projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Siūlomais Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais siekiama skatinti integraciją užsieniečiams, gyvenantiems Lietuvoje. Nuostata, leidžianti taikyti 5 proc. sumažintą tarifą vieneriems metams po valstybinės kalbos egzamino sėkmingo išlaikymo, yra aiškus palaikymo ženklas tiems, kurie įrodo savo įsipareigojimą integruotis į visuomenę. Tokiu būdu užsieniečius, gyvenančius Lietuvoje, papildomai skatinsime mokytis ir išmokti lietuvių kalbą. Parengto įstatymo projekto tikslas yra ne draudimais ir ribojimais, o paskatinamosiomis priemonėmis motyvuoti Lietuvoje gyvenančius užsieniečius mokytis ir išmokti lietuvių kalbą bei tokiu būdu sklandžiau integruotis į visuomenę. Priėmus įstatymo pataisas, iš užsienio atvykę asmenys, kurie gyvendami Lietuvoje dažnu atveju įsidarbina aptarnavimo ir paslaugų sektoriuje, galės sklandžiau įsitraukti ir dalyvauti visose Lietuvos gyvenimo srityse. Įgyvendindami šias pataisas kurtume įvairią, įtraukiančią ir gyvybingą visuomenę, kurioje kiekvienas turi galimybę klestėti bei praturtinti Lietuvą savo indėliu. Būtina sukurti aplinką, kurioje kiekvienas asmuo gali prisidėti prie mūsų šalies klestėjimo ir kultūrinio turtingumo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
LR Seimo narys Andrius Bagdonas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu užsieniečiai išsilaikę valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, nėra skatinami mažesniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo pataisa siekiama skatinti užsieniečių integracija, bei lietuvių kalbos sklaidą, numatant 5 procentiniais punktais mažesnį pajamų mokesčio tarifą užsieniečiams išsilaukusiems valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas gali sudaryti palankesnes veikimo sąlygas užsieniečius lietuvių kalbos mokančioms įmonėms. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. gruodžio 31 d. turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Gali būti, kad valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai patirs neženklius pajamų praradimus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „užsienietis“, „valstybinės kalbos egzaminas“, „gyventojų pajamų mokestis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Bagdonas Eugenijus Gentvilas Edita Rudelienė Arminas Lydeka Raimundas Lopata Virgilijus Alekna Simonas Gentvilas Romualdas Vaitkus Viktoras Pranckietis Juozas Baublys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Siūlomais Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais siekiama skatinti integraciją užsieniečiams, gyvenantiems Lietuvoje. Nuostata, leidžianti taikyti sumažintą 10 proc. pajamų mokesčio tarifą vieneriems metams po valstybinės kalbos egzamino sėkmingo išlaikymo, yra aiškus palaikymo ženklas tiems, kurie įrodo savo įsipareigojimą integruotis į visuomenę. Tokiu būdu užsieniečius, gyvenančius Lietuvoje, papildomai skatinsime mokytis ir išmokti lietuvių kalbą. Parengto įstatymo projekto tikslas yra ne draudimais ir ribojimais, o paskatinamosiomis priemonėmis motyvuoti Lietuvoje gyvenančius užsieniečius mokytis ir išmokti lietuvių kalbą bei tokiu būdu sklandžiau integruotis į visuomenę. Priėmus įstatymo pataisas, iš užsienio atvykę asmenys, kurie gyvendami Lietuvoje dažnu atveju įsidarbina aptarnavimo ir paslaugų sektoriuje, galės sklandžiau įsitraukti ir dalyvauti visose Lietuvos gyvenimo srityse. Įgyvendindami šias pataisas kurtume įvairią, įtraukiančią ir gyvybingą visuomenę, kurioje kiekvienas turi galimybę klestėti bei praturtinti Lietuvą savo indėliu. Būtina sukurti aplinką, kurioje kiekvienas asmuo gali prisidėti prie mūsų šalies klestėjimo ir kultūrinio turtingumo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
LR Seimo narys Andrius Bagdonas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu užsieniečiai išsilaikę valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, nėra skatinami mažesniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo pataisa siekiama skatinti užsieniečių integracija, bei lietuvių kalbos sklaidą, numatant 5 procentiniais punktais mažesnį pajamų mokesčio tarifą užsieniečiams išsilaukusiems valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas gali sudaryti palankesnes veikimo sąlygas užsieniečius lietuvių kalbos mokančioms įmonėms. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. gruodžio 31 d. turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Gali būti, kad valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai patirs neženklius pajamų praradimus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „užsienietis“, „valstybinės kalbos egzaminas“, „gyventojų pajamų mokestis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narys Andrius Bagdonas
2024-04-09 Nr. XIVP-3591 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnį jį papildant 1³ ir 1⁴ dalimis bei jose nustatant mažesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą pirmus metus nuo valstybinės kalbos egzamino išlaikymo dienos „užsieniečiui, išlaikiusiam valstybinės kalbos egzaminą, ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus“. Projekto nuostatos nėra pakankamai aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. 1.1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1³ dalyje siūloma nustatyti sumažintą 10 procentų bendrąjį gyventojų pajamų mokesčio tarifą tam tikrus reikalavimus atitinkančio užsieniečio pajamoms, jeigu keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nenustatyta kitaip. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad 45000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos arba nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarifą – 15 procentų. Atsižvelgus į tai, kad minėtuoju atveju 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų taikomas ir gyventojams, kurie yra užsieniečiai, išlaikę valstybinės kalbos egzaminą ir pateikę reikiamus dokumentus, svarstytina, ar projektas neturėtų būti patikslintas, nustatant mažesnį (10 procentų) gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir minėtaisiais atvejais. 1.2. Siekiant sklandaus projektu teikiamų nuostatų taikymo bei atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, projektu taip pat turėtų būti keičiami ir kiti keičiamo įstatymo straipsniai (pavyzdžiui, 16, 21, 27 straipsniai). 1.3.
dėmesys, kad projekte vartojama sąvoka „užsienietis“ nėra apibrėžta nei projekte, nei keičiamame įstatyme, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje nėra pateikiama nuoroda į įstatymą, kuriame aptariama sąvoka būtų apibrėžta. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas yra gyventojas, kuris, kaip nustatyta keičiamo įstatymo 4 straipsnyje, gali būti nuolatinis Lietuvos gyventojas arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas. Be to, pastebėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme jau yra vartojama formuluotė „ne Lietuvos Respublikos pilietis“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 3 dalis), kas iš esmės atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 32 dalyje nustatytą sąvokos „užsienietis“ apibrėžtį – „asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios“. Atsižvelgus į tai, kad neaiškus projekte vartojamos sąvokos santykis su kitomis keičiamame įstatyme vartojamomis sąvokomis ir siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, projektas koreguotinas. 1.4. Nei iš projekto nuostatų, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, koks valstybinės kalbos egzaminas šiuo atveju turimas mintyje. Iš projekto aiškinamojo rašto teiginio „Šiuo metu užsieniečiai išsilaikę valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, nėra skatinami mažesniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu“ galima tik numanyti, jog turimas mintyje įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 6 dalyje minimas valstybinės kalbos egzaminas, kurio tvarką ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė. Tuo atveju, jeigu projekte minimas šis valstybinės kalbos egzaminas, tai turėtų būti aiškiai nustatyta projekte. 1.5.
straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1³ dalyje ir projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1⁴ dalyje nurodoma, kad išlaikius valstybinės kalbos egzaminą užsienietis turės pateikti „tai patvirtinančius dokumentus“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra neišbaigtas ir nepakankamas, nes nėra aišku, kas turima mintyje įvardijant „tai patvirtinančius dokumentus“ – ar tai koks nors konkretus dokumentas, pavyzdžiui, pažymėjimas; jei taip, kokio subjekto ir (ar) institucijos išduotas. Be to, nėra aišku, kokiam subjektui (darbdaviui ar institucijai) asmuo (užsienietis), šį (-iuos) dokumentą (-us) turėtų pateikti. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. 1.6. Mažesnio gyventojų pajamų mokesčio tarifo taikymo sąlyga valstybinės kalbos egzamino išlaikymas (ir dokumentų pateikimas) bei sumažinto tarifo taikymas „pirmus metus nuo valstybinės kalbos egzamino išlaikymo dienos“ stokoja teisinio aiškumo. Pažymėtina, jog valstybinės kalbos egzaminą asmuo gali išlaikyti ne vieną kartą laikydamas skirtingus egzaminus (gali būti taikomi skirtingi kalbos mokėjimo lygiai, taigi ir atitinkamai skirtingi egzaminai) arba laikydamas tą patį egzaminą pakartotinai (projekte jokių apribojimų dar kartą laikyti jau išlaikytą egzaminą nėra nustatyta). Svarstytina, ar projektas neturėtų būti patikslintas atsižvelgiant į išvardintus aspektus. 1.7. Siekiant teisinio aiškumo formuluotė „pirmus metus“ tikslintina, nes ji gali būti suprantama dvejopai – kaip laikotarpis, apimantis 12 mėnesių, ir kaip laikotarpis, prasidėjęs bet kuriuo metu, tačiau pasibaigsiantis kalendorinių metų pabaigoje. 1.8.
1³ dalyje ir projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1⁴ dalyje nurodoma, kad užsieniečiui, išlaikiusiam valstybinės kalbos egzaminą ir pateikusiam tai patvirtinančius dokumentus, pirmus metus nuo valstybinės kalbos egzamino išlaikymo dienos būtų taikomas lengvatinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Pastebėtina, kad egzaminas gali būti išlaikomas bet kurią mėnesio dieną, tad praktikoje gali kilti šios nuostatos taikymo problemų. Svarstytina, ar siekiant to išvengti, lengvatinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo taikymo pradžia neturėtų būti susieta su kalendorinio mėnesio pradžia, pavyzdžiui, nuo sekančio mėnesio, einančio po valstybinės kalbos egzamino išlaikymo dienos, pirmosios dienos. 1.9. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo
skaičiuojamas „nuo valstybinės kalbos egzamino išlaikymo dienos“, tuo tarpu projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1⁴ dalyje – „nuo egzamino išlaikymo dienos“. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir siekiant teisinio aiškumo, siūloma projekto
dalyje nurodytą atskaitos tašką – nuo kada skaičiuojamas vienerių metų terminas, įvardintą kaip „nuo egzamino išlaikymo dienos“, keisti į – „nuo valstybinės kalbos egzamino išlaikymo dienos“. 1.10. Atsižvelgus į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį gyventojų pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, o ne gyventojas, projektu teikiamų nuostatų konstrukcijos atitinkamai keistinos – jas performuluojant taip, jog lengvatinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų taikomas tam tikrų gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų pajamoms, o ne mokesčio mokėtojams. 2. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 3. Siekiant išvengti galimų praktinių projektu siūlomos nuostatos taikymo problemų, siūlytina projekto 2 straipsnį papildyti nuostatomis dėl jo taikymo, nurodant, už kurį mokestinį laikotarpį apskaičiuojant ir deklaruojant gyventojų pajamų mokestį būtų taikomos projekto nuostatos. 4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo esmėje esančios formuluotės „ir ją išdėstyti taip“ brauktinos kaip perteklinės, projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1³ ir 1⁴dalyse esantis žodis „mus“ brauktinas kaip perteklinis, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1⁴dalyje esanti formuluotė „vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU)“ keistina trumpiniu „VDU“, projekto 2 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „pagal kompetenciją“ brauktina kaip perteklinė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected]