Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos RADIOAKTYVIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO įstatymo NR. VIII-1190
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) Lietuvos Respublikoje susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti dedamos į atliekyną Lietuvos Respublikos teritorijoje, jei nėra galimybės arba jų išvežtiamos į užsienio valstybėje esantį atliekyną, išskyrus šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytus atvejus.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m.
birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
DĖL Lietuvos Respublikos RADIOAKTYVIŲ
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos savivaldybėse prasidedančios konsultacijos dėl vietos parinkimo giluminiam radioaktyvių atliekų atliekynui, kuriame būtų saugomos Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos metu susidariusios panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvios atliekos. 1983–2009 Lietuvoje eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę (IAE) ir nuo 2010 m. vykdant IAE eksploatavimo nutraukimą susidarė didelis kiekis panaudoto branduolinio kuro (PBK) ir radioaktyviųjų atliekų (RA). 2022 m. duomenimis, numatomas PBK ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų kiekis, kuris turės būti patalpintas į giluminį atliekyną – 2416 tHM (tonų sunkiųjų metalų) PBK bei apie
branduolinis kuras jau perkeltas į specialius konteinerius ir saugomas PBK saugyklose. Kitos radioaktyvios atliekos yra išimamos iš eksploatacinių atliekų saugyklų ar generuojamos vykdant išmontavimo darbus, talpinamos į atliekų saugojimo konteinerius, kurie perkeliami ir saugomi atitinkamuose saugyklose. Ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ir PBK patalpinimas į saugyklas – tik laikinas sprendimas. Baigiantis projektuose numatytam konteinerių ir saugyklų, skirtų ilgaamžių radioaktyvių atliekų saugojimui bei panaudoto branduolinio kuro eksploatavimo terminui (2050 metai ir 2067 metai atitinkamai), turi būti pasirengta galutiniam šių radioaktyvių atliekų sutvarkymui. Strateginiuose Lietuvos dokumentuose numatyta, kad baigiantis ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laikino saugojimo periodui, ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turės būti talpinamos į giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną (toliau – GA).
Vadovaujantis tarptautine praktika ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijomis, šiuo metu tai yra vienintelis pasaulyje pripažintas saugus ir tvarus ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo būdas. Vyriausybės patvirtintoje 2021–2030 m. branduolinių objektų ir radioaktyvių atliekų tvarkymo plėtros programoje numatyta, kad Lietuvoje ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra saugomos laikinose saugyklose, o jų eksploatavimo laikui pasibaigus, galutinai apdorotos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turės būti perkeliamos į giluminį atliekyną. Planuojama, kad toks atliekynas bus pastatytas ir pradėtas naudoti 2068-aisiais. Būsimam Ignalinos atominės elektrinės giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui šiuo metu atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose šalies savivaldybėse. Daugiausia potencialių atliekyno vietų atrinkta pietvakarių, pietų, pietryčių ir rytų Lietuvoje. Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonuose. Penkios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po tris
Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose. Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų. Šios saugyklos įrengimas minėtuose rajonuose gali atbaidyti turistus, ieškančius poilsio gamtoje bei daryti neigiamą įtaką parduodant žemės ūkio produkciją, nelaimės atveju sukelti grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai.
Šio Įstatymo projekto tikslas – numatyti prioritetą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo metu susidariusių radioaktyvių atliekų saugojimui giluminiame atliekyne vietos ieškoti bendradarbiaujant su užsienio valstybėmis, inicijuojant radioaktyvių atliekų saugojimą užsienio valstybėje, kurioje gamtinis karkasas ir geologiniai parametrai yra tinkamesni ilgalaikiam radioaktyvių atliekų saugojimui, o ne atliekyno įrengimui vienoje iš naujai parinktų teritorijų Lietuvoje. Suomija yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri baiginėja įrengti pirmąjį ilgalaikį geologinį atliekyną. Radioaktyvios medžiagos jame bus talpinamos 400 metrus po žeme ir privalės išlikti 100 000 metų, nes tik tada radioaktyvus kuras nebekels pavojaus aplinkai ir žmogaus sveikatai. Vis daugiau valstybių, uždarančių atomines elektrines, susidurs su ilgalaikiu radioaktyvių atliekų saugojimu, taip atverdamos galimybes Lietuvai prisijungti prie dvišalio bendradarbiavimo, įgyvendinant giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno projektus ar saugant radioaktyvias atliekas už Lietuvos valstybės ribų įrengtuose giluminio radioaktyvių atliekų atliekynuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Linas Jonauskas. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti dedamos į atliekyną Lietuvos Respublikos teritorijoje arba išvežamos į užsienio valstybėje esantį atliekyną, išskyrus šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytus atvejus, tačiau viešojoje erdvėje, Ignalinos atominės elektrinės atstovų komunikacijoje dažnai pabrėžiama klaidinga nuostata, kad radioaktyvių atliekų išvežimas jas saugoti į kitas valstybes yra draudžiamas galiojančių įstatymų. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia radioatyvių atliekų transportavimo į kitą, jas priimti sutinkančią valstybę. Visgi, dabartinė nuostata, prioritetą suteikianti atliekyno kūrimui Lietuvos Respublikos teritorijoje yra nesuderinama su viešuoju interesu ir Lietuvos gyventojų gerove, saugios ir švarios jų gyvenamos aplinkos užtikrinimu, todėl siūloma ją keisti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma Lietuvos Respublikos radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 7 punktą išdėstyti taip, kad prioritetu taptų radioaktyvių atliekų išvežimas į užsienio valstybę, numatant, kad „Lietuvos Respublikoje susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti dedamos į atliekyną Lietuvos Respublikos teritorijoje, jei nėra galimybės jų išvežti į užsienio valstybėje esantį atliekyną, išskyrus šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytus atvejus“. Tikimasi, kad šios pataisos paskatins Lietuvos Respublikos Vyriausybę ieškoti partnerysčių ir galimybių radioaktyvias atliekas saugoti ne Lietuvos teritorijoje, o valstybėje, kurioje dėl joje vyraujančio gamtinio karkaso yra tam palankesnės ir saugesnės sąlygos. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų biudžeto lėšų neprireiks. Biudžeto lėšos, numatytos giluminio radioaktyvių atliekų atliekyno įrengimui Lietuvos teritorijoje, gali būti nukreipiamos į atliekų saugojimą užsienio valstybėje. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Radioaktyvių atliekų saugojimas“, „Radioaktyvių atliekų atliekynas“, „Radioaktyvių atliekų transportavimas ir saugojimas užsienio valstybėje“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
įstatymo PROJEKTO 2024-04-03 Nr. XIVP-3571 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad tvarkant radioaktyviąsias atliekas, turi būti užtikrinta, kad „Lietuvos Respublikoje susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti dedamos į atliekyną Lietuvos Respublikos teritorijoje, jei nėra galimybės jų išvežti į užsienio valstybėje esantį atliekyną, išskyrus šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytus atvejus.“ Vertinant šį projektu siūlomą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu, be kita ko, yra perkeltos ir įgyvendintos 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyvos 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (toliau – Direktyva 2011/70/Euratomas) nuostatos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyvos 2011/70/Euratomas 4 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai: pagal 4 straipsnio 1 dalį
„<...> kiekvienai valstybei narei tenka galutinė atsakomybė už joje
susidariusių panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų medžiagų tvarkymą“; pagal 4 straipsnio 4 dalį „radioaktyviosios atliekos dedamos į atliekyną toje valstybėje narėje, kurioje jos susidarė, nebent vežimo metu įsigalioja atitinkamos valstybės narės susitarimas su kita valstybe nare arba trečiąja šalimi, kuriuo atsižvelgiama į Komisijos pagal Direktyvos 2006/117/Euratomas[1] 16 straipsnio 2 dalį nustatytus kriterijus, dėl vienoje iš jų esančio atliekyno panaudojimo.“ Taigi, teikiamu projektu nustačius, kad Lietuvos Respublikoje susidariusios atliekos būtų dedamos į atliekyną Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jei nėra galimybės jų išvežti į užsienio valstybėje esantį atliekyną, toks teisinis reguliavimas neatitiktų Direktyvos 2011/70/Euratomas nuostatų. Be to, kiek tai susiję su galimybe išvežti radioaktyviąsias atliekas į kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam išvežimui, ypač išvežimui į trečiąsias šalis, yra taikomi itin griežti reikalavimai, nustatyti Direktyvos 2011/70/Euratomas 4 straipsnio 4 dalyje bei pagal Direktyvoje 2006/117/Euratomas nustatytą tvarką 2008 m. gruodžio 4 d. priimtoje Komisijos rekomendacijoje 2008/956/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro eksporto į trečiąsias šalis kriterijų.
Pagal minėtus Europos Sąjungos dokumentus siekiant radioaktyviąsias atliekas išvežti į trečiąją šalį, ši trečioji šalis: turi būti sudariusi susitarimą su Europos Sąjunga dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo arba būti Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo konvencijos šalis; turi turėti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir dėjimo į atliekyną programą, kurios tikslai būtų lygiaverčiai Direktyvoje 2011/70/Euratomas nustatytiems tikslams; turi priklausyti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), taip pat būti kitų tarptautinių konvencijų (Branduolinių medžiagų fizinės saugos, Branduolinės saugos, Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą, Konvencijos dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui, Konvencijos dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją ir kt.) dalyve, laikytis tarptautinių dokumentų, susijusių su pavojingų prekių gabenimo sauga ir pan. Šiame kontekste kyla abejonių, ar, ir per kiek laiko pavyktų rasti visus išvardintus kriterijus atitinkančią valstybę, kurios teritorijoje esančiame atliekyne galėtų būti saugomos Lietuvos Respublikoje susidariusios radioaktyviosios atliekos.
Pažymėtina ir tai, kad įgyvendinant Direktyvą 2011/70/Euratomas ir vadovaujantis Jungtine panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencija, Vyriausybė 2021 m. vasario 3 d. nutarimu patvirtino 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programą, pagal kurią giluminio atkiekyno vieta Lietuvos Respublikoje turėtų būti parinkta iki 2047 metų. Pažymėtina, kad pagal Strateginio valdymo įstatymą 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa yra strateginio lygmens planavimo dokumentas. Taigi, projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų ne tik Direktyvos 2011/70/Euratomas nuostatų, bet ir prieštarautų minėtam strateginio lygmens planavimo dokumentui, kuriame, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, yra suplanuotos ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti reikalingos prielaidos. 2. Tikslintinas projekto pavadinimas – vietoje žodžio „radioaktyvių“, įrašant žodį
„radioaktyviųjų“. 3. Atsižvelgiant į Radioaktyviųjų atliekų tvarkyme įstatyme
nustatytą Vyriausybės bei Energetikos ministerijos kompetenciją radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. +370 5 209 6376, e. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected] [1] 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/117/Eurotomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės.