išdėstyti taip: „1. Licencijuojama ūkinė veikla yra:
1) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus“
taip:
„17. Ginklo dalių gamyba gali būti nelicencijuojama ūkinė
veikla tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo gamina ne visas pagrindines ginklo dalis tokią teisę gaminti ginklus turinčiam Europos juridiniam asmeniui. Pagamintos ginklo dalys turi atitikti šio įstatymo
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Teisės dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su licencijuojama veikla, apribojimai Fiziniu asmeniu, kuris verčiasi licencijuojama veikla, ar juridinio asmens, kitos organizacijos arba jų padalinio, kuris verčiasi licencijuojama veikla, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su licencijuojama veikla, negali būti asmuo, kuriam taikomos šio įstatymo
dalies nuostatos, ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomos šio įstatymo
nuostatos.“
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „
8) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, pateikti policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir sveikatos patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo;“
Papildyti 23 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksportas siekiant nustatyti jų tinkamumą, remontuoti arba eksponuoti jų neparduodant, su sąlyga, kad eksportuotojas pagrindžia, jog šie šaunamieji ginklai jam teisėtai priklauso, vykdomas pagal laikinojo išvežimo procedūras ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Jeigu ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys išvežtos pagal laikinojo išvežimo procedūras, buvo sunaikintos, jie nėra grąžinami, tačiau Policijai pateikiami sunaikinimo įrodymai arba tokio sunaikinimo patvirtinimas. Policijos įstaiga tokią eksporto licenciją išduoda per 5 darbo dienas.“
Pakeisti 25 straipsnio 10 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
7) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas bus tiesiogiai susijęs su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, pateikti policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir sveikatos patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo;
įgyvendinimas
įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aušrinė Armonaitė
taip: „1. Licencijuojama ūkinė veikla yra:
1) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus“
2Papildyti 19 straipsnį 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Licencijas verstis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla turi teisę gauti Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, atitinkantys šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Licencijos verstis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla galioja neterminuotai. Ginklų dalių gamyba yra nelicencijuojama ūkinė veikla, kai Europos juridinis ar fizinis asmuo gamina ne visas pagrindines ginklo dalis teisę gaminti ginklus turinčiam Europos juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pagamintos ginklo dalys turi atitikti šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1-5 punktuose numatytus reikalavimus, o apie gaminamas dalis informuojama Policija pagal Policijos patvirtintą deklaraciją, kurioje nurodomas ginklų gamintojas, kuriam bus gaminamos ginklo dalys, ir šių dalių kiekis.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Teisės dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su licencijuojama veikla, apribojimai Fiziniu asmeniu, kuris verčiasi licencijuojama veikla, ar juridinio asmens, kitos organizacijos arba jų padalinio, kuris verčiasi licencijuojama veikla, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su licencijuojama veikla, negali būti asmuo, kuriam taikomos šio įstatymo
dalies nuostatos, ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomos šio įstatymo
nuostatos.“
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas
yra tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, pateikti policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir sveikatos patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo;“
Papildyti 23 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12. Šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų eksportas siekiant nustatyti jų tinkamumą, remontuoti arba eksponuoti jų neparduodant, su sąlyga, kad eksportuotojas pagrindžia, jog šie šaunamieji ginklai jam teisėtai priklauso, vykdomas pagal laikinojo išvežimo procedūras ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Jeigu šaunamieji ginklai, jų dalys ir pagrindiniai komponentai bei šaudmenys išvežti pagal laikinojo išvežimo procedūras, buvo sunaikintos, jie nėra grąžinami, tačiau Policijai pateikiama sunaikinimo deklaracija, pagal Policijos nustatytą deklaraciją. Policijos įstaiga tokią eksporto licenciją išduoda per 5 darbo dienas.“
Pakeisti 25 straipsnio 10 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
7) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas bus tiesiogiai susijęs su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, pateikti policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir sveikatos patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo;
įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
IR
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė išlieka išimtinai atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą tiek gynybos, tiek saugumo srityse. Karas, kurio dviejų metų metines neseniai minėjome, Ukrainoje parodė, kad taika yra vertybė, už kurią gali prireikti kovoti kiekvienam europiečiui. Šiandien gyventi įprastomis taikos sąlygomis – nebegalime. Viena esminių karo Ukrainoje pamokų
saugumo pramonė Lietuvoje auga, todėl būtina šį augimą išlaikyti ir greitinti. Darbuotojų skaičiaus šio sektoriaus įmonėse augimo tendencija yra dvigubai didesnė nei šalies vidurkis (7,8 proc.) ir 2018-2023 m. laikotarpiu siekė apie
aukštesnis nei šalies vidurkis (2022 m.). Gynybos įmonių apyvarta 2018-2022 m. išaugo 46%, 6 proc. p. daugiau nei šalies vidurkis (40 proc.).
