Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės tarnybos įstatymas nr. VIII-1316 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ar Europos sąjungos valstybės narės pilietybę, ar valstybės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas;
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Bagdonas Eugenijus Gentvilas Simonas Gentvilas Edita Rudelienė Raimundas Lopata Romualdas Vaitkus Virgilijus Alekna Viktoras Pranckietis Juozas Baublys Ričardas Juška
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Savivaldybėms tenka susidurti su nemenkais iššūkiais valstybės tarnybos sektoriuje, kadangi trūksta norinčių užimti šias pareigas asmenų. Šiuo metu norint pretenduoti į pareigas valstybės tarnyboje reikalaujama turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą B lygiu. Kol nėra išspręstas Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimas, akivaizdu, kad dažnu atveju lietuviai, norėdami gyventi pilnavertį gyvenimą kitoje šalyje bei įgiję kitos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybę praranda, o norėdami grįžti į Lietuvą bei neturėdami Lietuvos pilietybės, valstybės tarnyboje dirbti negali, nors yra gimę lietuviais ir puikiai moka gimtąją kalbą. Siekiant, jog kuo daugiau išvykusių iš Lietuvos į užsienį gyventi lietuvių grįžtų įgavę tarptautinę patirtį bei įgytas žinias pritaikytų Lietuvos valstybės tarnyboje, turime suteikti galimybę asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybės narės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės pilietybę, mokantiems lietuvių kalbą bei išlaikiusiems egzaminą B lygiu, dirbti valstybės tarnyboje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
LR Seimo narys Andrius Bagdonas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu vienas iš kriterijų kandidatuoti į pareigas valstybės tarnyboje tai turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo pataisa siekiama sudaryti galimybę Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės piliečiams, mokantiems lietuvių kalbą bei išlaikiusiems egzaminą B lygiu, dirbti valstybės tarnyboje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos neturės priimti įgyvendinamųjų aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Europos Sąjunga“, „Šiaurės Atlanto sutarties organizacija“,
„valstybės tarnyba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys Andrius Bagdonas
įstATYMO PROJEKTO 2024-04-08 Nr. XIVP-3579 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabas. 1. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą į valstybės tarnautojų pareigas galėtų būti priimami ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę ar valstybės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės pilietybę turintys asmenys, mokantys valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas. Vertinant šį projektu siūlomą teisinį reguliavimą pirmiausia atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną, aiškinant Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą
„Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos
Respublikos valstybinę tarnybą“. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ yra pažymėjęs, kad „kai kurios Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios Lietuvos Respublikos piliečių teises, taip pat ir Konstitucijos
sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, gali būti aiškinamos plečiamai, t. y. taip, kad sąvoka „pilietis“ apimtų ne tik Lietuvos Respublikos piliečius, bet ir užsienio valstybių piliečius bei asmenis be pilietybės.
Tačiau tai nereiškia, kad užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės gali šias teises, taip pat ir teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, visais atvejais įgyvendinti savaime, remdamiesi vien Konstitucija, nes įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, vykdydamas Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, remdamasis atitinkamomis tarptautinėmis sutartimis, nustatyti tokių teisių įgyvendinimo sąlygas ir tvarką. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 48 straipsnio 2 dalį užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reguliuoja įstatymas. Kadangi piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą yra kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, tai įstatymu gali būti nustatytos ir užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės stojimo į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą sąlygos ir tvarka, kylančios iš Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, tarptautinių sutarčių, kurios savo ruožtu turi neprieštarauti Konstitucijai.
Šiame kontekste pažymėtina, kad atitinkami Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai kyla iš šalies narystės Europos Sąjungoje, kuri konstituciškai yra patvirtinta Konstitucijos sudedamąja dalimi – Lietuvos Respublikos konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai užtikrinti laisvą asmenų judėjimą kyla ne tik iš 2003 m. Stojimo į Europos Sąjungą sutarties, bet ir iš kitų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių – Europos ekonominės erdvės susitarimo ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo. Atsižvelgiant į tai, teikiamą projektą būtų galima praplėsti nuostatomis, pagal kurias į valstybės tarnautojų pareigas galėtų būti priimami ne tik kitų Europos Sąjungos valstybių narių, bet ir kitų Europos ekonominės erdvės dalyvių ar Šveicarijos konfederacijos piliečiai. Kiek tai susiję su galimybe tapti valstybės tarnautojais Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių piliečiams, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra kitokio pobūdžio tarptautinė sutartis, kurios tikslas – politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrinti savo narių laisvę ir saugumą. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartą oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną, Lietuvos Respublika pagal Šiaurės Atlanto sutartį nėra prisiėmusi jokių tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos, be kita ko, reikėtų įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymu.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, o taip pat į tai, kad Lietuvos Respublika yra tiek Europos Sąjungos valstybė narė, tiek ir Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvė, siūlytume tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą taip, kad į valstybės tarnautojų pareigas galėtų būti priimami asmenys, turintys Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės ar Šveicarijos konfederacijos pilietybę ir mokantys valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas. 2. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas ir Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, jeigu asmuo praranda Lietuvos Respublikos pilietybę). 3. Projekto pavadinime vietoj žodžių
„tarnybos įstatymas“ įrašytini žodžiai „tarnybos įstatymo“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal
Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką valstybės tarnybos valdymo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 5 209 6376, e. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0
5) 5 209 6850, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 5 209 6055, el. p. [email protected]