pakeitimas Pakeisti 307 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir
įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algirdas Stončaitis
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau
Projektas) siekiama švelninti nuobaudas už 307 str. 1 d. padarytus administracinius nusižengimus reaguojant į visuomenės reakciją įsigaliojus įstatymų pakeitimams, pagal kuriuos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikta teisė savarankiškai stabdyti ir tikrinti lengvųjų keleivinių transporto priemonių (M1 klasė), autobusų (M2,M3 klasės) ir krovininių transporto priemonių (N1, N2, N3 klasės) išmetamų į aplinką teršalų atitiktį nustatytiems reikalavimams, o nustačius pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, Susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, panaikinti automobilio privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Paminėtina, kad dažnu atveju transporto priemonės vairuotojas nežino, jog galimai daro pažeidimą, nes jo vairuojamas automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio davikliai nerodo galimo gedimo.
Siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų Projektu siūloma nustatytį alternatyvią baudoms administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą, t. y. oficialų rašytinį fizinio asmens padarytos veikos pasmerkimą ANK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Įspėjimas būtų skiriamas tik tais atvejais, kai administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Stončaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančiame ANK 307 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimas užtraukia baudą asmenims nuo 100 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 500 eurų (pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas – nuo 600 iki 900 eurų). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. ANK 307 str.
ANK 307 str. 1 (Transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų su sumontuotu prietaisu ar įrenginiu, kuris išderina gamintojo numatytą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą, eksploatavimas) Projektu siūloma įvesti alternatyvią administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą. Siūloma numatyti galimybę įspėjimą skirti tik tais atvejais, kai administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą. Taikant administracines nuobaudas kaltam asmeniui yra daromas moralinio, psichinio, materialaus ir fizinio pobūdžio poveikis. Kaip antai įspėjimas veikia morališkai, bauda – materialiai. Įspėjimas yra švelniausia administracinė nuobauda, kuria viešai pasmerkiamas asmens padarytas nusižengimas. Įspėjimo tikslas yra, kad asmuo daugiau nenusižengtų ir galėtų pasitaisyti. Jis skiriamas, kai asmuo nusižengia pirmą kartą, supranta savo nusižengimo esmę, gailisi dėl savo padaryto teisės pažeidimo, arba yra kitokių jo kaltę švelninančių aplinkybių ir yra netikslinga taikyti griežtesnę poveikio priemonę. Projektu siekiama įtvirtinti galimybę už 307 str. 1 d. numatytas veikas skirti įspėjimą. Tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos taikyti švelniausią prevencinio pobūdžio administracinę nuobaudą, išaiškinti asmeniui jo priešingą teisei veiką, įpareigoti jį nutraukti šiuos veiksmus bei įspėti, kad ateityje bus taikoma griežtesnė administracinė nuobauda, t. y. bauda. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7.
7Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo
dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projekto įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo projekto įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „administracinis
nusižengimas“, „aplinkos teršimas“, „bauda“, „įspėjimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Algirdas Stončaitis
2024-04-11 Nr. XIVP-3626 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina prieš formuluotę „juridinių asmenų vadovams“ įrašyti žodį „baudą“. 2. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data – „2024 m. gegužės 1 d.“ yra reali. Siūlytume projekte numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (0 5)
M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-3626
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Vilių Semešką pavaduojanti Rasa Petrauskienė, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (aplinkos oro klausimais) vyr.specialistė Renata Gagienė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyriausioji patarėja Viktorija Vasiliauskienė, vyriausioji specialistė Austėja Mikutytė, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjai Andrius Karnilavičius, Gintaras Pilipavičius, Genius Lukošius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-111 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina prieš formuluotę „juridinių asmenų vadovams“ įrašyti žodį „baudą“. Nepritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. Administracinių nusižengimų kodekse sankcijose yra įvairiai vartojama.
Tuo atveju, kai fiziniams asmenims nustatoma nuobauda – įspėjimas ir bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims tik bauda, tuomet būtina pažymėti, kad tik bauda skiriama j.asmenims. Tuo tarpu, kai ir fiziniams asmenims, ir juridinių asmenų vadovamas skiriama bauda – du kartus žodis
“bauda” neturėtų būti vartojamas. 2. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-11 2(N)
į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data
Atsižvelgiant į tai kad, projekte nustatomas palankesnis reguliavimas, o priėmus įstatymą įgyvendinamieji teisės aktai nebus rengiami, įsigaliojimo datos siūloma nenustatyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-05-021 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3626 (toliau
apsvarstyti tinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią nederamam transporto priemonių dalių ir komponentų reguliavimui arba klastojimui, dėl kurio galėtų būti padarytas neigiamas poveikis reikalaujamoms transporto priemonės saugos ir aplinkosaugos charakteristikoms; tai visų pirma gali būti įgyvendinama atliekant periodines technines apžiūras, taip pat taikant veiksmingas, proporcingas, atgrasančias ir nediskriminacines sankcijas. Direktyvos 2014/45/ES preambulėje taip pat minima, jog nepaisant griežtinamų reikalavimų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiui, oro kokybė nepagėrėjo tiek, kiek buvo planuojama griežtinant standartus. Atitinkamai Direktyvos 2014/45/ES 21 straipsnyje valstybėms narėms įtvirtinama pareiga nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus šios direktyvos nuostatas, taisykles ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminacinės. Pabrėžtina, kad nacionalinis reguliavimas taip pat turėtų derėti su Direktyvoje 2008/50/EB[2] įtvirtintais aplinkos oro kokybės gerinimo tikslais, kuriuos Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti. Atsižvelgiant į tai, siekiant įvertinti, ar Projektu įtvirtinamas alternatyvus sankcijos švelninimas nustatant, jog transporto priemonės, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimas užtraukia įspėjimą, dera su aplinkos oro kokybės gerinimui iškeltais tikslais, siūlytina kreiptis Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. 2.
2. Primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies
projektu turi būti teikiama atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir įstatymo projekto atitiktis pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Nepritarti Direktyva 2014/45/ES nustato minimalius reikalavimus viešuosiuose keliuose naudojamų transporto priemonių privalomajai techninei apžiūrai ir jos atlikimo procedūrai ir neįpareigoja valstybių narių nustatyti administracines sankcijas transporto priemonių valdytojams už techninės apžiūros metu nustatytus transporto priemonės trūkumus. Jei nustatoma transporto priemonės didelių ar pavojingų trūkumų, laikoma, kad techninė apžiūra nepraeita ir valdytojas turi prievolę trūkumus pašalinti ir pateikti transporto priemonę pakartotinei techninei apžiūrai. ANK
priemonių patikrinimų kelyje metu. Šio straipsnio taikymas susijęs su Direktyvos 2014/47/ES[1] nuostatų taikymu. Šios direktyvos nuostatos taikomos valstybių narių teritorijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių (M₂, M₃, N₂, N₃ klasių automobiliai ir T₁b, T₂b, T₃b, T₄.₁b, T₄.₂b, T₄.₃b ir T₅ kategorijų traktoriai (išskyrus lengvąsias keleivines (M₁ klasės) ir lengvąsias krovinines (N₁ klasės) transporto priemones) techniniams patikrinimams kelyje, kuriuos atlieka Lietuvos transporto saugos administracija (toliau - LTSA) ir policija. Patikrinimų metu tikrinama transporto priemonių atitiktis techninės būklės reikalavimams, tame tarpe ir reikalavimams, kuriuos pažeidus taikomos ANK 307 straipsnyje nustatytos sankcijos.
Pažymėtina, kad sankcijos švelninimas numatomas tik keičiamo ANK 307 straipsnio 1 dalyje
Direktyvoje 2008/50/EB[2] įtvirtintiems aplinkos oro kokybės gerinimo tikslams, nes 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymui, nustačius išmetamųjų teršalų ribinių dydžių viršijimą transporto priemonei panaikinama techninė apžiūra, dėl kurios sprendimas įsigalioja po 48 valandų. Ši naujovė padės užtikrinti, kad aplinką teršianti transporto priemonė viešajame eisme vėl galės dalyvauti tik pašalinus taršą sukėlusius techninius trūkumus/gedimus ir atlikus privalomąją techninę apžiūrą techninės apžiūros įmonėje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir į tai, kad projektui išvadas pateikė Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, LTSA ir Policijos departamentas, manytina, kad kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl išvados netikslinga. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos
2. Primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies
projektu turi būti teikiama atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir įstatymo projekto atitiktis pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos.
Pritarti Parengta projekto ir Direktyvos 2014/47/ES atitikties lentelė. 5. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė Komitetas svarsto du to paties Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio (307 str.) pakeitimo projektus Nr. XIVP-3626 ir Nr. XIVP-3628. Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio nuostatomis “4. Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“ siūlytina abu projektus sujungti į vieną ir teikti Seimui svarstyti vieną jungtinį įstatymo projektą. Pritarti Teikiamas patobulintas jungtinis įstatymo projektas Nr. XIVP-3628(2). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija 2024-05-09 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIVP-3626 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3626) ir Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIVP-3628 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3628) (toliau kartu – Įstatymų projektai) esminių pastabų ir pasiūlymų neturi.
Įstatymų projektuose siūloma švelninti administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą ir šios straipsnio dalies sankcijoje įtvirtinti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Įstatymų projektai parengti atsižvelgus į visuomenėje kilusį nepasitenkinimą dėl 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) pakeitimų, kuriais nustatyta, kad už transporto priemonės išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio normų viršijimą pagal SEAKĮ 25 straipsnio 7 dalies 4 punktą panaikinamas transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas, kartu pagal ANK 307 straipsnio 1 dalį už tokį administracinį nusižengimą skiriama bauda. Projekto Nr. XIVP-3628 rengėjų nuomone, tokios poveikio priemonės yra per griežtos, be to, kaip teigiama Projekto Nr. XIVP-3626 aiškinamajame rašte, dažnu atveju transporto priemonės vairuotojas nežino, jog galimai daro pažeidimą, nes jo vairuojamas automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio davikliai nerodo galimo gedimo. Teisingumo ministerija neturi kompetencijų ir įgaliojimų vertinti, ar siūloma švelninti administracinė atsakomybė bus proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, atgrasys asmenis nuo tokio nusižengimo darymo. Pažymėtina, kad formuoti valstybės politiką aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos srityje pavesta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr.
aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.1 papunktis), todėl manytina, kad Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į ANK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo pavojingumą, jo padarymo statistinius duomenis (kokia šio nusižengimo padarymo dinamika, pakartotinumas) turėtų įvertinti, ar siūlomas teisinis reguliavimas pakankamas, ar atitiks administracinių nuobaudų paskirtį, t. y., ar atgrasys asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveiks administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Pritarti Aplinkos apsaugos departamento (toliau – AAD) 2021-2023 metais atliktų transporto priemonių patikrinimų duomenys yra fragmentiški, nes transporto priemonių kontrolė buvo vykdoma akcijų metu, buvo patikrinama iki 500 transporto priemonių (toliau – TP) per metus:
pažeidimų (pagal 307 str. 2 dalį) – 0; 2022 m. – 241 TP; pažeidimų – 0;
pažeidimų (pagal 307 str. 2 dalį) – 0. Šių duomenų pažeidimų dinamikai įvertinti nepakanka. LTSA atliktų komercinių (M₂, M₃, N₂, N₃ klasių) transporto priemonių (išskyrus M₁ ir N₁ klases) patikrinimų metu nustatytų pažeidimų duomenys: 2021 m. – 4226 TP, pažeidimų – 82 (pagal 307 str. 1 dalį – 81; pakartotinių pažeidimų (pagal 307 str. 2 dalį) – 1);
pažeidimų (pagal 307 str. 2 dalį) – 0);
TP, pažeidimų – 72 (pagal 307 str. 1 dalį – 72; pakartotinių pažeidimų (pagal 307 str.
0). 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas, suteikė įgaliojimus:
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Jūsų raštu[2] pateiktus įstatymo projektus Nr. XIVP-3626[3] ir Nr. XIVP-3628[4], informuoja, kad pastabų jiems neturi. Atsižvelgti 3.
2024-05-07 Aplinkos ministerija įvertino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
įstatymo projektą XIVP-3626 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIVP-3628 (toliau – projektas XIVP-3628). Abiem projektais siekiama sušvelninti nuobaudas už Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio (toliau – ANK 307 str.) 1 dalyje nustatytus nusižengimus, atsižvelgiant į visuomenės reakciją į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas, kuriomis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikta teisė savarankiškai stabdyti lengvąsias keleivines transporto priemones (M₁ klasė), autobusus (M₂, M₃ klasės) ir krovinines transporto priemones (N₁, N₂, N₃ klasės) (toliau – transporto priemonė) ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį nustatytiems reikalavimams, o nustačius reikalavimų pažeidimus – pagal SEAKĮ Susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – LTSA) papildomai suteikti įgaliojimai stabdyti lengvąsias (M₁ ir N₁ klasės) transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį reikalavimams, o nustačius pažeidimus – panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Visuomenės susirūpinimą kelia tai, kad gali būti atvejų, kai automobilio vairuotojas nežino galimai darantis pažeidimą, nes neišmetami matomi dūmai, o automobilio elektroninės sistemos davikliai nerodo gedimo. Manome, kad projektas XIVP-3628 yra išsamesnis ir geriau atliepia projektais siekiamą tikslą. Projektu XIVP-3628:
tik už transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimą ir tik fiziniams asmenims; juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims numatyti įspėjimą nesiūloma, nes pasitaiko atvejų, kuomet įmonių vadovai žino, kad eksploatuojami akivaizdžiai aplinką teršiantys techniškai netvarkingi automobiliai, tačiau nesiima priemonių juos sutvarkyti;
LTSA pareigūnams kelyje tikrinti lengvųjų (M₁ ir N₁ klasių) transporto priemonių išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemų veikimą; išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemų veikimą tikrina LTSA vykdydama komercinių (M₂, M₃, N₂, N₃ klasių) transporto priemonių techninius patikrinimus kelyje;
departamentas 2024-05-07 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susipažinome su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIVP-3626 ir
įstatymo projektu XIVP-3628. Dėl projektų pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
2024-05-06 Lietuvos transporto saugos administracija, susipažinusi su Jūsų pateiktais Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektais[5], informuoja, kad jiems pastabų neturi. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIVP-3628(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas jungtinis įstatymo projektas Nr. XIVP-3628(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė [1] 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB [2] Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. balandžio 24 d. raštas Nr. S-2024-1809
„Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3626, XIVP-3628“.
[3] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3626. [4] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3628. [5] Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIVP-3626 ir Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3628.