Projekto lyginamasis variantas
2024
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. I grupė – rezervatiniai miškai. Tai yra valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai, taip pat ypatingą gamtinę vertę turinčių gamtinių ir kompleksinių draustinių bei saugomų teritorijų miškai ar jų dalys. Ūkininkavimo tikslas – sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų ar saugomų teritorijų individualiuose nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.“ Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai, kiti saugomų teritorijų miškai ar jų dalys. Ūkininkavimo tikslas
Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Draustinių ir kitų saugomų teritorijų miškų dalys, vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms."2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų.
Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Šie miško atkūrimo terminai nėra taikomi saugomose teritorijose tais atvejais, kai pagal šių teritorijų planavimo dokumentus ir gamtotvarkos planus yra numatytas savaiminis atžėlimas.“
reikalingus poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė parengia ir priima iki 2024 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Tomas Tomilinas
aiškinamasis raštas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Miškų įstatymo 3 ir 15 straipsnių pakeitimo projektą rengti paskatino aiškiai matomas visuomenės noras labiau saugoti vertingus miškus. Valstybė tam turi labai mažai instrumentų. Vienas iš jų – saugomų teritorijų plėtra ir griežti kirtimų apribojimai jose, nustatant skirtingas miškų grupes. Deja, ekosistemų apsaugos ir rekreacinio prioriteto (II grupės) miškų plotai Lietuvoje per 10 metų susitraukė daugiau nei 16 tūkstančių hektarų, o jų santykinė dalis sumažėjo nuo maždaug 12,2 % iki 11,3 %. Tuo tarpu Valstybinė miškų urėdija skelbia, kad pernai metais jau per pirmąjį ketvirtį gavo 17% daugiau pajamų nei planavo. Miškų pramoninio kirtimo lobistai daug dirba, puoselėdami iliuziją, kad Lietuva yra kone geriausiai miškus sauganti valstybė, kad naujų kirtimo ribojimų nebereikia, nes mes ir taip pasiekėme visus rodiklius. Gaila, tačiau realybėje nesame net arti to, ko įpareigojo pasiekti Europos Sąjunga. Aplinkos ministerija pateikia negailestingus skaičius: Lietuvoje griežtai saugomi miškai, pievos ir kitos teritorijos užima vos 0,75% šalies ploto, nors Europos Biologinės įvairovės strategija numato, kad iki 2030 m. privalome griežtai saugoti bent 10% šalies teritorijos. Pagal Europos ekologinės miškininkystės studiją, paskelbtą Europos Parlamente
vykdančių šalių Europos Sąjungoje. Esame tarp lyderių pagal miško plotą, kuriame gali būti vykdomi plynieji kirtimai. Apie 90% Lietuvos miškų patenka į tas miškų kategorijas, kurios leidžia pramoninius plynuosius kirtimus, panašiai yra tik Latvijoje ir Airijoje. Šio įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra pakeisti esamą prastą tendenciją ir sudaryti sąlygas efektyviam miškų saugojimui. Lietuvos miškai saugomi konkrečiais teisiniais instrumentais.
Miškai yra skirstomi į grupes. Pirmoji ir antroji grupės apsaugo miškus nuo pramoninio kirtimo ir saugo gamtą. Lietuvoje dažnai kyla skandalai dėl antros miškų kategorijos keitimo, kai saugomi miškai staiga tampa ketvirtos kategorijos miškais. Dar didesnių bėdų sukelia 2015 m. priimta labai nepalanki miškams pataisa, kuri uždraudė plėsti antros miškų kategorijos miškus. Tokiu būdu mes jau daug metų stebime vertingiausių miškų nykimą Lietuvoje. Per pastaruosius 7 metus antros kategorijos miškų bendras plotas Lietuvoje sumažėjo nuo 266 iki 249 tūkstančių hektarų, todėl siūlau grąžinti anksčiau galiojusią tvarką ir leisti plėsti pirmos ir antros kategorijos miškus. Mano siūlomi pakeitimai užkirstų kelią IIA grupės mažėjimui, taip pat leistų daugiau naudoti I ir IIA grupes. Taip pat būtų sudaroma galimybė savaiminiam miškų ataugimui, kai to pagrįstai reikia. Šie pakeitimai yra svarbūs, laukiant Aplinkos ministro seniai žadėto išsamaus Miškų įstatymo pakeitimo, bet jie gali būti svarstomi ir atskirai, jei nebus sprendimo tobulinti Miškų įstatymą I ir II grupių miškų didesnio saugojimo kryptimi. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojantį Miškų įstatymą, IIA kategorijos miškai skirti saugoti ekosistemas. Tačiau IIA miško grupę galima nustatyti tik dalyje draustinių ir priešeroziniuose miškuose. Kituose miškuose taip pat yra didelę gamtinę vertę turinčių teritorijų, tačiau Miškų įstatymas net ir saugomose teritorijose neleidžia joms suteikti IIA grupės ir taip užtikrinti ekosistemų apsaugos. Svarbu pabrėžti, kad iki 2015 m. rudens, Miškų įstatymas numatė galimybę plėsti IIA kategorijos miškus, tačiau vėliau ši nuostata buvo panaikinta.
Dėl šio pakeitimo vertingų gamtiniu požiūriu saugomų teritorijų planavimo dokumentuose išskirtuose miškuose ne draustinių zonose miško grupės iš II keičiamos į III ar netgi į IV, todėl vertybėms iškyla sunaikinimo grėsmė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad IIA grupės miškas gali būti visuose svarbiuose saugomų teritorijų miškuose ar jų dalyse, o ne tik dalyje draustinių ir priešeroziniuose miškuose. Taip pat siūlau nustatyti, kad II grupės miškų negali mažėti ir tai turi būti užtikrinama per planavimą. Įstatymo pakeitimu tai pat siūloma leisti I grupę priskirti ypatingą gamtinę vertę turinčių gamtinių ir kompleksinių draustinių bei biosferos poligonų miškams ar jų dalims. Užtikrinti, kad saugomose teritorijose, o ypač IIA grupės miškuose, būtų galimybė leisti ilgiau nei 3 metus trunkantį natūralų miško atžėlimą, reikalinga dėl biologinės įvairovės tikslų. Biologinei įvairovei saugoti yra svarbu suformuoti kuo natūralesnių miškų masyvus, kuriuose nevykdoma jokia ūkinė veikla ir leidžiama miškui natūraliai vystytis. Pagal dabartinį reguliavimą tik I grupė numato tokį ūkinį režimą, todėl tikslinga suteikti galimybę ekologiniu požiūriu pačius vertingiausius masyvus priskirti šiai miškų grupei. Atkreiptinas dėmesys, kad tik pakeitus miškų grupę, žmonių lankymasis nebūtų draudžiamas – tuo šie miškai skirtųsi nuo rezervatų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi įstatymas sudarys sąlygas vystyti nemedieninės ekonomikos sritį. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ specialistai politikos formuotojams pataria stiprinti Lietuvos lyderystę, įgyvendinant žaliojo kurso priemones klimato kaitos suvaldymo ir biologinės įvairovės atkūrimo bei išsaugojimo srityse. Anot ekspertų, Lietuva kol kas turi nemenką potencialą būtent ekosistemų apsaugos ir biologinės įvairovės srityse. Šie rodikliai labai palankūs naujos klimatui neutralios ekonomikos ir naujų darbo vietų kūrimui. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Pritarus įstatymo projektui, reikės keisti poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius miško politikos įgyvendinimą. Tam įstatymo projekte numatomas laiko tarpas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui neprireiks. Įstatymo pakeitimas tik atkuria teisę didinti II miškų grupės plotus. Konkrečius administracinius sprendimus dėl II kategorijos suteikimo ar nesuteikimo miškams ir kokiems miškams, valstybiniams ar privatiems, priims vykdomoji valdžia, atsižvelgdama į savo finansines galimybes ir vykdomą politiką. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymo projektą buvo gauti Aplinkosaugos koalicijos vertinimai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „miškas“,
