Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo NR. VIII-2025
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) žuvų ištekliams atkurti ir saugoti; žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos projektams remti; aukšto meistriškumo meškeriojimo sportui skatinti, varžybų rengimui ir nacionalinių rinktinių dalyvavimui Europos bei pasaulio čempionatuose;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m.
birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino poreikis stiprinti nevyriausybines organizacijas, užsiimančias žuvų išteklių atkūrimu ir apsauga, o taip pat poreikis skatinti aukšto meistriškumo meškeriojimo sportą bei jo pasiekimus. Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės, savanorystės pagrindais veikiančios organizacijos sukuria didelę pridėtinę vertę aplinkosaugai saugodamos žuvų išteklius, pavyzdžiui, lašišų migracijos metu saugodamos žuvų išteklius nuo brakonierių, savo lėšomis įrengdamos vaizdo stebėjimo kameras, budėdamos šalia vandens telkinių naktimis. Suteikus nevyriausybinėms organizacijoms, užsiimančių žuvų išteklių atkūrimu ir apsauga, paramą iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos, nevyriausybinės organizacijos galėtų dar kokybiškiau prisidėti prie žuvų išteklių apsaugos ir gausinimo. Lietuvos žūklės sporto meistrai savo pasiekimais nenusileidžia pasaulinio garso elitui, skleidžia žinią apie Lietuvoje puoselėjamą žvejybos kultūrą, kviečia iš arčiau pažinti mūsų šalį, žuvingus vandens telkinius, skatina tvarią žvejybą („pagauk-paleisk“ principu), dalyvaudami varžybose garsina Lietuvos vardą pasaulyje. 2019 m. Suomijoje vykusiame Sportinės poledinės žūklės pasaulio čempionate Lietuvos rinktinė pirmą kartą tapo pasaulio čempione ir įgijo teisę 2020 m. pasaulio čempionatą rengti Lietuvoje. Lietuvos sportinės žūklės federacijai, kartu su Lietuvos poledinės žūklės sporto asociacija šio šaliai svarbaus ir atsakingo renginio teko laukti du metus. 2020 m. Lietuvoje nebuvo ledo ir čempionatas buvo perkeltas į Suomiją, o 2021 m. jis neįvyko dėl pandemijos.
2022 metais 18-tąjį sportinės poledinės žūklės pasaulio čempionatą, kuris įvyko Šiauliuose, ant Rėkyvos ežero, laimėjo Lietuvos komanda. 2024 metais Arkhangajuje (Mongolijoje) vykusiame 20-ame poledinės žūklės pasaulio čempionate aukso medalius taip pat laimėjo Lietuvos rinktinė. Parama iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos aukšto meistriškumo meškeriojimo sportui skatinti, varžybų rengimui ir nacionalinių rinktinių dalyvavimui Europos bei pasaulio čempionatuose prisidėtų prie Lietuvos sportininkų rengimo, pasiruošimo varžyboms, Lietuvos vardo ir lietuvių meškeriotojų garsinimo Europoje ir pasaulyje, tvarios žvejybos skatinimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą argumentaciją, šiuo Įstatymo projektu siūloma programos lėšas leisti naudoti:
išteklių atkūrimo ir apsaugos projektams remti;
meistriškumo meškeriojimo sportui skatinti, varžybų rengimui ir nacionalinių rinktinių dalyvavimui Europos bei pasaulio čempionatuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Linas Jonauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 straipsnio redakcija numato tik paramą žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, todėl siūloma išplėsti nuostatą ir paramą taip pat nukreipti ir žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos projektams remti bei aukšto meistriškumo meškeriojimo sportui skatinti, varžybų rengimui ir nacionalinių rinktinių dalyvavimui Europos bei pasaulio čempionatuose. Šiuo metu nevyriausybinės organizacijos, siekiančios atkurti, saugančios žuvų išteklius, bei aukšto meistriškumo varžybose dalyvaujantys sportinės žūklės entuziastai nesulaukia tinkamos valstybės paramos. 4.
rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio projektu siūloma numatyti paramą:
išteklių atkūrimo ir apsaugos projektams remti;
meistriškumo meškeriojimo sportui skatinti, varžybų rengimui ir nacionalinių rinktinių dalyvavimui Europos bei pasaulio čempionatuose. Tikimasi, kad šios pataisos paskatins nevyriausybines organizacijas labiau įsitraukti į žuvų išteklių apsaugą ir gausinimą, o taip pat padės propaguoti tvarią žvejybą, garsinti sportinę žūklę bei jos sportininkus pasaulyje bei skatinti lietuvių sportinius pasiekimus, garsinant Lietuvos vardą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų biudžeto lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Parama žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos projektams“, „Parama aukšto meistriškumo meškeriojimo sportui skatinti“, „Parama varžybų rengimui ir nacionalinių rinktinių dalyvavimui Europos bei pasaulio čempionatuose“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
2024-03-22 Nr. XIVP-3554 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos būtų naudojamos ne tik žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, bet ir „žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos projektams remti; aukšto meistriškumo meškeriojimo sportui skatinti, varžybų rengimui ir nacionalinių rinktinių dalyvavimui Europos bei pasaulio čempionatuose“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos projektai“ turinys, nes ši sąvoka nėra atskleista nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos sąvokos turinys lemia kam konkrečiai būtų naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos (toliau – Programa) lėšos bei į tai, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), projekto nuostatos turi būti tikslinamos – arba pateikiant minėtos sąvokos apibrėžtį, arba atitinkamai papildant keičiamo įstatymo nuostatas ir nurodant įstatymus, kuriuose minėta sąvoka yra apibrėžta.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnį Programos lėšos yra naudojamos veiklai, susijusiai su aplinkosauga. Tuo tarpu projekto nuostatomis siūloma nustatyti, kad šios Programos lėšos būtų naudojamos veiklai, susijusiai su sportine žūkle (šios veiklos skatinimui, varžybų rengimui, dalyvavimui čempionatuose). Atkreiptinas dėmesys, kad sporto finansavimo lėšas ir jų naudojimo tvarką reglamentuoja Sporto įstatymas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad sportinės žūklės finansavimo lėšų nustatymas yra ne keičiamo įstatymo, o Sporto įstatymo reglamentavimo dalyku. 2. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą Aplinkos ministerijos kompetenciją ir Sporto įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]