Projekto lyginamasis variantas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 29, 235, 236, 239, 242, 247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291, 293, 295, 303, 304², 309, 356, 440, 505, 589 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, PAPILDYMO 255¹ STRAIPSNIU IR 304 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 85 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 86 straipsnyje, 88 straipsnio 1 dalyje, 89 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 93 straipsnio 1, 3, 5, 7, 8 ir 9 dalyse, 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 217² straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 291 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 544 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 545 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 85 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 86 straipsnyje, 88 straipsnio 1 dalyje, 89 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 93 straipsnio 1, 3, 5, 7, 8 ir 9 dalyse, 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 217² straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 291 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 544 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 545 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4.
Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127 straipsniuose, 134 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalyse, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 212 straipsnio 2, 3 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 214 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 234² straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 dalyse, 285 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 dalyse, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse, 293 straipsnio 3, 4, 5 dalyje dalyse, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 303 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 304² straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse, 309 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5, 6 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475 straipsnyje, 515 straipsnio 1, 2 dalyse, 524, 557¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:“. 3 straipsnis. 235 straipsnio pakeitimas Pakeisti 235 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„235 straipsnis. Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ir naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus
1.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus, kai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą ar kitus aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus leidimas neprivalomas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų. 3. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas nesilaikant pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą įregistruotam organinius tirpiklius naudojančiam įrenginiui nustatytų reikalavimų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio kodekso 236 ir 242 straipsniuose) užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų septyniasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 3.5.
3.5. Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir normatyvų užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 47.
47Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nustatyto leidimo, išskyrus leidimus, nurodytus šio straipsnio 15 ir 19 dalyse, ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus
užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 58. Šio straipsnio 3, 4 7 dalyse dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 9. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 10.
10Šio straipsnio 9 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 11. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo devynių šimtų septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančių keturių šimtų eurų. 12. Šio straipsnio 11 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo devynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų. 13.
13Ūkinės veiklos, kuriai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, objektų statyba neturint atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada),
užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų dvidešimt penkių iki aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 14. Šio straipsnio 13 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių dviejų šimtų iki trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 15.
15Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, neįregistravus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio arba pateikus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio registracijos duomenis neturint teisės juos pateikti Aplinkos apsaugos įstatyme nurodytais atvejais arba ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, vykdymas neturint atrankos išvados
užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų dvidešimt penkių iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkiasdešimt eurų. 16. Šio straipsnio 15 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt iki keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt eurų. 17.
17Ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, objektų statyba neturint sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai),
užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių dviejų šimtų iki trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 18. Šio straipsnio 17 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių dviejų šimtų iki trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt eurų. 19. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, vykdymas neturint sprendimo dėl poveikio aplinkai užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt iki keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt eurų. 20.
20Šio straipsnio 19 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt penkių iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt iki keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų.“
Pakeisti 236 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ūkio subjekto aplinkos stebėsenos (monitoringo) tyrimų ir (ar) matavimų atlikimas neakredituotose teisės aktų nustatyta tvarka ar neturinčiose teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo duomenų, gautų laboratorijose, neatitinkančiose Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme nustatytų reikalavimų, pateikimas kompetentingoms institucijoms ir (ar) visuomenei
užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.“
1Pakeisti 239 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, jeigu remiantis tokia informacija priimta atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, pateikimas
užtraukia baudą planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams (užsakovams) ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams – asmenims nuo trisdešimt devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt keturių šimtų eurų ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovų) ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų – juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių šimtų iki šešių šimtų vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.“
2Pakeisti 239 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams – asmenims nuo trisdešimt vieno šimto penkiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt septynių šimtų eurų ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų – juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt septynių šimtų iki šešių šimtų trijų tūkstančių eurų.“
Pakeisti 242 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„242 straipsnis. Teršalų išmetimas į aplinkos orą
1Teršalų išmetimas į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas teršalų išmetimo į aplinkos orą sąlygas arba teršalų išmetimas į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus nereikalingas,
užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų. 2. Teršalų išmetimas į aplinkos orą be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 32.
32Šio straipsnio 1, 2 dalyse dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų septyniasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 43. Išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio kodekso 236 straipsnyje nurodytas veikas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 247 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio kodekso 235 straipsnio 9 ir 10 dalyse numatytus pažeidimus, kai atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimai yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme numatyta tvarka išduoto leidimo sąlygos,
užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų.“
Papildyti Kodeksą 255¹ straipsniu:
„255¹ straipsnis. Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas
1Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, išskyrus nustatytus šio kodekso 139, 235, 241, 242, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 252, 255, 309, 310, 317, 318, 332 straipsniuose,
užtraukia baudą asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuonių šimtų septyniasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt eurų.“
Pakeisti 260 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„260 straipsnis. Mėšlo ir Srutų srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas
1Mėšlo ar srutų Srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį be nustatyta tvarka parengto ir suderinto tręšimo plano, kai pagal teisės aktus tręšimo planas yra reikalingas, arba nesilaikant tręšimo plane nustatytų tręšimo normų, arba mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant kitus mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus dėl tręšimo mėšlu ar srutomis
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų trisdešimt iki keturių šimtų trisdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų trisdešimt iki keturių šimtų trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 3. Kitų, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 4.
4Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų.“
Papildyti 262 straipsnį 28 dalimi:
„28. Žemės gelmių registre neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio, neįregistruoto angliavandenilių gręžinio naudojimas
užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.“
1Pakeisti 271 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisę kirsti mišką suteikiančio dokumento neteisėtas išdavimas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pažeidimas
užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt vieno šimto penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt trijų šimtų eurų.“
2Pakeisti 271 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Biržių atrėžimas arba medžių atrinkimas ar ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinio, ugdymo ir sanitarinio kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus,
užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dešimt iki trijų šimtų eurų.“
3Papildyti 271 straipsnį 7 ir 8 dalimis:
„7.
Medžių ir krūmų kirtimas miško žemėje ir (ar) medienos ištraukimas aplinkos ministro tvirtinamose miško kirtimų taisyklėse nustatytu draudžiamu metu užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų eurų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
Pakeisti 276 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„276 straipsnis. Miško įveisimo, miško išteklių naudojimo ir jų atkūrimo reikalavimų pažeidimas
užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Miško savininko pareigos per nustatytą terminą įrašyti įveisto miško duomenis į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą nevykdymas, miško savininko pareigos per nustatytą terminą patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt eurų iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt eurų iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. 4.
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt devyniasdešimt iki šešiasdešimt vieno šimto aštuoniasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto dvidešimt dviejų šimtų eurų. 3. Miško savininko pareigos per nustatytą terminą įrašyti įveisto miško duomenis į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą nevykdymas, miško savininko pareigos per nustatytą terminą patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt eurų iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt eurų iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 5. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto dvidešimt vieno šimto aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dešimt vieno šimto šešiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt dviejų šimtų dvidešimt eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt dviejų šimtų dešimt iki dviejų šimtų dešimt trijų šimtų dešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt dviejų šimtų dvidešimt iki trijų šimtų keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 7.
užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims po tris šimtus nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų, ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po keturis šimtus keturiasdešimt nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims po keturis šimtus keturiasdešimt nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų, ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po penkis šimtus aštuoniasdešimt nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų.“
1Pakeisti 281 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Aplinkos ministro tvirtinamų Sodmenų sodmenų kokybės reikalavimų pažeidimas, Želdynų želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas, Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimas, Želdynų želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimas
užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
2Papildyti 281 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹.
Aplinkos ministro tvirtinamose medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas, želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
Pakeisti 284 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„284 straipsnis. Laukinės augalijos Laukinių augalų ar grybų išteklių naudojimas, pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus nustatytą tvarką
1Laukinės augalijos išteklių naudojimas, Laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimas ar naikinimas arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas ar paėmimas iš aplinkos, arba šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimas ar naikinimas pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus nustatytą tvarką
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dešimt šešiasdešimt iki trisdešimt penkių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt devyniasdešimt iki šešiasdešimt septynių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 3.
3Laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimas ar naikinimas arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas ar paėmimas iš aplinkos, laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimas ar naikinimas pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje
užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 25. Prekyba laukiniais augalais (ar jų dalimis) ar grybais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant nustatytą tvarką laukinių augalų ar grybų prekybą reglamentuojančius teisės aktus ar nuostatas, turint laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dešimt keturiasdešimt iki trisdešimt šešių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt vieno šimto iki vieno šimto keturiasdešimt aštuonių šimtų eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. 7.
7Prekyba laukiniais augalais ar grybais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant laukinių augalų ar grybų prekybą reglamentuojančius teisės aktus ar nuostatas, neturint laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti,
užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 3. Laukinės augalijos išteklių naudojimas neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo dešimt iki trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. 4. Laukinių augalų ir grybų naudojimas mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninėms ir mikologinėms kolekcijoms sudaryti ar pildyti pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 5. Svetimžemių laukinių augalų ar grybų rūšių įvežimas į Lietuvos Respubliką pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 6.
6Dauginti skirtų laukinių augalų, jų sėklų, daigų, sodinių, ūglių, taip pat grybienos išvežimas iš Lietuvos Respublikos ir įvežimas į Lietuvos Respubliką pažeidžiant nustatytą tvarką
užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 7. Grybų supirkimas, pardavimas ar perdirbimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 8. Svetimžemių rūšių augalų įkurdinimas gamtoje pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 9. Reikalavimo žemės naudotojui naikinti svetimžemių rūšių augalus teisės aktų nustatytais atvejais nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 9. Laukinių augalų ar grybų introdukcija, reintrodukcija pažeidžiant laukinių augalų ar grybų introdukciją, reintrodukciją reglamentuojančius teisės aktus užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 11.
11Laukinių augalų ar grybų perkėlimas pažeidžiant laukinių augalų ar grybų perkėlimą reglamentuojančius teisės aktus
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt iki trijų šimtų septyniasdešimt eurų. 12. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki keturių šimtų septyniasdešimt eurų. 10. 13. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas. Už šio straipsnio 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimas ir privaloma skirti laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą.“ 15 straipsnis. 285 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 285 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„285 straipsnis. Saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų neteisėtas naudojimas ir jų augaviečių sunaikinimas naudojimas pažeidžiant saugomų rūšių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, saugomų rūšių apsaugos reikalavimų pažeidimas
1.
Neteisėtas saugomų Saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, paėmimas iš aplinkos, arba šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, išskyrus prekybą, pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamo saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų augalų rūšių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt dviejų šimtų penkiasdešimt iki trijų vieno tūkstančio šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 3. Saugomų rūšių augalų ar grybų, jų dalių žalojimas ir naikinimas arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas ar paėmimas iš aplinkos pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamo saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų rūšių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 4.
4Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio devynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. 2. 5. Saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimas ar sunaikinimas naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno dviejų šimto šimtų dešimt iki trijų šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių šimtų iki šešių šimtų vieno tūkstančio eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų iki devynių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 7. Saugomų rūšių augalų ar grybų augaviečių žalojimas ar naikinimas valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 9.
9Saugomų rūšių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, trikdymas arba šių gyvūnų, jų dalių paėmimas iš aplinkos, šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, išskyrus prekybą ir laikymą nelaisvėje, pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamo saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų rūšių gyvūnų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus
užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 11. Saugomų rūšių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, trikdymas arba šių gyvūnų, jų dalių paėmimas iš aplinkos pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamo saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų rūšių gyvūnų naudojimą, išskyrus prekybą ir laikymą nelaisvėje, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių šešių šimtų eurų. 12. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių devynių šimtų eurų. 13.
13Saugomų rūšių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietų ar sąlygų, migracijos kelių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar naikinimas
užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 14. Šio straipsnio 13 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 15. Saugomų rūšių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietų ar sąlygų, migracijos kelių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar naikinimas valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septynių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 16. Šio straipsnio 15 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. 17. Saugomų rūšių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 18.
18Šio straipsnio 17 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 19. Saugomų rūšių apsaugos reikalavimų pažeidimas valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 20. Šio straipsnio 19 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 21. Prekyba saugomomis rūšimis, jų dalimis ar gaminiais iš jų, pažeidžiant prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr. 338/97, turint saugomų rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo keturiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. 22. Šio straipsnio 21 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. 23.
23Prekyba saugomomis rūšimis, išskyrus saugomų rūšių paukščius ir žinduolius, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr. 338/97, neturint saugomų rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti,
užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki penkių tūkstančių eurų. 24. Šio straipsnio 23 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki šešių tūkstančių eurų. 25. Prekyba saugomų rūšių paukščiais ar žinduoliais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomų paukščių ar žinduolių rūšių gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr. 338/97, neturint saugomų paukščių ir žinduolių rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų iki penkių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 26. Šio straipsnio 25 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. 3 27.
3 27. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 9, 10, 11, 12, 21, 22 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas saugomų rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas. Už šio straipsnio 23, 24, 25, 26 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti saugomų rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą.“
Pakeisti 291 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„291 straipsnis. Mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas
1Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 4, ir 5 ir 6 dalyse numatytus nusižengimus,
užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dešimt trisdešimt iki šešiasdešimt devyniasdešimt eurų. 2. Limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 7 9 dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 3. Limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų, nustatytų žvejybos ploto naudotojui žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame jis turi leidimą naudoti žvejybos plotą, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų. 4. Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt šešių šimtų iki trijų šimtų vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 56.
56Mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ir iš jų pagamintų produktų pardavimas ar supirkimas
užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų devyniasdešimt eurų. 67. Neteisėtas žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimas, realizavimas, įsigijimas arba laikymas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt trijų šimtų iki dviejų šimtų penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt eurų. 79. Limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 810. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą.“
1Pakeisti 293 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ne mėgėjų žvejybos įrankių gaminimo, pardavimo, įsigijimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 12, 3, 4, 5 dalyse numatytus pažeidimus,
užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų.“
2Pakeisti 293 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Už šio straipsnio 3 ir 4, 5 dalyje dalyse numatytą administracinį nusižengimą numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti žvejybos įrankių konfiskavimą.“
1Pakeisti 295 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„295 straipsnis. Verslinės žvejybos tvarkos pažeidimas
1.
Verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt šešiasdešimt iki septyniasdešimt trijų šimtų eurų. 2. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos šiurkštus pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt šešių šimtų eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų eurų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. 34. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą laivų kapitonams ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 45. Už šiame straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.“
Pakeisti 303 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„303 straipsnis. Neteisėtas laukinės gyvūnijos Laukinių gyvūnų išteklių naudojimas pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus ir disponavimas jais
1Neteisėtas laukinių Laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, trikdymas arba šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos, arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, išskyrus prekybą ir laikymą nelaisvėje, pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt vieno šimto penkiasdešimt iki vieno šimto septynių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 2.
2Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas
užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 3. Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas, kai tokia veika padaryta valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke ar biosferos rezervate užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, trikdymas ar šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš aplinkos pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 4.
4Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. 5. Laukinių gyvūnų laikymas pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamose laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus ar kitus laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančius teisės aktus, kai asmuo turi laukinių gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 7. Laukinių gyvūnų laikymas pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamose laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus ar kitus laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančius teisės aktus, kai asmuo neturi laukinių gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. 8.
8Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt penkių iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių septyniasdešimt penkių iki penkių tūkstančių eurų. 4.9. Prekybos Prekyba laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų taisyklių pažeidimas, pažeidžiant prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus, turint laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt šešiasdešimt iki trijų šimtų vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 11. Prekyba laukiniais gyvūnais, išskyrus laukinius paukščius ir žinduolius, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus ir neturint laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki keturių tūkstančių eurų. 12.
12Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. 13. Prekyba laukiniais paukščiais ar žinduoliais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus ir neturint laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. 14. Šio straipsnio 13 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų tūkstančių šešių šimtų iki penkių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 15. Laukinių gyvūnų introdukcija, reintrodukcija pažeidžiant laukinių gyvūnų introdukciją, reintrodukciją reglamentuojančius teisės aktus užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 16. Šio straipsnio 15 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. 17.
17Laukinių gyvūnų perkėlimas ar išleidimas į laisvę pažeidžiant laukinių gyvūnų perkėlimą ar išleidimą į laisvę reglamentuojančius teisės aktus
užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. 18. Šio straipsnio 17 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų trisdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų. 19. Laukinių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietų ar sąlygų, migracijos kelių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 20. Šio straipsnio 19 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų dvidešimt penkių iki dviejų tūkstančių eurų. 21. Laukinių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietų ar sąlygų, migracijos kelių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas arba laukinių gyvūnų tyčinis žalojimas ar sunaikinimas ūkinės veiklos metu užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki devynių šimtų eurų. 22.
22Šio straipsnio 21 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 5. 23. Už šio straipsnio 1 5, 6, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyje dalyse numatytą administracinį nusižengimą numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8, 11, 12, 13, 14 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą.“
Pripažinti netekusiu galios 304 straipsnį. 304 straipsnis. Laukinių gyvūnų gyvenamosios aplinkos, dauginimosi sąlygų ir migracijos kelių apsaugos reikalavimų pažeidimas
1Laukinių gyvūnų gyvenamosios aplinkos, dauginimosi sąlygų ir migracijos kelių apsaugos reikalavimų pažeidimas arba laukinių gyvūnų sunaikinimas ūkinės veiklos metu
užtraukia baudą asmenims nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. 2. Saugomų rūšių gyvūnų radaviečių apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 21 straipsnis. 304² straipsnio pakeitimas Pakeisti 304²straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„304² straipsnis. Invazinių rūšių neteisėtas naudojimas ir valdymo priemonių nevykdymas
1.
Invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių naudojimas pažeidžiant invazinių rūšių naudojimą, valdymą, gausos reguliavimą ir plitimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (ES) 1143/2014 nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt penkiasdešimt iki vieno šimto tūkstančio eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt devyniasdešimt iki dviejų šimtų vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. 2 3. Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitoks naudojimas, pažeidžiant nustatytą tvarką invazinių rūšių naudojimą, valdymą, gausos reguliavimą ir plitimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (ES) 1143/2014 užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki keturių šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų vieno tūkstančio eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 3 5.
3 5. Invazinių rūšių patiekimas pateikimas rinkai, tyčinis paleidimas į aplinką ar tyčinė introdukcija, pažeidžiant nustatytą tvarką invazinių rūšių naudojimą, valdymą, gausos reguliavimą ir plitimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (ES) 1143/2014 užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 4 7. Už šio straipsnio 2 3, 4 dalyje dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, invazinių rūšių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 5, 6 dalyje dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimas ir privaloma skirti invazinių rūšių konfiskavimą. 5 8. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik gyviems invazinių rūšių egzemplioriams ir galinčioms daugintis jų dalims, gametoms, sėkloms, kiaušiniams ar auginiams, taip pat visiems šių rūšių hibridams, kurių atstovai gali išgyventi ir toliau daugintis.“
Pakeisti 309 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„309 straipsnis. Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių, jų turinčių gaminių ir įrangos tvarkymo reikalavimų pažeidimas
1.
Reikalavimų rinkti, kaupti ir saugoti duomenis apie fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių naudojimą turinčioje įrangoje esančių fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių kiekį ir rūšį, šios įrangos montavimo, techninės priežiūros, aptarnavimo ir įrangos šalinimo metu papildytą ar surinktą fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių kiekį, pakartotinai panaudotą arba regeneruotą fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių kiekį ir (arba) informaciją apie šios įrangos montavimą, aptarnavimą, techninę priežiūrą, remontą ar eksploatacijos nutraukimą atlikusį fizinį ar juridinį asmenį, apie šios įrangos tikrinimo dėl galimo nuotėkio, nuotėkio aptikimo sistemų tikrinimo datas ir rezultatus, informaciją apie fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių surinkimo ir šalinimo pašalinimo priemones ir reikalavimų sukurti atitinkamos informacijos apie fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių įsigyjančius asmenis įrašus ir tvarkyti šiuos įrašus bent penkerius metus pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt penkių šimtų iki trijų šimtų vieno tūkstančio eurų. 2. Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių išleidimas į atmosferą, kai tai techniškai nebūtina, naudojant fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir jų mišinius pagal paskirtį užtraukia baudą nuo šimto penkiasdešimt vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių šimtų penkiasdešimt eurų. 3.
3Informacijos apie gaminamas, tiekiamas teikiamas rinkai, gaminamas, importuojamas, eksportuojamas, įvežtas iš kitų ES šalių, išvežtas į kitas ES šalis, naudojamas, surenkamas, recirkuliuojamas, regeneruojamas, suardomas fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir jų mišinius, eksploatuojamą fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčią įrangą nepateikimas Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, šios informacijos nuslėpimas ir (arba) iškraipymas
užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkių šimtų iki trijų šimtų vieno tūkstančio eurų. 4. Reikalavimų užtikrinti, kad fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčią įrangą turinčios įrangos dėl galimo nuotėkio ir nuotėkio aptikimo sistemas tikrintų, fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir jų mišinius iš šios įrangos ir gaminių surinktų, šią įrangą montuotų, aptarnautų, remontuotų, montavimo, aptarnavimo, jos techninę priežiūrą techninės priežiūros, remonto, tikrinimo dėl nuotėkio, surinkimo iš įrangos, ar įrangos eksploatacijos nutraukimą nutraukimo ir (ar) išmontavimo darbus atliktų asmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas kompetencijas turintys asmenys, išduotą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarkymo darbus, pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 5.
5Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių pardavimas, šių dujų ir jų mišinių turinčios įrangos pirkimas montavimo, aptarnavimo, priežiūros ar remonto tikslais pažeidžiant reikalavimus ir nehermetiškos įrangos, kuri pripildyta užpildyta fluorintų fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukeliančiomis dujomis ir jų mišinių mišiniais, pardavimas galutiniam naudotojui pažeidžiant reikalavimus, fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčios įrangos montavimo, aptarnavimo, priežiūros ar remonto paslaugų pirkimas pažeidžiant reikalavimus
užtraukia baudą nuo trijų šimtų vieno tūkstančio iki keturių šimtų penkiasdešimt dviejų tūkstančių eurų. 6. Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčių gaminių ir įrangos tiekimas pateikimas rinkai ir (arba) importas pažeidžiant ženklinimo reikalavimus užtraukia baudą nuo trijų penkių šimtų iki septynių šimtų vieno tūkstančio eurų. 7. Reikalavimų tikrinti aptikus fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių nuotėkį iš įrangos suremontuoti šią įrangą be nederamo delsimo, tikrinti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčią įrangą dėl galimo fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių nuotėkio, įrengti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių nuotėkio aptikimo sistemas ir tikrinti šias sistemas arba įrangos, turinčios gedimų, dėl kurių fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir jų mišiniai patenka arba gali patekti į atmosferą, eksploatavimas, fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių nuotėkio aptikimo sistemų įrengimo ir tikrinimo, fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių surinkimo iš jų turinčios įrangos ir gaminių reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio iki septynių šimtų keturių tūkstančių eurų. 8.
8Reikalavimų surinkti iš fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčios įrangos ir gaminių fluorintas šiltnamio efektą sukeliančių dujas ir jų mišinius pažeidimas
Reikalavimų transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojui suteikti privalomą oro kondicionieriaus pildymo paslaugos rezultato kokybės garantinį terminą ne mažiau kaip trims mėnesiams pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų vieno tūkstančio iki aštuonių šimtų penkiasdešimt keturių tūkstančių eurų. 9. Apribojimų dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių naudojimo būdų ar leidžiamo naudoti kiekio pažeidimas ir (arba) uždraustų tiekti pateikti rinkai ar importuoti naudoti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių, gaminių ir įrangos, kurie turi šių dujų ir jų mišinių arba kurių veikimas priklauso nuo šių dujų ir jų mišinių, tiekimas teikimas rinkai ir (arba) importas naudojimas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ar jų mišinių, gaminių ir įrangos, kurie turi šių dujų ir jų mišinių arba kurių veikimas priklauso nuo šių dujų ir jų mišinių, tiekimas Europos Sąjungos rinkai neturint tiekimo rinkai kvotos užtraukia baudą nuo keturių šimtų dešimt iki trijų tūkstančių trisdešimt eurų už kiekvieną CO₂ ekvivalento toną. 10. Už šio straipsnio 9 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti gaminių ir įrangos konfiskavimą.“
10Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių, gaminių ir įrangos, kurie yra iš anksto užpildyti šiomis dujomis ir jų mišiniais, pateikimas Europos Sąjungos rinkai neturint atitinkamos teikimo rinkai kvotos ar licencijos
užtraukia baudą nuo dešimt iki penkiasdešimt eurų už kiekvieną CO₂ ekvivalento toną. 11. Šio straipsnio 10 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų už kiekvieną CO₂ ekvivalento toną. 12.
12Už šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, gaminių, įrangos ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių, taip pat už neteisėtą veiklą gautų pajamų konfiskavimą.“
Pakeisti 356 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„356 straipsnis. Statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus
Statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio kodekso 235 straipsnio 3, 4, ir 5, 6, 7 ir 8 dalyse, 265 straipsnio 5 dalyje, 281 straipsnio 5 dalyje, 314 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 350, 351, 352, 353, 354, 355, 356¹, 356², 357, 357¹, 361, 363, 365 straipsniuose, 385 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 459 straipsnio 3 ir 8 dalyse, 460 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų.“
Pakeisti 440 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„440 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros, ir techninės ekspertizės atlikimo, techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugos teikimo reikalavimų nesilaikymas. 1. Motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų techninės ekspertizės atlikimas nesilaikant šios techninės ekspertizės atlikimą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų
užtraukia baudą transporto priemonių ekspertams nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2.
2Didelių motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų arba motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų, dėl kurių draudžiama šią transporto priemonę ir (ar) jos priekabą eksploatuoti, nenustatymas privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu ir duomenų apie šiuos trūkumus neįrašymas į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę
užtraukia baudą techninių apžiūrų kontrolieriams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąsias ar pakartotines privalomąsias technines apžiūras ar technines ekspertizes atliekančių įmonių veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba už vidaus kokybės kontrolės sistemą atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 5. Techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ar perdirbimo paslaugos teikimas neužpildžius privalomų dokumentų arba juose nenurodžius privalomos informacijos, arba jei nurodyta informacija neatitinka jai keliamų reikalavimų, arba jų neišdavimas transporto priemonės valdytojui užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar savarankiškai paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 6. Techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ar perdirbimo paslaugos teikimas nenaudojant įrangos, įrankių ir (ar) matavimo priemonių, reikalingų konkretiems darbams atlikti užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar savarankiškai paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 7.
7Techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ar perdirbimo paslaugos teikimas neturint konkretiems darbams atlikti reikalingos kvalifikacijos ar kompetencijos
užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar savarankiškai paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 8. Dokumentų, patvirtinančių transporto priemonės atkuriamojo remonto eigą, atliktas procedūras ir technologinius procesus, jų kokybę ir (ar) rezultatą, kai paslaugos teikėjas faktiškai jų neatliko arba atliko ne visus, parengimas ir (ar) išdavimas transporto priemonės valdytojui užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar savarankiškai paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 9. Eismo saugumui svarbių elementų (stabdžių, vairavimo sistemos, pakabos, sukabintuvų ir grąžulų apkrovą laikančios dalys) remontas draudžiamu būdu užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar savarankiškai paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančių keturių šimtų eurų. 10. Techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ar perdirbimo paslaugos teikimas, kai atlikus darbus sumažėjo transporto priemonės saugumas ar pablogėjo jos įrangos, sistemų ar komponentų veikimo parametrai, laikančiosios konstrukcijos sudėtinių dalių, jų jungčių atsparumas ir patikimumas, vairuotojo sėdėjimo vietos ergonomiškumas ir keleivių bei krovinių vežimo sąlygos, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar savarankiškai paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančių keturių šimtų eurų.“
Pakeisti 505 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.“
1Pakeisti 589 straipsnio 23 punktą ir jį išdėstyti taip:
„23) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų ar jos įgaliotų įstaigų – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 121, 178, 181, 256, 312, 313, 335, 336, 348, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
2.
Pakeisti 589 straipsnio 30 punktą ir jį išdėstyti taip:
„30) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – dėl šio kodekso 45 straipsnyje, 49 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 51, 69, 70, 78 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139 straipsnyje, 144 straipsnio 4, 5 dalyse, 145, 152, 153, 155, 156, 157, 158, 160, 161, 162, 163, 181 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 224 straipsnyje, 247¹ straipsnio 1, 2 dalyse, 256 straipsnyje, 291 straipsnio 5 6 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 304¹ straipsnyje, 304² straipsnio 2 3, 4 dalyje dalyse, 312, 343 straipsniuose, 343¹ straipsnio 1, 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 22 dalyse, 344, 345, 346, 347, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3.
3Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
„31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 92 straipsnio 1 dalyje, 110, 112, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 247¹ straipsnio 3, 4 dalyse, 248, 248¹, 248², 248³, 249, 250, 251, 251¹, 252, 253, 255, 255¹, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 270¹straipsniuose, 271 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalyse, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280 straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6¹, 7, 8, 9 dalyse, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318 straipsniuose, 346 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 5¹, 5², 16, 17, 18, 19 dalyse, 364 straipsnyje, 369 straipsnio 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 491, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4.
4Pakeisti 589 straipsnio 40 punktą ir jį išdėstyti taip:
„40) Lietuvos Respublikos muitinės – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnio 5 dalyje, 63 straipsnio 6 dalyje, 64 straipsnyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 66 straipsnio 5 dalyje, 69, 121, 122, 125 straipsniuose, 140 straipsnio 1, 2 dalyse, 141, 141¹, 143, 173, 174, 176, 187, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 217¹, 217², 218, 219, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, 251 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse, 284 straipsnio 5, 6 1, 2 dalyse, 285 straipsnio 1, 2, 9, 10 dalyje dalyse, 303 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 304² straipsnio 2 3, 4 dalyje dalyse, 308 straipsnio 6 dalyje, 308¹ straipsnio 2, 3, 5, 7, 8 dalyse, 309 straipsnio 6, 9 3, 6, 9, 10, 11 dalyse, 310 straipsnio 12, 13 dalyse, 312 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 341 straipsnyje, 342 straipsnio 7, 8 dalyse, 343¹ straipsnio 3, 4, 5, 6, 19, 20 dalyse, 408, 412 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 436, 437 straipsniuose, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse, 459 straipsnio 4, 5, 6, 9, 10 dalyse, 463, 464, 475, 504, 505 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 4¹ dalyse, 507, 508, 510¹, 515, 526¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 5. Papildyti 589 straipsnį 104 punktu:
„104) Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos – dėl šio kodekso 345, 348 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.“
1Papildyti Kodekso priedą 1¹ punktu:
„1¹. 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą.“
2Pripažinti netekusiu galios Kodekso priedo 84 punktą. 84. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006. 3.
3Papildyti Kodekso priedą 118 punktu:
„118. 2024 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/573 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 517/2014.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnį, įsigalioja 2024 m. liepos 2 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Sujungti projektai Nr. XIVP-2604 ir Nr. XIVP-3551 Jungtinio projekto Nr. XIVP-3551(2) lyginamasis variantas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 29, 235, 236, 239, 242, 247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291, 293, 295, 296, 303, 304², 309, 356, 440, 505, 589 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 255¹ STRAIPSNIU IR 304 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 85 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 86 straipsnyje, 88 straipsnio 1 dalyje, 89 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 93 straipsnio 1, 3, 5, 7, 8 ir 9 dalyse, 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 217² straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 235 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 291 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 4 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 544 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 545 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 85 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 86 straipsnyje, 88 straipsnio 1 dalyje, 89 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 93 straipsnio 1, 3, 5, 7, 8 ir 9 dalyse, 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 217² straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 235 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 291 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 4 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 544 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 545 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4.
Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127 straipsniuose, 134 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalyse, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 212 straipsnio 2, 3 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 214 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 234² straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 dalyse, 285 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 dalyse, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse, 293 straipsnio 3, 4, 5 dalyje dalyse, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 303 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 304² straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse, 309 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5, 6 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475 straipsnyje, 515 straipsnio 1, 2 dalyse, 524, 557¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:“. 3 straipsnis. 235 straipsnio pakeitimas Pakeisti 235 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„235 straipsnis. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų statyba ir naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus
1.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus, kai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą ar kitus aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus leidimas neprivalomas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų. 3. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas nesilaikant pagal Aplinkos apsaugos įstatymą įregistruotam organinius tirpiklius naudojančiam įrenginiui nustatytų reikalavimų, išskyrus šio kodekso 236 ir 242 straipsniuose numatytus pažeidimus, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto iki penkių šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų septyniasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 3.5.
3.5. Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir normatyvų užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 47.
47Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aAplinkos apsaugos įstatyme nustatyto leidimo, išskyrus leidimus, nurodytus šio straipsnio 15 ir 19 dalyse, ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus
užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 58. Šio straipsnio 3, 4 7 dalyse dalyje numatyti administraciniai nusižengimai numatytas administracinis nusižengimas, padaryti padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 9. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 10.
10Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 11. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo devynių šimtų septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančių keturių šimtų eurų. 12. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo devynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų. 13.
13Ūkinės veiklos, kuriai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, objektų statyba neturint atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada)
užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų dvidešimt penkių iki aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 14. Šio straipsnio 13 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių dviejų šimtų iki trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 15.
15Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, neįregistravus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio arba pateikus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio registracijos duomenis neturint teisės juos pateikti Aplinkos apsaugos įstatyme nurodytais atvejais arba ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, vykdymas neturint atrankos išvados
užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų dvidešimt penkių iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkiasdešimt eurų. 16. Šio straipsnio 15 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt iki keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt eurų. 17.
17Ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, objektų statyba neturint sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai)
užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių dviejų šimtų iki trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 18. Šio straipsnio 17 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių dviejų šimtų iki trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt eurų. 19. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, vykdymas neturint sprendimo dėl poveikio aplinkai užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt iki keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt eurų. 20.
20Šio straipsnio 19 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt penkių iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt iki keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų.“
Pakeisti 236 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ūkio subjekto aplinkos stebėsenos (monitoringo) tyrimų ir (ar) matavimų atlikimas neakredituotose teisės aktų nustatyta tvarka ar neturinčiose teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo duomenų, gautų laboratorijose, neatitinkančiose Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme nustatytų reikalavimų, pateikimas kompetentingoms institucijoms ir (ar) visuomenei
užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.“
1Pakeisti 239 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, jeigu remiantis tokia informacija priimta atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo, pateikimas
užtraukia baudą planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams (užsakovams) ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams – asmenims nuo trisdešimt devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt keturių šimtų eurų ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovų) ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų – juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių šimtų iki šešių šimtų vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.“
2Pakeisti 239 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams – asmenims nuo trisdešimt vieno šimto penkiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt septynių šimtų eurų ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų – juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt septynių šimtų iki šešių šimtų trijų tūkstančių eurų.“
Pakeisti 242 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„242 straipsnis. Teršalų išmetimas į aplinkos orą
1Teršalų išmetimas į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas teršalų išmetimo į aplinkos orą sąlygas arba teršalų išmetimas į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus nereikalingas,
užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų. 2. Teršalų išmetimas į aplinkos orą be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 32.
32Šio straipsnio 1, 2 dalyse dalyje numatyti administraciniai nusižengimai numatytas administracinis nusižengimas, padarytias pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų septyniasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 43. Išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio kodekso 236 straipsnyje nurodytas veikas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 247 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio kodekso 235 straipsnio 9 ir 10 dalyse numatytus pažeidimus, kai atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimai yra Aplinkos apsaugos įstatyme numatyta tvarka atliekų naudojimo ar šalinimo veiklai išduoto leidimo sąlygos,
užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų.“
Papildyti Kodeksą 255¹ straipsniu:
„255¹ straipsnis. Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas
1.
Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, išskyrus šio kodekso 235 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8 dalyse, 242, 244, 246 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 36, 37, 38, 39, 40 dalyse, 249, 252 straipsnio 5, 6, 8, 9 dalyse, 309 straipsnio 1, 2, 4, 7, 8 dalyse, 332 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų dvidešimt penkių iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų septyniasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt eurų.“
Pakeisti 260 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„260 straipsnis. Mėšlo ir Srutų srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas
1.
Mėšlo ar srutų Srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį be nustatyta tvarka parengto ir suderinto tręšimo plano, kai pagal teisės aktus tręšimo planas yra reikalingas, arba nesilaikant tręšimo plane nustatytų tręšimo normų, arba mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant kitus mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus tręšiant mėšlu ar srutomis užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų trisdešimt iki keturių šimtų trisdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų trisdešimt iki keturių šimtų trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 3. Kitų, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų.“
Papildyti 262 straipsnį 23¹dalimi: „23¹.
Žemės gelmių registre neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio, neįregistruoto angliavandenilių gręžinio naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.“
1Pakeisti 271 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisę kirsti mišką suteikiančio dokumento neteisėtas išdavimas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pažeidimas
užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt vieno šimto penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt trijų šimtų eurų.“
2Pakeisti 271 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Biržių atrėžimas arba medžių atrinkimas ar ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinio, ugdymo ir sanitarinio kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus,
užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt vieno šimto iki vieno šimto keturiasdešimt dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dešimt penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.“
3Papildyti 271 straipsnį 7 ir 8 dalimis:
„7. Medžių ir krūmų kirtimas miško žemėje ir (ar) medienos ištraukimas aplinkos ministro tvirtinamose miško kirtimų taisyklėse nustatytu draudžiamu metu
užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 8.
8Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų eurų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
Pakeisti 276 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„276 straipsnis. Miško įveisimo, miško išteklių naudojimo ir jų atkūrimo reikalavimų pažeidimas
užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Miško savininko pareigos per nustatytą terminą įrašyti įveisto miško duomenis į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą nevykdymas, miško savininko pareigos per nustatytą terminą patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt eurų iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt eurų iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. 4. Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt devyniasdešimt iki šešiasdešimt vieno šimto aštuoniasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto dvidešimt dviejų šimtų eurų. 3.
3Miško savininko pareigos per nustatytą terminą įrašyti įveisto miško duomenis į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą nevykdymas, miško savininko pareigos per nustatytą terminą patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre nevykdymas
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt eurų iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt eurų iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 5. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto dvidešimt vieno šimto aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dešimt vieno šimto šešiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt dviejų šimtų dvidešimt eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt dviejų šimtų dešimt iki dviejų šimtų dešimt trijų šimtų dešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt dviejų šimtų dvidešimt iki trijų šimtų keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 7. Miškų neatkūrimas per Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytus terminus užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims po tris šimtus nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po keturis šimtus keturiasdešimt nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų.
8Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims po keturis šimtus keturiasdešimt nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po penkis šimtus aštuoniasdešimt nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų.“
1Pakeisti 281 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Aplinkos ministro tvirtinamų Sodmenų sodmenų kokybės reikalavimų pažeidimas, Želdynų želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas, Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimas, Želdynų želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimas
užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
2Papildyti 281 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹.
Aplinkos ministro tvirtinamose medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas, želdinių apsaugos vykdant statybos darbus taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
Pakeisti 284 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„284 straipsnis. Laukinės augalijos Laukinių augalų ar grybų išteklių naudojimas pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus nustatytą tvarką
1Laukinės augalijos išteklių naudojimas, Laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimas ar naikinimas arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas ar paėmimas iš aplinkos, arba šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimas ar naikinimas pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus nustatytą tvarką
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dešimt šešiasdešimt iki trisdešimt penkių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt devyniasdešimt iki šešiasdešimt septynių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 3.
3Laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimas ar naikinimas arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas ar paėmimas iš aplinkos, laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimas ar naikinimas valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus
užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 25. Prekyba laukiniais augalais (ar jų dalimis) ar grybais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant nustatytą tvarką laukinių augalų ar grybų prekybą reglamentuojančius teisės aktus ar nuostatas, turint laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dešimt keturiasdešimt iki trisdešimt šešių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt vieno šimto iki vieno šimto keturiasdešimt aštuonių šimtų eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. 7.
7Prekyba laukiniais augalais ar grybais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant laukinių augalų ar grybų prekybą reglamentuojančius teisės aktus ar nuostatas, neturint laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti,
užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 3. Laukinės augalijos išteklių naudojimas neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo dešimt iki trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. 4. Laukinių augalų ir grybų naudojimas mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninėms ir mikologinėms kolekcijoms sudaryti ar pildyti pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 5. Svetimžemių laukinių augalų ar grybų rūšių įvežimas į Lietuvos Respubliką pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 6.
6Dauginti skirtų laukinių augalų, jų sėklų, daigų, sodinių, ūglių, taip pat grybienos išvežimas iš Lietuvos Respublikos ir įvežimas į Lietuvos Respubliką pažeidžiant nustatytą tvarką
užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 7. Grybų supirkimas, pardavimas ar perdirbimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 8. Svetimžemių rūšių augalų įkurdinimas gamtoje pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 9. Reikalavimo žemės naudotojui naikinti svetimžemių rūšių augalus teisės aktų nustatytais atvejais nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 9. Laukinių augalų ar grybų tyčinis perkėlimas pažeidžiant laukinių augalų ar grybų perkėlimą reglamentuojančius teisės aktus užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt iki trijų šimtų septyniasdešimt eurų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki keturių šimtų septyniasdešimt eurų. 11.
11Laukinių augalų ar grybų tyčinė introdukcija, reintrodukcija pažeidžiant laukinių augalų ar grybų introdukciją, reintrodukciją reglamentuojančius teisės aktus
užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 12. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 10. 13. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas. Už šio straipsnio 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimas ir privaloma skirti laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą.“
Pakeisti 285 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„285 straipsnis. Saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų neteisėtas naudojimas ir jų augaviečių sunaikinimas naudojimas pažeidžiant saugomų rūšių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, saugomų rūšių apsaugos reikalavimų pažeidimas
1.
Neteisėtas saugomų Saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, paėmimas iš aplinkos arba šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamo saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų augalų rūšių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt dviejų šimtų penkiasdešimt iki trijų vieno tūkstančio šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 3. Saugomų rūšių augalų ar grybų, jų dalių žalojimas ir naikinimas arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas ar paėmimas iš aplinkos valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamo saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų rūšių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 4.
4Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio devynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. 2. 5. Saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimas ar sunaikinimas naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno dviejų šimto šimtų dešimt iki trijų šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių šimtų iki šešių šimtų vieno tūkstančio eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų iki devynių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 7. Saugomų rūšių augalų ar grybų augaviečių žalojimas ar naikinimas valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 9.
9Saugomų rūšių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, trikdymas arba šių gyvūnų, jų dalių paėmimas iš aplinkos, šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas (išskyrus laikymą nelaisvėje) pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamo saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų rūšių gyvūnų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus
užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 11. Saugomų rūšių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, trikdymas arba šių gyvūnų, jų dalių paėmimas iš aplinkos valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamo saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų rūšių gyvūnų naudojimą (išskyrus laikymą nelaisvėje) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių šešių šimtų eurų. 12. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių devynių šimtų eurų. 13.
13Saugomų rūšių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietų ar sąlygų, migracijos kelių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas
užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 14. Šio straipsnio 13 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 15. Saugomų rūšių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietų ar sąlygų, migracijos kelių valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septynių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 16. Šio straipsnio 15 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. 17. Saugomų rūšių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 18. Šio straipsnio 17 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 19.
19Saugomų rūšių apsaugos reikalavimų pažeidimas valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje
užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 20. Šio straipsnio 19 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 21. Prekyba saugomomis rūšimis, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr. 338/97, turint saugomų rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia baudą asmenims nuo keturiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. 22. Šio straipsnio 21 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. 23. Prekyba saugomomis rūšimis, išskyrus saugomų rūšių paukščius ar žinduolius, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr.
338/97, neturint saugomų rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki penkių tūkstančių eurų. 24. Šio straipsnio 23 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių iki šešių tūkstančių eurų. 25. Prekyba saugomų rūšių paukščiais ar žinduoliais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomų paukščių ar žinduolių rūšių gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr. 338/97, neturint saugomų paukščių ar žinduolių rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų iki penkių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 26. Šio straipsnio 25 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų tūkstančių šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt iki šešių tūkstančių eurų. 3 27.
3 27. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 9, 10, 11, 12, 21, 22 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas saugomų rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas. Už šio straipsnio 23, 24, 25, 26 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti saugomų rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą.“
Pakeisti 291 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„291 straipsnis. Mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas
1Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 4, ir 5 ir 6 dalyse numatytus nusižengimus,
užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dešimt trisdešimt iki šešiasdešimt devyniasdešimt eurų. 2. Limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 7 9 ir 10 dalyje numatytą pažeidimą dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 3. Limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų, nustatytų žvejybos ploto naudotojui žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame jis turi leidimą naudoti žvejybos plotą, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų. 4. Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt šešių šimtų iki trijų šimtų vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 56.
56Mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ir iš jų pagamintų produktų pardavimas prekyba ar supirkimas įsigijimas
užtraukia baudą nuo devyniasdešimt vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų penkių šimtų devyniasdešimt aštuoniasdešimt eurų. 67. Neteisėtas žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimas, realizavimas, įsigijimas ar laikymas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt trijų šimtų iki dviejų šimtų penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt eurų. 79. Limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. 811. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą.“
1Pakeisti 293 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ne mėgėjų žvejybos įrankių gaminimo, pardavimo, įsigijimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 1 2, 3, 4, 5 dalyse numatytus pažeidimus,
užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų.“
2Pakeisti 293 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Ne mėgėjų žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus) gaminimas, realizavimas, pardavimas prekyba neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ar nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų užtraukia baudą nuo penkių šimtų keturiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“
3Pakeisti 293 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Už šio straipsnio 3, 4, 5 dalyje dalyse numatytą administracinį nusižengimą numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti žvejybos įrankių ir jų gamybai naudojamų priemonių konfiskavimą.“
1Pakeisti 295 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„295 straipsnis. Verslinės žvejybos tvarkos pažeidimas
užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt vieno šimto iki septyniasdešimt trijų šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos šiurkštus pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt aštuonių šimtų penkiasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio šešių šimtų eurų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. 34. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą laivų kapitonams ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešiasdešimt trijų šimtų iki trijų vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 45. Už šiame straipsnyje šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinių nusižengimų padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą.“
Pakeisti 296 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„296 straipsnis. Specialiosios žvejybos tvarkos pažeidimas
užtraukia baudą nuo trisdešimt vieno šimto penkiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt septynių šimtų eurų. 2. Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimas, padarytas žvejybai naudojant specialiosios žvejybos leidime nenurodytus žvejybos įrankius ar būdus, specialiosios žvejybos leidime nenurodytose vietose, nenurodytu laiku, specialiosios žvejybos leidime nenurodytų rūšių žuvų gaudymas, žvejyba viršijus specialiosios žvejybos leidime nurodytą žvejybos įrankių ar žuvų sugavimo kiekį, žvejybos žurnale nenurodant arba neteisingai nurodant žvejybos vietą, žvejybos įrankius, sugautų žuvų rūšis ar kiekį užtraukia baudą nuo devyniasdešimt keturių šimtų penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 3. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimas.“
Pakeisti 303 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„303 straipsnis. Neteisėtas laukinės gyvūnijos Laukinių gyvūnų išteklių naudojimas pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus ir disponavimas jais
1.
Neteisėtas laukinių Laukinių gyvūnų tyčinis gaudymas, žalojimas, naikinimas, trikdymas arba šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos, arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas (išskyrus laikymą nelaisvėje) pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt vieno šimto penkiasdešimt iki vieno šimto septynių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 2. Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 3.
3Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas, kai tokia veika padaryta valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke ar biosferos rezervate
užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Laukinių gyvūnų tyčinis gaudymas, žalojimas, naikinimas, trikdymas ar šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš aplinkos valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. 5. Laukinių gyvūnų laikymas pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamose laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus ar kitus laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančius teisės aktus, turint laukinių gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 6.
6Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 7. Laukinių gyvūnų laikymas pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamose laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus ar kitus laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančius teisės aktus, neturint laukinių gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt penkių iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių septyniasdešimt penkių iki penkių tūkstančių eurų. 4.9. Prekybos Prekyba laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų taisyklių pažeidimas, pažeidžiant prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus, turint laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt šešiasdešimt iki trijų šimtų vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų. 10.
10Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 11. Prekyba laukiniais gyvūnais, išskyrus laukinius paukščius ar žinduolius, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus ir neturint laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki keturių tūkstančių eurų. 12. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. 13. Prekyba laukiniais paukščiais ar žinduoliais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus, neturint laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. 14. Šio straipsnio 13 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų. 15.
15Laukinių gyvūnų tyčinis perkėlimas ar išleidimas į laisvę pažeidžiant laukinių gyvūnų perkėlimą ar išleidimą į laisvę reglamentuojančius teisės aktus
užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. 16. Šio straipsnio 15 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų trisdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų. 17. Laukinių gyvūnų tyčinė introdukcija, reintrodukcija pažeidžiant laukinių gyvūnų introdukciją, reintrodukciją reglamentuojančius teisės aktus užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 18. Šio straipsnio 17 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. 19. Laukinių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietų ar sąlygų, migracijos kelių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 20. Šio straipsnio 19 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų septyniasdešimt penkių iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų dvidešimt penkių iki dviejų tūkstančių eurų. 21.
21Laukinių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietų ar sąlygų, migracijos kelių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas arba laukinių gyvūnų tyčinis žalojimas ar sunaikinimas užsiimant ūkine veikla
užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki devynių šimtų eurų. 22. Šio straipsnio 21 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 5. 23. Už šio straipsnio 1 5, 6, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyje dalyse numatytą administracinį nusižengimą numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8, 11, 12, 13, 14 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą.“
Pripažinti netekusiu galios 304 straipsnį. 304 straipsnis. Laukinių gyvūnų gyvenamosios aplinkos, dauginimosi sąlygų ir migracijos kelių apsaugos reikalavimų pažeidimas
1Laukinių gyvūnų gyvenamosios aplinkos, dauginimosi sąlygų ir migracijos kelių apsaugos reikalavimų pažeidimas arba laukinių gyvūnų sunaikinimas ūkinės veiklos metu
užtraukia baudą asmenims nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. 2.
užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 22 straipsnis. 304² straipsnio pakeitimas Pakeisti 304²straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„304² straipsnis. Invazinių rūšių neteisėtas naudojimas ir valdymo priemonių nevykdymas
1Invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių naudojimas pažeidžiant invazinių rūšių naudojimą, valdymą, gausos reguliavimą ir plitimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (ES) 1143/2014 nevykdymas
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt penkiasdešimt iki vieno šimto tūkstančio eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt devyniasdešimt iki dviejų šimtų vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. 2 3. Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitoks naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką invazinių rūšių naudojimą, valdymą, gausos reguliavimą ir plitimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (ES) 1143/2014 užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki keturių vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. 4.
4Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų eurų iki trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 3 5. Invazinių rūšių patiekimas pateikimas rinkai, tyčinis paleidimas į aplinką ar tyčinė introdukcija pažeidžiant nustatytą tvarką invazinių rūšių naudojimą, valdymą, gausos reguliavimą ir plitimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (ES) 1143/2014 užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 4 7. Už šio straipsnio 2 3, 4 dalyje dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, invazinių rūšių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 5, 6 dalyje dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimas ir privaloma skirti invazinių rūšių konfiskavimą. 5 8. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik gyviems invazinių rūšių egzemplioriams ir galinčioms daugintis jų dalims, gametoms, sėkloms, kiaušiniams ar auginiams, taip pat visiems šių rūšių hibridams, kurių atstovai gali išgyventi ir toliau daugintis.“
Pakeisti 309 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„309 straipsnis. Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių, jų turinčių gaminių ir įrangos tvarkymo reikalavimų pažeidimas
1.
Reikalavimų rinkti, kaupti ir saugoti duomenis apie fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių naudojimą turinčioje įrangoje esančių fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių kiekį ir rūšį, šios įrangos montavimo, techninės priežiūros, aptarnavimo ir įrangos šalinimo metu papildytą ar surinktą fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių kiekį, pakartotinai panaudotą arba regeneruotą fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių kiekį ir (arba) informaciją apie šios įrangos montavimą, aptarnavimą, techninę priežiūrą, remontą ar eksploatacijos nutraukimą atlikusį fizinį ar juridinį asmenį, apie šios įrangos tikrinimo dėl galimo nuotėkio, nuotėkio aptikimo sistemų tikrinimo datas ir rezultatus, informaciją apie fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių surinkimo ir šalinimo pašalinimo priemones ir reikalavimų sukurti atitinkamos informacijos apie fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių įsigyjančius asmenis įrašus ir tvarkyti šiuos įrašus bent penkerius metus pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt penkių šimtų iki trijų šimtų vieno tūkstančio eurų. 2. Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių išleidimas į atmosferą, kai tai techniškai nebūtina, naudojant fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir jų mišinius pagal paskirtį užtraukia baudą nuo šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. 2.
2Informacijos apie gaminamas, tiekiamas teikiamas rinkai, gaminamas, importuojamas, eksportuojamas, įvežamas iš kitų Europos Sąjungos šalių, išvežamas į kitas Europos Sąjungos šalis, naudojamas, surenkamas, recirkuliuojamas, regeneruojamas, suardomas fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir jų mišinius, eksploatuojamą fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčią įrangą nepateikimas Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, šios informacijos nuslėpimas ir (arba) iškraipymas
užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkių šimtų iki trijų šimtų vieno tūkstančio eurų. 3. Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčių gaminių ir įrangos pateikimas rinkai ir (arba) importas pažeidžiant ženklinimo reikalavimus užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 4. Reikalavimų užtikrinti, kad fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčią įrangą turinčios įrangos dėl galimo nuotėkio ir nuotėkio aptikimo sistemas tikrintų, fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir jų mišinius iš šios įrangos ir gaminių surinktų, šią įrangą montuotų, aptarnautų, remontuotų, montavimo, aptarnavimo, jos techninę priežiūrą techninės priežiūros, remonto, tikrinimo dėl nuotėkio, surinkimo iš įrangos, ar įrangos eksploatacijos nutraukimą nutraukimo ir (ar) išmontavimo darbus atliktų asmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas kompetencijas turintys asmenys, išduotą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarkymo darbus, pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 5.
5Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių pardavimas, šių dujų ir jų mišinių turinčios įrangos pirkimas montavimo, aptarnavimo, priežiūros ar remonto tikslais pažeidžiant reikalavimus ir nehermetiškos įrangos, kuri pripildyta užpildyta fluorintų fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukeliančiomis dujomis ir jų mišinių mišiniais, pardavimas galutiniam naudotojui pažeidžiant reikalavimus, fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčios įrangos montavimo, aptarnavimo, priežiūros ar remonto paslaugų pirkimas pažeidžiant reikalavimus
užtraukia baudą nuo trijų šimtų vieno tūkstančio iki keturių šimtų penkiasdešimt dviejų tūkstančių eurų. 6. Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių išleidimas į atmosferą, kai tai techniškai nebūtina, naudojant fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir jų mišinius pagal paskirtį užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių eurų. 6. Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčių gaminių ir įrangos tiekimas rinkai ir (arba) importas pažeidžiant ženklinimo reikalavimus užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. 7.
7Reikalavimų tikrinti aptikus fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių nuotėkį iš įrangos suremontuoti šią įrangą be nederamo delsimo, tikrinti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčią įrangą dėl galimo fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių nuotėkio pažeidimas įrengti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių nuotėkio aptikimo sistemas ir tikrinti šias sistemas arba įrangos, turinčios gedimų, dėl kurių fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir jų mišiniai patenka arba gali patekti į atmosferą, eksploatavimas, fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių nuotėkio aptikimo sistemų įrengimo ir tikrinimo, fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių surinkimo iš jų turinčios įrangos ir gaminių reikalavimų pažeidimas
užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio iki septynių šimtų keturių tūkstančių eurų. 8. Reikalavimų surinkti iš fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių turinčios įrangos ir gaminių fluorintas šiltnamio efektą sukeliančių dujas ir jų mišinius pažeidimas Reikalavimų transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojui suteikti privalomą oro kondicionieriaus pildymo paslaugos rezultato kokybės garantinį terminą ne mažiau kaip trims mėnesiams pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų vieno tūkstančio iki aštuonių šimtų penkiasdešimt keturių tūkstančių eurų. 9.
9Apribojimų dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių naudojimo būdų ar leidžiamo naudoti kiekio pažeidimas ir (arba) uždraustų tiekti pateikti rinkai ar importuoti naudoti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių, gaminių ir įrangos, kurie turi šių dujų ir jų mišinių arba kurių veikimas priklauso nuo šių dujų ir jų mišinių, tiekimas teikimas rinkai ir (arba) importas naudojimas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ar jų mišinių, gaminių ir įrangos, kurie turi šių dujų ir jų mišinių arba kurių veikimas priklauso nuo šių dujų ir jų mišinių, tiekimas Europos Sąjungos rinkai neturint tiekimo rinkai kvotos
užtraukia baudą nuo keturių šimtų dešimt iki trijų tūkstančių trisdešimt eurų už kiekvieną anglies dioksido ekvivalento toną, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų. 10. Už šio straipsnio 9 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti gaminių ir įrangos konfiskavimą.“
10Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių, gaminių ir įrangos, kurie yra iš anksto užpildyti šiomis dujomis ir jų mišiniais, pateikimas Europos Sąjungos rinkai neturint atitinkamos teikimo rinkai kvotos ar licencijos
užtraukia baudą nuo dešimt iki penkiasdešimt eurų už kiekvieną anglies dioksido ekvivalento toną, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų. 11. Šio straipsnio 10 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų už kiekvieną anglies dioksido ekvivalento toną, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų. 12. Už šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, gaminių, įrangos ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių, taip pat už neteisėtą veiklą gautų pajamų konfiskavimą.“
Pakeisti 356 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „356 straipsnis.
Statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus Statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio kodekso 235 straipsnio 3, 4, ir 5, 6, 7 ir 8 dalyse, 265 straipsnio 5 dalyje, 281 straipsnio 5 dalyje, 314 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 350, 351, 352, 353, 354, 355, 356¹, 356², 357, 357¹, 361, 363, 365 straipsniuose, 385 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 459 straipsnio 3 ir 8 dalyse, 460 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų.“
Pakeisti 440 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„440 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros, ir techninės ekspertizės atlikimo, techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugos teikimo reikalavimų nesilaikymas
1Motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų techninės ekspertizės atlikimas nesilaikant šios techninės ekspertizės atlikimą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų
užtraukia baudą transporto priemonių ekspertams nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Didelių motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų arba motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų, dėl kurių draudžiama šią transporto priemonę ir (ar) jos priekabą eksploatuoti, nenustatymas privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu ir duomenų apie šiuos trūkumus neįrašymas į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę užtraukia baudą techninių apžiūrų kontrolieriams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4.
4Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąsias ar pakartotines privalomąsias technines apžiūras ar technines ekspertizes atliekančių įmonių veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų nevykdymas
užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba už vidaus kokybės kontrolės sistemą atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 5. Techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ar perdirbimo paslaugos teikimas neužpildžius privalomų dokumentų arba juose nenurodžius privalomos informacijos, arba jeigu nurodyta informacija neatitinka jai keliamų reikalavimų, arba šių dokumentų neišdavimas transporto priemonės valdytojui užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar savarankiškai paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 6. Techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ar perdirbimo paslaugos teikimas nenaudojant įrangos, įrankių ir (ar) matavimo priemonių, reikalingų konkretiems darbams atlikti, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar savarankiškai paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 7. Techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ar perdirbimo paslaugos teikimas neturint konkretiems darbams atlikti reikalingos kvalifikacijos ar kompetencijos užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar savarankiškai paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 8. Dokumentų, patvirtinančių transporto priemonės atkuriamojo remonto eigą, atliktas procedūras ir technologinius procesus, jų kokybę ir (ar) rezultatą, kai paslaugos teikėjas faktiškai jų neatliko arba atliko ne visus, parengimas ir (ar) išdavimas transporto priemonės valdytojui užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar savarankiškai paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 9.
9Eismo saugumui svarbių elementų (stabdžių, vairavimo sistemos, pakabos, sukabintuvų ir grąžulų apkrovą laikančių dalių) remontas draudžiamu būdu
užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar savarankiškai paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančių keturių šimtų eurų. 10. Techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ar perdirbimo paslaugos teikimas, kai atlikus darbus sumažėja transporto priemonės saugumas ar pablogėja jos įrangos, sistemų ar komponentų veikimo parametrai, laikančiosios konstrukcijos sudėtinių dalių, jų jungčių atsparumas ir patikimumas, vairuotojo sėdimosios vietos ergonomiškumas ir keleivių bei krovinių vežimo sąlygos, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar savarankiškai paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančių keturių šimtų eurų.“
Pakeisti 505 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.“
1Pakeisti 589 straipsnio 23 punktą ir jį išdėstyti taip:
„23) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų ar jos įgaliotų įstaigų – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 121, 178, 181, 256, 312, 313, 335, 336, 348, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2.
2Pakeisti 589 straipsnio 30 punktą ir jį išdėstyti taip:
„30) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – dėl šio kodekso 45 straipsnyje, 49 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 51, 69, 70, 78 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139 straipsnyje, 144 straipsnio 4, 5 dalyse, 145, 152, 153, 155, 156, 157, 158, 160, 161, 162, 163, 181 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 224 straipsnyje, 247¹ straipsnio 1, 2 dalyse, 256 straipsnyje, 291 straipsnio 5 6 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 304¹ straipsnyje, 304² straipsnio 2 3, 4 dalyje dalyse, 312, 343 straipsniuose, 343¹ straipsnio 1, 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 22 dalyse, 344, 345, 346, 347, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3. Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
„31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 92 straipsnio 1 dalyje, 110, 112, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 247¹ straipsnio 3, 4 dalyse, 248, 248¹, 248², 248³, 249, 250, 251, 251¹, 252, 253, 255, 255¹, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 270¹straipsniuose, 271 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalyse, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280 straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6¹, 7, 8, 9 dalyse, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318 straipsniuose, 346 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 5¹, 5², 16, 17, 18, 19 dalyse, 364 straipsnyje, 369 straipsnio 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 491, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4.
4Pakeisti 589 straipsnio 40 punktą ir jį išdėstyti taip:
„40) Lietuvos Respublikos muitinės – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnio 5 dalyje, 63 straipsnio 6 dalyje, 64 straipsnyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 66 straipsnio 5 dalyje, 69, 121, 122, 125 straipsniuose, 140 straipsnio 1, 2 dalyse, 141, 141¹, 143, 173, 174, 176, 187, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 217¹, 217², 218, 219, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, 251 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse, 284 straipsnio 5, 6 1, 2 dalyse, 285 straipsnio 1, 2, 9, 10 dalyje dalyse, 303 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 304² straipsnio 2 3, 4 dalyje dalyse, 308 straipsnio 6 dalyje, 308¹ straipsnio 2, 3, 5, 7, 8 dalyse, 309 straipsnio 2, 3, 6, 9, 10, 11 dalyse, 310 straipsnio 12, 13 dalyse, 312 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 341 straipsnyje, 342 straipsnio 7, 8 dalyse, 343¹ straipsnio 3, 4, 5, 6, 19, 20 dalyse, 408, 412 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 436, 437 straipsniuose, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse, 459 straipsnio 4, 5, 6, 9, 10 dalyse, 463, 464, 475, 504, 505 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 4¹ dalyse, 507, 508, 510¹, 515, 526¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 5. Papildyti 589 straipsnį 104 punktu:
„104) Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos – dėl šio kodekso 345, 348 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.“
1Papildyti Kodekso priedą 1¹ punktu:
„1¹. 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą.“
2Pripažinti netekusiu galios Kodekso priedo 84 punktą. 84. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006. 3.
3Papildyti Kodekso priedą 119 punktu:
„119. 2024 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/573 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 517/2014.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 2 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 29, 235, 236, 239, 242, 247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291, 293, 295, 303, 304², 309, 356, 440, 505, 589 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, PAPILDYMO 255¹ STRAIPSNIU IR 304 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Rengti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 235, 236, 239, 242, 247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291, 293, 295, 303, 304², 309, 356, 440, 505, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, papildymo 255¹straipsniu ir 304 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I‑2223 1, 2, 37, 47, 51, 57, 72, 73, 78, 79, 90, 91, 114, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo 40¹, 53¹, 53², 53³, 95², 110¹, 118¹, 122¹, 122², 122³, 122⁴, 122⁵ 122⁶, 122⁷ straipsniais įstatymo (toliau – AAĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – AARPĮ) projektus (toliau – Projektai) paskatino nemažėjantis (kai kuriose srityse net didėjantis) pažeidimų skaičius, nors už tai ir numatyta atsakomybė. Tai rodo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) pateikta statistika apie nustatytus pažeidimus ir taikytas baudas per laikotarpį nuo 2019 iki 2023 metų. Informacija apie pažeidimo tendencijas, pateikta 1 paveiksle, tik patvirtina, kad nustatyti baudų dydžiai už aplinkosauginius nusižengimus nepasiekia pagrindinio tikslo – neatgraso nuo neteisėtų veiksmų. 1 pav.
Pažeidimų, susijusių su neteisėtu laukinių augalų, grybų, įskaitant saugomas rūšis, žalojimu, naikinimu arba šių rūšių individų, jų dalių rinkimu, prekyba, laikymu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu, laukinių augalų ar grybų augaviečių ar gyvūnų veisimosi vietų žalojimu, naikinimu, skaičius išaugo nuo 4 atvejų (2019 m.) iki 29 atvejų (2022 m.). Ne geresnė situacija ir dėl saugomų rūšių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurių 2019–2021 m. nenustatyta nė vieno, o 2021 m. nustatyti 4 atvejai. Pažeidimų, susijusių su neteisėtu saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymu, žalojimu, naikinimu, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimu iš natūralios aplinkos arba kitokiu neteisėtu šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimu, laikymu, perdirbimu, gabenimu arba neteisėtu šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų jų buveinių naikinimu, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai: 2020 m. – 6 atvejai, 2021 m. – 14. Nusižengimų, susijusių su neteisėtu laukinių gyvūnų gaudymu, žalojimu, naikinimu, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimu iš natūralios aplinkos arba kitokiu neteisėtu šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimu, laikymu, perdirbimu, gabenimu, padaugėjo beveik 48 proc., o absoliučiais skaičiais – nuo 21 (2020 m.) iki 31 (2021 m.) atvejo. Tai rodo, kad bauda kaip atgrasymo priemonė dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis neveiksminga ir neprisideda prie siekiamo tikslo – biologinės įvairovės išsaugojimo. Taip pat neužtikrina nacionalinių ir ES tikslų pasiekimo šioje srityje, todėl sparčiai nyksta biologinė įvairovė. Kiekvienais metais daugėja pažeidimų, susijusių su želdynų naikinimu ar žalojimu. Plataus atgarsio sulaukę želdinių Vilniaus Ceikinių g. ir Basanavičiaus g. sunaikinimo atvejai rodo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nepakankamai veiksmingas, nes juridiniams asmenims atsakomybė už šiuos pažeidimus iki šiol nenustatyta.
Augantis invazinių augalų ir gyvūnų naudojimas kelia grėsmę ne tik biologinei įvairovei, bet ir smulkiems ir vidutiniams ūkiams, žmonių sveikatai. Kovai su šiomis rūšimis kiekvienais metai išleidžiama vis daugiau valstybės lėšų. Nenustatyta atsakomybė už miško kirtimus ir medienos ištraukimą draudžiamu tai daryti paukščių perėjimo metu, dėl to mažėja paukščių populiacija. Atsakomybė nenustatyta ir už neteisingos informacijos, kurios pagrindu suteikiama teisė kirsti mišką, pateikimą, o baudos už miško kirtimo ir atkūrimo, įveisimo bei priežiūros reikalavimų nesilaikymą, auginant ar tiekiant rinkai sodmenis, yra per mažos, kad skatintų nenusižengti. Pažeidimų, kai buvo nesilaikoma miško atkūrimo ir įveisimo reikalavimų, skaičius 2022 m., palyginti su 2021 m., išaugo beveik dvigubai – nuo 4 iki 7 atvejų, o pažeidimų, kai buvo pažeisti miško atkūrimo terminai, skaičius išaugo dar daugiau – nuo 2 iki 9 atvejų. Nemažėja ir oro taršos pažeidimų. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad pažeidimų už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio (toliau – OTN įrenginys) vis dar daug, pavyzdžiui, 2020 m. nustatyti 233 pažeidimai, o 2021 m. – 272. Baudos už pažeidimus šioje srityje nepakankamai diferencijuotos ir neatspindi daromo poveikio aplinkai.
Kelia problemų ir tai, kad nenustatyta atsakomybė fiziniams asmenims už pažeidimus, susijusius su ONT įrenginio registracijos duomenų pateikimu neturint teisės juos pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19³ straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, taip pat už ūkio subjekto teikiamus aplinkos monitoringo duomenis, jei šie duomenys ir tyrimai atlikti neakredituotoje laboratorijoje. Išteklių naudojimo srityje nenumatytos baudos už požeminio vandens gavybos gręžinių neįregistravimą per nustatytą laikotarpį, o atliekų tvarkymo srityje neužtenka vien baudų taikymo, reikalingos paveikesnės priemonės, pavyzdžiui, atliekoms šalinti naudotų priemonių konfiskavimas. Vis dažnesni atvejai, kai dėl nustatytų reikalavimų nesilaikymo į aplinką patenka Fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (toliau – F‑dujos) eksploatuojant, prižiūrint ir išmontuojant įrangą. Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) teikiamą informaciją, (https://ozone.unep.org/countries/additional-reported-information/illegal-trade) kasmet daugėjo ir nelegaliai įvežamos į Lietuvą įrangos, pripildytos F‑dujų taip pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 517/2014 nuostatas. 2024 m. vasario 7 d. buvo patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/573 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 517/2014, pagal kurį beveik 10 kartų mažinamos F-dujų kvotos ir siekiama, kad iki 2050 m. F-dujos nebūtų išleidžiamos į rinką. Atsižvelgus į tai, baudų dydžio peržiūrėjimas darosi dar aktualesnis, nes nesiimant priemonių nelegalaus įvežimo į Lietuvą, kuri yra pasienyje su trečiosiomis šalimis, atvejų tik daugės.
Nusižengimų, įskaitant pakartotinį, vis dar daug nustatoma žvejybos, laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje, invazinių rūšių naudojimo ir platinimo bei kitose srityse. Pagal 2017–2021 m. pažeidimų statistiką, kasmet nustatoma apie 450 neteisėtos žvejybos, t. y. brakonieriavimo atvejų. Yra asmenų, kurie bausti po 15, 18 kartų. Nemažėja ir asmenų, baustų už neteisėtą draudžiamų žvejybos įrankių laikymą, verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus. Kad situacija negerėja, rodo nemažėjantis pažeidimų skaičius. Tam turi įtakos ir tai, kad Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nenustatyta atsakomybė už pakartotinį nusižengimą daugeliu šių atvejų. 2022 metais nustatyti 1453 žvejybos reikalavimų pažeidimai, kai nebuvo surašytas protokolas, skaičius siekia 1376, iš to galima spręsti, kad buvo 77 pakartotinio pažeidimo atvejai. Atsižvelgus į tai, kad kai kuriais atvejais gali būti surašyti administraciniai nurodymai už kelis ANK 291 straipsnyje numatytus pažeidimus, kurie patenka į tuos 77, realus pakartotinių pažeidimų skaičius pagal 291 str. 1 d. sudaro 55 atvejus. Be to, baudos dydis, kuris nesiekia leidimo ar žvejo bilieto kainos dydžio, yra neveiksmingas ir neskatina legalios žvejybos. Kita priežastis dėl ko reikalingi pakeitimai, ta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą administracinė atsakomybė už kai kuriuos nusižengimus nustatyta ir taikoma tik fiziniams asmenims. Atsižvelgus į tai, juridiniai asmenys už neteisėtą laukinės augalijos ir gyvūnijos išteklių naudojimą ir disponavimą, neteisėtą želdynų naikinimą ir kitus pažeidimus, už kuriuos atsakomybė nenustatyta, lieka nenubausti.
Kontrolę vykdantys pareigūnai pritaikę administracinę atsakomybę (baudą) fiziniam asmeniui už pažeidimą (nustatytų reikalavimų nesilaikymą), padarytą vykdant funkcijas juridinio asmens veikloje, neturi pagrindo konfiskuoti nelegaliai ar netinkamomis sąlygomis laikomų laukinių gyvūnų, jei gyvūnai priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam fiziniam asmeniui. Pastebima, kad tokių pažeidimų, kai subjektai naudojasi šiomis teisės aktų spragomis, daugėja, todėl ne fiziniai, o juridiniai asmenys (voljerų savininkai) laukinius gyvūnus įsigyja ir laiko pažeisdami Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles – įsigyja draudžiamus įsigyti ir laikyti gyvūnus, nesilaiko laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų ir t. t. Administracinę atsakomybę už nurodytus pažeidimus dabar numato ANK 303, 346 straipsniai, tačiau pagal minėto kodekso 2 straipsnio 1 dalį atsako tik fiziniai asmenys. Taigi juridiniams asmenims, pažeidusiems gyvūnijos apsaugos reikalavimus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali surašyti tik privalomuosius nurodymus nutraukti neteisėtą veiką, o juos nubausti ir konfiskuoti jų neteisėtai laikomą gyvūną neturi juridinio pagrindo. Esant tokiai situacijai, pareigūnai negali užtikrinti pagrindinių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų įgyvendinimo – atsakomybės neišvengiamumo ir pažeidimų prevencijos principų. Baudos daugiau nei 10 metų nekeistos, nors ekonominė situacija per tą laiką gerokai pasikeitė, todėl jų dydžiai neatspindi padarytos žalos ir nepadengia šių išteklių atkūrimo išlaidų. Susirūpinimą dėl baudų neveiksmingumo vis dažniau išreiškia ir visuomeninės organizacijos, jos siūlo griežtinti atsakomybę už pažeidimus gyvosios gamtos srityje.
Be to, valstybė ir visuomenė patiria vis daugiau išlaidų dėl nemažėjančio pažeidimų skaičiaus, kai juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims ir fiziniams asmenims, veikiantiems savo verslo interesais, finansiškai naudingiau sumokėti baudą, nei laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vienas iš tokių pavyzdžių – daugėja pažeidimų dėl neteisėtai ar netinkamomis sąlygomis laikomų laukinių gyvūnų. Stebima tendencija, kad daugėja asmenų, norinčių auginti egzotinius gyvūnus komerciniais tikslais, įkurti zoologijos sodus, demonstruoti gyvūnus prie pramogų parkų, kitų traukos objektų. Padidėjęs susidomėjimas turėjo įtakos ir pažeidimų pagal ANK 303 straipsnį skaičiaus padidėjimui daugiau nei 60 proc., t. y. nuo 38 atvejų 2019 m. iki 62 atvejų 2021 m. Jei pažeidimų nemažės, Lietuva nepasieks pagrindinio tikslo – užtikrinti tinkamą gyvūnų priežiūrą ir jų laikymą. Nesugriežtinus atsakomybės už šiuos nusižengimus, labai tikėtina, ir toliau daugės konfiskuotinų gyvūnų iš asmenų, kurie negali užtikrinti reikiamų jų laikymo nelaisvėje sąlygų, atitinkančių teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Konfiskuotų gyvūnų augimo tendencijas rodo statistiniai duomenys, pavaizduoti 2 paveiksle. Nekeičiant nustatytos simbolinės ir neveiksmingos baudos už šių reikalavimų nesilaikymą, pažeidimų ir problemų, susijusių su augančiu valstybės lėšų poreikiu paimtiems ar konfiskuotiems laukiniams gyvūnams laikyti, gydyti, globoti, taip pat daugės. Dabartiniais duomenimis, 2022 m. konfiskuotų gyvūnų globai, gydymui ar nugaišinimui buvo skirta apie 120 tūkst. eurų. 2 pav.
Baudų neadekvatumą patvirtina ir faktai, pavyzdžiui, prireikus konfiskuoti cirko veikloje naudojamą dramblį ar kitą gyvūną, asmuo dabar turėtų sumokėti baudą nuo 30 iki 300 eurų (mokant už pirmą kartą padarytą pažeidimą ši suma mažinama per pusę), kai dramblio priežiūra, tinkamų jam gyventi sąlygų sudarymas, maitinimas, gydymas valstybei kainuoja labai brangiai. Pagal atliktus preliminarius vertinimus, šio gyvūno įkurdinimui, tinkamų laikymo sąlygų sudarymui (reikiamo ploto voljero įrengimui su įranga fiziologiniams poreikiams patenkinti, girdykla, pavėsine, tinkama danga ir pan.) reikia apie 250 tūkst. eurų, neskaitant nuolatinių išlaidų pašarams, gydymui, šildymui, vandens tiekimui, mėšlo išvežimui, elektrai, nuotekų ir aptarnaujančio personalo atlyginimams. Ta pati sankcija taikoma ir kitoms gyvūnų rūšims, kai, pavyzdžiui, vieno zebro rinkos kaina yra apie 3500–6000, vieno dramblinio vėžlio – apie 19 000 eurų, vienos žirafos ar raganosio – apie 30 000–40 000 eurų, vieno dramblio – apie 50 000 eurų, vieno kačių hibrido – nuo 500 iki 5000 eurų. Tokios baudos neatgraso nuo pelningos veiklos nei jais prekiaujančių, nei juos įsigyjančių asmenų, kurie linkę rizikuoti ir susimokėti neadekvačiai mažas baudas. Norint atgrasyti nuo prekybos gyvūnais taisyklių pažeidimų, baudos turi būti adekvačios pažeidimo pasekmėms ir su tuo susijusiomis išlaidomis bei artimos gaunamai naudai, kad neapsimokėtų rizikuoti. Tai tik dar kartą patvirtina, kad siekiant užkardyti šiuos veiksmus turi būti didinamos baudos ir nustatoma griežtesnė atsakomybė už pakartotinai padarytus nusižengimus. Ne mažiau svarbu, kad už tokio pobūdžio pažeidimus atsakomybės neišvengtų ir juridiniai asmenys. Opi ir spręstina problema – grėsmę keliančių invazinių rūšių spartus plitimas. Baudos už invazinių rūšių platinimą, invazinių rūšių naudojimo, reguliavimo ir naikinimo priemonių netaikymą yra labai mažos ir neatlieka prevencinės funkcijos.
Tai rodo plintantys invaziniai augalai, gyvūnai, kurie naikina ir išstumia vietines rūšis ir kelia grėsmę ne tik biologinei įvairovei, bet ir didina išlaidas valstybei, ūkiams, kartais kelia grėsmę gyventojų sveikatai. Savivaldybės invazinėms rūšims naikinti kiekvienais metais naudoja lėšas iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Daugiausia lėšų skiriama Sosnovskio barščiui naikinti, tačiau ne mažesnę grėsmę kelia ir kitos invazinės rūšys, pavyzdžiui, invaziniai šliužai, meškėnai ir pan. Kiekvienais metais savivaldybės skiria vis daugiau lėšų invazinių rūšių tyrimams, veiksmų planams parengti, naikinimo priemonėms, prevencijai. Lėšų analizė pateikta 3 paveiksle. 3 pav. Lėšų panaudojimas invazinėms rūšims naikinti (2007– 2017 m.) Atkreiptinas dėmesys, kad išlaidas patiria ne tik savivaldybės, bet ir valstybė finansuodama invazinių rūšių naikinimo priemones, vien invaziniam augalui Sosnovskio barščiui naikinti 2022– 2024 metais iš Valstybės biudžeto Aplinkos apsaugos rėmimo programos numatyta skirti 599 tūkst. eurų, papildomai 30 proc. lėšų dar skiria savivaldybės. Nemaža dalis lėšų kovai su invazinių rūšių plitimu skiriama per vykdomus projektus iš ES lėšų. Tai rodo, kad baudas reikia didinti įvertinus daromą žalą aplinkai ir visuomenei bei patiriamas vis didėjančias išlaidas. Jei nebus imamasi prevencinių priemonių ir nebus didinama atsakomybė už tokio pobūdžio nusižengimus, dar daugiau nuostolių ateityje patirs valstybė, verslas bei smulkūs ūkiai.
Kol baudų dydis neatliks savo pagrindinės funkcijos – prevencinio pažeidimų užkardymo, tol nebus pasiekti keliami nacionaliniai ir ES tikslai (neįgyvendintos direktyvų nuostatos): laukinės augalijos išteklių naudojimo, prekybos laukiniais augalais, svetimžemių augalų ir grybų rūšių įvežimo, svetimžemių laukinių augalų įkurdinimo laikantis nustatytų reikalavimų, kiti su laukinių augalų išteklių naudojimu susiję tikslai. Padaryta žala sunaikinus saugomų Lietuvoje ar ES augalų ir grybų rūšis ir (ar) jų augavietes yra sunkiai apskaičiuojama, kadangi rūšys yra labai skirtingos savo populiacijos ir apsaugos būkle. Šalyje gali būti užfiksuotos tik kelios konkrečios rūšies augavietės ar keletas individų, todėl galima žala gali būti labai didelė – rūšis ar šios rūšies 80 proc. populiacijos šalyje gali būti sunaikinta, todėl lėšų reikės ne tik rūšių apsaugai, tyrimams, stebėsenai, priežiūrai, bet ir joms atkurti ir pan. Rūšių ir buveinių atkūrimas nėra vienkartinis ir greitas procesas. Sunaikinus laukinių augalų ir grybų rūšis ir jų buveines, sutrikdoma biologinės įvairovės pusiausvyra, prarandami saitai ir ryšiai gamtoje, užtikrinantys ekosistemų palaikymą, neįgyvendinami Buveinių direktyvos reikalavimai – užtikrinti tinkamą saugomų rūšių būklę, tinkamą jų naudojimą pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus. Kontrolę vykdantys pareigūnai susiduria su situacija, kai fiksuojamas pažeidimas, t. y. sunaikinta buveinė, augalai ir pan., tačiau norint rasti pažeidėją, reikia didelių pastangų ir laiko, bet kai bauda yra simbolinė – 30 eurų, tai praranda prasmę, nes, net ir nustačius pažeidėją, bauda neatpirks nei padarytos žalos, nei pažeidimui išaiškinti sugaišto laiko.
Norint išaiškinti pažeidėją, tarp kurių gali būti ir tie, kurie užsiima neteisėtai iš aplinkos paimtų augalų prekyba ir iš to gauna naudos, gali prireikti pasitelkti ir botanikos specialistus, kurie galėtų nustatyti, ar tai būtent ta rūšis, kuri paimta iš pažeistos ar sunaikintos buveinės (vietos). Padaugėjus tokių nusižengimų, gali pablogėti rūšių apsaugos būklė, išnykti vertingi ir saugotini augalai, dėl to Lietuva nepasieks nacionaliniuose ir ES teisės aktuose numatytų tikslų, kad ne mažiau kaip 30 proc. visų buveinių būtų geros būklės. Situacijos atitaisymas – augalų veisimas, dauginimas, jų priežiūra ir apsauga, visa tai pareikalaus daug valstybės lėšų ir nebūtinai būklė bus atkurta iki tokios, kokia buvo prieš pažeidimą. Atsižvelgus į išvardytas priežastis, taip pat į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas Lietuvai, kuriose nurodoma, kad administracinės baudos už aplinkosauginius nusižengimus ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą turėtų būti taikomos plačiau ir būti didinamos, kad pasiektų tikslą – sumažinti fizinių ir juridinių asmenų nusižengimų skaičių ir taip prisidėti prie aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo, baudas būtina peržiūrėti.
Projektų tikslas – mažiau pažeidimų ir geresni rezultatai įgyvendinat nacionalinius aplinkos apsaugos tikslus želdynų, miškų kirtimo ir atkūrimo, augalų ir gyvūnų apsaugos, išvengiant rūšių apsaugos būklės blogėjimo ir apsaugant retas, nykstančias, saugomas augalų rūšis nuo išnykimo, verslinės ir mėgėjiškos žvejybos, invazinių rūšių valdymo, atliekų tvarkymo, oro taršos, monitoringo, išteklių apsaugos ir jų tausaus naudojimo, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo srityse taip pat įgyvendinti ES reikalavimus. Ne mažiau svarbus tikslas – siekti efektyvesnio institucijoms pavestų kontrolės funkcijų įgyvendinimo vengiant funkcijų dubliavimo. Vadovaujantis AAD pateikta informacija, fiziniams asmenims už aplinkosauginius pažeidimus 2021 m. buvo paskirta baudų 411 tūkst. eurų, o sumokėta 276 tūkst. eurų, 2022 m. – atitinkamai paskirta baudų 499 tūkst. eurų, o sumokėta 305 tūkst. eurų. Sprendžiant pagal šią informaciją vidutiniškai sumokama nuo 61 iki 67 proc. visų paskirtų baudų. Siekiant atgrasyti nuo pažeidimų darymo labai svarbi ir visuomenės pagalba. Turimais duomenimis dabar yra 418 neetatinių inspektorių, kurie dalyvaudami reiduose ar patruliuodami padeda aplinkos apsaugos pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos kontrolę. Kad būtų galima pasiūlyti veiksmingas priemones pažeidimams užkardyti, analizuota kaimyninių šalių praktika.
Remdamiesi šia analize, siūlome baudas peržiūrėti, jas priartinant prie baudų, taikomų už panašias veikas Latvijoje, Estijoje ar kitose ES valstybėse.
Tikslams pasiekti įgyvendintini šie uždaviniai:
Tikslams pasiekti įgyvendintini šie uždaviniai:
2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos, reikalavimų šiuos darbus atliekantiems asmenims ir šiems darbams keliamų aplinkos apsaugos reikalavimų aprašui[¹](toliau – Autoservisų aprašas), kuris pakeis šiuo metu galiojantį Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašą[²], atitinkamai atsakomybė turėtų būti taikoma už visus Autoservisų apraše nustatytų reikalavimų pažeidimus;
Atsižvelgus į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatyme (toliau – AAĮ) juridiniams asmenims jau nustatyta atsakomybė tiek už mėšlo, tiek už srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, analogiškai turėtų būti nustatyta atsakomybė už šiuos pažeidimus ir fiziniams asmenims;
Atsižvelgus į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatyme (toliau – AAĮ) juridiniams asmenims jau nustatyta atsakomybė tiek už mėšlo, tiek už srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, analogiškai turėtų būti nustatyta atsakomybė už šiuos pažeidimus ir fiziniams asmenims;
Taip būtų prisidedama prie vieno iš Europos audito rūmų įvardytų[³] šių dienų Europos Sąjungos iššūkių sprendimo – kovoti su nelegaliu atliekų vežimu;
Administracinių finansinių nuobaudų dydis už pakartotinius pažeidimus turi palaipsniui didėti. F-dujų arba produktų ir įrangos, kurių sudėtyje yra šių dujų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, neteisėtos gamybos, importo, eksporto, pateikimo į rinką ar naudojimo atvejais didžiausia administracinės finansinės nuobaudos suma turi būti bent penkis kartus didesnė už atitinkamų dujų ar produktų ir įrangos rinkos vertę. Jei tokie pažeidimai pasikartoja per penkerių metų laikotarpį, didžiausia administracinių finansinių nuobaudų suma turi būti bent aštuonis kartus didesnė už atitinkamų dujų arba produktų ir įrangos rinkos vertę.
Įtvirtinti juridinių asmenų atsakomybę už pažeidimus, susijusius su informacijos ir duomenų apie medieną ir medienos produktus saugojimu ir teikimu, deramu patikrinimu, medienos ir medienos produktų pateikimo rinkai reikalavimų nesilaikymu;
Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės (vadovas – Algirdas Klimavičius, mob. 8 698 75 027, el. p. [email protected]) vyresn. patarėja Laura Janulaitienė (mob. 8 698 83 219, el. p. [email protected]) ir Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Virginija Kalesinskienė (mob. 8 696 95 290, el. p. [email protected]), Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyresn. patarėja, laikinai vykdanti grupės vadovo funkcijas, Eglė Paužuolienė (mob.
8 657 99 389, el. p. [email protected]), Taršos prevencijos politikos grupės (vadovas – Vitalijus Auglys, mob. 8 686 46 087, el. p. [email protected]) vyresn. patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė (mob. 8 645 89 487, el. p. [email protected]), patarėja Dalia Židonytė (mob. 8 695 40 243, el. p. [email protected]), patarėja Tatjana Zabulienė (mob. 8 695 34 215, el. p. [email protected]), vyresn. patarėja Elena Auglienė (mob. 8 645 22 458, el. p. [email protected]), patarėja Danguolė Sužiedėlytė (mob. 8 687 72 136, el. p. [email protected]), patarėja Renata Gagienė (mob. 8 695 41 940, el. p. [email protected]), patarėja Valentina Tuskenytė (mob. 8 695 86 821, el. p. [email protected]), Atliekų politikos grupės (vadovė – Vilma Slavinskienė, mob. 8 698 75 027, el. p. [email protected]) patarėja Aistė Rakauskienė (mob. 8 696 80 518, el. p. aiste.rakauskienė@am.lt), Miškų politikos grupės (vyresn. patarėjas, laikinai vykdantis grupės vadovo funkcijas, Donatas Vaikasas, mob. 8 696 49 889, el. p. [email protected]) patarėja Zita Bitvinskaitė (mob. 8 646 89 813, el. p. [email protected]), vyresn. patarėjas Zbignevas Glazko (mob. 8 696 77 066, el. p. [email protected]), Klimato politikos grupės (vadovė – Vilija Augutavičienė, mob. 8 686 17 484, el. p. [email protected]) vyresn. patarėja Stasilė Znutienė (mob. tel. +370 696 51 357, el. p. [email protected]), Lietuvos transporto saugos administracijos (direktoriaus pavaduotojas – Tomas Kolendo, mob. 8 615 218 73, el. p. [email protected]) Teisės ir rizikų valdymo skyriaus patarėja Vaida Rukienė, mob. 8 688 15 190, el. p. [email protected], Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Teisės ir personalo skyriaus (vedėjas – Algirdas Sereika, tel. 8 5 239 1229, el. p. [email protected]) patarėja Dalia Žalalytė tel.
8 5 239 1356, el. p. [email protected].). 3. Kaip teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai ANK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nežymius Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus gali būti skiriama minimali bauda – 10 eurų. ANK 12 straipsnis numato, kad už mažai pavojingas veikas pareigūnas, turintis teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Tačiau ANK 291 straipsnis nenurodytas ANK 12 straipsnyje, kuris numato, kokiuose ANK straipsniuose numatyti pažeidimai traktuojami kaip mažai pavojinga veika, dėl to aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai privalo net ir esant nereikšmingam pažeidimui pradėti administracinio nusižengimo teiseną. ANK 29 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimą kaip administracinio poveikio priemonę ir jos taikymo aspektus. Į šį straipsnį neįtraukti 284, 285, 303, 304², 309 straipsniai ir jų dalys, todėl kontroliuojančios institucijos pareigūnas, nustatęs pažeidimą pagal minėtus straipsnius, negali 29 straipsnio nuostatų pritaikyti praktikoje. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo (pagal ANK – tai fizinio asmens) nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Kadangi šio straipsnio 4 dalyje nenurodyti ANK 284, 285, 303, 304², 309 straipsniai ar jų dalys, kuriais vadovaudamasis pareigūnas galėtų ne tik taikyti baudą už pažeidimus, bet ir konfiskuoti turtą, priklausantį ne pažeidimą padariusiam asmeniui, šia nuostata pasinaudoti negalima.
ANK 235, 239 ir 242 straipsniuose nustatytos baudos už veiklos vykdymą neatlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ar atrankos dėl PAV arba neturint ūkinei veiklai ar objektui naudoti reikiamo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo, veiklą vykdant neįregistravus OTN įrenginio, kai pagal AAĮ toks įrenginys turi būti įregistruotas, yra neadekvačiai mažos, palyginti su juridiniams asmenims taikomomis baudomis, įtvirtintomis AAĮ už tokio paties pobūdžio pažeidimą. Dabar už neteisėtą teršalų išmetimą į aplinkos orą be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai šis privalomas, pagal 242 straipsnio 2 dalį bauda fiziniam asmeniui siekia nuo 120 iki 580 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1450 eurų, ANK 235 straipsnio 4 dalyje nustatytos baudos už veiklos vykdymą, pvz., neturint aplinkosauginio leidimo ar pažeidžiant šio leidimo sąlygas, taip pat neatlikus planuojamos ūkinės veiklos vertinimo arba atrankos dėl PAV, fiziniam asmeniui siekia – nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1700 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų. 239 straipsnyje nustatytos baudos už neteisingos informacijos, reikalingos atrankos dėl PAV išvadai arba PAV sprendimui priimti, viršutinė riba yra tokio pat dydžio, t. y. 140 eurų, nors pažeidimų mastas ir poveikis aplinkai labai skiriasi.
Atkreiptinas dėmesys, kad didesnio masto ūkinėms veikloms arba veikloms, kurios dėl savo pobūdžio galėtų sukelti didesnį neigiamą poveikį aplinkai, vadovaujantis ES ir nacionaliniais teisės aktais, privaloma atlikti PAV ir gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimą, tuo tarpu mažesnio masto ūkinėms veikloms arba veikloms, kurių poveikis aplinkai dėl jų pobūdžio tikėtina galėtų būti mažesnis, privaloma atlikti atranka dėl PAV ir gauti taršos leidimą. Šioms veikloms nustatomos priemonės poveikiui išvengti ar sumažinti, leidimuose nustatomos specialios sąlygos. Mažiausią įtaką ir žalą galinčioms daryti priskirtinos veiklos, kurioms nereikia atlikti PAV ar atrankos dėl PAV procedūrų, nereikia gauti TIPK ar taršos leidimo, tačiau jas vykdant privaloma užtikrinti, kad jų poveikis aplinkai neviršytų leistino pagal aplinkosauginius standartus ir normatyvus. Atsižvelgiant į galimą skirtingą poveikį aplinkai ir žalą, tikslinga diferencijuoti baudas už skirtingų procedūrų neatlikimą, veiklą be leidimo ar pažeidžiant leidimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai gali būti „teigiamas“, t. y. kad ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, todėl ją galima vykdyti, ir „neigiamas“, t. y. kad ūkinė veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų ar daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl jos negalima vykdyti, bauda skiriama ir už tai, kad veikla vykdoma neatlikus PAV ir neturint sprendimo, ir atlikus PAV, bet gavus „neigiamą“ sprendimą.
Be to, ANK numatyta atsakomybė fiziniams asmenims tik už veiklos vykdymą neįregistravus ONT įrenginio (t. y. neturint leidimo), o AAĮ 55 straipsnyje nustatyta juridinių asmenų atsakomybė apima ir veiklos vykdymą neįregistravus OTN įrenginio, ir OTN įrenginio registracijos duomenų pateikimą neturint teisės jų pateikti AAĮ 19³ straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais. ANK 236 straipsnyje nustatyta atsakomybė, tik jei ūkio subjekto aplinkos monitoringo tyrimai ar matavimai atlikti neakredituotose teisės aktų nustatyta tvarka ar neturinčiose teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo laboratorijose. Pagal ANK 236 straipsnio 3 dalį, atsakomybė už tai, kad kompetentingoms institucijoms ar visuomenei pateikiami ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenys, gauti laboratorijoje, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo: „laboratorijos, atliekančios taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) matavimus ir tyrimus ir (ar) imančios ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti, turi turėti leidimus arba būti akredituotos kaip atitinkančios standartą LST EN ISO/IEC 17025“, nenumatyta. ANK 247 straipsnis.
ANK 247 straipsnis. ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už ūkinės veiklos vykdymą, objektų naudojimą nesilaikant šiuose leidimuose nustatytų sąlygų, o ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatyta atsakomybė už atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, atliekų apdorojimo veiklą vykdančios įmonės, įmonės, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik turėdamos leidimus[⁵] ir atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris yra neatsiejama leidimo dalis[⁶]. AAĮ nustatyti leidimai – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas – šią veiklą planuojančioms vykdyti įmonėms išduodami aplinkos ministro nustatyta tvarka. 2020-07-17 įsigaliojus aplinkos ministro įsakymais[⁷] patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – TIPK taisyklės) ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taršos taisyklės) pakeitimams, TIPK taisyklių 68¹.4 papunktyje ir Taršos taisyklių 57.4 papunktyje nurodyti atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikti duomenys ir (ar) informacija laikomi leidimo sąlygomis. Nustačius atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nesilaikymo faktą (pažeidimą), pagal dabar galiojančias ANK nuostatas gali būti taikoma ir ANK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyta bauda, ir ANK 247 straipsnio 30 dalyje nurodyta bauda, kadangi atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodyti duomenys ir (ar) informacija yra leidimo sąlygos.
ANK 260 straipsnyje nustatyta atsakomybė tik už srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, bet nenumatyta atsakomybė už mėšlo tvarkymo reikalavimų pažeidimus, o Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 64 straipsnyje nustatyta juridinių asmenų atsakomybė apima ir mėšlo, ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus. ANK 271, 276 straipsniai. Už Leidimų kirsti mišką tvarkos aprašo reikalavimų pažeidimus taip pat už Miško kirtimų taisyklėse nustatytų reikalavimų nesilaikymą, kertant mišką ir medieną ištraukiant draudžiamu tai daryti metu, nenustatytos baudos ir (ar) ekonominės sankcijos. Taip sudaromos prielaidos ir sąlygos nesilaikyti šių reikalavimų, o vykdant šią veiklą draudžiamu metu padaroma žala miškuose perintiems paukščiams ir kitiems gyviems organizmams. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodyta, kad dalis pranešimų apie ketinimą kirsti mišką registruojama netikrinant juose pateiktos informacijos. Miško savininkas, teikdamas pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, privalo pateikti teisingą informaciją bei duomenis ir įsipareigoti vykdyti miško kirtimus laikantis pranešime nurodytų sąlygų. Dabar įgijus teisę kirsti mišką pagal pateiktus klaidingus duomenis atsakomybė nenumatyta, tad pasinaudojus situacija, kad pateikta informacija ir duomenys netikrinami, gali atsirasti tuo piktnaudžiaujančių.
ANK 276 straipsnyje nustatytos baudos už miško įveisimo ir atkūrimo reikalavimų nesilaikymą, už miško neatkūrimą per Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytus terminus, taip pat už miško dauginamosios medžiagos nuostatų pažeidimą yra per mažos ir neadekvačios pagal miškui atsodinti patiriamas išlaidas. Baudos dydis fiziniam asmeniui už miško atkūrimo ir įveisimo reikalavimų pažeidimą siekia nuo 80 iki 120 eurų, o juridinių asmenų vadovams nuo 120 iki 150 eurų. Panašaus dydžio baudos nustatytos ir už dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų nesilaikymą – fiziniam asmeniui siekia nuo 30 iki 60 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 60 iki 120 eurų. Neatkūrus miško per Miškų įstatyme nurodytus terminus, taikoma bauda asmeniui už kiekvieną neatkurtą miško hektarą – 300 eurų, bet ne didesnė negu 6000 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 440 eurų už kiekvieną hektarą, bet ne didesnė negu 6000 eurų. Tokios sumos neadekvačios ir neatitinka dabartinių miško atkūrimo sąnaudų ir nepadengia patiriamų išlaidų, todėl neatgraso nuo pažeidimų darymo. ANK 281, 284, 285, 303, 304² straipsniai ANK 281 straipsnis nustato baudas už Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, kitų želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta atsakomybė tiek už Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimą, tiek už Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimą, tiek už Sodmenų kokybės reikalavimų, želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių, Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimus.
Pagal dabartinį reglamentavimą, baudas už šiame straipsnyje, įskaitant šio straipsnio 6 dalį, nustatytus pažeidimus gali skirti ir policija, ir savivaldybių įgalioti asmenys, ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai. ANK 284 straipsnis reglamentuoja sankcijas už laukinės augalijos išteklių naudojimą, prekybą laukiniais augalais, svetimžemių augalų ir grybų rūšių įvežimą, svetimžemių laukinių augalų įkurdinimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, ir už kitus su laukinių augalų išteklių naudojimu susijusius pažeidimus. Dabar nustatytas baudos dydis už laukinės augalijos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus yra nuo 10 iki 30 eurų, tai yra simbolinė bauda, todėl pažeidimų skaičius nemažėja. Baudos taikomos pagal šį straipsnį už svetimžemių laukinių augalų įvežimo, įkurdinimo reikalavimų nesilaikymą, už dauginti skirtų laukinių augalų, jų sėklų, daigų, sodinių, ūglių, taip pat grybienos išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką pažeidžiant nustatytą tvarką siekia nuo 30 iki 50 eurų. ANK 285 straipsnis numato sankcijas už saugomų augalų ir grybų neteisėtą naudojimą ir saugomų rūšių laukinių augalų ir grybų augaviečių sunaikinimą. Asmenys už neteisėtą saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą pirmiausia įspėjami ir tik tada taikoma bauda nuo 30 iki 300 eurų. Bauda už saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų augaviečių sunaikinimą yra nuo 110 iki 300 eurų.
ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus yra 10 eurų, ji net tris kartus mažesnė už mėgėjų žvejybos leidimo kainą, kuri yra 30 eurų metams, kas dar mažiau skatina (motyvuoja) žvejus mėgėjus nenusižengti. Atsižvelgus į tai, kad baudos dydis mažesnis už žvejybos leidimo kainą, tai neskatina asmenų įsigyti žvejybos leidimų, neatgraso nuo kitų Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimų. ANK 291 straipsnio 4 dalyje nustatyta bauda (nuo 120 iki 300 eurų) už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojus draudžiamus žvejybos įrankius ar žvejojant draudžiamu būdu, neatitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos administracinės nuobaudos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar skatinti nusižengimus jau padariusius asmenis nekartoti nusižengimų. ANK 291 straipsnio 6 dalyje numatytos sankcijos už neteisėtą žvejybos įrankių, kuriuos draudžiama naudoti pagal teisės aktus, gaminimą, realizavimą, įsigijimą ar laikymą neefektyvios. Bauda, nustačius tokį pažeidėją, prasideda nuo 60 eurų, o surašius administracinių nusižengimų (AN) protokolą su administraciniu nurodymu sudaro tik 30 eurų. ANK 291 straipsnio 6 dalyje ir ANK 293 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta atsakomybė už neteisėtą žvejybos įrankių gaminimą, realizavimą ar pardavimą ir įsigijimą. Už tuos pačius pažeidimus nustatytos skirtingos baudos skirtinguose ANK straipsniuose, tai kelia daug nesusipratimų, ginčų ir leidžia interpretuoti jų taikymą. ANK 293 straipsnyje numatyta atsakomybė už ne mėgėjų žvejybos įrankių gaminimo, pardavimo, įsigijimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už ne mėgėjų žvejybos įrankių gaminimo, pardavimo, įsigijimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 1, 3, 4 dalyse numatytus pažeidimus, nors kitose šio straipsnio dalyse atsakomybė už 1 dalyje įvardytus pažeidimus taip pat nenumatyta. Dėl šios techninės klaidos už padarytus pažeidimus, nustatytus šio straipsnio 1 dalyje, atsakomybė netaikoma. ANK 293 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už neteisėtą ne mėgėjų žvejybos įrankių įsigijimą privaloma skirti žvejybos įrankių konfiskavimą. Tačiau už ne mėgėjų žvejybos įrankių neteisėtą gaminimą ar pardavimą žvejybos įrankių konfiskavimas nenumatytas. ANK 295 straipsnyje nustatytos skirtingo dydžio baudos už verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus ir už verslinės žvejybos jūroje tvarkos pažeidimus. Baudos už verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus siekia nuo 20 iki 70 eurų, tai tris kartus mažiau nei baudos už verslinės žvejybos pažeidimus jūrų vandenyse, kurios siekia nuo 60 iki 300 eurų. Neadekvačiai mažos baudos nustatytos ir už verslinės žvejybos vidaus vandenyse šiurkštų pažeidimą – nuo 170 iki 350 eurų.
Pagal Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą, šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais laikoma žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, žuvų, kurių žvejyba visiškai arba tuo metu uždrausta, gaudymas ir panašūs pažeidimai, kurie iš esmės yra tolygūs nelegaliai žvejybai, o nustatytos baudos dabar mažesnės už baudas, nustatytas už limituotos mėgėjų žvejybos tvarkos pažeidimus, – nuo 250 iki 550 eurų, nors žala žuvų ištekliams, nesilaikant verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir šiurkščiai juos pažeidžiant, gali būti padaryta kur kas didesnė, nei pažeidus limituotos mėgėjų žvejybos reikalavimus vykdant žvejybą mėgėjų žvejybos įrankiais. ANK 303 straipsnyje nustatytos baudos už neteisėtą laukinės gyvūnijos išteklių naudojimą ir disponavimą jais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos, įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą yra įspėjimas, o tik po to taikoma bauda nuo 30 iki 150 eurų. Kiek didesnės baudos taikomos už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos, įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, arba neteisėtą šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimą, žalojimą ar naudojimą – nuo 60 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 120 iki 600 eurų. ANK 304 straipsnyje asmenims už laukinių gyvūnų gyvenamosios aplinkos, dauginimosi sąlygų ir migracijos kelių apsaugos reikalavimų pažeidimus arba laukinių gyvūnų sunaikinimą ūkinės veiklos metu nustatytos baudos – nuo 14 iki 30 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 40 iki 90 eurų.
Nedaug didesnės ir baudos už saugomų rūšių gyvūnų radaviečių apsaugos reikalavimų pažeidimus – nuo 100 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems asmenims – nuo 140 iki 600 eurų. Baudos už panašaus pobūdžio, kaip reglamentuota ANK 304 straipsnyje, nusižengimus, t. y. už laukinių gyvūnų gyvenamosios aplinkos, dauginimosi sąlygų ir migracijos kelių apsaugos reikalavimų pažeidimus, nustatytos ir kitame ANK 303 straipsnyje, todėl prasminga jas būtų sujungti į vieną 303 straipsnį. ANK 304² straipsnyje nustatytos sankcijos už invazinių rūšių neteisėtą naudojimą ir valdymo priemonių nevykdymą – invazinių rūšių laikymą, auginimą, veisimą, mainymą, vežimą, pateikimą rinkai, tyčinį paleidimą į aplinką ar introdukciją. Atsakomybė fiziniams asmenims nustatyta neįvertinus šio pažeidimo keliamų ilgalaikių pasekmių, grėsmės esamoms augalų ir gyvūnų rūšims ir išteklių bei valstybės finansų, kurių reikės pažeidimo sukeltoms pasekmėms suvaldyti ir invazinėms rūšims naikinti. Dabartinės baudos už invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymą siekia nuo 30 iki 100 eurų, juridinių asmenų vadovams bei kitiems asmenims – nuo 60 iki 200 eurų, to nepakanka, kad būtų laikomasi nustatytų reikalavimų. Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitoks naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką, užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 400 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.
Invazinių rūšių pateikimas rinkai, tyčinis paleidimas į aplinką ar tyčinė introdukcija pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 500 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1500 eurų. ANK 309 straipsnyje nustatyta fizinių asmenų atsakomybė už F-dujų ir jų mišinių, jų turinčių gaminių ir įrangos tvarkymo reikalavimų pažeidimą pagal nusižengimų pobūdį. Už nusižengimus, susijusius su aplaidžiu duomenų rinkimu, kaupimu ir saugojimu apie F‑dujų ir jų mišinių pripildytoje įrangoje esantį F-dujų ir jų mišinių kiekį ir rūšį, montavimo, techninės priežiūros, aptarnavimo ir įrangos šalinimo metu papildytą ar surinktą kiekį, pakartotinai panaudotą arba regeneruotą kiekį, ar reikalavimo dėl informacijos apie šios įrangos montavimą, aptarnavimą, techninę priežiūrą, remontą ar eksploatacijos nutraukimą atlikusį fizinį ar juridinį asmenį, apie šios įrangos tikrinimo dėl galimo nuotėkio, nuotėkio aptikimo sistemų tikrinimo datas ir rezultatus, informacijos apie F-dujų ir jų mišinių surinkimo ir pašalinimo priemones bei reikalavimo, sukurti informacijos apie F-dujų įsigyjančius asmenis įrašus ir juos tvarkyti bent penkerius metus nevykdymą, nustatyta bauda – nuo 150 iki 300 eurų.
Už nusižengimus, susijusius su informacijos apie gaminamas, teikiamas rinkai, importuojamas, eksportuojamas, naudojamas, surenkamas, recirkuliuojamas, regeneruojamas, suardomas F-dujas ir jų mišinius bei informacijos apie eksploatuojamos F-dujų ir jų mišinių turinčios įrangos nepateikimu Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos institucijoms, šios informacijos nuslėpimu ir (arba) iškraipymu, taikoma bauda nuo 200 iki 300 eurų. Panašaus dydžio bauda – nuo 150 iki 450 eurų – taikoma už F-dujų ir jų mišinių išleidimą į atmosferą, kai tai techniškai nebūtina, naudojant F-dujas ir jų mišinius pagal paskirtį. Už nusižengimus, susijusius su F-dujų ir jų mišinių turinčių gaminių ir įrangos pateikimu rinkai ir (arba) importą pažeidžiant ženklinimo reikalavimus, taikoma bauda nuo 300 iki 700 eurų. Už nusižengimus, susijusius su reikalavimų turėti licencijas ir darbuotojų kompetencijas įrodančius dokumentus ir su F-dujų ir jų mišinių prekybos reikalavimų pažeidimu, taikomos baudos nuo 300 iki 450 eurų.
Už nusižengimus, susijusius su nuotėkio tikrinimo reikalavimais, įrangos, turinčios gedimų, užpildymu ar eksploatavimu, medžiagų surinkimu, taikoma bauda nuo 450 iki 700 eurų. Už nusižengimus, susijusius su F-dujų ir jų mišinių naudojimo būdų ar leidžiamo naudoti kiekio pažeidimais, F-dujų ar jų mišinių turinčių gaminių ir įrangos pateikimo rinkai ir (arba) importo reikalavimų pažeidimu, F-dujų ar jų mišinių turinčių gaminių ir įrangos teikimu Europos Sąjungos rinkai neturint teikimo rinkai kvotos, taikoma bauda nuo 400 iki 3000 eurų. Pažeidimų dėl F-dujų ir jų mišinių naudojimo reikalavimų nesilaikymo išlieka daug. 2021 m., palyginti su 2020 m., jų buvo sumažėję nuo 32 iki 12, tačiau 2022 m. vėl padaugėjo iki 15. Darytina išvada, kad baudos neadekvačios pagal padarytą nusižengimą ir gaunamą naudą, todėl būtų tikslinga baudos dydį diferencijuoti pagal pažeidimo mastą ir jo daromą žalą aplinkai, susieti su gaunamu pelnu. ANK 356 straipsnis – numato atsakomybę už pažeidimus statybos srityje, tačiau šiame straipsnyje numatytos baudos netaikomos už tuos statybos srityje padarytus pažeidimus už kuriuos atsakomybė numatyta 235 straipsnio 3 ir 4 dalyje. ANK 440 straipsnyje numatyta atsakomybė už motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo reikalavimų nesilaikymą, tačiau nenustatyta atsakomybė už transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų kokybės reikalavimų nesilaikymą, todėl, vykdant paslaugų teikimo reikalavimų kontrolę, užfiksavus (nustačius) pažeidimų nėra galimybės skirti baudą. ANK 505 straipsnis.
ANK 505 straipsnis. Šiuo metu nenumatyta atsakomybė už teisėtų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių reikalavimų nevykdymą, todėl didėja konfliktinių situacijų tikimybė tikrinant asmenų dokumentus, mažėja neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos efektyvumas ir pan. ANK 589 straipsnis numato, kurios institucijos ar jų įgalioti pareigūnai turi teisę atlikti administracinius veiksmus patraukiant administracinėn atsakomybėn asmenis už pažeidimus numatytus ANK straipsniuose. Dabar ANK 589 straipsnio 31 ir 40 punktuose nėra ANK straipsnių ar jų dalių, kuriais ANK projektas pildomas. Norint, kad institucijų pareigūnai ar įgalioti asmenys turėtų teisę atlikti administracinę teiseną, surašyti protokolą, reikia ANK 589 straipsnio 31 ir 40 punktus papildyti atitinkamais straipsniais ir jų dalimis. Pagal ANK 589 straipsnio 30 punktą, 345 straipsnyje numatytus pažeidimus už ūkinių gyvūnų veislininkystės reikalavimų pažeidimus tiria ir protokolus surašo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba) pareigūnai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 1005 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 940 „Dėl kompetentingų institucijų paskyrimo ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje“ pakeitimo“ nuo 2024 m. vasario 16 dienos norminių aktų ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje priežiūros funkcijas atlieka Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra). Vadovaujantis šiais pakeitimais, Agentūra išduos leidimus teikti ūkinių gyvūnų veislininkystės paslaugas bei atliks ūkinių gyvūnų veislininkystės paslaugų teikėjų priežiūrą, atlikdama patikrinimus ir patikrinimų rezultatus perduodama Tarnybai, o Tarnyba pagal Agentūros pateiktus patikrinimų rezultatus pradės administracinių nusižengimų teiseną, atlikdama administracinių nusižengimų tyrimą ir surašydama administracinių nusižengimų protokolus.
Esant šiam reglamentavimui, konkretaus teisės aktų ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje pažeidimo tyrimą vykdys dvi institucijos. Pagal ANK 589 straipsnio 23 punktą, 348 straipsnyje numatytus pažeidimus tiria ir protokolus surašo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų pareigūnai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį (2023 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XIV-2069 redakcija), žemės ūkio ministro 2023 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 3D-519 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą ir Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą“ 1 punktu, melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą nuo 2024 m. sausio 1 d. atlieka Agentūra. Pagal ANK 589 straipsnio 31 punktą už pažeidimus, numatytus 281 straipsnio 6 dalyje, dėl sodmenų kokybės reikalavimų, želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklėse nustatytų reikalavimų nesilaikymo tiria ir protokolus surašo ir savivaldybių administracijų įgalioti pareigūnai, ir policija, ir aplinkos apsaugos pareigūnai.
Toks funkcijų išskaidymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų efektyvumo ir proporcingumo principų. Muitinės departamento pareigūnai turi teisę atlikti administracinius veiksmus patraukiant administracinėn atsakomybėn asmenis už pažeidimus, numatytus 284 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 285 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 304² straipsnio 2 dalyje, 309 straipsnio 6 ir 9 dalyse. AAĮ nustatyta atsakomybė juridiniams asmenims. AAĮ 1 straipsnyje nurodyta, kad kitos AAĮ vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme. AAĮ 2 straipsnyje apibrėžiama įstatymo, kuriuo įtvirtintas turto konfiskavimo institutas, paskirtis, tačiau jis, kaip viena iš poveikio priemonių, netaikomas už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. AAĮ 37 straipsnis numato, kokios institucijos vykdo kontrolę ir skiria baudas juridiniams asmenims pagal AAĮ straipsniuose nustatytus pažeidimus.
Dabar AAĮ juridiniams asmenims atsakomybė už F-dujų teikimo rinkai (įvežimo, išvežimo) reikalavimų pažeidimą, neteisėtai paruoštos medienos ir iš jos pagamintų medienos produktų pateikimą rinkai, genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vežimą per Lietuvos Respublikos teritoriją, ar išvežimą iš Lietuvos Respublikos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taip pat prekybą laukiniais augalais ar grybais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant laukinių augalų ar grybų prekybą reglamentuojančius teisės aktus, prekybą saugomomis rūšimis, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus, prekybą laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų, pažeidžiant prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus, invazinių rūšių įvežimą į Lietuvos Respubliką, išvežimą iš Lietuvos Respublikos, vežimą per Lietuvos Respublikos teritoriją ar pateikimą rinkai pažeidžiant nustatytus reikalavimus, nenustatyta. AAĮ 47 straipsnis nustato, kada ir už kokius šiame įstatyme nustatytus pažeidimus galima taikyti rašytinį įspėjimą. Kadangi juridinių asmenų atsakomybė už pažeidimus gyvosios gamtos srityje nenustatyta, tai nėra poreikio ir galimybės taikyti tokias sankcijas. Skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją kaip numatyta AAĮ 51 straipsnyje, prie sunkinančių aplinkybių neišskiriama padaryta žala aplinkai, pažeidimas, padarytas siekiant ekonominės naudos, ar pakartotinai padarytas pažeidimas.
AAĮ 57 straipsnyje atsakomybė numatyta ūkio subjektui už neteisingų ar suklastotų monitoringo duomenų pateikimą ar nepateikimą, metinių aplinkos monitoringo ataskaitų kompetentingoms institucijoms nepateikimą, tačiau už ūkio subjekto monitoringo, kurį privaloma vykdyti pagal tai reglamentuojančius teisės aktus, nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsakomybė nenumatyta. AAĮ 72, 73 straipsniuose reglamentuojama juridinių asmenų atsakomybė už nustatyto kiekio nepavojingų (72 straipsnis) ir pavojingų (73 straipsnis) atliekų išmetimą į jūrą. AAĮ 78, 79 straipsniuose numatyta atsakomybė už nustatyto kiekio nepavojingų (78 straipsnis) ir pavojingų (79 straipsnis) atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės. AAĮ 90, 91 straipsniuose numatyta atsakomybė už nustatyto kiekio nepavojingų (90 straipsnis) ir pavojingų (91 straipsnis) atliekų išmetimą į aplinką. Minimuose straipsniuose pažeidimo padarymo įrankio ir priemonės konfiskavimas nenumatytas. Įtvirtinant šią poveikio priemonę siekiama atgrasinti juridinius asmenis nuo pažeidimų darymo. AAĮ 114 straipsnyje atsakomybė juridiniams asmenims numatyta už požeminio vandens gręžinių, geoterminių gręžinių ir angliavandenilių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimus, tačiau nenumatyta atsakomybė už šias veikas, kai juridinis asmuo požeminį vandens gręžinį, geoterminių gręžinių sistemą ar angliavandenilių gręžinį naudoja neįregistravęs jo Žemės gelmių registre.
AAĮ 116 straipsnis numato atsakomybę už apvalios medienos matavimo tvarkos pažeidimus, tačiau nepaminėta atsakomybė už apvalios medienos apskaitos ir ženklinimo tvarkos reikalavimų nesilaikymą. AAĮ 117 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą miško žemėje, tačiau nenumatytas pažeidimo priemonių ar įrankių konfiskavimas ar iškirstos medienos ar iš to gautų pajamų konfiskavimas. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (toliau – AARPĮ) 3 straipsnio 4 punkte numatyta, kad šios programos lėšas sudaro (vienas iš šaltinių) lėšos, išieškotos už aplinkai ir valstybiniams gamtos ištekliams padarytą žalą pažeidus aplinkos apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir (ar) jų įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau nenumatyta, kad lėšos realizavus konfiskuotą turtą ar neteisėtai gautas pajamas taip pat yra naudojamos AARPĮ nustatytoms priemonėms finansuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama ANK ir AAĮ projektais siūlomi pakeitimai:
1Siekiant efektyviau paskirstyti pareigūnų darbo laiką ir sumažinti naštą teismų institucijoms, siūloma papildyti ANK 12 straipsnį, numatant, kad ir už ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas esant nereikšmingam nusižengimui būtų galima netraukti asmens administracinėn atsakomybėn, užtektų pareikšti jam žodinę pastabą. Šios nuostatos atsiradimas suteiks teisę pareigūnams netaikyti baudos, jei veika traktuotina kaip mažai pavojinga, ir leis išvengti ginčų bei teisminių procesų. 2.
2Siūloma ANK 29 straipsnio 4 dalį papildyti 284, 285, 303, 304² ir 309 straipsniais ir jų atitinkamomis dalimis, kad kontroliuojančios institucijos pareigūnai galėtų vadovautis šio straipsnio nuostatomis praktikoje, taikydami papildomas ir veiksmingesnes atgrasymo priemones – turto ar įrankio, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, konfiskavimą ir taip sumažinti rizikas jį panaudoti kitam pažeidimui ar tęsti neteisėtą veiką. Tokių priemonių taikymas leis išvengti arba sumažins pasikartojimo atvejų, taip pat leis išvengti piktnaudžiavimo, kai turtas priklauso ne pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui. Ši priemonė skatintų nenusižengti, o svarbiausia – būtų panaikinta spraga, kuria pasinaudoję asmenys gali išvengti atsakomybės. Papildžius ANK 29 straipsnio 4 dalį 284, 285, 304² ir 309 straipsniais ir jų atitinkamomis dalimis, Muitinės departamento pareigūnai galės atlikti veiksmus – konfiskuoti turtą, pažeidimo padarymo įrankį, neteisėtai įgytus laukinius augalus, gyvūnus ir invazines rūšis, taip pat F-dujomis užpildytą įrangą. Atsižvelgus į Muitinės departamento pastabas ir į tai, kad naujai patvirtintame F-dujų Reglamente (ES) 2024/573 pateikta sąvoka „pateikimas rinkai" apima ir muitinės procedūras, t. y. importą ir eksportą, todėl šiuo atveju nebūtina rašyti žodį „importas“. Pakeitimai dėl atsakomybės sugriežtinimo leistų sumažinti Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių bei Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, kai asmenys įsigyja draudžiamus įsigyti ir laikyti gyvūnus, nesilaiko laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų ir t. t., pažeidimų. 3.
3Siūloma ANK 235 straipsnį pakeisti, atskiromis straipsnio dalimis išskiriant skirtingas veikas, užtraukiančias atsakomybę, ir diferencijuojant baudų dydžius pagal pažeidimo mastą ir sukeliamas pasekmes aplinkai:
Atsižvelgus į tai, kad PAV privalomas tik didesnio masto arba dėl savo pobūdžio reikšmingesnį neigiamą poveikį aplinkai galinčioms sukelti ūkinėms veikloms, tačiau statybos etapu galimas poveikis aplinkai paprastai yra mažiau reikšmingas nei vėlesniais ūkinės veiklos vykdymo etapais, bet šiuo metu galiojanti bauda yra maždaug du kartus mažesnė, nei už ūkinės veiklos vykdymą neturint TIPK arba „teigiamo“ PAV sprendimo, todėl siūloma baudą už šį pažeidimą didinti apie 4,5 karto – proporcingai galimai žalai dėl pažeidimo;
Baudas už šiuos nusižengimus siūloma didinti apie 2 kartus, atsižvelgus į tai, kad atranka dėl PAV privaloma ir taršos leidimas yra išduodamas, OTN įrenginys įregistruojamas mažesnio masto arba mažesnį neigiamą poveikį aplinkai galinčiai sukelti ūkinei veiklai;
Atsižvelgus į tai, kad atranka dėl PAV privaloma mažesnio masto arba dėl savo pobūdžio mažiau reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai galinčiai sukelti ūkinei veiklai, ir statybos etapu galimas poveikis aplinkai paprastai yra mažiau reikšmingas nei vėlesniais ūkinės veiklos vykdymo etapais, bet šiuo metu galiojanti bauda yra maždaug du kartus mažesnė, nei už ūkinės veiklos vykdymą neturint taršos leidimo, siūloma baudą už šį pažeidimą didinti apie 3 kartus – proporcingai galimai žalai dėl pažeidimo;
Baudą už TIPK leidime nustatytų sąlygų nesilaikymą siūloma didinti apie 1,5 karto, įvertinus tai, kad ūkio subjektas veikia legaliai, todėl už nukrypimus nuo TIPK leidime nustatytų sąlygų atitinkamai taikytina bauda yra didinama mažiau ir yra pagrįstai mažesnė nei vykdant veiklą be leidimo, kai jis yra privalomas;
Įvertinus tai, kad taršos leidimas yra išduodamas smulkesniems objektams, kurių daromas poveikis aplinkai ne toks reikšmingas kaip didelių objektų, todėl siekiant išlaikyti proporcingumo principą baudos dydis atitinkamai didinamas apie 1,2 karto;
Siekiant atsakomybės proporcingumo, mažesnės baudos taikomos fiziniam asmeniui, o didžiausios juridinio asmens vadovui;
OTN įrenginio registracijos duomenis pateikęs asmuo įgyja teisę vykdyti veiklą kitą dieną po OTN įrenginio registracijos duomenų pateikimo arba nuo OTN įrenginio registracijos duomenų pateikimo formoje nurodytos dienos), siekiant atgrasyti asmenis teikti duomenis įregistravimui nepašalinus priežasčių, lėmusių įrenginio išregistravimą (tokiu būdu siekiant užkirsti kelią jau kitą dieną vėl vykdyti veiklą), – siūlomas baudų dydis tolygus baudai, skiriamai už veiklos vykdymą neįregistravus OTN įrenginio, kai pagal teisės aktus OTN įrenginys privalo būti įregistruotas. ANK 235 straipsnio nuostatas siūloma papildyti numatant fizinių asmenų atsakomybę už ONT įrenginio registracijos duomenų pateikimą neturint teisės juos pateikti AAĮ 19³ straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, nustatant fiziniam asmeniui baudą nuo 825 iki 1175 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 2050 iki 2950 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1450 iki 2050 eurų. Šiuo ANK 235 straipsnio pakeitimu siekiama suderinti nuostatas su Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio nuostatomis, kuriose juridiniams asmenims jau yra nustatyta atsakomybė ir už veiklos vykdymą neįregistravus įrenginio, ir už įrenginio registracijos duomenų pateikimą neturint teisės juos pateikti Aplinkos apsaugos įstatymo 19³ straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, todėl analogiškai turėtų būti nustatyta atsakomybė už šiuos pažeidimus ir fiziniams asmenims. Siekiant, kad baudos dydis būtų proporcingas pažeidimo mastui, siūloma perskaičiuoti ir diferencijuoti ANK 239 straipsnyje nustatytas baudas už neteisingos informacijos, reikalingos priimti sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau – PAV sprendimas) arba atrankos dėl PAV išvadai, pateikimą. Be to, 235 ir 239 straipsniais siekiama tinkamai įgyvendinti 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (kodifikuota redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, 10a straipsnį „Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.“ Atsižvelgiant į tai, kad ANK 239 straipsnyje nustatytos baudos nuo 30 iki 140 eurų asmenims ir nuo 140 iki 600 eurų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims yra labai mažos ir negali būti laikomos atgrasančiomis, siūloma, pateikus neteisingą informaciją, reikalingą atrankos išvadai priimti, ją nustatyti 2-3 kartus didesnę, o PAV dokumentų atveju, atsižvelgiant į tai, kad planuojama ūkinė veikla, kuriai privaloma atlikti PAV, gali daryti reikšmingesnį poveikį aplinkai, 5 kartus didesnę. Be to, siekiama suderinamumo ir analogijos su AAĮ, kuriame pakeitimai dėl atsakomybė už šiuos nusižengimus – už neteisingos informacijos pateikimą PAV proceso metu, priimti 2020 m. Atsižvelgus į tai, kad pasikeitė sąvokos Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, siekiant teisės aktų suderinamumo jos atitinkamai suvienodinamos ir ANK projekte. 4. Projektu patikslinama ANK 236 straipsnio 3 dalis, numatant, kad atsakomybė būtų taikoma, jei ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenys, gauti laboratorijose, neatitinkančiose Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, pateikiami kompetentingoms institucijoms ir (ar) visuomenei.
Aplinkos monitoringo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laboratorijos, atliekančios taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) matavimus ir tyrimus ir (ar) imančios ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti, turi turėti leidimus vykdyti šią veiklą arba būti akredituotos kaip atitinkančios standartą LST EN ISO/IEC 17025 konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti. Tai svarbu, nes pagal šiuos duomenis kompetentingos institucijos vertina ūkio subjekto veiklos atitikimą nustatytiems aplinkos apsaugos normatyvams ir (ar) standartams, tikrina sumokėtų mokesčių už aplinkos teršimą teisingumą ar pan., taip pat duomenis teikia visuomenei, todėl jei nėra atsakomybės už šių reikalavimų nesilaikymą, ūkio subjektai gali naudotis šia spraga ir rinktis pigesnį, bet duomenų teisingumo bei matavimo tikslumo neužtikrinantį variantą, kas gali vesti prie klaidingų išvadų ir neatitinkančių tikrosios situacijos sprendimų. Tikslas – išvengti atvejų, kai ūkio subjektai dėl finansinių priežasčių naudojasi neakredituotų laboratorijų paslaugomis, jų atliktus tyrimų rezultatus pateikdami kompetentingoms institucijoms, kurios, šiuos netinkamu būdu gautus duomenis panaudojusios sprendimams priimti, gali padaryti žalos, taip pat suklaidinti visuomenę, todėl, atsižvelgus į galimas pasekmes, tikslinga ANK nustatyti atsakomybę fiziniams asmenims už šių reikalavimų nesilaikymą. 5.
5ANK 242 straipsnyje siūloma atsisakyti tų straipsnio nuostatų, kurios susijusios su ūkinės veiklos vykdymu be leidimo, nesilaikant leidimo sąlygų, nes baudos už tokio pobūdžio pažeidimus įtvirtintos 235 straipsnyje. Siekiant suvienodinti baudas už veiklos vykdymą be leidimo, nesilaikant leidimo sąlygų ir kt., ANK 242 straipsnis keičiamas paliekant jame tik nuostatas, kurios nepatenka į 235 straipsnio taikymą. 6. Siekiant užtikrinti, kad nekonkuruotų ANK 247 straipsnio 30 dalies ir ANK 235 straipsnio 4 dalies normos dėl atsakomybės taikymo už atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento reikalavimų pažeidimus, projektu numatyta, kad atsakomybė pagal ANK 247 straipsnio 30 dalį būtų taikoma tik už tokių atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą, kurie nelaikomi leidimo sąlygomis. Patikslinus ANK 247 straipsnio taikymo sritį, bus panaikinta galimybė už tą patį pažeidimą taikyti skirtingo dydžio baudas (ANK 235 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų; ANK 247 str. 30 d. – juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 120 iki 220 eurų). Panaikinus šiuos neatitikimus ir nustačius vienodas baudas už tokio pat pobūdžio nusižengimus bus išvengta dviprasmiškumo jas taikant. 7. Siūloma papildyti ANK 255¹ ir AAĮ 95² straipsniais nustatant baudas fiziniams ir juridiniams asmenims už aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai, remontui, techninei pagalbai ir perdirbimui, nenumatytų kituose ANK skyriuose ar AAĮ straipsniuose, nesilaikymą:
Siūlomų baudų dydžiai apskaičiuoti pagal ANK ir AAĮ galimų skirti baudų už dažniausiai praktikoje pasitaikančius pažeidimus vidurkius, tai leis užtikrinti, kad už visus nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančių Autoservisų aprašo nuostatų pažeidimus bus skiriamos baudos. Už pažeidimus, padarytus pakartotinai, siūlomi baudos dydžiai apskaičiuoti remiantis principu, taikomu AAĮ 55 straipsnyje, – žemutine riba renkantis siūlomos baudos už pažeidimą, padarytą pirmą kartą, viršutinę ribą, o siūlomos baudos viršutinė riba apskaičiuota – siūlomą žemutinę ribą padauginus iš 2. Atsižvelgiant į siūlomą ANK 255¹ straipsnio formuluotę ir į tai, kad transporto priemonių techninei priežiūrai, remontui ir techninei pagalbai taikomų aplinkos apsaugos reikalavimų kontrolę vykdo AAD, siūloma papildyti ANK 589 straipsnio 31 punktą 255¹ straipsniu ir suteikti AAD įgaliojimus taikyti ANK 255¹ straipsnį. Pagal AAĮ 37 straipsnio 1 dalį AAĮ 59–128 straipsniuose, įskaitant ir AAĮ 95² straipsnyje, kuris patenka į nurodytą intervalą, numatytus pažeidimus tirs vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. 8. Siūloma ANK 260 straipsnį papildyti, įteisinant asmenų atsakomybę už mėšlo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus. Siekiant suderinti mėšlo ir srutų naudojimo reglamentavimą ir nustatyti atsakomybę už mėšlo naudojimą tręšimui nesilaikant teisės aktuose, reglamentuojančiuose šias nuostatas, nustatytų reikalavimų.
Šis pakeitimas paskatins atsakingai naudoti mėšlą tręšimui, laikantis aplinkosauginių reikalavimų, ir suteiks daugiau aiškumo valstybės kontrolę vykdantiems pareigūnams taikant baudas už atitinkamus pažeidimus. Šis pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nustato mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimus ir jo nuostatos privalomos asmenims, kurie laiko ūkinius gyvūnus ir (ar) laiko (kaupia), transportuoja ir (ar) naudoja mėšlą ir (ar) srutas laukams tręšti, todėl būtina taikyti atsakomybę ne tik už srutų tvarkymo, bet ir už mėšlo tvarkymo reikalavimų pažeidimus. Taip pat ANK 260 straipsnio pakeitimu siekiama suderinti nuostatas su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 64 straipsnio „Juridinių asmenų atsakomybė už mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą“ nuostatomis, kuriose nustatyta, kad juridinių asmenų atsakomybė apima ir mėšlo, ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus. Apraše nebeliko reikalavimo tręšimo planą derinti su kontrolę vykdančia institucija, todėl ANK 260 straipsnis tikslinamas ir tuo aspektu, siekiant suderinti galiojančias nuostatas – atsisakant baudos už reikalavimo, derinti tręšimo planą su kontrole vykdančia institucija, nesilaikymą. 9. Dėl ANK 262 straipsnio pakeitimo ir AAĮ 114 straipsnio pakeitimo. Siūlome ANK 262 straipsnį ir AAĮ 114 straipsnį papildyti nuostatomis, numatančiomis atsakomybę už požeminio vandens gavybos gręžinio, geoterminių gręžinių sistemos ar angliavandenilių gręžinio naudojimą, kai gręžinys neįregistruotas Žemės gelmių registre.
Atsižvelgus į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo nuostatas, asmenys iki 2025 m. balandžio 30 d. turi galimybę nebaudžiami įsiteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, ANK 262 straipsnio 28 naujos dalies, kuria papildytas šis straipsnis, ir AAĮ 114 straipsnio 1 dalies įsigaliojimą siūloma numatyti pasibaigus amnestijos laikotarpiui – nuo 2025 m. gegužės 1 d. Neregistruotų gręžinių nelegalus naudojimas kelia grėsmę tiek išgaunamo ir naudojamo vandens kokybei, tiek šių išteklių teisingam įvertinimui ir valdymui. Siekiant ištaisyti šią spragą, kad nebūtų išvengta nebaudžiamumo už šioje srityje padarytus pažeidimus, siūloma papildyti šį straipsnį atitinkamomis nuostatomis numatančiomis už šio pobūdžio nusižengimus juridinių asmenų atsakomybę. Baudos nustatymas paskatins legalizuoti gręžinius juos įregistruojant Žemės gelmių registre. 10. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyta, kad dalis pranešimų apie ketinimą kirsti mišką registruojama neanalizuojant juose pateiktos informacijos, miško savininkas teikdamas pranešimą apie ketinimą kirsti mišką privalo patvirtinti, kad visa pateikta informacija ir asmens duomenys yra teisingi, įsipareigoti vykdyti miško kirtimus laikantis pranešime nurodytų sąlygų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai leidimas kirsti mišką suteikiamas pateikus neteisingą informaciją. Siekiant išvengti tokio piktnaudžiavimo, siūloma už tai numatyti atsakomybę.
Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti ANK 271 straipsnio 1 dalį, kad bauda taikoma už Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pažeidimus, kurie apimtų ir atvejus, kai leidimas kirsti mišką gautas pateikus klaidingus duomenis, taip pat padidinti baudos dydį 2,5 karto. Didesnę baudą siūloma nustatyti atsižvelgiant į vidutinės žaliavinės apvaliosios medienos kainos pokyčius – ji, palyginti su 2015 m. kainomis, padidėjo daugiau kaip du kartus. Įvertinus tai, kad Miško kirtimų taisyklėse nustatyti apribojimai dėl miško kirtimų ir medienos ištraukimo vykdymo laiko, siūloma papildyti AAĮ 116 straipsnį ir ANK 271 straipsnį naujomis nuostatomis, numatant atsakomybę už miško kirtimus ir medienos ištraukimą draudžiamu tai daryti metu atitinkamose miškų teritorijose (vietose), nes dabar yra nustatyta atsakomybė tik už miško naudojimą be leidimo ir savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą, jų ištraukimą ir išvežimą, tačiau nesusiejant to su laikotarpiu, kuriuo draudžiama medieną ištraukti ar išvežti. AAĮ 116 straipsnio pakeitimu siūloma papildyti šio straipsnio dalies nuostatas įtvirtinant juridinių asmenų atsakomybę ir taikant baudas ne tik už leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pažeidimus ir medienos ištraukimą miško kirtimų taisyklėse nustatytu draudžiamu metu, bet ir numatyti pažeidimo padarymo priemonių, įrankių, medienos ar iš jos gautų pajamų konfiskavimą. Padidinus baudas ir nustačius pažeidimo padarymo priemonių, įrankių, medienos ar iš jos gautų pajamų konfiskavimą, sumažėtų nusižengimų, jie nebūtų pakartotinai daromi, nes juos daryti neapsimokėtų. 11. Dėl AAĮ 117 ir 118 straipsnių pakeitimo ir papildymo 118¹ straipsniu. Siūloma 117 ir 118 straipsnių pakeitimais – įtvirtinti atsakomybę, numatant pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą, taip pat iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą.
Be to, siūloma AAĮ papildyti nauju 118¹ straipsniu, įtvirtinant juridinių asmenų atsakomybę už pažeidimus, susijusius su informacijos apie medieną ir medienos produktus saugojimo ir teikimo, deramo patikrinimo, medienos ir medienos produktų pateikimo rinkai reikalavimais. 12. Siūloma ANK 276 straipsnyje peržiūrėti ir atitinkamai padidinti simbolines baudas:
Miško dauginamoji medžiaga (sėklos ir sodmenys) – svarbiausias būsimų miškų komponentas, nuo kurio priklauso ne tik jų kokybė ir atsparumas klimato kaitos pokyčiams, bet ir miško ekonominių ir socialinių funkcijų kokybė, visos miško ekosistemos formavimosi raida, biologinė įvairovė. Dabar numatyta bauda už pažeidimus auginant ar teikiant į rinką sodmenis (išskyrus įspėjimą) – nuo 30 iki 60 eurų, faktiškai atitinka vienos dešimtosios sodmenų, reikalingų 1 hektaro miškui atkurti ar įveisti, vertę. Todėl nesąžiningiems miško dauginamosios medžiagos tiekėjams ar augintojams sudarytos palankios sąlygos daryti pažeidimus ir nebūti už tai nubaustiems. Atsižvelgus į tai, ANK projekte siūloma baudą padidinti bent tris kartus, tai sudarytų apie penktadalį žinomos kilmės kokybiškų miško sodmenų, reikalingų 1 hektarui miško atkurti ar įveisti, vertės. Daug didesnė bauda – 90–180 eurų atgrasintų tiekėjus nuo noro teikti į rinką nekokybiškus miško sodmenis. Siūloma padidinti administracines baudas, nustatytas ANK 276 straipsnyje už Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų patvirtinimo“, reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai susiję su bloga miško želdinimo darbų kokybe, netinkama įveisto ar atkurto miško priežiūra ir apsauga, ateityje tai turės neigiamų pasekmių pasodintam ar savaime augančiam miškui, būsimų medynų kokybei, trukdys formuotis jaunuolynui. Šias baudas siūloma padidinti pusantro karto, atsižvelgiant į išaugusias miško priežiūros ir apsaugos nuo kenkėjų išlaidas. Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. patikrinimų duomenimis, valstybiniuose miškuose atkurto miško priežiūros darbai laiku neatlikti 26 proc. tikrinto ploto, dėl nepakankamos apsaugos nuo žvėrių pažeidimų blogėja atkurto miško kokybė.
Privačiuose miškuose padėtis dar blogesnė. VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, 2022 m. 1 hektaro atkurto ar įveisto miško priežiūros ir apsaugos išlaidos (taikytos pigiausios apsaugos ir priežiūros priemonės) buvo apie 200 eurų/ha. Padidinus baudą už nekokybiškai įveistą ar atkurtą, neprižiūrėtą ar neapsaugotą mišką nuo 120-180 eurų (dabar bauda yra nuo 80 iki 120 eurų) miško valdytojai būtų atgrasomi nuo galimų pažeidimų, pagerėtų atkurtų ir įveistų miškų kokybė. Dabartinė numatyta administracinė bauda už 1 hektarą neatkurto miško sudaro tik apie 17 proc., o neatkūrus pakartotinai – apie 25 proc. jo atkūrimo lėšų. Vidutinė 1 hektaro miško atkūrimo kaina atsižvelgiant į atkuriamo miško rūšinę sudėtį – apie 1800 eurų, todėl pažeidėjai mieliau moka baudas, nei jį atkuria. Siekiant paskatinti laikytis nustatytų miškų atkūrimo reikalavimų, baudas už laiku neatkurtą mišką siūloma padidinti du kartus, tai sudarytų trečdalį 1 hektaro miško atkūrimo lėšų. Pakartotinai neatkūrus miško, bauda sudarytų maždaug pusę 1 hektaro miško atkūrimo lėšų. Atitinkamai siūloma nustatyti ir maksimalų baudos dydį iki 6 000 eurų pakartotinai neatkūrus miško per nustatytus terminus, atsižvelgiant į tai, kad maksimalus biržės plotas, kurį po miško kirtimų reikėtų atkurti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, – 8 hektarai. Estijoje bauda už miško atkūrimo, naudojimo ir apsaugos reikalavimų pažeidimą fiziniams asmenims siekia – iki 800 eurų, o juridiniams asmenims – iki 32000 eurų. Latvijoje miško atkūrimo reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą fiziniam asmeniui iki 500 eurų, o juridiniam asmeniui iki 1000 eurų.
Padidinus baudas ir nustačius pažeidimo padarymo priemonių, įrankių, medienos ar iš jos gautų pajamų konfiskavimą, pažeidėjams neapsimokėtų klastoti duomenų, sumažėtų savavališko, be leidimo medžių ir krūmų kirtimo juos pasisavinant arba parduodant atvejų. Šios nuostatos įtvirtinimas panaikintų bet kokią galimybę gauti naudos padarius pažeidimą, o dar didesnė motyvacija nenusižengti būtų priemonių bei įrankių, kuriais padarytas nusižengimas, konfiskavimas. Padidinus baudas už medžių ir krūmų kirtimą miško žemėje ir įvedus atsakomybę už miško kirtimą ir medienos ištraukimą draudžiamu metu ir už leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pažeidimus, tikėtina, sumažės norinčiųjų vykdyti šią veiklą paukščių perėjimo metu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o tai sumažintų žalą miškuose, besiveisiančių paukščių trikdymą ir padėtų išsaugoti biologinę įvairovę. Padidinus baudas už laiku neatliktus miško atkuriamuosius darbus, bus prisidedama prie miškų atkūrimo ir miškingumo didinimo, vertingų medžių prieaugio atkūrimo, tai padės išsaugoti augalų ir grybų, jų buveinių, gyvūnų veisimosi vietas, užtikrinti medienos verslo tęstinumą. 13. Pagal ANK 281 straipsnio pakeitimą, kurį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2022 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281, 356 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1615 ir kuris įsigaliojo 2023 m. gegužės 1 d., kontrolę ir baudų taikymą už sodmenų kokybės reikalavimų pažeidimus, želdynų įrengimo ir želdynų veisimo taisyklių pažeidimus, želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimus pavesta vykdyti ne tik savivaldybių administracijos pareigūnams, bet ir AAD.
Atsižvelgus į tai, kad šiai kontrolei vykdyti užtenka ir savivaldybių administracijos pareigūnų kompetencijos, siūloma atskirti šias kontrolės funkcijas ir atitinkamai pakeisti ANK 281 straipsnį, jo 6 dalyje atsakomybę paliekant tik už sodmenų kokybės reikalavimų pažeidimus, želdynų įrengimo ir želdynų veisimo taisyklių pažeidimus, želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimus, už kurių taikymą būtų atsakinga savivaldybių administracija. Kitas nuostatas – atsakomybę už medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimą, želdinių apsaugos vykdant statybos darbus taisyklių pažeidimą iš ANK 281 straipsnio 6 dalies perkelti į šio straipsnio naują 6¹ dalį, kurioje numatytus nusižengimus tirtų aplinkos apsaugos pareigūnai, nekeičiant nustatyto baudos dydžio – asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 140 eurų. Tai leistų ANK 589 straipsnio 31 punkte nenurodyti 281 straipsnio 6 dalies, nes numatytus administracinius nusižengimus tirtų ir protokolus surašytų tik savivaldybių administracijos įgalioti pareigūnai. AAD vertinimu, dalis ANK 281 straipsnyje nurodytų teisės aktų pažeidimų aplinkai žalos nekelia arba ji nereikšminga (menka), daugeliu atvejų pažeidimai laikomi mažareikšmiais. Pavyzdžiui, pažeidžiant želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse nustatytus reikalavimus pasodinti želdiniai, išskyrus invazinių rūšių želdinius, neturi neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, tačiau gali būti pažeidžiamos gretimų sklypų savininkų teisės – jo turtiniai ar kiti interesai – bet tai nėra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės objektas.
Atsižvelgus į tai, pagrįstai siūloma dalį Želdynų įstatymo poįstatyminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų palikti nagrinėti tik savivaldos institucijoms, vykdančioms viešosios tvarkos užtikrinimo funkciją. Savivaldybių atstovaujamosios institucijos yra pasitvirtinusios savo želdynų ir želdinių apsaugos taisykles ir pagal jas savo teritorijoje kontroliuoja, kaip jų laikomasi. Šios pareigos savivaldybėms nustatytos (pavestos) šių įstatymų nuostatomis:
Įvertinus ANK 281 straipsnyje nurodytų teisės aktų reglamentavimo pobūdį, siūloma ANK projekte nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai nedalyvautų tiriant administracinius nusižengimus dėl sodmenų kokybės reikalavimų, želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių, želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimų pažeidimo. Dėl šių teisės aktų reikalavimų pažeidimo administracinius nusižengimus tirtų ir protokolus surašytų savivaldybių administracijos, kurias tai daryti įpareigoja ANK 589 straipsnio 82 punktas.
Atsisakius šiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose ne esamų želdinių apsaugą nuo sužalojimo ar neteisėto sunaikinimo, o naujų želdinių įveisimą ir jų sanitarinę priežiūrą, nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę ir toliau vykdytų savivaldybių administracijos, kurios praktiškai organizuoja želdinių įveisimo, priežiūros darbus, konsultuoja gyventojus želdinių veisimo, tvarkymo klausimais ir efektyviausiai sprendžia vietos gyventojų ginčus dėl įveistų želdinių ir jų priežiūros. Atlikus šiuos vykdomų funkcijų pakeitimus, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę būtų galima koncentruoti į rizikingiausius objektus, didesnę žalą aplinkai darančias sritis, šiurkščius pažeidimus, daugiau laiko skirti prevencijai. Įvertinus tai, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams netikslinga dubliuoti savivaldybių kompetencijai priskirtų funkcijų, kurios sėkmingai gali būti vykdomos želdynų apsaugos srityje, siūloma šio straipsnio 6 dalyje palikti nuostatas, susijusias su sodmenų kokybės reikalavimų pažeidimais, želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių pažeidimais, želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimais, numatant, kad baudas pagal šią dalį taiko tik savivaldybių administracija. 14. Siūloma keičiamoje ANK 284 straipsnio 1 dalyje išdėstyti konkrečias su laukinių augalų ir grybų ištekliais susijusias veikas, už kurias būtų taikoma administracinė atsakomybė. Kadangi dabar numatyta atsakomybė už laukinės augalijos išteklių naudojimą, kuri pagal sąvokos apibrėžtį neapima tokių veikų kaip žalojimas ar naikinimas, siūloma šiomis nuostatomis papildyti ANK 284 straipsnį išplečiant sankcijos taikymo sritį.
Siekiama, kad baudos dydžiai už gyvūnų, augalų ir grybų naudojimo pažeidimus būtų nustatomi atsižvelgus į tai, ar pažeidimas padarytas saugomoje teritorijoje, taip pat į šių gyvūnų ir (ar) augalų, ir (ar) grybų, gyvų individų, jų dalių rinkos kainas; kitų šalių patirtį ir ES teisės aktų reikalavimus siekiant atgrasyti nuo pažeidimų; valstybės patiriamas išlaidos dėl laukinių gyvūnų konfiskavimo procedūrų, perkamų įvairių paslaugų patikrinimui atlikti; esamas rinkos kainas ir gaunamą naudą iš neteisėtos veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad kaimyninės šalys taiko didesnes baudas už invazinių rūšių platinimą ar prekybą jomis, Lenkijoje bauda – iki 212 459 eurų, Latvijoje – nuo 70 iki 700 eurų fiziniams asmenims ir nuo 140 iki 1750 juridiniams asmenims. ANK 284 straipsnio 3 dalyje siūlomos griežtesnės sankcijos už analogiškus pažeidimus saugomose teritorijose. Baudos dydžių diferencijavimas, atsižvelgiant į teritorijos apsaugos statusą, numatomas ir kitose ANK projekto nuostatose (285 ir 303 straipsnių) ir yra būtinas, kadangi saugomos teritorijos (valstybiniai parkai, draustiniai) turi ypatingą statusą ir didelę vertę. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies ypač vertingos teritorijos sąvoką, yra konstatavęs, kad ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai.
Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas), todėl už nusižengimus, padarytus šiose teritorijose, turi būti taikoma griežtesnė atsakomybė. 284 straipsnio 5 dalyje numatomos sankcijos už prekybą laukiniais augalais ar grybais (ar jų dalimis ar gaminiais iš jų) turint laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, o 7 dalyje – neturint laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti. 284 straipsnio 9 dalyje numatomos sankcijos už laukinių augalų ar grybų introdukciją, reintrodukciją ar perkėlimą pažeidžiant nustatytą tvarką.
Naujame 284 straipsnyje atsisakoma perteklinių ir neaktualių nuostatų kaip sankcijos už laukinės augalijos išteklių naudojimą neturint leidimo, kai leidimas reikalingas (284 straipsnio 3 dalis), už laukinių augalų ir grybų naudojimą mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninėms ir mikologinėms kolekcijoms sudaryti ar pildyti pažeidžiant nustatytą tvarką (284 straipsnio 4 dalis), už dauginti skirtų laukinių augalų, jų sėklų, daigų, sodinių, ūglių, taip pat grybienos išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką pažeidžiant nustatytą tvarką (284 straipsnio 6 dalis), už grybų supirkimą, pardavimą ar perdirbimą pažeidžiant nustatytą tvarką (284 straipsnio 7 dalis). Sankcijos už šias veikas galėtų būti skiriamos pagal siūlomo 284 straipsnio 1–8 dalis. Kodekso 284 straipsnio 5, 8 ir 9 dalių nuostatos dėl nusižengimų, susijusių su svetimžemių rūšių augalų naudojimu, iš esmės perkeltos į ANK projekto 304²straipsnį. ANK projekto 284 straipsnio 13 dalyje numatoma galimybė už 284 straipsnyje nurodytus pažeidimus skirti laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų bei pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. 284 straipsnio visose dalyse numatyta griežtesnė atsakomybė už pakartotinį administracinį nusižengimą, taip siekiant sudrausminti pačius nepaklusniausius pažeidėjus ir sumažinti jų daromą žalą aplinkai. Estijoje finansinė atsakomybė už laukinių augalų ar grybų išteklių naudojimą, pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, numatyta fiziniam asmeniui – iki 600 eurų, juridiniam asmeniui – iki 150 000 eurų. 15.
15Siūloma ANK 285 straipsnyje, t. y. viename straipsnyje, nustatyti atsakomybę už saugomų rūšių ar jų dalių žalojimą ir naikinimą, rinkimą (augalų ir grybų), trikdymą (gyvūnų), saugomų rūšių ar jų dalių paėmimą iš aplinkos, saugomų rūšių augalų ir (ar) grybų augaviečių žalojimą ir naikinimą, saugomų rūšių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietų ar sąlygų, migracijos kelių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ar naikinimą ir kitas neteisėtas veikas. Šie pakeitimai suteiks daugiau aiškumo valstybės kontrolę vykdantiems pareigūnams taikant baudas už atitinkamus pažeidimus. Griežtesnės sankcijos už neteisėtas veikas saugomose teritorijose leis apsaugoti itin retas rūšis nuo išnykimo ir sumažins neleistinų veikų šiose saugomose teritorijose. Įstatymo projektu įtvirtinama saugomų rūšių individų ir jų augaviečių bei veisimosi vietų žalojimo ar naikinimo aplinkybė (5–8, 13–16 dalys), sankcijos už saugomų rūšių apsaugos reikalavimų pažeidimą (17–20 dalys). 285 straipsnio 3 dalyje aptartas saugomų rūšių augalų ir grybų naudojimas – jų dalių žalojimas, naikinimas arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, paėmimas iš aplinkos arba šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, išskyrus prekybą, pažeidžiant saugomų rūšių gyvūnų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o 9 dalyje – saugomų rūšių gyvūnų naudojimas, išskyrus prekybą. Įstatymo projekto 21–26 dalyse numatyta atsakomybė už prekybą saugomomis rūšimis, pažeidžiant tai reglamentuojančius teisės aktus. Įstatymo projekto 285 straipsnio 27 dalyje numatoma galimybė už 285 straipsnyje nurodytus pažeidimus skirti saugomų rūšių laukinių augalų ir (ar) grybų, jų dalių ar gaminių iš jų bei pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą.
285 straipsnio visose dalyse numatyta griežtesnė atsakomybė už pakartotinį administracinį nusižengimą, siekiant apsaugoti vertingas rūšis nuo išnykimo ir sumažinti piktybinių pažeidimų. Latvijoje bauda už specialiai saugomų rūšių augalų, grybų ir specialiai saugomų biotopų apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimus, baudos dydis fiziniam asmeniui yra nuo 15 iki 1000 eurų, o juridiniam asmeniui nuo 70 iki 1750 eurų. Estijoje bauda fiziniam asmeniui – iki 600 eurų, o juridiniams asmenims – iki 1300 eurų. Atkreiptinas dėmesys ir dėl pažeidimų statistikos, kuri ne visada atspindi realią situaciją, nes ne visi pradėti tyrimai yra užbaigiami – neužtenka įrodymų, pavyzdžiui, iškasami saugomi augalai, jie ištrypiami ir pan., tačiau pažeidėjai nenustatyti. Tyrimas gali būti nutraukiamas ir dėl to, kad bauda, kuri bus pritaikyta nustačius pažeidėją, neatperka pastangų ir sąnaudų. 16. ANK 291 straipsnio 1 dalyje siūloma padidinti minimalią baudą nuo 10 iki 30 eurų ir viršutinę ribą nuo 60 iki 90 eurų nepaliekant galimybės įspėti. Padidinus minimalią baudą, žvejai būtų paskatinti įsigyti žvejybos leidimus, į valstybės biudžetą už mėgėjų žvejybos leidimus būtų surenkama daugiau lėšų žuvų ištekliams atkurti ir jiems apsaugoti, sumažėtų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, pažeidimų. ANK 291 straipsnio 4 dalyje siūloma už žvejybą draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais, kurie nurodyti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse, nustatyti baudos apatinę ribą 600 eurų, o viršutinę – 1500 eurų (dabar – nuo 120 iki 300 eurų).
Už pakartotinai ANK 291 straipsnio 4 dalyje padarytą nusižengimą siūloma taikyti nuo 1400 iki 3000 eurų baudą. Taip pat siūloma atsakomybę už neteisėtą žvejybos įrankių gaminimą, pardavimą ar įsigijimą palikti tik ANK 293 straipsnyje, o 291 straipsnio 7 dalyje nustatyti baudą tik už neteisėtą draudžiamų žvejybos įrankių laikymą. Kadangi neaiški riba, kada žvejybos įrankis neteisėtai įsigyjamas, o kada neteisėtai laikomas, baudos dydį už neteisėtą žvejybos įrankių laikymą siūloma nustatyti tokį patį, koks nustatytas 293 straipsnyje už neteisėtą žvejybos įrankių įsigijimą, t. y. nuo 300 iki 580 eurų. Už pakartotinai ANK 291 straipsnio 7 dalyje padarytą nusižengimą (neteisėtą žvejybos įrankių laikymą) siūloma bausti nuo 500 iki 1160 eurų. Siūloma papildyti ANK 291 straipsnį 10 dalimi, numatant pareigą ar galimybę konfiskuoti nusižengimo padarymo įrankius ir priemones. Žvejybiniai tinklai ir kiti draudžiami žvejybos įrankiai paprastai įsigyjami ne laikymui, bet turint tikslą vykdyti nelegalią žvejybą, todėl tokių įrankių įsigijimo ir laikymo užkardymas sumažintų daromą žalą žuvų ištekliams ir aplinkai. Mėgėjų žvejyba be leidimo arba pažeidžiant leidimo reikalavimus Estijoje užtraukia fiziniams asmenims baudą iki 1200 eurų, o juridiniams asmenims iki 32000 eurų. Latvijoje bauda už žvejybą vidaus vandens telkiniuose neturint atitinkamo leidimo, fiziniams asmenims – nuo 280 iki 700 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 700 iki 4300 eurų, uždraudžiant iki 2 metų naudotis žvejybos teisėmis. Pasiūlymas baudos apatinę (minimalią) ribą padidinti nuo 10 iki 30 eurų leistų už mėgėjiškos žvejybos pažeidimus taikyti bent tokią pačią baudą, kaip ir nustatyta leidimo kaina.
Nepadidinus baudos dydžio, gali sumažėti įsigyjamų leidimų, kartu ir į Valstybės biudžetą gaunamų įplaukų, o jos yra vienas pagrindinių šaltinių žuvų ištekliams atkurti. Padidinus baudas, sumažės mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimų, bus tausiau naudojami žuvų ištekliai, mažesnė žala ne tik akvakultūroms, bet ir sąžiningiems, besilaikantiems nustatytų reikalavimų žvejams mėgėjams. Nesugriežtinus atsakomybės dėl netinkamo išteklių naudojimo, sumenktų tiek žvejų mėgėjų laimikis, tiek už žvejo bilietą gaunamos lėšos į valstybės biudžetą, kurios naudojamos ištekliams atkurti, be to nukentėtų ir šalies rekreacinis patrauklumas. 17. Siūloma 293 straipsnio 1 dalies pakeitimu ištaisyti redakcinio pobūdžio klaidą, 1 dalyje, kuri nustato atsakomybę „už ne mėgėjų žvejybos įrankių gaminimo, pardavimo, įsigijimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 1, 3, 4 dalyse numatytus pažeidimus“, vietoje nuorodos į „1“ dalį duoti nuorodą į „2“ dalį. Šiuo pakeitimu ištaisius techninę klaidą, būtų galima taikyti atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje padarytus nusižengimus. Siūloma papildyti ANK 293 straipsnio 6 dalį nuostata, kad žvejybos įrankiai būtų konfiskuojami ne tik nustačius jų neteisėtą įsigijimą, bet ir neteisėtai juos gaminant ar parduodant. 18. ANK 295 straipsnyje siūloma padidinti baudas už verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus suvienodinant jas su baudomis, taikomomis už verslinės žvejybos jūroje pažeidimus.
Taip pat siūloma padidinti baudas už verslinės žvejybos vidaus vandenyse šiurkščius pažeidimus, atsižvelgus į pažeidimų skaičių, kai už pirmą kartą padarytą šiurkštų pažeidimą būtų taikoma per pusę mažesnė bauda nei už pakartotinai padarytą šiurkštų pažeidimą, kurį siūloma suvienodinti su baudomis, nustatytomis už nelegalią žvejybą draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais – nuo 600 iki vieno 1200 eurų. Pagal Žuvininkystės įstatymą šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais laikoma: žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, žuvų, kurių žvejyba visiškai arba tuo metu uždrausta, gaudymas ir pan. pažeidimai, kurie iš esmės yra tolygūs nelegaliai žvejybai, o nustatytos baudos kelis kartus mažesnės. 19. Siūloma ANK 303 straipsnio 1 dalyje numatyti atsakomybę už laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, trikdymą arba neteisėtą šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus. Didesnės baudos už laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą naikinimą, trikdymą ar neteisėtą jų paėmimą iš aplinkos prisidėtų prie nykstančių gyvūnų rūšių išsaugojimo, drausminant pažeidėjus, kurie daro žalą aplinkai ir gamtai savo neapgalvotais, o kartais ir piktybiškais veiksmais. Nustatomos griežtesnės sankcijos už panašių veikų padarymą saugomose teritorijose.
5–7 dalyse numatoma atsakomybė už laukinių gyvūnų laikymą, pažeidžiant Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ar kitus laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančius teisės aktus turint teisėtą gyvūnų įsigijimą patvirtinančius dokumentus arba jų neturint, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti. 9 ir 10 dalyse nustatyta atsakomybė už prekybą laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų, pažeidžiant nustatytą tvarką, turint teisėtą laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, 11–12 dalyse – už prekybą laukiniais gyvūnais, išskyrus laukiniais paukščių ir žinduolių rūšių gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų, pažeidžiant nustatytą tvarką ir neturint teisėtą gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, o 13–14 dalyse – už prekybą laukinių paukščių ir žinduolių rūšių gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų, pažeidžiant nustatytą tvarką ir neturint teisėtą gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti. Sankcijos didinamos, nes galiojančios baudos, kaip rodo statistika, neatgraso nuo pažeidimų. Pažeidimų per pastaruosius trejus metus padaugėjo net 60 proc., įtakos tam turi ir rinkoje parduodamų gyvūnų, ypač egzotinių žinduolių (pvz., tigrų, žirafų, dramblių) kainos. 15–16 dalyse nustatytos sankcijos už laukinių gyvūnų introdukciją, reintrodukciją ar perkėlimą, 17–18 dalyse – už laukinių gyvūnų gyvenamosios aplinkos, dauginimosi sąlygų ir migracijos kelių apsaugos reikalavimų pažeidimus. Sulaukiama nusiskundimų ir iš nevyriausybinių organizacijų apie paukščių ir jų jauniklių bei lizdų naikinimą vykdant ūkinę veiklą.
Vykdant būsto renovacijos (modernizavimo) darbus, naikinami čiurliai ir jų jaunikliai – jie užmūrijami arba žūva apipurkšti statyboje naudojamomis sandarinimo putomis. Tokie ir panašūs atvejai, už kuriuos nustatyta tik simbolio dydžio bauda – apie 10 eurų, nepriverčia susimąstyti darbus vykdančių rangovų ir imtis priemonių apsaugoti paukščius ir jų jauniklius bei lizdus – saugiai juos iškeldinti ar sudaryti sąlygas jaunikliams užaugus palikti veisimosi vietą. Atsižvelgus į šiuos pranešimus, ir siekiant išvengti tokių pažeidimų, kai naikinami paukščiai ir dėl ko nyksta biologinė įvairovė, siūloma, kad atsakomybė būtų bent iš dalies prilyginama daromai žalai ir drausminamas netoleruotinas paukščių naikinimas. Galiojančio 303 straipsnio 2 ir 3 dalys (dėl saugomų rūšių laukinių gyvūnų) perkeliamos į ANK 285 straipsnį, nustatantį atsakomybę už saugomų rūšių naudojimo tvarkos pažeidimus. Įstatymo projekto 303 straipsnio 23 dalyje numatoma galimybė už 303 straipsnyje nurodytus pažeidimus skirti laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų bei pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. 303 straipsnio visose dalyse numatyta griežtesnė atsakomybė už pakartotinį administracinį nusižengimą. Už panašius pažeidimus Estijoje fiziniams asmenims nustatyta bauda iki 600 eurų, juridiniams asmenims – iki 150 000 eurų. 20. Projektu siūloma ANK 304 straipsnį pripažinti netekusiu galios, kadangi jo nuostatos perkeliamos į ANK projektu keičiamus 285 ir 303 straipsnius. 21. Siūloma ANK 304²straipsnio 1 dalį papildyti nauja sankcija „įspėjimu“, kadangi dėl klimatinių, gamtinių veiksnių neprognozuojamos neigiamos įtakos naikinimo procesui ar dėl invazinių rūšių naikinimo priemonių, metodikų taikymo ir pan. netikslumų, ar dėl kitų smulkių pažeidimų tikslinga taikyti iš pradžių įspėjimą, o ne baudą, laikantis proporcingumo principo.
Siūloma visose dalyse numatyti didesnes sankcijas ir griežtesnę atsakomybę už pakartotinį administracinį nusižengimą. 7 dalyje numatoma galimybė už 3–6 dalyse nurodytus pažeidimus skirti pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Tikėtina, kad didesnės baudos sumažins pažeidimų skaičių ir prisidės prie neteisėtų veiksmų, darančių žalą aplinkai ir visuomenei, prevencijos. Baudų dydis būtų artimesnis kaimyninėse šalyse taikomoms baudoms. Latvijoje už invazinių rūšių introdukavimą ir pakartotinį įvežimą, įskaitant paleidimą, introdukciją ar perkėlimą į gamtą, nesilaikant norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų taikoma bauda nuo 30 iki 700 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 70 iki 1400 eurų. Estijoje ši bauda fiziniam asmeniui siekia iki 600 eurų, o juridiniam asmeniui – iki 1300 eurų. Lenkijoje bauda dar didesnė – iki 212 022 eurų tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims (pagal 2022 m. rugsėjo 16 d. kursą), priklausomai nuo keliamos grėsmės ir rizikos vietinėms rūšims, jų išnykimui, vykdomų atkūrimo priemonių.
Siekiant suvaldyti invazinių rūšių plitimą, apsisaugoti nuo nepageidaujamų (žalingų) padarinių aplinkai bei vietinėms augalų ir gyvūnų rūšims, siūloma nustatyti adekvataus dydžio baudas, kurios būtų veiksmingos – mažintų nusižengimų skaičių ir keliamą grėsmę vietinėms augalų ir gyvūnų rūšims bei jų gyvenamai aplinkai Padidinus atsakomybę už svetimžemių augalų naikinimo veiksmų nevykdymą, jų platinimą ar veisimą, nebus ignoruojamas šio reikalavimo vykdymas ir bus suvaldytas bei apribotas invazinių rūšių plitimas visoje Lietuvoje, kurių daroma žala pasireiškia vietinėms rūšims bei didėjančiais nuostoliais gretimoms teritorijoms ir jose auginamoms kultūroms. Latvijoje už tokio pobūdžio pažeidimus fiziniams asmenims taikoma bauda nuo 70 iki 700 eurų, juridiniams asmenis – nuo 140 iki 1750 eurų. 22. ANK 309 straipsnio pakeitimas ir AAĮ papildymas 110¹ straipsniu siūlomi atsižvelgus į intensyvėjantį nelegalų F-dujų ir jų mišinių importą iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą ir per Lietuvos Respublikos sieną. Remiantis Monrealio protokolo Sprendimo XIV/7: „Prekybos ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis stebėjimas ir neteisėtos prekybos ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis prevencija“ 7 straipsniu teikiamomis ataskaitomis apie nelegalų F-dujų ir jų mišinių importą, Lietuvoje 2019 m. fiksuotas 71 pažeidimas, 2020 m. – 75 pažeidimai, jie buvo vieni didžiausių tarp ES valstybių narių. ES mažėjant metinėms leistinoms naudoti ir importuoti F‑dujų kvotoms, tikėtina, Lietuvoje, esančioje pasienyje su trečiosiomis šalimis, nelegalaus F-dujų importo atvejų gali tik daugėti. Todėl, siekiant nelegalaus F-dujų importo prevencijos ir atgrasymo, būtina didinti baudas.
Už pakartotinius reikalavimų veiklos vykdytojams pažeidimus ir Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo Nr. IX-329 12² straipsnio pažeidimus baudų dydžiai diferencijuoti pagal galimą nusižengimų žalą aplinkai:
1) administraciniai nusižengimai, susiję su aplaidžiu duomenų surinkimu, informacijos teikimu bei ženklinimo reikalavimų pažeidimais, už kuriuos siūloma padidinti numatytą mažiausios vertės baudų rėžį (fiziniams asmenims – 500–1000 eurų, juridiniams asmenims – 1000–2000 eurų). 2) nusižengimai, susiję su reikalavimų turėti licencijas ir darbuotojų kompetencijas įrodančius dokumentus, bei prekybos reikalavimų pažeidimu, už kuriuos siūloma nustatyti dvigubai didesnės vertės baudas (fiziniams asmenims – 1000–2000 eurų, juridiniams asmenims – 2000–4000 eurų);
3) nusižengimai, susiję su galimu F-dujų išleidimu į atmosferą, nuotėkio tikrinimo reikalavimais, įrangai, turinčiai gedimų, užpildymu ar eksploatavimu, medžiagų surinkimu, pažeidimais už kuriuos siūloma nustatyti didesnės vertės baudų rėžį, paliekant galimybę tyrimų metu nustatyti adekvačią atsakomybę už padarytą žalą aplinkai (fiziniams asmenims – 1000-4000 eurų, juridiniams asmenims – 2000–8000 eurų). Siekiant stiprinti F-dujų naudojimo reguliacinę aplinką pagal naujai patvirtintą Reglamentą Nr. (ES) 2024/573, kuriame numatomas įpareigojimas valstybėms narėms (VN) sankcijų dydžius susieti su numanomu įmonės pelnu bei F-dujų CO₂ ekvivalento rinkos verte. Numatytais įstatymų pakeitimais ANK 309 ir AAĮ 110¹ straipsniuose iš dalies įgyvendinamas šis reikalavimas – sankcijos, susijusios su neteisėtu F-dujų importu iš trečiųjų šalių, draudžiamų ar ribojamų medžiagų įvežimu ir naudojimu, susietos su CO₂ ekvivalentu. Minimali CO₂ ekvivalento vertė nustatyta atsižvelgiant į dažniausiai įvežamų F-dujų vertę rinkoje (10–20 Eur/t CO₂ ekv.).
Nustatant maksimalias baudas už pažeidimus (10–50 Eur/t CO₂ekv.), taip pat baudas už pakartotinį pažeidimą (20–80 Eur /t CO₂ ekv.), atsižvelgta į Europos Komisijos rekomendacijas sankcijoms. Naujai patvirtintame F-dujų Reglamento (ES) 2024/573 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didžiausia administracinės finansinės nuobaudos suma turi būti bent 5 kartus didesnė už atitinkamų dujų ar produktų ir įrangos rinkos vertę. Pakartotinio pažeidimo per penkerių metų laikotarpį atveju, didžiausia administracinės finansinės nuobaudos suma – 8 kartus didesnė už atitinkamų dujų ar produktų ir įrangos rinkos vertę. Baudos už šiuos pažeidimus fiziniams ir juridiniams asmenims nediferencijuojamos siekiant išvengti galimo juridinių asmenų piktnaudžiavimo ar atsakomybės perdavimo juridinio asmens vadovams, o fiziniams asmenims F‑dujų importo veikla nebūdinga. Kaimyninėse šalyse baudos už F-dujų naudojimo reikalavimų pažeidimą pagal galiojusį Reglamentą (ES) Nr. 517/2014 siekia iki 1200 eurų fiziniams asmenims ir iki 16 000 eurų – juridiniams asmenims; F-dujų nuotėkio ribojimo, nuotėkio kontrolės vykdymo reikalavimų pažeidimas; išmetimas tvarkant įrangą ir sistemas, kuriose yra F-dujų, netinkamas pakartotinai užpildomoje ar neužpildomoje taroje ar talpose esančių likutinių F-dujų surinkimas, pasibaigus jų eksploatavimui; neteisėta prekyba įranga ir sistemomis, kuriose yra F-dujų; reikalavimų turėti licencijas ir kompetencijas darbuotojams, kurie tikrina ir prižiūri bei išmontuoja įrangą, turinčią F-dujų, užtraukia baudą iki 1 200 fiziniams asmenims ir iki 32 000 eurų juridiniams asmenims; ženklinimo reikalavimų, pranešimo apie pateikimą rinkai, F-dujų utilizavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą iki 1 200 eurų fiziniams asmenims ir iki 16 000 eurų juridiniams asmenims.
Latvijoje už F-dujų emisijos monitoringo reikalavimų nevykdymą fiziniam asmeniui taikoma bauda nuo 70 iki 350 eurų, juridiniam asmeniui – nuo 140 iki 1 400 eurų. 23. ANK 356 straipsnio papildymas naujomis dalimis. Atsižvelgus į tai, kad 356 straipsnyje, kuriame numatytos baudos už statybos darbų atlikimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra nuoroda į keičiamą 235 straipsnį ir tam tikras jo dalis, siekiant teisės normų suderinamumo ir aiškumo, šiuo projektu siūloma papildyti 356 straipsnį naujomis 235 straipsnio 4, 6, 7 ir 8 dalimis, numatant taikymo išimtį. Siūloma už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą teisės aktų nustatyta tvarka negavus PAV sprendimo ir ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint TIPK leidimo arba PAV sprendimo taikyti 235 straipsnio 4, 6, 7 ir 8 dalyse numatytą atsakomybę. 24.
24Siūloma papildyti ANK 440 straipsnį nustatant administracinę atsakomybę už transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų (toliau – paslaugos) teikimo reikalavimų[⁸] pažeidimus, kurie nėra susiję su paslaugų teikimo aplinkosauginiais reikalavimais, bet yra susiję su tinkamu pačios paslaugos atlikimu. Administracinę atsakomybę už paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus taiko Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA), todėl siūloma pakeisti nurodyto straipsnio pavadinimą ir papildyti jį naujomis dalimis. ANK 440 straipsnio pavadinime siūloma išbraukti žodžius „ar pakartotinės privalomosios“, kadangi pagal privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarką[⁹], transporto priemonių pakartotinė apžiūra yra privalomosios techninės apžiūros dalis. LTSA vykdant transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo kontrolę, taip pat bendradarbiaujant su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) jai nagrinėjant šios srities vartojimo ginčus, pastebėta, kad ANK nėra įtvirtinti šios srities administraciniai nusižengimai, todėl, vykdant paslaugų teikimo reikalavimų kontrolę ir užfiksavus (nustačius) jų pažeidimus, nėra galimybės skirti baudas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti paslaugų teikimo reikalavimų laikymosi kontrolę, būtina nustatyti atitinkamas baudas. Siūlomi baudų dydžiai apskaičiuoti įvertinus galimų skirti baudų už dažniausiai praktikoje pasitaikančius pažeidimus vidurkius. Siūloma nauja ANK 440 straipsnio 5 dalis turėtų paskatinti paslaugų teikėjus tinkamai vykdyti jiems nustatytus reikalavimus, rodyti iniciatyvą parengiant privalomus paslaugos teikimo dokumentus be kliento raginimo ar prašymo. Siūloma nauja ANK 440 straipsnio 6 dalis siejama su reikalavimais, keliamais paslaugos teikėjui.
Įrangos ir prietaisų, reikalingų vieniems ar kitiems darbams atlikti, turėjimo poreikis priklauso nuo darbų masto ir jų sudėtingumo bei užsakovo ir paslaugos teikėjo susitarimo. Atsakomybė būtų taikoma paaiškėjus, kad tai nebuvo suderinta su užsakovu. Siūloma nauja ANK 440 straipsnio 7 dalis siejama su reikalavimais, keliamais paslaugos teikėjui. Atsakomybė būtų taikoma, jei paaiškėtų, kad paslaugos teikėjas juos apsiėmė atlikti neturėdamas reikiamos kompetencijos ar kvalifikacijos ir užsakovas apie tai nebuvo informuotas. Siūloma nauja ANK 440 straipsnio 8 dalis turėtų atgrasyti paslaugos teikėjus nuo dokumentų išdavimo transporto priemonėms, kurios nebuvo pas juos remontuotos. Ši nuobauda turėtų prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo, kadangi įprastai transporto priemonių valdytojai kreipiasi į paslaugos teikėjus šių dokumentų, kurie reikalingi techninei ekspertizei atlikti, jeigu eismo įvykio metu sugadinta transporto priemonė remontuota šešėlinėje rinkoje veikiančių asmenų. Siūlomos naujos ANK 440 straipsnio 9 ir 10 dalys susijusios su tinkamai atliktais darbais ir eismo saugumu. Jų taikymas turėtų atgrasyti atlikti darbus nenumatytais būdais ar nesilaikant reikalavimų, dėl ko pablogėja transporto priemonės saugumas. 25. ANK 505 straipsnio 1 dalies pakeitimu numatoma papildyti šio straipsnio dalies nuostatas įtvirtinant atsakomybę asmenims už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnų pagalbininkams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų pagalbininkų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Šiais pakeitimais būtų sudaroma galimybė neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams tinkamai vykdyti pavestas pareigas ir įgyvendinti suteiktas teises, sumažinti konfliktinių situacijų riziką tikrinant asmenų veiklą, padidinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos ir teikiamos pagalbos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai ir pareigūnams efektyvumą. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais suteikta teisė įstatymų nustatyta tvarka įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, patekti į ūkinių objektų teritorijas ir atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pavestas užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar jų pasekmėms likviduoti; tikrinti asmenų ir pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius; padėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atlikti kontrolinius pirkimus, pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį jo sutikimu į atitinkamų institucijų patalpas administracinio nusižengimo protokolui surašyti; reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pažeidėjo asmens tapatybei nustatyti, o jos nenustačius – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo.
Atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 44 straipsniu nustatyta, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai yra visuomeniniais pagrindais veikiantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkai, šie inspektoriai nelaikytini pareigūnais. ANK 505 straipsniu nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą, tačiau už visuomeniniais pagrindais veikiančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą ir kliudymą įgyvendinti jiems įstatymais suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas atsakomybė nenumatyta.
Todėl neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams tinkamai vykdyti pavestas pareigas ir įgyvendinti suteiktas teises yra problemiška, didėja konfliktinių situacijų tikimybė tikrinant asmenų dokumentus, mažėja veiklos efektyvumas ir pan. 26. Siūloma ANK 589 straipsnio 31 punktą papildyti 281 straipsnio 6¹ dalimi, dėl kurioje nustatytų reikalavimų pažeidimo administracinius nusižengimus nagrinėtų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, o dėl šio straipsnio 6 dalies administracinius nusižengimus nagrinėtų savivaldybių administracijos įgalioti pareigūnai. Taip pat ANK 589 straipsnio 40 punktą papildyti 284, 285, 304² ir 309 straipsnių atitinkamomis dalimis, numatant, kad Muitinės departamento pareigūnai vykdytų kontrolę ir surašytų protokolus dėl laukinių augalų, gyvūnų ir invazinių rūšių prekybos, taip pat įvežamo į Lietuvos Respubliką, išvežamo iš Lietuvos Respublikos ar gabenamo per Lietuvos Respubliką ir dėl F-dujų ir jų mišinių turinčių gaminių ir įrangos teikimo rinkai ir (arba) importo reikalavimų pažeidimus. Atsižvelgus į Muitinės departamento pastabas ir į tai, kad galiojančiame F‑dujų Reglamente Nr. 517/2014 ir jį keičiančiame naujai patvirtintame F-dujų reglamente pateikta sąvoka „pateikimas rinkai“ apima ir muitinės procedūras, t. y. importą ir eksportą, šiuo atveju rašyti „importas“ nebūtina.
Siekiant aiškumo ir efektyvumo, atsižvelgus į tai, kad 589 straipsnio atskiruose punktuose įvardijamos kitos Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai priskirtos institucijos: 57 punkte – Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 76 punkte – Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ANK 589 straipsnis pildomas nauju 104 punktu. Siekiama, kad pačiame ANK būtų įtvirtinta konkreti institucija, vykdanti administracinę teiseną, ir dėl įgaliojimų vykdyti administracinę teiseną Žemės ūkio agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos suteikimo nebūtų priimami papildomi teisės aktai. Be to, pagal Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatus, patvirtintus žemės ūkio ministro 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 3D-583 „Dėl viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros pertvarkymo į biudžetinę įstaigą“, Žemės ūkio agentūrai pavesta įgyvendinti valstybės politiką žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo priemonių administravimo srityje ir ūkių subjektų veiklos priežiūrą įstatymais pavestose srityse. Todėl ateityje šiai institucijai gali būti pavedama atlikti administracinę teiseną ir dėl kitų administracinių nusižengimų. Siekiant išvengti šių neaiškumų, siūloma keisti ANK 589 straipsnio 23 punkto formuluotę „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų…“ į formuluotę „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos…“. Pagal šią formuluotę būtų aišku, kad sprendimą dėl konkrečios institucijos, turinčios teisę vykdyti administracinę teiseną, paskyrimo priima Žemės ūkio ministerija. Ši formuluotė atitiktų ir ANK 589 straipsnio 19 ir 21 punktų formuluotes.
Atsižvelgus į tai, siūloma iš ANK 589 straipsnio 23 punkto išbraukti pažeidimus, numatytus ANK 348 straipsnyje ir šiuo straipsniu papildyti ANK 589 straipsnio naują 104 punktą, kuriuo nustatoma, kad ANK 348 straipsnyje numatytus administracinius pažeidimus tiria ir administracinių nusižengimų protokolus dėl administracinių nusižengimų melioracijos statinių priežiūros srityje surašo Žemės ūkio agentūra. Taip pat siūloma keisti ir ANK 589 straipsnio 30 punktą – iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nagrinėjamų administracinių pažeidimų išbraukiant pažeidimus, numatytus ANK 345 straipsnyje ir šiuo straipsniu papildant ANK 589 straipsnio naują 104 punktą, kuriuo nustatoma, kad ANK 345 straipsnyje numatytus administracinius pažeidimus ir administracinių nusižengimų protokolus dėl administracinių nusižengimų ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūros srityje tiria Žemės ūkio agentūra. 27. Siūloma papildyti ANK priedą „ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI“ 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą. Atsižvelgus į tai, kad atsakomybė ANK nustatyta už Tarybos reglamente nustatytų nuostatų pažeidimą (nesilaikymą), tikslinga šiuo Tarybos reglamentu papildyti ANK priedą. Taip pat siūloma vietoje netekusio galios Reglamento (ES) Nr. 517/2014 įrašyti 2024 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/573 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 517/2014. AAĮ siūlomi pakeitimai:
AAĮ 1 straipsnio 37 punktas papildomas, įrašant, kad kitos AAĮ vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Reglamente (ES) 2024/573 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Šis papildymas leis tiksliau ir efektyviau taikyti AAĮ nuostatas, susijusias su atliekų tvarkymo reikalavimų ir F-dujų naudojimo, teikimo rinkai reikalavimų pažeidimais. AAĮ 2 straipsnis papildomas numatant, kad AAĮ nustato ne tik ekonominių sankcijų, bet ir poveikio priemonių taikymą už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, taip įtvirtinant teisinį pagrindą taikyti turto konfiskavimą. AAĮ 37 straipsnio 6 punktą siūloma papildyti 110¹ straipsnio 11–14 dalimis, suteikiant įgaliojimus Muitinės departamento pareigūnams tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas dėl sankcijų skyrimo šioje srityje. 37 straipsnio 1 dalies 7 punktą atitinkamai papildyti 95² ir 110¹ straipsniais, suteikiant teisę VVTAT įgaliotiems pareigūnams pagal jų vykdomas funkcijas taikyti baudas už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Papildžius AAĮ 37 straipsnį naujais AAĮ straipsniais, patikrinimus galės atlikti ir baudas už šių straipsnių pažeidimus taikyti ir kitų atitinkamų sričių, pavyzdžiui, Muitinės departamento pareigūnai ir VVTAT įgalioti pareigūnai. Aplinkos apsaugos įstatymo papildymas 40¹ straipsniu numato poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymą juridiniams asmenims už aplinkosauginius pažeidimus. Ši priemonė, skiriama kartu su ekonomine sankcija už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, kurių turinys (objektas) atitinka ANK nustatytą atsakomybę fiziniams asmenims už identiškus pažeidimus.
Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio pakeitimu numatoma papildyti šio straipsnio dalies nuostatas įtvirtinant rašytinius įspėjimus už nustatytus pažeidimus, kurie nedaro didelės žalos aplinkai ir visuomenei ir gali būti lengvai ištaisomi per nustatytą trumpą terminą. Nepapildžius šio straipsnio naujais AAĮ projektu siūlomais papildyti straipsniais ir jų atitinkamomis dalimis, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nustatę nereikšmingus pažeidimus, negalės duoti rašytinio įspėjimo pašalinti pažeidimą per nustatytą terminą. Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 3 dalį papildyti patikslinant, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai pažeidimą juridinis asmuo padarė tyčia ar dėl neatsargumo, kai tai sukėlė didelę žalą arba didelę ekonominę naudą, taip pat pažeidimai, padaryti pakartotinai. Atsižvelgus į tai, atitinkamai siūloma papildyti šį straipsnį sunkinančių aplinkybių požymiais ir kriterijais. Aplinkos apsaugos įstatymo papildymas 53¹, 53², 53³straipsniais atspindi ANK įtvirtintas nutarimo skirti turto konfiskavimą vykdymo, konfiskuoto turto realizavimo tvarkos ir turto konfiskavimo vykdymo proceso pabaigos nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo pagrindu taikytos baudos mokamos į valstybės biudžetą ir šios lėšos sudaro Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) ir yra naudojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatyta tvarka (AAĮ 54 straipsnis), kartu teikiamas Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr.
VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo įtvirtinama, kad lėšos, gautos realizavus konfiskuotą turtą, sudaro Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) ir naudojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos įstatymo 57 straipsnį papildyti naujomis 9 ir 10 dalimis, nustatant juridinių asmenų atsakomybę už ūkio subjekto aplinkos monitoringo, išskyrus radiologinį aplinkos monitoringą, nevykdymą. Jei ūkio subjektas vykdo veiklą, kuriai reikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas (toliau – leidimas), ūkio subjektų aplinkos monitoringo programa yra leidimo sąlyga. Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė, jei ūkinė veikla vykdoma nesilaikant leidimo sąlygų, tačiau yra veiklų, kurioms vykdyti leidimo nereikia, tačiau pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus ūkio subjektų aplinkos monitoringas turi būti vykdomas. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti atsakomybę už ūkio subjektų aplinkos monitoringo nevykdymą ar netinkamą vykdymą, numatant tą patį baudos dydį, kaip ir 55 straipsnio 5 ir 6 dalyse – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, už pakartotinai padarytą pažeidimą – nuo 2000 iki 5000 eurų. Nustačius juridinių asmenų atsakomybę už nustatytos pareigos nevykdymą, būtų išvengta pažeidimų ir jų pasikartojimo. Aplinkos apsaugos įstatymo 72, 73 straipsnius papildyti 11 dalimis, numatant pažeidimo padarymo įrankio ir priemonės, iš kurios ir (ar) kuria nepavojingos, pavojingos atliekos buvo išmestos į jūrą, konfiskavimą.
Šiuo pakeitimu siekiama stiprinti atliekų išmetimo į jūrą prevenciją, atgrasinti juridinius asmenis nuo nepavojingų (72 straipsnis) ir pavojingų (73 straipsnis) atliekų išmetimo į Baltijos jūrą – vieną labiausiai pasaulyje užterštų jūrų. Nustatyta griežtesnė atsakomybė už atliekų šalinimą į aplinką, jūrą, už atliekų vežimą, laikymą neturint tam leidimo, numatant pažeidimo padarymo įrankio ir priemonės, iš kurios ir (ar) kurios pagalba nepavojingos, pavojingos atliekos pašalintos į jūrą, transporto priemonės, iš kurios ir (ar) kurios pagalba, nepavojingos, pavojingos atliekos išmestos į aplinką, konfiskavimą, taip pat konfiskavimą, kai atliekos surinktos, vežtos, laikytos, įvežtos ar importuotos į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežtos ar eksportuotos iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežtos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, leis reikšmingai sumažinti nusižengimų. Siūlomais pakeitimais, be kita ko, siekiama padėti kovoti su nelegaliu atliekų vežimu – vienu iš Europos audito rūmų įvardytų[¹⁰] šių dienų Europos Sąjungos iššūkių. Aplinkos apsaugos įstatymo 78, 79 straipsnius papildyti 11 dalimis, įtvirtinant transporto priemonės, kuri buvo pažeidimo (atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės) padarymo priemonė, konfiskavimą.
Nepavojingų atliekų surinkimo, vežimo, laikymo, įvežimo ar importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės atveju transporto priemonės konfiskavimą siūloma taikyti nuo 0,5 tonos ir daugiau (ta pati nuostata galios pakartotinai padarius pažeidimą) atliekų kiekio, pavojingų atliekų atveju – nuo 0,5 tonos atliekų ir daugiau, o pakartotinai padarius pažeidimą konfiskavimą galima būtų taikyti nuo pačio mažiausio atliekų kiekio (mažesnis kaip 0,5 tonos). Aplinkos apsaugos įstatymo 90, 91 straipsnius papildyti atitinkamai 9 ir 11 dalimis numatant poveikio priemonės – transporto priemonės (iš kurios ir (ar) kurios pagalba nepavojingos, pavojingos atliekos išmestos į aplinką) – konfiskavimo taikymą. Nepavojingų atliekų išmetimo į aplinką atveju siūloma numatyti, kad transporto priemonė gali būti konfiskuota, jei išmestas atliekų kiekis yra nuo 1 iki 50 kubinių metrų, o jei kiekis didesnis kaip 50 kubinių metrų – transporto priemonę konfiskuoti privaloma. Pakartotinai padarius pažeidimą, diskrecijos teisė konfiskuoti transporto priemonę išliktų, kai išmestas atliekų kiekis – nuo 0,1 iki 1 kubinio metro. O pakartotinai į aplinką išmetus 1 kubinį metrą ir daugiau nepavojingų atliekų, siūloma nustatyti privalomą transporto priemonės konfiskavimą.
Pavojingų atliekų išmetimo į aplinką atveju privalomą transporto priemonės konfiskavimą siūloma taikyti, kai į aplinką išmestas atliekų kiekis – 1 kubinis metras ir daugiau (ta pati taisyklė taikytina ir pakartotinai padarius pažeidimą). Transporto priemonę taip pat būtų galima konfiskuoti, kai išmestas atliekų kiekis būtų nuo 0,1 iki 1 kubinio metro. Numatant AAĮ 72, 73, 78, 79, 90, 91 straipsniuose pažeidimo padarymo įrankio ir priemonės konfiskavimą, siekiama panaikinti turto konfiskavimo instituto taikymo spragas, numatant, kad ir tais atvejais, kai juridinis asmuo yra pažeidėjas, jam (ir numatytais atvejais tretiesiems asmenims) priklausantis turtas gali būti (numatytais atvejais – privalo būti) konfiskuotas. Tikimasi, kad sumažės atliekų išmetimo į jūrą, aplinką atvejų (tiek išaiškintų, tiek neišaiškintų), juridiniai asmenys, įvertinę nustačius pažeidimą galimus praradimus (transporto priemonės paėmimas, konfiskavimas gali reikšmingai sutrikdyti veiklą), nerizikuos ir laikysis teisės aktų reikalavimų. Aplinkos apsaugos įstatymą siūloma papildyti nauju 110¹ straipsniu nustatant atsakomybę juridiniams asmenims už netinkamą F-dujų ir jų mišinių naudojimą, laikymą, pildymą ir pan. Būtų įgyvendinta naujai patvirto Reglamento (ES) 2024/573 31 straipsnio 4 dalies nuostata dėl atsakomybės taikymo už jame nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Siekiant užpildyti esamas spragas, kai atsakomybė nenustatyta už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, kurie yra didesnio masto ir kelia didesnę grėsmę aplinkai, gamtai, biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimui, siūloma AAĮ papildyti naujais straipsniais – 122¹, 122², 122³, 122⁴, 122⁵, 122⁶ ir 122⁷, numatant atsakomybę juridiniams asmenims, kuriems atsakomybė dabar nenustatyta.
Papildžius AAĮ 122¹ straipsniu, kurį sudaro atskiros straipsnio dalys, būtų nustatyta juridiniams asmenims atsakomybė už laukinių augalų ir grybų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymą, baudos dydį diferencijuojant pagal pažeidimo mastą ir sukeliamas pasekmes aplinkai. Juridiniai asmenys naudojasi šia spraga, nes yra nebaudžiami, o pažeidimą nustatęs pareigūnas neturi jokių poveikio priemonių užkardyti pažeidimą. Siekiant panaikinti šią spragą, siūloma nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už tas pačias veikas, už kurias atsakomybė nustatyta ANK fiziniams asmenims, atitinkamai taikyti didesnes baudas, kurios atlieptų pažeidimo mastą ir daromą žalą.
Priėmus šiuos pakeitimus, juridiniai asmenys, kaip ir fiziniai asmenys, neišvengtų atsakomybės už laukinių augalų ir grybų išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimą, laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimą ir naikinimą arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą ar paėmimą iš aplinkos, arba šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, už laukinių augalų ar grybų, ar jų augaviečių žalojimą ar naikinimą, už prekybą laukiniais augalais ir grybais, jų dalimis ar gaminiais pažeidžiant nustatytą tvarką, nors ir turint teisėtą laukinių augalų ir grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jei jie būtini, iš pradžių skiriant rašytinį įspėjimą, už prekybą laukiniais augalais ar grybais, jų dalimis ar gaminiais neturint laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jei juos privaloma turėti, už laukinių augalų ar grybų introdukciją, reintrodukciją ar perkėlimą pažeidžiant nustatytą tvarką. AAĮ siūloma papildyti dar vienu nauju 122² straipsniu, kuriuo būtų numatyta juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtas veikas, už kurias siūloma ar jau yra nustatyta atsakomybė fiziniams asmenims: už saugomų rūšių augalų ar grybų, jų dalių žalojimą, naikinimą arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą, paėmimą iš aplinkos arba šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, išskyrus prekybą, pažeidžiant Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų rūšių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, už kuriuos būtų taikomos griežtesnės sankcijos.
Siūloma taikyti didesnį baudos dydį už pažeidimus, padarytus valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nei už padarytus nesaugomose teritorijose. Baudos už saugomų rūšių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, trikdymą arba šių gyvūnų, jų dalių paėmimą iš aplinkos, šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, perdirbimą, gabenimą, veisimą ar kitokį naudojimą, išskyrus prekybą, pažeidžiant Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų rūšių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje būtų griežtesnės, nes šios teritorijos įsteigtos turint tikslą išsaugoti retas ir nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis. AAĮ siūloma papildyti 122³straipsniu – numatant juridinių asmenų atsakomybę už laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, trikdymą arba šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš aplinkos, arba šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, arba šių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo sąlygų, migracijos kelių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.
Įvertinus tai, kad saugomose teritorijose dėl jų vertingumo ir didesnio pažeidžiamumo taikomi griežtesni reikalavimai jų apsaugai, todėl už teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą, t. y. laukinių gyvūnų gaudymą, trikdymą, žalojimą, naikinimą ir pan., jei tai yra valstybinis rezervatas, valstybinis draustinis, valstybinis parkas ar biosferos rezervatas, biosferos poligonas ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija, siūloma taikyti didesnes baudas. Šiame AAĮ straipsnyje taip pat siūloma įtvirtinti juridinių asmenų atsakomybę už laukinių gyvūnų laikymą, pažeidžiant Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ar kitus laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančius teisės aktus ir juose nustatytus jų laikymo reikalavimus ir sąlygas.
Nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už prekybą laukiniais gyvūnais, išskyrus prekybą laukiniais paukščiais ir žinduoliais, jų dalimis ar gaminiais iš jų, pažeidžiant nustatytą tvarką, už prekybą laukinių paukščių ir žinduolių rūšių gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų, pažeidžiant nustatytą tvarką, už laukinių gyvūnų introdukciją, reintrodukciją ar perkėlimą pažeidžiant nustatytą tvarką, už laukinių gyvūnų gyvenamosios aplinkos, dauginimosi sąlygų ir migracijos kelių apsaugos reikalavimų pažeidimą, įskaitant, kai tokie pažeidimai daromi vykdant ūkinę veiklą;
AAĮ siūloma papildyti 122⁴ straipsniu dėl juridinių asmenų atsakomybės už veikas, susijusias su invazinių rūšių naudojimo ir valdymo priemonių nevykdymo pažeidimais, kurie apimtų invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymą po rašytinio įspėjimo; invazinių rūšių laikymą, auginimą, veisimą, dauginimą, mainymą, įvežimą į Lietuvos Respubliką, išvežimą iš Lietuvos Respublikos, vežimą per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitokį naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką; už invazinių rūšių pateikimą rinkai, paleidimą į aplinką ar introdukciją pažeidžiant nustatytą tvarką. Invazinėmis rūšimis laikomi Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1143/2014) nurodytame Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše įrašytų rūšių gyvūnai, augalai, grybai ar mikroorganizmai.
Šio straipsnio nuostatos taikomos tik gyviems invazinių rūšių egzemplioriams ir galinčioms daugintis jų dalims, gametoms, sėkloms, kiaušiniams ar auginiams, taip pat visiems šių rūšių hibridams, kurių atstovai gali išgyventi ir toliau daugintis. Įvertinus tai, kad atsakomybė juridiniams asmenims už želdynų ir želdinių, augančių ne miško žemėje, sunaikinimą ar jų žalojimą nenustatyta, o pažeidimų skaičius nemažėja, siūloma AAĮ projektą papildyti nauju 122⁵ straipsniu, numatant baudą už tokio pobūdžio pažeidimus juridiniams asmenims. Želdinių išsaugojimo klausimai visuomenei vis aktualesni. Plataus atgarsio sulaukę želdinių Vilniaus Ceikinių g. ir Basanavičiaus g. atvejai patvirtina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas veikia nepakankamai efektyviai ir neatgraso nuo neteisėto želdinių šalinimo. Atsižvelgdami į tai, siūloma numatyti didesnes baudas juridiniams asmenims už neteisėtą želdinių naikinimą. Baudos dydį siūloma diferencijuoti atsižvelgiant į tai, kur auga želdiniai – miesto gyvenamojoje vietovėje ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, didesnes baudas taikant už neteisėtą želdinių sunaikinimą miesto gyvenamojoje vietovėje, nes dėl šio veiksmo neigiamą poveikį patirtų daugiau žmonių, kurie naudojasi želdinių ir želdynų teikiamomis ekosisteminėmis paslaugomis. Didesnes baudas taip pat siūloma taikyti tose teritorijose, kurios, pagal teritorijų planavimo dokumentus, patenka į gamtinį karkasą. Gamtinis karkasas išskiriamas siekiant užtikrinti ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp skirtingo statuso teritorijų, todėl tokiose vietose vykdomi neteisėti veiksmai, susiję su ekologinių funkcijų silpninimu, turėtų būti vertinami ir baudžiami griežčiau.
Siūloma papildyti AAĮ 122⁶ straipsniu, numatant juridinių asmenų atsakomybę už GMO apgalvotą išleidimą į aplinką, įvežimą į Lietuvos teritoriją, vežimą per Lietuvos teritoriją ar išvežimą iš Lietuvos teritorijos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. AAĮ 122⁶ straipsniu nustatoma atsakomybė juridiniams asmenims už GMO ar genetiškai modifikuotų produktų naudojimą, gabenimą, laikymą, pakavimo, fasavimo ir (ar) ženklinimo reikalavimų nesilaikymą, privalomos informacijos teikimo ar informavimo apie nelaimingus atsitikimus naudojant GMO bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą būtų nustatytos atgrasančios, skatinančios nenusižengti baudos. Baudos dydis diferencijuojamas pagal pažeidimo pobūdį, mastą, galimus patirti nuostolius ir žalą nesilaikant nustatytų reikalavimų GMO srityje. Nors šioje srityje ir nėra nustatyta pažeidimų, tokia galimybė visada egzistuoja. Įvertinus tai, siūloma iš anksto nustatyti atsakomybę ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims už šių reikalavimų nesilaikymą. 122⁷ straipsniu nustatoma atsakomybė už GMO riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygų pažeidimą, kaip nustatyta fiziniams asmenims, tačiau juridiniams asmenims taikant atitinkamai didesnes baudas siekiant pažeidimų prevencijos. Baudos dydis diferencijuojamas pagal veiklos pavojingumo ir rizikos lygį – kuo didesnio pavojingumo riboto naudojimo veiklos sąlygos pažeidžiamos, tuo didesnė atsakomybė taikoma už jų pažeidimą. Siūloma papildyti AAĮ priedą 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą, 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.
995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos, 2024 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/573 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 517/2014 ir 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo. AARPĮ pakeitimu siekiama užtikrinti nuoseklų teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančios AAĮ redakcijos 54 straipsnį juridinių asmenų baudos mokamos į valstybės biudžetą, o naudojamos AARPĮ nustatyta tvarka, analogišką teisinį reguliavimą siekiama įtvirtinti dėl lėšų, gautų realizavus konfiskuotą turtą (kuris konfiskuotas AAĮ pagrindu), taip pat papildant ir AARPĮ nuostatas, kurios įtvirtina AARPĮ sudarančių lėšų šaltinius. Tai prisidėtų prie geresnio aplinkosauginių priemonių finansavimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šiuos Įstatymų pakeitimus bus įgyvendinti ar bent iš dalies įgyvendinti aplinkosauginiai tikslai – sumažės pažeidimų darančių neigiamą poveikį aplinkai, biologinei įvairovei, o įgyvendinus teisingumo ir lygiateisiškumo principą – atsakomybę įtvirtinus už pažeidimus ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, bus panaikintos spragos ir užtikrintas atsakomybės neišvengiamumas už fizinių ir juridinių asmenų padarytus nusižengimus. Nustačius veiksmingas baudas, pareigūnų vykdoma kontrolė duos laukiamų rezultatų (tikslų) aplinkos apsaugos srityse.
Pastaraisiais metais baudų už nusižengimus medžioklės ir tvenkinių ar užtvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros srityse padidinimas davė teigiamų rezultatų – padidinus baudas už tvenkinių ir užtvenktų ežerų naudojimo taisyklių pažeidimus, įskaitant padarytus pakartotinai, pažeidimų nustatoma mažiau. Pavyzdžiui, 2019 m. buvo nustatyti 3 pakartotinio nusižengimo atvejai, o 2021–2022 m. jų nenustatyta. Remiantis šiais pavyzdžiais, didelė tikimybė, kad pažeidimų skaičius, priėmus siūlomus pakeitimus dėl baudų peržiūrėjimo, sumažės. Veiksmingos atsakomybės už želdynų, augalų, grybų, jų augaviečių žalojimą ir neteisėtą naikinimą, taip pat laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, neteisėtą ar netinkamą laikymą, neteisėtą prekybą augalais ir gyvūnais, invazinių rūšių naudojimo reikalavimų nesilaikymą nustatymas teigiamai atsilieps visuomenei ir prisidės prie biologinės įvairovės – saugotinų želdinių, natūralių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių išsaugojimo, sumažins invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimo riziką ir dabar, ir ateityje. Įvedus griežtesnes sankcijas fiziniams asmenims už pakartotinai padarytus nusižengimus, taip pat nustačius juridinių asmenų atsakomybę už neteisėtą ar netinkamą gyvūnų laikymą, prekybą, pažeidžiant nustatytą reglamentavimą, bus skatinama atsakingiau įsigyti egzotinius gyvūnus, dėl ko tikėtina sumažės ir asmenų, įsigyjančių egzotinius gyvūnus, bet negalinčių užtikrinti tinkamų jų laikymo sąlygų. Sumažėjus tokių pažeidimų, valstybė sutaupys lėšų, kurios dabar išleidžiamos konfiskuotiems laukiniams gyvūnams laikyti, gydyti, maitinti ir globos sąlygoms užtikrinti, egzotinių kraštų gyvūnų naujų šeimininkų paieškai kitose šalyse. Mažėjant pažeidimų šioje srityje, valstybė kontrolės pajėgumus galės nukreipti pažeidimų prevencijai stiprinti – konsultavimui, informavimui ir švietimui, tai būtų naudinga ir verslui.
Taip pat tikimasi atsakingesnio ir sąmoningesnio visų asmenų požiūrio naudojant tausiai išteklius, tvarkant atliekas, mažinant oro taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimą į aplinką, užtikrinant tinkamą monitoringą ir stebėseną bei teikiant patikimus akredituotų laboratorijų atliktų matavimų duomenis ir informaciją tiek valstybės institucijoms, tiek visuomenei. Atsakomybės už neteisėtas veikas ar neveikimą nustatymas sudarys geresnes ir palankesnes sąlygas tiems, kurie veikia pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir dėl to patiria daugiau išlaidų nei tie, kurie nesilaiko nustatytų reikalavimų ir gauna naudos ar patiria mažiau išlaidų. Taikant atsakomybę tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims už identiškus pažeidimus bus skatinamas sąžiningas, atsakingas verslas, ugdoma sąmoninga visuomenė, netoleruojanti neteisėtos veikos, kuria daroma žala aplinkai ir sveikatai, siekiant asmeninės naudos kitų sąskaita. Siūlomų Įstatymų projektų poveikis ekonomikai bus teigiamas, nes sumažės daroma žala, baudos skatins sąžiningą verslą ir konkurenciją, be to, visiems solidariai, laikantis nustatytų reikalavimų aplinkos apsaugos srityje, tausiai ir efektyviai naudojant išteklius, bus stabdomas biologinės įvairovės nykimas, išsaugotos ekosistemų teikiamos paslaugos. Tausodami gamtą, galėsime džiaugtis gražesne, švaresne aplinka ir būti sveikesni. Saugomi želdynai mieste, taip pat atkurti miškai duoda naudą visiems gyventojams, atlikdami aprūpinimo, reguliavimo, kultūrinę funkciją. Medžių, ypač jau suaugusių, paskirtis daugiafunkcinė – jie yra kitų gyvų organizmų buveinė, teikia naudą ir pasitenkinimą visuomenei, didina gyvenamosios aplinkos vertę, mažina temperatūrinius ekstremumus – karštą vasarą suteikia pavėsį ir užuovėją, sugeria CO₂ ir sulaiko dulkes.
Veiksmingiau kovojant su invaziniais augalais ir gyvūnais bus sutaupoma valstybės ir visuomenės lėšų, išsaugomos natūralios rūšys, išlaikyta gamtoje esanti pusiausvyra. Įstatymų projektų tikslas prevencinis, todėl pakeitimų įgyvendinimas nesiejamas su papildomomis įplaukomis į biudžetus, priešingai – jos turėtų mažėti mažėjant nusižengimų skaičiui. Tačiau taip pat mažėtų valstybės išlaidos žalai kompensuoti, o sutaupytas lėšas būtų galima nukreipti kitoms veikloms finansuoti. Socialinę naudą gautų visi, kurie naudojasi gamtos teikiamomis gėrybėmis ir paslaugomis: žemės ūkis, pramonė, turizmas ir visuomenė. Neigiamų pasekmių priėmus įstatymų pakeitimus nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais neigiamos įtakos neturės, kadangi baudos dydis už pažeidimą ir turto, kuriuo daromas pažeidimas, konfiskavimas numatytas tik už neteisėtas veikas, teisės aktuose jau įtvirtintų reikalavimų ir sąlygų pažeidimus, kuriais daroma žala aplinkai ir visuomenei. Šie teisės aktai nustato atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikymą ar sąlygų (nurodymų) nevykdymą. Priimti pakeitimai skatins skaidresnį ir sąžiningesnį verslą, verslo subjektams bus taikomos vienodos sąlygos ir neiškreips konkurencijos, nes sankcijos taikomos tik tiems, kurie nesilaiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taikoma atsakomybė už neteisėtus veiksmus ar neveikimą skatins verslą kontroliuoti pažeidimų rizikas.
Neteisėtai besielgiantys verslo subjektai dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir sąlygų nesilaikymo sulauktų teisinių pasekmių, o sąžiningi verslo subjektai, investuojantys į aplinkosaugą ir patiriantys didesnes sąnaudas, įgytų pranašumą. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios norint įtraukti įstatymus į teisinę sistemą Kitų teisės aktų keisti ar priimti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra, todėl jie nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. birželio 31 dienos turėtų pakeisti Tarnybos nuostatus, patvirtintinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ bei Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr.
940 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymo įgyvendinimo“. Žemės ūkio ministerija turės peržiūrėti teisės aktus dėl įgaliojimų suteikimo konkrečioms institucijoms vykdyti administracinę teiseną dėl ANK 589 straipsnio 23 punkte išvardintų administracinių nusižengimų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų įstatymams įgyvendinti nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis
„Aplinkos apsauga“, „aplinka“, „atliekos“, „augalas“, „gyvūnas“, „grybas“, „saugoma rūšis“, „invazinė rūšis“, „tarša“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [¹] patvirtintas susisiekimo ministro ir aplinkos ministro 2023 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-183/D1-110 „Dėl Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos, reikalavimų šiuos darbus atliekantiems asmenims ir šiems darbams keliamų aplinkos apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ [²] Patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1‑405 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“. [³] 2023 m.
Europos audito rūmų apžvalga „Europos Sąjungos veiksmai, kurių reikalinga imtis reaguojant į augantį pavojingų atliekų kiekį“: https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/RW23_02/RW_Hazardous_waste_EN.pdf [⁴] Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos, reikalavimų šiuos darbus atliekantiems asmenims ir šiems darbams keliamų aplinkos apsaugos reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-183/D1-110 „Dėl Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos, reikalavimų šiuos darbus atliekantiems asmenims ir šiems darbams keliamų aplinkos apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“; įsigalioja nuo 2024 m. gegužės 1 d. Iki 2024 m. gegužės 1 d. galioja Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr.2BE-45 „Dėl Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [⁵] Atliekų tvarkymo įstatymo 6 str. 1 d. [⁶] Ten pat, 10 str. [⁷] Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. D1-424 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. D1-425 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr.
D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. [⁸] Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos, reikalavimų šiuos darbus atliekantiems asmenims ir šiems darbams keliamų aplinkos apsaugos reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-183/D1-110 „Dėl Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos, reikalavimų šiuos darbus atliekantiems asmenims ir šiems darbams keliamų aplinkos apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“; įsigalioja nuo 2024 m. gegužės 1 d. Iki 2024 m. gegužės 1 d. galioja Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr.2BE-45 „Dėl Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [⁹] Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4.3. papunktis. [¹⁰] 2023 m. Europos audito rūmų apžvalga „Europos Sąjungos veiksmai, kurių reikalinga imtis reaguojant į augantį pavojingų atliekų kiekį“: https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/RW23_02/RW_Hazardous_waste_EN.pdf
NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 29, 235, 236, 239, 242, 247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291,
2024-03-25 Nr. XIVP-3551 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Iš projekto 3 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad šio ANK straipsnio paskirtis nustatyti atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą ir naudojimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnyje dėstomo ANK 235 straipsnio 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 16, 19 ir 20 dalyse siūloma nustatyti administracinę atsakomybę ne už atitinkamų objektų statybą ir naudojimą, bet už ūkinės veiklos vykdymą nesilaikant nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnyje dėstomo ANK 235 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, todėl jį reikėtų atitinkamai papildyti. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 235 straipsnio 3 dalies sankcijoje siūloma nustatyti asmenims baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir alternatyvią nuobaudą – įspėjimą. Pastebėtina, kad to paties straipsnio 1 dalyje asmenims nustatomas mažesnis baudų rėžis, t. y. nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt, tačiau alternatyvios nuobaudos – įspėjimo nėra, o projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 235 straipsnio 3 dalies sankcijoje siūloma asmenims nustatyti didesnius nuobaudų rėžius, kas rodo didesnį šios veikos pavojingumą, ir alternatyvią nuobaudą – įspėjimą.
Kyla abejonė, ar keičiamo ANK 235 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatoma alternatyvi nuobauda – įspėjimas, yra pagrįstas ir sistemiškai dera su šiame straipsnyje įtvirtintomis nuobaudomis bei jų dydžiais, todėl manytina, kad būtų tikslinga šią nuobaudą numatyti ir ANK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje. To paties turinio pastaba taikytina ir projekto 21 straipsniu keičiamo ANK 304²straipsnio 1 dalies nuostatoms. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 235 straipsnio 3 ir 4 dalies sankcijoje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims siūloma nustatyti vienodo dydžio baudą. Pastebėtina, kad kitose minėto ANK straipsnio sankcijose juridinių asmenų vadovams bei kitiems atsakingiems asmenims nuobaudų dydžiai yra diferencijuojami. Siekiant išlaikyti šios ANK normos sistemiškumą, už ANK 235 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytas veikas juridinių asmenų vadovams bei kitiems atsakingiems asmenims turėtų būti nustatomi skirtingi nuobaudų dydžiai. 4. Siekiant išlaikyti ANK normų dėstymo sistemiškumą, siūlytina tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 235 straipsnio 3 dalies dispozicijoje skliaustuose pateiktą formuluotę, nurodant „išskyrus šio kodekso 236 ir 242 straipsniuose numatytus pažeidimus“, taip pat siūlytina šią formuluotę išskirti kableliais. Toks dėstymas pasirinktas, pavyzdžiui, ANK 270¹ straipsnyje, 356 straipsnyje, bei kituose ANK straipsniuose. 5.
dalies dispozicija turi būti dėstoma vienaskaitos forma „<...> numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai“, kadangi ši norma bus taikoma tuo atveju, kai asmuo jau bus baustas už ANK 235 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Ši pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 235 straipsnio 10, 12, 14, 16, 18 ir 20 dalims; projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 242 straipsnio 2 daliai; projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 255¹ straipsnio 2 daliai;
dalies sankcijos, prasidedančios žodžiu „užtraukia“, turėtų būti dėstomos iš naujos eilutės (žr. kitų ANK specialiosios dalies straipsnių sankcijų išdėstymo juridinę techniką). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsniu keičiamo ANK 295 straipsnio 3 daliai. 7. Siekiant aiškumo, projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo ANK 247 straipsnio 30 dalyje reikėtų detalizuoti, kokiai konkrečiai veiklai „išduotas leidimas” turimas omenyje. 8. Projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 255¹ straipsnio sankcijoje siūloma asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nustatyti vienodo dydžio nuobaudas. Paprastai ANK sankcijose (išskyrus ANK 459 straipsnio 10 dalyje) minėtiems subjektams nustatomos skirtingo dydžio baudos, kadangi juridiniai asmenys turi laikytis aukštesnių atidumo, rūpestingumo, skaidrumo reikalavimų, todėl siūlome už šio nusižengimo padarymą, juridinių asmenų vadovams numatyti griežtesnę atsakomybę. 9.
siūloma nustatyti, kad „Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, išskyrus nustatytus šio kodekso 139, 235, 241, 242, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 252, 255, 309, 310, 317, 318, 332 straipsniuose užtraukia baudą asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų.“. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio gramatinė konstrukcija, prasidedanti žodžiu „išskyrus”, ANK specialiojoje dalyje paprastai vartojama nukreipiant iš bendrosios į specialiąją normą (pavyzdžiui ANK 506 straipsnio 4 dalį). Išanalizavus projekto 8 straipsniu pildomą ANK 255¹ straipsnio 1 dalį ir šioje dispozicijoje nurodytus ANK straipsnius, kyla abejonių, ar šių straipsnių tarpusavio santykis galėtų būti apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos. Antai ANK 139 straipsnis numato atsakomybę už prekių, paslaugų, žaliavų kokybės ir saugos reikalavimų pažeidimus; ANK 235 straipsnis – už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą ir naudojimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus; ANK 332 straipsnis – už vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių ir vandens apskaitos mazgų ar jų dalių eksploatavimo pažeidimą. Pažymėtina, kad būtina sąlyga norint dvi teisės normas traktuoti kaip bendrąją ir specialiąją yra ta, kad specialioji norma privalo turėti visus bendrojoje normoje nurodytus požymius. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, projekto 8 straipsniu pildoma ANK 255¹ straipsnio 1 dalis turėtų būti patikslinta, aiškiai nurodant konkrečius ANK straipsnius bei jų dalis, kurie būtų susiję su transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo aplinkos apsaugos reikalavimų nevykdymu, tai yra, kurie būtų speciali norma ANK 255¹ straipsnio atžvilgiu. 10.
siūloma papildyti ANK
neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio, neįregistruoto angliavandenilių gręžinio naudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo ANK 262 straipsnio 28 dalimi nustatant baudą asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų, ANK 262 straipsnio dalių išdėstymas pagal sankcijų dydį tampa nenuoseklus, pavyzdžiui, minėto straipsnio 24, 25, 26 ir 27 dalyse numatoma ženkliai didesnė apatinė ir viršutinė baudų riba. Pažymėtina, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose dalys paprastai dėstomos pagal sankcijų griežtumą - nustatytų baudų dydžius, pradedant švelnesnėmis nuosekliai iki pačių griežčiausių, išskyrus atvejus, kai dalių dispozicijos yra susijusios tarpusavyje – pvz., dispozicijos su pakartotiniais administraciniais nusižengimais greta pagrindinės dalies. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti projekto 10 straipsniu keičiamą ANK 262 straipsnio 28 dalies vietą: dėstant šią dalį kaip ANK 262 straipsnio 24 dalį, arba šią dalį dėstyti kaip ANK 262 straipsnio 23¹dalį (tačiau tokia ANK dalių numeracija naudojama tik keliuose ANK straipsniuose, pavyzdžiui, ANK 346, 417, 506 straipsniuose). 11. Projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo ANK 271 straipsnio 3 ir 4 dalių dėstyme nėra išlaikoma straipsnių hierarchija. Šiuo atveju išlaikant normos sistemiškumą, reikėtų padidinti projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo ANK 271 straipsnio 4 dalies sankcijos ribas. 12.
12Svarstytina,
ar nebūtų tikslinga nustatyti, kad už projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 284 straipsnio
nusižengimai būtų padaromi „tyčia“, priešingu atveju, svarstytina, ar ANK 284 straipsnio 9 ir 11 dalių dispozicijoje nustatomos veikos, nesant asmens tyčios, yra tokios pavojingos, kad būtų pagrįsta sankcijoje nurodytus asmenis traukti administracinėn atsakomybėn. Pastebėtina, kad tyčinė veikos forma įvardinta ir ANK 304²straipsnio
dalyje), numatančioje atsakomybę už invazinių rūšių patiekimą rinkai, tyčinį paleidimą į aplinką ar tyčinę introdukciją pažeidžiant nustatytą tvarką. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 15, 17 dalių. Be kita ko, siekiant išlaikyti ANK
atitinkamai 10, 12 dalis, sukeisti vietomis, kadangi ANK 284 straipsnio 9 dalyje, bei už šiame straipsnyje padarytą nusižengimą pakartotinai (ANK 284 straipsnio 10 dalis) numatomos ženkliai didesnės nuobaudos, nei ANK 284 straipsnio 11 dalyje ar to paties straipsnio 12 dalyje, numatančiame atsakomybę už šio straipsnio 11 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. 13. Teikiamo projekto 15 straipsniu keičiamo ANK 285 straipsnio 1 dalyje pateikiamas išskyrimas (išimtys) – „<...> išskyrus prekybą <...>“ – yra perteklinio pobūdžio. Pastebėtina, kad šiame straipsnyje nustatomos 21, 23 dalys yra specialios normos (kvalifikuotos sudėtys) bendrosios normos (straipsnio 1 dalies) atžvilgiu. Bendroji teisės sistema ir be papildomų nuorodų sukonstruota taip, kad esant bendrųjų ir specialiųjų normų konkurencijai, taikoma specialioji norma. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 15 straipsniu keičiamo ANK 285 straipsnio 9, 11 dalies nuostatų; projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 1, 11 dalių.
Nepritarus šiai pastabai, manome, kad sistemiškai turėtų būti patikslinta ANK 285 straipsnio 3 dalis, numatanti išimtį – „<...> išskyrus prekybą <...>“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 3 dalies. 14. Projekto 15 straipsniu keičiamo ANK 285 straipsnio 21 dalies sankcijoje nustatoma bauda asmenims nuo keturiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų, ir alternatyvi nuobauda – įspėjimas, bei juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Pažymėtina, kad įspėjimas yra pati švelniausia kodekso nuobauda, todėl svarstytina, ar ši nuobauda dera su toje pačioje sankcijoje nustatytomis baudos žirklėmis – nuo keturiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų, todėl siūlome šios nuobaudos atsisakyti. Be to, pastebėtina, kad ANK 285 straipsnio 21, 22 dalies sankcijoje nustatomas didelis atotrūkis tarp minimalios ir maksimalios baudos. Tokio didelio intervalo nustatymas yra ydingas, nes iškreipia veikos pavojingumo suvokimą ir palieka nepagrįstai plačią diskreciją pareigūnams skiriant baudas, todėl siūlome, atsižvelgus į veikos pavojingumą, šį intervalą mažinti. 15. Projekto 15 straipsniu keičiamo ANK 285 straipsnio 23 dalies dispozicijoje alternatyvus subjektai – paukščiai ir žinduoliai, kurių prekybai netaikomos šios dalies nuostatos, turėtų būti atskiriami jungtuku „ar“, dėstant šią formuluotę taip:
„paukščius ar žinduolius“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo ANK
19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 12 dalies nuostatoms. 16.
už prekybą saugomomis rūšimis, išskyrus saugomų rūšių paukščius ir žinduolius, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr. 338/97, neturint saugomų rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, padarytą pakartotinai; to paties straipsnio 26 dalyje už pakartotinę prekybą saugomų rūšių paukščiais ar žinduoliais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomų paukščių ar žinduolių rūšių gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr. 338/97, neturint saugomų paukščių ir žinduolių rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti; projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 12 dalyje numatoma atsakomybė už prekybą laukiniais gyvūnais, išskyrus laukinius paukščius ir žinduolius, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus ir neturint laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, tokią veiką padarius pakartotinai; projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 14 dalyje numatoma atsakomybė už prekybą laukiniais paukščiais ar žinduoliais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus ir neturint laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, padarytą pakartotini.
Vertinant minėtais ANK straipsniais ginamas bei saugomas vertybes, bei tai, kad už saugomų rūšių naudojimą, pažeidžiant saugomų rūšių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus bei saugomų rūšių apsaugos reikalavimų pažeidimus numatomos didesnės nuobaudos nei už laukinių gyvūnų išteklių naudojimą pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, turėtų būti pakoreguota (padidinta) projekto 15 straipsniu keičiamo ANK 285 straipsnio 24 ir 26 dalies sankcijoje numatyta baudų apatinė riba. 17. Projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 1 dalies dispozicijoje dėstoma eilė alternatyvių veiksmų, kurių (nors vieno iš jų) padarymas, pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, užtrauktų asmenims administracinę atsakomybę. Vertinant šio straipsnio dispozicijos turinį, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr.
D1-262 patvirtintose Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatoma, kad leidimas naudoti laukinius gyvūnus reikalingas ketinant laukinius gyvūnus paimti iš aplinkos ar tyčia trikdyti (104 punktas). Vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis leidimas naudoti laukinius gyvūnus nereikalingas, kai gyvūnai tyčia netrikdomi. Sistemiškai vertinant nustatytą teisinį reguliavimą, projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 1 dalies dispozicija turėtų būti patikslinta, nurodant, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kiltų tik už laukinių gyvūnų „tyčinį“ trikdymą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir ANK 303 straipsnio 3 daliai. 18. Projekto 21 straipsniu keičiamo ANK 304²straipsnio 1, 2, 3 bei 4 dalys nėra nuosekliai dėstomos pagal sankcijų dydžius. Siekiant išlaikyti ANK normų sistemiškumą minėtų normų sankcijų apatinės ir viršutinės ribos turėtų būti pakoreguotos. To paties turinio pastaba taikytina ir projekto 22 straipsniu keičiamo ANK 309 straipsniui, kurio dalys dėstomos neatsižvelgiant į sankcijų apatines ir viršutines ribas. 19. Vadovaujantis ANK 25 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, pagal kurį asmeniui už administracinius nusižengimus gali būti skiriama ne mažesnė negu dešimt ir ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda, tikslintos projekto 22 straipsniu keičiamo ANK 309 straipsnio 9, 10, 11, bei 12 dalies sankcijos, nurodant, kad skiriama bauda negali būti didesnė nei šeši tūkstančiai eurų, pavyzdžiui sankcijoje nurodant tokią formuluotę <…> bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų <...>. 20. Atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto 12 punkto nuostatas, projekto 28 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, pasiūlant Vyriausybei ir žemės ūkio ministrui iki 2024 m. birželio 31 d. priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Atitinkamai turėtų būti papildytas ir 28 straipsnio pavadinimas bei šio straipsnio 1 dalis, nustatant išlygą dėl naujos projekto 28 straipsnio struktūrinės dalies įsigaliojimo. 21. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 11 ir 15 punktų nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291, 293, 295, 296, 303, 304², 309,
2024-06-12 Nr. XIVP-3551(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 29 straipsnio pavadinimą, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, reikėtų išdėstyti taip: 29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
242, 247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291, 293, 295, 303, 304², 309, 356,
2024-06-07
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Kviestieji asmenys: Seimo narės Aistės Gedvilienės patarėja Gitana Matiekuvienė, Aplinkos apsaugos ministerijos atstovai:Eglė Paužuolienė, Beata Vilimaitė Šilobritienė, Stasilė Znutienė, Justina Čunderova. Laura Janulaitienė, Virginija Kalesinskienė, Giedrius Ladukas, Aistė Rakauskienė, Danguolė Sužiedelytė, Renata Gagienė, Reda Skirkevičiūtė, Povilas Paukštė, Kristina Klovaitė, Lina Virvilienė, Zita Bitvinskaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Milda Masteikienė, Aplinkos apsaugos departamento atstovė Mantė Ramanauskienė, Žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose asociacijos Valdybos pirmininkas Justinas Poderis, Žemės ūkio ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjas Andrius Burlėga. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2024-04-083 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Iš projekto 3 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad šio ANK straipsnio paskirtis nustatyti atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą ir naudojimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnyje dėstomo ANK 235 straipsnio 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 16, 19 ir 20 dalyse siūloma nustatyti administracinę atsakomybę ne už atitinkamų objektų statybą ir naudojimą, bet už ūkinės veiklos vykdymą nesilaikant nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnyje dėstomo ANK 235 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, todėl jį reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti Pritarti projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 235 straipsnio pavadinimo tikslinimui: "235 straipsnis. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų statyba ir naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus". 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-08 3,22
nustatyti asmenims baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir alternatyvią nuobaudą – įspėjimą. Pastebėtina, kad to paties straipsnio 1 dalyje asmenims nustatomas mažesnis baudų rėžis, t. y. nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt, tačiau alternatyvios nuobaudos – įspėjimo nėra, o projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 235 straipsnio 3 dalies sankcijoje siūloma asmenims nustatyti didesnius nuobaudų rėžius, kas rodo didesnį šios veikos pavojingumą, ir alternatyvią nuobaudą – įspėjimą.
Kyla abejonė, ar keičiamo ANK 235 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatoma alternatyvi nuobauda – įspėjimas, yra pagrįstas ir sistemiškai dera su šiame straipsnyje įtvirtintomis nuobaudomis bei jų dydžiais, todėl manytina, kad būtų tikslinga šią nuobaudą numatyti ir ANK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje. To paties turinio pastaba taikytina ir projekto 21 straipsniu keičiamo ANK 304²straipsnio
iš dalies Pritartina 235 straipsnio 3 dalies sankcijoje „įspėjimo“ išbraukimui. Nepritartina įspėjimo išbraukimui 304²straipsnio
duomenys apie nustatytus aplinkos apsaugos pažeidimus ir taikytas baudas per laikotarpį nuo 2019 iki 2023 metų rodo, kad nustatyti baudų dydžiai už aplinkosauginius nusižengimus nepasiekia pagrindinio tikslo – neatgraso nuo neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad keičiamo ANK 235 straipsnio 3 dalies sankcijoje buvo numatytas įspėjimas
(kurioje už analogiškus pažeidimus įtvirtinta galimybė įspėti, netaikant sankcijos, tuo tarpu fiziniam, asmeniui jau būtų taikoma nuobauda (įspėjimas). 235 str. 3 dalyje išbraukiant "įspėjimą", papildoma ANK 12 str. 1 dalis, teikiant nuorodą į 235 str. 3 dalį. Tokiu būdu taikant ANK 12 str. 1 dalį būtų asmeniui pareikšta žodinė pastaba netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn. Tokia praktika yra taikytina ir kitais aplinkosaugos srityje nustatytais atvejais, kuomet gali būti nustatyta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika (pvz. ANK 247 str. 1 ir 2 d., 278 str., kt.).
ANK 304²straipsnio
dalyje numatytos sankcijos gali būti susijusios su teisės aktų pažeidimu ir dėl nežinojimo kaip turi būti teisingai naikinamos invazinės rūšys. Todėl tikslinga tokiais atvejais taikyti ne baudą, bet įspėjimą. Už kitose šio straipsnio dalyse padarytus pažeidimus, kaip invazinių rūšių tikslingą laikymą, jų veisimą, dauginimą, mainymą ar įvežimą neturėtų būti taikomas įspėjimas kaip alternatyva baudai, nes jau dabar susiduriama su invazinių rūšių plitimo problema ir jos keliamomis pasekmėmis, kurios brangiai kainuoja tiek valstybei, tiek smulkiems ūkiams dėl patiriamų nuostolių ir daromos žalos aplinkai bei biologinei įvairovei. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims siūloma nustatyti vienodo dydžio baudą. Pastebėtina, kad kitose minėto ANK straipsnio sankcijose juridinių asmenų vadovams bei kitiems atsakingiems asmenims nuobaudų dydžiai yra diferencijuojami. Siekiant išlaikyti šios ANK normos sistemiškumą, už ANK
kitiems atsakingiems asmenims turėtų būti nustatomi skirtingi nuobaudų dydžiai. Pritarti Pritarti projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 235 straipsnio
atsakingiems asmenims skirtingus nuobaudų dydžius (kitiems asmenims siūloma numatyti 40-55 proc. mažesnius baudų rėžius, nei juridinių asmenų vadovams, kurie turi laikytis aukštesnių atidumo, rūpestingumo, skaidrumo reikalavimų): "3.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas nesilaikant pagal Aplinkos apsaugos įstatymą įregistruotam organinius tirpiklius naudojančiam įrenginiui nustatytų reikalavimų, (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio kodekso 236 ir 242 straipsniuose numatytus pažeidimus), užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto iki penkių šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų septyniasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, ir juridinių asmenų vadovams – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.”
išlaikyti ANK normų dėstymo sistemiškumą, siūlytina tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 235 straipsnio 3 dalies dispozicijoje skliaustuose pateiktą formuluotę, nurodant „išskyrus šio kodekso 236 ir 242 straipsniuose numatytus pažeidimus“, taip pat siūlytina šią formuluotę išskirti kableliais. Toks dėstymas pasirinktas, pavyzdžiui, ANK 270¹ straipsnyje, 356 straipsnyje, bei kituose ANK straipsniuose. Pritarti Pritarti projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 235 straipsnio 3 dalies techniniam tikslinimui: „3.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas nesilaikant pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą įregistruotam organinius tirpiklius naudojančiam įrenginiui nustatytų reikalavimų, (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio kodekso 236 ir 242 straipsniuose numatytus pažeidimus), užtraukia <...>”. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėstoma vienaskaitos forma „<...> numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai“, kadangi ši norma bus taikoma tuo atveju, kai asmuo jau bus baustas už ANK 235 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Ši pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 235 straipsnio 10, 12, 14, 16, 18 ir 20 dalims; projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 242 straipsnio 2 daliai; projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 255¹ straipsnio 2 daliai;
Pritarti Išdėstyti: „8. Šio straipsnio 7 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai numatytas administracinis nusižengimas, padaryti padarytas pakartotinai, <...> “
2024-04-08 3,18
straipsniu keičiamo ANK 235 straipsnio 9 dalies sankcijos, prasidedančios žodžiu „užtraukia“, turėtų būti dėstomos iš naujos eilutės (žr. kitų ANK specialiosios dalies straipsnių sankcijų išdėstymo juridinę techniką). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsniu keičiamo ANK 295 straipsnio 3 daliai. Pritarti Išdėstyti: „9.
Pritarti Išdėstyti:
„9. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų
naudojimas nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.”
aiškumo, projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo ANK 247 straipsnio 30 dalyje reikėtų detalizuoti, kokiai konkrečiai veiklai „išduotas leidimas” turimas omenyje. Pritarti Detalizuota, kad leidimai išduodami atliekų naudojimo ar šalinimo veiklai, nes atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą turi turėti atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė. Siūloma straipsnį formuluoti taip:
pakeitimas Pakeisti 247 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip: „30. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio kodekso 235 straipsnio 9 ir 10 dalyse numatytus pažeidimus, kai atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimai yra Aplinkos apsaugos įstatyme numatyta tvarka atliekų naudojimo ar šalinimo veiklai išduoto leidimo sąlygos, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų.“
asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nustatyti vienodo dydžio nuobaudas.
Paprastai ANK sankcijose (išskyrus ANK
baudos, kadangi juridiniai asmenys turi laikytis aukštesnių atidumo, rūpestingumo, skaidrumo reikalavimų, todėl siūlome už šio nusižengimo padarymą, juridinių asmenų vadovams numatyti griežtesnę atsakomybę. Pritarti Juridinių asmenų vadovams siūloma nustatyti 1,3 karto didesnius baudų rėžius. Siūlomas normos pakeitimas pateiktas prie 9 pastabos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad „Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, išskyrus nustatytus šio kodekso 139, 235, 241, 242, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 252, 255, 309, 310, 317, 318, 332 straipsniuose užtraukia baudą asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų.“. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio gramatinė konstrukcija, prasidedanti žodžiu „išskyrus”, ANK specialiojoje dalyje paprastai vartojama nukreipiant iš bendrosios į specialiąją normą (pavyzdžiui ANK 506 straipsnio
šių straipsnių tarpusavio santykis galėtų būti apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos.
Antai ANK 139 straipsnis numato atsakomybę už prekių, paslaugų, žaliavų kokybės ir saugos reikalavimų pažeidimus; ANK 235 straipsnis – už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą ir naudojimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus; ANK 332 straipsnis – už vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių ir vandens apskaitos mazgų ar jų dalių eksploatavimo pažeidimą. Pažymėtina, kad būtina sąlyga norint dvi teisės normas traktuoti kaip bendrąją ir specialiąją yra ta, kad specialioji norma privalo turėti visus bendrojoje normoje nurodytus požymius. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, projekto 8 straipsniu pildoma ANK 255¹ straipsnio
bei jų dalis, kurie būtų susiję su transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo aplinkos apsaugos reikalavimų nevykdymu, tai yra, kurie būtų speciali norma ANK 255¹ straipsnio atžvilgiu. Pritarti Norma patikslinta ją formuluojant kaip bendrąją - nurodytos ANK straipsnių, kuriems taikoma normos taikymo išimtis, dalys (specialiosios normos), išbraukti pagal pažeidimų pobūdį tiesiogiai su norma nesusiję ANK straipsniai. Siūloma jį formuluoti taip: „255¹ straipsnis. Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas 1.
Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, išskyrus nustatytus šio kodekso 139 235 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8 dalyse, 241, 242, 244, 246 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 36, 37, 38, 39, 40 dalyse, 248, 249, 250, 252 straipsnio 5, 6, 8, 9 dalyse, 255, 309 straipsnio 1, 2, 4, 7, 8 dalyse,, 310, 317, 318, 332 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų ir, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų dvidešimt penkių iki vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytasi administracinisai nusižengimasi, padarytasi pakartotinai, užtraukia baudą asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuonių šimtų septyniasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt eurų užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų septyniasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt eurų. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atsakomybę už žemės gelmių registre neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio, neįregistruoto angliavandenilių gręžinio naudojimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo ANK 262 straipsnio 28 dalimi nustatant baudą asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų, ANK 262 straipsnio dalių išdėstymas pagal sankcijų dydį tampa nenuoseklus, pavyzdžiui, minėto straipsnio 24, 25, 26 ir 27 dalyse numatoma ženkliai didesnė apatinė ir viršutinė baudų riba. Pažymėtina, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose dalys paprastai dėstomos pagal sankcijų griežtumą - nustatytų baudų dydžius, pradedant švelnesnėmis nuosekliai iki pačių griežčiausių, išskyrus atvejus, kai dalių dispozicijos yra susijusios tarpusavyje – pvz., dispozicijos su pakartotiniais administraciniais nusižengimais greta pagrindinės dalies. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti projekto
dalį kaip ANK 262 straipsnio 24 dalį, arba šią dalį dėstyti kaip ANK 262 straipsnio 23¹dalį (tačiau tokia ANK dalių numeracija naudojama tik keliuose ANK straipsniuose, pavyzdžiui, ANK 346, 417, 506 straipsniuose). Pritarti „2823¹ Žemės gelmių registre neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio, neįregistruoto angliavandenilių gręžinio naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.“
4 dalių dėstyme nėra išlaikoma straipsnių hierarchija.
Šiuo atveju išlaikant normos sistemiškumą, reikėtų padidinti projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo ANK 271 straipsnio 4 dalies sankcijos ribas. Pritarti Siūloma baudos dydį nustatyti analogišką 271 str. 3 dalyje pateiktam baudos dydžiui ir šio straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Biržių atrėžimas arba medžių atrinkimas ar ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinio, ugdymo ir sanitarinio kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt vieno šimto iki vieno šimto keturiasdešimt dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dešimt penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.”
2024-04-08 14,20
12Svarstytina,
ar nebūtų tikslinga nustatyti, kad už projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 284 straipsnio 9 ir 11 dalyse nustatomus nusižengimus atsakomybė kiltų tik tuo atveju, kai šie nusižengimai būtų padaromi „tyčia“, priešingu atveju, svarstytina, ar ANK 284 straipsnio 9 ir 11 dalių dispozicijoje nustatomos veikos, nesant asmens tyčios, yra tokios pavojingos, kad būtų pagrįsta sankcijoje nurodytus asmenis traukti administracinėn atsakomybėn. Pastebėtina, kad tyčinė veikos forma įvardinta ir ANK 304²straipsnio
5 dalyje), numatančioje atsakomybę už invazinių rūšių patiekimą rinkai, tyčinį paleidimą į aplinką ar tyčinę introdukciją pažeidžiant nustatytą tvarką. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 15, 17 dalių.
Be kita ko, siekiant išlaikyti ANK 284 straipsnio dalių hierarchiją, tikslinga šio straipsnio 9 ir 11 dalis, bei atitinkamai 10, 12 dalis, sukeisti vietomis, kadangi ANK 284 straipsnio 9 dalyje, bei už šiame straipsnyje padarytą nusižengimą pakartotinai (ANK 284 straipsnio 10 dalis) numatomos ženkliai didesnės nuobaudos, nei ANK 284 straipsnio 11 dalyje ar to paties straipsnio 12 dalyje, numatančiame atsakomybę už šio straipsnio 11 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Pritarti Siūloma keičiamo ANK 284 str. 9 ir 11 dalyse įrašyti žodį „tyčinis“ ir siekiant išlaikyti keičiamo ANK 284 str. hierarchiją sukeisti šio straipsnio 9 ir 11 dalis bei atitinkamai 10 ir 12 dalis vietomis ir jas išdėstyti taip: „119. Laukinių augalų ar grybų tyčinis perkėlimas pažeidžiant laukinių augalų ar grybų perkėlimą reglamentuojančius teisės aktus užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt iki trijų šimtų septyniasdešimt eurų. 1210. Šio straipsnio 11
pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki keturių šimtų septyniasdešimt eurų. 911. Laukinių augalų ar grybų tyčinė introdukcija, reintrodukcija pažeidžiant laukinių augalų ar grybų introdukciją, reintrodukciją reglamentuojančius teisės aktus užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 1012.
nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims
ANK 303 str. 15 ir 17 dalis dėstyti analogiškai 9 ir 11 dalims įrašant žodį „tyčia“ o taip pat atsižvegiant į TD pastabą 15 ir 16 dalis sukeisti vietomis su 17 ir 18 dalimis ir išdėstyti taip: „15. 17. Laukinių gyvūnų tyčinė introdukcija, reintrodukcija pažeidžiant laukinių gyvūnų introdukciją, reintrodukciją reglamentuojančius teisės aktus užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
<...>
gyvūnų tyčinis perkėlimas ar išleidimas į laisvę pažeidžiant laukinių gyvūnų perkėlimą ar išleidimą į laisvę reglamentuojančius teisės aktus užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.“
projekto 15 straipsniu keičiamo ANK 285 straipsnio 1 dalyje pateikiamas išskyrimas (išimtys) – „<...> išskyrus prekybą <...>“ – yra perteklinio pobūdžio. Pastebėtina, kad šiame straipsnyje nustatomos 21, 23 dalys yra specialios normos (kvalifikuotos sudėtys) bendrosios normos (straipsnio 1 dalies) atžvilgiu. Bendroji teisės sistema ir be papildomų nuorodų sukonstruota taip, kad esant bendrųjų ir specialiųjų normų konkurencijai, taikoma specialioji norma. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 15 straipsniu keičiamo ANK 285 straipsnio 9, 11 dalies nuostatų; projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 1, 11 dalių.
Nepritarus šiai pastabai, manome, kad sistemiškai turėtų būti patikslinta ANK
<...>“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 3 dalies. Pritarti Atsisakyti 285 str. dalyse formuluotės “išskyrus....” dėl Teisės departamento pateiktų pastabų ir išdėstyti taip:
„1. Saugomų rūšių augalų ar grybų, jų dalių
žalojimas, naikinimas arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, paėmimas iš aplinkos, arba šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas išskyrus prekybą, pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamo saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų augalų rūšių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų ir juridinių asmenų vado
<...>
9Saugomų rūšių gyvūnų gaudymas, žalojimas,
naikinimas, trikdymas arba šių gyvūnų, jų dalių paėmimas iš aplinkos, šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas (išskyrus prekybą ir laikymą nelaisvėje) pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamo saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų rūšių gyvūnų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
<...>
11.
Saugomų rūšių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, trikdymas arba šių gyvūnų, jų dalių paėmimas iš aplinkos valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorijoje pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamo
saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ar kitų saugomų rūšių gyvūnų naudojimą (išskyrus prekybą ir laikymą nelaisvėje) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių šešių šimtų eurų.“ Patikslinti 303 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neteisėtas laukinių Laukinių gyvūnų tyčinis
gaudymas, žalojimas, naikinimas, trikdymas arba šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos, arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, (išskyrus prekybą ir laikymą nelaisvėje), pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus.“
2024-04-0815 14.
Projekto
bauda asmenims nuo keturiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų, ir alternatyvi nuobauda – įspėjimas, bei juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Pažymėtina, kad įspėjimas yra pati švelniausia kodekso nuobauda, todėl svarstytina, ar ši nuobauda dera su toje pačioje sankcijoje nustatytomis baudos žirklėmis – nuo keturiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų, todėl siūlome šios nuobaudos atsisakyti. Be to, pastebėtina, kad ANK 285 straipsnio 21, 22 dalies sankcijoje nustatomas didelis atotrūkis tarp minimalios ir maksimalios baudos. Tokio didelio intervalo nustatymas yra ydingas, nes iškreipia veikos pavojingumo suvokimą ir palieka nepagrįstai plačią diskreciją pareigūnams skiriant baudas, todėl siūlome, atsižvelgus į veikos pavojingumą, šį intervalą mažinti. Pritarti iš dalies Šiame straipsnyje pateikiami pažeidimai pagal savo pobūdį ir daromą žalą yra labai skirtingi, todėl tikslinga numatyti didesnį intervalą, kad atsižvelgiant į padarytą žalą aplinkai būtų atitinkamai taikomas ir baudos dydis, nes nelygu kokio retumo ir pažeidžiamumo augalas ar gyvūnas sunaikintas, ar saugomas vabalas, ar lūšis ar stumbras ir pan., ar kiek individų, ar populiacijos dalis sunaikinti/pažeisti, todėl ir baudų dydis būtų taikomas protingai, pasirenkant iš didesnio intervalo. Taip būtų išvengta atvejų, kai už sunaikintą augalą, gyvūną, neatsižvelgiant kokios tai rūšies, retumo augalas ar gyvūnas būtų taikoma tokio pat dydžio bauda. Tikslinga atsisakyti “įspėjimo” galimybės ir šio str. 21 dalį išdėstyti taip:
“21. Prekyba saugomomis rūšimis, jų dalimis ar gaminiais iš jų
pažeidžiant prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr.
338/97, turint saugomų rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo keturiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.”
2024-04-08 15,20
straipsniu keičiamo ANK 285 straipsnio 23 dalies dispozicijoje alternatyvus subjektai – paukščiai ir žinduoliai, kurių prekybai netaikomos šios dalies nuostatos, turėtų būti atskiriami jungtuku „ar“, dėstant šią formuluotę taip:
„paukščius ar žinduolius“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo
ANK 285 straipsnio 25 dalies nuostatoms; projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 12 dalies nuostatoms. Pritarti Rašyti su jungtuku „ar“ ir 285 str. 23 ir 25 dalis išdėstyti taip:
„23. Prekyba saugomomis rūšimis, išskyrus saugomų
rūšių paukščius ir ar žinduolius, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr. 338/97, neturint saugomų rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki penkių tūkstančių eurų.
<...>
žinduoliais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomų paukščių ar žinduolių rūšių gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr.
338/97, neturint saugomų paukščių ir ar žinduolių rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų iki penkių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“ ANK 303 str. 11 dalį dėstyti taip: „11. Prekyba laukiniais gyvūnais, išskyrus laukinius paukščius ir ar žinduolius, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus ir neturint laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki keturių tūkstančių eurų.“
straipsniu keičiamo ANK 285 straipsnio 24 dalyje numatoma atsakomybė už prekybą saugomomis rūšimis, išskyrus saugomų rūšių paukščius ir žinduolius, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr. 338/97, neturint saugomų rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, padarytą pakartotinai; to paties straipsnio 26 dalyje už pakartotinę prekybą saugomų rūšių paukščiais ar žinduoliais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomų paukščių ar žinduolių rūšių gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr.
338/97, neturint saugomų paukščių ir žinduolių rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti; projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 12 dalyje numatoma atsakomybė už prekybą laukiniais gyvūnais, išskyrus laukinius paukščius ir žinduolius, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus ir neturint laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, tokią veiką padarius pakartotinai; projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 14 dalyje numatoma atsakomybė už prekybą laukiniais paukščiais ar žinduoliais, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuojančius teisės aktus ir neturint laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, padarytą pakartotini. Vertinant minėtais ANK straipsniais ginamas bei saugomas vertybes, bei tai, kad už saugomų rūšių naudojimą, pažeidžiant saugomų rūšių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus bei saugomų rūšių apsaugos reikalavimų pažeidimus numatomos didesnės nuobaudos nei už laukinių gyvūnų išteklių naudojimą pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, turėtų būti pakoreguota (padidinta) projekto 15 straipsniu keičiamo ANK 285 straipsnio 24 ir 26 dalies sankcijoje numatyta baudų apatinė riba. Pritarti Sukeisti vietomis apatines baudų ribas nustatytas 303 str.
su baudų apatinėmis ribomis, nustatytomis ANK 285 str. 24 ir 26 dalyse ir išdėstyti taip: „24. Šio straipsnio 23 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno dviejų tūkstančioų trijų šimtų septyniasdešimt penkių iki šešių tūkstančių eurų.
<...>
numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno dviejų tūkstančioų penkių šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt iki šešių tūkstančių eurų.“
14 dalis išdėstyti taip: „12. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno tūkstančio šešių septynių šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančiųo trijų šimtų septyniasdešimt penkių iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.
<...>
numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų vieno tūkstančiųo šešių penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų.“
eilė alternatyvių veiksmų, kurių (nors vieno iš jų) padarymas, pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, užtrauktų asmenims administracinę atsakomybę.
Vertinant šio straipsnio dispozicijos turinį, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintose Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatoma, kad leidimas naudoti laukinius gyvūnus reikalingas ketinant laukinius gyvūnus paimti iš aplinkos ar tyčia trikdyti (104 punktas). Vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis leidimas naudoti laukinius gyvūnus nereikalingas, kai gyvūnai tyčia netrikdomi. Sistemiškai vertinant nustatytą teisinį reguliavimą, projekto 19 straipsniu keičiamo ANK 303 straipsnio 1 dalies dispozicija turėtų būti patikslinta, nurodant, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kiltų tik už laukinių gyvūnų „tyčinį“ trikdymą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir ANK 303 straipsnio 3 daliai. Pritarti Patikslinti dėl tyčinio pažeidimo turinio ir išdėstyti ANK 303 str. 1 dalį taip: „1. Laukinių gyvūnų tyčinis gaudymas, žalojimas, naikinimas, trikdymas arba šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš aplinkos, arba šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas (išskyrus laikymą) pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“
1, 2, 3 bei 4 dalys nėra nuosekliai dėstomos pagal sankcijų dydžius.
Siekiant išlaikyti ANK normų sistemiškumą minėtų normų sankcijų apatinės ir viršutinės ribos turėtų būti pakoreguotos. To paties turinio pastaba taikytina ir projekto 22 straipsniu keičiamo ANK 309 straipsniui, kurio dalys dėstomos neatsižvelgiant į sankcijų apatines ir viršutines ribas. Pritarti ANK 304²straipsnio 3 ir 4 dalis dėstyti taip:
„3. Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas,
dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitoks naudojimas pažeidžiant invazinių rūšių naudojimą, valdymą, gausos reguliavimą ir plitimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (ES) 1143/2014 užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų eurų iki trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų.“
ANK 25 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, pagal kurį asmeniui už administracinius nusižengimus gali būti skiriama ne mažesnė negu dešimt ir ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda, tikslintos projekto 22 straipsniu keičiamo ANK 309 straipsnio 9, 10, 11, bei 12 dalies sankcijos, nurodant, kad skiriama bauda negali būti didesnė nei šeši tūkstančiai eurų, pavyzdžiui sankcijoje nurodant tokią formuluotę <…> bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų <...>.
Pritarti Projekto 23 straipsniu keičiamo ANK 309 straipsnio dalys išdėstytos atsižvelgiant į sankcijų apatines ir viršutines ribas. 309 straipsnio 9, 10, ir 11 dalių sankcijose nurodant, taip, kaip siūlo Teisės departamentas, kad „skiriama bauda negali būti didesnė nei šeši tūkstančiai eurų“
į projekto aiškinamojo rašto 12 punkto nuostatas, projekto 28 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, pasiūlant Vyriausybei ir žemės ūkio ministrui iki 2024 m. birželio 31 d. priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atitinkamai turėtų būti papildytas ir 28 straipsnio pavadinimas bei šio straipsnio 1 dalis, nustatant išlygą dėl naujos projekto
Projekto 29 straipsnį išdėstyti taip:
“29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
įstatymo 10 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 2 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
į Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 11 ir 15 punktų nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.
Pritarti Yra gauta STT išvada dėl įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo. 22. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė6 Projekto 6 straipsnyje yra keičiamas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)
dėmesys, jog Seime yra svarstomas ir kitas įstatymo projektas Nr. XIVP-3294, kuriame taip pat keičiamas ANK 242 straipsnis (keičiamas pavadinimas ir pasipildo straipsnis naujomis 5 ir 6 dalimis). Projektu nustatomos skirtingos šio straipsnio pakeitimų įsigaliojimo datos: 24-10-01; 25-05-01; 26-05-01. Projektas jau yra svarstymo stadijoje Seime ir, tikėtina, kad bus priimtas anksčiau nei projektas svarstomas komitete projektas Nr. XIVP-3551. Atsižvelgiant į tai, komitete svarstomas įstatymo projektas turėtų būti tikslinamas. Pritarti Pastaboje minimas įstatymo projektas jau yra priimtas (XIV-2662). Todėl atsiranda būtinybė priėmus šį įstatymą registruoti minėto įstatymo pataisas, susijusias su svarstomu projektu XIVP-3551. 23. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė15 Projekto 15 straipsniu keičiamo ANK 285 straipsnio 13 dalyje išdėstyta pažeidimų sudėtis
„13. Saugomų rūšių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietų
ar sąlygų, migracijos kelių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar naikinimas“ yra tikslintina. Pagal pateiktą formuluotę atsakomybė kiltų ne tik už teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamus reikalavimus pažeidimą, bet ir už naikinimą. Ta pati pastaba taikytina ir šio straipsnio 15 daliai. Pritarti Pastaboje nurodytose dalyse brauktinas žodžiai „ar naikinimas“. ANK 285 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „13.
Saugomų rūšių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietų ar sąlygų, migracijos kelių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas “
<...>
15Saugomų rūšių gyvūnų buveinių, veisimosi,
maitinimosi, žiemojimo vietų ar sąlygų, migracijos kelių valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo “Natura 2000” teritorijoje apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas
patarėja Loreta Zdanavičienė283 Projekto 27 straipsnio 3 dalyje yra siūloma papildyti Kodekso priedą 118 punktu. Tokiu pačiu punktu yra siūloma papildyti priedą ir kitu, Seime svarstomu įstatymo projektu Nr. XIVP-3534. Jame nustatoma įsigaliojimo data 2024-07-01, t.y. ankstesnė, nei projekte Nr. XIVP-3551. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti keičiamas priedo punkto numeris, t.y. turėtų būti pildomas 119 punktu. Pritarti
patarėja Loreta Zdanavičienė1 Projekto 1 straipsniu keičiamame ANK 12 straipsnyje yra pateikta nuoroda į 295 straipsnio 3 dalį. Kadangi projektu ANK 295 straipsnio dalys yra pernumeruojamos ir buvusioji 3 dalis tampa 4 dalimi, atitinkamai koreguotina nuoroda, esanti ANK 12 straipsnyje. Pritarti ANK 12 straipsnyje dėstytina nuoroda – „<...> 295 straipsnio 3 4 dalyje <...>“
patarėja Loreta Zdanavičienė Seime yra svarstomas ir kitas, Seimo narių teiktas įstatymo projektas Nr. XIVP-2604, kuriame iš esmės keičiami tie patys ANK straipsniai, kaip ir svarstomame projekte Nr. XIVP-3551. Todėl vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio nuostatomis “4.
Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“ siūlytina abu projektus sujungti į vieną ir teikti Seimui svarstyti vieną jungtinį įstatymo projektą. Pritarti Seimui teiktinas sujungtų projektų Nr. XIVP-2604 ir Nr. XIVP-3551 patobulintas jungtinis įstatymo projektas Nr. XIVP-3551(2). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų taryba 2024-05-0715 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo
teisėtvarkos komiteto prašymas), atliko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 235, 236, 239, 242, 247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291, 293, 295, 303, 304², 309, 356, 440, 505, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, papildymo 255¹ straipsniu ir 304 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto[1] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
pasiūlymų neturime. 2.
pasiūlymai: Projekto 15 straipsniu siūlomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas)
reglamentuojančius teisės aktus, saugomų rūšių apsaugos reikalavimų pažeidimas“) 21 dalies nuostatos, kad:
„21. Prekyba saugomomis rūšimis, jų dalimis ar gaminiais iš jų, pažeidžiant
prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus ar Reglamentą (EB) Nr. 338/97, turint saugomų rūšių, jų dalių ar gaminių iš jų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo keturiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims
Pagal minėtas Projektu siūlomas nuostatas skirtumas tarp sankcijoje numatomų baudų minimalių ir maksimalių reikšmių yra itin didelis, o minėtos Kodekso straipsnio dalies dispozicijoje numatytos pavojingos veikos charakteristikos, leidžiančios tinkamai įvertinti ir kvalifikuoti tokios veikos pavojingumo laipsnį (bei atsižvelgiant į tai skirti atitinkamą sankciją), Projektu iš esmės neatskleistos. Dėl minėtų aplinkybių manytume, kad kyla abejonių, ar įgyvendinant Kodekso 34 straipsnyje nustatytas baudos diferencijavimo taisykles visais atvejais bus užtikrinamas priimamų sprendimų objektyvumas. Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad šiuo atveju taip pat egzistuoja rizikos veiksniai dėl pernelyg plačių diskrecinių teisių (pavyzdžiui: kvalifikuojant veikos pavojingumą ir skiriant konkrečią baudą) suteikimo sprendimus dėl konkrečių baudų skyrimo priimantiems asmenims. Be to, gali būti svarstytina, ar aplinkybė, kas pagal minėtas Projekto nuostatas asmenims gali būti skiriama ne tik bauda, bet ir įspėjimas, nesudarytų sąlygas sprendimus dėl sankcijų skyrimo priimančių asmenų nesąžiningam elgesiui. 3.
vertinimą darytina išvada, kad juo siūlomos Kodekso 285 straipsnio 21 dalies nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
a) sprendimus dėl konkrečios baudos dydžio skyrimo priimantiems asmenims suteikiamos pernelyg plačios diskrecinės teisės;
b) aplinkybė, kad už pažeidimą gali būti skiriamos alternatyvios nuobaudos (bauda arba įspėjimas), gali būti palanki nesąžiningo elgesio apraiškoms. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabą, patobulintame projekte ANK 285 straipsnio 21 dalyje atsisakoma įspėjimo. Šiame straipsnyje pateikiami pažeidimai pagal savo pobūdį ir daromą žalą yra labai skirtingi, todėl tikslinga numatyti didesnį intervalą, kad atsižvelgiant į padarytą žalą aplinkai būtų atitinkamai taikomas ir baudos dydis, nes nelygu kokio retumo ir pažeidžiamumo augalas ar gyvūnas sunaikintas, ar saugomas vabalas, ar lūšis ar stumbras ir pan., ar kiek individų, ar populiacijos dalis sunaikinti/pažeisti, todėl ir baudų dydis būtų taikomas protingai, pasirenkant iš didesnio intervalo. Taip būtų išvengta atvejų, kai už sunaikintą augalą, gyvūną, neatsižvelgiant kokios tai rūšies, retumo augalas ar gyvūnas būtų taikoma tokio pat dydžio bauda. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius 2024-04-0813 Argumentai: Pastebimi dažnėjantys Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 281 straipsnio (toliau – ir Straipsnis) pažeidimai – miestų želdinių naikinimo, žalojimo ir (ar) želdinių projektavimo, įrengimo, genėjimo ir (ar) nustatytų priežiūros reikalavimų nesilaikymo atvejai, atliekami galimai tokia neteisėta veika suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto projektų vystytojų).
Analizuojant Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją apie Straipsnio 1-9 dalyse įtvirtintų nusižengimų statistiką, pastebėtina, jog registruotų administracinių nusižengimų skaičius padidėjo ~9,8 proc. (lyginant 2021 metų ir 2022 metų duomenis). Lyginant 2022 metų ir 2023 metų rugsėjo mėnesio duomenis, taip pat pastebima Straipsnyje įtvirtintų nusižengimų skaičiaus augimo tendencija – fiksuojama ~1,5 proc. daugiau atvejų. Be to, duomenys rodo, jog registruojama vis daugiau Straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusižengimų (t. y. saugotinų medžių naikinimo atvejai) – 2021 metais fiksuota 15 atvejų, 2022 metais – 39 atvejai, o 2023 metais (rugsėjo mėnesio duomenimis) fiksuota jau 52 atvejai. Nepaisant gamtiniu ir (ar) estetiniu požiūriu padaromos žalos, Straipsnyje įtvirtintus nusižengimus padarę pažeidėjai baudžiami itin nedidelėmis piniginėmis baudomis ar apskritai gauna tik įspėjimus. Pavyzdžiui, 2022 m. Vilniaus miesto Naujamiesčio mikrorajone fiksuotas neteisėtas medžių kirtimo atvejis, kai nekilnojamojo turto vystytojai neteisėtai pašalino T. Ševčenkos gatvėje augusius medžius – savivaldybės skaičiavimų duomenimis, miesto biologiniam turtui padaryta 117 tūkst. eurų žala, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas pažeidėjui skyrė viso labo 30 eurų baudą, o gamtai padarytą žalą įvertino 2 tūkst. eurų.[¹] 2023 m.
Vilniaus miesto Piromonto mikrorajone fiksuotas neteisėtas medžio kirtimo atvejis, kai nekilnojamojo turto vystytojai nupjovė Ceikinių gatvėje augusį ąžuolą. Nors Vilniaus miesto savivaldybės skaičiavimais miestui padaryta 141 tūkst. eurų žala, Aplinkos apsaugos departamentas ąžuolą nukirtusiai įmonei skyrė vos 2889 eurų baudą.[²] Tikėtina, jog tokios švelnios sankcijos skatina dažnėjančius nusižengimus bei nėra efektyvi priemonė siekiant atgrasyti fizinius bei juridinius asmenis nuo želdynų bei medžių ir krūmų, esančių želdynuose, naikinimo, žalojimo ir (ar) nustatytų priežiūros reikalavimų nesilaikymo. Tą rodo ir didėjanti Straipsnyje įtvirtintų administracinių nusižengimų oficialioji statistika. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, Seimo nariai 2023 m. spalio 12 d. Įstatymo projektui Nr. XIVP-3101 pateikė pasiūlymą, kuriuo siūlo griežtinti ANK
jas penkis kartus. Tai, kad projektu Nr. XIVP-3551 yra siūloma keisti ANK Straipsnio 6 dalį bei papildyti Straipsnį nauja 6¹dalimi, šiose Straipsnio dalyse įtvirtintus baudų dydžius taip pat siūloma didinti penkis kartus. Pasiūlymas:
pakeitimas
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Aplinkos ministro tvirtinamų sodmenų kokybės reikalavimų pažeidimas, želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas, želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt trijų šimtų iki septynių šimtų eurų.“
2Papildyti 281 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹. Aplinkos ministro tvirtinamose medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas, želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pastaboje minimiems Seimo narių pasiūlymams, adresuotiems įstatymo projektui Nr. XIVP-3101 Komitete nebuvo pritarta. Teikiamas ANK pakeitimas nesusijęs su baudų dydžių peržiūra. ANK 281 straipsnio 6 ir 6¹ dalys keičiamos siekiant atsidalinti kontrolę vykdančių institucijų funkcijas (dalį pažeidimų, nesusijusių su aplinkos apsaugos objektais perduoti nagrinėti savivaldybių administracijoms, taip sumažinant apkrovas AAD pareigūnams). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIVP-3551(2) (sujungti projektai Nr. XIVP-2604 ir Nr. XIVP-3551) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4 , prieš – 2, susilaikė – 2. Komiteto pirmininkės balsas nulėmė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas jungtinis įstatymo projektas Nr. XIVP-3551(2) (sujungti projektai Nr. XIVP-2604 ir Nr. XIVP-3551), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena
Haase Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė [1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/445b6470e2cc11eeb876b07461d0ecb9?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=5c856299-add6-437d-8ab1-d243479669b9