Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 672 straipsnio 4 dalį. 4. Nutarimas skirti baudą negali būti priverstinai vykdomas, jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu dėl priverstinio baudos išieškojimo neperdavė jo vykdyti antstoliui per šešis mėnesius nuo šio kodekso 675 straipsnio
mokėjimą pagal šio kodekso 675 straipsnio
išieškojimo per šešis mėnesius nuo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo termino pabaigos arba išdėstymo nutraukimo, arba nuo sprendimo dėl mokestinio ginčo įsiteisėjimo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau –
pakeitimas
1Pakeisti 676 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2
dalyje nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas pradedamas vykdyti priverstine tvarka.“
2Pakeisti 676 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Baudą priverstinai išieško Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis Civilinio
proceso kodekse nustatyta tvarka.“
taip:
„5. Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui
priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos – atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas.
Šiuo atveju netaikomas šio kodekso 672 straipsnio 4 dalyje nustatytas baudos perdavimo priverstinai išieškoti senaties terminas.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d. 2. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsigaliojusius sprendimus paskirtos
baudos ir priteistos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos, mokamos į valstybės biudžetą, išieškomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3613(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 672 straipsnio 4 dalį. 4. Nutarimas skirti baudą negali būti priverstinai vykdomas, jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu dėl priverstinio baudos išieškojimo neperdavė jo vykdyti antstoliui per šešis mėnesius nuo šio kodekso 675 straipsnio
mokėjimą pagal šio kodekso 675 straipsnio
išieškojimo per šešis mėnesius nuo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo termino pabaigos arba išdėstymo nutraukimo, arba nuo sprendimo dėl mokestinio ginčo įsiteisėjimo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau –
pakeitimas
1Pakeisti 676 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje
nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas pradedamas vykdyti priverstine tvarka.“
2Pakeisti 676 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Baudą priverstinai išieško Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis Civilinio proceso
kodekse nustatyta tvarka.“
taip:
„5. Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui
priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos – atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas.
Šiuo atveju netaikomas šio kodekso 672 straipsnio 4 dalyje nustatytas baudos perdavimo priverstinai išieškoti senaties terminas.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d. 2. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsigaliojusius sprendimus paskirtos
baudos ir priteistos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos mokamos į valstybės biudžetą, išieškomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
uždaviniai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau
BPK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir
kartu – projektai) parengti siekiant įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, patvirtinto 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (toliau – Planas „Naujos kartos Lietuva“), 6 komponento „Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ (toliau – Reforma).
Taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) keičiamas atsižvelgiant į nustatytas aktualias teorinio ir praktinio pobūdžio problemas mokesčių administravimo srityje ir siekiant šias problemas spręsti. Projektų tikslas – efektyvinti prievolių valstybei administravimą, išvengiant funkcijų dubliavimo ir veiklą organizuojant vieno langelio principu, pavedant jį vykdyti vienam administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), sudaryti sąlygas administravimo procesą skaitmenizuoti ir unifikuoti. Taip pat siekiama gerinti mokesčių administravimo procedūras. Projektų uždaviniai – aiškiai ir tiksliai nustatyti, kokios nemokestinės prievolės valstybei perduodamos administruoti VMI ir kokios mokesčių administravimo procedūros, numatytos MAĮ, šioms prievolėms bus taikomos, sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti Reformą. Taip pat siekiama aiškiai nustatyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo laikotarpius, atsisakyti perteklinio reikalavimo mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo, mokestinės nepriemokos perėmimo tvarką nustatyti finansų ministrui. Pagal 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo ir 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 24 straipsnį, pasiekusi Plane
„Naujos kartos Lietuva“ nurodytus siektinus rodiklius, Lietuva turės pateikti
Europos Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą dėl finansinio įnašo.
Kadangi finansinė parama susijusi su šiame plane numatytų rezultatų pasiekimu ir reformų vykdymu, ji Lietuvą pasieks tik įvykdžius suplanuotus įsipareigojimus – pasiekus numatytus rezultatus ir teigiamai Europos Komisijai įvertinus pasiektą pažangą. Nepasiekus rodiklio per Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytą terminą ir numatyta apimtimi, rodiklio pasiekimas negalės būti laiku deklaruotas su teikiamu mokėjimo prašymu, todėl finansinė parama gali būti atitinkamai mažinama. Projektų priėmimas yra svarbus pagrindiniam Reformos rodikliui (funkcinių galimybių ir VMI bei kitų Reformoje dalyvaujančių institucijų informacinių sistemų sąsajų, kurių reikia ekonominėms sankcijoms ir kitoms nemokestinėms prievolėms administruoti, parengimas) pasiekti visa apimtimi ir laiku. Pagal Plane „Naujos kartos Lietuva“ nustatytus terminus, projektų priėmimas, kuris yra tarpinis Reformos rodiklis, turi būti deklaruotas Europos Komisijai kuo skubiau. Dėl šios priežasties ir siekiant tinkamai įgyvendinti Reformą, siūloma projektus Lietuvos Respublikos Seime svarstyti skubos tvarka. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė) Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus (vedėja Ramunė Fabijonavičiutė) vyriausioji specialistė Olga Mikulskienė (tel. (8 5) 239 0225), patarėjas Egidijus Vizgirda (tel. (8 5) 239 0228) kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistais.
Projektai parengti finansų ministro įsakymu sudarytos darbo grupės, kurioje dalyvavo Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai, parengtų įstatymų projektų pagrindu. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą šiuo metu VMI administruoja mokesčius, taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) paskirtas baudas už administracinius nusižengimus (toliau – ANK baudos). ANK baudos (su tam tikromis išlygomis) administruojamos taip pat kaip VMI administruojami mokesčiai. Pagal MAĮ 2 straipsnio 4 dalį VMI atlieka ANK baudų apskaitą, vykdo įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą, priverstinio išieškojimo priežiūrą, priverstinio išieškojimo sustabdymą, priverstinai išieškotų ANK baudų paskirstymą ANK, MAĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pagal MAĮ 14 straipsnio 7 dalį ANK baudų administravimui taikomos MAĮ nuostatos dėl priverstinio išieškojimo senaties (kurios detalizuojamos ANK 672 straipsnyje), prievolės pripažinimo beviltiška (MAĮ 113 straipsnio 2–5 dalys). Priverstinį ANK baudos išieškojimą vykdo antstoliai pagal ANK 676 straipsnyje nustatytas procedūras (MAĮ 106 straipsnio 2 dalis).
Administravimo procesas nuo prievolės įregistravimo iki išieškojimo inicijavimo yra automatinis. Institucijos, paskyrusios ANK baudas, registruoja savo sprendimus Administracinių nusižengimų registre (toliau – ANR) ir informacija per informacinių sistemų sąsajas perduodama VMI. Kitų piniginių prievolių valstybei, pavyzdžiui, ekonominių piniginių sankcijų[1], baudų už nusikalstamas veikas, procesinių baudų[2], teismo priteistų sumų[3] administravimo procesas vis dar yra decentralizuotas ir neskaitmenizuotas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą asmenims skirtų ekonominių piniginių sankcijų, baudų už nusikalstamas veikas, procesinių baudų ir teismo priteistų sumų išieškojimą inicijuoja atitinkamus sprendimus priėmusi institucija ar teismai (nutarčių, nuosprendžių pagrindu išduodami vykdomuosius raštus), išieškojimą vykdo antstoliai, o valstybei vykdymo procese pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 638 straipsnio 2 dalį atstovauja VMI. Praktikoje institucijos dažnai neturi informacinių sistemų, sudarančių galimybę inicijuoti procesą automatiškai, procesas dažnai reikalauja didelių institucinių ir žmogiškųjų išteklių, nes atliekamos institucijoms nebūdingos funkcijos. Nėra centralizuotų duomenų, kiek ekonominių piniginių sankcijų ar kitų sumų valstybės naudai yra paskirta, kiek iš jų sumokėta geranoriškai, kiek pateikta vykdyti antstoliams, kiek išieškota, kiek liko skolingų asmenų ir koks yra jų įsiskolinimo dydis. 3.2. Mokesčių administravimo procedūros Mokestinės nepriemokos atidėjimo, perėmimo reglamentavimas. MAĮ
išdėstyti, esant sunkiai mokesčių mokėtojo finansinei būklei. Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas ar išdėstomas finansų ministro nustatyta tvarka.
Ši tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ ir detalizuojama centrinio mokesčių administratoriaus nustatytose taisyklėse. Tačiau pastebėtina, kad įstatyminiu lygiu nereglamentuoti maksimalūs mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo terminai. MAĮ
administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys. Pagal nustatytą reglamentavimą mokestinės nepriemokos perėmimas vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 1052 „Dėl įgaliojimų patvirtinti Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarką suteikimo“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklės. 4. Projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4 dalyje apibrėžiamas tik ANK baudų administravimas.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, MAĮ projekte (MAĮ 2 straipsnyje) siūloma nustatyti ir aiškiai apibrėžti nemokestines prievoles valstybės naudai, kurios bus perduotos administruoti VMI ir kurioms bus taikomos atskiros MAĮ numatytos administravimo procedūros:
piniginė sankcija;
bauda;
priteista suma;
nusikalstamas veikas, teismo paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais. 4.1.1.2. MAĮ 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kokie MAĮ institutai ir procedūros šiuo metu taikomi administruojant ANK baudas. Jie buvo nustatyti, siekiant kuo labiau unifikuoti ir suvienodinti mokesčių ir ANK baudų administravimo procedūras. Laikantis teisinio reguliavimo nuoseklumo ir siekio unifikuoti VMI taikomas administravimo procedūras, MAĮ 14 straipsnį siūloma papildyti 7¹–7⁴ dalimis ir nustatyti, kokie MAĮ institutai bus taikomi administruojant nemokestines prievoles valstybei, atsižvelgiant į šių prievolių specifiką. Esminiai iš jų yra šie:
Skolų atidėjimas ir išdėstymas Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (MAĮ 88 straipsnis) mokesčių mokėtojo, turinčio finansinių sunkumų vykdant savo prievoles, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas gali būti atidėtas arba išdėstytas. ANK baudų sumokėjimo termino išdėstymo klausimus iki atitinkamo nutarimo administracinėje byloje sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, jie gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų. Priėmus nutarimą paskirtos ANK baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami VMI MAĮ nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis, MAĮ 14 straipsnio 7 dalis).
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūloma papildyti MAĮ nuostatas, reguliuojančias ANK baudų sumokėjimo termino išdėstymą, ir nustatyti, kad VMI MAĮ nustatyta tvarka gali išdėstyti ANK baudų sumokėjimo terminą ne daugiau kaip 2 metams nuo ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos. Atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos ir kitų nemokestinių prievolių specifiką ir teisinį reglamentavimą, MAĮ nustatyto atidėjimo ir išdėstymo nesiūloma taikyti VMI administruojant naujai perimamas nemokestines prievoles. Priverstinio išieškojimo senatis Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (MAĮ 107 straipsnio 1, 6 dalys ir ANK 672 straipsnis) 5 metų priverstinio išieškojimo senatis nustatyta administruojant mokestines nepriemokas ir ANK baudas. Pasibaigus šiam terminui, mokesčių administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) nesumokėtai prievolei padengti. Suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, prievolė pasibaigia vadovaujantis MAĮ 93 straipsnio 1 dalies
nuoseklumo bei administravimo procedūrų unifikavimo, siūloma MAĮ 107, 108 straipsniuose nustatytą priverstinio išieškojimo senaties institutą taikyti ir kitoms prievolėms, išskyrus baudas už nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos specifiką ir principus bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtas ekonomines pinigines sankcijas. Kartu pažymėtina, kad priverstinio išieškojimo senaties taikymas mokestinei nepriemokai turi savo specifiką.
Vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje nustatyta išlyga, MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Remiantis MAĮ 14 straipsnio 7 dalimi, ši išlyga netaikoma ANK baudoms. Pagal ANK 672 straipsnio 3 dalį nustatytas priverstinio išieškojimo terminas yra naikinamasis, t. y. suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui visos išieškojimo procedūros sustabdomos. Atsižvelgiant į ekonominių piniginių sankcijų paskirtį ir specifiką, siūloma minėtą MAĮ 107 straipsnio 5 dalies išlygą taikyti ir ekonominėms piniginėms sankcijoms. Prievolių pasibaigimas Pagal galiojančias MAĮ nuostatas (MAĮ 93 straipsnis) numatyti mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindai (pvz., įvykdoma mokestinė prievolė, fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo ir kt.). Atsižvelgiant į kai kurių nemokestinių prievolių specifiką ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūloma papildyti MAĮ 93 straipsnį. Kadangi atsakomybė tam tikrais atvejais gali būti taikoma pažeidimą padariusio ūkio subjekto teisių ir ūkinės veiklos perėmėjams[5], pavyzdžiui, dėl ekonominės piniginės sankcijos, MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 11 punkte bus numatoma, kad ši prievolė pasibaigia, kai fizinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė piniginė sankcija, mirė, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai nepriemoka gali būti išieškoma iš mirusio asmens teisių ir ūkinės veiklos perėmėjų.
Dėl baudos už administracinius nusižengimus, baudos už nusikalstamas veikas papildomai siūloma numatyti, kad prievolė pasibaigia, kai bauda ar jos dalis pakeičiama kita nuobauda ar bausme, vadovaujantis ANK 676 straipsniu arba Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, ir asmuo įvykdo pakeistą nuobaudą ar bausmę. Skolų pripažinimas beviltiškomis Pagal galiojančias MAĮ nuostatas (MAĮ 113 straipsnis) mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių (pvz., nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus, priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką) arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu (sunki fizinio asmens ekonominė, socialinė padėtis) arba ekonominiu požiūriu, gali būti pripažinta beviltiška. Ši nuostata su tam tikromis išlygomis šiuo metu taikoma ir administruojant ANK baudas. Pagal MAĮ 113 straipsnio 2 dalį, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota ANK bauda, neišieškota bauda ar jos dalis pripažįstama beviltiška, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas. Pažymėtina, kad MAĮ nustatytais pagrindais pripažintoms beviltiškomis skoloms neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į jas neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas.
Tačiau nustačius, kad yra galimybė ir tikslinga pripažintas beviltiškomis mokestinę nepriemoką ir neišieškotą ANK baudą ar jos dalį priverstinai išieškoti, jos išieškomos. Siekiant skolų administravimo efektyvumo ir ekonomiškumo bei administravimo procedūrų unifikavimo, MAĮ projekte siūloma numatyti galimybę ir kitas nemokestines prievoles valstybei, išskyrus baudas už nusikalstamas veikas (atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos specifiką ir principus), pripažinti beviltiškomis (mutatis mutandis taikant MAĮ 113 straipsnio 2 dalį), jeigu vykdant priverstinį išieškojimą, nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškotos šios skolos, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas. Priverstinis išieškojimas Mokesčių administravimo srityje VMI suteikti platūs įgaliojimai taikyti priverstinį laiku nesumokėtų mokesčių išieškojimą. Priverstinio išieškojimo būdai reglamentuoti MAĮ 106 straipsnyje. Efektyviausias, operatyviausias ir pigiausias iš jų – išieškojimas iš skolininko sąskaitų, esančių kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą (MAĮ 14 straipsnio 7 dalis) priverstinio išieškojimo įgaliojimai nesuteikti VMI administruojant ANK baudas. Jeigu per nustatytą terminą ANK bauda nesumokama ir skolininkas neturi mokesčių permokos, iš kurios ji galėtų būti įskaityta, VMI inicijuoja skolos išieškojimo procesą – perduoda ją vykdyti antstoliams. Toks reguliavimas padidina administracinę ir finansinę naštą tiek skolininkui, tiek valstybei.
Skolininkui atsiranda papildomų pareigų, susijusių su antstolio dalyvavimu vykdymo procese, o VMI papildomos administravimo išlaidos, susijusios su skolos perdavimu antstoliui ir jo vykdymo proceso kontrole. VMI vykdant skolos išieškojimą iš sąskaitos skolininkas patirtų apie 2 eurų išlaidas (Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) administravimo mokestis), o antstolio vykdymo išlaidos, ypač kai išieškomos nedidelės sumos iki 60 eurų, gali nuo 1,8 karto iki
ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas ir siekiant didinti skolų valstybei išieškojimo efektyvumą bei sumažinti administracinę bei finansinę naštą tiek skolininkui, tiek valstybei, MAĮ projekte siūloma suteikti VMI teisę atlikti ANK baudų, ekonominių piniginių sankcijų, baudų už nusikalstamas veikas, procesinių baudų, teismų priteistų sumų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją (šiuo metu tai atlieka tik antstoliai). Kartu siūloma suteikti teisę VMI išieškant ANK baudas, ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas, teismų priteistas sumas taikyti MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę – turto areštą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, MAĮ projekte siūloma nustatyti bendrus VMI vykdomo išieškojimo principus, VMI vykdomo išieškojimo iš sąskaitų ir išieškojimo perdavimo antstoliams sąlygas bei terminus.
MAĮ projekte siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad pirmiausia VMI vykdo nepriemokų išieškojimą iš skolininkų sąskaitų, o vėliau, jeigu nepavyksta išieškoti skolos per 180 dienų, taiko MAĮ
iš turto) ir išieškojimą perduoda antstoliams. Ši taisyklė nebus taikoma, jeigu asmuo neturi sąskaitų arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš šio asmens. Tokiu atveju VMI nevykdys išieškojimo iš sąskaitų, o išieškojimą iš šio asmens iš karto perduos vykdyti antstoliui. Siekiant išvengti neperspektyvių antstolių vykdomųjų bylų sukeliamos administracinės ir finansinės naštos, visais atvejais išieškojimas antstoliams bus perduodamas tik tuo atveju, jeigu asmuo turi turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas (išskyrus baudas už nusikalstamas veikas). Kartu siekiant unifikuoto proceso MAĮ projekte siūloma suvienodinti mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimo principus, t. y. minėtos sąlygos bus taikomos ne tik nemokestinėms, bet ir mokestinėms nepriemokoms. MAĮ projekte taip pat numatyta, kad nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui detalesnę tvarką, asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, nepriemokų rūšis ir
(arba) atvejus, kuriems esant nepriemokos bus perduodamos antstoliams anksčiau nustatytų terminų, nustatys centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Teisingumo ministerija.
Turės būti reglamentuoti procedūriniai nemokestinių ir mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo antstoliams klausimai, detalizuoti įstatyme nustatytų kriterijų, kuriems esant VMI turi teisę neperduoti išieškojimo antstoliams, siekdama išvengti neperspektyvių vykdomųjų bylų sukeliamos administracinės ir finansinės naštos, taikymo klausimai, VMI ir antstolių informacijos, susijusios su skolininkais, apsikeitimo klausimai. 4.1.2. BPK, BVK, CPK, ANK projektai
projektai parengti siekiant suderinti jų nuostatas su MAĮ projekto nuostatomis. BPK projekte siūloma keisti BPK 342 straipsnio nuostatas dėl nuosprendžio pateikimo vykdyti ir nurodyti, kad nuosprendis dėl baudų už nusikalstamas veikas pateikiamas ne antstoliams, o VMI. Taip pat siūloma patikslinti BPK 352 straipsnį, numatant, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško VMI ir antstolis. Kartu siūloma keisti BPK 163 straipsnį, reglamentuojantį teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomas prievartos priemones, ir nustatyti, kad sprendimas dėl tokios baudos paskyrimo pateikiamas VMI. BVK projekte siūloma tikslinti BVK 6 straipsnį ir nustatyti, kad jeigu asmuo savanoriškai nesumokėjo visos baudos, ją privestinai išieško VMI MAĮ nustatyta tvarka. Taip pat siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, BVK projekte siūloma nustatyti, kad jeigu asmuo savanoriškai nesumokėjo visos baudos, baudą priverstinai išieško VMI MAĮ nustatyta tvarka ir antstoliai CPK nustatyta tvarka.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad informacija apie paskirtas baudas ir jų sumokėjimą bus teikiama per informacines sistemas, siūloma atsisakyti BVK nuostatų, įpareigojančių nuteistąjį pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą apie sumokėtą baudą. Panašias nuostatas dėl VMI išieškojimo į valstybės biudžetą vykdymo įgaliojimų siūloma įtraukti ir į CPK bei ANK projektus. Siūloma CPK papildyti 583¹ straipsniu, patikslinti ANK 676 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo VMI MAĮ nustatyta tvarka ir antstoliai CPK nustatyta tvarka. 4.2. Mokesčių administravimo procedūros Mokestinės nepriemokos atidėjimo, perėmimo reglamentavimas Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, MAĮ siūloma aiškiai nustatyti maksimalius mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo terminus, t. y., kad VMI mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali atidėti iki vienų metų ir (arba) išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams. Taip pat siūloma atsisakyti perteklinio reikalavimo, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo bei mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkas nustatytų finansų ministras, tai pavedant centriniam mokesčių administratoriui. Pagal galiojantį reglamentavimą tiek MAĮ 88 straipsnyje numatyto mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo, tiek MAĮ 86 straipsnyje numatyto mokestinės nepriemokos perėmimo taikymo tvarką nustato finansų ministras – Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr.
nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad šie finansų ministro įsakymai iš esmės reglamentuoja centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas administravimo procedūras (mokesčių mokėtojų finansinės būklės ir galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką vertinimą, prašymų ir dokumentų pateikimą, sutarčių sudarymą ir pan.), siekiant didesnio teisėkūros efektyvumo ir laikantis subsidiarumo principo, siūloma MAĮ 86, 88 straipsniuose nurodytas mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo, taip pat mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkas pavesti nustatyti centriniam mokesčių administratoriui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teigiamos priimtų projektų pasekmės – priėmus įstatymus, bus sukurtas centralizuotas, optimizuotas ir skaitmenizuotas prievolių valstybei administravimo procesas. Visos asmenų ir verslo prievolės valstybei bus traukiamos į apskaitą ir išieškomos kartu su kitomis VMI administruojamomis prievolėmis. Informacija apie asmenų prievoles iš teismų ir kitų valstybės institucijų VMI pasieks automatiškai per informacinių sistemų sąsajas, bus atsisakyta popierinėmis priemonėmis atliekamų operacijų, o duomenys apie pinigines prievoles valstybei ir jų vykdymą bus kaupiami ir sisteminami vienoje vietoje – VMI.
Ši informacija bus integruota į mokesčių mokėtojo rizikingumo vertinimą ir aktuali VMI planuojant mokesčių slėpimo prevencijos veiklas, taip pat ji bus teikiama kitoms kontrolės institucijoms jų funkcijoms atlikti. Detaliau numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai nurodyti pažymoje. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymus, poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijos mastui nenumatoma. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jų plėtrai Detaliau numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai nurodyti pažymoje. 8. Ar projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
priimtas MAĮ projektas ir aktualūs lydimieji įstatymų projektai (CPK projektas, BPK projektas, BVK projektas, ANK projektas). 9.2. Vyriausybė iki 2025 m. kovo 10 d. turės pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, susijusių su MAĮ projekto nuostatomis dėl ekonominių piniginių sankcijų administravimo perdavimo VMI, projektus. 10. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymuose nustatytų reikalavimų.
MAĮ projekte apibrėžiamos sąvokos „ekonominė piniginė sankcija“, „nemokestinė nepriemoka“, „nemokestinė prievolė“, „nemokestinių prievolių administravimas“, „procesinė bauda“, „teismo priteista suma“ įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
nuostatas dėl ekonominių sankcijų administravimo perdavimo VMI, Vyriausybei pateikus šio aiškinamojo rašto 9.2 papunktyje nurodytus įstatymų projektus ir Seimui juos priėmus, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2026 m. birželio 29 d. turės priimti šioms nuostatoms įgyvendinti reikalingus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.2. Siekiant įgyvendinti MAĮ 88 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo tvarkos, iki 2024 m. spalio 31 d. turės būti: (a) pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“; (b) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo tvarka. 12.3.
straipsnio nuostatas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkos, iki 2024 m. spalio
Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 1052 „Dėl įgaliojimų patvirtinti Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarką suteikimo“;
(b) pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“; (c) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinės nepriemokos perėmimo tvarka. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
bei kitų institucijų informacinių sistemų modifikavimas, sąsajų kūrimas bus finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. 13.2. Detalesnė informacija pateikta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Prievolių valstybei administravimas, vienas langelis prievolėms, mokestinės nepriemokos atidėjimas, mokestinės nepriemokos perėmimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Projektų rengimo metu prašyta kitų šalių mokesčių administratorių partnerių (Intra-European Organization of Tax Administrations (IOTA)[6] pasidalyti informacija apie prievolių valstybei administravimo ir išieškojimo reguliavimą ir praktiką jų šalyse. Atsiliepė 15 šalių mokesčių administratoriai. 11 iš jų informavo, kad administruoja ir savarankiškai vykdo nemokestinių prievolių išieškojimą iš skolininkų sąskaitų[7].
VMI apibendrinta informacija apie kitų šalių patirtį teikiama šio aiškinamojo rašto 2 priede. [1] Kaip apibrėžta MAĮ projekto 2 straipsnio 2 dalimi pildomoje MAĮ 2 straipsnio 3¹dalyje. [2] Kaip apibrėžta MAĮ projekto 2 straipsnio 5 dalimi pildomoje MAĮ 2 straipsnio 29⁴ dalyje. [3] Kaip apibrėžta MAĮ projekto 2 straipsnio 7 dalimi pildomoje MAĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje. [4] Siūloma nemokestinių prievolių valstybei administravimo ir išieškojimo procesų schema pateikta aiškinamojo rašto 1 priede. [5] Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 7 dalis. [6] https://www.iota-tax.org/. [7] Tarp jų – Austrija, Prancūzija, Belgija, Slovėnija, Italija, Graikija, Ispanija, Norvegija, Danija, Vengrija, Lenkija.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 672 IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 672 IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
xivp-3613
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovai - viceministrė Rūta Bilkštytė, Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė, Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiutė, Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Olga Mikulskienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM Teisės departamento Mokesčių administravimo ir teisės skyriaus patarėja Erika Puzonienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariai antstolis Jonas Petrikas ir antstolis Laurynas Lukšys, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, antstolė Rima Adomaitienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Rimvydas Laukis, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Aurelija Pauliukaitė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS kanceliarijos teisės departamentas 2024-04-11 Įvertinę projekto atitiktį
taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
Universiteto Teisės fakultetas 2024-05-29 Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2024 m. gegužės 10 d. gautą raštą Nr. S-2024-2060 „Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“, teikiame Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentės dr. Vigitos Vėbraitės parengtą išvadą. I. EKSPERTINIO VERTINIMO
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2024 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Vilniaus universitetą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, prašydamas iki 2024 m. gegužės 28 d. atsakyti į klausimus „dėl Lietuvos Respublikos Seimui pateikto svarstyti Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3609, kuriuo atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas, siūloma suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – mokesčių administratorius) teisę atlikti baudų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją. Komitetas vertinimui suformulavo šiuos klausimus:
yra tikėtinas šios reformos poveikis privatiems skolininkams: 1.1 Ar didės, ar mažės skolininkų, kurių skolas ir toliau administruos antstoliai, kaštai?; 1.2 Koks reformos teigiamas /neigiamas poveikis socialiai pažeidžiamiems skolininkams ir jų interesams?
Ar brangs, ar pigs socialiai pažeidžiamų skolininkų bylų vykdymas, kuris ir toliau bus įgyvendinamas antstolių?; 1.3 Kaip, mokesčių administratoriui perėmus iš antstolių valstybės skolų išieškojimą, bus užtikrinti skolininkų interesai, kad nebūtų išieškoma iš lėšų, kurios negali būti nurašomos automatiškai mokesčių administratoriaus, pvz., socialinės išmokos, alimentai ir kt.?; 1.4 Kaip bus atlyginama žala už neteisėtus mokesčių administratoriaus veiksmus, išieškant lėšas iš skolininkų?; 1.5 Ar nebus painiavos, kad skolininkas dėl savo teisių pažeidimo, kai išieško mokesčių administratorius, turės kreiptis į administracinį teismą, dėl antstolių – į bendrosios kompetencijos teismą? Ar tai neapsunkins skolininkų?; 1.6 Ar nebus painiavos, kad skolininkas dėl savo teisių pažeidimo, kai išieško mokesčių administratorius, turės kreiptis į administracinį teismą, dėl antstolių – į bendrosios kompetencijos teismą? Ar tai neapsunkins skolininkų? 2. Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis kreditoriams: 2.1 Ar po reformos, mokesčių administratoriui iš antstolių perėmus valstybės skolų išieškojimą, fizinių asmenų ir verslo subjektų naudai išieškomų skolų įkainiai didės ar mažės? 3. Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis valstybei: 3.1 Ar didės ar mažės valstybės biudžeto išlaidos dėl mokesčių administratoriaus naujų funkcijų vykdymo (papildomiems etatams, informacinių sistemų palaikymui)?; 3.2 Kiek šiuo metu antstoliai sumoka mokesčių į valstybės biudžetą ir ar po reformos mažės ar didės į valstybės biudžetą surenkami mokesčiai iš jų veiklos?; 3.3 Kiek šiuo metų valstybė moka už valstybės skolų išieškojimą ir ar po reformos didės ar mažės antstolių įkainiai už valstybės skolų išieškojimą? 4.
antstolių veiklai ir pajamoms: 4.1 Kokią įtaką reforma turės antstolių teritorijų ir skaičiaus reguliavimui bei antstolių paslaugų prieinamumui regionuose? 5. Šiuo metu LR Seime svarstomos LR Užimtumo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3257) ir susijęs Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3258), kuriuo yra mažinami išskaitymai iš skolininko ir yra nustatomos skolininko atostogos. Ar tai gali ir kaip tai gali paveikti siūlomą reformą, ypač skolininkų ir kreditorių interesus? 6. Ar įgyvendinus reformą, administracinės baudos prilyginimas mokestinei nepriemokai atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso tikslus ir bendrai teisės sistemos principus dėl baudos neišvengiamumo ir pažeidimo prevencijos? Kadangi atsakymams pateikti paskirtas gana trumpas laikas, išvada formuluojama atsakant į pateiktus klausimus pagal galiojančius teisės aktus ir remiantis viešai skelbta informacija apie Lietuvos Respublikoje veikiančią priverstinio skolų išieškojimo sistemą. Nepateikiami statistiniai duomenys (apie antstolių sumokamus mokesčius į valstybės biudžetą ir kt.), kuriems surinkti reikėtų daugiau laiko. II. BENDROSIOS
Vertinant įstatymo projektą pagal nurodytus tikslus, tenka konstatuoti, kad jis nevisiškai juos atitinka, o kai kuriais aspektais jiems prieštarauja. Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3609 - XIVP-3613 teigiama, kad „Projektų tikslas – efektyvinti prievolių valstybei administravimą, išvengiant funkcijų dubliavimo ir veiklą organizuojant vieno langelio principu, pavedant jį vykdyti vienam administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), sudaryti sąlygas administravimo procesą skaitmenizuoti ir unifikuoti. Taip pat siekiama gerinti mokesčių administravimo procedūras“.
Tačiau, įvykdžius projekte siūlomą Reformą, realiai pradėtų veikti dvi prievolių valstybei priverstinio išieškojimo sistemos: VMI tam tikrą laikotarpį tektų atlikti analogiškus veiksmus, kuriuos atlieka ir antstoliai: t. y., aiškintis skolininko lėšų kilmę ir pan., o nepavykus išieškoti skolos vykdomoji byla, jeigu ji pripažįstama neperspektyvia, būtų perduodama antstoliams. Pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbto valstybinio audito
„Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos
būtų vykdomos efektyviai“ ataskaitoje nėra rekomendacijos suteikti VMI teisę atlikti baudų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją. Rekomendacijoje Nr. 1 siūloma „Optimizuoti mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo procesą taip, kad antstoliai nuosekliai tęstų šį procesą ir būtų užtikrinta valstybės ir skolininkų interesų pusiausvyra; įpareigoti valstybės institucijas pateikti antstoliams informaciją apie atliktus išieškojimo veiksmus ir jų rezultatus, kitą su išieškojimu susijusią informaciją“. Siūlymą iš esmės keisti ne tik valstybės skolų administravimo, bet ir išieškojimo procesus 2023 m. pateikė ne Valstybės kontrolė, bet Finansų ministerija. PROJEKTO
Eil. Nr. Klausimas Eksperto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys eksperto nuomonę 1, 1.1 Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis privatiems skolininkams: Ar didės, ar mažės skolininkų, kurių skolas ir toliau administruos antstoliai, kaštai? Tikėtinas vykdymo išlaidų didėjimas. Tikėtina blogesnio antstolių paslaugų prieinamumo rizika. Įvykdžius siūlomą reformą, praktiškai neįgyvendinamu taps kryžminio finansavimo modelis, kuriam veikiant šiandien yra užtikrinami socialiai pažeidžiamų asmenų, dalyvaujančių vykdymo procese, turtiniai interesai (mamos kurios yra kreditoriai vaiko išlaikymo bylose, sprendimų dėl darbo užmokesčio priteisimo vykdymas ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad valstybė planuoja pati vykdyti dalį bylų, kurios gali būti įvykdomos santykinai lengvai, o antstoliams bus palikti tik sudėtingi atvejai, akivaizdu, kad tokia situacija sukurs daug antstolių sistemos egzistencinių problemų. Tuo atveju, jeigu dėl Reformos poveikio sumažės antstolių vykdomų išieškojimo procesų kiekis (kadangi antstoliams bus perduodamos išimtinai vien tik sudėtingos bylos), vykdymo išlaidos, būtinos išieškojimo procesų administravimui, turės būti esmingai didinamos. Pagal Civilinio proceso kodekso 609 str. 2 d. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą)[1] tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą. Jeigu vykdymo išlaidos nebūtų didinamos, tokiu atveju esmingai mažėtų antstolių skaičius ir rajonuose praktiškai neliktų veikiančių antstolių kontorų. Tokiu būdu bus pažeistas vienas svarbiausių antstolių reformos, įvykdytos 2003 m., tikslų – užtikrinti antstolių prieinamumą ir pasiekiamumą visos Lietuvos teritorijoje.
Antstoliams susikoncentravus tik keliuose didžiuosiuose miestuose, rajonų gyventojams ši viešoji paslauga taps sunkiai pasiekiama bei padidins bedarbystę regionuose. Apibendrinant verta akcentuoti, kad įvykdžius siūlomą reformą esmingai sumažės antstoliams pateikiamų perspektyvių bylų skaičius, pajamos iš kurių užtikrina kitų, socialiai jautrių bylų, kryžminį finansavimą ir padidės tų bylų, kuriose vykdymo procesas yra ne tik labai brangus, bet gana neperspektyvus, proporcija bendrame vykdymo procesų skaičiuje. Tokiu būdu, net ir tuo atveju, jeigu bendras antstolių administruojamų vykdymo bylų skaičius nepasikeistų arba net ir padidėtų, situacija pablogėtų iš esmės, kas, savo ruožtu, neabejotinai turės neigiamos įtakos verslo pasitikėjimui Lietuvos rinka bei civilinės apyvartos patikimumu. 1.2 Koks reformos teigiamas /neigiamas poveikis socialiai pažeidžiamiems skolininkams ir jų interesams? Ar brangs, ar pigs socialiai pažeidžiamų skolininkų bylų vykdymas, kuris ir toliau bus įgyvendinamas antstolių? Dalyje antstolių vykdomų išieškojimų tikėtinas didesnio finansavimo poreikis. Kaip jau minėta ankstesniame atsakyme, siūloma įvykdyti reforma praktiškai sunaikins kryžminio subsidijavimo modelį, veikiantį priverstinio skolų išieškojimo procese. Dėl to reikės arba didinti vykdymo išlaidas tose bylose, kurios šiandien yra subsidijuojamos kryžminiu būdu, arba užtikrinti papildomą ir pakankamą valstybės finansavimą tokio pobūdžio bylų vykdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiandien funkcionuojanti sistema valstybei nekainuoja nei vieno euro. Tuo tarpu siūlomas įgyvendinti modelis ne tik didins valstybės tarnautojų skaičių, bet ir išlaidas, kurios turės būti patirtos, norint kompensuoti kryžminio finansavimo praradimą.
1.3 Kaip, mokesčių administratoriui perėmus iš antstolių valstybės skolų išieškojimą, bus užtikrinti skolininkų interesai, kad nebūtų išieškoma iš lėšų, kurios negali būti nurašomos automatiškai mokesčių administratoriaus, pvz., socialinės išmokos, alimentai ir kt.? Būtini papildomi žmogiškieji valstybės tarnautojų ištekliai. Mokesčių administratorius galės užtikrinti, kad nebūtų išieškoma iš lėšų, kurios negali būti nurašomos automatiškai, tačiau šios garantijos tinkamam realizavimui bus būtinos papildomos ir nemažos žmogiškųjų išteklių sąnaudos. Kitaip tariant, valstybė šios funkcijos vykdymui turės didinti tarnautojų skaičių, kadangi dėl skolininkų sąskaitose esančių lėšų įvairovės automatiniu būdu nebus įmanoma nustatyti jų kilmės. Pavyzdžiui, jokia informacinė technologija neatpažins lėšų, kurios yra skiriamos išlaikymo mokėjimui ir pan. 1.4 Kaip bus atlyginama žala už neteisėtus mokesčių administratoriaus veiksmus, išieškant lėšas iš skolininkų? Būtinos valstybės biudžeto lėšos. Žala, už neteisėtus mokesčių administratorių veiksmus turės būti atlyginama iš valstybės biudžeto pajamų, t. y., iš mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiandien žalą, padarytą neteisėtais antstolių veiksmais, atlygina antstolis ir valstybei dėl to nekyla jokių finansinių prievolių. 1.5 Ar nebus painiavos, kad skolininkas dėl savo teisių pažeidimo, kai išieško mokesčių administratorius, turės kreiptis į administracinį teismą, dėl antstolių – į bendrosios kompetencijos teismą? Ar tai neapsunkins skolininkų? Gali sumažėti teisminės gynybos prieinamumas skolų valstybei turintiems asmenims. Vienas svarbiausių šiuolaikinės ir efektyvios rinkos bei civilinės apyvartos bruožų yra stabilumas.
Visas pažangus pasaulis civilinėje apyvartoje vadovaujasi taisykle, kad į civilinius teisinius santykius bei jų aptarnavimo mechanizmą, ypač, kai jisai veikia efektyviai, kištis nereikėtų. Įgyvendinus reformą pagal siūlomą projektą, civilinių teisinių santykių stabilumas būtų pažeistas, tam nesant jokio objektyvaus poreikio. Nekyla nei mažiausios abejonės, kad siūloma įgyvendinti reforma sukeltų painiavos ir pasimetimo rinkos dalyvių elgesyje. 2, 2.1 Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis kreditoriams:
Ar po reformos, mokesčių administratoriui iš antstolių perėmus valstybės skolų išieškojimą, fizinių asmenų ir verslo subjektų naudai išieškomų skolų įkainiai didės ar mažės? Prognozuojamas vykdymo išlaidų didėjimas visiems ūkio subjektams, taip pat ir valstybei. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 142.4 p. „biudžetinę įstaigą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikiančią vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl pinigų sumų išieškojimo, ar išieškotoją, jeigu išieškotojas yra ne vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikianti biudžetinė įstaiga, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti“. Nuo 2003 m., kai Lietuvoje buvo įgyvendinta Teismo antstolių institucinė reforma, valstybė, kaip kreditorius, nemoka už savo pateikiamų vykdomųjų dokumentų administravimą. Visi skolų išieškojimo kaštai, kurie atsiranda dėl skolininko nemokumo, šiandieną yra kompensuojami kryžminio subsidijavimo būdu. Kaip jau minėta atsakyme į pirmąjį klausimą, įvykdžius siūlomą reformą, vykdymo išlaidos turės didėti visiems ūkio subjektams, tarp jų ir valstybei.
Todėl visiškai neaišku, kodėl valstybės institucija siekia įgyvendinti reformą, dėl kurios esmingai padidės valstybės išlaidos, o valstybės skolininkams mokesčių mokėtojų sąskaita bus sukurta puiki sistema vilkinti skolų sumokėjimą, kadangi atsiras papildomos procedūros, kurios turės būti įvykdomos iki bylos perdavimo antstoliui (pvz.: skolininko mokumo vertinimas, prailginti bylos perdavimo antstoliams terminai). Šis papildomas laikas sudarys palankias galimybes nesąžiningiems skolininkams imtis veiksmų apsunkinti išieškojimą. 3, 3.1 Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis valstybei;
Ar didės ar mažės valstybės biudžeto išlaidos dėl mokesčių administratoriaus naujų funkcijų vykdymo (papildomiems etatams, informacinių sistemų palaikymui)? Tikėtinas Valstybės biudžeto išlaidų didėjimas. Atsakyme į pirmąjį klausimą pagrindėme nuomonę, kad įvykdžius siūlomą reformą, valstybės biudžeto išlaidos neabejotinai didės. 3.2 Kiek šiuo metu antstoliai sumoka mokesčių į valstybės biudžetą ir ar po reformos mažės ar didės į valstybės biudžetą surenkami mokesčiai iš jų veiklos? Tikėtinas antstolių į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių sumų mažėjimas. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas neturi duomenų apie antstolių sumokamų į valstybės biudžetą sumų dydžius. Tačiau, atsižvelgdami į jau išvardintus argumentus, manome, kad siūlomos reformos įgyvendinimas sukuria realius pavojus antstolių sumokamų mokesčių mažėjimui. 3.3 Kiek šiuo metų valstybė moka už valstybės skolų išieškojimą ir ar po reformos didės ar mažės antstolių įkainiai už valstybės skolų išieškojimą? Prognozuojamas papildomo valstybės finansavimo poreikis. Kaip jau minėta atsakyme į antrąjį klausimą, valstybei šiuo metu išieškojimas nekainuoja nieko.
Įvykdžius siūlomą reformą, reikės ne tik finansuoti papildomas darbo vietas valstybės tarnyboje bei finansuoti informacinių technologijų palaikymą, bet ir skirti finansavimą antstoliams už jiems perduodamų bylų administravimą, kadangi kryžminio finansavimo modelį ši reforma sunaikins. 4, 4.1 Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis antstolių veiklai ir pajamoms;
Kokią įtaką reforma turės antstolių teritorijų ir skaičiaus reguliavimui bei antstolių paslaugų prieinamumui regionuose? Didelė rizika, kad nebeliks regionuose dirbančių antstolių. Kaip jau minėta atsakyme į pirmąjį klausimą, vienas pagrindinių reformos pavojų ir yra reali rizika, kad iš esmės bus apsunkintas antstolio funkcijų pasiekiamumas, sunyks antstolių veiklos teritorijos ir drastiškai sumažės antstolių skaičius regionuose. 5. Šiuo metu LR Seime svarstomos LR Užimtumo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3257) ir susijęs Civilinio proceso kodekso 627, 628,
yra mažinami išskaitymai iš skolininko ir yra nustatomos skolininko atostogos. Ar tai gali ir kaip tai gali paveikti siūlomą reformą, ypač skolininkų ir kreditorių interesus? Didėja administracinė našta visiems skolas išieškantiems asmenims. Mažėja prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos. Įstatymų pataisos yra priimtos; dalis pakeitimų įsigalios nuo 2024 m. liepos
m. gruodžio 1 d. Tai reiškia, kad nuo 2026 m. liepos 1 d., kai planuojama įgyvendinti numatomą reformą, galios jau kitokia išskaitymų iš skolininkų pajamų tvarka, nei taikoma šiuo metu. (Pagal pakeistą Civilinio proceso kodekso 736 str. nustatomi 2 ir daugiau kartų mažesni išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydžiai, įvedama papildoma skolininko pajamų gradacija.
Uždirbantiems iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) išskaita, skirta skolai padengti, bus sumažinta iki 10 proc. atlyginimo (vietoj dabar galiojančios 20 arba 30 proc.). Uždirbantiems tarp vienos ir dviejų MMA, išskaita sieks 30 proc., o virš dviejų MMA – 50 proc.). Išskaitos nebus keičiamos tik tais atvejais, kai išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimo atveju. Taip pat du kartus per penkerius metus skolininkui galės būti suteikiamos „skolų atostogos“, iki 6 mėn. laikotarpiui stabdant išieškojimą iš įsidarbinusių skolininkų pajamų. Dėl minėtų pakeitimų skolų išieškojimas iš pajamų tęsis apie 2-3 kartus ilgiau, skolos bus dengiamos mažesnėmis dalimis. Atitinkamai padidės administracinė našta išieškojimą iš pajamų vykdantiems subjektams, tarp jų – ir mokesčių administratoriaus darbuotojams. Kadangi per tą patį laikotarpį antstolių kontorose bus išieškomos mažesnės skolų sumos, tai bus dar vienas veiksnys, griaunantis kryžminio subsidijavimo mechanizmą. Trūkstant lėšų sudėtingiems išieškojimo procesams, finansuoti, iškils poreikis didinti nustatytas vykdymo išlaidas. Skolininkai ir kreditoriai už antstolių funkcijas turės mokėti daugiau, nors realios skolų išieškojimo galimybės nepadidės. 6. Ar įgyvendinus reformą, administracinės baudos prilyginimas mokestinei nepriemokai atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso tikslus ir bendrai teisės sistemos principus dėl baudos neišvengiamumo ir pažeidimo prevencijos?
Mokesčių administravimo įstatymas negali užtikrinti administracinės atsakomybės taikymo Pagal Administracinių teisės pažeidimų
administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.“ Tuo atveju, jeigu VMI antstoliams neperduotų išieškoti skolų, kurių išieškojimas bus pripažintas neperspektyviu, administracinių nuobaudų tikslai negalėtų būti pasiekti. III. GALUTINĖ EKSPERTINIO VERTINIMO IŠVADA Įstatymo projektas neatitinka siūlomos reformos tikslų ir prieštarauja valdymo sistemos tobulinimo principams – tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimui ir aiškiam institucijų atsakomybių pasiskirstymui. Neįvertinus rezultatų Teismo antstolių institucinės reformos, kuri 2003 m. įgyvendinta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu patvirtinus Teismo antstolių institucinės reformos metmenis ir kuri įstatymiškai įtvirtino „principinę nuostatą, jog sprendimų, priimtų dėl privačių asmenų ginčo, vykdymo išlaidas atlygina ne valstybė, o ginčo šalys“, siūloma dar kartą reformuoti skolų išieškojimą ir vietoj vienos sukurti dvi, daugeliu aspektų besidubliuojančias skolų išieškojimo sistemas: valstybinę ir privačią. Pasigendama pagrindimo ir paaiškinimo, kokia pridėtinė vertė valstybei būtų sukuriama, jei skolų valstybei išieškojimo iš lėšų sąskaitose išlaidas (kurios yra objektyviai neišvengiamos) pradėtų mokėti ne asmenys, atsakingi už šių skolų atsiradimą, bet valstybė – t. y., visi mokesčių mokėtojai.
Nepritarti Teisinio poveikio vertinimo išvados paprašė BFK dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3609. 6 klausimas, suformuluotas ekspertiniam vertinimui galėtų būti susijęs su svarstomu ANK projektu. Tačiau nei klausimas, nei pateiktas atsakymas nėra formuluojami dėl galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso. Todėl vargu, ar galėtų būti vertinami svarstomo projekto kontekste. ANK galiojančioje redakcijoje Administracinė nuobauda yra apibrėžta 22 straipsnyje:
prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. 2. Administracinių nuobaudų paskirtis yra:
1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų;
2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis;
3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. 3. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla 2024-05-27 Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (toliau – Teisės mokykla), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2024 m. gegužės 10 d. raštą Nr. S-2024-2060
„dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“ (toliau –
Raštas), teikia išvadą dėl Mokesčių administravimo įstatymo Nr.
IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583-1 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas). Išvadą parengė Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto doc. dr. Remigijus Jokubauskas. Cituojant prašome nurodyti šaltinį. Nors Projekte siūlomi daugiausia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pakeitimai, manytina, kad jie turėtų didžiausią poveikį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentuojamai priverstinio vykdymo procedūrai. Todėl šioje išvadoje daugiau dėmesio skiriama būtent Projekte nurodomų pasiūlymų, susijusių su priverstinio vykdymo proceso pakeitimu, vertinimui. Remiantis Projekte siūlomu CPK 583-1 straipsnio pakeitimu, kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis šiame Kodekse nustatyta tvarka. Toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius. Projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių. Pirma, prie Projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas.
Vienas esminių teisėkūroje taikomų principų yra tikslingumo, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Projekto aiškinamajame rašte iš esmės nėra nurodoma, dėl kokių objektyvių priežasčių yra būtina keisti priverstinio vykdymo proceso teisinį reguliavimą bei atitinkamai susiformavusią teismų praktiką. Teisėkūros iniciatyvos, kuriomis iš esmės siekiama pakeisti susiklosčiusius viešosios teisės normomis reglamentuojamus teisinius santykius (tokius kaip priverstinis vykdymo procesas), turi būti objektyviai būtinos ir tikslingos. Projekte taip pat nėra įvertinta, kokį poveikį siūlomi pakeitimai turės formuojamai nuosekliai teismų praktikai vykdymo proceso srityje. Antra, priverstinio vykdymo veiksmus atlikti turi teisę tik reikiamą profesinę kvalifikaciją turintys asmenys. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnyje nustatyti specialūs reikalavimai antstoliams, kurie yra būtini užtikrinant nepriklausomą, profesionalų ir veiksmingą priverstinio vykdymo procesą. Priverstinio vykdymo procesas yra sudėtingas ir kompleksinis, reikalaujantis specialių teisinių žinių, profesinės etikos. Projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad tokius antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Vykdymo procese atliekami ne tik turto realizavimo, bet ir kiti veiksmai, kurie reikalauja specialių teisinių ir kitų žinių, todėl būtent tik jų turintis asmuo turi teisę atlikti teisės valstybės prievartos veiksmus. Trečia, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
Tačiau pasigendama vertinimo, ar Projektu siūlomi pakeitimai yra suderinami su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis. Būtina įvertinti, kad remiantis nuosekliai formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika priverstinis vykdymo procesas yra sudėtinė Konvencijos 6 straipsnyje reglamentuojamos teisės į teisingą teismą dalis ir valstybės veiksmai (neveikimas) neužtikrinant veiksmingo vykdymo proceso gali lemti šios teisės pažeidimą.1 Taip pat priverstinio vykdymo procese taikomos ir Konvencijoje numatytos teisė į privatų gyvenimą2 bei teisė į nuosavybės apsaugą3 , kurių efektyvią apsaugą būtent ir atlieka antstolis bei teismas. Todėl Projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui nebūtų pažeidžiamos Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės. Ar pagal siūlomą priverstinio vykdymo proceso modelį, nesant subjekto, užtikrinančio Konvencijoje numatytų teisių apsaugą, bus sudarytos sąlygos užtikrinti tinkamą Konvencijoje numatytų teisių ir laisvių apsaugą? Ketvirta, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis Projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Teisėto vykdymo proceso užtikrinimo sąlyga – priverstinius vykdymo veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumas ir nešališkumas. Tokie nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai keliami tarptautiniuose teisės aktuose4 , nacionalinėje teisėje5 ir teismų praktikoje6 . Nustačius, kad priverstinio vykdymo veiksmus atlieka pats išieškotojas tai reikštų, kad paneigiamas tokius veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimas.
Tai atitinkamai keltų neišsprendžiamus klausimus dėl priverstinio vykdymo veiksmų teisėtumo. Penkta, praktikoje realūs atvejai, kai skolininko atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai kelių išieškotojų naudai. Remiantis siūlomu projektu, susiklostytų situacija, kai to paties skolininko atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus atliktų du asmenys (antstolis ir centrinis mokesčių administratorius). CPK sukurtas priverstinio vykdymo proceso modelis yra pagrįstas principu, kad vienas antstolis turėtų atlikti vykdymo veiksmus pagal atskirus vykdomuosius raštus skolininko atžvilgiu. Esant situacijai, kai priverstinio vykdymo veiksmus atliktų antstolis ir centrinis mokesčių administratorius, tai kelia iš esmės neišsprendžiamus klausimus dėl skolininko turto realizavimo, kreditorių reikalavimų eilės ir kitų priverstiniame vykdymo procese atliekamų veiksmų atlikimo. Be to, prieš kelis metus atlikti CPK 650 straipsnio 3 dalies pakeitimai7 kaip tik buvo nukreipti į tikslą užtikrinti, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko. Tai reiškia, jog siekiant užtikrinti vykdymo proceso operatyvumą buvo siekiama būtent sudaryti sąlygas, kad vienas antstolis to paties skolininko atžvilgiu atliktų priverstinio vykdymo veiksmus. Tačiau Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis. Atsižvelgti Dėl ANK pakeitimo projekto išvadoje nėra pasisakyta. Vertinimuose neįsigilinta į projektų pasiūlymus ir galiojantį teisinį reglamentavimą.
Projektai nekeičia priverstinio vykdymo sistemos, nes iš esmės naujų funkcijų VMI nesuteikiama – VMI jau ir dabar vykdo išieškojimą iš sąskaitų, o išieškojimo iš turto teisė inspekcijai nesuteikiama. Projektais siekiama efektyviau naudoti valstybės resursus, panaudojant VMI turimas kompetencijas, gebėjimus ir techninius resursus savarankiškai vykdyti ne tik mokesčių, bet ir kitų prievolių valstybei išieškojimo iš sąskaitų funkcijas. Abejonės dėl VMI kompetencijos, nešališkumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, mūsų nuomone, yra nepagrįstos. VMI atstovauja Lietuvos valstybę ir vykdo visų mokestinių nepriemokų išieškojimą. Visi mokesčių administratoriaus veiksmai ir procedūros yra reglamentuoti teisės aktuose. Užtikrinta mokesčių mokėtojų teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus veiksmą arba neveikimą. Dėl „dviejų langelių“ problemos, kai to paties skolininko atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus kartais atlieka du asmenys - antstolis ir VMI, pažymėtina, kad projektai kaip tik sprendžia šią problemą, nes VMI nevykdys išieškojimo iš tų skolininkų, kurie jau turi bylų pas antstolį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2024-04-09 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas kaip pagrindinis komitetas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5831 straipsniu įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3610), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 100 straipsnių pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (reg. Nr.
Nr. XIVP-3611), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3612) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP3613) (toliau kartu – Įstatymų projektai). Pasigedome išsamaus poveikio vertinimo dėl reformos poveikio kitiems vykdymo proceso dalyviams plačiąja prasme. Vienas iš įstatymų projektų tikslų yra prievolių valstybei administravimo efektyvinimas, išvengiant funkcijų dubliavimo ir tokiu būdu veiklą organizuoti vieno langelio principu, pavedant jį vykdyti vienam administratoriui – VMI, tačiau įgyvendinus reformą, daugeliu atveju nebus išvengta VMI ir antstolių funkcijų dubliavimo. Nepagrįsta projektų rengėjų nuomonė, jog įgyvendinus reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) perėmus valstybės skolų išieškojimą iš antstolių, išieškomos piniginės lėšos greičiau pasieks valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad tiek antstoliai, tiek VMI skolų išieškojimui naudoja tą patį įrankį – Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Antstolių išieškotos lėšos VMI galėtų pasiekti lygiai taip pat greitai, jei įstatymai nenustatytų antstoliui pareigos papildomai tikrinti skolininkų piniginių lėšų kilmės, siekiant apsaugoti bedarbių, socialiai remtinų asmenų, alimentus gaunančių asmenų teisę gauti lėšas, iš kurių negalima išieškoti. Įgyvendinus projektą ir VMI pradėjus vykdyti išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitų, lėšos biudžeto taip pat nepasiektų greičiau, nes VMI turėtų pareigą atlikti eilę jiems nebūdingų patikrinimo veiksmų: nustatyti pinigų kilmę, patikrinti, ar asmuo turi skolų, kurias jau išieško antstoliai, patikrinti jo mokumą ir pan.
Todėl tiek antstolių, tiek VMI išieškomos lėšos valstybės biudžetą pasieks iš esmės per panašų laikotarpį, o išieškotų lėšų greitesnis ir efektyvesnis patekimas į valstybės biudžetą turėtų būti sprendžiamos kitomis priemonės. Pažymėtina, kad, įvertinus tiek išieškojimo proceso kompleksiškumą ir pareigas, kurias privaloma vykdyti inkasavimo metu, tiek papildomą valstybės biudžeto lėšų poreikį, reikalingą VMI perimant skolų išieškojimą iš antstolių, konstatuotina, kad VMI vykdomas skolų išieškojimas nekainuos pigiau nei antstolių vykdomos funkcijos. Remiantis 2023 m. duomenimis, VMI nepriemokų administravimo departamente dirbo 153 darbuotojai. VMI teigimu, išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. Taigi, 1 Eur skolos išieškojimas VMI kainuoja 0,29 Eur valstybės lėšų, tuo tarpu antstolių 1 Eur skolos išieškojimas kainuoja 0,12 Eur – t. y., 2,4 karto pigiau. Reforma remiasi prielaida, kad prievolės valstybei turi kuo greičiau patekti į biudžetą, o pažeidėjas neturi patirti jokių papildomų sankcijų už jų nemokėjimą. Visgi, tai yra klaidinga prielaida, kadangi pirminis baudos tikslas nėra papildyti valstybės biudžetą, bet sudrausminti pažeidėją. Tai atspindi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 22 straipsnyje nurodyta nuobaudos paskirtis. Iš esmės, įgyvendinus reformą, administracinės baudos VMI būtų išieškomos nemokamai, tačiau tai blogins visų likusių skolininkų finansinę situaciją. Nors VMI atliekamas darbas nėra nemokamas, tačiau skolininkams, turintiems piniginių lėšų banko sąskaitose, išieškojimas bus atliekamas nemokamai.
Tuo tarpu išieškojimas iš socialiniai pažeidžiamų skolininkų bus perduodamas antstoliams, t. y. iš tų, kurie neturi sąskaitose piniginių lėšų. Būtent šiems, socialiniai pažeidžiamiems asmens, išieškojimo įkainiai kelis kartus didės. Taigi, tokiu būdu sujaukiama sistema, kuri yra socialiai teisinga ir grįsta kryžminiu subsidijavimu. Nėra socialiai teisinga, jog pažeidėjams, kurie banko sąskaitose turi lėšų, tačiau piktybiškai nemoka baudų, skolos turi būti nemokamai nurašomos VMI, o socialiai pažeidžiamiesiems asmenims turi didėti įkainiai, nes jie neturi piniginių lėšų sąskaitose, kurios galėtų būti nurašomos VMI. Pažymėtina, jog apie 85 % antstoliams perduodamų išieškojimų valstybės naudai sudaro pradelstos apmokėti baudos, todėl reforma siekiama pagerinti teisės pažeidėjų padėtį likusių skolininkų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, kad antstoliai, pusę metų administruodami baudas valstybei, sumoka 2 mln. mokesčių į valstybės biudžetą. Įvykdžius reformą VMI ne tik neteks šių biudžeto pajamų, bet ir turės skirti papildomų išlaidų darbuotojų įdarbinimui. Atsižvelgiant į pažeidėjų kiekius per penkerius metus, VMI papildomų darbuotojų poreikis išaugtų nuo planuojamų 20 iki 43. Pažymėtina, kad, įgyvendinus reformą, skolos iš pasiturinčių asmenų bus išieškomos visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Tuo tarpu už neišmokėto darbo užmokesčio, išlaikymo (alimentų), iškeldinimo, nusikaltimu padarytos žalos ir kt. išieškojimą 2,3 karto didesnę kainą turės susimokėti patys kreditoriai. Tai vienas svarbiausių šios reformos trūkumų: visa apimtimi įgyvendinus reformą, socialinis neteisingumas ne tik nesumažėtų, bet priešingai - padaugėtų, kadangi VMI perėmus dalies valstybės skolų išieškojimą, dėl kryžminio subsidijavimo principo, kuriuo remiasi skolų išieškojimo sistema, finansinė našta padidėtų visiems privatiems klientams.
Atsižvelgiant į išdėstyta bei į tai, kad vyko daug diskusijų tarp projektų rengėjų ir suinteresuotų asmenų, taip pat į tai, kad nebuvo atliktas išsamus poveikio vertinimas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas taip pat yra pateikęs kritinių pastabų projektams, prašome organizuoti projektų klausymus, kurių metu Lietuvos antstolių rūmų galėtų detaliai pristatyti savo problematiką. Pritarti iš dalies Siūlomo teisinio reguliavimo poveikis atitinkamoms sritims įvertintas projektų poveikio vertinimo pažymoje. Be to, papildomai LRV kanceliarijos analitikų buvo atliktas poveikio antstoliams vertinimas, kurio rezultatai parodė, kad po reformos antstolių pajamos nesumažės. Priešingai — numatoma, kad antstoliai galimai gaus papildomų pajamų dėl mokestinių nepriemokų perdavimo jiems išieškoti. ANK yra lydimasis įstatymo projektas įstatymų projektų pakete. Klausymai buvo organizuojami dėl pagrindinio įstatymo projekto, dėl kurio sprendimą priėmė Biudžeto ir finansų komitetas. 2. Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2024-04-19 Teikiamas TM raštas, adresuotas Finansų ministerijai ir BFK. Atsižvelgti Rašto turinys nesusijęs su ANK projektu tiesiogiai. 3. Lietuvos verslo konfederacija 2024-04-19 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi į LR Seimo biudžeto ir finansų komitetą (toliau – Komitetas) dėl Komitete svarstomo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX- 2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP- 3609 (toliau – Įstatymo projektas).
Rašte pristatome argumentus dėl nepritarimo minėtam Įstatymo projektui ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo, taip pat prašome suteikti galimybę LVK atstovams dalyvauti visuose Komiteto rengiamuose formatuose, kuriuose bus svarstomas Įstatymo projektas. <... pastabos ne ANK skirtos>
2) VMI vykdomas išieškojimas nekainuos pigiau, o VMI administracinė našta po reformos augs. Šiuo metu VMI nepriemokų administravimo departamente dirba 153 darbuotojai. VMI teigimu, išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. 1 euro išieškojimas kainuoja 0,29 euro. Tuo tarpu antstolių 1 euro išieškojimas kainuoja 0,12 euro – 2,4 karto pigiau. Penktaisiais metais po reformos įgyvendinimo skolų išieškojimui VMI reikės mažiausiai 43 papildomų darbuotojų, jei kiekvienas darbuotojas bus pajėgus administruoti išieškojimą iš 4500 asmenų. Šiuo metu vienas VMI darbuotojas išieško skolas iš 170 asmenų. Atitinkamai, per 6 metus reformos administravimas valstybei kainuos papildomus 4.63 mln. eurų. 3) Vienas svarbiausių nuobaudos tikslų – ne papildyti biudžetą, o sudrausminti pažeidėją. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 str., administracinė nuobauda yra ne fiskalinis dalykas, o valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra: a) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; b) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; c) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Kadangi įgyvendinus reformą, pasiturinčių skolininkų skolos jiems bus nurašomos nemokamai visų mokesčių mokėtojų sąskaita, dar labiau mažės motyvacija laiku susimokėti baudas.
Bus skatinamas neatsakingumas, nes nesumokėtos baudos bus išieškomos nemokamai. <toliau teikiamos pastabos pagrindiniam įstatymo projektui Nr. XIVP-3609 ir pasisakoma dėl reformos iš esmės> Nepritarti Dėl reformos apimties apsispręsta BFK. Šis įstatymo projektas yra lydimasis, todėl turėtų derėti su pagrindiniu įstatymo projektu. 4. Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2024-06-03 Biudžeto ir finansų komitete svarstomu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIVP-3609, toliau – Projektas) siūloma radikaliai pertvarkyti esamą skolų valstybei išieškojimo sistemą ir sukurti dvi paraleliai veikiančias skolų išieškojimo sistemas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iš antstolių perimtų valstybės skirtų baudų ir ekonominių sankcijų išieškojimo iš lėšų sąskaitose funkcijas. Antstoliams išieškoti būtų perduodamos tik tos mokestinės ir nemokestinės nepriemokos, kurių mokesčių administratoriui nepavyktų išieškoti iš lėšų asmenų sąskaitose. Lietuvos antstolių rūmai, aktyviai dalyvavę Projekto rengimo ir derinimo procese, norėtų atkreipti dėmesį į žymius projektu siūlomo reguliavimo trūkumus bei fragmentiškai vertintą pakeitimų poveikį skolų išieškojimo sistemai, valstybės biudžetui, visiems skolininkams ir kreditoriams. Pirma, siekiant išvengti numatomo VMI ir antstolių funkcijų dubliavimo, siūlome visapusiškai įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo poveikį visiems susijusiems sektoriams bei atitinkamai tobulinti šį projektą.
Antra, jei vis tiek būtų sprendžiama dėl valstybės vykdomųjų bylų perdavimo išieškoti VMI, teikiame konkrečius pasiūlymus dėl projekto ir išieškojimo tvarkos efektyvinimo. <toliau pastabos teikiamos kitiems projektų pakete esantiems projektams> Dėl poveikio asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimui Pažeidžiamas socialinio teisingumo principas. Sukuriamos dvi atskiros skolų ieškojimo sistemos – du paraleliniai pasauliai, kai vienos skolos yra išieškomos valstybės mokesčių mokėtojų sąskaita, o už kitų skolų išieškojimą moka patys skolininkai. Baudų nesumokantiems pažeidėjams sukuriama lygybės prieš įstatymą ir socialinio teisingumo principais nepagrįsta lengvata. Siūloma reforma žlugdo visiems vienodai teisingą skolų išieškojimo sistemą, sukurdama privilegijuotų skolininkų kategorijas. Kai asmuo įsiskolinęs privačiam išieškotojui, jis turės apmokėti išieškojimo išlaidas, o kai valstybei – jo skolą išieškos VMI visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Tai prieštarauja ES teisei, pagal kurią skolos išieškojimo išlaidas turi atlyginti skolininkas. Išlaidų kompensavimas (valstybės parama) bus taikomas tik pasiturtintiems skolininkams, kurie turi lėšų sąskaitoje, tačiau aplaidžiai neapmoka skolų. Valstybės sąskaita „atpiginamas“ procesas 2,2 tūkst. asmenų – administracinių ir baudžiamųjų normų pažeidėjų, perkeliant skolos išieškojimo išlaidų kryžminio subsidijavimo naštą ant kitos kategorijos skolų išieškojimų (t. y., vaikų išlaikymo, žalos, komunalinių mokesčių ir kt.) ir privataus verslo, turinčio piniginių reikalavimų, pečių. Dėl poveikio nusižengimų prevencijai Neužtikrinamas atgrasymas nuo nusižengimų kartojimo. VMI antstoliams neperduos išieškoti nemokių asmenų skolų (vadinamųjų
„neperspektyvių bylų“) ir jas pripažins beviltiškomis.
VMI atliks tik momentinius skolininkų patikrinimus. Tuo tarpu antstoliai nuosekliai atlieka periodinius patikrinimus keletą metų. Išaugs skolininkų piktnaudžiavimas ir vengimas mokėti skolas valstybei, tyčia „parodant nemokumą“. <toliau pastabos teikiamos Mokesčių administravimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3609> Nepritarti Dėl reformos apimties apsispręsta BFK. Šis įstatymo projektas yra lydimasis, todėl turėtų derėti su pagrindiniu įstatymo projektu. 5. Lietuvos verslo konfederacija 2024-06-03 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi į LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl birželio 5 dieną Biudžeto ir finansų komitete planuojamo LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3609 (toliau – Įstatymo projektas) svarstymo ir nepriklausomo ekspertinio vertinimo išvadų, dėl kurių savo parašais į LR Seimo valdybą buvo kreipęsi 29 LR Seimo nariai, pristatymo. Kaip jau minėta, 29 LR Seimo nariai, vadovaudamiesi LR Seimo statuto 145 straipsniu, kreipėsi į LR Seimo valdybą, prašydami dėl Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio ekspertinio vertinimo kreiptis į nepriklausomus ekspertus.
Manytina, kad parašais savo valią išreiškę LR Seimo nariai siekė, kad būtų atsakyta į jų kreipimesi pateiktus klausimus dėl minėtu Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, kas suteiktų reikalingą informaciją ir padėtų priimant sprendimus dėl LR Mokesčių administravimo įstatymo projekto pagrindiniu paskirtame LR Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei svarstant lydinčiuosius teisės aktus – LR Civilinio proceso kodekso įstatymo projektą, LR Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektą, LR Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektą ir LR Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektą – šiems projektams pagrindiniu paskirtiname LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, kad, sprendžiant iš LVK pasiekusio LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto oficialaus kvietimo, atrodo, kad į birželio 5 dienos komiteto posėdį, kuriame bus svarstomas Įstatymo projektas ir aptariamos iš Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto gautos ekspertinės išvados dėl šio Įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio, nėra kviečiami dalyvauti minėtų, savo vertinimus pateikusių universitetų atstovai. Manome, kad geroji praktika yra, kai LR Seimas, LR Seimo statuto nustatyta tvarka, kreipiasi į valstybinius mokslinių tyrimų institutus ir aukštąsias mokyklas prašydamas pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadas, LR Seimo komitetų posėdžiuose taip pat turėtų būti sudaryta galimybė tokį vertinimą atlikusiems ekspertams pristatyti savo išvadas Įstatymo projekto svarstymo metu.
Neabejojame, kad ekspertinius vertinimus pateikusių mokslininkų dalyvavimas svarstant Įstatymo projektą būtų prasmingas, nes sudarytų galimybę kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo pasirašiusiems LR Seimo nariams, tarp kurių yra ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetų nariai, užduoti klausimus ir gauti atsakymus dėl aktualių svarstomo teisinio reguliavimo aspektų. Dėl šių priežasčių prašome, kad į LR Seimo kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo atsiliepę ir savo vertinimą pateikę universitetai taip pat būtų pakviesti dalyvauti artėjančiame LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje bei turėtų galimybę pristatyti savo išvadas ir atsakyti į LR Seimo nariams rūpimus, su svarstomu teisiniu reguliavimu susijusius klausimus. Manome, kad ekspertinius vertinimus pateikusiems mokslininkams turi būti sudarytos galimybės patiems pristatyti savo išvadas, atsakyti į klausimus. Galiausiai, pažymėtina, kad auštųjų mokyklų pateiktos ekspertinės išvados apie keičiamo teisinio reguliavimo poveikį iš esmės apima ne tik pagrindinį šio įstatymų projektų paketo projektą, t. y., LR Mokesčių administravimo įstatymo projektą, bet ir keturis lydinčiuosius įstatymo projektus, įkaitant ir projektus, kurių svarstymui pagrindiniu komitetu yra paskirtas LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Kadangi visi šio įstatymų projektų paketo projektai yra glaudžiai susiję, o aukštųjų mokyklų pateiktos išvados yra aktualios integraliai svarstant visą paketą, siūlytume apsvarstyti galimybę LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui rengti bendrą posėdį, kuriame galėtų būti kompleksiškai įvertintas keičiamas reguliavimas ir abiejų komitetų nariams būtų pristatyti aukštųjų mokyklų atlikti susijusio teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Apibendrinant, manome, kad, atsižvelgiant į pristatytus argumentus, LR Seimo prašymu ekspertinius vertinimus atlikusios auštosios mokyklos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos atstovai, turėtų būti kviečiami dalyvauti ir pristatyti savo išvadas komiteto nariams artėjančiame LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje birželio 5 dieną. Vertinant tai, kad kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo pasirašė net 29 LR Seimo nariai, tarp kurių – ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai, manome, kad LR Seimo nariai turėtų turėti galimybę ekspertinių išvadų autoriams užduoti savo klausimus, o jų autoriai patys pristatyti atlikto vertinimo rezultatus. Todėl prašome sudaryti galimybę ekspertinių išvadų autoriams asmeniškai dalyvauti, pakviečiant juos į artėjantį birželio 5 dienos LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį.
Atsižvelgiant į tai, kad aukštųjų mokyklų pateiktos ekspertinės išvados yra glaudžiai susijusios tiek su pagrindiniu svarstomo įstatymų projektų paketo projektu, tiek su lydinčiais projektais, siūlome rengti bendrą abiejų šiuos projektus svarstančių komitetų – Biudžeto ir finansų komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto – posėdį, kuriame su aukštųjų mokyklų atliktu vertinimu susipažinti ir savo klausimus užduoti galėtų abiejų komitetų nariai. Pritarti iš dalies Teisinio reguliavimo poveikis atitinkamoms sritims įvertintas projektų poveikio vertinimo pažymoje. Be to, papildomai LRV kanceliarijos analitikų buvo atliktas poveikio antstoliams vertinimas, kurio rezultatai parodė, kad po reformos antstolių pajamos nesumažės. Priešingai — numatoma, kad antstoliai galimai gaus papildomų pajamų dėl mokestinių nepriemokų perdavimo jiems išieškoti. ANK yra lydimasis įstatymo projektas įstatymų projektų pakete. Teisinio poveikio vertinimo buvo paprašyta tik dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3609. Biudžeto ir finansų komiteto posėdis įvyko 2024-06-05. Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstymas vyks numatytu laiku ir Seimo nustatyta tvarka. Asmenys, pateikę pastabas ir pasiūlymus dėl projektų į komiteto posėdį yra kviečiami. 6. Lietuvos antstolių rūmai 2024-06-03 Lietuvos antstolių rūmai, atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ketina grįžti prie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3609 svarstymo, teikia šį raštą.
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadų į Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklą bei Vilniaus universiteto Teisės fakultetą gavęs 29 Seimo narių kreipimąsi. Kadangi abiejų mokslo įstaigų pateiktos išvados identifikavo projekto trūkumus, susijusius su projekto pagrįstumu bei jo atitikimu nacionaliniams bei tarptautiniams teisės aktams, papildomai atkreipiame dėmesį į esminius pateiktų išvadų akcentus. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla įvertino, kad projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių, kadangi prie projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas. Taip pat, projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad (...) antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Be kita ko, projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui, nebūtų pažeidžiamos Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės. Taip pat, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros pateiktoje išvadoje iš esmės konstatuota, kad vertinant įstatymo projektą pagal nurodytus tikslus, tenka konstatuoti, kad jis nevisiškai juos atitinka, o kai kuriais aspektais jiems prieštarauja.
Išvadoje pažymėta, kad 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbto valstybinio audito „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ ataskaitoje nėra rekomendacijos suteikti VMI teisę atlikti baudų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją. Apžvelgiant siūlomos reformos poveikį, atkreipiamas dėmesys į tai, kad praktiškai neįgyvendinamu taps kryžminio finansavimo modelis, kuriam veikiant šiandien yra užtikrinami socialiai pažeidžiamų asmenų, dalyvaujančių vykdymo procese, turtiniai interesai. Išsakoma, jog siūlomas įgyvendinti modelis ne tik didins valstybės tarnautojų skaičių, bet ir išlaidas, kurios turės būti patirtos, norint kompensuoti kryžminio finansavimo praradimą. Žala už neteisėtus mokesčių administratorių veiksmus turės būti atlyginama iš valstybės biudžeto pajamų, o šiuo metu valstybei dėl to nekyla jokių finansinių prievolių. Sprendimų vykdymo išlaidos turės didėti visiems ūkio subjektams, tarp jų ir valstybei. Išvadoje nurodoma, kad dėl planuojamos reformos kyla didelė rizika, kad nebeliks regionuose dirbančių antstolių. Akcentuojama ir tai, kad tuo atveju, jeigu VMI antstoliams neperduotų išieškoti skolų, kurių išieškojimas bus pripažintas neperspektyviu, administracinių nuobaudų tikslai negalėtų būti pasiekti.
Atkreiptinas dėmesys, kad Mykolo Romerio Teisės mokyklos išvadoje, įvertintas taip pat ir Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583-1 straipsniu įstatymo projektas bei nurodoma, kad toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius. Pažymėtina, kad pateiktos ekspertinės išvados apie keičiamo teisinio reguliavimo poveikį iš esmės apima ne tik pagrindinį šio įstatymų projektų paketo projektą, t. y., Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo projektą, bet ir keturis lydinčiuosius įstatymo projektus (Nr. XIVP-3610, Nr. XIVP-3611, Nr. XIVP-3612, Nr. XIVP-3613), kurių svarstymui pagrindiniu komitetu yra paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kadangi „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ reforma yra sisteminė ir visi įstatymų projektų paketo projektai yra glaudžiai susiję, o aukštųjų mokyklų pateiktos išvados yra aktualios svarstant visą paketą, siūlytume apjungti įstatymų projektų svarstymą ir Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui organizuoti bendrą posėdį, kuriame galėtų būti kompleksiškai įvertintas keičiamas reguliavimas ir abiejų komitetų nariams būtų pristatyti aukštųjų mokyklų atlikti susijusio teisinio reguliavimo poveikio vertinimai.
Atsižvelgiant į tai, jog esminis reformos „Vienas langelis valstybės prievolėms apmokėti“ tikslas yra apskaityti ir administruoti valstybės prievoles informacinių sistemų pagalba centrinėje Mokesčių administravimo sistemoje, siūlytume
„Vienas langelis“ projektuos numatomas reformas vykdyti būtent prievolių
apskaitymo ir administravimo apimtimi. Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą apsvarstyti kitą galimą Projekto tobulinimo alternatyvą, siekiant greičiau ir pigiau ir išieškoti pradelstas prievoles valstybei (įskaitant administracines baudas):
a) sutrumpinti jau dabar antstolių taikomus išieškotų lėšų paskirstymo ir pervedimo į biudžetą terminus (keistinas CPK 756 str.);
b) nustatyti specialią sutrumpintą ir pigią procedūrą tam skolininkui, kuris pirmą kartą pradelsė apmokėti baudą ir nuo jo banko sąskaitos bauda pilna apimtimi buvo nurašyta per 10 dienų (keistinas CPK 611 str.). Papildyti Civilinio proceso kodekso 756 str. atitinkamai:
patvarkymas išieškotoms sumoms paskirstyti “Iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis ne vėliau kaip 5 darbo dienas paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu ir išmoka kreditoriui.
Jeigu išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, antstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.” Papildyti Civilinio proceso kodekso 611 str. nauja 7 dalimi:
skolininko tvarka
“7. Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti
įvykdymo terminai ir raginimas skolininkui nesiunčiamas, pirmoje skolininko vykdomojoje byloje išieškojus skolą iš lėšų per 10 dienų, antstolio atlygis neišieškomas.“ Pritarti iš dalies
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Policijos departamentas 2024-05-03 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėjome Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3613 (toliau – ANK projektas). Kartu su ANK projektu Lietuvos Respublikos Seimui pateikti ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 100 straipsnių pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai.
Šių projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektų tikslas – efektyvinti prievolių valstybei administravimą, išvengiant funkcijų dubliavimo ir veiklą organizuojant vieno langelio principu, pavedant ją vykdyti vienam administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), sudaryti sąlygas administravimo procesą skaitmenizuoti ir unifikuoti. Išnagrinėję ANK projektą ir įvertinę projektais siekiamus tikslus, manome, kad, norint juos pasiekti, būtina tobulinti ANK projektą, numatant, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vykdytų VMI. Taip pat manome, kad ANK projektas tobulintinas ir tuo aspektu, kad turėtų būti atsisakoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 675 straipsnio 3 dalyje numatyto baudos išdėstymo dalimis. Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Šiuo metu ANK nėra normos, kuri reglamentuotų paskirtos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, todėl praktikoje vadovaujamasi ANK 687 straipsniu. Jame nustatyta, kad „turto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimą vykdo institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą“. Vadovaujantis ANK 687 straipsniu, nutarimus administracinių nusižengimų bylose, kuriais skiriamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, priėmę pareigūnai perduoda juos vykdyti antstoliui. Pažymėtina, kad šis procesas nėra skaitmenizuotas, todėl jam įgyvendinti reikia ir žmogiškųjų išteklių. Siekdami efektyvinti šį procesą, manome, kad turi būti keičiamas ANK 687 straipsnis, nustatant, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vykdytų VMI Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu ANK nėra nustatytas terminas, per kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą. Taip pat nenumatyta, kad teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija nustatytų terminą, per kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinio reglamentavimo neapibrėžtumas sunkina ir nepagrįstai pailgina priverstinio išieškojimo procesą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma dažnu atveju gali būti gerokai didesnė negu asmeniui paskirta bauda. Atsižvelgdami į tai, manome, kad ANK nustatyti konkretų terminą ar jį susieti su ANK 675 straipsnyje nustatytu terminu, per kurį asmuo turi sumokėti paskirtą baudą, būtų netikslinga. Siūlome, tobulinant teisinį reglamentavimą, ANK nustatyti, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, atsižvelgdama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ir baudos dydžius, kitas reikšmingas aplinkybes, priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nustatytų konkretų terminą, per kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Pritarus šiems siūlymams būtų išvengta funkcijų dubliavimo, sudarytos sąlygas šį procesą skaitmenizuoti ir unifikuoti, o šiam procesui būtų taikomos analogiškos taisyklės, kurios šiuo metu taikomos administruojant baudų už administracinius nusižengimus vykdymo procesą. Dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis ANK
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Manome, kad toks teisinis reglamentavimas, kai priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje sprendžiami ir vykdymo klausimai, yra neefektyvus, o kai kuriais atvejais netgi sudaro sąlygas piktnaudžiauti, nes:
institucijos ir teismai, priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, papildomai turi nagrinėti ir vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, jo pateiktas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan. Dažnu atveju šie duomenys neturi jokios reikšmės asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltei nustatyti. Tokiu būdu pailgėja nutarimo priėmimo procesas ir administracinio nusižengimo teisenai atlikti reikia skirti daugiau išteklių;
Šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad mokestinės paskolos sutartis – mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindu sudaryta sutartis, kai ja nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas ir kitos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo sąlygos. Įvertinę Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą reglamentavimą, manome, kad jame nustatytas mokestinės paskolos sutarties reglamentavimas yra efektyvesnis. Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta, kad jeigu asmuo nesilaiko grafike nustatytų mokėjimo terminų, mokestinės paskolos sutartis nutraukiama ir pradedamas priverstinis nutarimo vykdymo procesas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teikiame patobulintą ANK projektą. (Žr. žemiau lentelėje pasiūlymus) Nepritarti Pasiūlymai tiesiogiai nesusiję su svarstomų projektų tikslais ir uždaviniais. Manytina, kad jie reikalauja atskiro įvertinimo ir galėtų būti teikiami ateityje kartu su kitomis teisėkūros iniciatyvomis. 2. Policijos departamentas 2024-05-03 2(N) Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 2 straipsniu: „2 straipsnis. 675 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 675 straipsnio 3 dalį. 3. Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.
Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.„ Nepritarti Žr. prie argumentų aukščiau. 3. Policijos departamentas 2024-05-03 4(N) Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 4 straipsniu:
Pakeisti 687 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„687 straipsnis. Administracinio poveikio
priemonės – turto konfiskavimo vykdymas, konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas
nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimą vykdo institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka,
3Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, per teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka
nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą, nesumoka paskirtos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tai šią sumą priverstinai išieško Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.“ Nepritarti Žr. prie argumentų aukščiau. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė [1] Kryžminis subsidijavimas padeda užtikrinti finansavimą tų procesų, kuriuos vykdant nepadengiamos realiai patirtos administracinės sąnaudos: dalis vykdymo išlaidų, gaunamų vykdant išieškojimą iš mokių asmenų, skiriama kompensuoti išieškojimo sąnaudoms, patiriamoms išieškant nemokių arba nepakankamai mokių asmenų skolas.