Todėl būtina – lengvinti mūsų šalyje taikomas sąlygas Lietuvos gynybos pramonės produktų pristatymui užsienio rinkoje, įgalinti jau dabar veikiančias įmones įsitvirtinti Europos Sąjungos rinkose, palengvinti darbuotojų priėmimą į darbą. Atsižvelgiant į anksčiau išvardintas aplinkybes, siūlome keisti teisinį reguliavimą ginklų dalių gamyboje numatant išlaikyti 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 258/2012 (Toliau – ES Nr. 258/2012) numatytus tokių sudedamųjų dalių žymėjimus, reikalavimus pardavimui, jų importui ir eksportui. Šis pokytis leis Lietuvoje veikiančioms gynybos ir tradicinės pramonės įmonėms lengviau įsitvirtinti Europos Sąjungos gynybos pramonės sektoriuje, didinti Lietuvos eksporto apimtis ir stiprinti vidinius mūsų šalies pajėgumus būtinomis ginklų dalimis gaminti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ES Nr. 258/2012 numatytos lengvatinės sąlygos ginklų vežimui testuoti, demonstruoti parodose ir pan., kuomet nesiekiama jų parduoti, iki šiol nebuvo reglamentuotos Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (Toliau - GŠKĮ), siūloma papildyti reguliavimą ir numatyti ES Nr. 258/2012 teisiniame reguliavime leidžiamas lengvatines sąlygas. Tai leistų šioje srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms didinti gamybos pajėgumus bei užtikrinti didesnį potencialių užsakymų skaičių. Be to, GŠKĮ numatoma, kad gynybos pramonės įmonės Policijai privalo teikti darbuotojų sąrašą, tiesiogiai dirbančių su ginklų gamyba, papildomai pateikti šių darbuotojų sveikatos pažymėjimus. Todėl, siekiant mažinti biurokratijos procedūras, įstatymo projektu siūloma atsisakyti reikalavimo pateikti sveikatos patikrinimo išvadą darbuotojui dirbančiam su ginklų gamyba, tokį reikalavimą palikti ginklininkui.
Prilyginti kiekvienam darbuotojui keliamus biurokratinius reikalavimus kaip asmeniui, kuris gali turėti ginklą, ar ginklininkui, kuris tiesiogiai dirba su ginklų apskaita, yra perteklinis reikalavimas. Policija jau ir taip gauna pilną darbuotojų sąrašą be papildomos medicininės pažymos turi prieigą prie visų tikslinių duomenų bazių, kuriose gali įvertinti darbuotojo tinkamumą dirbti. Be to, siūloma numatyti, kad atliekant viešuosius pirkimus, gynybos ir saugumo srityje, esant būtinybei atlikti techninį (ir) ar garantinį aptarnavimą, jis privalo būti atliekamas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jį privalo atlikti Lietuvos Respublikos registruotas juridinis asmuo (išskyrus atvejus, kai dėl techninių priežasčių garantinį ir (ar) techninį aptarnavimą būtina atlikti karinės įrangos gamintojo šalyje). Krašto apsaugos sektoriuje jau buvo susidurta su atvejais, kuomet techninis aptarnavimas būdavo sustojęs dėl nenumatytų saugiklių užtikrinančių techninę įrangos priežiūrą nepaisant nenumatytų aplinkybių. Įvedus šį reikalavimą, tiekėjai laimėję Krašto apsaugos ministerijos vykdomus viešuosius pirkimus, šios sąlygos užtikrinimui galėtų kurti savo atstovybes Lietuvos Respublikos teritorijoje arba pasitelkti jau Lietuvoje veikiančias įmones. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Iki šiol Lietuvos ginklų dalių gamintojai norėdami gaminti ginklų dalis visais atvejais turėjo kreiptis dėl licencijos gavimo ir įvykdyti poįstatyminiuose teisės aktuose numatytus reikalavimus.
Taip pat norėdami išsiųsti ginklus į parodas ar pristatyti galimiems pirkėjams ne pardavimui turėjo kreiptis dėl eksporto licencijos skirtos ginklų pardavimui. Pertekliniai reikalavimai buvo taikomi ir darbuotojams, kurių darbas susijęs su ginklo gamyba, jų veiklą suvienodinant su ginklų savininkui ar ginklininkui keliamais reikalavimais. Iki šiol nebuvo reikalavimo viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose gynybos ir saugumo srityje, užtikrinti, kad garantinis ir (ar) techninis aptarnavimas būtų atliekamas Lietuvos Respublikoje ir joje registruoto juridinio asmens. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pirma, juridiniai asmenys priėmus šiuos įstatymo pakeitimus galės gaminti pavienes pagrindines ginklų dalis. Taip Lietuvoje veikiančios įmonės lengviau galės įsilieti į ginklų pramonės tiekimo grandines visoje Europoje. Be to, ypatingai veiklos pradžioje, tokie pirminiai žingsniai gali padėti pradedančiosioms įmonėms palaipsniui tapti licencijuotais ginklų gamintojais. Antra, juridiniai asmenys galės ne pardavimui lengviau išvežti savo produktus į kitas Europos Sąjungos šalis, dalyvauti parodose, leisti potencialiems pirkėjams, tarp kurių ir kitų Europos Sąjungos šalių karinės pajėgos, išbandyti jų gaminamus produktus, taip išplečiant galimų pirkėjų tinklą. Trečia, sumažinami biurokratiniai reikalavimai, kurie įpareigojo visiems įmonės darbuotojams dirbantiems su ginklų gamyba gauti sveikatos ar medicinos pažymas. Dabar galiojantis reikalavimas, kad visi darbuotojai turi atitikti ir ginklų turėtojui taikomus reikalavimus yra perteklinis, darbuotojai prisidėdami prie ginklų gamybos procesų minėtais produktais nedisponuoja civilinėje veikloje.
Ketvirta, užtikrinant, kad viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose gynybos ir saugumo srityje, techninis ir
(ar) garantinis aptarnavimas būtų atliekamas Lietuvos Respublikoje ir joje registruoto juridinio asmens, bus galima lengviau kontroliuoti tokį aptarnavimą teikiančias įmones, užtikrinti sklandesnį šių paslaugų tiekimą. Be to, bus geriau išnaudojamas Lietuvos gynybos pramonės įmonių potencialas. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose šį reikalavimą turėtų nustatyti visais atvejais. Išimtis numatoma tik tais atvejais, kai dėl techninių priežasčių tokį aptarnavimą tiekėjas galėtų atlikti tik karinės įrangos gamintojo šalyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimu lengvinant gynybos sektoriaus įmonėms keliamus reikalavimus, tikimąsi, kad paskatins gynybos pramonės augimą Lietuvos Respublikoje. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Policijos departamentas turės papildyti poįstatyminius teisės aktus reglamentuojančius ginklų gamybą, eksportą ir darbuotojams, dalyvaujantiems ginklų gamyboje, keliamus reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Policijos departamentas iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti poįstatyminius teisės aktus reglamentuojančius ginklų gamybą, eksportą ir darbuotojams, dalyvaujantiems ginklų gamyboje, keliamus reikalavimus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „ginklai ir šaudmenys“, „ginklo dalių gamyba“ 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Aušrinė Armonaitė
IR
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė išlieka išimtinai atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą tiek gynybos, tiek saugumo srityse. Karas, kurio dviejų metų metines neseniai minėjome, Ukrainoje parodė, kad taika yra vertybė, už kurią gali prireikti kovoti kiekvienam europiečiui. Šiandien gyventi įprastomis taikos sąlygomis – nebegalime. Viena esminių karo Ukrainoje pamokų
saugumo pramonė Lietuvoje auga, todėl būtina šį augimą išlaikyti ir greitinti. Darbuotojų skaičiaus šio sektoriaus įmonėse augimo tendencija yra dvigubai didesnė nei šalies vidurkis (7,8 proc.) ir 2018-2023 m. laikotarpiu siekė apie
aukštesnis nei šalies vidurkis (2022 m.). Gynybos įmonių apyvarta 2018-2022 m. išaugo 46%, 6 proc. p. daugiau nei šalies vidurkis (40 proc.).
Todėl būtina – lengvinti mūsų šalyje taikomas sąlygas Lietuvos gynybos pramonės produktų pristatymui užsienio rinkoje, įgalinti jau dabar veikiančias įmones įsitvirtinti Europos rinkose, palengvinti darbuotojų priėmimą į darbą. Atsižvelgiant į anksčiau išvardintas aplinkybes, siūlome keisti teisinį reguliavimą ginklų dalių gamyboje numatant išlaikyti 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 258/2012 (Toliau – ES Nr. 258/2012) numatytus tokių sudedamųjų dalių žymėjimus, reikalavimus pardavimui, jų importui ir eksportui. Šis pokytis leis Lietuvoje veikiančioms gynybos ir tradicinės pramonės įmonėms, kitiems asmenims lengviau įsitvirtinti Europos Sąjungos gynybos pramonės sektoriuje, didinti Lietuvos eksporto apimtis ir stiprinti vidinius mūsų šalies pajėgumus būtinomis ginklų dalimis gaminti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ES Nr. 258/2012 numatytos lengvatinės sąlygos šaunamųjų ginklų vežimui testuoti, demonstruoti parodose ir pan., kuomet nesiekiama jų parduoti, iki šiol nebuvo reglamentuotos Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (Toliau - GŠKĮ), siūloma papildyti reguliavimą ir numatyti ES Nr. 258/2012 teisiniame reguliavime leidžiamas lengvatines sąlygas. Tai leistų šioje srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms didinti gamybos pajėgumus bei užtikrinti didesnį potencialių užsakymų skaičių. Be to, GŠKĮ numatoma, kad gynybos pramonės įmonės Policijai privalo teikti darbuotojų sąrašą, tiesiogiai dirbančių su ginklų gamyba, papildomai pateikti šių darbuotojų sveikatos pažymėjimus. Todėl, siekiant mažinti biurokratijos procedūras, įstatymo projektu siūloma atsisakyti reikalavimo pateikti sveikatos patikrinimo išvadą darbuotojui dirbančiam su ginklų gamyba, tokį reikalavimą palikti ginklininkui.
Prilyginti kiekvienam darbuotojui keliamus biurokratinius reikalavimus kaip asmeniui, kuris gali turėti ginklą, ar ginklininkui, kuris tiesiogiai dirba su ginklų apskaita, yra perteklinis reikalavimas. Policija jau ir taip gauna pilną darbuotojų sąrašą be papildomos medicininės pažymos turi prieigą prie visų tikslinių duomenų bazių, kuriose gali įvertinti darbuotojo tinkamumą dirbti. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ginklų ar kitų jų dalių gamyba užsiima fizinis asmuo, jis turės turėti ir ginklininko statuso, todėl tokiu atveju turės šią pažymą gauti. Be to, siūloma numatyti, kad atliekant viešuosius pirkimus, gynybos ir saugumo srityje, esant būtinybei atlikti techninį (ir) ar garantinį aptarnavimą, jis privalo būti atliekamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Krašto apsaugos sektoriuje jau buvo susidurta su atvejais, kuomet techninis aptarnavimas būdavo sustojęs dėl nenumatytų saugiklių užtikrinančių techninę įrangos priežiūrą nepaisant nenumatytų aplinkybių. Įvedus šį reikalavimą, tiekėjai laimėję Krašto apsaugos ministerijos vykdomus viešuosius pirkimus, šios sąlygos užtikrinimui garantinį aptarnavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Iki šiol Lietuvos ginklų dalių gamintojai norėdami gaminti ginklų dalis visais atvejais turėjo kreiptis dėl licencijos gavimo ir įvykdyti poįstatyminiuose teisės aktuose numatytus reikalavimus. Taip pat norėdami išsiųsti ginklus į parodas ar pristatyti galimiems pirkėjams ne pardavimui turėjo kreiptis dėl eksporto licencijos skirtos ginklų pardavimui.
Pertekliniai reikalavimai buvo taikomi ir darbuotojams, neturintiems ginklininko statuso, kurių darbas susijęs su ginklo gamyba, jų veiklą suvienodinant su ginklų savininkui ar ginklininkui keliamais reikalavimais. Iki šiol nebuvo reikalavimo viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose gynybos ir saugumo srityje, užtikrinti, kad garantinis ir (ar) techninis aptarnavimas būtų atliekamas Lietuvos Respublikoje ir joje registruoto juridinio asmens. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pirma, juridiniai asmenys priėmus šiuos įstatymo pakeitimus galės gaminti pavienes pagrindines ginklų dalis. Taip Lietuvoje veikiantys juridiniai ar fiziniai asmenys lengviau galės įsilieti į ginklų pramonės tiekimo grandines visoje Europoje. Be to, ypatingai veiklos pradžioje, tokie pirminiai žingsniai gali padėti pradedančiosioms įmonėms palaipsniui tapti licencijuotais ginklų gamintojais. Antra, juridiniai asmenys galės ne pardavimui lengviau išvežti savo produktus į kitas Europos Sąjungos šalis, dalyvauti parodose, leisti potencialiems pirkėjams, tarp kurių ir kitų Europos Sąjungos šalių karinės pajėgos, išbandyti jų gaminamus produktus, taip išplečiant galimų pirkėjų tinklą. Trečia, sumažinami biurokratiniai reikalavimai, kurie įpareigojo visiems darbuotojams dirbantiems su ginklų gamyba, tačiau nenaudojančių šių ginklų civilinėje veikloje, gauti sveikatos ar medicinos pažymas. Dabar galiojantis reikalavimas, kad visi darbuotojai turi atitikti ir ginklų turėtojui taikomus reikalavimus yra perteklinis, darbuotojai prisidėdami prie ginklų gamybos procesų minėtais produktais nedisponuoja civilinėje veikloje.
Ketvirta, užtikrinant, kad viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose gynybos ir saugumo srityje, techninis ir
(ar) garantinis aptarnavimas būtų atliekamas Lietuvos Respublikoje, bus galima lengviau kontroliuoti tokį aptarnavimą teikiančias įmones, užtikrinti sklandesnį šių paslaugų tiekimą. Be to, bus geriau išnaudojamas Lietuvos gynybos pramonės įmonių potencialas. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose šį reikalavimą turėtų nustatyti visais atvejais. Išimtis numatoma tik tais atvejais, kai dėl techninių priežasčių tokį aptarnavimą tiekėjas galėtų atlikti tik karinės įrangos gamintojo šalyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimu lengvinant gynybos sektoriaus įmonėms keliamus reikalavimus, tikimąsi, kad paskatins gynybos pramonės augimą Lietuvos Respublikoje. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Policijos departamentas turės papildyti poįstatyminius teisės aktus reglamentuojančius ginklų gamybą, eksportą ir darbuotojams, dalyvaujantiems ginklų gamyboje, keliamus reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Policijos departamentas iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti poįstatyminius teisės aktus reglamentuojančius ginklų gamybą, eksportą ir darbuotojams, dalyvaujantiems ginklų gamyboje, keliamus reikalavimus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „ginklai ir šaudmenys“, „ginklo dalių gamyba“ 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Aušrinė Armonaitė
2024-03-22 Nr. XIVP-3541 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 19 straipsnio 17 dalį ginklų dalių gamyba gali būti nelicencijuojama ūkinė veikla tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo gamina ne visas pagrindines ginklo dalis teisę gaminti ginklus turinčiam Europos juridiniam asmeniui. Toks siūlymas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas siekiu atlaisvinti ribojimus, kurie neleidžia Lietuvos gynybos ir tradicinei pramonei augti ir tuo pačiu sukurti stiprią gynybos pramonę mūsų šalies teritorijoje, lengvinti mūsų šalyje taikomas sąlygas Lietuvos gynybos pramonės produktų pristatymui užsienio rinkoje, įgalinti jau dabar veikiančias įmones įsitvirtinti Europos Sąjungos rinkose. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo galiojančią redakciją (19 straipsnio 1 ir 2 dalys) ginklų dalių gamyba yra veikla, kuria verstis licencijas turi teisę gauti Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį Europos juridinis asmuo yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija arba jų padalinys. Vadinasi, galiojančios keičiamo įstatymo nuostatos Lietuvos Respublikoje įsteigtus juridinius asmenis ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtus juridinius asmenis, kitas organizacijas arba jų padalinius traktuoja kaip lygiaverčius, turinčius teisę į vienodas sąlygas verstis keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla.
Tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 19 straipsnio 17 dalį čia nurodyta veikla be licencijos galėtų verstis ne visi 19 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, o tik Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kas gali būti traktuojama kaip šių asmenų privilegijavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą (2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2017 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstoma keičiamo įstatymo
nustatymu Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms arba jų padaliniams, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. 2.
įstatymo 19 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad „Ginklo dalių gamyba gali būti nelicencijuojama ūkinė veikla tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo gamina ne visas pagrindines ginklo dalis tokią teisę gaminti ginklus turinčiam Europos juridiniam asmeniui“. Formuluotė „gali būti“ sudaro prielaidas manyti, kad tokia veikla gali būti ir licencijuojama, tačiau stokojama nuostatų, numatančių, kokiais pagrindais (ar atvejais) veikla gali būti vykdoma be licencijos, todėl projektas pildytinas atitinkamomis nuostatomis. Be to, licencijavimo išimtis nustatyta netinkamai. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), turi būti dėstoma: bendra taisyklė, specialus reguliavimas ir išimtis iš karto po šio reguliavimo, todėl išimtis turėtų būti nustatyta arba keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, arba iš karto po jos. 3. Pagal galiojančią keičiamo įstatymo redakciją teisinis reguliavimas yra taikomas asmenims, kurie turi licenciją, pavyzdžiui, 21 ir 22 straipsniai. Todėl nėra aišku, koks projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstoma keičiamo įstatymo 19 straipsnio 17 dalimi siūlomo reguliavimo santykis su kitomis įstatymo nuostatomis. Neaišku ir tai, ar asmeniui, neturinčiam licencijos būtų taikomos kitos įstatymo nuostatos, jei taip – kaip jos būtų taikomos. 4. Projekte stokojama nuostatų, numatančių kokiu būdu ir kokia institucija užtikrins, prižiūrės, kontroliuos, kad ginklų dalys tikrai gaminamos teisę gaminti ginklus turinčiam Europos juridiniam asmeniui, o ne kitiems tikslams.
Įvertintina, ar neturėtų būti nustatytas kompleksinis reguliavimo mechanizmas, pavyzdžiui, bent deklaravimo pareiga, nurodant, kad pradedamos gaminti ne visos pagrindinės ginklų dalys, ir kad jos bus tiekiamos tik teisę gaminti ginklus turinčiam Europos juridiniam asmeniui, kartu pateikiant tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kad kontroliuojanti institucija galėtų įvertinti, ar tikrai nereikia licencijos tokiai gamybai. Gal būtų tikslinga sukurti registrą juridinių asmenų, kurie gamins ginklų dalis be licencijos. 5. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 19 straipsnio 17 dalyje vartojama sąvoka „ginklo dalių gamyba“ tikslintina derinant ją su kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojama sąvoka
„ginklų dalių gamyba“; prieš žodį “teisę” įrašyto žodžio “tokią”
atsisakytina kaip perteklinio. 6. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> siekiant mažinti biurokratijos procedūras, įstatymo projektu siūloma atsisakyti reikalavimo pateikti sveikatos patikrinimo išvadą darbuotojui dirbančiam su ginklų gamyba, tokį reikalavimą palikti ginklininkui. Prilyginti kiekvienam darbuotojui keliamus biurokratinius reikalavimus kaip asmeniui, kuris gali turėti ginklą, ar ginklininkui, kuris tiesiogiai dirba su ginklų apskaita, yra perteklinis reikalavimas. Policija jau ir taip gauna pilną darbuotojų sąrašą be papildomos medicininės pažymos turi prieigą prie visų tikslinių duomenų bazių, kuriose gali įvertinti darbuotojo tinkamumą dirbti“. Siekiant šio tikslo, projekto 2 straipsniu siūloma keisti keičiamo įstatymo 20 straipsnį, projekto 3 straipsniu –21 straipsnio 2 dalies 8 punktą, projekto 5 straipsniu – 25 straipsnio 10 dalies 7 punktą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma.
Pirma. Pagal projekto 2 straipsniu teikiamą keičiamo įstatymo 20 straipsnio redakciją reikalavimo pateikti sveikatos patikrinimo išvadą nebeliktų ne tik juridinio asmens, kitos organizacijos arba jų padalinio, kuris verčiasi licencijuojama veikla, darbuotojui, bet ir licencijuojama veikla (pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, be kita ko, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių importu, eksportu, vežimu, prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu ir kt.) besiverčiančiam fiziniam asmeniui. Viena vertus, pagal projekto aiškinamąjį raštą tokio tikslo nesiekiama. Kita vertus, būtų nelogiška ir nenuoseklu, jei iš fizinio asmens, kuris siekia įgyti teisę, pavyzdžiui, turėti vieną ginklą savigynai, sveikatos patikrinimo išvados būtų reikalaujama, o iš licencijuojama veikla besiverčiančio fizinio asmens – ne. Antra. Aiškinamojo rašto teiginys, kad „Policija jau ir taip gauna pilną darbuotojų sąrašą be papildomos medicininės pažymos turi prieigą prie visų tikslinių duomenų bazių, kuriose gali įvertinti darbuotojo tinkamumą dirbti“ diskutuotinas, nes galimos situacijos, kad jokiose tikslinėse duomenų bazėse tiesiog nėra informacijos apie, pavyzdžiui, konkretaus fizinio asmens ligas, dėl kurių šis asmuo negalėtų įsigyti ar turėti ginklo, nes jo sveikata šiais aspektais tiesiog nebuvo tikrinama. 7. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiant Lietuvos įmonėms didinti gamybos pajėgumus ir didinti užsakymų skaičių, nacionalinėje teisėje siūloma numatyti lengvatines sąlygas, kurios iki šiol nebuvo numatytos, kad ginklų vežimui testuoti, demonstruoti parodose ir pan., kai nesiekiama jų parduoti, būtų taikomos Reglamente (ES) Nr. 258/2012[1] (toliau – Reglamentas) numatytos lengvatinės sąlygos.
Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnį siūloma papildyti 12 dalimi, numatant, kad „Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksportas siekiant nustatyti jų tinkamumą, remontuoti arba eksponuoti jų neparduodant, su sąlyga, kad eksportuotojas pagrindžia, jog šie šaunamieji ginklai jam teisėtai priklauso, vykdomas pagal laikinojo išvežimo procedūras ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Jeigu ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys išvežtos pagal laikinojo išvežimo procedūras, buvo sunaikintos, jie nėra grąžinami, tačiau Policijai pateikiami sunaikinimo įrodymai arba tokio sunaikinimo patvirtinimas. Policijos įstaiga tokią eksporto licenciją išduoda per 5 darbo dienas.“ Pažymėtina, kad Reglamente nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės, siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 10 straipsnį (1 straipsnis). Reglamente apibrėžta, kad šaunamasis ginklas yra bet kuris nešiojamas vamzdinis ginklas, kuris sukonstruotas arba gali būti pakeistas taip, kad veikiant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgai iš jo paleidžiamas šratas, kulka arba sviedinys (2 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme numatyta, kad ginklas – daiktas ar įrenginys, sukonstruoti arba pritaikyti taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti (2 straipsnio
produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys (2 straipsnio 65 dalis). Pažymėtina, kad Reglamento taikymo sritis – šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės, tuo tarpu aptariamoje projekto nuostatoje numatoma taikymo sritis žymiai platesnė, nes ji apima ne tik šaunamuosius ginklus, bet iš esmės visus ginklus, ginklų priedėlius, todėl šioje apimtyje projektas neatitinka Reglamento. Kita vertus, toliau aptariamoje projekto nuostatoje jau referuojama tik į šaunamuosius ginklus („jog šie šaunamieji ginklai jam teisėtai priklauso“). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir įvertinus Reglamento taikymo sritį, siūlytina tikslinti projekto nuostatą ir joje vartojamas sąvokas taip, kad siūlomas įtvirtinti nacionalinis reguliavimas būtų suderinamas su Reglamento taikymo sritimi. 8.
straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad „Jeigu ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys išvežtos pagal laikinojo išvežimo procedūras, buvo sunaikintos, jie nėra grąžinami, tačiau Policijai pateikiami sunaikinimo įrodymai arba tokio sunaikinimo patvirtinimas“. Mūsų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas yra neišbaigtas ir nepakankamas, nes nėra aišku, kas turima mintyje įvardijant sunaikinimo įrodymus, ką reiškia sunaikinimo patvirtinimas (kokį nors dokumentą, jei taip, kokio subjekto dokumentą, ar ką kita). 9. Redaguojant projekto tekstą tikslintina straipsnių numeracija (projekte dėstomi du 5 straipsniai). 10. Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti parengti ir priimti iki jo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai projekto 5 straipsnio, kurio pavadinimas „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, 2 dalis, kurioje nustatytas pavedimas Vyriausybės įgaliotoms institucijoms pagal kompetenciją priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 11. Atsižvelgiant į teisėkūros procesui Seime
realizuoti reikalingą laiką, į tai, kad Seimo priimtą įstatymą per Konstitucijoje nustatytą terminą pasirašo ir oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės parengti ir priimti poįstatyminius teisės aktus, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio, kurio pavadinimas „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“,1 dalyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data 2024 m. liepos 1 d. yra reali. 12. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės, ministrų, policijos generalinio komisaro kompetenciją, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 13.
(projekte pagal eiliškumą pirmas 5 straipsnis) siūloma keisti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 25 straipsnio 10 dalies 7 punktą, tikslintas įstatymo projekto pavadinimas, prieš žodį „straipsnių“, įrašant skaičių 25. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] I. Gaisrytė, tel. +370 5 209 6376, e. p. [email protected] J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected] [1] 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 258/2012, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės.
2024-04-09 Nr. XIVP-3541(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo
dalių gamyba yra nelicencijuojama ūkinė veikla, kai Europos juridinis ar fizinis asmuo gamina ne visas pagrindines ginklo dalis teisę gaminti ginklus turinčiam Europos juridiniam ar fiziniam asmeniui. <...> apie gaminamas dalis informuojama Policija pagal Policijos patvirtintą deklaraciją, kurioje nurodomas ginklų gamintojas, kuriam bus gaminamos ginklo dalys, ir šių dalių kiekis“. Aptariama nuostata tikslintina, nes nurodant „Policijos patvirtintą deklaraciją“ tikriausiai turima mintyje policijos generalinio komisaro patvirtinta deklaracijos forma. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, yra nepakankamas, nes turėtų būti nustatytas ne tik deklaracijos turinys (nurodomas ginklų gamintojas, kuriam gaminamos ginklo dalys, ir šių dalių kiekis, kaip nurodoma projekte), bet ir detalesnė deklaracijos pateikimo tvarka, kurią nustatytų (patvirtintų) policijos generalinis komisaras, todėl aptariama projekto nuostata atitinkamai papildytina. Be to, vietoje
„Policija“ reikėtų įvardinti „policijos įstaiga“. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 19
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Ginklų dalių gamyba yra nelicencijuojama ūkinė veikla, kai Europos juridinis ar fizinis asmuo gamina ne visas pagrindines ginklo dalis teisę gaminti ginklus turinčiam Europos juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pagamintos ginklo dalys turi atitikti šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1-5 punktuose numatytus reikalavimus <...>“.
Pagal galiojančią keičiamo įstatymo redakciją teisinis reguliavimas yra taikomas asmenims, kurie turi licenciją, pavyzdžiui, 21 ir 22 straipsniai. Kažin, ar teisinis reguliavimas, pagal kurį nelicencijuojamai veiklai nebūtų taikomos jokios kitos keičiamo įstatymo nuostatos, išskyrus 22 straipsnio 3 dalies 1-5 punktus, yra pakankamas, nes veiklos iš esmės yra tokia pat, kaip ir licencijuojama veikla – ginklų dalių gamyba. Teigtina, kad toks fragmentiškas ginklų dalių gamybos reguliavimas neužtikrins valstybės ir visuomenės saugumo interesų, nes, pavyzdžiui, nebūtų vykdoma pagamintų ginklų dalių apskaita, nebūtų paskirtas ginklininkas, ginklų dalys būtų laikomos patalpose, kurioms nekeliami jokie reikalavimai ir t.t. Todėl siūlytina sistemiškai ir atsakingai įvertinti galiojantį teisinį reguliavimą ir ūkinei veiklai, kuri turi būti vykdoma laikantis tam tikrų reikalavimų, užtikrinančių valstybės ir visuomenės saugumą, nustatyti atitinkamą reguliavimą. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> siekiant mažinti biurokratijos procedūras, įstatymo projektu siūloma atsisakyti reikalavimo pateikti sveikatos patikrinimo išvadą darbuotojui dirbančiam su ginklų gamyba, tokį reikalavimą palikti ginklininkui. Prilyginti kiekvienam darbuotojui keliamus biurokratinius reikalavimus kaip asmeniui, kuris gali turėti ginklą, ar ginklininkui, kuris tiesiogiai dirba su ginklų apskaita, yra perteklinis reikalavimas. Policija jau ir taip gauna pilną darbuotojų sąrašą be papildomos medicininės pažymos turi prieigą prie visų tikslinių duomenų bazių, kuriose gali įvertinti darbuotojo tinkamumą dirbti. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ginklų ar kitų jų dalių gamyba užsiima fizinis asmuo, jis turės turėti ir ginklininko statuso, todėl tokiu atveju turės šią pažymą gauti“.
Siekiant šių tikslų, projekto 2 straipsniu siūloma keisti keičiamo įstatymo 20 straipsnį, projekto 3 straipsniu –21 straipsnio 2 dalies 8 punktą, projekto 5 straipsniu – 25 straipsnio 10 dalies 7 punktą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma. Pagal projekto 2 straipsniu teikiamą keičiamo įstatymo 20 straipsnio redakciją reikalavimo pateikti sveikatos patikrinimo išvadą nebeliktų ne tik juridinio asmens, kitos organizacijos arba jų padalinio, kuris verčiasi licencijuojama veikla, darbuotojui, bet ir licencijuojama veikla (pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, be kita ko, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių importu, eksportu, vežimu, prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu ir kt.) besiverčiančiam fiziniam asmeniui. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „tais atvejais, kai ginklų ar kitų jų dalių gamyba užsiima fizinis asmuo, jis turės turėti ir ginklininko statuso, todėl tokiu atveju turės šią pažymą gauti“. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalis licenciją turintis fizinis asmuo gali verstis ne tik ginklų, jų dalių gamyba, bet ir kita 1 dalyje nurodyta veikla. Be to, pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas (2 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą sąvokos „ginklininkas“ apibrėžtį, 29 straipsnyje nustatytas ginklininko pareigas) nebūtų galima vienareikšmiškai tvirtinti, kad ginklų ar kitų jų dalių gamyba užsiimantis fizinis asmuo turi ginklininko statusą. Projektas tikslintinas taip, kad neliktų abejonių dėl to, kad licencijuojama veikla besiverčiantis fizinis asmuo privalo atitikti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies reikalavimą. Antra.
Antra. Aiškinamojo rašto teiginys, kad „Policija jau ir taip gauna pilną darbuotojų sąrašą be papildomos medicininės pažymos turi prieigą prie visų tikslinių duomenų bazių, kuriose gali įvertinti darbuotojo tinkamumą dirbti“ diskutuotinas, nes galimos situacijos, kad jokiose tikslinėse duomenų bazėse tiesiog nėra informacijos apie, pavyzdžiui, konkretaus fizinio asmens ligas, dėl kurių šis asmuo negalėtų įsigyti ar turėti ginklo, nes jo sveikata šiais aspektais tiesiog nebuvo tikrinama. 4. Projekto 4 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad „Jeigu šaunamieji ginklai, jų dalys ir pagrindiniai komponentai bei šaudmenys išvežti pagal laikinojo išvežimo procedūras, buvo sunaikintos, jie nėra grąžinami, tačiau Policijai pateikiama sunaikinimo deklaracija, pagal Policijos nustatytą deklaraciją“. Aptariama nuostata tikslintina, nes nurodant „Policijos nustatytą deklaraciją“ tikriausiai turima mintyje policijos generalinio komisaro patvirtinta deklaracijos forma. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, yra nepakankamas, nes turėtų būti nustatyta ne tik pareiga pateikti deklaraciją, bet ir detalesnė deklaracijos pateikimo tvarka, kurią galėtų nustatyti (patvirtinti) policijos generalinis komisaras, todėl aptariama projekto nuostata atitinkamai papildytina. Be to, vietoje „Policijai“ reikėtų nurodyti „policijos įstaigai“. 5. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje pakeitimų esmėje vietoje žodžio
„papildyti“ rašytinas žodis „pakeisti“. 6. Atsižvelgiant į keičiamame
įstatyme nustatytą Vyriausybės, ministrų, policijos generalinio komisaro kompetenciją, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, Tel. (0 5) 209 6891, el. p. [email protected] I.
Gaisrytė, Tel. (0 5) 209 6376, e. p. [email protected] J. Meškienė, Tel. (0 5) 209 6089, el. p. [email protected]