„miško grupė“, „saugoma teritorija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Tomas Tomilinas
2024-03-20 Nr. XIVP-3547 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo miškų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad miškų I grupei, kuriai priskirtini rezervatiniai miškai, taip pat būtų priskiriami ir ypatingą gamtinę vertę turinčių gamtinių ir kompleksinių draustinių bei saugomų teritorijų miškai ar jų dalys. Šios projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, nei iš projekto nuostatų, nei aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis gamtinių ir kompleksinių draustinių bei saugomų teritorijų miškai ar jų dalys būtų laikomi ypatingą gamtinę vertę turinčiais miškais ir būtų priskiriami I miškų grupei, kurioje ūkininkavimo režimas yra pats griežčiausias. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą saugomos teritorijos, atsižvelgiant į jose saugomų vertybių reikšmę ir pobūdį, yra skirstomos į saugomų teritorijų tipus: rezervatai, draustiniai ir kt. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte bei 4 dalyje yra išvardintos konkrečios gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšys, kurių miškai priskirtini IIA (ekosistemos apsaugos miškai) ir III (apsauginiai miškai) miškų grupėms. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus minėtų projekto nuostatų bei keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei 4 dalies nuostatų tarpusavio santykis. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų nustatyti aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis tam tikri gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai būtų išskiriami iš kitų šių draustinių rūšių, kaip turintys ypatingą gamtinę vertę.
Ši pastaba taikytina ir kitiems saugomų teritorijų miškams ar jų dalims, kurie būtų priskirtini I miškų grupei. Antra, atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas, I miškų grupei priskiriami ne tik rezervatų miškai, bet ir tam tikri draustinių ir kitų saugomų teritorijų miškai, tai siekiant aiškumo, reikėtų tikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo
išplečiant, kad ji apimtų ne tik rezervatų miškus, bet ir projektu siūlomus šiai miškų grupei priskirtinus miškus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą ne visiems draustiniams yra tvirtinami jų individualūs nuostatai, o veiklą šiuose draustiniuose gali reglamentuoti bendrieji gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų formuluotė „saugomų teritorijų individualiuose nuostatuose“ turėtų būti tikslinama. Ketvirta, pagal projekto nuostatas tam tikrų draustinių ir kitų saugomų teritorijų miškuose ar jų dalyse pasikeistų ūkininkavimo režimas, t. y. būtų nustatomi nauji veiklos apribojimai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 3 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą tų asmenų atžvilgiu, kurie iki įstatymo įsigaliojimo pagal miškotvarkos projektus būtų pradėję veiklą tuose miškuose. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies formuluotės „pagal šių teritorijų planavimo dokumentus ir gamtotvarkos planus“ turinys nėra pakankamai aiškus.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 dalį saugomų teritorijų planavimo dokumentais yra laikomi saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, taip pat strateginio planavimo dokumentai, kuriais, be kita ko, yra laikomi ir saugomų teritorijų gamtotvarkos planai. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, minėtoje formuluotėje po žodžio „teritorijų“ nereikėtų įrašyti žodžio „specialiojo“. 3. Projekto 3 straipsnis tikslintinas:
įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“;
formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;
Aplinkos ministerija, tai straipsnio
Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
įstatyme nustatytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją ir į tai, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32¹ straipsnį už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus privataus miško savininkams iš valstybės biudžeto lėšų yra mokamos kompensacijos, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siekiama kitaip reglamentuoti miško, kaip valstybės turto, naudojimą, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 15 punktais (jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymu, naudojimu ar disponuoti juo , taip pat aplinkos apsauga) turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. 6.
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių reikalavimais, reikėtų sunumeruoti projekto 1 straipsnio struktūrines dalis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-03-211
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo miškų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad miškų I grupei, kuriai priskirtini rezervatiniai miškai, taip pat būtų priskiriami ir ypatingą gamtinę vertę turinčių gamtinių ir kompleksinių draustinių bei saugomų teritorijų miškai ar jų dalys. Šios projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, nei iš projekto nuostatų, nei aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis gamtinių ir kompleksinių draustinių bei saugomų teritorijų miškai ar jų dalys būtų laikomi ypatingą gamtinę vertę turinčiais miškais ir būtų priskiriami I miškų grupei, kurioje ūkininkavimo režimas yra pats griežčiausias. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą saugomos teritorijos, atsižvelgiant į jose saugomų vertybių reikšmę ir pobūdį, yra skirstomos į saugomų teritorijų tipus: rezervatai, draustiniai ir kt.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte bei 4 dalyje yra išvardintos konkrečios gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšys, kurių miškai priskirtini IIA (ekosistemos apsaugos miškai) ir III (apsauginiai miškai) miškų grupėms. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus minėtų projekto nuostatų bei keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei 4 dalies nuostatų tarpusavio santykis. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų nustatyti aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis tam tikri gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai būtų išskiriami iš kitų šių draustinių rūšių, kaip turintys ypatingą gamtinę vertę. Ši pastaba taikytina ir kitiems saugomų teritorijų miškams ar jų dalims, kurie būtų priskirtini I miškų grupei. Antra, atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas, I miškų grupei priskiriami ne tik rezervatų miškai, bet ir tam tikri draustinių ir kitų saugomų teritorijų miškai, tai siekiant aiškumo, reikėtų tikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį: formuluotę „rezervatiniai miškai“ išplečiant, kad ji apimtų ne tik rezervatų miškus, bet ir projektu siūlomus šiai miškų grupei priskirtinus miškus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą ne visiems draustiniams yra tvirtinami jų individualūs nuostatai, o veiklą šiuose draustiniuose gali reglamentuoti bendrieji gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų formuluotė „saugomų teritorijų individualiuose nuostatuose“ turėtų būti tikslinama. Ketvirta, pagal projekto nuostatas tam tikrų draustinių ir kitų saugomų teritorijų miškuose ar jų dalyse pasikeistų ūkininkavimo režimas, t. y. būtų nustatomi nauji veiklos apribojimai.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 3 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą tų asmenų atžvilgiu, kurie iki įstatymo įsigaliojimo pagal miškotvarkos projektus būtų pradėję veiklą tuose miškuose. Pritarti
Teisės departamentas, 2024-03-212
gamtotvarkos planus“ turinys nėra pakankamai aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 dalį saugomų teritorijų planavimo dokumentais yra laikomi saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, taip pat strateginio planavimo dokumentai, kuriais, be kita ko, yra laikomi ir saugomų teritorijų gamtotvarkos planai. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, minėtoje formuluotėje po žodžio „teritorijų“ nereikėtų įrašyti žodžio „specialiojo“. Pritarti
3Projekto 3 straipsnis tikslintinas:
žodžiai „ir įgyvendinimas“;
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“; 3.3. Kadangi pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalį miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, tai straipsnio
Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Teisės departamentas, 2024-03-21 * 4.
Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją ir į tai, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32¹ straipsnį už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus privataus miško savininkams iš valstybės biudžeto lėšų yra mokamos kompensacijos, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta. 5. Seimo kanceliarijos
valstybės turto, naudojimą, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 15 punktais (jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymu, naudojimu ar disponuoti juo, taip pat aplinkos apsauga) turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Atsižvelgti. STT antikorupcinis vertinimas atliktas. 6. Seimo kanceliarijos
d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių reikalavimais, reikėtų sunumeruoti projekto 1 straipsnio struktūrines dalis. Pritarti. 7. Teisingumo ministerijos ES teisės grupė, 2024-04-03 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3547 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 8. LR specialiųjų tyrimų tarnyba, 2024-04-24 * Dėl Projekto kritinių antikorupcinių, kitų antikorupcinių ir/ar kitų pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos miškininkų sąjunga, 2024-05-061
Įstatyme (3 str. 2 d.) neturi būti neaiškių ir neapibrėžtų sąvokų, tokių kaip: ,,ypatingą gamtinę vertę turinčių gamtinių ir kompleksinių draustinių bei saugomų teritorijų miškai ar jų dalys", ypač kai tai susiję su kriterijais, pagal kuriuos miškai bus priskiriami I (rezervatinių) miškų grupei. LR saugomų teritorijų įstatyme ir kituose įstatymuose neapibrėžtos ,,ypatingą gamtinę reikšmę" turinčios gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijos, todėl neaišku, kokiems draustiniams ir saugomoms teritorijoms ši nuostata taikoma. Jei būtų priimta ši nuostata, kiltų grėsmė ypatingai svarbių genetinių miško medžių išteklių – genetinių draustinių, sėklinių ir genetinių medynų apsaugai, nes dalis jų patenka, pvz. į Punios šilo, Labanoro girios, Ažvinčių girios ir kt. saugomas teritorijas, kurios, gali būti priskirtos ,,ypatingą gamtinę vertę turinčių gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams bei saugomų teritorijų miškams ar jų dalims". Miško medžių genetinių išteklių apsauga nesuderinama su rezervatiniu režimu – siekiant suformuoti įvairiaamžius gyvybingus medynus, būtina vykdyti sanitarinius, specialiuosius, ugdomuosius kirtimus. Jeigu saugomos medžių populiacijos nedera, jas reikia atkurti dirbtinai arba taikyti žėlimą skatinančias priemones (LR augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo 13 str. 3 d. ,,Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams atkurti, vykstant generacijų kaitai, naudotojai privalo sudaryti palankias atžėlimo sąlygas (jei šie neatželia, juos atželdinti), o trumpos rotacijos augalus atsėti. Atkuriant augalų nacionalinius genetinius išteklius, turi būti išsaugomos jų natūralios savybės.). Tuo tarpu rezervatinio režimo tikslas – sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti.
Rezervatiniuose miškuose miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų ar saugomų teritorijų individualiuose nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.“ Atkreiptinas dėmesys, kad veiklą medžių genetinių išteklių objektuose reglamentuoja LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, LR miškų įstatymas ir Miško dauginamosios medžiagos nuostatai, nes visi šie objektai priskiriami ir sėklinės miško bazės objektams, iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga visiems šalies miškams atkurti ir įveisti. 3 str. (3 d. 1 p.) teigiama, kad ,,Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai, priešeroziniai miškai, kiti saugomų teritorijų miškai ar jų dalys.“ Atkreipiame dėmesį, kad priešeroziniai miškai nėra saugomos teritorijos. 3 str. 6 d. teigiant ,,draustinių ir kitų saugomų teritorijų“ galima suprasti, kad tai apima visas saugomas teritorijas, todėl nereikėtų išskirti draustinius arba reikia nurodyti konkrečias saugomas teritorijas, kurioms šios dalies nuostatos būtų taikomos. Pritarti
sąjunga, 2024-05-062
2Dėl keičiamo Miškų įstatymo 15 straipsnio:
Nepritariame siūlomai šio straipsnio 4 d. formuluotei: ,,Šie miško atkūrimo terminai nėra taikomi saugomose teritorijose tais atvejais, kai pagal šių teritorijų planavimo dokumentus ir gamtotvarkos planus yra numatytas savaiminis atžėlimas.“ Saugomų teritorijų miškams, kurie bus atkuriami savaiminiu žėlimu, įstatyme būtina nurodyti konkretų, bet ne ilgesnį kaip 5 metų atkūrimo terminą: nenustačius termino, neatkurti miškai bus palikti be dėmesio neribotą laiką, apleisti. Be priežiūros ir paramos priemonių žėlimui atkurtinos kirtavietės ar žuvę medynai apaugs menkaverčiais krūmais, lazdynais.
Galutiniame rezultate miškas liks neatkurtas, prarasime vertingus šviesamėgius pušynus, ąžuolynus ir kitas retas medžių rūšis. Nenustačius atkūrimo termino, miško atkūrimas saugomose teritorijose nebus kontroliuojamas ir taip bus sudaromos sąlygos išvengti atsakomybės už neatkurtus miškus. <...> Pritarti. 3. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA), 2024-10-151
tikslinti Miškų įstatymo 3 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. I grupė – rezervatiniai miškai. Tai yra ypatingą
gamtinę vertę turinčių valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai, taip pat ypatingą gamtinę vertę turinčių kitų saugomų teritorijų miškai ar jų dalys, išskyrus genetinius draustinius ir genetinius sklypus. Ūkininkavimo tikslas – sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų ar saugomų teritorijų individualiuose nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami. Rezervatiniams miškams gali būti priskiriami valstybinės reikšmės miškai arba privačios nuosavybės miškai pagal su miško savininku sudarytas apsaugos sutartis.“ Paaiškinimas: Pirmiausiai, atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis teisėkūros reikalavimais turėtų būti nedviprasmiškai aiškūs „ypatingą gamtinę vertę“ nusakantys kriterijai, pagal kuriuos papildomai į rezervatų kategoriją siūlomi priskirti miškai būtų laikomi ypatingą gamtinę vertę turinčiais miškais, Tuo tarpu, kaip tą teisingai pastebi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo 2024-03-21 išvadoje Nr.
XIVP-3547: <...> nei iš projekto nuostatų, nei aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis gamtinių ir kompleksinių draustinių bei saugomų teritorijų miškai ar jų dalys būtų laikomi ypatingą gamtinę vertę turinčiais miškais ir būtų priskiriami I miškų grupei, kurioje ūkininkavimo režimas yra pats griežčiausias. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą saugomos teritorijos, atsižvelgiant į jose saugomų vertybių reikšmę ir pobūdį, yra skirstomos į saugomų teritorijų tipus: rezervatai, draustiniai ir kt. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte bei 4 dalyje yra išvardintos konkrečios gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšys, kurių miškai priskirtini IIA (ekosistemos apsaugos miškai) ir III (apsauginiai miškai) miškų grupėms. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus minėtų projekto nuostatų bei keičiamo įstatymo 3 straipsnio
Taipogi svarbu pažymėti, kad rezervatiniai miškai yra išskiriami ten, kur vykdomi moksliniai natūralių miškuose vykstančių procesų stebėjimai, paliekant tokius plotus savaiminiam formavimuisi be jokio žmogaus įsikišimo ar net lankymosi (kuris galimas tik išskirtiniais atvejais ir su atsakingų specialistų priežiūra). Tad privatus savininkas jo valdą priskyrus rezervatui net negalėtų lankytis savo miške.
Tad geriau yra tokias teritorijas Valstybei išpirkti iš savininko, jei norima steigti rezervatą. LR Vyriausybės dėl MĮ pakeitimų teikiamoje išvadoje konstatuojama, kad I grupės miškams priskiriami tik valstybiniai miškai. Atkreipiame dėmesį, kad nedera kurti painiavos, o kaip tik reiktų teisės aktais įvardinti aiškius ypatingą gamtinę vertą turinčių miškų kriterijus, kuriais vadovaujantis tokie miškai galėtų būti priskiriami rezervatiniams miškams patikslinant LR Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“. Siūlome išlaikyti nuostatą, kad Valstybė turi išpirkti mišką iš savininko, jei jame norima steigti rezervatą. Spręsti pagrindiniam komitetui
žemės savininkų asociacija (LMSA), 2024-10-153
tikslinti Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių,
botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai, kiti saugomų teritorijų miškai ar jų dalys, kurie svarbūs jose nustatytoms Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms išsaugoti, kiti didelės gamtinės vertės saugomų teritorijų miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, gerinti saugomų vertybių būklę, formuoti įvairiaamžius medynus su jiems būdinga biologine įvairove. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;“. “ Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Draustinių ir kitų saugomų teritorijų miškų dalys, vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms.“ Paaiškinimas: Siūlome Įstatymų leidėjui svarstymo dėl MĮ pakeitimų išvadoje konstatuoti, kad nedera kurti painiavos, o kaip tik reiktų teisės aktais įvardinti aiškius svarbią vertą aiškia išskirtų ekosistemų apsaugai turinčių miškų kriterijus, kuriais vadovaujantis tokie miškai galėtų būti priskiriami 2A gr. ekosistemų apsaugos miškams patikslinant LR Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“. Taipogi pritariame LR Vyriausybės Išvados 2 straipsnyje pateiktai išvadai, kad nepamatuotai išplėtus IIA gr.miškus į kitas saugomas teritorijas, ten esančių privačių miškų savininkams reikėtų išmokėti apie
Valstybės finansinėje ir saugumo užtikrinimo situacijoje tokia papildoma finansinė našta nėra šalies biudžetui pakeliama. Todėl apsiriboti ūkininkavimo tikslų patikslinimu. Spręsti pagrindiniam komitetui
žemės savininkų asociacija (LMSA), 2024-10-154
3Siūlome tikslinti Projekto 4 str.
siūlomą tikslinti Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo.
Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) gamtotvarkos planuose arba privačių miškų vidinės miškotvarkos projektuose numatytose vietose gali būti nustatytas kitoks miško atkūrimo terminas, tačiau ne ilgesnis nei 15 metų, jeigu atkurti medyną siekiama savaiminiu žėlimu.“ Paaiškinimas: sudarius apsaugos sutartį santykinai nedideliam plotui, parengti specialiojo teritorijų planavimo ar gamtotvarkos projektą būtų elementariai per brangu. Todėl atskirais atvejais būtų protinga turėti galimybę numatyti ilgesnį atkūrimą vidinės miškotvarkos projekto, suderinto su ST direkcija, pagrindu. Spręsti pagrindiniam komitetui
žemės savininkų asociacija (LMSA),
projektas šiuo metu yra jau pateiktas Lietuvos Respublikos Seimei, siūlome šio Miškų įstatymo pataisų projekto Nr. XIVP-3547 Seimui atskirai nesvarstyti, o reikiamus patikslinimus įtraukti į naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą, kai bus aiškus visas naujai siūlomo reglamentavimo pakeitimų paveikslas. Atsižvelgti. KRK siūlo pagrindiniam komitetui svarstyti šį įstatymo projektą kartu su Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektu (nauja redakcija) Nr. XIVP-3933. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė, 2024-07-241
pritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3547 (toliau – Projektas) 1 ir 3 straipsniams ir pasiūlyti Projekto 1 straipsnį koreguoti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
nustatyta, kad miškų I grupei būtų priskiriami „ypatingą gamtinę vertę turinčių gamtinių ir kompleksinių draustinių bei saugomų teritorijų miškai ar jų dalys“. Pritariame, kad visi I grupės miškai turi turėti ypatingą gamtinę vertę ir yra vertinami kaip griežtai saugomos teritorijos. Didinti griežtai saugomų teritorijų (tarp jų – ir miškų) procentą numatyta Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, siekiant įgyvendinti 150.2 rodiklį. Galimybė naujus miškų plotus priskirti I miškų grupei prisidės prie Lietuvos siekio įgyvendinti 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, kuria siekiama palankios miško buveinių apsaugos būklės. Tik vieno iš trylikos Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių tipų apsaugos būklė šalies mastu įvertinta kaip palanki. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos „ypatingą gamtinę vertę turintys“, nes ji neatitinka teisėkūros aiškumo principo, toks terminas nėra apibrėžtas įstatymuose. 1.2.
valstybės finansines galimybes papildomai išpirkti miškus ir (ar) išmokėti kompensacijas ir į dalies privačių miško savininkų neigiamą požiūrį į miškų ūkinės veiklos ribojimą jų nuosavybės teise valdomuose miškuose, Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos „kompleksinių draustinių bei saugomų teritorijų miškai ar jų dalys“ ir šią dalį papildyti nuostata, kad I grupės miškams priskiriami tik valstybiniai miškai. 1.3. Miško medžių genetiniuose draustiniuose, sėkliniuose ir genetiniuose medynuose netikslinga nustatyti I miškų grupę, nes genetinių miško medžių išteklių apsauga nesuderinama su rezervatiniu režimu – siekiant suformuoti įvairiaamžius gyvybingus medynus, būtina vykdyti sanitarinius, specialiuosius, ugdomuosius kirtimus, todėl Projekte siūloma numatyti išimtį, nurodant, kad I grupei priskiriami gamtinių draustinių miškai ar jų dalys, išskyrus genetinius draustinius, sėklinius ir genetinius medynus. 1.4. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1.1–1.3 papunkčiuose išdėstytus argumentus, siūloma pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. I grupė – rezervatiniai miškai. Tai valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos
teritorijose esančių gamtinių rezervatų, rezervatinių apyrubių miškai, taip pat gamtinių draustinių miškai ar jų dalys, išskyrus genetinius draustinius, sėklinius ir genetinius medynus. Ūkininkavimo tikslas – sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti. Kirsti mišką, išskyrus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir saugomų teritorijų nuostatuose nustatytus atvejus, draudžiama. Rezervatiniams miškams gali būti priskiriami tik valstybiniai miškai.“ 1.5.
Galiojančio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad IIA miškų grupei priskiriami „kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai“. Atsižvelgiant į ribotas valstybės finansines galimybes ir į dalies privačių miško savininkų neigiamą požiūrį į miškų ūkinės veiklos ribojimą jų nuosavybės teise valdomuose miškuose, siūloma susiaurinti Projekte pasiūlytų ekosistemų apsaugos miškų nustatymo aprėptį. Naujus ekosistemų apsaugos miškus siūloma nustatyti tik Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų valstybinės reikšmės miškų dalyse. Pasiūlymas pagrįstas Lietuvos gamtos apsaugos politikos prioritetais susijusiais su siekiu įgyvendinti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūroje Nr. INFR(2020)2371 nurodytus trūkumus dėl Lietuvos vėlavimo nustatant buveinių apsaugai svarbias teritorijas. Netikslinga visus Projekte nurodytų draustinių miškus priskirti IIA miškų grupei. Pavyzdžiui, jei draustinio tikslas yra apsaugoti negyvosios gamtos objektus, tokiose saugomose teritorijose ar jų dalyse turėtų būti galima nustatyti ir III ar IV miškų grupes. Be to, tokiu atveju būtų neproporcingai didelis kompensacijų poreikis privačios žemės savininkams. Gamtos vertybių apsaugai saugomų teritorijų privačiuose miškuose tikslinga naudoti kitas priemones: apsaugos sutartis, vienkartinių ir kasmetinių kompensacijų išmokėjimą, miško išpirkimą ir kt. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1.3 papunktyje išdėstytus argumentus, siūloma Projekte numatyti išimtį, nurodant, kad IIA grupei nepriskiriami genetiniai draustiniai, sėkliniai ir genetiniai medynai. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūloma tikslinti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) A – ekosistemų apsaugos miškai.
Tai kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių, išskyrus genetinius draustinius, genetinius ir sėklinius medynus, priešeroziniai miškai, Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorijų valstybinės reikšmės miškų dalys, svarbios jose
nustatytoms Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms išsaugoti. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, gerinti saugomų gamtos vertybių būklę, formuoti įvairiaamžius medynus su jiems būdinga biologine įvairove. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;“.“
Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose gali būti taikomas skirtingas ūkininkavimo režimas, kai kurios šių teritorijų dalys gali būti priskiriamos skirtingoms miškų grupėms ir tai galima įgyvendinti planuojant teritorijas, todėl siūloma tikslinti Projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Draustinių, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų miškų dalys, vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms.“ Pritarti. 2. Vyriausybė, 2024-07-242
straipsniui, nes pareiga atkurti mišką turi būti terminuota. Nenustačius miškų atkūrimo terminą, miško atkūrimas saugomose teritorijose nebūtų kontroliuojamas ir taip būtų sudaromos sąlygos išvengti atsakomybės už neatkurtus miškus. Pritarti. 3. Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 467 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr.
I-671 pakeitimo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos
projektu. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3547;
komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės pasiūlymus bei svarstyti šį įstatymo projektą kartu su Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektu (nauja redakcija) Nr. XIVP-3933. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė