifikaciją ir jo darbo patirtį, susijusią su atliktinu darbu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad trečiosios šalies pilietis darbo funkciją gali pakeisti ir dirbdamas pas tą patį darbdavį, siūloma patikslinti ir UĮ 57 straipsnio 4 dalį, numatant galimybę darbdavį nubausti ne tik dėl to, kad įdarbino užsienietį, neturintį Migracijos departamento leidimo keisti darbdavį, bet ir todėl, kad pakeitė įdarbinto užsieniečio funkciją, neturėdamas Migracijos departamento leidimo. Atsižvelgiant į tai, kad Statistikos departamento pavadinimas pakeistas į Valstybės duomenų agentūros, tikslinamas UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis ir 62 straipsnio 5 dalis. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ skirtingai vartojamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimas ir nėra įvestas trumpinys, tikslinami UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto e papunktis, 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 62 straipsnio 8 dalis, 62¹straipsnio 4 dalis ir 103 straipsnio 2 dalis.
UTPĮ projektu siūloma pakeisti UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį atsisakant darbo rinkos testo – užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams vertinimo – ir papildant griežtos kvotos sąlyga – leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduotas, jeigu nėra pasiektas didžiausias leistinas tais kalendoriniais metais UTPĮ 57¹ straipsnyje nustatyta tvarka nustatytas užsieniečių, kurie gali atvykti į Lietuvos Respubliką dirbti, skaičius (kvota). Atsižvelgiant į šį pakeitimą, turi būti tikslinamas UĮ 16 straipsnis, kuriame įvardinamos Užimtumo tarnybos kompetencijos. UTPĮ projektu siūloma pakeisti 44 straipsnio 2 dalį išbraukiant kvotą pagal trūkstamų profesijų sąrašą ir patikslinant, kad 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis papildomai netaikomas užsieniečiui, kuriam suteikta laikinoji apsauga, ir užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu dėl UTPĮ 130¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.
Tuo pačiu siūloma papildyti UTPĮ 44 straipsnį naujomis 2¹ ir 2² dalimis, kurios nustatytų kvotos netaikymo išimtis:
a) kvota netaikoma užsieniečiui, kuris pabaigė studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą Lietuvoje ir ketina dirbti arba kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga, arba kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu dėl UTPĮ 130¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių;
b) išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu galės būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal aukštą pridėtinę vertę kuriančią profesiją ir dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota. Atsižvelgiant į siūlymą atsisakyti darbo rinkos testo, atitinkamai tikslinama ir UTPĮ 44 straipsnio 6 dalis, UTPĮ 35 straipsnis papildomas nauju atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindu – jeigu įmonė išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo laikinųjų įmonių sąrašo tuo atveju, kai užsienietį ketinama darbinti pagal laikinojo darbo sutartį.
Atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus dėl leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu išdavimo, atsisakymo išduoti ar pakeisti pagrindų, atitinkamai tikslinamas ir UTPĮ 50 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ 35 straipsnis papildomas nauju 20 punktu, kuriame nustatomas naujas atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindas – išnaudota kvota, kuris neturėtų būti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindu, UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslinamas, jame daroma nuoroda į UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatytus atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindus. Kadangi siūloma atsisakyti darbo rinkos testo, siūloma pripažinti netekusiu galios leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, kai panaikinamas Užimtumo tarnybos priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Kartu UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą siūloma papildyti dviem naujais papunkčiais – numatyti, kad leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas, jeigu užsieniečio darbdavys prarado licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti arba nebeatitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygų, kai užsienietis įdarbintas licencijuojamai veiklai, ir jeigu yra išbrauktas iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, kai užsieniečio darbdavys yra laikinojo įdarbinimo įmonė.
UTPĮ 50 straipsnio 2¹ dalį siūloma papildyti numatant, kad Migracijos departamentui nustačius, jog užsieniečio leidimas laikinai gyventi turėtų būti panaikintas ir dėl to, kad darbdavys pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, užsienietis būtų informuojamas apie galimybę per tris mėnesius pakeisti darbdavį. Lietuva rizikuoja užstrigti vidutinių pajamų spąstuose, jei ir toliau būtų siekiama konkuruoti pigia darbo jėga. Atlyginimo dydis turėtų būti pagrindinis kriterijus vertinant, ar trūksta atitinkamos profesijos darbuotojų Lietuvai, ar ne. Nustatant griežtą užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą dirbti, kvotą tikimasi padėti Lietuvos verslui pereiti nuo konkurencijos mažesne kaina (pigios darbo jėgos grįstos ekonomikos) prie konkurencijos geresne kokybe (aukštos pridėtinės vertės ekonomikos). Tam reikia aukštos kvalifikacijos specialistų bei talentų, kurių atsivežimas ir būtų skatinamas siūlomu nauju teisiniu reguliavimu.
Siūlomi UTPĮ 57¹ straipsnio pakeitimai:
Siūlomi UTPĮ 57¹ straipsnio pakeitimai:
Siekiant aiškumo siūloma UTPĮ 58 straipsnio 6 punktą papildyti nustatant, kokį dokumentą turi pateikti užsienietis, į Lietuvą dirbti komandiruojamas ES arba ELPA valstybėje narėje įsteigtos įmonės, kai jam netaikomas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Užsieniečiai, besinaudojantys UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvoje metu, į Lietuvos Respubliką atvyksta turėdami kitų ES valstybių narių išduotas nacionalines vizas arba leidimus laikinai gyventi, tačiau Lietuvos institucijos neturi reikiamų priemonių, kuriomis būtų galima automatiškai patikrinti informaciją apie kitų ES valstybių narių išduotų dokumentų galiojimą. Vykdant detalesnes patikras, kurios užtrunka ilgai dėl to, kad reikia sulaukti atsakymo iš dokumentą išdavusios valstybės atsakingų institucijų, nustatyta, kad dažnai užsieniečiai į Lietuvą atvyksta turėdami jau panaikintus dokumentus.
Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad teisę dirbti trumpalaikio buvimo metu turėtų tik užsieniečiai, kurie yra:
a) komandiruojami dirbti į Lietuvą ES arba ELPA valstybėje narėje įsteigtos įmonės;
b) su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos nariai;
c) atvyksta į Lietuvą ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui per metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;
d) atvyksta į Lietuvą užsiimti šio UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojai arba tyrėjai;
e) atvyksta į Lietuvą užsiimti teisėta veikla ir yra įmonės dalyviai arba vadovai;
f) yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiai, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti (įskaitant nurodytoje valstybėje įsteigtos įmonės komandiruojamą laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo) ar užsiimti kita teisėta veikla. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, atitinkamai tikslinami UTPĮ 57, 58, 61, 63 straipsniai atsisakant leidimo dirbti išdavimo, atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagrindų užsieniečiams, ketinantiems dirbti trumpalaikio buvimo metu.
Atsižvelgiant į siūlymą atsisakyti darbo rinkos testo, atitinkamai tikslinamas ir UTPĮ 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustatant, kad užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, ir laikinosios apsaugos gavėjai, pateikę prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ar 10 punkte nurodytu pagrindu, turi teisę dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį). Atsižvelgiant į praktikoje iškilusias problemas, siūloma patikslinti UTPĮ 95 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad leidimas laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu gali būti ir išduodamas, ir keičiamas. Be to, atsižvelgiant į problemas dėl laikinosios apsaugos turėtojams išduoto skaitmeninio dokumento nepripažinimo kaip tinkamo dokumento asmens tapatybei patvirtinti, siūloma papildyti UTPĮ 95 straipsnio 1 dalį nurodant, kad skaitmeninis dokumentas, išduodamas laikinosios apsaugos gavėjui, yra prilyginamas leidimui laikinai gyventi. Siekiant užtikrinti užsieniečio teisę apskųsti sprendimą, siūloma UTPĮ 138 straipsnyje nustatyti, kad sprendimų, priimtų pagal UTPĮ, vykdymas sustabdomas tol, kol nėra pasibaigęs sprendimo apskundimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo terminas, o kai skundas paduotas, kol nėra išspręstas skundo priėmimo teisme klausimas, išskyrus tuos atvejus, kai leidimas gyventi buvo panaikintas dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal UTPĮ gali būti priimami labai įvairūs sprendimai, siūloma jų nevardyti, o formuluoti bendrą nuostatą dėl sprendimo vykdymo stabdymo, kol nepraėjo sprendimų apskundimo, reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo terminas ar kol neišspręstas skundo priėmimo teisme klausimas.
Praktikoje pastebimi piktnaudžiavimo atvejai, kai, Migracijos departamentui nustačius, kad užsienietis nebeatitinka leidimo gyventi išdavimo sąlygų (pvz., užsienietis, gavęs leidimą gyventi darbo pagrindu), ir panaikinus leidimą, užsienietis teikia skundą, kuris akivaizdžiai nepagrįstas, teismui vien tik tam, kad galėtų likti Lietuvos Respublikoje kaip galima ilgiau. Bylinėjimasis trunka kelis mėnesius ar net ilgiau ir per tą laikotarpį užsienietis stengiasi įteisinti savo buvimą (prašo leidimo laikinai gyventi kitais pagrindais). Atsižvelgiant į tai, siūloma netaikyti automatinio apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo ir pripažinti netekusiu galios UTPĮ 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Užsienietis, kuris skųs sprendimą galės teismo prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo (taikymas ir terminai nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme). Jeigu priemonės bus pritaikytos, jis galės ginčo nagrinėjimo metu likti Lietuvoje (kol galios jo leidimas laikinais gyventi), o jeigu priemonių nepritaikys, turės išvykti ir sprendimo laukti ne Lietuvoje. Atitinkamai tikslinamas ir UTPĮ 140²⁶ straipsnis, numatant, kad, kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais. Siūloma nustatyti, kad Įstatymų projektų nuostatos, susijusios su imigracijos taisyklių griežtinimu bei laikinosios apsaugos turėtojams išduodamais dokumentais, įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių kvota nustatoma kalendoriniams metams, siūloma nustatyti, kad nuostatos, susijusios su kvotos mechanizmo pakeitimais, įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Kadangi pakeitimai, susiję su darbdavio pranešimais apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, taip pat apie nutrauktą darbo sutartį su užsieniečiu, reikalauja informacinių sistemų tobulinimo, siūloma nustatyti, kad jie įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Griežtos kvotos trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems darbo pagrindu, poveikis Tikėtinas tik teigiamas poveikis: 1) daugiau aukštos kvalifikacijos asmenų ir talentų Lietuvos darbo rinkoje; 2) ribota pigios darbo jėgos imigracija; 3) auganti ekonomika dėl aukštos kvalifikacijos asmenų ir talentų didėjimo; 4) kolektyvinių sutarčių plėtra, savireguliacija; 5) trečiųjų šalių piliečių apsauga nuo dempingo. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus įstatymus, bus sugriežtintos užsieniečių įdarbinimo sąlygos bei taikomi papildomi reikalavimai užsieniečius ketinantiems įdarbinti darbdaviams. Ketinančios įdarbinti užsienietį įmonės turės pateikti papildomą informaciją apie savo vykdomą veiklą toje srityje, kurioje ketina įdarbinti užsienietį.
Įstatymų priėmimas turės teigiamą įtaką sąžiningam, atsakingam ir skaidriam verslui ir jo plėtrai: 1) galimybė neribotai užpildyti trūkstamas darbo vietas aukštos kvalifikacijos darbuotojais; 2) perėjimas nuo konkurencijos mažesne kaina (pigios darbo jėgos grįstos ekonomikos) prie konkurencijos geresne kokybe (aukštos pridėtinės vertės ekonomikos); 3) kolektyvinių sutarčių plėtra, savireguliacija. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti įstatymus į teisinę sistemą, keisti kitų įstatymų nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus įstatymus, reikės pakeisti:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymą Nr.
1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1V-799 „Dėl Skaitmeninio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. A1-139 „Dėl Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. A1-133 „Dėl Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
7Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. A1-545 „Dėl Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Migracijos departamentas turės pasirašyti susitarimus dėl duomenų teikimo. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti. 1. Įsigaliojus UTPĮ ir UĮ pakeitimų nuostatoms, institucijoms 2024 m. reikės skirti piniginių lėšų, iš kurių turės būti atlikti šie darbai:
Eur;
Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „leidimas laikinai gyventi“, „atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai“, „užsienietis“, „užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“, „kvota“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Įstatymų projektai parengti pagal aktualias UTPĮ ir UĮ redakcijas. Jie bus atitinkamai pakoreguoti, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas priims šiuo metu Seime svarstomus minėtų įstatymų pakeitimus (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105², 105³,105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ straipsnių ir priedo pakeitimo ir 140¹⁶ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2797 ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas). [¹] https://www.researchgate.net/publication/344242830_Vidutiniu_pajamu_spastu_politiniai_veiksniai_Baltijos_salyse_TRAPPOLI [²] 2023 m. Migracijos metraštis [³] https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/DDN-20230330-3 [⁴] 2023 m. Migracijos metraštis [⁵] https://ses.library.usyd.edu.au/handle/2123/14853 https://www.sup.org/books/title/?id=27762 https://www.researchgate.net/publication/344242830 https://naujienos.vu.lt/spectrum-vidutiniu-pajamu-spastai-ir-baltijos-salys-istrigs-prasoks-o-gal-jau-prasoko/)
28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59,
įstATYMO PROJEKTO 2024-04-18 Nr. XIVP-3635 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir keičiamas įstatymas) 21¹ straipsnio 1 punktą darbdavys privalo informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Pažymėtina, kad aptariama projekto nuostata yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 21¹straipsnyje „Duomenų pranešimas apie užsienietį, turintį nacionalinę vizą“, šio straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatoma ir švietimo įstaigos arba priimančio subjekto pareiga informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo, savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, o taip pat siekiant atskirti aptariamą projekto nuostatą nuo analogiškos nuostatos, nustatytos projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 1 punkte po žodžio „užsieniečio“ įrašytini žodžiai „turinčio nacionalinę vizą“. 2.
straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio matyti, kad pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygų netaikymo apimtį užsienietis, kuriam „išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu“ (kai jis pagal Pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo) būtų prilyginamas užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, kai jam yra nustatyta globa, suteikta laikinoji apsauga ir pan., nes visiems šiems asmenims būtų netaikomos šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Neaišku, ar iš tiesų to yra siekiama teikiamu projektu, nes iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projektu tikslinant keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį buvo siekiama, kad išimtis dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose (o ne 26 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose) nustatytų sąlygų netaikymo būtų taikoma tiek užsieniečiui išduodant leidimą laikinai gyventi, kai jis pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, tiek ir išduodant leidimą nuolat gyventi tais pačiais pagrindais. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatoje „išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio
jungtuką „ar“, kadangi užsieniečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas pagal atskirus keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus pagrindus. 4.
keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą užsieniečiui leidimas gyventi galėtų būti neišduodamas, jei jis, be kita ko, „nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių“. Svarstytina, ar ši teikiamo projekto nuostata yra pakankamai tiksli, nes tame pačiame punkte minima „mokestinė nepriemoka“ pagal Mokesčių administravimo įstatyme pateiktą jos apibrėžtį („mokestinė nepriemoka - mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos“) iš esmės yra mokesčio įstatyme nustatytos mokestinės prievolės nevykdymo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostatoje „nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių“ prieš žodį „mokesčius“ nereikėtų įrašyti žodį „kitų“. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte vietoj žodžių „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo
patikslintas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktis, 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto b papunktis, 63 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 140⁵ straipsnio 1 dalies 8 punktas. 6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktas dėl analogiškų priežasčių, nurodytų šios išvados 1 pastaboje, po žodžio „užsieniečio“ pildytinas žodžiais „turinčio leidimą laikinai gyventi“. 7.
aptariamas naujai įforminamo leidimo laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju (kai leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų) galiojimo laikotarpis. 8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje analogiškiems darbdavio įsipareigojimams nustatyti vartojamos skirtingos formuluotės –
„įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį <...> visą
darbo laiko normą“ bei „įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“. Siekiant teisinio aiškumo formuluotes reikėtų suvienodinti. Mūsų vertinimu formuluotė „įdarbinti užsienietį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“ yra tikslesnė ir aiškesnė. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose aptarta formuluotė yra vartojama. 9. Tikslintina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje pateikta nuoroda į „šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą“ - turėtų būti teikiama nuoroda tik į šio punkto a ir b papunkčius. 10. Atsižvelgiant į tai, kad kvotos nustatymo ir naudojimo taisyklės yra nustatytos tik projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 57¹straipsnyje, projekto 8 straipsnio
„kvotos išnaudojimą“ bei „papildomą kvotą“ reikėtų pateikti nuorodas į
atitinkamas keičiamo įstatymo 57¹straipsnio dalis. 11. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktas yra pripažįstamas netekusiu galios nuo 2025 m. sausio 1 d., siūlytume projekto 10 straipsnio 6 dalimi pakeisti keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2¹ dalį (joje atsisakyti nuorodos į pripažįstamą netekusiu galios keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą).
Pritarus šiai pastabai atitinkamai reikėtų patikslinti projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas įstatymo įsigaliojimo taisykles. 12. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „pritaiko“ įrašytinas žodis „pritaikė“. 13. Nėra aišku, kodėl pagal projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalį trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu užsienietis galėtų dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka tik dvi įstatymo 58 straipsnio 10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą sąlygas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodomas žymiai platesnis ratas užsieniečių, turinčių teisę dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu. 14. Projekto 19 straipsnio
nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio“ įrašant žodį „kito“. 15. Projekto 29 straipsnio 2 dalyje po žodžių ir skaičiaus „Šio įstatymo 1“ įrašytinas žodis „straipsnis“. 16. Projekto 29 straipsnio
derinama su šio straipsnio 2 dalimi arba jos nuostatos formuluojamos analogiškai kaip numatyta projekto 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte, nes pavyzdžiui, įstatymo 2, 9 straipsniai įsigalios kitą dieną po priimtų įstatymo pakeitimų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, todėl teikti nuorodą į vėlesnį šių nuostatų įgyvendinimą nereikėtų. 17. Projekto 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžių „nurodytų straipsnių“ įrašytini žodžiai „ar jų dalių“. 18.
žodžio „pasikeitimų“ įrašytinas žodis „pakeitimų“. 19. Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1573, pagal kurį Lietuvos Respublikoje veikiantys apygardų administraciniai teismai yra sujungti į vieną Regionų administracinį teismą bei siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą,137 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 ir 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalį, 140¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, 140²⁵ straipsnio 1 dalį, 140²⁶ straipsnio 2 dalį, 140²⁷ straipsnį ir kitas nuostatas, kuriuose teikiama nuoroda į atitinkamą apygardos administracinį teismą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0
5) 209 6376, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0
5) 209 6850, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 49⁵, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 128, 133, 137, 138, 139, 140¹,
2024-06-14 Nr. XIVP-3635(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnį 5¹ dalimi ir joje nustatyti: „Šio straipsnio 5 dalyje nenustatytais atvejais, jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl užsieniečio teisinės padėties ar vykdydamas užsieniečio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. Tokiu atveju Migracijos departamentas sustabdo sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties priėmimo terminą, kol bus gauta Valstybės saugumo departamento išvada dėl grėsmės valstybės saugumui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. <...>.“ Vertinant šią projekto nuostatą pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Migracijos departamentas yra įgaliotas priimti įvairius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, pavyzdžiui sprendimus dėl nacionalinės vizos išdavimo, dėl pažymėjimo, patvirtinančio Europos Sąjungos piliečio teisę laikinai ar nuolat gyventi išdavimo, leidimo gyventi šalyje ar leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo Europos Sąjungos piliečio šeimos nariui ir pan., t. y. atvejais, kurie nenumatyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 5 dalyje.
Taigi, aptariamoje nuostatoje nustačius, kad Migracijos departamentas gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo „šio įstatymo 5 dalyje nenustatytais atvejais“, tai reikštų, kad Migracijos departamentas į Valstybės saugumo departamentą galėtų kreiptis ne tik priimdamas sprendimus, nurodytus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, bet ir priimdamas visus kitus sprendimus dėl užsieniečio teisinės padėties, kuriuos jis yra įgaliotas priimti pagal galiojantį įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių, sąvokos (formuluotės), susijusios su konstitucinių žmogaus teisių įgyvendinimu, jų ribojimu, turi būti itin aiškios, apibrėžtos ir suprantamos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d. ir 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5¹ dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria valstybės institucijai yra suteikiami įgaliojimai, galintys, be kita ko, turėti įtakos asmenų, kurių atžvilgiu jie yra įgyvendinami, teisėms, iš esmės nenustatant, kokiais atvejais ir priimant kokius sprendimus šie įgaliojimai gali būti įgyvendinami, vertintinas kaip neatitinkantis teisinio aiškumo ir tikrumo principų, kurie yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Kiek tai susiję su kitomis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5¹ dalies nuostatomis (jeigu būtų nuspręsta, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą pastabą dėl jos prieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės principui, Migracijos departamento teisę kreiptis Valstybės saugumo departamentą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui įvertinimo nustatyti atskirose įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatose, reglamentuojančiose konkrečių Migracijos departamento priimamų sprendimų dėl užsieniečio teisinės padėties, priėmimą), atkreiptinas dėmesys į ilgą – iki 2 mėnesių terminą, per kurį pagal aptariamą projekto nuostatą turi būti pateikta Valstybės saugumo departamento išvada dėl asmens grėsmės valstybės saugumui ir atitinkamai tokiam pačiam laikotarpiui sustabdytas sprendimo dėl užsieniečio teisinės priėmimo terminas.
Manome, kad tokios trukmės terminas būtų neproporcingas, lyginant jį, pavyzdžiui su maksimaliu 28 darbo dienų terminu, numatytu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 5 dalyje, per kurį turi būti įvertinta užsieniečio grėsmė valstybės saugumui, išduodant jam leidimą gyventi. 2. Tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies redakcija, atsižvelgiant į
įsigaliojusius šios dalies pakeitimus. 3. Tikslintina projekto 6 straipsnio keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 21 punkte pateikta nuoroda, t. y, vietoj nuorodos į „šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 dalį“ įrašytina nuoroda į „šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą“. 4. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1¹ dalyje vietoj formuluotės „šio Įstatymo 44 straipsnio“ įrašytina formuluotė „šio straipsnio“. 5.
įstatymo 53 straipsnio 8 dalis: vietoj formuluotės „Asmenims, kuriems sukako
derėtų su Pilietybės įstatymo 18 straipsnio nuostatomis ir kuriai pagrindinis komitetas pritarė, tačiau projektas nebuvo atitinkamai pakeistas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama išvadą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2260 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3352, 2024 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 245 1.2. papunkčiu taip pat pasiūlė vienodai reglamentuoti keičiamame įstatyme ir Pilietybės įstatyme nurodytas išimtis, kai netaikomas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą); vietoj formuluotės „asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyti individualieji pagalbos poreikiai“ įrašytina formuluotė
„asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos
pagrindų įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyti individualieji pagalbos poreikiai“; vietoj formuluotės „šio Įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje“ įrašytina formuluotė „šio straipsnio 6 dalyje“. 6. Projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas tikslintinas, atsižvelgiant į priimtus šio punkto pakeitimus (vietoj nuorodos į „Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ar 10 punktą“ teikti nuorodą į „Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 10 punktą“ bei vietoj žodžių „ir verstis individualia veikla“ įrašyti žodžius „ar vykdyti savarankišką veiklą“.) 7.
Svarstytina, ar projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 133 straipsnio 1 dalis, neturėtų būti patikslinta analogiškai, kaip projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 11 punktas, vietoj žodžių „ar neįvykdė mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių“ įrašant žodžius „arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų“. 8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 33 straipsnio 1 dalimi pripažinus netekusiu galios įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame buvo numatytas automatinis apskųsto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi sustabdymas, projekto 32 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 138 straipsnio
reiškia, kad ši nuostata turėtų būti taikoma dėl visų sprendimų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarpusavyje nedera keičiamo įstatymo 139 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios automatinį sprendimų vykdymo sustabdymą, su keičiamo įstatymo 138 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia automatinio sprendimo vykdymo sustabdymo išimtį, kai sprendimas yra priimtas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 32 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje po žodžių „Kol nėra pasibaigęs sprendimo“ įrašyti žodžius „panaikinti leidimą laikinai gyventi“.
Taip pat svarstytina, ar projekto 32 straipsniu pildomos keičiamo įstatymo 138 straipsnio 3 dalies nereikėtų patikslinti, po žodžių „nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl apskųsto sprendimo“ įrašant žodžius „vykdymo sustabdymo“, atsižvelgiant į tai, kad teismas gali pritaikyti įvairias reikalavimo užtikrinimo priemones. 9. Projekto 39 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į numatomą teikiamo projekto priėmimo datą (2024 m. birželio 20 d.), siūlytume atsisakyti projekto nuostatų, kurios turėtų įsigalioti iš karto po įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre, t. y., likus kelioms dienoms iki teikiamo įstatymo projekto įsigaliojimo datos – 2024 m. liepos 1 d. 10. Pagal projekto 39 straipsnio 2 dalį įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalys turėtų įsigalioti 2025 m. sausio 1 d. Svarstytina, ar projekto 23 straipsnio 3 dalis, kuria yra keičiama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 5 dalis, neturėtų įsigalioti įstatymo projekto įsigaliojimo dieną, nes iš esmės identiška įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 5 dalis, galioja jau šiuo metu. Svarstytina ir tai, ar 2025 m. sausio 1 d. neturėtų įsigalioti ne tik įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, bet ir šio straipsnio 5 dalis (tuomet atitinkamai reikėtų tikslini ir projekto
dalies 1 punktas, vietoj skaičiaus ir žodžių „1 dalyje nurodytus šio įstatymo straipsnius ar jų dalis“ įrašant skaičius ir žodžius „2 ir 3 dalyse nurodytų šio įstatymo straipsnių ar jų dalių“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0
5) 209 6376, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0
5) 209 6850, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138,
2024-05-22
pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Jonas Jarutis, Raimondas Lopata, Vytautas Mitalas, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Gediminas Kazėnas, padėjėja Jovita Dalgedaitė.
Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės patarėja Rasa Malaiškienė, Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk, Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė ir patarėja Danutė Petrauskienė, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Talentų politikos grupės vyr. patarėjas Linas Kadys, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas, Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė ir patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidentas Romas Austinskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Tomas Garuolis ir Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, Lietuvos darbdavių konfederacijos viceprezidentė Aurelija Maldutytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-181 (21¹) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir keičiamas įstatymas) 21¹ straipsnio 1 punktą darbdavys privalo informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Pažymėtina, kad aptariama projekto nuostata yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 21¹straipsnyje
„Duomenų pranešimas apie užsienietį, turintį nacionalinę vizą“, šio
straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatoma ir švietimo įstaigos arba priimančio subjekto pareiga informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo, savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, o taip pat siekiant atskirti aptariamą projekto nuostatą nuo analogiškos nuostatos, nustatytos projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsnio 1 punkte po žodžio „užsieniečio“ įrašytini žodžiai „turinčio nacionalinę vizą“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-182
2.
Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio matyti, kad pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygų netaikymo apimtį užsienietis, kuriam
„išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir
Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo) būtų prilyginamas užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, kai jam yra nustatyta globa, suteikta laikinoji apsauga ir pan., nes visiems šiems asmenims būtų netaikomos šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Neaišku, ar iš tiesų to yra siekiama teikiamu projektu, nes iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projektu tikslinant keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį buvo siekiama, kad išimtis dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose (o ne 26 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose) nustatytų sąlygų netaikymo būtų taikoma tiek užsieniečiui išduodant leidimą laikinai gyventi, kai jis pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, tiek ir išduodant leidimą nuolat gyventi tais pačiais pagrindais. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-182
straipsnio 2 dalies nuostatoje „išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu“ siūlytume vietoje jungtuko „ir“ vartoti jungtuką „ar“, kadangi užsieniečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas pagal atskirus keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus pagrindus. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-184
Pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
neišduodamas, jei jis, be kita ko, „nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių“. Svarstytina, ar ši teikiamo projekto nuostata yra pakankamai tiksli, nes tame pačiame punkte minima „mokestinė nepriemoka“ pagal Mokesčių administravimo įstatyme pateiktą jos apibrėžtį („mokestinė nepriemoka - mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos“) iš esmės yra mokesčio įstatyme nustatytos mokestinės prievolės nevykdymo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostatoje
„nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose
nustatytų mokestinių prievolių“ prieš žodį „mokesčius“ nereikėtų įrašyti žodį
„kitų“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-184
straipsnio 1 dalies 11 punkte vietoj žodžių „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktis,
punktas ir 140⁵ straipsnio 1 dalies 8 punktas. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-185
straipsnio 3 dalies 1 punktas dėl analogiškų priežasčių, nurodytų šios išvados 1 pastaboje, po žodžio „užsieniečio“ pildytinas žodžiais „turinčio leidimą laikinai gyventi“.
Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-186
straipsniu pildomo įstatymo 40 straipsnio 2¹dalyje nėra aptariamas naujai įforminamo leidimo laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju (kai leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų) galiojimo laikotarpis. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-187
straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje analogiškiems darbdavio įsipareigojimams nustatyti vartojamos skirtingos formuluotės –
„įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį <...> visą
darbo laiko normą“ bei „įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“. Siekiant teisinio aiškumo formuluotes reikėtų suvienodinti. Mūsų vertinimu formuluotė „įdarbinti užsienietį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“ yra tikslesnė ir aiškesnė. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose aptarta formuluotė yra vartojama. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-188
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje pateikta nuoroda į „šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą“
(2²) 10.
Atsižvelgiant į tai, kad kvotos nustatymo ir naudojimo taisyklės yra nustatytos tik projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 57¹straipsnyje, projekto 8 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo
„papildomą kvotą“ reikėtų pateikti nuorodas į atitinkamas keičiamo įstatymo
57¹straipsnio dalis. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-1810
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktas yra pripažįstamas netekusiu galios nuo 2025 m. sausio 1 d., siūlytume projekto 10 straipsnio 6 dalimi pakeisti keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2¹ dalį (joje atsisakyti nuorodos į pripažįstamą netekusiu galios keičiamo įstatymo
patikslinti projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas įstatymo įsigaliojimo taisykles. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-1811
straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „pritaiko“ įrašytinas žodis
„pritaikė“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-1819
straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalį trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu užsienietis galėtų dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka tik dvi įstatymo 58 straipsnio 10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą sąlygas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodomas žymiai platesnis ratas užsieniečių, turinčių teisę dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu. Nepritarti. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 621, 63, 94, 95, 103, 133, 138,
pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3635 19 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
Respublikoje, tik jeigu jis atitinka Įstatymo 58 straipsnio 6–10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą sąlygas, o ne 10 ir 13 punktuose nustatytas sąlygas, kaip nurodoma pastaboje. Aiškinamajame rašte būtent ir nurodytos tos užsieniečių kategorijos, kurios turės teisę dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-1819
įstatymo 62 straipsnio 5 dalis tikslintina, po žodžių „ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio“ įrašant žodį „kito“. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
skaičiaus „Šio įstatymo 1“ įrašytinas žodis „straipsnis“. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
pateikta nuoroda į išvardintus straipsnius turėtų būti derinama su šio straipsnio 2 dalimi arba jos nuostatos formuluojamos analogiškai kaip numatyta projekto 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte, nes pavyzdžiui, įstatymo 2, 9 straipsniai įsigalios kitą dieną po priimtų įstatymo pakeitimų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, todėl teikti nuorodą į vėlesnį šių nuostatų įgyvendinimą nereikėtų. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
žodžių „nurodytų straipsnių“ įrašytini žodžiai „ar jų dalių“. Pritarti. 18.
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
„pasikeitimų“ įrašytinas žodis „pakeitimų“. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
19Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d.
įsigaliojusį Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1573, pagal kurį Lietuvos Respublikoje veikiantys apygardų administraciniai teismai yra sujungti į vieną Regionų administracinį teismą bei siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą,137 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 ir 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalį, 140¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, 140²⁵ straipsnio 1 dalį, 140²⁶ straipsnio 2 dalį, 140²⁷ straipsnį ir kitas nuostatas, kuriuose teikiama nuoroda į atitinkamą apygardos administracinį teismą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
konfederacija (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), 2024-05-147
(2) (b) Dėl reikalavimo darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį UTPĮ projekto 7 straipsniu keičiamo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto
b) papunktis iš esmės keičia metus laiko galiojusią nuostatą dėl užsieniečio kvalifikacijos arba turimos darbo patirties. Pažymėtina, kad nėra pateikiama siūlymą griežtinti reikalavimus dėl užsieniečių patirties ir kvalifikacijos pagrindžianti informacija – kaip tai paveiks valstybės saugumo interesus, kaip tai paveiks vertę kuriančios migracijos kontrolę ar kitus UTPĮ projekto pakeitimais siekiamus tikslus. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) analizė rodo, kad iki 2028 m.
Europoje trūks apie 745 tūkst. vairuotojų. Atitinkamai bet kokie nacionaliniai ribojimai paveiks ES valstybių verslo konkurencingumą, ženkliai apsunkins ir prailgins asmenų, galinčių dirbti Lietuvoje, paieškos procesą. Papildomai pažymėtina ir tai, kad darbdavys kviesdamas užsienietį, ypač iš tų kraštų, kur klesti korupcija, negali būti visiškai užtikrintas, kad darbuotojo pateikiama informacija apie jo darbinę patirtį yra teisinga, o patikrinti galimybių nėra. Įgyvendinant siūlomus pakeitimus būtų tik kuriama papildoma administracinė našta tiek migracijos įstaigų darbuotojams, tiek darbdaviams. Nors pakeitimų iniciatoriai teigia, kad darbdaviai vežasi užsieniečius neatsakingai vertindami jų kvalifikaciją ar patirtį, o vėliau atleidinėja, todėl keičiamu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad į Lietuvą atvykę darbuotojai nebūtų atleidžiami dėl jų netinkamos kvalifikacijos ar patirties, tačiau nėra pateikiama konkrečių skaičių apie minimus atleidimus, koks pažeidimų mastas yra nustatytas. Manome, kad visgi turėtų būti palikta darbdaviui spręsti, kokį darbuotoją jis laiko jam tinkamu ir neturėtų būti užkertamas kelias atsivežti asmenis tikslu juos apmokyti, jei darbdavys mato prasmę tokioje investicijoje. Siūlome palikti galimybę (kaip ir yra dabar) darbinti užsieniečius, kurių kvalifikacija arba patirtis atitinka sektoriaus reikalavimus, o nustačius pažeidimus – taikyti priskirtinas nuobaudas. Pritarti.
Pritarti. Pasiūlymas:
dalies 2 punkto b) papunktį išdėstyti taip:
„b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją,
susijusią su atliktinu darbu, arba ir apie jo turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba ir darbo patirties;
konfederacija (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), 2024-05-1414 (57¹)8
Dėl griežtos kvotos nustatymo formulės ir išimties taikymo pasibaigus kvotai Siūloma UTPĮ 57¹ straipsnio pakeitimu nustatyti griežtą kvotos apskaičiavimo formulę – nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 procento praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Pastebėtina, kad nei aiškinamajame rašte, nei teisės aktų iniciatorių viešojoje komunikacijoje nėra pateikiama informacija, kokiu pagrindu ir kokią problemą spręsdami iniciatoriai siūlo keisti 3 metus galiojantį kvotų reguliavimo teisinį režimą. Nėra pateikiama informacija, kuo remiantis yra nustatytas 1,4 procento koeficientas kvotos apskaičiavimo mechanizme. Visgi, siekiant subalansuotos valstybės migracijos ir demografinių poreikių politikos, siūlome apibrėžti minimalią ir maksimalią kvotos ribas, kad kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis mažesnis nei 1,4 procento ir ne didesnis nei 2 procentai praėjusių metų liepos
skaičiaus dydžio.
UTPĮ projekto 8 straipsnio 44 straipsnio papildymas nauja 22 dalimi numato, kad išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, <….>”. Pažymime, kad tarptautinio transporto vairuotojais dirbantys trečiųjų šalių piliečiai yra komandiruojami į kitas ES šalis, bet nedirba Lietuvoje. Atitinkamai jų darbo užmokesčio apskaičiavimui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva), nuostatos. Vadovaujantis Direktyvos 18 preambulės dalimi - lyginant komandiruotam darbuotojui mokamą darbo užmokestį ir pagal priimančios valstybės narės nacionalinius įstatymus ir (arba) praktiką priklausantį darbo užmokestį, turėtų būti atsižvelgiama į bendrą darbo užmokesčio sumą. Turėtų būti lyginama bendra darbo užmokesčio sudedamųjų dalių suma, o ne atskiros darbo užmokesčio sudedamosios dalys, kurios tapo privalomos, kaip numatyta šioje direktyvoje. Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies i punktas numato, kad šioje direktyvoje darbo užmokesčio sąvoka apibrėžiama pagal valstybės narės, į kurios teritoriją darbuotojas komandiruojamas, nacionalinę teisę ir (arba) praktiką ir apima visas darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kurios yra privalomos pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba kolektyvines sutartis ar arbitražo sprendimus, kurie toje valstybėje narėje buvo paskelbti visuotinai taikytinais arba yra kitais atžvilgiais taikomi pagal 8 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, be to, įvertinant UTPĮ Projekto rengėjų korekcijas UTPĮ 44 straipsnyje, pagal kurias 1,2 BDU dydžio reikalavimas nebūtų taikomas profesijoms, įtrauktoms į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, o tai reikštų įstatymu įtvirtinamą galimybę aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojams mokėti tik vieno BDU dydžio darbo užmokestį, t. y. mažesnį nei privalomą mokėti darbo užmokestį vidutinės ar mažos kvalifikacijos darbuotojams, kas iš esmės prieštarauja pačių iniciatorių deklaruojamam tikslui – mažinti „pigios darbo jėgos“ skaičių Lietuvos darbo rinkoje, siūlome pakeisti 44 straipsnio papildymą nauja 2² dalimi ir ją išdėstyti taip: „2².
Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį bendrą darbo užmokestį (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai), ne mažesnį mažiau negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹straipsnio 7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota.“ Pritarti. Pasiūlymas: 57¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos
nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.
Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis mažesnis negu 1,4 procento ir didesnis negu 2 procentai Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.“ Pasiūlymas:
dalį išdėstyti taip:
„2². Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto
pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį bendrą darbo užmokestį (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai), ne mažesnį mažiau negu 1,2
dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota.“ (žr. Lietuvos darbdavių konfederacijos 2.2. pasiūlymą). 2.1. Lietuvos darbdavių konfederacija, 2024-05-217
(2) (b) Jei legali darbo imigracija bus pakeista komandiruojamais darbuotojais (o trūkstant darbuotojų ir apribojus galimybę pasikviesti iš trečiųjų šalių kitaip ir būti negali), toks pakeitimas bus itin nepalankus ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir saugumui. Jokia institucija netikrina komandiruojamų darbuotojų prieš jiems atvykstant dirbti į Lietuvą iš kitų ES šalių. Siūlome nepritarti žemiau įvardintiems projekte numatytiems pakeitimams. 1.
kituose dokumentuose nėra nurodyta kodėl turėtų būti sunkinamos reikiamų specialistų atitikimo darbo vietai sąlygos. Siūloma reikalauti pateikti įrodymą apie darbuotojo kvalifikaciją ir darbo patirtį, kai šiuo metu galiojančioje redakcijoje tinkama yra įrodyti vieną iš jų. Kaip rodo pasauliniai darbo rinkos duomenys ir tendencijos, vis daugiau darbuotojų reikia, kurie turi tam tikrus įgūdžius (angl. skills), o ne išsilavinimą (angl. education), nes darbo rinkos poreikių pokyčiai pastaraisiais metais vyksta taip sparčiai, kad net mokymo įstaigos nespėja prisitaikyti prie naujausių poreikių. Darbdavių reikalas yra, kad mokėdami darbuotojams darbo užmokestį darbuotojų darbas atitiktų jų poreikius, užsibrėžtus tikslus, būtų sukurta numatyta vertė įmonei ir Lietuvos ekonomikai. Šis pakeitimas būtų nesuprantamas trukdis pasitelkti labiausiai tinkančius ir reikalingus specialistus. Todėl siūlome nepritarti keitimui dėl darbuotojo kvalifikacijos ar patirties vertinimo iš „ar“ žodelio į „ir“. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) pateikto
Siūlome nepritarti legalios darbo imigracijos griežtinimui įvedant kvotas ar reikalaujant mokėti ne mažiau kaip 1,2 VDU. Tokia tvarka mažins skaidrumą Lietuvos darbo rinkoje bei didins komandiruojamų darbuotojų skaičių. To pasėkoje Lietuva ne tik praras gaunamus mokesčius nuo darbuotojų darbo užmokesčio, bet ir dar labiau plėtosis jau dabar naudojamos „pilkosios“ komandiravimo schemos. Komandiruojamiems darbuotojams ES teisės aktai numato mokėti ne mažiau kaip minimalų mūsų šalies darbo užmokestį (o ne vienodą kaip lietuviams, įdarbinant juos Lietuvoje tokioje pačioje darbo vietoje), dažnai nerandama atsakomybės už darbuotojų saugą bei neužtikrinamos normalios gyvenimo sąlygos.
Deja, Lietuvos institucijos komandiruotus darbuotojus gali patikrinti labai ribotai, jau nekalbant apie siunčiančias darbuotojus užsienio įmones, kurių patikrinti ir kontroliuoti praktiškai neįmanoma. Nuolatinis viešinimas, kad turime virš 200 tūkst. užsieniečių yra žinutė siekianti pasėti nerimą. Darbuotojus, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą galime patikrinti prieš tai, kai komandiruojamus kokius „gausim“, tokie ir bus šalia mūsų. Dar žiūrėkime į realią statistiką apie darbo migraciją, apie kurią teikiami pakeitimai. Dirbančių Lietuvoje turime 131 tūkst. (2024.01.01 duomenimis), iš kurių tik
sektoriuje, kurie praktiškai dirba keliaudami ir panašu, kad maždaug 40% tų darbuotojų pasikeičia per metus, nes vien per šių metų I ketvirtį yra įdarbinta 7020 (UŽT duomenys iš LDU pranešimų). Darbas sunkus ir ne kiekvienas gali jį ilgai dirbti, todėl ši tendencija smarkiai nesikeis. Kiekvienas 10 tūkstančių dirbančiųjų atneša į Lietuvos biudžetą minimum 60 mln. EUR per metus su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių pavidalu (skaičiuojama nuo 1000 Eur į rankas). Papildomai dar šie žmonės perka, vartoja mūsų rinkoje, tuo prisidėdami prie mūsų ekonomikos augimo. Kas prisiims atsakomybę už tokį Lietuvoje surenkamų mokesčių galimą netekimą ir kuo šį netekimą ketinama padengti? Socialinių reikalų ir darbo ministerijos argumentacija, kad turime pereiti nuo konkurencijos kaina į konkurencija kokybe ir kad pigi jėga slopina mūsų investicijas yra teoriniai pamokymai.
Lietuva jau kurį laiką nėra pigios darbo jėgos ekonomika, vidutinis atlyginimas per paskutinį dešimtmetį išaugo dvigubai, dėl ko iš Lietuvos išsikraustė ne viena „pigios darbo jėgos“ ieškanti įmonė. Taip pat Lietuvoje tebesitęsia darbo rinkos įtampa dėl darbuotojų stygiaus, kaip pabrėžė ir Lietuvos Bankas Darbo santykių komisijos posėdyje 2024.04.29. Ilgainiui darbuotojų stygius kels vis didesnius sunkumus verslui išlikti konkurencingiems Europos ar pasaulinėse rinkose. Atvykstantys darbo imigrantai neišstumia darbo rinkoje esančių lietuvių, bet prisideda prie esamų darbuotojų ir Lietuvoje jau seniai nebuvo tiek daug apdraustųjų SODRA duomenimis. Taigi, nepasitelkus trečiųjų šalių darbuotojų – apribojus legalią darbo imigraciją (nors ir dabar ji be galo komplikuota), bus postūmis esamus verslus tapti mažiau konkurencingais arba pasitelkti komandiruojamus darbuotojus. Be to, neturėdami pakankamai darbuotojų rinkoje ir investuotojams greitai tapsime visai nepatrauklūs. Tikimės būti išgirsti ir kad galėsime ateityje ieškoti geriausių sprendimų Lietuvoje kartu, gerai išdiskutavę ir įvertinę realias galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Dar vis nematome Lietuvos demografinių iššūkių suvaldymo bei nuoseklios ir tvarios imigracijos politikos strategijos gairių, o tik nuolatinį UTPĮ pakeitimų keitimą bei išsamių analizių, realių argumentų ir normalaus socialinio dialogo stygių. Pritarti iš dalies. Argumentai:
Komitetas nepritaria pasiūlymo daliai, kuria siūloma atsisakyti kvotų ir siūlo vadovautis Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ įtvirtinta gaire, kad valstybė privalo kontroliuoti imigracijos procesą bei nustatyti ilgalaikes imigracijos į Lietuvą ir jos savivaldybes kvotas.
Komitetas iš dalies pritaria pasiūlymo daliai, kuria siūloma nepritarti reikalavimui mokėti ne mažiau kaip 1,2 VDU ir siūlo vietoje 1,2 BDU nustatyti 1 BDU. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) pateikto 1.2. pasiūlymo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma
UTPĮ projekto 6 straipsniu siūloma Įstatymo 40 straipsnio 2 dalį papildyti 6 punktu ir nustatyti naują leidimo laikinai gyventi įforminimo užsieniečio prašymu pagrindą: leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas apskundus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ir teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo (toliau – RUP). Analogiškai UTPĮ projekto 11 straipsnio 1 dalimi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 6 punktu, nustatant, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, apskundus sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi ir teismui pritaikius RUP. Nėra aišku, kokios RUP turėtų būti taikomos ir būtų tinkamos ir pakankamos UTPĮ projektu siūlomų pakeitimų kontekste, t. y. tais atvejais, kai asmuo skųstų sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ar leidimą nuolat gyventi.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad RUP gali būti draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. Sistemiškai aiškinant aptartas UTPĮ projekto nuostatas, tokiu atveju turėtų būti taikomas skundžiamo sprendimo panaikinti leidimą nuolat ar laikinai gyventi vykdymo sustabdymas. Tačiau tokios RUP taikymas nėra aiškus aukščiau patartų UTPĮ projekto nuostatų kontekste: apskundus sprendimą ir teismui pritaikius RUP, sprendimo vykdymas būtų sustabdomas, tačiau tuo pačiu asmuo įgytų pagrindą kreiptis su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi ar pakeisti leidimą nuolat gyventi. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ projekte siūlytina įtvirtinti ne tik konkrečią RUP, bet ir sistemiškai įvertinti siūlomų nuostatų taikymo ir iš jų kylančių teisinių pasekmių aspektus. Taip pat UTPĮ projekto 27 straipsniu siūloma panaikinti Įstatymo nuostatą, numatančią, kad, apskundus sprendimą dėl užsieniečio leidimo gyventi (išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą priimtas dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai, visuomenei ar žmonių sveikatai), jo vykdymas sustabdomas.
UTPĮ projekto 26 straipsniu siūloma Įstatymo 138 straipsnį papildyti 3 dalimi, nustatant, kad, kol nėra pasibaigęs sprendimo apskundimo ir nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl apskųsto sprendimo priėmimo terminas, o kai skundas paduotas, kol nėra išspręstas skundo priėmimo teisme kausimas, sprendimo vykdymas sustabdomas (išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą priimtas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui). Kritiškai vertinas UTPĮ projekto 138 straipsnio pakeitimas, kuriuo praktiškai visais atvejais naikinamas suspensyvinis apskundimo efektas, ypač dėl leidimų nuolat gyventi. Tokiu pakeitimu faktiškai problemos sprendimas perkeliamas teismams, jiems kiekvienu atveju paliekant spręsti dėl RUP taikymo. Labai realu, kad tokie prašymai būtų teikiami kiekvienu atveju teikiant skundą dėl sprendimo panaikinti leidimą gyventi. Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 4 dalį, prašymas dėl RUP taikymo, paduodamas kartu su skundu, išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo priėmimo. Skundo priėmimo klausimas sprendžiamas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Kai kuriais atvejais taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, nustatant papildomą terminą trūkumams pašalinti. Prireikus, teismas kreipiasi dėl atsakovo ir
(ar) kitų proceso dalyvių nuomonės gavimo RUP taikymo klausimu. Tuomet RUP klausimas išnagrinėjamas per 10 darbo dienų. Be to, dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 70 str. 7 d.).
pakeitimų formuluotė nepakankamai atsižvelgia į procesines taisykles, nustatytas ABTĮ 70 straipsnyje ir 33 straipsnyje. Taip pat nekorektiška sprendimo vykdymo sustabdomą sieti su skundo teisme priėmimo klausimo sprendimu, nes, priėmus skundą, skundas iš esmės turi būti nagrinėjamas ir dėl jo priimamas procesinis sprendimas, kurio pagrindu kyla atitinkamos teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, sprendimo vykdymas turi būti stabdomas ne iki skundo priėmimo, bet iki skundo išnagrinėjimo (priimto sprendimo įsiteisėjimo). Atkreipiame Jūsų dėmesį ir į tai, kad skundams dėl užsieniečių teisinės padėties yra taikomi sutrumpinti skundo padavimo terminai. Pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis skundą dėl sprendimo gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Turint omenyje, kad siūlomi pakeitimai įtvirtintų taisyklę, pagal kurią administracinis sprendimas nėra vykdomas, kol nėra suėję nustatyti apskundimo ir RUP pritaikymo terminai, galėtų susiklostyti situacijos, kuomet skundas būtų teikiamas itin skubiai, siekiant faktiškai pagreitinti RUP taikymo klausimo išsprendimą. Tai galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl teisės kreiptis į teismą veiksmingo užtikrinimo užsieniečių teisinės padėties bylose. Atsižvelgiant į paminėtąsias ABTĮ nuostatas, dėl siūlomų pakeitimų gali susidaryti teisinio neaiškumo laikotarpiai, susiję su užsieniečio teisiniu statusu, kuomet baigiasi skundo padavimo terminas ir nėra suėję įstatyme nustatyti terminai RUP taikymo klausimui išspręsti. Aptartų nuostatų taikymas nagrinėjant RUP taikymo klausimus teisme, akivaizdu, pareikalautų papildomų resursų, o aiškinamojo rašto 13 punkte apie papildomas lėšas teismams nenurodoma. Preliminariai, lėšų poreikis teismams sudarytų: 0,5 darbo dienos teisėjo atlyginimo x migrantų bylų skaičius, tačiau detalesnei lėšų poreikio analizei būtų reikalinga atlikti išsamesnius skaičiavimus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujo tiek leidimo laikinai gyventi įforminimo atveju, tiek leidimo nuolat gyventi pakeitimo atveju, asmuo turi vykti į Migracijos departamento (toliau – MD) padalinį, pateikti prašymą, sumokėti rinkliavą. Jeigu teismas vėliau panaikintų MD sprendimą, užsienietis įgytų teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, gal net už skubos tvarka (kad užsieniečiui nereikėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos) įformintą leidimą laikinai gyventi ar pakeistą leidimą nuolat gyventi. Tokios schemos sukūrimas, kai net ir teismui pritaikius RUP, ir dėl to sustojus ginčijamo MD sprendimo dėl leidimo panaikinimo vykdymui, asmuo privalėtų kreiptis į MD dėl leidimo įforminimo iš naujo, akivaizdu, lemtų bylų teismuose skaičiaus augimą. Siūlomas reguliavimas, Administracijos nuomone, nėra proporcingas ir reikalauja kritiško įvertinimo ir šiuo aspektu. Spręsti pagrindiniame komitete. 1.2. Nacionalinė teismų administracija, 2024-05-137
UTPĮ projektu siūlomo keisti Įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos“. Administracijos vertinimu, tam, kad darbdavys galėtų teikti naują įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, 44 straipsnio 8 dalyje minimos aplinkybės (ar bent viena iš jų) turi būti išnykusios, todėl terminas įsipareigojimui turėtų būti skaičiuojamas ne nuo aplinkybių paaiškėjimo, bet jų išnykimo momento. Spręsti pagrindiniame komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6.
pasiūlymai:
komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus;
sparčiai daugėja užsieniečių lyginant su Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiumi, kartu atsižvelgiant į Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ įtvirtintą gairę, kad valstybė privalo kontroliuoti imigracijos procesą bei raginimą nustatyti ilgalaikes imigracijos į Lietuvą ir jos savivaldybes kvotas, pritarti siekiui nustatyti didžiausią leistiną kalendoriniams metams užsieniečių, kurie gali atvykti į Lietuvą dirbti, skaičių (kvotą) ir nepritarti Seime registruotiems siūlymams panaikinti taisyklę, kad nustatoma kvota užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti. 6.2. Komiteto pasiūlymai:
šalis, į kurią daugiausia atvyksta rusakalbiai darbuotojai iš buvusios SSRS teritorijos, bei Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ įtvirtintą gairę, kad trečiųjų šalių darbuotojų pritraukimas neturi apsiriboti tik Rytų kaimynyste, Komitetas siūlo, reglamentuojant užsieniečių kvotą, Projektą papildyti nuostata (principu), kad kvota nustatoma pagal Vyriausybės patvirtintą šalių sąrašą, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į aukštos pridėtinės vertės kūrimo, draugiškumo, humanitarinius, nacionalinio saugumo, vertybinius, kultūrinius, religijos bei kitus kriterijus, kartu siekiant išlaikyti kalbinę ir kultūrinę pusiausvyrą tam, kad šalyje nesikurtų vienos kalbos, religijos arba tautybės getai, kartu siekiant mažinti rusų kalbos kaip lingua franca vaidmenį;
Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2024-05-224
N Argumentai: Projekto aiškinamajame rašte nurodomas siekis efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, užtikrinant Lietuvai vertę kuriančią imigraciją, kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus. Komitete reguliariai svarstant klausimą dėl didėjančių darbo migracijos į Lietuvą srautų, matyti poreikis didinti darbdavių, pas kuriuos atvyksta užsienietis pagal darbo sutartį, atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pažymėtina, kad ilgiausio leidžiamo nedraudiminio laikotarpio nebuvimas sudaro sąlygas antrinei migracijai, kai Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis vyksta dirbti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Tokiu būdu darbdavys siekia įdarbinti vis daugiau užsieniečių, nes daliai jau įdarbintų suteikiamos ilgos trukmės – iki pusės metų trunkančios nemokamos atostogos, todėl trūksta darbuotojų darbo funkcijoms vykdyti. Siekiant efektyviau valdyti užsieniečių, dirbančių Lietuvoje, srautus, bei užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama Lietuvos imigracijos darbo pagrindais procedūromis ir socialinio draudimo sistema, Komitetas siūlo šį Projektą sistemiškai papildyti nauju atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindu ir nustatyti, kad leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti nustačius, kad bent 2 užsieniečiams per pastarąsias 180 dienų buvo nustatytas ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis. Dėl šio siūlymo yra gauta palanki Vyriausybės išvada Nr. 245, pateikta dėl Seime registruoto įstatymo projekto Nr. XIVP-3352. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad galiojančiame Įstatyme nustatyta, kad jeigu užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, tai jis gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi tik praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo.
Kadangi pagal naujai siūlomą nustatyti atsisakymo pagrindą leidimą laikinai gyventi būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo užsieniečio ir apie jų (ne)buvimą užsienietis negalėjo žinoti, siūlytina užsieniečiui netaikyti apribojimo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi tik praėjus vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį dar vienu nauju punktu ir Projekto 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 20 ir 21 punktuais:
„20) yra išnaudota kvota, nustatyta vadovaujantis šio Įstatymo 57¹
straipsniu;
21) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 dalį ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis bent dviem įdarbintiems užsieniečiams, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir
(arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.““ Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnio 6 dalį, kuria tikslinama 35 straipsnio 2 dalis, įsigaliosianti nuo 2025 m. sausio 1 d., išdėstyti taip:
„6. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 16, arba 19, 20 arba 21 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.“ Pritarti. 2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-05-228
Komitete reguliariai svarstant klausimą dėl didėjančių darbo migracijos į Lietuvą srautų, matyti poreikis didinti darbdavių, pas kuriuos atvyksta užsienietis pagal darbo sutartį, atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pagal dabartinį reglamentavimą darbdaviai įsipareigoja įdarbinti užsienietį 6 mėnesiams, tačiau praktika rodo, kad jau po mėnesio ar kelių užsieniečiai prašo Migracijos departamento leisti pakeisti darbdavį. Komitetas siūlo, siekiant efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, šį Projektą sistemiškai papildyti nuostata dėl galimybes keisti darbdavį nepraėjus 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos. Tokiu pakeitimu būtų siekiama, kad darbdaviai atsakingiau kviestųsi užsieniečius ir būtų užtikrinimas principo, kad užsienietis dirba pas tą darbdavį, kuris prisiėmė įsipareigojimus dėl užsieniečio, įgyvendinimas.
Ribojimas keisti darbdavį ne anksčiau kaip po 6 mėnesių skatins užsienietį atidžiau rinktis darbdavį ir įsivertinti siūlomas darbo sąlygas, darbdavius – ieškoti sprendimų tvaresniam užsieniečių įdarbinimui, o tai mažintų darbuotojų (užsieniečių) kaitą įmonėse ir tuo pačiu mažintų poreikį didinti darbo imigracijos srautus. Svarbu ir tai, kad ribojimas keisti darbdavį ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nebūtų taikomas, kai darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos ir panašiai. Dėl tokio darbdavių atsakomybės įdarbinant užsieniečius didinimo yra gauta palanki Vyriausybės išvada Nr. 245, pateikta dėl Seime svarstomo įstatymo projekto Nr. XIVP-3352. Pasiūlymas:
Projekto 7 straipsniu keičiamą 44 straipsnio 6 dalį, įsigaliosiančią nuo 2024 m. liepos 1 d., išdėstyti taip:
„6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas
pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.
Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 50 straipsnio 2¹dalyje nustatytais atvejais.““ Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 6 dalimi keičiamą 44 straipsnio 6 dalį, įsigaliosiančią nuo 2025 m. sausio 1 d., išdėstyti taip: „6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies
darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 50 straipsnio 2¹dalyje nustatytais atvejais.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valdas Rakutis, Jonas Jarutis.
Komiteto pirmininkas Arvydas Pocius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Greckaitė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103,
2024-05-15
Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Aleksandr Radčenko – Seimo Pirmininkės patarėjas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Viktorija Minkevičiūtė – vyriausioji patarėja, Vytautas Šilinskas – viceministras; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Rūta Jasulaitienė – Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja, Danutė Petrauskienė – Migracijos politikos grupės patarėja;
Audrius Cuzanauskas – Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas, Povilas Drižas – Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius, Ričardas Garuolis – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas, Tomas Garuolis – Lietuvos pramonininkų konfederacijos laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Kristina Krupavičienė – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, Aurelija Maldutytė – Lietuvos darbdavių konfederacijos viceprezidentė, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė, Ernesta Varnaitė – Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja, Lucija Voišnis – Migracijos departamento prie VRM direktorės pavaduotoja. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-04-181 (21¹⁾
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir keičiamas įstatymas) 21¹ straipsnio 1 punktą darbdavys privalo informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Pažymėtina, kad aptariama projekto nuostata yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 21¹straipsnyje
„Duomenų pranešimas apie užsienietį, turintį nacionalinę vizą“, šio
straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatoma ir švietimo įstaigos arba priimančio subjekto pareiga informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo, savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, o taip pat siekiant atskirti aptariamą projekto nuostatą nuo analogiškos nuostatos, nustatytos projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsnio 1 punkte po žodžio „užsieniečio“ įrašytini žodžiai „turinčio nacionalinę vizą“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-182
2.
Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio matyti, kad pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygų netaikymo apimtį užsienietis, kuriam „išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu“ (kai jis pagal Pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo) būtų prilyginamas užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, kai jam yra nustatyta globa, suteikta laikinoji apsauga ir pan., nes visiems šiems asmenims būtų netaikomos šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Neaišku, ar iš tiesų to yra siekiama teikiamu projektu, nes iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projektu tikslinant keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį buvo siekiama, kad išimtis dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose (o ne 26 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose) nustatytų sąlygų netaikymo būtų taikoma tiek užsieniečiui išduodant leidimą laikinai gyventi, kai jis pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, tiek ir išduodant leidimą nuolat gyventi tais pačiais pagrindais. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-182
straipsnio 2 dalies nuostatoje „išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu“ siūlytume vietoje jungtuko „ir“ vartoti jungtuką „ar“, kadangi užsieniečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas pagal atskirus keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus pagrindus. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-184
Pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
neišduodamas, jei jis, be kita ko, „nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių“. Svarstytina, ar ši teikiamo projekto nuostata yra pakankamai tiksli, nes tame pačiame punkte minima „mokestinė nepriemoka“ pagal Mokesčių administravimo įstatyme pateiktą jos apibrėžtį („mokestinė nepriemoka - mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos“) iš esmės yra mokesčio įstatyme nustatytos mokestinės prievolės nevykdymo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostatoje
„nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose
nustatytų mokestinių prievolių“ prieš žodį „mokesčius“ nereikėtų įrašyti žodį
„kitų“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-184
straipsnio 1 dalies 11 punkte vietoj žodžių „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktis,
punktas ir 140⁵ straipsnio 1 dalies 8 punktas. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-185
straipsnio 3 dalies 1 punktas dėl analogiškų priežasčių, nurodytų šios išvados 1 pastaboje, po žodžio „užsieniečio“ pildytinas žodžiais „turinčio leidimą laikinai gyventi“. Pritarti. 7.
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-186
straipsniu pildomo įstatymo 40 straipsnio 2¹dalyje nėra aptariamas naujai įforminamo leidimo laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju (kai leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų) galiojimo laikotarpis. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-187
(2) a
straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje analogiškiems darbdavio įsipareigojimams nustatyti vartojamos skirtingos formuluotės –
„įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį <...> visą
darbo laiko normą“ bei „įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“. Siekiant teisinio aiškumo formuluotes reikėtų suvienodinti. Mūsų vertinimu formuluotė „įdarbinti užsienietį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“ yra tikslesnė ir aiškesnė. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose aptarta formuluotė yra vartojama. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-188
(2) c
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje pateikta nuoroda į „šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą“
(2²)
naudojimo taisyklės yra nustatytos tik projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 57¹straipsnyje, projekto 8 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo
„papildomą kvotą“ reikėtų pateikti nuorodas į atitinkamas keičiamo įstatymo
57¹straipsnio dalis. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-1810
(2¹) 11.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktas yra pripažįstamas netekusiu galios nuo 2025 m. sausio 1 d., siūlytume projekto 10 straipsnio 6 dalimi pakeisti keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2¹ dalį (joje atsisakyti nuorodos į pripažįstamą netekusiu galios keičiamo įstatymo
patikslinti projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas įstatymo įsigaliojimo taisykles. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-1811
straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „pritaiko“ įrašytinas žodis
„pritaikė“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-1819
straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalį trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu užsienietis galėtų dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka tik dvi įstatymo 58 straipsnio 10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą sąlygas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodomas žymiai platesnis ratas užsieniečių, turinčių teisę dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu. Nepritarti. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
galėtų dirbti Lietuvos Respublikoje, tik jeigu jis atitinka Įstatymo 58 straipsnio 6–10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą sąlygas, o ne 10 ir 13 punktuose nustatytas sąlygas kaip nurodoma pastaboje. Aiškinamajame rašte būtent ir nurodytos tos užsieniečių kategorijos, kurios turės teisę dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-1819
įstatymo 62 straipsnio 5 dalis tikslintina, po žodžių „ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio“ įrašant žodį „kito“. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
skaičiaus „Šio įstatymo 1“ įrašytinas žodis „straipsnis“. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
pateikta nuoroda į išvardintus straipsnius turėtų būti derinama su šio straipsnio 2 dalimi arba jos nuostatos formuluojamos analogiškai kaip numatyta projekto 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte, nes pavyzdžiui, įstatymo 2, 9 straipsniai įsigalios kitą dieną po priimtų įstatymo pakeitimų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, todėl teikti nuorodą į vėlesnį šių nuostatų įgyvendinimą nereikėtų. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
žodžių „nurodytų straipsnių“ įrašytini žodžiai „ar jų dalių“. Pritarti. 18.
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
„pasikeitimų“ įrašytinas žodis „pakeitimų“. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
19Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d.
įsigaliojusį Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1573, pagal kurį Lietuvos Respublikoje veikiantys apygardų administraciniai teismai yra sujungti į vieną Regionų administracinį teismą bei siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą,137 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 ir 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalį, 140¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, 140²⁵ straipsnio 1 dalį, 140²⁶ straipsnio 2 dalį, 140²⁷ straipsnį ir kitas nuostatas, kuriuose teikiama nuoroda į atitinkamą apygardos administracinį teismą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
konfederacija 2024-05-137
kituose dokumentuose nėra nurodyta kodėl turėtų būti sunkinamos reikiamų specialistų atitikimo darbo vietai sąlygos. Siūloma reikalauti pateikti įrodymą apie darbuotojo kvalifikaciją ir darbo patirtį, kai šiuo metu galiojančioje redakcijoje tinkama yra įrodyti vieną iš jų. Kaip rodo pasauliniai darbo rinkos duomenys ir tendencijos, vis daugiau darbuotojų reikia, kurie turi tam tikrus įgūdžius (angl. skills), o ne išsilavinimą (angl. education), nes darbo rinkos poreikių pokyčiai pastaraisiais metais vyksta taip sparčiai, kad net mokymo įstaigos nespėja prisitaikyti prie naujausių poreikių.
Darbdavių reikalas yra, kad mokėdami darbuotojams darbo užmokestį darbuotojų darbas atitiktų jų poreikius, užsibrėžtus tikslus, būtų sukurta numatyta vertė įmonei ir Lietuvos ekonomikai. Šis pakeitimas būtų nesuprantamas trukdis pasitelkti labiausiai tinkančius ir reikalingus specialistus. Todėl siūlome nepritarti keitimui dėl darbuotojo kvalifikacijos ar patirties vertinimo iš „ar“ žodelio į „ir“. Nepritarti. Atsižvelgiant į praktikoje atsakingų institucijų nustatytus piktnaudžiavimus, kai darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, vėliau užsieniečius, negalinčius atlikti darbo funkcijų, atleidžia ir vėl kviečiasi naujus užsieniečius, taip didindami į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautą, siūlytina nepritarti siūlymui. Užsieniečių įdarbinimo sąlygų griežtinimas neužkirs kelio darbdaviams darbinti užsieniečius, tačiau darbdaviai turės įsitikinti, kad užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį. Darbdavys kviesdamas užsienietį turi įsivertinti visas rizikas ir prisiimti atsakomybę. 1.2. Lietuvos darbdavių konfederacija 2024-05-13 Siūlome nepritarti legalios darbo imigracijos griežtinimui įvedant kvotas ar reikalaujant mokėti ne mažiau kaip 1,2 VDU. Tokia tvarka mažins skaidrumą Lietuvos darbo rinkoje bei didins komandiruojamų darbuotojų skaičių. To pasėkoje Lietuva ne tik praras gaunamus mokesčius nuo darbuotojų darbo užmokesčio, bet ir dar labiau plėtosis jau dabar naudojamos „pilkosios“ komandiravimo schemos.
Komandiruojamiems darbuotojams ES teisės aktai numato mokėti ne mažiau kaip minimalų mūsų šalies darbo užmokestį (o ne vienodą kaip lietuviams, įdarbinant juos Lietuvoje tokioje pačioje darbo vietoje), dažnai nerandama atsakomybės už darbuotojų saugą bei neužtikrinamos normalios gyvenimo sąlygos. Deja, Lietuvos institucijos komandiruotus darbuotojus gali patikrinti labai ribotai, jau nekalbant apie siunčiančias darbuotojus užsienio įmones, kurių patikrinti ir kontroliuoti praktiškai neįmanoma. Nuolatinis viešinimas, kad turime virš 200 tūkst. užsieniečių yra žinutė siekianti pasėti nerimą. Darbuotojus, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą galime patikrinti prieš tai, kai komandiruojamus kokius „gausim“, tokie ir bus šalia mūsų. Dar žiūrėkime į realią statistiką apie darbo migraciją, apie kurią teikiami pakeitimai. Dirbančių Lietuvoje turime 131 tūkst. (2024.01.01 duomenimis), iš kurių tik
sektoriuje, kurie praktiškai dirba keliaudami ir panašu, kad maždaug 40% tų darbuotojų pasikeičia per metus, nes vien per šių metų I ketvirtį yra įdarbinta 7020 (UŽT duomenys iš LDU pranešimų). Darbas sunkus ir ne kiekvienas gali jį ilgai dirbti, todėl ši tendencija smarkiai nesikeis. Kiekvienas 10 tūkstančių dirbančiųjų atneša į Lietuvos biudžetą minimum 60 mln. EUR per metus su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių pavidalu (skaičiuojama nuo 1000 Eur į rankas). Papildomai dar šie žmonės perka, vartoja mūsų rinkoje, tuo prisidedami prie mūsų ekonomikos augimo. Kas prisiims atsakomybę už tokį Lietuvoje surenkamų mokesčių galimą netekimą ir kuo šį netekimą ketinama padengti?
Socialinių reikalų ir darbo ministerijos argumentacija, kad turime pereiti nuo konkurencijos kaina į konkurencija kokybe ir kad pigi jėga slopina mūsų investicijas yra teoriniai pamokymai. Lietuva jau kurį laiką nėra pigios darbo jėgos ekonomika, vidutinis atlyginimas per paskutinį dešimtmetį išaugo dvigubai, dėl ko iš Lietuvos išsikraustė ne viena „pigios darbo jėgos“ ieškanti įmonė. Taip pat Lietuvoje tebesitęsia darbo rinkos įtampa dėl darbuotojų stygiaus, kaip pabrėžė Lietuvos Bankas Darbo santykių komisijos posėdyje 2024.04.29. Ilgainiui darbuotojų stygius kels vis didesnius sunkumus verslui išlikti konkurencingiems Europos ar pasaulinėje rinkoje. Atvykstantys darbo imigrantai neišstumia darbo rinkoje esančių lietuvių, bet prisideda prie esamų darbuotojų ir Lietuvoje jau seniai nebuvo tiek daug apdraustųjų SODRA duomenimis. Taigi, nepasitelkus trečiųjų šalių darbuotojų – apribojus legalią darbo imigraciją (nors ir dabar ji be galo komplikuota), bus postūmis esamus verslus tapti mažiau konkurencingais arba pasitelkti komandiruojamus darbuotojus, o neturėdami pakankamai darbuotojų rinkoje ir investuotojams greitai tapsime visai nepatrauklūs. Tikimės būti išgirsti ir kad galėsime ateityje ieškoti geriausių sprendimų Lietuvoje kartu, gerai išdiskutavę ir įvertinę realias galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Dar vis nematome Lietuvos demografinių iššūkių suvaldymo bei nuoseklios ir tvarios imigracijos politikos strategijos gairių, o tik nuolatinį UTPĮ pakeitimų keitimą bei išsamių analizių, realių argumentų ir normalaus socialinio dialogo stygių. Nepritarti. Įstatymo projekte siūloma griežta trečiųjų šalių piliečių kvota ieškoma balanso – nustatomos pakankamai aukštos kvotos lubos iki 1,4 proc.
Lietuvos gyventojų (14 kartų daugiau nei Estijoje, kur numatyta 0,1 proc.) su galimybę nustatant konkrečią kvotą atsižvelgti į esamus darbo rinkos poreikius. Be to, 1,2 BDU nėra vienintelė išimtis, nustatomos dar dvi, kai nustatyta kvota nėra taikoma:
(1 789 Eur) aukštos pridėtinės vertės profesijoms;
narių skaičiaus, kur sudaryta kolektyvinė sutartis, jei siūlo darbuotojų atstovai susitarę su darbdaviais (darbuotojų atstovai kontroliuotų, kad nepiktnaudžiauja darbdavys). Toks reglamentavimas leis nustatyti maksimalų šiuo metu galiojantį kvotos dydį ir taip pat skatins aukštos kvalifikacijos darbuotojų atsivežimą ir atvykimą dirbti į Lietuvą. 2.1. Lietuvos verslo konfederacija; Lietuvos pramonininkų konfederacija; Lietuvos transporto ir logistikos aljansas 2024-05-14 Dėl reikalavimo darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį UTPĮ projekto 7 straipsniu keičiamo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktis iš esmės keičia metus laiko galiojusią nuostatą dėl užsieniečio kvalifikacijos arba turimos darbo patirties. Pažymėtina, kad nėra pateikiama siūlymą griežtinti reikalavimus dėl užsieniečių patirties ir kvalifikacijos pagrindžianti informacija – kaip tai paveiks valstybės saugumo interesus, kaip tai paveiks vertę kuriančios migracijos kontrolę ar kitus UTPĮ projekto pakeitimais siekiamus tikslus. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) analizė rodo, kad iki 2028 m. Europoje trūks apie 745 tūkst. vairuotojų. Atitinkamai bet kokie nacionaliniai ribojimai paveiks ES valstybių verslo konkurencingumą, ženkliai apsunkins ir prailgins asmenų, galinčių dirbti Lietuvoje, paieškos procesą.
Papildomai pažymėtina ir tai, kad darbdavys kviesdamas užsienietį, ypač iš tų kraštų, kur klesti korupcija, negali būti visiškai užtikrintas, kad darbuotojo pateikiama informacija apie jo darbinę patirtį yra teisinga, o patikrinti galimybių nėra. Įgyvendinant siūlomus pakeitimus būtų tik kuriama papildoma administracinė našta tiek migracijos įstaigų darbuotojams, tiek darbdaviams. Nors pakeitimų iniciatoriai teigia, kad darbdaviai vežasi užsieniečius neatsakingai vertindami jų kvalifikaciją ar patirtį, o vėliau atleidinėja, todėl keičiamu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad į Lietuvą atvykę darbuotojai nebūtų atleidžiami dėl jų netinkamos kvalifikacijos ar patirties, tačiau nėra pateikiama konkrečių skaičių apie minimus atleidimus, koks pažeidimų mastas yra nustatytas. Manome, kad visgi turėtų būti palikta darbdaviui spręsti, kokį darbuotoją jis laiko jam tinkamu ir neturėtų būti užkertamas kelias atsivežti asmenis tikslu juos apmokyti, jei darbdavys mato prasmę tokioje investicijoje. Siūlome palikti galimybę (kaip ir yra dabar) darbinti užsieniečius, kurių kvalifikacija arba patirtis atitinka sektoriaus reikalavimus, o nustačius pažeidimus – taikyti priskirtinas nuobaudas. Nepritarti. Atsižvelgiant į praktikoje atsakingų institucijų nustatytus piktnaudžiavimus, kai darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, vėliau užsieniečius, negalinčius atlikti darbo funkcijų, atleidžia ir vėl kviečiasi naujus užsieniečius, taip didindami į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautą, siūlytina nepritarti siūlymui. Užsieniečių įdarbinimo sąlygų griežtinimas neužkirs kelio darbdaviams darbinti užsieniečius, tačiau darbdaviai turės įsitikinti, kad užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį.
Darbdavys kviesdamas užsienietį turi įsivertinti visas rizikas ir prisiimti atsakomybę. 2.2. Lietuvos verslo konfederacija; Lietuvos pramonininkų konfederacija; Lietuvos transporto ir logistikos aljansas 2024-05-14 Dėl griežtos kvotos nustatymo formulės ir išimties taikymo pasibaigus kvotai Siūloma UTPĮ 57¹ straipsnio pakeitimu nustatyti griežtą kvotos apskaičiavimo formulę – nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 procento praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Pastebėtina, kad nei aiškinamajame rašte, nei teisės aktų iniciatorių viešojoje komunikacijoje nėra pateikiama informacija, kokiu pagrindu ir kokią problemą spręsdami iniciatoriai siūlo keisti 3 metus galiojantį kvotų reguliavimo teisinį režimą. Nėra pateikiama informacija, kuo remiantis yra nustatytas 1,4 procento koeficientas kvotos apskaičiavimo mechanizme. Visgi, siekiant subalansuotos valstybės migracijos ir demografinių poreikių politikos, siūlome apibrėžti minimalią ir maksimalią kvotos ribas, kad kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis mažesnis nei 1,4 procento ir ne didesnis nei 2 procentai praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. UTPĮ projekto 8 straipsnio 44 straipsnio papildymas nauja 2² dalimi numato, kad išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, <….>”.
Pažymime, kad tarptautinio transporto vairuotojais dirbantys trečiųjų šalių piliečiai yra komandiruojami į kitas ES šalis, bet nedirba Lietuvoje. Atitinkamai jų darbo užmokesčio apskaičiavimui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva), nuostatos. Vadovaujantis Direktyvos 18 preambulės dalimi - lyginant komandiruotam darbuotojui mokamą darbo užmokestį ir pagal priimančios valstybės narės nacionalinius įstatymus ir (arba) praktiką priklausantį darbo užmokestį, turėtų būti atsižvelgiama į bendrą darbo užmokesčio sumą. Turėtų būti lyginama bendra darbo užmokesčio sudedamųjų dalių suma, o ne atskiros darbo užmokesčio sudedamosios dalys, kurios tapo privalomos, kaip numatyta šioje direktyvoje. Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies i punktas numato, kad šioje direktyvoje darbo užmokesčio sąvoka apibrėžiama pagal valstybės narės, į kurios teritoriją darbuotojas komandiruojamas, nacionalinę teisę ir (arba) praktiką ir apima visas darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kurios yra privalomos pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba kolektyvines sutartis ar arbitražo sprendimus, kurie toje valstybėje narėje buvo paskelbti visuotinai taikytinais arba yra kitais atžvilgiais taikomi pagal 8 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, be to, įvertinant UTPĮ Projekto rengėjų korekcijas UTPĮ 44 straipsnyje, pagal kurias 1,2 BDU dydžio reikalavimas nebūtų taikomas profesijoms, įtrauktoms į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, o tai reikštų įstatymu įtvirtinamą galimybę aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojams mokėti tik vieno BDU dydžio darbo užmokestį, t. y. mažesnį nei privalomą mokėti darbo užmokestį vidutinės ar mažos kvalifikacijos darbuotojams, kas iš esmės prieštarauja pačių iniciatorių deklaruojamam tikslui – mažinti „pigios darbo jėgos“ skaičių Lietuvos darbo rinkoje, siūlome pakeisti 44 straipsnio papildymą nauja 2² dalimi ir ją išdėstyti taip: „2².
Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį bendrą darbo užmokestį (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai), ne mažesnį mažiau negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalend Pritarti iš dalies. Pirmam pasiūlymui nepritarta (argumentai kaip išvados 3 dalies 1.2. punkte), kadangi nustatant kvotos dydį buvo vertinta bendra užsieniečių įdarbinimo situacija. Esamą kvotos sistemą kritikavo tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai. Pasirinktas nuolatinių gyventojų skaičius, nes darbingas amžius keičiasi. Be to, dirbti gali (o ir skatinami) ir vyresnio amžiaus asmenys.
Pasirinktas procento dydis nustatytas įvertinus Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičių užsieniečiams, kurie pirmą kartą atvyksta dirbti –
maksimalus kvotos dydis toks pats, koks galioja šiuo metu (~40 tūkst.). Be to, į naują kvotą skaičiuojami tik pirmą kartą atvykstantys. Pasiūlymui į 1,2 BDU įtraukti dienpinigius pritarta. Siūlome dėl konkrečios šios pataisos formuluotės apsispręsti pagrindiniam komitetui, vertinant viso įstatymo projekto pakeitimų kontekste. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
UTPĮ projekto 6 straipsniu siūloma Įstatymo 40 straipsnio 2 dalį papildyti 6 punktu ir nustatyti naują leidimo laikinai gyventi įforminimo užsieniečio prašymu pagrindą: leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas apskundus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ir teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo (toliau – RUP). Analogiškai UTPĮ projekto 11 straipsnio 1 dalimi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 6 punktu, nustatant, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, apskundus sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi ir teismui pritaikius RUP. Nėra aišku, kokios RUP turėtų būti taikomos ir būtų tinkamos ir pakankamos UTPĮ projektu siūlomų pakeitimų kontekste, t. y. tais atvejais, kai asmuo skųstų sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ar leidimą nuolat gyventi.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad RUP gali būti draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. Sistemiškai aiškinant aptartas UTPĮ projekto nuostatas, tokiu atveju turėtų būti taikomas skundžiamo sprendimo panaikinti leidimą nuolat ar laikinai gyventi vykdymo sustabdymas. Tačiau tokios RUP taikymas nėra aiškus aukščiau patartų UTPĮ projekto nuostatų kontekste: apskundus sprendimą ir teismui pritaikius RUP, sprendimo vykdymas būtų sustabdomas, tačiau tuo pačiu asmuo įgytų pagrindą kreiptis su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi ar pakeisti leidimą nuolat gyventi. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ projekte siūlytina įtvirtinti ne tik konkrečią RUP, bet ir sistemiškai įvertinti siūlomų nuostatų taikymo ir iš jų kylančių teisinių pasekmių aspektus. Taip pat UTPĮ projekto 27 straipsniu siūloma panaikinti Įstatymo nuostatą, numatančią, kad, apskundus sprendimą dėl užsieniečio leidimo gyventi (išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą priimtas dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai, visuomenei ar žmonių sveikatai), jo vykdymas sustabdomas.
UTPĮ projekto 26 straipsniu siūloma Įstatymo 138 straipsnį papildyti 3 dalimi, nustatant, kad, kol nėra pasibaigęs sprendimo apskundimo ir nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl apskųsto sprendimo priėmimo terminas, o kai skundas paduotas, kol nėra išspręstas skundo priėmimo teisme kausimas, sprendimo vykdymas sustabdomas (išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą priimtas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui). Kritiškai vertinas UTPĮ projekto 138 straipsnio pakeitimas, kuriuo praktiškai visais atvejais naikinamas suspensyvinis apskundimo efektas, ypač dėl leidimų nuolat gyventi. Tokiu pakeitimu faktiškai problemos sprendimas perkeliamas teismams, jiems kiekvienu atveju paliekant spręsti dėl RUP taikymo. Labai realu, kad tokie prašymai būtų teikiami kiekvienu atveju teikiant skundą dėl sprendimo panaikinti leidimą gyventi. Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 4 dalį, prašymas dėl RUP taikymo, paduodamas kartu su skundu, išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo priėmimo. Skundo priėmimo klausimas sprendžiamas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Kai kuriais atvejais taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, nustatant papildomą terminą trūkumams pašalinti. Prireikus, teismas kreipiasi dėl atsakovo ir
(ar) kitų proceso dalyvių nuomonės gavimo RUP taikymo klausimu. Tuomet RUP klausimas išnagrinėjamas per 10 darbo dienų. Be to, dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 70 str. 7 d.).
pakeitimų formuluotė nepakankamai atsižvelgia į procesines taisykles, nustatytas ABTĮ 70 straipsnyje ir 33 straipsnyje. Taip pat nekorektiška sprendimo vykdymo sustabdomą sieti su skundo teisme priėmimo klausimo sprendimu, nes, priėmus skundą, skundas iš esmės turi būti nagrinėjamas ir dėl jo priimamas procesinis sprendimas, kurio pagrindu kyla atitinkamos teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, sprendimo vykdymas turi būti stabdomas ne iki skundo priėmimo, bet iki skundo išnagrinėjimo (priimto sprendimo įsiteisėjimo). Atkreipiame Jūsų dėmesį ir į tai, kad skundams dėl užsieniečių teisinės padėties yra taikomi sutrumpinti skundo padavimo terminai. Pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis skundą dėl sprendimo gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Turint omenyje, kad siūlomi pakeitimai įtvirtintų taisyklę, pagal kurią administracinis sprendimas nėra vykdomas, kol nėra suėję nustatyti apskundimo ir RUP pritaikymo terminai, galėtų susiklostyti situacijos, kuomet skundas būtų teikiamas itin skubiai, siekiant faktiškai pagreitinti RUP taikymo klausimo išsprendimą. Tai galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl teisės kreiptis į teismą veiksmingo užtikrinimo užsieniečių teisinės padėties bylose. Atsižvelgiant į paminėtąsias ABTĮ nuostatas, dėl siūlomų pakeitimų gali susidaryti teisinio neaiškumo laikotarpiai, susiję su užsieniečio teisiniu statusu, kuomet baigiasi skundo padavimo terminas ir nėra suėję įstatyme nustatyti terminai RUP taikymo klausimui išspręsti. Aptartų nuostatų taikymas nagrinėjant RUP taikymo klausimus teisme, akivaizdu, pareikalautų papildomų resursų, o aiškinamojo rašto 13 punkte apie papildomas lėšas teismams nenurodoma. Preliminariai, lėšų poreikis teismams sudarytų: 0,5 darbo dienos teisėjo atlyginimo x migrantų bylų skaičius, tačiau detalesnei lėšų poreikio analizei būtų reikalinga atlikti išsamesnius skaičiavimus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujo tiek leidimo laikinai gyventi įforminimo atveju, tiek leidimo nuolat gyventi pakeitimo atveju, asmuo turi vykti į Migracijos departamento (toliau – MD) padalinį, pateikti prašymą, sumokėti rinkliavą. Jeigu teismas vėliau panaikintų MD sprendimą, užsienietis įgytų teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, gal net už skubos tvarka (kad užsieniečiui nereikėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos) įformintą leidimą laikinai gyventi ar pakeistą leidimą nuolat gyventi. Tokios schemos sukūrimas, kai net ir teismui pritaikius RUP, ir dėl to sustojus ginčijamo MD sprendimo dėl leidimo panaikinimo vykdymui, asmuo privalėtų kreiptis į MD dėl leidimo įforminimo iš naujo, akivaizdu, lemtų bylų teismuose skaičiaus augimą. Siūlomas reguliavimas, Administracijos nuomone, nėra proporcingas ir reikalauja kritiško įvertinimo ir šiuo aspektu. Spręsti pagrindiniame komitete
Teismų administracija 2024-05-137
UTPĮ projektu siūlomo keisti Įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos“. Administracijos vertinimu, tam, kad darbdavys galėtų teikti naują įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, 44 straipsnio 8 dalyje minimos aplinkybės (ar bent viena iš jų) turi būti išnykusios, todėl terminas įsipareigojimui turėtų būti skaičiuojamas ne nuo aplinkybių paaiškėjimo, bet jų išnykimo momento. Spręsti pagrindiniame Komitete
teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
įstatymo projektui Nr. XIVP-3635 ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Paulė Kuzmickienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė SRDK biuro vedėja Ieva Kuodienė
DĖL
49⁵, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 128, 133, 137, 138, 139, 140¹, 140⁵, 140²⁵,
2024-06-19
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja Liucija Schulte-Ebbert, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-14 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnį 5¹ dalimi ir joje nustatyti: „Šio straipsnio 5 dalyje nenustatytais atvejais, jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl užsieniečio teisinės padėties ar vykdydamas užsieniečio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. Tokiu atveju Migracijos departamentas sustabdo sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties priėmimo terminą, kol bus gauta Valstybės saugumo departamento išvada dėl grėsmės valstybės saugumui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. <...>.“ Vertinant šią projekto nuostatą pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Migracijos departamentas yra įgaliotas priimti įvairius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, pavyzdžiui sprendimus dėl nacionalinės vizos išdavimo, dėl pažymėjimo, patvirtinančio Europos Sąjungos piliečio teisę laikinai ar nuolat gyventi išdavimo, leidimo gyventi šalyje ar leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo Europos Sąjungos piliečio šeimos nariui ir pan., t. y. atvejais, kurie nenumatyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 5 dalyje. Taigi, aptariamoje nuostatoje nustačius, kad Migracijos departamentas gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo „šio įstatymo 5 dalyje nenustatytais atvejais“, tai reikštų, kad Migracijos departamentas į Valstybės saugumo departamentą galėtų kreiptis ne tik priimdamas sprendimus, nurodytus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, bet ir priimdamas visus kitus sprendimus dėl užsieniečio teisinės padėties, kuriuos jis yra įgaliotas priimti pagal galiojantį įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių, sąvokos (formuluotės), susijusios su konstitucinių žmogaus teisių įgyvendinimu, jų ribojimu, turi būti itin aiškios, apibrėžtos ir suprantamos (Konstitucinio Teismo
siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria valstybės institucijai yra suteikiami įgaliojimai, galintys, be kita ko, turėti įtakos asmenų, kurių atžvilgiu jie yra įgyvendinami, teisėms, iš esmės nenustatant, kokiais atvejais ir priimant kokius sprendimus šie įgaliojimai gali būti įgyvendinami, vertintinas kaip neatitinkantis teisinio aiškumo ir tikrumo principų, kurie yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementai.<..>. Pritarti
3Komiteto sprendimas :
3.1.
Komiteto sprendimas :
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024 m. birželio 14 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5¹ dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria valstybės institucijai yra suteikiami įgaliojimai, galintys, be kita ko, turėti įtakos asmenų, kurių atžvilgiu jie yra įgyvendinami, teisėms, iš esmės nenustatant, kokiais atvejais ir priimant kokius sprendimus šie įgaliojimai gali būti įgyvendinami, vertintinas kaip neatitinkantis teisinio aiškumo ir tikrumo principų, kurie yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. 3.2. Komitetas atkreipia Seimo dėmesį, kad šis neatitikimas teisinės valstybės principui būtų pašalintas, konkrečiai nustatant kokiais atvejais ir priimant kokius sprendimus (iš Užsienio reikalų komiteto (2024 05 29 Nr. 105-P-49) svarstyto ir pritarto pasiūlymo papildyti Įstatymo 4 straipsnį 5¹dalimi, argumentų, tokie atvejai būtų
Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė ar užsienietis prašo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ir atitinkamai būtų keičiami Įstatymo 33, 44, 44¹, 100 ir 105² str., atsisakius projekto 1 straipsnio, pildančio Įstatymo 4 straipsnį 5¹ dalimi), jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, galėtų kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. 4. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš –0, susilaikė –0. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
Užsienio reikalų komitetas
50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103,
2024 m. gegužės 29 d. Nr. 105-P-49
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Matas Skamarakas, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėja Laura Plyniuvienė, padėjėjos Vilnė Kundrotaitė ir Silvija Vaičiulytė.
Kviestieji asmenys: vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėjos Danutė Petrauskienė ir Daiva Vežikauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė, Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paslaugų organizavimo departamento Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidentas Romas Austinskas, „Investuok Lietuvoje“ Talentų ekosistemos ekspertė Laima Bendoraitytė, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, Lietuvos profesinės sąjungos
„Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, Lietuvos pramonininkų
konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, Valstybinės darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja–teisininkė Akvilė Razumienė, Respublikos Prezidento patarėja Lina Gubrevičiūtė. Komiteto klausymuose 2024 m. gegužės 22 d. dalyvavo: išvados rengėjai Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis ir Giedrius Surplys, Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė, padėjėja Vilnė Kundrotaitė.
Kviestieji asmenys: Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės vyr. patarėja Rūta Jasulaitienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - SADM) patarėja Viktorija Minkevičiūtė, Migracijos Departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Migracijos Departamento Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė, Lietuvos profesinės sąjungos
„Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Ričardas Garuolis, Lietuvos pramonininkų
konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė. Prisijungę nuotoliniu būdu: Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso Generalinis sekretorius Povilas Drižas, Užimtumo tarnybos prie SADM Paslaugų organizavimo departamento Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, SADM vyresnioji patarėja Jelena Polijančiuk, Valstybės saugumo departamento pareigūnai Mindaugas Svirskas ir Eglė Urbanavičienė, Nacionalinės teismų administracijos Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėja Milda Grajauskaitė ir šio skyriaus patarėja Vita Dirvonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-183 (21¹⁾
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir keičiamas įstatymas) 21¹ straipsnio 1 punktą darbdavys privalo informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Pažymėtina, kad aptariama projekto nuostata yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 21¹straipsnyje
„Duomenų pranešimas apie užsienietį, turintį nacionalinę vizą“, šio
straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatoma ir švietimo įstaigos arba priimančio subjekto pareiga informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo, savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, o taip pat siekiant atskirti aptariamą projekto nuostatą nuo analogiškos nuostatos, nustatytos projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsnio 1 punkte po žodžio „užsieniečio“ įrašytini žodžiai „turinčio nacionalinę vizą“. Pritarti Čia ir toliau pateikiamos pastabos dėl naujos numeracijos Projekto straipsnių. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-184
2.
Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio matyti, kad pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygų netaikymo apimtį užsienietis, kuriam „išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu“ (kai jis pagal Pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo) būtų prilyginamas užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, kai jam yra nustatyta globa, suteikta laikinoji apsauga ir pan., nes visiems šiems asmenims būtų netaikomos šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Neaišku, ar iš tiesų to yra siekiama teikiamu projektu, nes iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projektu tikslinant keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį buvo siekiama, kad išimtis dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose (o ne 26 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose) nustatytų sąlygų netaikymo būtų taikoma tiek užsieniečiui išduodant leidimą laikinai gyventi, kai jis pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, tiek ir išduodant leidimą nuolat gyventi tais pačiais pagrindais. Pritarti Pastaba dėl naujos numeracijos Projekto 4 straipsnio. Pasiūlymas:
Siūloma nuostatą pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„2 4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu, ir šio užsieniečio šeimos nariams arba užsieniečiui, kuriam išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 (kai užsieniečiui yra nustatyta globa (rūpyba)), 8, 10, 11 ar 12 punkte nustatytu pagrindu arba išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-184
nuostatoje „išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu“ siūlytume vietoje jungtuko „ir“ vartoti jungtuką „ar“, kadangi užsieniečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas pagal atskirus keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus pagrindus. Pritarti Redakcinė pastaba dėl naujos numeracijos Projekto 4 straipsnio. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-186
neišduodamas, jei jis, be kita ko, „nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių“.
Svarstytina, ar ši teikiamo projekto nuostata yra pakankamai tiksli, nes tame pačiame punkte minima „mokestinė nepriemoka“ pagal Mokesčių administravimo įstatyme pateiktą jos apibrėžtį („mokestinė nepriemoka - mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos“) iš esmės yra mokesčio įstatyme nustatytos mokestinės prievolės nevykdymo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostatoje
„nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose
nustatytų mokestinių prievolių“ prieš žodį „mokesčius“ nereikėtų įrašyti žodį „kitų“. Pritarti Argumentai: Pagrindinis komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomonę dėl šios pastabos, siūlo keičiamo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą patikslinti. Pasiūlymas:
Siūloma Projekto naujos numeracijos 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos
dydžio mokestinę nepriemoką skolą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui valstybės socialinių fondų biudžetams, nevykdo įsipareigojimų muitinei (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas) arba nėra pateikęs bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies 11 punkte vietoj žodžių „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktis,
punktas ir 140⁵ straipsnio 1 dalies 8 punktas. Pritarti Redakcinė pastaba dėl naujos numeracijos Projekto straipsnių. 6.
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-187
straipsnio 3 dalies 1 punktas dėl analogiškų priežasčių, nurodytų šios išvados 1 pastaboje, po žodžio „užsieniečio“ pildytinas žodžiais „turinčio leidimą laikinai gyventi“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-188
pildomo įstatymo 40 straipsnio 2¹dalyje nėra aptariamas naujai įforminamo leidimo laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju (kai leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų) galiojimo laikotarpis. Pritarti Įrašomas papildymas dėl 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje analogiškiems darbdavio įsipareigojimams nustatyti vartojamos skirtingos formuluotės –
„įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį <...> visą
darbo laiko normą“ bei „įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“. Siekiant teisinio aiškumo formuluotes reikėtų suvienodinti. Mūsų vertinimu formuluotė „įdarbinti užsienietį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“ yra tikslesnė ir aiškesnė. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose aptarta formuluotė yra vartojama. Pritarti Įrašomi žodžiai „ir nustatyti“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-1810
punkto c papunktyje pateikta nuoroda į „šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą“ - turėtų būti teikiama nuoroda tik į šio punkto a ir b papunkčius. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Pakeisti Pripažinti netekusiu galios 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-1810
(2²)
naudojimo taisyklės yra nustatytos tik projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 57¹straipsnyje, projekto 8 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2²dalyje minint „kvotos išnaudojimą“ bei „papildomą kvotą“ reikėtų pateikti nuorodas į atitinkamas keičiamo įstatymo 57¹straipsnio dalis. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-1813
(2¹)7
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktas yra pripažįstamas netekusiu galios nuo 2025 m. sausio 1 d., siūlytume projekto 10 straipsnio 6 dalimi pakeisti keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2¹ dalį (joje atsisakyti nuorodos į pripažįstamą netekusiu galios keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą). Pritarus šiai pastabai atitinkamai reikėtų patikslinti projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas įstatymo įsigaliojimo taisykles. Pritarti Pasiūlymas:
Siūloma Projekto naujos numeracijos 12 straipsnio 6 dalį, kuri įsigalioja 2024-07-01, išdėstyti taip:
„5 6. Pakeisti 50 straipsnio 2¹ dalį ir ją
išdėstyti taip: „2¹.
Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus arba šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, informuoja užsienietį apie tai, kad jam leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jeigu per 3 mėnesius jis nepateiks prašymo leisti pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje ar 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu jis nepakeis darbdavio per 6 mėnesius, kai užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, dirba Lietuvos Respublikoje ilgiau negu vienerius metus.
Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus arba šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, informuoja užsienietį apie tai, kad jam leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jeigu per 3 mėnesius jis nepateiks prašymo leisti pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje ar 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu jis nepakeis darbdavio per 6 mėnesius, kai užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, dirba Lietuvos Respublikoje ilgiau negu vienerius metus. Jeigu užsienietis per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį arba jeigu Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio pateiktą prašymą, priėmė sprendimą neleisti pakeisti darbdavio, arba jeigu užsienietis per 6 mėnesius neinformavo Migracijos departamento apie darbdavio keitimą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 2, 5 arba 19 punkte nustatytais pagrindais.“ Pasiūlymas:
Siūloma Projekto naujos numeracijos 12 straipsnį papildyti 7 dalimi, kuri įsigalioja 2025-01-01: „7.
Pakeisti 50 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, arba šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, informuoja užsienietį apie tai, kad jam leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jeigu per 3 mėnesius jis nepateiks prašymo leisti pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje ar 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba, jeigu jis nepakeis darbdavio per 6 mėnesius, kai užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, dirba Lietuvos Respublikoje ilgiau negu vienerius metus.
Jeigu užsienietis per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį arba jeigu Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio pateiktą prašymą, priėmė sprendimą neleisti pakeisti darbdavio, arba jeigu užsienietis per 6 mėnesius neinformavo Migracijos departamento apie darbdavio keitimą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-1814
straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „pritaiko“ įrašytinas žodis „pritaikė“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-1823
13.
Nėra aišku, kodėl pagal projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalį trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu užsienietis galėtų dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka tik dvi įstatymo 58 straipsnio 10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą sąlygas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodomas žymiai platesnis ratas užsieniečių, turinčių teisę dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad užsienietis galėtų dirbti Lietuvos Respublikoje, tik jeigu jis atitinka Įstatymo 58 straipsnio 6–10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą sąlygas, o ne 10 ir 13 punktuose nustatytas sąlygas kaip nurodoma pastaboje. Aiškinamajame rašte būtent ir nurodytos tos užsieniečių kategorijos, kurios turės teisę dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-1823
įstatymo 62 straipsnio 5 dalis tikslintina, po žodžių „ar nuolat Lietuvos
redakcinė
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
skaičiaus „Šio įstatymo 1“ įrašytinas žodis „straipsnis“. Pritarti Žr. URK pasiūlymą dėl įgyvendinamųjų įstatymo nuostatų, išdėstytų Projekto naujos numeracijos 38 straipsnyje
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
41 16.
Projekto 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte pateikta nuoroda į išvardintus straipsnius turėtų būti derinama su šio straipsnio 2 dalimi arba jos nuostatos formuluojamos analogiškai kaip numatyta projekto 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte, nes pavyzdžiui, įstatymo 2, 9 straipsniai įsigalios kitą dieną po priimtų įstatymo pakeitimų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, todėl teikti nuorodą į vėlesnį šių nuostatų įgyvendinimą nereikėtų. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
42
žodžių „nurodytų straipsnių“ įrašytini žodžiai „ar jų dalių“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
„pasikeitimų“ įrašytinas žodis „pakeitimų“. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
19Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d.
įsigaliojusį Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1573, pagal kurį Lietuvos Respublikoje veikiantys apygardų administraciniai teismai yra sujungti į vieną Regionų administracinį teismą bei siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą,137 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 ir 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalį, 140¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, 140²⁵ straipsnio 1 dalį, 140²⁶ straipsnio 2 dalį, 140²⁷ straipsnį ir kitas nuostatas, kuriuose teikiama nuoroda į atitinkamą apygardos administracinį teismą. Pritarti
projektas papildytas keičiamomis nuostatomis
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
konfederacija 2024-05-13
nėra nurodyta kodėl turėtų būti sunkinamos reikiamų specialistų atitikimo darbo vietai sąlygos. Siūloma reikalauti pateikti įrodymą apie darbuotojo kvalifikaciją ir darbo patirtį, kai šiuo metu galiojančioje redakcijoje tinkama yra įrodyti vieną iš jų. Kaip rodo pasauliniai darbo rinkos duomenys ir tendencijos, vis daugiau darbuotojų reikia, kurie turi tam tikrus įgūdžius (angl. skills), o ne išsilavinimą (angl. education), nes darbo rinkos poreikių pokyčiai pastaraisiais metais vyksta taip sparčiai, kad net mokymo įstaigos nespėja prisitaikyti prie naujausių poreikių. Darbdavių reikalas yra, kad mokėdami darbuotojams darbo užmokestį darbuotojų darbas atitiktų jų poreikius, užsibrėžtus tikslus, būtų sukurta numatyta vertė įmonei ir Lietuvos ekonomikai. Šis pakeitimas būtų nesuprantamas trukdis pasitelkti labiausiai tinkančius ir reikalingus specialistus. Todėl siūlome nepritarti keitimui dėl darbuotojo kvalifikacijos ar patirties vertinimo iš „ar“ žodelio į „ir“. Nepritarti Atsižvelgiant į praktikoje atsakingų institucijų nustatytus piktnaudžiavimus, kai darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, vėliau užsieniečius, negalinčius atlikti darbo funkcijų, atleidžia ir vėl kviečiasi naujus užsieniečius, taip didindami į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautą, siūlytina nepritarti siūlymui. Užsieniečių įdarbinimo sąlygų griežtinimas neužkirs kelio darbdaviams darbinti užsieniečius, tačiau darbdaviai turės įsitikinti, kad užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį.
Darbdavys kviesdamas užsienietį turi įsivertinti visas rizikas ir prisiimti atsakomybę. 2. Lietuvos verslo konfederacija; Lietuvos pramonininkų konfederacija; Lietuvos transporto ir logistikos aljansas 2024-05-14 Dėl reikalavimo darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį UTPĮ projekto 7 straipsniu keičiamo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktis iš esmės keičia metus laiko galiojusią nuostatą dėl užsieniečio kvalifikacijos arba turimos darbo patirties. Pažymėtina, kad nėra pateikiama siūlymą griežtinti reikalavimus dėl užsieniečių patirties ir kvalifikacijos pagrindžianti informacija – kaip tai paveiks valstybės saugumo interesus, kaip tai paveiks vertę kuriančios migracijos kontrolę ar kitus UTPĮ projekto pakeitimais siekiamus tikslus. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) analizė rodo, kad iki 2028 m. Europoje trūks apie 745 tūkst. vairuotojų. Atitinkamai bet kokie nacionaliniai ribojimai paveiks ES valstybių verslo konkurencingumą, ženkliai apsunkins ir prailgins asmenų, galinčių dirbti Lietuvoje, paieškos procesą. Papildomai pažymėtina ir tai, kad darbdavys kviesdamas užsienietį, ypač iš tų kraštų, kur klesti korupcija, negali būti visiškai užtikrintas, kad darbuotojo pateikiama informacija apie jo darbinę patirtį yra teisinga, o patikrinti galimybių nėra. Įgyvendinant siūlomus pakeitimus būtų tik kuriama papildoma administracinė našta tiek migracijos įstaigų darbuotojams, tiek darbdaviams.
Nors pakeitimų iniciatoriai teigia, kad darbdaviai vežasi užsieniečius neatsakingai vertindami jų kvalifikaciją ar patirtį, o vėliau atleidinėja, todėl keičiamu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad į Lietuvą atvykę darbuotojai nebūtų atleidžiami dėl jų netinkamos kvalifikacijos ar patirties, tačiau nėra pateikiama konkrečių skaičių apie minimus atleidimus, koks pažeidimų mastas yra nustatytas. Manome, kad visgi turėtų būti palikta darbdaviui spręsti, kokį darbuotoją jis laiko jam tinkamu ir neturėtų būti užkertamas kelias atsivežti asmenis tikslu juos apmokyti, jei darbdavys mato prasmę tokioje investicijoje. Siūlome palikti galimybę (kaip ir yra dabar) darbinti užsieniečius, kurių kvalifikacija arba patirtis atitinka sektoriaus reikalavimus, o nustačius pažeidimus – taikyti priskirtinas nuobaudas. Nepritarti Atsižvelgiant į praktikoje atsakingų institucijų nustatytus piktnaudžiavimus, kai darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, vėliau užsieniečius, negalinčius atlikti darbo funkcijų, atleidžia ir vėl kviečiasi naujus užsieniečius, taip didindami į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautą, siūlytina nepritarti siūlymui. Užsieniečių įdarbinimo sąlygų griežtinimas neužkirs kelio darbdaviams darbinti užsieniečius, tačiau darbdaviai turės įsitikinti, kad užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį. Darbdavys kviesdamas užsienietį turi įsivertinti visas rizikas ir prisiimti atsakomybę. PASIŪLYMAI, PRIEŠTARAUJANTYS KVOTOS ĮVEDIMUI
konfederacija 2024-05-13 Siūlome nepritarti legalios darbo imigracijos griežtinimui įvedant kvotas ar reikalaujant mokėti ne mažiau kaip 1,2 VDU. Tokia tvarka mažins skaidrumą Lietuvos darbo rinkoje bei didins komandiruojamų darbuotojų skaičių.
To pasėkoje Lietuva ne tik praras gaunamus mokesčius nuo darbuotojų darbo užmokesčio, bet ir dar labiau plėtosis jau dabar naudojamos „pilkosios“ komandiravimo schemos. Komandiruojamiems darbuotojams ES teisės aktai numato mokėti ne mažiau kaip minimalų mūsų šalies darbo užmokestį (o ne vienodą kaip lietuviams, įdarbinant juos Lietuvoje tokioje pačioje darbo vietoje), dažnai nerandama atsakomybės už darbuotojų saugą bei neužtikrinamos normalios gyvenimo sąlygos. Deja, Lietuvos institucijos komandiruotus darbuotojus gali patikrinti labai ribotai, jau nekalbant apie siunčiančias darbuotojus užsienio įmones, kurių patikrinti ir kontroliuoti praktiškai neįmanoma. Nuolatinis viešinimas, kad turime virš 200 tūkst. užsieniečių yra žinutė siekianti pasėti nerimą. Darbuotojus, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą galime patikrinti prieš tai, kai komandiruojamus kokius „gausim“, tokie ir bus šalia mūsų. Dar žiūrėkime į realią statistiką apie darbo migraciją, apie kurią teikiami pakeitimai. Dirbančių Lietuvoje turime 131 tūkst. (2024.01.01 duomenimis), iš kurių tik 6.7 tūkst. dirba nekvalifikuotą darbą. 73.1 tūkst. dirba transporto sektoriuje, kurie praktiškai dirba keliaudami ir panašu, kad maždaug 40% tų darbuotojų pasikeičia per metus, nes vien per šių metų I ketvirtį yra įdarbinta 7020 (UŽT duomenys iš LDU pranešimų). Darbas sunkus ir ne kiekvienas gali jį ilgai dirbti, todėl ši tendencija smarkiai nesikeis. Kiekvienas 10 tūkstančių dirbančiųjų atneša į Lietuvos biudžetą minimum 60 mln. EUR per metus su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių pavidalu (skaičiuojama nuo 1000 Eur į rankas). Papildomai dar šie žmonės perka, vartoja mūsų rinkoje, tuo prisidedami prie mūsų ekonomikos augimo. Kas prisiims atsakomybę už tokį Lietuvoje surenkamų mokesčių galimą netekimą ir kuo šį netekimą ketinama padengti?
Socialinių reikalų ir darbo ministerijos argumentacija, kad turime pereiti nuo konkurencijos kaina į konkurencija kokybe ir kad pigi jėga slopina mūsų investicijas yra teoriniai pamokymai. Lietuva jau kurį laiką nėra pigios darbo jėgos ekonomika, vidutinis atlyginimas per paskutinį dešimtmetį išaugo dvigubai, dėl ko iš Lietuvos išsikraustė ne viena „pigios darbo jėgos“ ieškanti įmonė. Taip pat Lietuvoje tebesitęsia darbo rinkos įtampa dėl darbuotojų stygiaus, kaip pabrėžė Lietuvos Bankas Darbo santykių komisijos posėdyje
išlikti konkurencingiems Europos ar pasaulinėje rinkoje. Atvykstantys darbo imigrantai neišstumia darbo rinkoje esančių lietuvių, bet prisideda prie esamų darbuotojų ir Lietuvoje jau seniai nebuvo tiek daug apdraustųjų SODRA duomenimis. Taigi, nepasitelkus trečiųjų šalių darbuotojų – apribojus legalią darbo imigraciją (nors ir dabar ji be galo komplikuota), bus postūmis esamus verslus tapti mažiau konkurencingais arba pasitelkti komandiruojamus darbuotojus, o neturėdami pakankamai darbuotojų rinkoje ir investuotojams greitai tapsime visai nepatrauklūs. Tikimės būti išgirsti ir kad galėsime ateityje ieškoti geriausių sprendimų Lietuvoje kartu, gerai išdiskutavę ir įvertinę realias galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Dar vis nematome Lietuvos demografinių iššūkių suvaldymo bei nuoseklios ir tvarios imigracijos politikos strategijos gairių, o tik nuolatinį UTPĮ pakeitimų keitimą bei išsamių analizių, realių argumentų ir normalaus socialinio dialogo stygių. Nepritarti Įstatymo projekte siūloma griežta trečiųjų šalių piliečių kvota ieškoma balanso – nustatomos pakankamai aukštos kvotos lubos iki 1,4 proc. Lietuvos gyventojų (14 kartų daugiau nei Estijoje, kur numatyta 0,1 proc.) su galimybe nustatant konkrečią kvotą atsižvelgti į esamus darbo rinkos poreikius.
Be to, 1,2 BDU nėra vienintelė išimtis, nustatomos dar dvi, kai nustatyta kvota nėra taikoma:
profesijoms;
kolektyvinė sutartis, jei siūlo darbuotojų atstovai susitarę su darbdaviais (darbuotojų atstovai kontroliuotų, kad nepiktnaudžiauja darbdavys). Toks reglamentavimas leis nustatyti maksimalų šiuo metu galiojantį kvotos dydį ir taip pat skatins aukštos kvalifikacijos darbuotojų atsivežimą ir atvykimą dirbti į Lietuvą. 4. Lietuvos verslo konfederacija; Lietuvos pramonininkų konfederacija; Lietuvos transporto ir logistikos aljansas 2024-05-14 Dėl griežtos kvotos nustatymo formulės ir išimties taikymo pasibaigus kvotai Siūloma UTPĮ 57¹ straipsnio pakeitimu nustatyti griežtą kvotos apskaičiavimo formulę – nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 procento praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Pastebėtina, kad nei aiškinamajame rašte, nei teisės aktų iniciatorių viešojoje komunikacijoje nėra pateikiama informacija, kokiu pagrindu ir kokią problemą spręsdami iniciatoriai siūlo keisti 3 metus galiojantį kvotų reguliavimo teisinį režimą. Nėra pateikiama informacija, kuo remiantis yra nustatytas 1,4 procento koeficientas kvotos apskaičiavimo mechanizme. Visgi, siekiant subalansuotos valstybės migracijos ir demografinių poreikių politikos, siūlome apibrėžti minimalią ir maksimalią kvotos ribas, kad kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis mažesnis nei 1,4 procento ir ne didesnis nei 2 procentai praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.
Nepritarti Esamą kvotos sistemą kritikavo tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai. Pasirinktas nuolatinių gyventojų skaičius, nes darbingas amžius keičiasi. Be to, dirbti gali (o ir skatinami) ir vyresnio amžiaus asmenys. Pasirinktas procento dydis nustatytas įvertinus Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičių užsieniečiams, kurie pirmą kartą atvyksta dirbti –
maksimalus kvotos dydis toks pats, koks galioja šiuo metu (~40 tūkst.). Be to, į naują kvotą skaičiuojami tik pirmą kartą atvykstantys užsieniečiai. PASIŪLYMAI DĖL TARPTAUTINIO TRANSPORTO VAIRUOTOJŲ
konfederacija; Lietuvos pramonininkų konfederacija; Lietuvos transporto ir logistikos aljansas 2024-05-14 UTPĮ projekto 8 straipsnio 44 straipsnio papildymas nauja 2² dalimi numato, kad išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, <….>”. Pažymime, kad tarptautinio transporto vairuotojais dirbantys trečiųjų šalių piliečiai yra komandiruojami į kitas ES šalis, bet nedirba Lietuvoje. Atitinkamai jų darbo užmokesčio apskaičiavimui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva), nuostatos. Vadovaujantis Direktyvos 18 preambulės dalimi - lyginant komandiruotam darbuotojui mokamą darbo užmokestį ir pagal priimančios valstybės narės nacionalinius įstatymus ir (arba) praktiką priklausantį darbo užmokestį, turėtų būti atsižvelgiama į bendrą darbo užmokesčio sumą.
Turėtų būti lyginama bendra darbo užmokesčio sudedamųjų dalių suma, o ne atskiros darbo užmokesčio sudedamosios dalys, kurios tapo privalomos, kaip numatyta šioje direktyvoje. Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies i punktas numato, kad šioje direktyvoje darbo užmokesčio sąvoka apibrėžiama pagal valstybės narės, į kurios teritoriją darbuotojas komandiruojamas, nacionalinę teisę ir (arba) praktiką ir apima visas darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kurios yra privalomos pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba kolektyvines sutartis ar arbitražo sprendimus, kurie toje valstybėje narėje buvo paskelbti visuotinai taikytinais arba yra kitais atžvilgiais taikomi pagal 8 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, be to, įvertinant UTPĮ Projekto rengėjų korekcijas UTPĮ 44 straipsnyje, pagal kurias 1,2 BDU dydžio reikalavimas nebūtų taikomas profesijoms, įtrauktoms į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, o tai reikštų įstatymu įtvirtinamą galimybę aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojams mokėti tik vieno BDU dydžio darbo užmokestį, t. y. mažesnį nei privalomą mokėti darbo užmokestį vidutinės ar mažos kvalifikacijos darbuotojams, kas iš esmės prieštarauja pačių iniciatorių deklaruojamam tikslui – mažinti „pigios darbo jėgos“ skaičių Lietuvos darbo rinkoje, siūlome pakeisti 44 straipsnio papildymą nauja 2² dalimi ir ją išdėstyti taip: „2².
Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį bendrą darbo užmokestį (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai), ne mažesnį mažiau negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota.“ <...> Nepritarti SoDros duomenimis 2024-01-01 vairuotojų (profesijų kodas – 8332 – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai) turėjome 88 214.
Užimtumo tarnybos duomenimis 2024-01-01 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų (kodas – 833209) pagal LDU pranešimus, t.y. užsieniečių, buvo 53
vidutinės mėnesio pajamos, apmokestinamos socialinio draudimo įmokomis, 2024 m. sausį buvo 1 221,2 Eur, palyginimui – 2023 m. sausį 1 055, 1 Eur. 2024-02-01 Sodros duomenimis, Transporto ir saugojimo sektoriaus užsienio piliečių vidutinis darbo užmokestis – 1 115,65 Eur, o lietuvių – 1 852,2 Eur t. y. užsieniečiams mokamas virš 30 % mažesnis atlyginimas. Nors užsieniečiai atvykę užsidirbti dažnai dirba daug valandų, savaitgaliais etc. Nepaisant augimo, vairuotojų užsieniečių vidutinės apmokestinamosios pajamos per mėnesį vis dar nesiekia 1,65*MMA, t. y. 1 524,6 Eur, dėl nedraudiminių laikotarpių (visų pirma, pakankamai ilgų nemokamų atostogų).
pagal neapmokamų atostogų trukmę vidutinė neapmokamų atostogų trukmė metams 1 darbuotojui buvo 67,4 dienos, ir svyravo tarp 162 ir 2 dienų. Iš viso nedraudiminių laikotarpių dienų skaičius siekė 5 460 727 d. Iš jų, nemokamų atostogų ir neatvykimų administracijos leidimu dienų skaičius buvo 3 920 693 (71,8% visų nedraudiminio laikotarpio dienų). Kad užsienietis galėtų įsitvirtinti ir pragyventi Lietuvoje, jo pajamos turi būti stabilios. Viršvalandžių apmokėjimas, dienpinigiai, atostoginiai nuolat kintantys dėmenys, todėl ir jų mokėjimo kontrolės mechanizmas (ypač dienpinigių) itin sudėtingas. Be to, dienpinigiai nėra apmokestinami, todėl nukenčia darbuotojų socialinės garantijos, pavyzdžiui, ligos, nedarbo, tėvystės/motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe išmokos, sumažėja atostoginiai, senatvės pensijos dydis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
UTPĮ projekto 6 straipsniu siūloma Įstatymo 40 straipsnio 2 dalį papildyti 6 punktu ir nustatyti naują leidimo laikinai gyventi įforminimo užsieniečio prašymu pagrindą: leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas apskundus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ir teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo (toliau – RUP). Analogiškai UTPĮ projekto 11 straipsnio 1 dalimi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 6 punktu, nustatant, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, apskundus sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi ir teismui pritaikius RUP.
Nėra aišku, kokios RUP turėtų būti taikomos ir būtų tinkamos ir pakankamos UTPĮ projektu siūlomų pakeitimų kontekste, t. y. tais atvejais, kai asmuo skųstų sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ar leidimą nuolat gyventi. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad RUP gali būti draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. Sistemiškai aiškinant aptartas UTPĮ projekto nuostatas, tokiu atveju turėtų būti taikomas skundžiamo sprendimo panaikinti leidimą nuolat ar laikinai gyventi vykdymo sustabdymas. Tačiau tokios RUP taikymas nėra aiškus aukščiau patartų UTPĮ projekto nuostatų kontekste: apskundus sprendimą ir teismui pritaikius RUP, sprendimo vykdymas būtų sustabdomas, tačiau tuo pačiu asmuo įgytų pagrindą kreiptis su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi ar pakeisti leidimą nuolat gyventi. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ projekte siūlytina įtvirtinti ne tik konkrečią RUP, bet ir sistemiškai įvertinti siūlomų nuostatų taikymo ir iš jų kylančių teisinių pasekmių aspektus. Taip pat UTPĮ projekto 27 straipsniu siūloma panaikinti Įstatymo nuostatą, numatančią, kad, apskundus sprendimą dėl užsieniečio leidimo gyventi (išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą priimtas dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai, visuomenei ar žmonių sveikatai), jo vykdymas sustabdomas.
UTPĮ projekto 26 straipsniu siūloma Įstatymo 138 straipsnį papildyti
nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl apskųsto sprendimo priėmimo terminas, o kai skundas paduotas, kol nėra išspręstas skundo priėmimo teisme kausimas, sprendimo vykdymas sustabdomas (išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą priimtas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui). Kritiškai vertinas UTPĮ projekto 138 straipsnio pakeitimas, kuriuo praktiškai visais atvejais naikinamas suspensyvinis apskundimo efektas, ypač dėl leidimų nuolat gyventi. Tokiu pakeitimu faktiškai problemos sprendimas perkeliamas teismams, jiems kiekvienu atveju paliekant spręsti dėl RUP taikymo. Labai realu, kad tokie prašymai būtų teikiami kiekvienu atveju teikiant skundą dėl sprendimo panaikinti leidimą gyventi. Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 4 dalį, prašymas dėl RUP taikymo, paduodamas kartu su skundu, išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo priėmimo. Skundo priėmimo klausimas sprendžiamas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Kai kuriais atvejais taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, nustatant papildomą terminą trūkumams pašalinti. Prireikus, teismas kreipiasi dėl atsakovo ir
(ar) kitų proceso dalyvių nuomonės gavimo RUP taikymo klausimu. Tuomet RUP klausimas išnagrinėjamas per 10 darbo dienų. Be to, dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 70 str. 7 d.).
pakeitimų formuluotė nepakankamai atsižvelgia į procesines taisykles, nustatytas ABTĮ 70 straipsnyje ir 33 straipsnyje. Taip pat nekorektiška sprendimo vykdymo sustabdomą sieti su skundo teisme priėmimo klausimo sprendimu, nes, priėmus skundą, skundas iš esmės turi būti nagrinėjamas ir dėl jo priimamas procesinis sprendimas, kurio pagrindu kyla atitinkamos teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, sprendimo vykdymas turi būti stabdomas ne iki skundo priėmimo, bet iki skundo išnagrinėjimo (priimto sprendimo įsiteisėjimo). Atkreipiame Jūsų dėmesį ir į tai, kad skundams dėl užsieniečių teisinės padėties yra taikomi sutrumpinti skundo padavimo terminai. Pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis skundą dėl sprendimo gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Turint omenyje, kad siūlomi pakeitimai įtvirtintų taisyklę, pagal kurią administracinis sprendimas nėra vykdomas, kol nėra suėję nustatyti apskundimo ir RUP pritaikymo terminai, galėtų susiklostyti situacijos, kuomet skundas būtų teikiamas itin skubiai, siekiant faktiškai pagreitinti RUP taikymo klausimo išsprendimą. Tai galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl teisės kreiptis į teismą veiksmingo užtikrinimo užsieniečių teisinės padėties bylose. Atsižvelgiant į paminėtąsias ABTĮ nuostatas, dėl siūlomų pakeitimų gali susidaryti teisinio neaiškumo laikotarpiai, susiję su užsieniečio teisiniu statusu, kuomet baigiasi skundo padavimo terminas ir nėra suėję įstatyme nustatyti terminai RUP taikymo klausimui išspręsti. Aptartų nuostatų taikymas nagrinėjant RUP taikymo klausimus teisme, akivaizdu, pareikalautų papildomų resursų, o aiškinamojo rašto 13 punkte apie papildomas lėšas teismams nenurodoma. Preliminariai, lėšų poreikis teismams sudarytų: 0,5 darbo dienos teisėjo atlyginimo x migrantų bylų skaičius, tačiau detalesnei lėšų poreikio analizei būtų reikalinga atlikti išsamesnius skaičiavimus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujo tiek leidimo laikinai gyventi įforminimo atveju, tiek leidimo nuolat gyventi pakeitimo atveju, asmuo turi vykti į Migracijos departamento (toliau – MD) padalinį, pateikti prašymą, sumokėti rinkliavą. Jeigu teismas vėliau panaikintų MD sprendimą, užsienietis įgytų teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, gal net už skubos tvarka (kad užsieniečiui nereikėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos) įformintą leidimą laikinai gyventi ar pakeistą leidimą nuolat gyventi. Tokios schemos sukūrimas, kai net ir teismui pritaikius RUP, ir dėl to sustojus ginčijamo MD sprendimo dėl leidimo panaikinimo vykdymui, asmuo privalėtų kreiptis į MD dėl leidimo įforminimo iš naujo, akivaizdu, lemtų bylų teismuose skaičiaus augimą. Siūlomas reguliavimas, Administracijos nuomone, nėra proporcingas ir reikalauja kritiško įvertinimo ir šiuo aspektu. Nepritarti Migracijos departamento vertinimu, šiuo metu užsieniečiai akivaizdžiai piktnaudžiauja Įstatymo 139 str. įtvirtinta automatinio stabdymo procedūra – teikia skundus teismui dėl sprendimo dėl leidimo gyventi panaikinimo vien tik tam, kad būtų pritaikyta automatinio stabdymo taisyklė, o užsieniečio teisėto buvimo laikas būtų pratęstas dar keliems mėnesiams. Įvertinus teikiamų skundų turinį matyti, kad dažnai skundai teikiami akivaizdžiai nepagrįstais atvejais, pvz., užsienietis, gavęs leidimą gyventi darbo pagrindu, neįdarbintas ar atleistas, o skunde net nėra nurodomi motyvuoti, su ginčijamu sprendimu susiję argumentai, kodėl sprendimas turėtų būti panaikinamas. 2022 m. pateikti 77 skundai teismui dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, 2023 m. – 250, 2024 m. (iki 2024-05-15) – 201.
Informacija apie 2024 m. įsiteisėjusius teismų sprendimus leidimų laikinai gyventi panaikinimo bylose: skundas atmestas – 130 bylų, skundas tenkintas – 16 bylų (t. y. beveik 90 proc. atvejų skundai yra nepagrįsti). Manytina, kad būtent automatinis apskųsto sprendimo stabdymas lemia ir lems augantį teisminių bylų skaičių (tokiu būdu užsieniečiui siekiant pratęsti buvimo laiką Lietuvoje). Metai Priimta sprendimų panaikinti LLG Apskųsta teismui sprendimų panaikinti LLG Apskųsta teismui sprendimų panaikinti LLG (procentais)
250 3,09 proc. 2024 m. (iki 2024-04 pab.) 6309201 3,19 proc. Pažymėtina, kad Projekto nuostata kaip tik sudarytų prielaidas tam, kad nebebūtų teikiami akivaizdžiai nepagrįsti skundai. NTA argumentai, susiję su prašymo dėl RUP nagrinėjimo terminais – praktinio pobūdžio. Manome, kad Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas ir galimybė jame stebėti teisminės bylos eigą suteikia tinkamus įrankius įvertinti individualias situacijas. NTA rašte nurodomi atvejai, kai užsieniečiui reikėtų vykti į Migracijos departamentą pateikti prašymą, laikytini labiau išimtimi, o ne bendra taisykle. Pagal šiuo metu galiojančio Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, 135 p., Migracijos departamentas, nustatęs, kad per 14 darbo dienų nuo sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo, šis sprendimas nėra apskųstas teismui, o jeigu sprendimas apskųstas – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi paliekamas galioti, paskelbia leidimą gyventi negaliojančiu. Priėmus Įstatymą, ši Aprašo nuostata būtų tikslinama – numatoma, kad leidimas gyventi skelbiamas negaliojančiu, įvertinus, ar nėra pritaikytos RUP.
Įprastai prašymai dėl RUP teikiami kartu su skundu, o iki teismo nutarties dėl RUP, leidimas ir nebūtų skelbiamas negaliojančiu. T. y. atvejai, kai užsieniečiui reikėtų teikti prašymą dėl leidimo gyventi įforminimo, būtų reti. 1.2. Nacionalinė Teismų administracija 2024-05-137
UTPĮ projektu siūlomo keisti Įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos“. Administracijos vertinimu, tam, kad darbdavys galėtų teikti naują įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, 44 straipsnio 8 dalyje minimos aplinkybės (ar bent viena iš jų) turi būti išnykusios, todėl terminas įsipareigojimui turėtų būti skaičiuojamas ne nuo aplinkybių paaiškėjimo, bet jų išnykimo momento. Nepritarti VRM pasiūlymui nepritaria, nes Migracijos departamentas turėtų nuolat tikrinti ar aplinkybės išnyko ir tik nuo tada pradėti skaičiuoti terminą, o tai būtų didelė administracinė našta. Be to, jeigu po 6 mėn. nuo aplinkybių nustatymo, darbdavys kreipsis ir bus vėl nustatyta bent viena Įstatymo 44 str. nurodyta aplinkybė, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį bus nepriimamas vėl naujiems 6 mėnesiams. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-05-15 * pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIVP-3635 ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, kuriems
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2024-05-22 * Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus;
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2024-05-22 *
užsieniečių lyginant su Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiumi, kartu atsižvelgiant į Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ įtvirtintą gairę, kad valstybė privalo kontroliuoti imigracijos procesą bei raginimą nustatyti ilgalaikes imigracijos į Lietuvą ir jos savivaldybes kvotas, pritarti siekiui nustatyti didžiausią leistiną kalendoriniams metams užsieniečių, kurie gali atvykti į Lietuvą dirbti, skaičių (kvotą) ir nepritarti Seime registruotiems siūlymams panaikinti taisyklę, kad nustatoma kvota užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2024-05-22 * 6.2.
Komiteto pasiūlymai:
kurią daugiausia atvyksta rusakalbiai darbuotojai iš buvusios SSRS teritorijos, bei Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ įtvirtintą gairę, kad trečiųjų šalių darbuotojų pritraukimas neturi apsiriboti tik Rytų kaimynyste, Komitetas siūlo, reglamentuojant užsieniečių kvotą, Projektą papildyti nuostata (principu), kad kvota nustatoma pagal Vyriausybės patvirtintą šalių sąrašą, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į aukštos pridėtinės vertės kūrimo, draugiškumo, humanitarinius, nacionalinio saugumo, vertybinius, kultūrinius, religijos bei kitus kriterijus, kartu siekiant išlaikyti kalbinę ir kultūrinę pusiausvyrą tam, kad šalyje nesikurtų vienos kalbos, religijos arba tautybės getai, kartu siekiant mažinti rusų kalbos kaip lingua franca vaidmenį;
Pritarti Pažymėtina, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekte Nr. XIVP-2797(2), kuris turėtų būti priimtas Seime 2024 m. gegužės 30 d., yra numatyta, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis parenkamos užsienio valstybės, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą, leidimą laikinai gyventi ar prašymą dėl e. rezidento statuso suteikimo per išorės paslaugų teikėją, ir tokių užsienio valstybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras. Šis sąrašas tvirtinamas ar keičiamas motyvuotu Migracijos departamento siūlymu, kuris pateikiamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintais kriterijais ir pasikonsultavus su šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis – VSD, VSAT, Policija. 5. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-05-226
N Argumentai: Projekto aiškinamajame rašte nurodomas siekis efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, užtikrinant Lietuvai vertę kuriančią imigraciją, kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.
Komitete reguliariai svarstant klausimą dėl didėjančių darbo migracijos į Lietuvą srautų, matyti poreikis didinti darbdavių, pas kuriuos atvyksta užsienietis pagal darbo sutartį, atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pažymėtina, kad ilgiausio leidžiamo nedraudiminio laikotarpio nebuvimas sudaro sąlygas antrinei migracijai, kai Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis vyksta dirbti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Tokiu būdu darbdavys siekia įdarbinti vis daugiau užsieniečių, nes daliai jau įdarbintų suteikiamos ilgos trukmės – iki pusės metų trunkančios nemokamos atostogos, todėl trūksta darbuotojų darbo funkcijoms vykdyti. Siekiant efektyviau valdyti užsieniečių, dirbančių Lietuvoje, srautus, bei užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama Lietuvos imigracijos darbo pagrindais procedūromis ir socialinio draudimo sistema, Komitetas siūlo šį Projektą sistemiškai papildyti nauju atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindu ir nustatyti, kad leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti nustačius, kad bent 2 užsieniečiams per pastarąsias 180 dienų buvo nustatytas ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis. Dėl šio siūlymo yra gauta palanki Vyriausybės išvada Nr. 245, pateikta dėl Seime registruoto įstatymo projekto Nr. XIVP-3352. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad galiojančiame Įstatyme nustatyta, kad jeigu užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, tai jis gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi tik praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo.
Kadangi pagal naujai siūlomą nustatyti atsisakymo pagrindą leidimą laikinai gyventi būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo užsieniečio ir apie jų (ne)buvimą užsienietis negalėjo žinoti, siūlytina užsieniečiui netaikyti apribojimo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi tik praėjus vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį dar vienu nauju punktu ir Projekto 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 20 ir 21 punktuais:
„20) yra išnaudota kvota, nustatyta vadovaujantis šio Įstatymo 57¹ straipsniu;
21) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis bent dviem įdarbintiems užsieniečiams, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.““
6Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2024-05-226
Projekto 4 straipsnio 6 dalį, kuria tikslinama 35 straipsnio 2 dalis, įsigaliosianti nuo 2025 m. sausio 1 d., išdėstyti taip: „6.
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą
gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 16, arba 19, 20 arba 21 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas, iš esmės pritardamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui ir atsižvelgdamas į proporcingumo principą, siūlo užsieniečiui netaikyti apribojimo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi tik praėjus vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo išdavimo tais atvejais, kai užsienietis susimoka turimą skolą ar pateikia privalomą teikti deklaraciją, todėl siūloma šalia kitų išimčių numatyti ir 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Siūloma analogiškai pakeisti ir Projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, kuri įsigaliotų nuo priimto įstatymo paskelbimo. Pasiūlymas: „7. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo.
Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 11, 16, arba 19, 20 ar 21 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.“
7Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
Komitete reguliariai svarstant klausimą dėl didėjančių darbo migracijos į Lietuvą srautų, matyti poreikis didinti darbdavių, pas kuriuos atvyksta užsienietis pagal darbo sutartį, atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pagal dabartinį reglamentavimą darbdaviai įsipareigoja įdarbinti užsienietį 6 mėnesiams, tačiau praktika rodo, kad jau po mėnesio ar kelių užsieniečiai prašo Migracijos departamento leisti pakeisti darbdavį. Komitetas siūlo, siekiant efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, šį Projektą sistemiškai papildyti nuostata dėl galimybes keisti darbdavį nepraėjus 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos. Tokiu pakeitimu būtų siekiama, kad darbdaviai atsakingiau kviestųsi užsieniečius ir būtų užtikrinimas principo, kad užsienietis dirba pas tą darbdavį, kuris prisiėmė įsipareigojimus dėl užsieniečio, įgyvendinimas. Ribojimas keisti darbdavį ne anksčiau kaip po 6 mėnesių skatins užsienietį atidžiau rinktis darbdavį ir įsivertinti siūlomas darbo sąlygas, darbdavius – ieškoti sprendimų tvaresniam užsieniečių įdarbinimui, o tai mažintų darbuotojų (užsieniečių) kaitą įmonėse ir tuo pačiu mažintų poreikį didinti darbo imigracijos srautus.
Svarbu ir tai, kad ribojimas keisti darbdavį ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nebūtų taikomas, kai darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos ir panašiai. Dėl tokio darbdavių atsakomybės įdarbinant užsieniečius didinimo yra gauta palanki Vyriausybės išvada Nr. 245, pateikta dėl Seime svarstomo įstatymo projekto Nr. XIVP-3352. Pasiūlymas:
Projekto 7 straipsniu keičiamą 44 straipsnio 6 dalį, įsigaliosiančią nuo 2024 m. liepos 1 d., išdėstyti taip:
„6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas
pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo
Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 6 dalimi keičiamą 44 straipsnio 6 dalį, įsigaliosiančią nuo 2025 m. sausio 1 d., išdėstyti taip:
„6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas
pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo
pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Užsienio reikalų komitetas,
2024-05-291 N Argumentai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, policijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvertinimą, ar nėra grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Tačiau galiojančiame įstatyme nenustatyta, kad Migracijos departamentas gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl išvados ar užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui gavimo tais atvejais, kai leidimas gyventi keičiamas, įforminamas, išduodama ar keičiama Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė ar užsienietis prašo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, net ir esant pagrįstų įtarimų dėl grėsmės valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai kyla pagrįstų įtarimų dėl grėsmės valstybės saugumui, sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties ar kitų susijusių procedūrų neturėtų būti priimti neįvertinus šių grėsmių, siūloma nustatyti galimybę Migracijos departamentui kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. Taip pat, įvertinus tai, kad atvykstančių ar gyvenančių Lietuvoje užsieniečių daugėja, o kai kuriems sprendimams dėl užsieniečių teisinės padėties ar susijusių procedūrų priimti galiojančiame įstatyme nustatyti trumpi terminai, būtina nustatyti sprendimo priėmimo termino stabdymą iki bus gauta Valstybės saugumo departamento išvada, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Ši nuostata turėtų įsigalioti nuo įstatymo priėmimo. Pasiūlymas Papildyti Projektą 4 straipsnio pakeitimu:
Papildyti 4 straipsnį 5¹dalimi: „5¹.
Šio straipsnio 5 dalyje nenustatytais atvejais, jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl užsieniečio teisinės padėties ar vykdydamas užsieniečio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. Tokiu atveju Migracijos departamentas sustabdo sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties priėmimo terminą, kol bus gauta Valstybės saugumo departamento išvada dėl grėsmės valstybės saugumui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie sprendimo priėmimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo
Užsienio reikalų komitetas, iš esmės pritaręs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui papildyti Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, kuri įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d., siūlo analogiškai pakeisti ir Projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, kuri įsigaliotų nuo priimto įstatymo paskelbimo, papildant šią nuostatą nuoroda į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir tokiu būdų užsieniečiui netaikyti apribojimo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi tik praėjus vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo išdavimo tais atvejais, kai užsienietis susimoka turimą skolą ar pateikia privalomą teikti deklaraciją. Pasiūlymas:
„6. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą
gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo.
Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 11, 16 ar 19 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.“
3Užsienio reikalų komitetas,
2024-05-299
Užsienio reikalų komitetas siūlo įvedamą Valstybinės darbo inspekcijos trumpinį dėstyti po pilnu jos pavadinimu. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;“
redakcinis
4Užsienio reikalų komitetas,
2024-05-299
Užsienio reikalų komitetas siūlo išbraukti žodžius
„Lietuvos Respublikos“ prieš Administracinių nusižengimų kodekso pavadinimą,
kadangi pirmą kartą pilnas šio teisės akto pavadinimas yra išdėstytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieneri metai;“
redakcinis
5Užsienio reikalų komitetas,
2024-05-2912 N Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo Projektą papildyti nauju 12 straipsniu, kuriame būtų pakeista Įstatymo 49⁵ straipsnio
formuluotė „vykdyti savarankišką veiklą“. Pasiūlymas: Pakeisti 62 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 49⁵ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsiima kita teisėta veikla ar pateikia dokumentus,
patvirtinančius, kad ketina užsiimti kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme savarankiškos veiklos vykdymą.“ Pritarti 6.
Užsienio reikalų komitetas, 2024-05-2914
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra pakeistos sąvokos – vietoje
„nedarbingumo lygio“ vartojama „dalyvumo lygis“, vietoje „specialieji
poreikiai“ – „individualieji pagalbos poreikiai“ bei siekdamas suderinti nuostatas su Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis, siūlo pakeisti keičiamo Įstatymo 53 straipsnio 8 dalyje vartojamas sąvokas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 53 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims,
kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I grupės invalidai) 0–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–55 procentų darbingumo lygis), ir asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyti specialieji individualieji pagalbos poreikiai (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialieji poreikiai), taip pat sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims, vaikams ir užsieniečiams, kurių anksčiau turėtas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nustatytais pagrindais, šio Įstatymo 53 straipsnio 6 dalies dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi.“
redakcinis
7Užsienio reikalų komitetas,
2024-05-2923
Užsienio reikalų komitetas siūlo Projektu keičiamo Įstatymo 62 straipsnio 9 dalį papildyti trūkstamais galiojančiame įstatyme esančiais žodžiais „priėmimo dienos“.
Pasiūlymas: Pakeisti 62 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą dirbti
šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti priėmimo dienos.“
redakcinis
8Užsienio reikalų komitetas,
3 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte dėstomos sąlygos, kurias turi atitikti užsienietis, norintis gauti leidimą laikinai gyventi ir kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, mano, kad būtent šio straipsnio atskiroje dalyje turėtų būti nustatyta, kad šio 44 straipsnio pagrindu leidimus laikinai gyventi gaunančių užsieniečių skaičiui ir yra taikoma kvota. Pasiūlymas:
Projekto 10 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi: „3. Papildyti 44 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Užsieniečių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami pagal
šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skaičius nustatomas šio Įstatymo 57¹straipsnyje nustatyta tvarka (toliau – kvota).“
9Užsienio reikalų komitetas,
18 N Argumentai: Užsienio reikalų komitetas atsižvelgia į tai, kad Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių lyginant su Lietuvos gyventojų skaičiumi (2024 m. pradžioje Lietuvoje užsieniečiai sudarė 7,69 proc. gyventojų (221,8 tūkst. užsieniečių iš 2 886,5 tūkst. gyventojų), 2023 m. – 6,62 proc. (189, 4 tūkst. užsieniečių), 2022 m. – 3,57 proc. (100, 2 tūkst. užsieniečių).
tūkst. – iš Ukrainos, 4,4 tūkst. – Uzbekistano, virš 3 tūkst. – iš Kirgizijos ir Tadžikistano. Stebimas užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą darbo tikslais, augimas, iš jų mažiau leidimų aukštos kvalifikacijos darbo pagrindu, keičiasi valstybės, iš kurių atvyksta daugiausiai užsieniečių. Pagrindinis komitetas, pritardamas kvotos įvedimo mechanizmui nuo 2025 m. sausio 1 d., vis dėlto mano, kad turėtų būti metams atidėtas papildomos kvotos mechanizmo įsigaliojimas, siekiant valstybės institucijoms, o ir šakos kolektyvinės sutarties šalims tinkamai pasirengti jos įgyvendinimui. Todėl siūlo Projektu keičiamo Įstatymo 57¹ straipsnyje reglamentuojamos papildomos kvotos įsigaliojimą numatyti nuo 2026 m. sausio 1 d., ir Projektu dėstomą 57¹straipsnį be šio straipsnio dalies, įtvirtinančios papildomą kvotą, dėstyti Projekto naujos numeracijos 17 straipsnyje (ir numatyti šio straipsnio įsigaliojimą nuo 2025 m. sausio 1 d.), o nuostatą, papildančią keičiamo Įstatymo 57¹straipsnį nauja 3(1) dalimi, reglamentuojančia papildomos kvotos institutą, papildyti Projekto 18 straipsnyje ir numatyti jo įsigaliojimą nuo 2026 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto naujos numeracijos 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. 57¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 57¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57¹ straipsnis. Kvotos nustatymas ir naudojimas 1.
Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo. 2. Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. 3. Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečių, kuriems tais metais buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnio
nustatytą kvotą. 4. Išnaudojus nustatytą kvotą, abi šakos kolektyvinės sutarties šalys kartu gali vieną kartą per kalendorinius metus siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti papildomą kvotą, kurios dydis gali būti ne daugiau kaip 20 procentų darbuotojų, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, įvertinęs Užimtumo tarnybos direktoriaus pateiktą išvadą dėl šakos kolektyvinės sutarties šalių siūlymo pagal šio straipsnio 1 dalį ir suderinęs su vidaus reikalų ministru, priima sprendimą dėl papildomos kvotos nustatymo. Jeigu nustatoma papildoma kvota, ji taikoma kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams, nariams, prisijungusiems prie organizacijos po kolektyvinės sutarties pasirašymo, o tais atvejais, kai Darbo kodekso nustatyta tvarka buvo išplėsta kolektyvinės sutarties taikymo sritis, ir tiems darbdaviams, kurie patenka į išplėstos kolektyvinės sutarties taikymo sritį. 5. 4.
tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 6. 5. Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai.“ Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 18 straipsniu, kurio įsigaliojimas numatytas 2026-01-01 d., ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. 57¹straipsnio pakeitimas Papildyti 57¹ straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Išnaudojus nustatytą kvotą, abi šakos kolektyvinės sutarties šalys kartu gali vieną kartą per kalendorinius metus siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti papildomą kvotą, kurios dydis gali būti ne daugiau kaip 20 procentų darbuotojų, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, įvertinęs Užimtumo tarnybos direktoriaus pateiktą išvadą dėl šakos kolektyvinės sutarties šalių siūlymo pagal šio straipsnio 1 dalį ir suderinęs su vidaus reikalų ministru, priima sprendimą dėl papildomos kvotos nustatymo. Jeigu nustatoma papildoma kvota, ji taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams.“
10Užsienio reikalų komitetas,
67 Argumentai: Užsienio reikalų komitetui pritarus nuostatos dėl papildomos kvotos įsigaliojimui nuo 2026-01-01, Projektu keičiamo Įstatymo 44 straipsnį 2²dalis turi būti dėstoma dviem redakcijomis
Pakeisti Projekto 10 straipsnio 6 dalį, kuri įsigalioja nuo 2025-01-01 ir ją išdėstyti taip: „2².
Išnaudojus kvotą pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnio 3 dalį, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio
mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota.“ Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 straipsnio 7 dalį, kuri įsigalioja nuo 2026-01-01 ir ją išdėstyti taip:
7Pakeisti 44 straipsnio 2²dalį ir ją išdėstyti taip:
„2².
Išnaudojus kvotą pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnio 3 dalį, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio
mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnio 3¹ dalį.“
11Užsienio reikalų komitetas,
2024-05-2939 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į atliktus Projekto pakeitimus papildant jį naujais keičiamais Įstatymo straipsniais ir atsižvelgdamas į pakitusią straipsnių numeraciją, siūlo pakeisti įstatymo įgyvendinamąsias nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo įgyvendinamąsias nuostatas ir straipsnį išdėstyti taip:
„29 39 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas,
įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio straipsnius, 6 straipsnio 2, 3, 5 ir 7 4 ir 6 dalis, 5, 8, 9 7, 10, 12 straipsnius, 10 13 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 4 7 dalis, 13, 14, 18 16, 17, 18 ir 22 straipsnius, 19 23 straipsnio 2–5 4 dalis, 22 straipsnį 25 straipsnio 2 dalį, 26, 29, 31, 32 straipsnius, 33 straipsnio 2 dalį, 34–36 straipsnius, 37 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 4 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2.
2Šio įstatymo 1, 4 straipsnio 2, 4 ir 6 dalys, 5, 8 straipsnis,
straipsnis, 10 straipsnio 1-6 ir 8 dalys, 13 straipsnio 1, 2, 5 ir 7 dalys, 16, 17 ir 22 straipsniai, 23 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 26 straipsnis įsigalioja
Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras:
1) iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus šio įstatymo straipsnius ar jų dalis, įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 1, 2 straipsnių, 4 straipsnio 2, 4 ir 6 dalių, 5, 8, 9 straipsnių,
dalių, 22 straipsnio įgyvendinimu;
2) iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodytų šio įstatymo straipsnių ar jų dalių įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su šio straipsnio 2 dalyje nurodytų straipsnių įgyvendinimu;
3) iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir 18 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. 5. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šiame įstatyme numatytų pasikeitimų įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šiame įstatyme numatytų pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 5. 6.
iki 2024 m. liepos 1 d. pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
laikotarpis arba jie įgis teisę dirbti kitais įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais. 6. 7. Į
laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu
pateiktas iki 2025 m. sausio 1 d., o leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas 2025 m. 7. 8. Ukrainos piliečiams, jų šeimos nariams ir asmenims be pilietybės, gyvenusiems Ukrainoje, pasitraukusiems iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir pasinaudojusiems galimybe pradėti dirbti be leidimo dirbti arba be Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamo sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio pagrindu išduodamas ir keičiamas netaikant Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c
papunktyje nustatytos sąlygos, jeigu darbo santykiai tęsiami su tuo pačiu darbdaviu. Pritarti
12Užsienio reikalų komitetas,
2024-05-29 I Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į atliktus Projekto pakeitimus papildant jį naujais keičiamais Įstatymo straipsniais, siūlo pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IX-2206 4, 5, 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 49⁵, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 128, 133, 137, 138, 139, 140¹, 140⁵, 140²⁵,
PAKEITIMO ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronius Ažubalis,
Giedrius Surplys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė