Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) informacija apie šio įstatymo 46 straipsnio 3 ir 1011 dalyse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų jam keliamų reikalavimų;“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 46 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu viešojo pirkimo dalyvis yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Rusijos karo rėmėjų sąrašą, atsižvelgiant į tai, kad asmuo netiesiogiai prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų veikdamas Rusijos ir (arba) Baltarusijos teritorijoje, mokėdamas mokesčius, prisidėdamas prie propagandos ar mobilizacijos kampanijų ir (arba) kitaip netiesiogiai skatindamas Rusijos karinius pajėgumus, taip keldamas grėsmę Lietuvos ir (arba) partnerių nacionaliniam saugumui, arba yra su juo susijęs fizinis arba juridinis asmuo pagal Viešosios įstaigos audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus
standarto „Susiję asmenys" tvirtinimo“. 2. Buvusias 46 straipsnio 7-12 dalis laikyti atitinkamai 8-13 dalimis. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) informacija apie šio įstatymo 46 straipsnio 3 ir 1011 dalyse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų jam keliamų reikalavimų;“
1Papildyti 46 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu viešojo pirkimo dalyvis yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Rusijos karo rėmėjų sąrašą, atsižvelgiant į tai, kad asmuo netiesiogiai prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų veikdamas Rusijos ir (arba) Baltarusijos teritorijoje, mokėdamas mokesčius, prisidėdamas prie propagandos ar mobilizacijos kampanijų ir (arba) kitaip netiesiogiai skatindamas Rusijos karinius pajėgumus, taip keldamas grėsmę Lietuvos ir (arba) partnerių nacionaliniam saugumui, arba yra su juo susijęs fizinis arba juridinis asmuo pagal Viešosios įstaigos audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. VAS-14 „Dėl 30-ojo verslo apskaitos standarto „Susiję asmenys" tvirtinimo“. 2. Buvusias 46 straipsnio 7–12 dalis laikyti atitinkamai 8–13 dalimis. 1 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas 1.
45 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 45 straipsnio 2¹ dalį 6 punktu:
„6) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais
remiamasi, vykdo veiklą šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje.“
išdėstyti taip:
„5. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio
įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3, 6 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3, 6 punktų reikalavimusų atitiktį, teisingumo, ji privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius šio įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ir (ar) paaiškinimus. Perkančioji organizacija šių dokumentų ir (ar) paaiškinimų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
įstatymas įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
1Papildyti 45 straipsnio 2¹ dalį 6 punktu:
„6) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais
remiamasi, vykdo veiklą šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje.“
išdėstyti taip:
„5. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio
įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3, 6 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3, 6 punktų reikalavimusų atitiktį, teisingumo, ji privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius šio įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ir (ar) paaiškinimus. Perkančioji organizacija šių dokumentų ir (ar) paaiškinimų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas reaguojant į iniciatyvinės grupės „STOP prekybai rusijoje“ 2024 m. sausio 16 d. paskelbtą analizę apie su į Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros „Tarptautinį karo rėmėjų“ sąrašą įtraukta „Vičiūnų grupė“ susijusios įmonės UAB „AUTOVICI“ laimimus viešuosius pirkimus. Nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėto pilno masto karo prieš Ukrainą saugumo situacija regione susiduria su naujais iššūkiais, o grėsmė Lietuvai ir NATO rytinio bloko šalims priklauso ir nuo karo eigos Ukrainoje. Dalis Lietuvos ir užsienio verslų net ir po daugiau nei dvejų metų Rusijos pilno masto karo Ukrainoje nėra pasitraukę iš Rusijos ir
(arba) Baltarusijos rinkos ir tai gali būti vertinama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Kaip skelbiama 2024 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje, „Kremliaus režimas griežtai kontroliuoja užsienio investuotojų, net ir dirbančių ne strategiškai svarbiuose sektoriuose, veiklą Rusijoje. Rusijoje dirbančių įmonių veikla turi atitikti Kremliaus režimo interesus – jos yra įpareigotos remti Kremliaus vykdomą politiką.“ „Veiklą Rusijoje tęsiančios įmonės savo indėliu į Rusijos ekonomiką remia Kremliaus režimą ir padeda jam užsitikrinti karo reikmėms būtinas pajamas. Kai kuriais atvejais jos palaiko ryšius su Rusijos politinės valdžios atstovais ir yra pasitelkiamos Rusijos užsienio prekybos politikai įgyvendinti.“ Kaip vienas iš pavyzdžių pateikiamas 2023 m. pavasarį įvykęs „Vičiūnai-Rus“ lietuvių vadovų susitikimas Maskvoje, kuriame lietuviai verslininkai atstovauja Rusiją aukščiausio lygio tarptautiniame susitikime su Kubos maisto pramonės ministru.
Įstatymo projektu siūloma įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaryti oficialų Rusijos karo rėmėjų sąrašą, kuris galėtų būti paremtas panašiais kriterijais kaip Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros sudaromas sąrašas, tačiau sudarant aiškius ir tikslius kriterijus, kuriais įmonės būtų įtraukiamos į tokį sąrašą. Įstatyme nurodyta, kad fiziniai arba juridiniai asmenys būtų įtraukiami į šį sąrašą kaip netiesiogiai prisidedantys prie Rusijos karinių pajėgumų dėl veikimo Rusijos ir
(arba) Baltarusijos teritorijoje, mokamų mokesčių, prisidėdami prie propagandos ar mobilizacijos kampanijų ir (arba) kitaip netiesiogiai skatindami Rusijos karinius pajėgumus. Priėmus įstatymą, viešuosiuose pirkimuose negalėtų dalyvauti ir susiję fiziniai ir juridiniai asmenys. Kaip skelbiama 2024 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje, Rusijoje veikiantys verslai iš esmės remia Kremliaus režimą mokamais mokesčiais bei privalo prisitaikyti prie Kremliaus politikos, taigi veikia priešingai Lietuvos interesams. Įstatymo projektas parengtas siekiant identifikuoti tokius Lietuvos ir užsienio verslus, kurie gali kelti grėsmę Lietuvos ar partnerių nacionaliniam saugumui, ar netiesiogiai prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų ir Kremliaus režimo mokamais mokesčiais ar įsitraukdami į propagandos, mobilizacijos procesus, o taip pat ir palaikydami ryšius su Rusijos politinės valdžios atstovais, bei užkardyti tokioms įmonėms ar su jomis susijusioms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Viešieji pirkimai yra vykdomi valstybės ar savivaldybės valdymo institucijų, o taip pat viešųjų ar privačių juridinių asmenių, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams. Manytina, kad sudaroma galimybė įmonėms, iki šiol veikiančioms Rusijoje, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, veikia priešingai viešiesiems interesams. Taigi šio įstatymo tikslas yra įgalinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę nutarimu sudaryti taisykles, kuriomis remiantis įmonės būtų įtraukiamos į Rusijos karo rėmėjų sąrašą ir sudaryti tokį sąrašą, ir juo vadovaujantis neleisti tokioms įmonėms ar su jomis susijusioms įmonėms pagal Viešosios įstaigos audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. VAS-14 „Dėl 30-ojo verslo apskaitos standarto „Susiję asmenys" tvirtinimo.“ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė iniciatyvinė grupė „STOP prekybai rusijoje“, projektą teikia Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu verslų, veikiančių Rusijoje, dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose nėra apribotas. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
taisyklių sąrašą, kuriomis remiantis fizinis ar juridinis asmuo būtų įtraukiamas į Rusijos karo rėmėjų sąrašą, ir sudaryti patį fizinių ir juridinių asmenų sąrašą, į kurį būtų įtraukiami Lietuvos ir užsienio verslai, netiesiogiai prisidedantys prie Rusijos karinių pajėgumų, veikdami Rusijos ir (arba) Baltarusijos teritorijoje, mokėdami mokesčius, prisidėdami prie propagandos ar mobilizacijos kampanijų ir (arba) kitaip netiesiogiai skatindami Rusijos karinius pajėgumus, taip keldami grėsmę Lietuvos ir (arba partnerių) nacionaliniam saugumui. Sudarant tokį sąrašą gali būti remiamasi Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros „Tarptautinio karo rėmėjų sąrašo“ kriterijais. 2) Neleisti fiziniams ar juridiniams asmenims, įtrauktiems į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą „Rusijos karo rėmėjų sąrašą“, ar su jais susijusioms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas gali iš dalies atsiliepti verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes dalis užsienio ar Lietuvos Respublikos fizinių ar juridinių asmenų, vykdančių verslą Rusijoje ir (arba) Baltarusijoje, negalėtų dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose.
Vis dėlto, vertinama, kad tokių verslų skaičius nėra didelis, tad manoma, jog neigiamų pasėkmių bendroms verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvoje nebus. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikia patvirtinti taisykles, kuriomis remiantis bus sudaromas Rusijos karo rėmėjų sąrašas, o taip pat būtina sudaryti ir patį Rusijos karo rėmėjų sąrašą. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Rusijos karo rėmėjų sąrašas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2024-04-04 Nr. XIVP-3573 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi ir joje nustatyti naują tiekėjo privalomo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą – jeigu jis yra į Vyriausybės patvirtintą „Rusijos karo rėmėjų sąrašą“ įtrauktas asmuo arba su tokiu asmeniu susijęs asmuo. Šis siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. 1.1. Pagal projektu teikiamą siūlymą Vyriausybė turėtų nustatyti „Rusijos karo rėmėjų“, kurie būtų šalinami iš viešųjų pirkimų procedūrų, sąrašą. Pažymėtina, kad pavadinimas „Rusijos karo rėmėjas“ sudaro tam tikro teisinio statuso, suponuojančio atitinkamas su juo susijusias teisines pasekmes, įspūdį. Tačiau, kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, projektu siekiama tik užkirsti kelią tam tikriems subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nustatant apribojimus dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir apibrėžiant subjektus, kuriems tie apribojimai taikytini, šie subjektai neturėtų būti įvardijami kaip „karo rėmėjai“ (kas laikytina „karo rėmimu“, yra ne Viešųjų pirkimų įstatymo, kuriuo reglamentuojama viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarka, viešųjų pirkimų subjektų teisės, pareigos ir atsakomybė, reguliavimo dalykas). 1.2.
vartojama apibūdinant iš viešųjų pirkimų procedūros šalintiną tiekėją, nedera su Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta sąvokos
„tiekėjas“ apibrėžtimi, pagal kurią tiekėjas yra „ūkio subjektas – fizinis
asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų struktūrinis padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas“. 1.3. Formuluotė „fizinis arba juridinis asmuo“, kuria projekte apibrėžiami iš viešųjų pirkimų procedūrų šalintini subjektai, apima ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių subjektus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, kokios būtų realios galimybės Vyriausybei gauti reikalingą informaciją, kad būtų užtikrintas projektu siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimas, nediskriminuojant asmenų, pavyzdžiui, dėl jų kilmės valstybės. 1.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą perkančioji organizacija negalėtų pašalinti tiekėjo iš pirkimo procedūros net ir gavusi pagrįstų duomenų apie projekte numatytus kriterijus atitinkančią jo veiklą, jeigu Vyriausybė, anksčiau negavusi tokių duomenų, nebūtų įtraukusi jo į atitinkamų asmenų sąrašą. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatant su asmeniu, įtrauktu į „Rusijos karo rėmėjų sąrašą“, „susijusius asmenis“ turėtų būti vadovaujamasi viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus
standarto „Susiję asmenys“ tvirtinimo“.
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, jog įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (2006 m. lapkričio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytu Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintas verslo apskaitos standartas „Susiję asmenys“ nuo 2015 m. birželio 2 d. yra netekęs galios (žr. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. VAS-34). 3. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje yra įvestas sąvokos „viešojo pirkimo dalyvis“ trumpinys „dalyvis“, projekto 2 straipsnio 1 dalyje žodžiai „viešojo pirkimo“ turėtų būti išbraukti. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pavartotą sąvoką
„partnerių“ reikėtų patikslinti. 5. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis tiekėjo privalomo
pašalinimo pagrindų yra išvardyti šio straipsnio 4 dalies punktuose, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti nustatomas naujame šio straipsnio 4 dalies punkte, o ne naujoje dalyje. 6. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Iki šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų nustatyti konkrečią datą, iki kurios turėtų būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, o šio straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti žodžiais „ir įgyvendinimas“. 7. Atsižvelgiant į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje, nustatytus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921, taip pat į projektu siūlomą nustatyti pavedimą Vyriausybei, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I.
Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, e. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
2024-06-11 Nr. XIVP-3573(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, e. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected]
DĖL
2024-05-22
pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė, ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Teisės departamento atstovas Henrikas Valentukevičius, Įsigijimų politikos grupės vadovė Aušra Krasnickaitė, vyr. paratėja Laura Kuoraitė, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas, dir. pavaduotoja Viktorija Namavičinė, Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Dovilė Šacikauskė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-04-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
pirkimų įstatymo 46 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi ir joje nustatyti naują tiekėjo privalomo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą – jeigu jis yra į Vyriausybės patvirtintą „Rusijos karo rėmėjų sąrašą“ įtrauktas asmuo arba su tokiu asmeniu susijęs asmuo. Šis siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. 1.1. Pagal projektu teikiamą siūlymą Vyriausybė turėtų nustatyti „Rusijos karo rėmėjų“, kurie būtų šalinami iš viešųjų pirkimų procedūrų, sąrašą. Pažymėtina, kad pavadinimas „Rusijos karo rėmėjas“ sudaro tam tikro teisinio statuso, suponuojančio atitinkamas su juo susijusias teisines pasekmes, įspūdį. Tačiau, kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, projektu siekiama tik užkirsti kelią tam tikriems subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nustatant apribojimus dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir apibrėžiant subjektus, kuriems tie apribojimai taikytini, šie subjektai neturėtų būti įvardijami kaip „karo rėmėjai“ (kas laikytina „karo rėmimu“, yra ne Viešųjų pirkimų įstatymo, kuriuo reglamentuojama viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarka, viešųjų pirkimų subjektų teisės, pareigos ir atsakomybė, reguliavimo dalykas). Pritarti Pažymėtina, kad ES viešųjų pirkimų direktyvose numatytas baigtinis tiekėjų šalinimo iš pirkimo procedūros sąrašas ir jis negali būti plečiamas (keičiant Įstatymo 46 straipsnį). Vis dėlto, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalyje nustatyti atvejai, kai perkančioji organizacija gali šalinti tiekėją iš pirkimo procedūros. Taigi, įvertinus projektu siekiamus tikslus, bei, siekiant užtikrinti tinkamą priemonių, skirtų jiems pasiekti, taikymą, siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalį papildyti nauja sąlyga, leidžiančia perkančiajai organizacijai šalinti tiekėją, jo subtiekėją, ūkio subjektą, kurio pajėgumais remiamasi, iš pirkimo procedūros. Pasiūlymai: 1.
Pasiūlymai:
1Išbraukti iš įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo siūloma keisti Įstatymo 35 straipsnį:
„1 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) informacija apie šio įstatymo 46 straipsnio 3
ir 1011 dalyse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų jam keliamų reikalavimų;“
2Išbraukti iš įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo siūloma keisti Įstatymo 46 straipsnį:
„2 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 46 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją
iš pirkimo procedūros, jeigu viešojo pirkimo dalyvis yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Rusijos karo rėmėjų sąrašą, atsižvelgiant į tai, kad asmuo netiesiogiai prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų veikdamas Rusijos ir
(arba) Baltarusijos teritorijoje, mokėdamas mokesčius, prisidėdamas prie propagandos ar mobilizacijos kampanijų ir (arba) kitaip netiesiogiai skatindamas Rusijos karinius pajėgumus, taip keldamas grėsmę Lietuvos ir
(arba) partnerių nacionaliniam saugumui, arba yra su juo susijęs fizinis arba juridinis asmuo pagal Viešosios įstaigos audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. VAS-14 „Dėl 30-ojo verslo apskaitos standarto „Susiję asmenys" tvirtinimo“. 2. Buvusias 46 straipsnio 7–12 dalis laikyti atitinkamai 8–13 dalimis. 3.
3Papildyti įstatymo projektą pirmu straipsniu,
papildančiu Įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalį 6 punktu:
„6) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas,
kurio pajėgumais remiamasi, vykdo veiklą šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje.“
pirkime dalyvaujantis subjektas atitinka keliamus reikalavimus, iš tiekėjo reikalautų pateikti paaiškinimus arba kitus jai priimtinus dokumentus, kurie įrodytų, kad jis nevykdo veiklos nurodytoje valstybėje. Atsižvelgiant į tai, tikslinama Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 5 dalis. Pakeisti 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3, 6 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3, 6 punktų reikalavimusų atitiktį, teisingumo, ji privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius šio įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ir (ar) paaiškinimus.
Perkančioji organizacija šių dokumentų ir (ar) paaiškinimų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
taip:
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-05 1.2. Formuluotė „fizinis arba juridinis asmuo“, projekte vartojama apibūdinant iš viešųjų pirkimų procedūros šalintiną tiekėją, nedera su Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta sąvokos „tiekėjas“ apibrėžtimi, pagal kurią tiekėjas yra „ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų struktūrinis padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-05 1.3. Formuluotė „fizinis arba juridinis asmuo“, kuria projekte apibrėžiami iš viešųjų pirkimų procedūrų šalintini subjektai, apima ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių subjektus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, kokios būtų realios galimybės Vyriausybei gauti reikalingą informaciją, kad būtų užtikrintas projektu siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimas, nediskriminuojant asmenų, pavyzdžiui, dėl jų kilmės valstybės. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. Perkančioji organizacija pati vertina turimą informaciją apie pirkime dalyvaujantį tiekėją. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-05
projektu siūlomą teisinį reguliavimą perkančioji organizacija negalėtų pašalinti tiekėjo iš pirkimo procedūros net ir gavusi pagrįstų duomenų apie projekte numatytus kriterijus atitinkančią jo veiklą, jeigu Vyriausybė, anksčiau negavusi tokių duomenų, nebūtų įtraukusi jo į atitinkamų asmenų sąrašą. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. Perkančioji organizacija pati vertina turimą informaciją apie pirkime dalyvaujantį tiekėją. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
su asmeniu, įtrauktu į „Rusijos karo rėmėjų sąrašą“, „susijusius asmenis“ turėtų būti vadovaujamasi viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VAS-14 „Dėl 30-ojo verslo apskaitos standarto „Susiję asmenys“ tvirtinimo“. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, jog įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (2006 m. lapkričio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytu Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintas verslo apskaitos standartas „Susiję asmenys“ nuo 2015 m. birželio 2 d. yra netekęs galios (žr. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. VAS-34). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-05 3.
Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje yra įvestas sąvokos „viešojo pirkimo dalyvis“ trumpinys „dalyvis“, projekto 2 straipsnio 1 dalyje žodžiai „viešojo pirkimo“ turėtų būti išbraukti. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sąvoką „partnerių“ reikėtų patikslinti. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
privalomo pašalinimo pagrindų yra išvardyti šio straipsnio 4 dalies punktuose, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti nustatomas naujame šio straipsnio 4 dalies punkte, o ne naujoje dalyje. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotės „Iki šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų nustatyti konkrečią datą, iki kurios turėtų būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, o šio straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti žodžiais „ir įgyvendinimas“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, datos jiems priimti, nustatyti nereikia. Tačiau sutiktina, kad dėl šios priežasties reikalinga patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį, atsisakant jo. Tai yra įstatymas įsigalios bendra tvarka – kai jį pasirašys Respublikos Prezidentas ir įstatymas bus paskelbtas:
Pasiūlymas: Išbraukti iš įstatymo projekto 2 straipsnį: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-05 7.
Atsižvelgiant į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje, nustatytus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1998 m. liepos
metu LR Vyriausybės išvados dėl šio projekto nebuvo prašyta. 2. Tobulinamos įstatymo projekto nuostatos buvo derinamos su už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija, taip pat su Krašto apsaugos ministerija. 11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024-04-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3573 (toliau – Įstatymo projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi ir joje nustatyti naują tiekėjo privalomo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą – jeigu jis yra į Vyriausybės patvirtintą „Rusijos karo rėmėjų sąrašą“ įtrauktas asmuo arba su tokiu asmeniu susijęs asmuo. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB 1 konstatuojamoji dalis nustato, kad valstybės narės institucijų arba jų vardu vykdomas viešųjų sutarčių skyrimas turi atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principus, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas srityse, taip pat iš šių laisvių kylančius principus, kaip antai lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus.
Taip pat, kad <...> kai viešosios sutartys viršija tam tikrą vertę, turėtų būti parengtos nuostatos dėl nacionalinių pirkimo procedūrų koordinavimo, siekiant užtikrinti, kad tie principai būtų įgyvendinti praktiškai, o viešieji pirkimai – atverti konkurencijai. Apibendrinant, svarbu pažymėti, kad Direktyva 2004/18/EB koordinuoja valstybių narių procedūras. Taip pat, svarbu, kad valstybių narių viešųjų pirkimų procedūros atitiktų bendruosius Europos Sąjungos teisės principus, įtvirtintus Sutartyse (Europos Sąjungos sutartyje ir sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo). Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnis nustato baigtinį tiekėjų pašalinimo iš viešųjų pirkimo procedūrų sąrašą[¹]. Pažymėtina, kad šis sąrašas negali būti plečiamas, kai pirkimams yra taikomos šios direktyvos nuostatos. Teisingumo Teismas dėl tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindų yra konstatavęs, kad Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 ir 4 dalys išsamiai išvardija pagrindus, galinčius pateisinti pirkimų dalyvio pašalinimą iš pirkimo procedūrų[²]. Taip pat, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad ši direktyva nekliudo valstybei narei numatyti kitų neleidimo dalyvauti priemonių, skirtų užtikrinti, kad vykdant viešojo pirkimo procedūras būtų laikomasi dalyvių vienodo vertinimo ir skaidrumo principų, su sąlyga, kad tokios priemonės neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti[³].
Vertinant Europos Sąjungos teisės nuostatas, kylančias iš Teisingumo Teismo praktikos, svarbu pažymėti, kad pirma, Direktyva 2014/24/ES nustato išsamų tiekėjų pašalinimo pagrindų sąrašą. Antra, Direktyva 2014/24/ES leidžia valstybėms narėms nustatyti kitus pašalinimo pagrindus tik tuo atveju, kai siekiama Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų viešųjų pirkimų tikslų – vienodo dalyvių vertinimo ir skaidrumo. Visais atvejais toks reguliavimas turi atitikti ir bendruosius proporcingumo principo reikalavimus – neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas perkelia Direktyvą 2014/24/ES, jo keitimas, numatant papildomus tiekėjų pašalinimo pagrindus, privalo būti suderintas su vienu iš Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnyje numatytų pagrindų. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodoma, kokiu konkrečiu Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio pagrindu yra remiamasi ir pagrindžiama jo taikymo apimtis. Kadangi Įstatymo projektas yra susijęs su Direktyvos 2014/24/ES nuostatų perkėlimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu kartu su derinamu įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektu turi būti teikiama atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir įstatymo projekto atitiktis pagal straipsnius. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 9 Komiteto nariai). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Jonas Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė
DĖL
2024-05-22
pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė, ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Teisės departamento atstovas Henrikas Valentukevičius, Įsigijimų politikos grupės vadovė Aušra Krasnickaitė, vyr. paratėja Laura Kuoraitė, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas, dir. pavaduotoja Viktorija Namavičinė, Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Dovilė Šacikauskė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-04-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
pirkimų įstatymo 46 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi ir joje nustatyti naują tiekėjo privalomo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą – jeigu jis yra į Vyriausybės patvirtintą „Rusijos karo rėmėjų sąrašą“ įtrauktas asmuo arba su tokiu asmeniu susijęs asmuo. Šis siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. 1.1. Pagal projektu teikiamą siūlymą Vyriausybė turėtų nustatyti „Rusijos karo rėmėjų“, kurie būtų šalinami iš viešųjų pirkimų procedūrų, sąrašą. Pažymėtina, kad pavadinimas „Rusijos karo rėmėjas“ sudaro tam tikro teisinio statuso, suponuojančio atitinkamas su juo susijusias teisines pasekmes, įspūdį. Tačiau, kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, projektu siekiama tik užkirsti kelią tam tikriems subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nustatant apribojimus dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir apibrėžiant subjektus, kuriems tie apribojimai taikytini, šie subjektai neturėtų būti įvardijami kaip „karo rėmėjai“ (kas laikytina „karo rėmimu“, yra ne Viešųjų pirkimų įstatymo, kuriuo reglamentuojama viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarka, viešųjų pirkimų subjektų teisės, pareigos ir atsakomybė, reguliavimo dalykas). Pritarti Pažymėtina, kad ES viešųjų pirkimų direktyvose numatytas baigtinis tiekėjų šalinimo iš pirkimo procedūros sąrašas ir jis negali būti plečiamas (keičiant Įstatymo 46 straipsnį). Vis dėlto, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalyje nustatyti atvejai, kai perkančioji organizacija gali šalinti tiekėją iš pirkimo procedūros. Taigi, įvertinus projektu siekiamus tikslus, bei, siekiant užtikrinti tinkamą priemonių, skirtų jiems pasiekti, taikymą, siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalį papildyti nauja sąlyga, leidžiančia perkančiajai organizacijai šalinti tiekėją, jo subtiekėją, ūkio subjektą, kurio pajėgumais remiamasi, iš pirkimo procedūros. Pasiūlymai: 1.
Pasiūlymai:
1Išbraukti iš įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo siūloma keisti Įstatymo 35 straipsnį:
„1 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) informacija apie šio įstatymo 46 straipsnio 3
ir 1011 dalyse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų jam keliamų reikalavimų;“
2Išbraukti iš įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo siūloma keisti Įstatymo 46 straipsnį:
„2 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 46 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš
pirkimo procedūros, jeigu viešojo pirkimo dalyvis yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Rusijos karo rėmėjų sąrašą, atsižvelgiant į tai, kad asmuo netiesiogiai prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų veikdamas Rusijos ir (arba) Baltarusijos teritorijoje, mokėdamas mokesčius, prisidėdamas prie propagandos ar mobilizacijos kampanijų ir (arba) kitaip netiesiogiai skatindamas Rusijos karinius pajėgumus, taip keldamas grėsmę Lietuvos ir (arba) partnerių nacionaliniam saugumui, arba yra su juo susijęs fizinis arba juridinis asmuo pagal Viešosios įstaigos audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. VAS-14 „Dėl 30-ojo verslo apskaitos standarto
„Susiję asmenys" tvirtinimo“. 2. Buvusias 46 straipsnio
7–12 dalis laikyti atitinkamai 8–13 dalimis. 3.
3Papildyti įstatymo projektą pirmu straipsniu,
papildančiu Įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalį 6 punktu:
„6) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas,
kurio pajėgumais remiamasi, vykdo veiklą šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje.“
pirkime dalyvaujantis subjektas atitinka keliamus reikalavimus, iš tiekėjo reikalautų pateikti paaiškinimus arba kitus jai priimtinus dokumentus, kurie įrodytų, kad jis nevykdo veiklos nurodytoje valstybėje. Atsižvelgiant į tai, tikslinama Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 5 dalis. Pakeisti 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3, 6 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3, 6 punktų reikalavimusų atitiktį, teisingumo, ji privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius šio įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ir (ar) paaiškinimus.
Perkančioji organizacija šių dokumentų ir (ar) paaiškinimų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
taip:
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-05 1.2. Formuluotė „fizinis arba juridinis asmuo“, projekte vartojama apibūdinant iš viešųjų pirkimų procedūros šalintiną tiekėją, nedera su Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta sąvokos „tiekėjas“ apibrėžtimi, pagal kurią tiekėjas yra „ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų struktūrinis padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-05 1.3. Formuluotė „fizinis arba juridinis asmuo“, kuria projekte apibrėžiami iš viešųjų pirkimų procedūrų šalintini subjektai, apima ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių subjektus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, kokios būtų realios galimybės Vyriausybei gauti reikalingą informaciją, kad būtų užtikrintas projektu siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimas, nediskriminuojant asmenų, pavyzdžiui, dėl jų kilmės valstybės. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. Perkančioji organizacija pati vertina turimą informaciją apie pirkime dalyvaujantį tiekėją. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-05
projektu siūlomą teisinį reguliavimą perkančioji organizacija negalėtų pašalinti tiekėjo iš pirkimo procedūros net ir gavusi pagrįstų duomenų apie projekte numatytus kriterijus atitinkančią jo veiklą, jeigu Vyriausybė, anksčiau negavusi tokių duomenų, nebūtų įtraukusi jo į atitinkamų asmenų sąrašą. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. Perkančioji organizacija pati vertina turimą informaciją apie pirkime dalyvaujantį tiekėją. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
su asmeniu, įtrauktu į „Rusijos karo rėmėjų sąrašą“, „susijusius asmenis“ turėtų būti vadovaujamasi viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VAS-14 „Dėl 30-ojo verslo apskaitos standarto „Susiję asmenys“ tvirtinimo“. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, jog įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (2006 m. lapkričio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytu Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintas verslo apskaitos standartas „Susiję asmenys“ nuo 2015 m. birželio 2 d. yra netekęs galios (žr. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. VAS-34). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-05 3.
Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje yra įvestas sąvokos „viešojo pirkimo dalyvis“ trumpinys „dalyvis“, projekto 2 straipsnio 1 dalyje žodžiai „viešojo pirkimo“ turėtų būti išbraukti. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sąvoką „partnerių“ reikėtų patikslinti. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
privalomo pašalinimo pagrindų yra išvardyti šio straipsnio 4 dalies punktuose, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti nustatomas naujame šio straipsnio 4 dalies punkte, o ne naujoje dalyje. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotės „Iki šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų nustatyti konkrečią datą, iki kurios turėtų būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, o šio straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti žodžiais „ir įgyvendinimas“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, datos jiems priimti, nustatyti nereikia. Tačiau sutiktina, kad dėl šios priežasties reikalinga patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį, atsisakant jo. Tai yra įstatymas įsigalios bendra tvarka – kai jį pasirašys Respublikos Prezidentas ir įstatymas bus paskelbtas:
Pasiūlymas: Išbraukti iš įstatymo projekto 2 straipsnį: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-04-05 7.
Atsižvelgiant į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje, nustatytus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1998 m. liepos
metu LR Vyriausybės išvados dėl šio projekto nebuvo prašyta. 2. Tobulinamos įstatymo projekto nuostatos buvo derinamos su už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija, taip pat su Krašto apsaugos ministerija. 11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024-04-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3573 (toliau – Įstatymo projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi ir joje nustatyti naują tiekėjo privalomo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą – jeigu jis yra į Vyriausybės patvirtintą „Rusijos karo rėmėjų sąrašą“ įtrauktas asmuo arba su tokiu asmeniu susijęs asmuo. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB 1 konstatuojamoji dalis nustato, kad valstybės narės institucijų arba jų vardu vykdomas viešųjų sutarčių skyrimas turi atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principus, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas srityse, taip pat iš šių laisvių kylančius principus, kaip antai lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus.
Taip pat, kad <...> kai viešosios sutartys viršija tam tikrą vertę, turėtų būti parengtos nuostatos dėl nacionalinių pirkimo procedūrų koordinavimo, siekiant užtikrinti, kad tie principai būtų įgyvendinti praktiškai, o viešieji pirkimai – atverti konkurencijai. Apibendrinant, svarbu pažymėti, kad Direktyva 2004/18/EB koordinuoja valstybių narių procedūras. Taip pat, svarbu, kad valstybių narių viešųjų pirkimų procedūros atitiktų bendruosius Europos Sąjungos teisės principus, įtvirtintus Sutartyse (Europos Sąjungos sutartyje ir sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo). Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnis nustato baigtinį tiekėjų pašalinimo iš viešųjų pirkimo procedūrų sąrašą[¹]. Pažymėtina, kad šis sąrašas negali būti plečiamas, kai pirkimams yra taikomos šios direktyvos nuostatos. Teisingumo Teismas dėl tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindų yra konstatavęs, kad Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 ir 4 dalys išsamiai išvardija pagrindus, galinčius pateisinti pirkimų dalyvio pašalinimą iš pirkimo procedūrų[²]. Taip pat, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad ši direktyva nekliudo valstybei narei numatyti kitų neleidimo dalyvauti priemonių, skirtų užtikrinti, kad vykdant viešojo pirkimo procedūras būtų laikomasi dalyvių vienodo vertinimo ir skaidrumo principų, su sąlyga, kad tokios priemonės neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti[³].
Vertinant Europos Sąjungos teisės nuostatas, kylančias iš Teisingumo Teismo praktikos, svarbu pažymėti, kad pirma, Direktyva 2014/24/ES nustato išsamų tiekėjų pašalinimo pagrindų sąrašą. Antra, Direktyva 2014/24/ES leidžia valstybėms narėms nustatyti kitus pašalinimo pagrindus tik tuo atveju, kai siekiama Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų viešųjų pirkimų tikslų – vienodo dalyvių vertinimo ir skaidrumo. Visais atvejais toks reguliavimas turi atitikti ir bendruosius proporcingumo principo reikalavimus – neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas perkelia Direktyvą 2014/24/ES, jo keitimas, numatant papildomus tiekėjų pašalinimo pagrindus, privalo būti suderintas su vienu iš Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnyje numatytų pagrindų. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodoma, kokiu konkrečiu Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio pagrindu yra remiamasi ir pagrindžiama jo taikymo apimtis. Kadangi Įstatymo projektas yra susijęs su Direktyvos 2014/24/ES nuostatų perkėlimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu kartu su derinamu įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektu turi būti teikiama atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir įstatymo projekto atitiktis pagal straipsnius. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 9 Komiteto nariai). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Jonas Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė