įstatymO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas (toliau – MALĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 188⁵ straipsniu įstatymo projektas (ANK – projektas) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti perkeliant ir įgyvendinant dalį 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje (toliau – Direktyva) nuostatų, t. y. perkeliant ir įgyvendinant Direktyvos nuostatas, reglamentuojančias jos taikymo sritį, subjekto buvimo vietos nustatymo tvarką, tarptautinių subjektų grupių kiekvienoje jurisdikciją turinčioje teritorijoje ir Lietuvos subjektų grupių Lietuvoje uždirbto pelno minimalaus apmokestinimo lygiui užtikrinti reikalingos informacijos teikimo tvarką, taip pat siekiant užtikrinti nuoseklų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų reglamentavimą. Siekiant pasauliniu mastu spręsti ekonomikos skaitmenizacijos keliamus iššūkius apmokestinimo srityje, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Fiskalinių reikalų komitete, veikiančiame išplėstiniu formatu (angl.
Inclusive framework, toliau – IF), 2021 m. spalio 8 d. pasiektas sutarimas dėl pareiškimo dėl 2 ramsčiais pagrįsto sprendimo mokesčių iššūkiams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos[¹], kurį šiuo metu remia 139 IF narės (tarp jų ir Lietuva) ir kuriuo siekiama:
Nors modelinės taisyklės turi bendrojo požiūrio statusą ((angl. common approach), kas reiškia, kad valstybei priėmus sprendimą taisykles perkelti į nacionalinę teisę privaloma laikytis modelinių nuostatų, be kita ko, ir savarankiškai užtikrinti jų suderinamumą su Europos Sąjungos (toliau – ES) teise), atsižvelgiant į ES bendros rinkos interesus ar reikalavimus, modelinės taisyklės įgyvendinamos ES lygiu – priėmus Direktyvą, dėl ko būtų užtikrinta, kad visos ES valstybės narės (toliau – valstybės narės) vienodai įgyvendina globaliai sutartas tarptautines apmokestinimo taisykles, kartu suderinant šį sprendimą su pagrindinėmis ES laisvėmis (pavyzdžiui, įtraukiant ir vietos subjektų grupes, t. y. subjektų grupes, kurios neturi užsienyje esančio subjekto ar nuolatinės buveinės). Direktyva nustatomos minimalų apmokestinimo lygį užtikrinančios privalomosios priemonės valstybėse narėse bendruoju atveju turi būti pradėtos taikyti palaipsniui: nuo 2023 m. gruodžio 31 d. – pajamų įtraukimo taisyklė, nuo 2024 m. gruodžio 31 d. – nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklė. Valstybėse narėse nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklė tose valstybėse esantiems subjektams, priklausantiems tarptautinei subjektų grupei, kurios pagrindinis patronuojantysis subjektas yra valstybėje narėje, pagal Direktyvos 50 straipsnį atidėjusioje apmokestinimo taisyklių taikymą, turi būti taikoma nuo 2023 m. gruodžio 31 d.
Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad modelinės taisyklės turi bendro požiūrio statusą, ir į tai, kad toks skubus privalomųjų taisyklių taikymas valstybėse narėse, kuriose įsikūrusių į Direktyvos taikymo apimtį patenkančių subjektų grupių skaičius yra nedidelis (jose yra ne daugiau kaip 12 pagrindinių patronuojančiųjų subjektų), gali būti neproporcingas mokesčių administravimo aspektu, Direktyvos 50 straipsnis nustato galimybę tokioms valstybėms narėms ne daugiau kaip 6 metams atidėti apmokestinimo – pajamų įtraukimo ir nepakankamai apmokestinamo pelno – taisyklių taikymą, tačiau kartu nustato, kad atidėjusios šių taisyklių taikymą valstybės narės Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turi perkelti taip, kad būtų užtikrintas tarptautinio apmokestinimo principų veikimas ES. MALĮ projekto tikslas – perkelti ir įgyvendinti Direktyvos nuostatas, būtinas užtikrinant tinkamą didžiųjų subjektų grupių minimalų apmokestinimo lygį ES užtikrinančios sistemos veikimą. ANK projekto tikslas – perkelti ir įgyvendinti Direktyvos nuostatas, susijusias su sankcijų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis Direktyva, pažeidimus taikymu. MAĮ projekto tikslas – nustatyti, kad už pažeidimo pagal ANK projektą padarymą apmokestinamasis subjektas taip pat įtraukiamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėjas Evaldas Putrimas, tel.
219 4476, el. paštas [email protected]) vyriausioji specialistė Diana Kariūnaitė (tel. 239 0187, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nėra reguliavimo, kuriuo būtų nustatomas Lietuvoje veikiančių subjektų grupių Lietuvoje ir (ar) užsienyje uždirbto pelno minimalus apmokestinimo lygis. Tačiau Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas nustato kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo subjekto (toliau – kontroliuojamasis užsienio subjektas) pajamų apmokestinimo taisyklės (angl. Controlled foreign company rule) taikymą, kuria įgyvendinami EBPO principai, nukreipti prieš žalingą mokesčių praktiką, taip pat perkeliamos 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės, nuostatos. Pagal kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų apmokestinimo taisyklę, į Lietuvos apmokestinamojo vieneto pajamas Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka įskaitomos ir apmokestinamos pozityviosios pajamos, t. y. kontroliuojamųjų užsienio subjektų (kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto[³] ir Lietuvos apmokestinamojo vieneto nuolatinės buveinės, kurios pajamos neįtraukiamos į Lietuvos apmokestinamojo vieneto pelno mokesčio bazę Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka) pajamos ar jų dalis. 4.
Direktyva nustatytas reguliavimas Direktyva nustatomos visuotinį minimalų subjektų grupių (tarptautinių subjektų grupių ir vietos subjektų grupių), kurių metinės pajamos yra 750 mln. eurų ar daugiau, apmokestinimo lygį – tokių grupių kiekvienoje jurisdikciją turinčioje teritorijoje uždirbto pelno apmokestinimą ne mažesniu nei 15 procentų efektyviuoju mokesčio tarifu – užtikrinančios taisyklės:
Ar įgyvendinti šią taisyklę nacionalinėje mokesčių teisėje, valstybės narės priima sprendimą suvereniai;
Ar įgyvendinti šią taisyklę nacionalinėje mokesčių teisėje, valstybės narės priima sprendimą suvereniai;
Minimalų apmokestinimo lygį ES užtikrinančios priemonės pagal Direktyvą bus taikomos apmokestinant didžiųjų subjektų grupių kiekvienoje jurisdikciją turinčioje teritorijoje uždirbtą pelną, jei toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje subjektų grupės pelnas apmokestinamas mažesniu nei 15 procentų efektyviuoju mokesčio tarifu (pagal bendrąją taisyklę efektyvusis mokesčio tarifas apskaičiuojamas jurisdikciją turinčios teritorijos lygiu, t. y. sumuojant toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje esančių apmokestinamųjų subjektų uždirbtą pelną (patirtą nuostolį) ir nuo jo sumokėtą ar mokėtiną pelno mokestį).
Turimais duomenimis, Lietuvoje įsikūrusių subjektų grupių, kurios nuo 2023 m. gruodžio 31 d. pateks į Direktyvos taikymo apimtį, pagrindinių patronuojančių subjektų skaičius neviršys 5, todėl, siekiant teisinio tikrumo[⁴], kartu sumažinant neproporcingos mokesčių administravimo naštos riziką, MALĮ projektu siūloma perkelti ir įgyvendinti dalį Direktyvos nuostatų, t. y. nuostatas, būtinas užtikrinant tinkamą Direktyva nustatomų tarptautinio apmokestinimo principų veikimą ES lygiu, o pagrindinių tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymą Lietuvoje atidėti (ne ilgesniam nei 6 metų laikotarpiui).
Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad minimalų apmokestinimo lygį užtikrinančios priemonės tiek ES lygiu, tiek trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiose teritorijose, kurios pasirinks įgyvendinti modelinių taisyklių nuostatas, visa apimtimi bus pradėtos taikyti nuo 2025 metų (kai bus pradėta taikyti ir apsauginė nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklė), MALĮ projektu nėra siūloma jau nuo 2024 metų taikyti vietos papildinio mokesčio taisyklę, kas iš esmės reiškia, kad pereinamuoju laikotarpiu užtikrinamas teisinis tikrumas, sudaromos galimybės verslui pasirengti ir prisitaikyti, kartu įvertinus ir tai, kad dalis Lietuvoje pagal vietos papildinio mokesčio taisykles neapmokestinto, 2024 metais apmokestinamųjų subjektų uždirbto pelno nebus apmokestinama ir kitose jurisdikciją turinčiose teritorijose (dėl vėlesnio apsauginės nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklės taikymo apmokestinamiesiems subjektams, priklausantiems subjektų grupėms, kurių pagrindinio patronuojančiojo subjekto (taip pat žemesnio nuosavybės grandinėje patronuojančiojo subjekto) buvimo vieta yra trečiosios valstybės jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje netaikoma pajamų įtraukimo taisyklė).
MALĮ projektu, atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, siūloma nustatyti, kokioms subjektų grupėms taikomos minimalų apmokestinimo lygį ES užtikrinančios priemonės ir kokią informaciją, susijusią su šių priemonių taikymu, turi teikti apmokestinamieji subjektai, kurių buvimo vieta yra Lietuvoje. Kartu pažymėtina, kad MALĮ projektu Direktyvos nuostatos perkeliamos tokia apimtimi, kokia jas privaloma perkelti pagal valstybėms narėms Europos Komisijos 2023 m. birželio 28 d. išplatintas gaires dėl privalomų perkelti Direktyvos straipsnių, kai valstybė narė pasinaudoja Direktyvos 50 straipsnyje nustatyta išimtimi (atideda pagrindinių tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymą).
Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje yra itin gausiai vartojamos sąvokos, kurių apibrėžtyse vartojamos kitos sąvokos, taip pat teikiamos nuorodos į Direktyvos straipsnius ar skyrius, MALĮ projekte, tais atvejais kai tam tikrų nuostatų perkėlimo apimtis būtų neproporcinga, įvertinus šios Direktyvos įgyvendinimo Lietuvos teisėje etapą (sąlygų sudarymas informacijos gavimui), yra teikiamos nuorodos į Direktyvą ar jos nuostatas. Visiškas šių nuorodų atsisakymas būtų įmanomas tik perkėlus visą Direktyvą, kas kartu neatitiktų tikslo, kurio siekiama Direktyvos 50 straipsnyje nustatant galimybę atidėti privalomųjų apmokestinimo taisyklių taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva ES lygiu perkelia modelines taisykles, jos nuostatos nacionalinėje teisėje turi būti įgyvendintos itin nuosekliai ir koordinuotai tam, kad nesusidarytų situacijos, kai tos pačios, globaliai sutartos nuostatos pagal skirtingų valstybių nacionalinį reglamentavimą būtų taikomos skirtingai. Siekiant nenukrypti nuo Direktyvos nuostatų, MALĮ projektu jas siūloma perkelti taip, kaip nustatyta Direktyvoje. Praktikoje taikant vertinamojo pobūdžio formuluotes, kaip nustatyta Direktyvos konstatuojamosios dalies 24 punkte, kaip pavyzdžių ir interpretacijų šaltinis bus naudojamas modelinių taisyklių komentaras ir paaiškinimai (pavyzdžiai). MALĮ projektu siūlomos reguliavimo nuostatos Taikymo sritis.
MALĮ projektu nustatomą reguliavimą siūloma taikyti didelės subjektų grupės, kurios metinės pajamos jos pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose ne mažiau kaip 2 iš 4 finansinių metų, einančių iš karto prieš tikrinamus finansinius metus (t. y. metus, kuriais subjektų grupei pradedamos taikyti Direktyvoje ar modelinėse taisyklėse nustatytos tarptautinės apmokestinimo taisyklės), yra 750 mln. eurų arba didesnės (toliau – didelė subjektų grupė), apmokestinamiesiems subjektams, kurių buvimo vieta yra Lietuvoje. Be kita ko, perkeliant Direktyvos nuostatas, MALĮ projektu siūloma nustatyti ir specialiuosius 750 mln. eurų pajamų ribos apskaičiavimo atvejus, kai subjektų grupės sujungiamos arba padalijamos. Siūlomas reguliavimas būtų taikomas tiek tarptautinės subjektų grupės, t. y. subjektų grupės, kuriai priklauso bent vienas subjektas ar nuolatinė buveinė, kurių buvimo vieta yra kitoje nei tokios grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas jurisdikciją turinčioje teritorijoje, tiek Lietuvos subjektų grupės, t. y. subjektų grupės, kurios visų subjektų buvimo vieta yra Lietuvoje ir kurie neturi nuolatinės buveinės užsienyje (skirtingai nuo modelinių taisyklių, Direktyva išplečia taikymo sritį ir į ją įtraukia subjektų grupes, veikiančias tik vienoje valstybėje narėje, tokiu būdu siekiant išvengti tarpvalstybinių ir vidaus situacijų diskriminacijos rizikų), apmokestinamiesiems subjektams. Subjektų grupe laikomi subjektai, susiję tokiais nuosavybės arba kontrolės ryšiais, kad pagrindinis patronuojantysis subjektas konsoliduoja jų turtą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, įskaitant subjektus, kurie gali būti neįtraukiami į pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas tik dėl tų subjektų mažo dydžio, reikšmingumo arba dėl to, kad jie įsigyti numatant juos parduoti.
Subjektas, nepriklausantis subjektų grupei, ir jo nuolatinė buveinė taip pat laikomi subjektų grupe. Visi subjektų grupę sudarantys subjektai, taip pat nuolatinės buveinės laikomi apmokestinamaisiais subjektais. Taikymo srities išimtis – neįtrauktieji subjektai. MALĮ projektu siūloma įstatymo nuostatų netaikyti neįtrauktaisiais subjektais laikomiems subjektams (toliau – neįtrauktieji subjektai), kas reiškia, kad neįtrauktieji subjektai net ir tuo atveju, jei atitiktų apmokestinamojo subjekto sąvoką, neįgyja prievolės taikyti minimalų apmokestinimo lygį užtikrinančių priemonių (apmokestinimo taisyklių), jų pajamos yra eliminuojamos apskaičiuojant jurisdikciją turinčioje teritorijoje didelės subjektų grupės uždirbtą pelną, efektyvųjį mokesčio tarifą ir kt., taip pat jiems netaikomos su informacijos teikimu susijusios MALĮ projekto nuostatos. Neįtrauktuosius subjektus galima susiskirstyti į 3 pagrindines kategorijas: pirma – viešojo intereso subjektai (valstybės subjektai, tarptautinės organizacijos, pelno nesiekiančios organizacijos), antra – mokesčių atžvilgiu neutralūs investavimo subjektai (investiciniai fondai ir nekilnojamojo turto investavimo subjektai, kai jie yra subjektų grupės nuosavybės grandinės viršuje, taip pat pensijų fondai), trečia – tam tikri neįtrauktųjų subjektų kontroliuojami subjektai, kurie iš esmės papildo tų neįtrauktųjų subjektų veiklą ar yra įsteigti jų turto valdymo tikslais. Sąvokos.
Sąvokos. Atsižvelgiant į Direktyvą, taip pat modelinėmis taisyklėmis nustatomų tarptautinių apmokestinimo taisyklių mechanizmą, jų taikymo mastą, išsamumą ir techninius aspektus, Direktyvoje apibrėžiamos naujos sąvokos (išplečiant sąvokų apibrėžtį taip, kad jos apimtų visų ją įgyvendinančių valstybių situacijas), kurias MALĮ projektu siūloma perkelti nenukrypstant nuo jų apibrėžties, nes siūlomas reguliavimas daugeliu atvejų bus taikomas tarpvalstybiniu mastu. Subjekto buvimo vietos nustatymas. Identifikavus į nustatomo reguliavimo sritį patenkančias subjektų grupes ir jų apmokestinamuosius subjektus, kuriems tiek ES, tiek trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiose teritorijose, kurios įgyvendins modelinių taisyklių nuostatas, bus taikomos minimalų apmokestinimo lygį užtikrinančios priemonės, tiek nustatant subjektų grupės pelną, uždirbtą kiekvienoje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, tiek jo efektyvaus apmokestinimo lygį, tiek nustatant apmokestinamąjį subjektą, kuriam taikomos atitinkamos su apmokestinimu, taip pat informacijos teikimu susijusios prievolės, būtina nustatyti taisykles, kuriomis vadovaujantis nustatoma apmokestinamojo subjekto buvimo vieta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, MALĮ projektu siūloma perkelti ir įgyvendinti Direktyvoje nustatytas subjekto ir nuolatinės buveinės vietos nustatymo taisykles. Pagal pagrindinę subjekto buvimo vietos nustatymo taisyklę, subjekto buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje jis laikomas rezidentu mokesčių tikslais. Jei pagal šią taisyklę subjekto buvimo vietos neįmanoma nustatyti, jo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje toks subjektas yra įkurtas.
Nuolatinės buveinės (t. y. apmokestinamojo subjekto) buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje ji pagal taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį laikoma nuolatine buveine ir yra apmokestinama, o jeigu tokios sutarties jurisdikciją turinčios teritorijos netaiko, – jurisdikciją turinti teritorija, kurioje ji apmokestinama (grynąja verte) vadovaujantis verslo vykdymo vietos kriterijumi. MALĮ projektu taip pat nustatomos ir kitos, specialiosios apmokestinamojo subjekto vietos nustatymo taisyklės, jei tokios vietos neįmanoma nustatyti pagal pagrindines taisykles, taip pat kai subjektas laikomas rezidentu dviejose jurisdikciją turinčiose teritorijose arba kai apmokestinamasis subjektas nepriskiriamas jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai. Informacijos teikimas. MALĮ projektu siūloma Lietuvoje esantiems didelių subjektų grupių apmokestinamiesiems subjektams nustatyti tokias prievoles, kurios būtinos užtikrinant minimalaus apmokestinimo lygio ES užtikrinančios sistemos veikimą, t. y. prievoles, susijusias su informacijos, reikalingos tarptautinių subjektų grupių mokestinėms prievolėms kitose jurisdikciją turinčiose teritorijose įvykdyti, teikimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, MALĮ projektu siūloma nustatyti, kad:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, MALĮ projektu siūloma nustatyti, kad:
Pereinamojo laikotarpio išimtis – veiklos pradinis etapas. Siekiant neatgrasyti tarptautinių subjektų grupių, kurios savo jurisdikciją turinčioje teritorijoje yra apmokestinamos mažu pelno mokesčio tarifu ir joje vykdo didžiausią dalį veiklos, plėstis ir vykdyti veiklą kitose jurisdikciją turinčiose teritorijose, Direktyvoje nustatyta 5 metų pereinamojo laikotarpio išimtis, pagal kurią sąlygas atitinkanti ES įsikūrusi didelė subjektų grupė, įgyvendinanti veiklos pradinį etapą, netaiko pajamų įtraukimo taisyklės (t. y. papildinis mokestis, kurį turėtų sumokėti pagrindinis patronuojantysis subjektas nuo visų tos grupės apmokestinamųjų subjektų, esančių toje pačioje valstybėje, uždirbto pelno, sumažinamas iki nulio), o trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiose teritorijose įsikūrusių tarptautinių subjektų grupių apmokestinamiesiems subjektams netaikoma apsauginė nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklė. Siekiant mokestinio tikrumo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad 5 metų pereinamojo laikotarpio pradžia pradedama skaičiuoti nuo finansinių metų, kai didelė subjektų grupė pirmą kartą patenka į minimalų apmokestinimo lygį užtikrinančių priemonių taikymo sritį (kai pasiekia 750 mln. eurų pajamų ribą), pradžios, ką reikės įvertinti Lietuvoje pradėjus taikyti minimalų apmokestinimo lygį užtikrinančias taisykles.
Laikoma, kad tarptautinė subjektų grupė įgyvendina veiklos pradinį etapą, jei finansiniais metais jos apmokestinamųjų subjektų buvimo vieta yra ne daugiau nei šešiose jurisdikciją turinčiose teritorijose, o visų jos apmokestinamųjų subjektų, išskyrus apmokestinamuosius subjektus, kurių buvimo vieta yra referencinėje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, materialiojo turto grynosios balansinės vertės suma neviršija 50 mln. eurų, neįskaičiuojant šeštosios jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje pirmaisiais finansiniais metais, kuriais tokia subjektų grupė pirmą kartą patenka į minimalų apmokestinimo lygį užtikrinančių priemonių taikymo sritį, apmokestinamieji subjektai turi didžiausią bendrą materialiojo turto vertę (t. y. nevertinama jurisdikciją turinti teritorija, kurioje tokia grupė vykdo didžiausią dalį veiklos).
Taikant veiklos pradinio etapo išimtį, papildinis mokestis, kurį turėtų apskaičiuoti ir sumokėti tarptautinės subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, nuo tokios grupės (paties pagrindinio patronuojančiojo subjekto ir kitų, Lietuvoje esančių apmokestinamųjų subjektų) Lietuvoje uždirbto pelno, taip pat papildinis mokestis, kuris būtų priskirtas trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiose teritorijose įsikūrusios tarptautinės subjektų grupės apmokestinamiesiems subjektams, kurių buvimo vieta yra Lietuvoje, kiekvienais finansiniais metais, kuriais tokia grupė įgyvendina veiklos pradinį etapą, tačiau ne ilgiau kaip 5 finansinius metus (skaičiuojant nuo tų metų, kai subjektų grupė pirmą kartą patenka į minimalų apmokestinimo lygį užtikrinančių priemonių taikymo sritį), sumažinamas iki nulio. Papildinis mokestis, kuris būtų apskaičiuojamas Lietuvos subjektų grupei, sumažinamas iki nulio visą pereinamąjį laikotarpį, t. y. 5 finansinius metus, pradedant skaičiuoti nuo finansinių metų, kuriais tokia grupė pirmą kartą patenka į šio įstatymo taikymo apimtį.
Atsakomybės taikymas ANK projektu, perkeliant Direktyvos nuostatas, susijusias su atsakomybės taikymu, siūloma nustatyti baudas už MALĮ projektu nustatytų reikalavimų nesilaikymą (nuo 1 800 eurų iki 3 800 eurų, jei toks pažeidimas padarytas pirmą kartą, kas iš esmės atitinka ir šiuo metu nustatytas baudas, taikomas už informacijos pateikimo tvarkų, nustatytų pagal tarptautinius susitarimus ar įsipareigojimus, pažeidimus). Kartu, atsižvelgiant į modelinių taisyklių administravimo gairių nuostatas[⁵], MALĮ projektu nustatoma ir pereinamojo laikotarpio[⁶] išimtis, pagal kurią atsakomybė netaikoma, jei apmokestinamasis subjektas Valstybinei mokesčių inspekcijai įrodo, kad jis dėjo visas pastangas, kad būtų laikomasi šio įstatymo reikalavimų (pavyzdžiui, apmokestinamasis subjektas pažeidimą padarė, nes jis ar mokesčių administratorius klaidingai interpretavo ar išaiškino šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų taisyklių nuostatas, padarė matematinių skaičiavimų klaidą ir panašiai). MAĮ projektu, atsižvelgiant į atsakomybę, taikomą už MALĮ projektu nustatytų reikalavimų nesilaikymą, siūloma nustatyti, kad už ANK projekte nurodytus pažeidimus apmokestinamasis subjektas taip pat įtraukiamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame ir šiuo metu nustatyti panašaus pobūdžio informacijos pateikimo tvarkų pažeidimai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7.
Priėmus MALĮ projektą, apmokestinamieji subjektai patirs prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų. Neigiamų pasekmių verslo plėtrai nenumatoma. ES, taip pat IF valstybėms įgyvendinus pasauliniu lygiu sutartas tarptautines apmokestinimo taisykles ir nustačius visuotinį minimalų apmokestinimo lygį, didžiosios subjektų grupės adekvačiai prisidės prie viešųjų finansų, o tarpvalstybinė konkurencija nebus grindžiama pelno mokesčio tarifais. Atidėjus minėtų taisyklių taikymą Lietuvoje, bus sudarytos prielaidos verslui prisitaikyti ir pasirengti. 8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. MALĮ projekte apibrėžiamos sąvokos suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 12.
12Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
Priėmus MALĮ projektą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turės nustatyti:
1) duomenų, reikalingų tarptautinės subjektų grupės papildinio mokesčio informacijos deklaracijai užpildyti, apimtį;
2) pranešimo apie paskirtąjį apmokestinamąjį subjektą, kuris tos grupės vardu teiks papildinio mokesčio informacijos deklaraciją, ir patvirtinimo apie duomenų pateikimą šiam subjektui turinį, pateikimo tvarką ir terminus;
3) pranešimo apie didelės subjektų grupės veiklos pradinio etapo pradžią turinį, pateikimo tvarką ir terminus. Pažymėtina, kad pagal MALĮ projekto nuostatas Lietuvoje esančio tarptautinės subjektų grupės pagrindinio patronuojančiojo subjekto paskirtas kitoje valstybėje narėje (tam tikrais atvejais – trečiosios valstybės jurisdikciją turinčioje teritorijoje) esantis tos pačios subjektų grupės apmokestinamasis subjektas papildinio mokesčio informacijos deklaraciją grupės vardu teiks toje kitoje valstybėje jos mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, t. y. šios deklaracijos užpildymo ir pateikimo tvarką, atitinkamai ir konkrečius teiktinus duomenis nustatys ne Lietuvos, o tos užsienio valstybės mokesčių administratorius, vadovaudamasis Direktyvos ir (ar) modelinių taisyklių bei jų administravimo gairių nuostatomis.
Atitinkamai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turės detalizuoti MALĮ projekto 8 straipsnio 4 dalyje pateiktų duomenų apimtį, o ne konkrečius duomenis (jų sąrašą), reikalingus papildinio mokesčio informacijos deklaracijai užpildyti, pavyzdžiui, detalizuos apmokestinamojo subjekto statusą pagal Direktyvos nuostatas, įrašus apie pasirinkimus, nustatys atvejus, kai tam tikrų duomenų, atsižvelgiant į Direktyvoje nustatytus apmokestinimo reikalavimus ar galimybes pasirinkti naudotis tam tikromis išimtis, teikti nereikia ar jų pateikimo apimtis yra siauresnė (pvz., de minimis, veiklos pradinio etapo išimtys, saugumo garanto (angl. safe harbours) taisyklės ir kt.). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Poveikis valstybės biudžeto pajamoms nenumatomas. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Tarptautinė subjektų grupė“, „subjektų grupė“, „papildinis mokestis“, „papildinio mokesčio informacijos deklaracija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Pagal Direktyvos konstatuojamosios dalies 24 punktą, įgyvendindamos Direktyvą, valstybės narės kaip pavyzdžių ir interpretacijų šaltinį turėtų naudoti modelines taisykles ir paaiškinimus bei pavyzdžius, pateiktus šių taisyklių komentare[⁷] „Mokesčių uždaviniai, kylantys dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“, taip pat modelinių taisyklių administravimo gaires[⁸].
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, MALĮ projektu perkeliamos ir nuostatos, paaiškinimai, kiek jie neprieštarauja Direktyvos nuostatoms, pateikti paminėtuose dokumentuose, pavyzdžiui, sąvokos „susiję asmenys“, „jurisdikciją turinti teritorija“ apibrėžiamos taip, kaip jos apibrėžiamos modelinių taisyklių komentare, sąvokų „tarpinis patronuojantysis subjektas“, „iš dalies valdomas patronuojantysis subjektas“ apibrėžtys patikslintos, nurodant, kad tokiais subjektais nelaikomi draudimo investavimo subjektai, kaip tai nustatyta 2023 m. vasario 2 d. paskelbtose administravimo gairėse. [¹] Statement on a Two-Pillar Solution to Address the Tax Challenges Arising from the Digitalisation of the Economy – 8 October 2021 (oecd.org). [²] Tax Challenges Arising from the Digitalisation of the Economy – Global Anti-Base Erosion Model Rules: Inclusive Framework on BEPS (oecd-ilibrary.org). [³] Kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis vienetas – užsienio apmokestinamasis vienetas, kuriame Lietuvos apmokestinamasis vienetas vienas arba kartu su susijusiais asmenimis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti. [⁴] Direktyva perkeliamos globaliai sutartos tarptautinės apmokestinimo taisyklės nacionalinėje teisėje turi būti įgyvendintos itin nuosekliai ir koordinuotai, kad atitiktų Direktyvos nuostatas ir būtų administruojamos taip, kad atitiktų modelines taisykles (įgytų reikalavimus atitinkančių taisyklių statusą).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, MALĮ projektu perkeliamos ir nuostatos, paaiškinimai, kiek jie neprieštarauja Direktyvos nuostatoms, pateikti paminėtuose dokumentuose, pavyzdžiui, sąvokos „susiję asmenys“, „jurisdikciją turinti teritorija“ apibrėžiamos taip, kaip jos apibrėžiamos modelinių taisyklių komentare, sąvokų „tarpinis patronuojantysis subjektas“, „iš dalies valdomas patronuojantysis subjektas“ apibrėžtys patikslintos, nurodant, kad tokiais subjektais nelaikomi draudimo investavimo subjektai, kaip tai nustatyta 2023 m. vasario 2 d. paskelbtose administravimo gairėse. [¹] Statement on a Two-Pillar Solution to Address the Tax Challenges Arising from the Digitalisation of the Economy – 8 October 2021 (oecd.org). [²] Tax Challenges Arising from the Digitalisation of the Economy – Global Anti-Base Erosion Model Rules: Inclusive Framework on BEPS (oecd-ilibrary.org). [³] Kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis vienetas – užsienio apmokestinamasis vienetas, kuriame Lietuvos apmokestinamasis vienetas vienas arba kartu su susijusiais asmenimis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti. [⁴] Direktyva perkeliamos globaliai sutartos tarptautinės apmokestinimo taisyklės nacionalinėje teisėje turi būti įgyvendintos itin nuosekliai ir koordinuotai, kad atitiktų Direktyvos nuostatas ir būtų administruojamos taip, kad atitiktų modelines taisykles (įgytų reikalavimus atitinkančių taisyklių statusą). Valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvą, kaip interpretavimo šaltinį turi naudoti IF patvirtintą modelinių taisyklių komentarą, taip pat šių taisyklių administravimo gaires, tačiau ne visi darbai šioje srityje yra baigti – administravimo gairės paskelbtos ne visa apimtimi, modelinių taisyklių komentaras nuolat papildomas. [⁵] Paskelbta 2022 m. gruodžio 20 d.
Safe Harbours and Penalty Relief: Global Anti-Base Erosion Rules (Pillar Two) (oecd.org). [⁶] Pagal modelinių taisyklių administravimo gaires pereinamasis laikotarpis – finansiniai metai, kurie prasidėjo iki 2026 m. gruodžio 31 d. ir baigiasi iki 2028 m. birželio 30 d. [⁷] Tax Challenges Arising from the Digitalisation of the Economy - Commentary to the Global Anti-Base Erosion Model Rules (Pillar Two), First Edition: Inclusive Framework on BEPS (oecd-ilibrary.org). [⁸] Paskelbta 2023 m. vasario 2 d. Tax Challenges Arising from the Digitalisation of the Economy – Administrative Guidance on the Global Anti-Base Erosion Model Rules (Pillar Two) (oecd.org). Paskelbta 2023 m. liepos 17 d. Tax Challenges Arising from the Digitalisation of the Economy – Administrative Guidance on the Global Anti-Base Erosion Model Rules (Pillar Two), July 2023 (oecd.org).
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MINIMALAUS SUBJEKTŲ GRUPIŲ APMOKESTINIMO LYGIO UŽTIKRINIMO ĮSTATYMO
2024-03-21 Nr. XIVP-3533 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projekto (toliau – projektas) nuostatų yra teikiamos blanketinės nuorodos į 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje (toliau – direktyva (ES) 2022/2523) ir (ar) nuorodos į šios direktyvos konkrečius straipsnius. Pastebėtina, kad direktyvos (ES) 2022/2523 nuostatos suformuluotos ganėtinai aptakiai, yra nevienareikšmės ir galinčios sukelti teisinį netikrumą dėl to, kokios sąlygos gali patekti į šių nuostatų taikymo sritį. Toks reglamentavimas yra ydingas, nes neatitinka teisinio tikrumo imperatyvo, kadangi aplinkybės, su kuriomis projektas sieja mokestinių pareigų atsiradimą, negali būti numanomos ‒ jos turi būti aiškiai įvardijamos įstatyme, kad mokesčių mokėtojas jas galėtų suprasti ir tinkamai vykdyti. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Be to, pažymėtina, kad direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas. Projekto nuostatose nuoroda į direktyvas galima, kai kalbama apie kitų valstybių narių teisės aktų derinimą su Europos Sąjungos teisės aktais.
Tačiau kai kalbama apie atitiktį Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje, turi būti daroma nuoroda į direktyvas perkeliančius konkrečius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Atsižvelgus į tai, akcentuotina, kad projekto nuostatose teikiamos nuorodos į direktyvą (ES) 2022/2523 ir (ar) nuorodos į šios direktyvos konkrečius straipsnius koreguotinos, nurodant konkrečius Lietuvos Respublikos teisės aktus, perkeliančius ir įgyvendinančius šios direktyvos nuostatas. 2. Atsižvelgus į projekto nuostatas, manytina, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje esantis jungtukas „ir“ keistinas jungtuku
„ar“. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Jeigu vieni ar daugiau iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų 4 finansinių
metų yra trumpesni arba ilgesni kaip 12 mėnesių, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kiekvienų iš tų finansinių metų pajamų riba mažinama arba didinama proporcingai tų finansinių metų laikotarpiui“. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d.,
galimų praktinių normos taikymo problemų, kai ši norma būtų interpretuojama skirtingai, manytina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje turėtų būti tiksliai apibrėžiama, kaip turėtų būti apskaičiuojamas finansinių metų pajamų ribos koregavimas, ją proporcingai didinant arba mažinant. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateikiamas sąrašas neįtrauktųjų subjektų, kuriems šis įstatymas bus netaikomas.
Pastebėtina, kad šis sąrašas yra baigtinis. Tuo tarpu projekto
dar du subjektai, kurie gali būti laikomi neįtrauktaisiais subjektais, jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas nepasirenka kitaip. Pastebėtina, kad nėra aiškus šių dviejų 2 straipsnio dalių santykis, t. y. nėra aišku, ar projekto 2 straipsnio 4 dalyje įvardintiems subjektams, jei jie bus laikomi neįtrauktaisiais subjektais, šis įstatymas nebus taikomas. Siekiant teisinio aiškumo, projektas koreguotinas. 5. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje, 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte, 3 straipsnio 33 dalies 1 punkte, 3 straipsnio 34 dalyje vartojama formuluotė „beveik išimtinai“, projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje, 3 straipsnio 10 dalies 3 punkte, 3 straipsnio
straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „beveik visi“, projekto 3 straipsnio 24 dalyje vartojamos formuluotės „daug savininkų“ ir „daugiausia“, projekto 3 straipsnio 25 dalies 1, 2 punktuose, 3 straipsnio 32 dalies 1 punkte, 3 straipsnio 46 dalies 2 punkte, 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 6 dalyje vartojamas žodis „panašus“, kurie yra vertinamojo pobūdžio. Kadangi įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas, jame negali ir neturi būti vertinamojo pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant sąlygų ar kriterijų, kurie lemtų įstatyminės nuostatos taikymą ar netaikymą. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamas konstitucinis įstatymų viršenybės principas, nes įstatymo nuostatos taikymą ar netaikymą lemtų išimtinai poįstatyminių teisės aktų turinys.
Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „Teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių <...>“. (2000 m. vasario
nurodyti, kokios konkrečios sąlygos ar kriterijai atitinka nuostatos reikalavimus. 6. Projekto 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „ne mažiau kaip 95 procentai vertės“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje šios formuluotės vartoti formuluotę „95 ir daugiau procentų vertės“. Be to, pastebėtina, kad iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kas būtų laikoma „subjekto verte“. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Analogiška pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punktui, 3 straipsnio 10 dalies 2, 3 punktams, 3 straipsnio 44 dalies 1, 2 punktams. 7. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti šio straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto nelaikyti neįtrauktuoju subjektu bei gali tokį pasirinkimą atšaukti arba neatšaukti. Iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku, kaip ir kokia forma toks vyks projekte nurodytos pasirinkimo ir jo atšaukimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pirmiau minėtą nuostatą atitinkamai patikslinti. 8. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad duomenis teikiančiam apmokestinamajam subjektui neatšaukus pasirinkimo laikyti šio straipsnio 4 dalyje įvardintą subjektą neįtrauktuoju subjektu, pasirinkimas
„automatiškai pratęsiamas“. Pastebėtina, kad iš šios nuostatos nėra aiškus
automatinio pratęsimo terminas, t. y. ar jis pratęsiamas metams, ar pratęsiamas analogiškam 5 finansinių metų terminui, ar pratęsiamas neterminuotai.
Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų praktinių normos taikymo problemų, projektas atitinkamai koreguotinas. 9. Projekto 3 straipsnio 11 dalies 1 punkte įtvirtinama, kad investicinis fondas yra skirtas investuotojų, tarp kurių yra investuotojų, kurie nėra susiję asmenys, finansiniam arba nefinansiniam turtui sutelkti. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kiek tokių asmenų turėtų (galėtų) būti nesusiję, pavyzdžiui, ar pakaktų, kad nors vienas asmuo būtų nesusijęs. Siekiant teisinio aiškumo, projektas atitinkamai koreguotinas. 10. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 76 punkto nuostatą, kad teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami, projekto 3 straipsnio 35 ir 41 punktų nuostatose naikintini saitai (aktyvios nuorodos). 11. Siekiant teisinio aiškumo projekto 3 straipsnio 49 dalies 1 punkte formuluotė „arba yra dalis valstybės“ tikslintina kalbiniu požiūriu, pavyzdžiui, įrašant „dalis priklauso valstybei“. 12. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad subjekto buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje šis subjektas laikomas rezidentu mokesčių tikslais (pagal vadovybės buvimo vietos, įkūrimo vietos ir panašius kriterijus). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai subjekto buvimo vietos negalima nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalį, jo buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje šis subjektas įkurtas. Atsižvelgus į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, manytina, kad 2 dalis laikytina pertekline. 13. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „<...> apmokestinama grynąja verte <...>“, kurios turinys nėra aiškus.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatą pakoreguoti. 14. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 6 straipsnyje nustatoma ne tik „pereiginio subjekto buvimo vieta“, tačiau reglamentuojama, kada subjektas laikomas pereiginiu subjektu. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į tai, kad sąvoka „pereiginis subjektas“ vartojama projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje neturėtų būti išdėstyta pereiginio subjekto sąvoka ir apibrėžtis. 15. Projekto 6 straipsnyje nenuosekliai vartojamos formuluotės „finansiškai skaidrus subjektas“ ir
„mokesčių tikslais skaidrus subjektas“. Atkreiptinas dėmesys, jog direktyvos
(ES) 2022/2523 3 straipsnio 12 punkte nustatant termino „pereiginis subjektas“ apibrėžtį vartojama tik formuluotė „mokesčių tikslais skaidrus subjektas“. 16. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „taikydamas šio straipsnio 1 dalį, pagrindinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, privalo paskirti paskirtąjį duomenis teikiantį subjektą, kurio buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir joje taikomas minimalaus efektyviojo apmokestinimo lygio užtikrinimas <...>“. Svarstytina, kaip aptariama nuostata turėtų būti taikoma tuo atveju, jeigu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nebūtų taikomas minimalaus efektyviojo apmokestinimo lygio užtikrinimas. 17. Pastebėtina, kad projekto
mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“. Pastebėtina, kad po to įvestas šios įstaigos pavadinimo trumpinys, todėl toliau tekste jis turėtų būti ir vartojamas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] I.
Gaisrytė, tel. +370 209 6376, e. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MINIMALAUS SUBJEKTŲ GRUPIŲ APMOKESTINIMO LYGIO UŽTIKRINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-06-04 Nr. XIVP-3533(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2024-05-15
Lingė, Matas Maldeikis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Dalia Mudėnienė, Agnė Narščiuvienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projekto (toliau – projektas) nuostatų yra teikiamos blanketinės nuorodos į 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje (toliau – direktyva (ES) 2022/2523) ir (ar) nuorodos į šios direktyvos konkrečius straipsnius. Pastebėtina, kad direktyvos (ES) 2022/2523 nuostatos suformuluotos ganėtinai aptakiai, yra nevienareikšmės ir galinčios sukelti teisinį netikrumą dėl to, kokios sąlygos gali patekti į šių nuostatų taikymo sritį.
Toks reglamentavimas yra ydingas, nes neatitinka teisinio tikrumo imperatyvo, kadangi aplinkybės, su kuriomis projektas sieja mokestinių pareigų atsiradimą, negali būti numanomos ‒ jos turi būti aiškiai įvardijamos įstatyme, kad mokesčių mokėtojas jas galėtų suprasti ir tinkamai vykdyti. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Be to, pažymėtina, kad direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas. Projekto nuostatose nuoroda į direktyvas galima, kai kalbama apie kitų valstybių narių teisės aktų derinimą su Europos Sąjungos teisės aktais. Tačiau kai kalbama apie atitiktį Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje, turi būti daroma nuoroda į direktyvas perkeliančius konkrečius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Atsižvelgus į tai, akcentuotina, kad projekto nuostatose teikiamos nuorodos į direktyvą (ES) 2022/2523 ir (ar) nuorodos į šios direktyvos konkrečius straipsnius koreguotinos, nurodant konkrečius Lietuvos Respublikos teisės aktus, perkeliančius ir įgyvendinančius šios direktyvos nuostatas. Pritarti iš dalies Projektu Direktyvos nuostatos perkeliamos tik tokia apimtimi, kokia jas privaloma perkelti pagal valstybėms narėms Europos Komisijos 2023 m. birželio 28 d. išplatintas gaires dėl privalomų perkelti Direktyvos straipsnių, kai valstybė narė pasinaudoja Direktyvos 50 straipsnyje nustatyta išimtimi (atideda pagrindinių tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymą).
Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje yra itin gausiai vartojamos sąvokos, kurių apibrėžtyse vartojamos kitos sąvokos, taip pat teikiamos nuorodos į Direktyvos straipsnius ar skyrius, projekte, tais atvejais kai tam tikrų nuostatų perkėlimo apimtis būtų neproporcinga, įvertinus šios Direktyvos įgyvendinimo Lietuvos teisėje etapą (sąlygų sudarymas informacijos gavimui), yra teikiamos nuorodos į Direktyvą ar jos nuostatas. Visiškas šių nuorodų atsisakymas bus įmanomas perkėlus Direktyvą pilna apimtimi ir tai Finansų ministerija planuoja atlikti iki 2024 m. gruodžio 31 d., pateikdama Seimui svarstyti šio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo Lietuvoje veikiančioms didžiųjų įmonių grupių įmonėms būtų nustatomas apmokestinimas. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos perkėlimas pilna apimtimi planuojamas dar šiais metais ir įvertinus Teisės departamento pastabas šiam projektui, Biudžeto ir finansų komitetas protokoliniu išrašu kreipėsi į LR finansų ministeriją, prašydamas užtikrinti, kad Seimui būtų pateiktas svarstyti šio įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų aiškiai reglamentuotos aplinkybės, su kuriomis projektas sieja mokestinių pareigų atsiradimą, t. y. jos turi būti aiškiai įvardijamos įstatyme, kad mokesčių mokėtojas jas galėtų suprasti ir tinkamai vykdyti. 2. LRS
1
dalyje esantis jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. Pritarti
2 3.
Projekto
mėnesių, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kiekvienų iš tų finansinių metų pajamų riba mažinama arba didinama proporcingai tų finansinių metų laikotarpiui“. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Siekiant teisinio tikrumo bei norint išvengti galimų praktinių normos taikymo problemų, kai ši norma būtų interpretuojama skirtingai, manytina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje turėtų būti tiksliai apibrėžiama, kaip turėtų būti apskaičiuojamas finansinių metų pajamų ribos koregavimas, ją proporcingai didinant arba mažinant. Pritarti
3
straipsnio 3 dalyje pateikiamas sąrašas neįtrauktųjų subjektų, kuriems šis įstatymas bus netaikomas. Pastebėtina, kad šis sąrašas yra baigtinis. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikiami dar du subjektai, kurie gali būti laikomi neįtrauktaisiais subjektais, jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas nepasirenka kitaip. Pastebėtina, kad nėra aiškus šių dviejų 2 straipsnio dalių santykis, t. y. nėra aišku, ar projekto 2 straipsnio 4 dalyje įvardintiems subjektams, jei jie bus laikomi neįtrauktaisiais subjektais, šis įstatymas nebus taikomas. Siekiant teisinio aiškumo, projektas koreguotinas. Pritarti
4 5.
Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje, 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte, 3 straipsnio 33 dalies 1 punkte,
straipsnio 4 dalies 2 punkte, 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje, 3 straipsnio 10 dalies 3 punkte, 3 straipsnio 32 dalies 2 punkte vartojama formuluotė ir „beveik visas pajamas“, projekto 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „beveik visi“, projekto 3 straipsnio 24 dalyje vartojamos formuluotės „daug savininkų“ ir „daugiausia“, projekto 3 straipsnio 25 dalies 1, 2 punktuose, 3 straipsnio 32 dalies 1 punkte, 3 straipsnio 46 dalies 2 punkte, 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 6 dalyje vartojamas žodis „panašus“, kurie yra vertinamojo pobūdžio. Kadangi įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas, jame negali ir neturi būti vertinamojo pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant sąlygų ar kriterijų, kurie lemtų įstatyminės nuostatos taikymą ar netaikymą. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamas konstitucinis įstatymų viršenybės principas, nes įstatymo nuostatos taikymą ar netaikymą lemtų išimtinai poįstatyminių teisės aktų turinys. Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „Teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių <...>“. (2000 m. vasario 10 d., 2001 m. sausio 25 d. ir kt. nutarimai). Todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kokios konkrečios sąlygos ar kriterijai atitinka nuostatos reikalavimus.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva, kuri, be kita ko, perkelia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2021 m. gruodžio 20 d. paskelbtas pasaulinės kovos su bazės erozija modelines taisykles (toliau – EBPO modelinės taisyklės), nustato taisykles, kurios nacionalinėje teisėje turi būti įgyvendintos itin nuosekliai ir koordinuotai tam, kad nesusidarytų situacijos, kai tos pačios, globaliai sutartos nuostatos pagal skirtingų valstybių nacionalinį reglamentavimą būtų taikomos skirtingai. Siekiant nenukrypti nuo Direktyvos nuostatų, Įstatymo projektu jas siūloma perkelti taip, kaip nustatyta Direktyvoje. Pažymėtina, kad, pagal Direktyvos konstatuojamosios dalies 24 punktą, Direktyvos, o tai reiškia ir Įstatymo projekto, nuostatos turės būti aiškinamos (dėl vertinamojo pobūdžio formuluočių) kaip pavyzdžių ir interpretacijų šaltinį naudojant EBPO modelines taisykles ir paaiškinimus (pavyzdžius), pateiktus šių taisyklių komentare. Tokiu būdu taip pat užtikrinama, kad nustatomos taisyklės būtų taikomos itin nuosekliai ir koordinuotai. 6. LRS
41
procentai vertės“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje šios formuluotės vartoti formuluotę „95 ir daugiau procentų vertės“. Be to, pastebėtina, kad iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kas būtų laikoma
„subjekto verte“. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Analogiška
pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punktui, 3 straipsnio 10 dalies 2, 3 punktams, 3 straipsnio 44 dalies 1, 2 punktams. Pritarti iš dalies Dėl pasiūlymo koreguoti projekto nuostatas nurodant kaip apskaičiuojama subjekto vertė, projektą patikslinti tiek, kiek praktinis nuostatos taikymas paaiškintas EBPO modelinių taisyklių komentare.
Tačiau siekiant nenukrypti nuo Direktyvos, Projekto 3 straipsnio
yra pagal Direktyvą (t.y. esamos apibrėžties netikslinti), kas kartu atitinka ir kitų, Direktyvą perkeliančių ES valstybių narių praktiką. 7. LRS
5
subjektas gali pasirinkti šio straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto nelaikyti neįtrauktuoju subjektu bei gali tokį pasirinkimą atšaukti arba neatšaukti. Iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku, kaip ir kokia forma toks vyks projekte nurodytos pasirinkimo ir jo atšaukimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pirmiau minėtą nuostatą atitinkamai patikslinti. Pritarti iš dalies Patikslinti Projekto 8 straipsnio 4 dalies 4 punktą, į papildinio mokesčio informacijai užpildyti reikalingų duomenų apimtį įtraukiant ir informaciją apie pagal Direktyvą atliktų pasirinkimų atšaukimą. Atitinkamai, papildomų nuostatų įtraukimas į Projekto
5
subjektui neatšaukus pasirinkimo laikyti šio straipsnio 4 dalyje įvardintą subjektą neįtrauktuoju subjektu, pasirinkimas „automatiškai pratęsiamas“. Pastebėtina, kad iš šios nuostatos nėra aiškus automatinio pratęsimo terminas, t. y. ar jis pratęsiamas metams, ar pratęsiamas analogiškam 5 finansinių metų terminui, ar pratęsiamas neterminuotai. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų praktinių normos taikymo problemų, projektas atitinkamai koreguotinas. Pritarti
111 9.
Projekto 3 straipsnio 11 dalies 1 punkte įtvirtinama, kad investicinis fondas yra skirtas investuotojų, tarp kurių yra investuotojų, kurie nėra susiję asmenys, finansiniam arba nefinansiniam turtui sutelkti. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kiek tokių asmenų turėtų (galėtų) būti nesusiję, pavyzdžiui, ar pakaktų, kad nors vienas asmuo būtų nesusijęs. Siekiant teisinio aiškumo, projektas atitinkamai koreguotinas. Nepritarti Siekiant nenukrypti nuo Direktyvos nuostatų, Įstatymo projektu jas siūloma perkelti taip, kaip nustatyta Direktyvoje. Pažymėtina, kad, pagal Direktyvos konstatuojamosios dalies 24 punktą, Direktyvos, o tai reiškia ir Įstatymo projekto, nuostatos turės būti aiškinamos (dėl vertinamojo pobūdžio formuluočių) kaip pavyzdžių ir interpretacijų šaltinį naudojant EBPO modelines taisykles ir paaiškinimus (pavyzdžius), pateiktus šių taisyklių komentare. Tokiu būdu taip pat užtikrinama, kad nustatomos taisyklės būtų taikomos itin nuosekliai ir koordinuotai. Pagal Taisyklių komentarą, ar investicinis fondas atitinka šią sąvoką, vertinama atsižvelgiant į jurisdikcijoje taikoma reguliavimą, tačiau bet kokiu atveju, tokios sąvokos apibrėžties tikslas – iš sąvokos eliminuoti „asmeninius“ fondus, kurie pvz. priklauso vienam asmeniui, šeimai (t.y. vien susijusiems asmenims). 10. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas
į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“, 76 punkto nuostatą, kad teisės akte saitai
nuostatose naikintini saitai (aktyvios nuorodos). Pritarti
491 11.
Siekiant teisinio aiškumo projekto 3 straipsnio 49 dalies 1 punkte formuluotė „arba yra dalis valstybės“ tikslintina kalbiniu požiūriu, pavyzdžiui, įrašant „dalis priklauso valstybei“. Nepritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 49 dalies 1 punkto nuostata perkeliama kompleksiškai vertinant atitinkamą Direktyvos nuostatą anglų kalba ir šios sąvokos paaiškinimą EBPO pavyzdinių taisyklių komentare, pagal kurį vienas iš valstybės subjektą apibrėžiančių kriterijų yra subjekto visiškas priklausymas valstybei arba buvimas valstybės dalimi (angl. such Entity must be part of the government or wholly-owned by a government). 12. LRS
1
jurisdikciją turinti teritorija, kurioje šis subjektas laikomas rezidentu mokesčių tikslais (pagal vadovybės buvimo vietos, įkūrimo vietos ir panašius kriterijus). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai subjekto buvimo vietos negalima nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalį, jo buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje šis subjektas įkurtas. Atsižvelgus į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, manytina, kad 2 dalis laikytina pertekline. Nepritarti Subjektą pripažįstant rezidentu mokesčių tikslais vien įkūrimo vietos kriterijaus gali nepakakti atsižvelgiant į tai, kad šios taisyklės apima tarpvalstybines situacijas ir priklausomo nuo kiekvienos jurisdikcijos reglamentavimo (pvz. kai kuriose jurisdikcijose subjektą pripažįstant rezidentu mokesčių tikslais, vadovaujamasi tik vadovybės buvimo vieta). Kaip ir nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje, jei susidaro situacija, kai buvimo vietos neįmanoma nustatyti pagal tokias pačias taisykles, kurios taikomos rezidavimo mokesčių tikslais vietai nustatyti, subjekto buvimo vieta laikoma ta jurisdikcija, kurioje tas subjektas yra įkurtas. 13. LRS
4 13.
Projekto
verte <...>“, kurios turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatą pakoreguoti. Pritarti
subjekto buvimo vieta“, tačiau reglamentuojama, kada subjektas laikomas pereiginiu subjektu. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į tai, kad sąvoka „pereiginis subjektas“ vartojama projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje neturėtų būti išdėstyta pereiginio subjekto sąvoka ir apibrėžtis. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad
„pereiginio vieneto“ sąvoka vartojama tik Įstatymo projekto 6 straipsnio
(pereiginio subjekto buvimo vieta) taikymo tikslais ir tik tokia apimtimi, kiek jos apibrėžtis aktuali šio straipsnio kontekste, nes visa apimtimi perkeliamą Direktyvoje apibrėžiamą sąvoką pateikti Įstatymo projekto 3 straipsnyje būtų netikslinga (vengiant klaidingo Direktyvos nuostatų interpretavimo). 15. LRS
subjektas“ ir „mokesčių tikslais skaidrus subjektas“. Atkreiptinas dėmesys, jog direktyvos (ES) 2022/2523 3 straipsnio 12 punkte nustatant termino
„pereiginis subjektas“ apibrėžtį vartojama tik formuluotė „mokesčių tikslais
skaidrus subjektas“. Nepritarti Pereiginio subjekto apibrėžtis perkelta pagal kitos kalbos (anglų k.) Direktyvos nuostatą ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos konstatuojamosios dalies 24 punktą, įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės kaip pavyzdžių ir interpretacijų šaltinį turėtų naudoti Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtą dokumentą „Mokesčių iššūkiams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos.
Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ ir paaiškinimus bei pavyzdžius, pateiktus šių taisyklių komentare (toliau – pagal Direktyvos konstatuojamosios dalies 24 punktą valstybės narės turėtų naudotis EBPO pavyzdinių taisyklių ir jų komentaro paaiškinimais). Šiuo atveju „finansiškai skaidrus subjektas“ ir „mokesčių tikslais skaidrus subjektas“ turinys skiriasi: subjektas yra finansiškai skaidrus, jei pagal jurisdikcijos, kurioje jis įkurtas, teisės aktus tokio subjekto pajamos, sąnaudos, pelnas ar nuostolis laikomi to subjekto savininko pajamomis, sąnaudomis, pelnu ar nuostoliu. Jei toks pats traktavimas taikomas ir pagal jurisdikcijos, kurioje yra tokio subjekto savininkas, teisės aktus, toks subjektas yra mokesčių tikslais skaidrus subjektas. 16. LRS
2
dalį, pagrindinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, privalo paskirti paskirtąjį duomenis teikiantį subjektą, kurio buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir joje taikomas minimalaus efektyviojo apmokestinimo lygio užtikrinimas <...>“. Svarstytina, kaip aptariama nuostata turėtų būti taikoma tuo atveju, jeigu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nebūtų taikomas minimalaus efektyviojo apmokestinimo lygio užtikrinimas.
Įvertinta MALĮ projektu yra perkeliama bendra Direktyvos norma, kuria siekiama, kad minimalaus apmokestinimo lygio užtikrinimo mechanizmas ES lygiu veiktų ir tais atvejais, kai didžioji įmonių grupė, įsikūrusi valstybėje narėje, kuri atidėjo pagrindinių apmokestinimo taisyklių taikymą, tačiau veikia ir kitose keliose valstybėse narėse, kurios tokių taisyklių taikymo neatidėjo (būtų keičiamasi informacija), t. y. tos grupės įmonės įgyja mokestinių prievolių pagal tų valstybių nacionalinius įstatymus, perkeliančius Direktyvos nuostatas. Jei įmonių grupė veikia tik tose valstybėse, kuriose nėra taikomas minėtas mechanizmas, t.y. neturi įmonių, turinčių su papildinio mokesčio mokėjimu, deklaracijos teikimu ir kt. susijusių prievolių, tokios grupės patronuojanti įmonė projekto 8 straipsnio
4
17Pastebėtina,
kad projekto 8 straipsnio 4 dalyje vartotinas oficialus pavadinimas
„Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos“. Pastebėtina, kad po to įvestas šios įstaigos pavadinimo trumpinys, todėl toliau tekste jis turėtų būti ir vartojamas. Nepritarti Pagal projekto nuostatas Valstybinė mokesčių inspekcija suprantama taip, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija – tai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos.
Projekto 8 straipsnio 7-8 dalyse, 11 straipsnio 4 dalyje įgaliojimai suteikiami tik Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t.y. neapimant teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų, todėl trumpinio vartojimas šiais atvejais neatitiktų tų nuostatų turinio. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas Dėl minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo (MALĮ) projekto Nr. 23-15598(3)[¹] Teikiame ekspertizę dėl MALĮ projekto, kuriuo siekiama perkelti 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje[²] (toliau – Direktyva) nuostatas. Nors dalies Direktyvos nuostatų taikymo pradžią Vyriausybė siūlo atidėti, didžioji Direktyvos nuostatų dalis galioja Lietuvoje veikiantiems ir apmokestinimo kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams jau nuo 2024 m. pradžios. Nesant teisinio reglamentavimo ir vėluojant perkelti Direktyvos nuostatas, įmonės susiduria su teisiniu neapibrėžtumu, kuriame turi veikti ir prisiimti didžiules rizikas. Šioje ekspertizėje išsamiai paaiškinami iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvoje veikiantys subjektai ir siūlomi konkretūs sprendimai, mažinantys neigiamą Direktyvos ir vėluojančio jos įgyvendinimo poveikį šalies ūkiui. Vyriausybės teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Direktyvos taikymo atidėjimas leis apsaugoti įmones nuo „neproporcingos administracinės naštos”.
Ekspertizėje pateikiami argumentai paaiškina, kodėl šie Vyriausybės teiginiai nėra tikslūs: nuo neproporcingos naštos bus apsaugotos šalies valdžios institucijos, tačiau ne ūkio subjektai. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva ir vėluojantis jos įgyvendinimas darys neigiamą įtaką ne tik ūkio subjektams, bet ir nevyriausybinėms organizacijoms bei Lietuvos investiciniam klimatui. Vėluojančio Direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę kontekste būtina užtikrinti verslo subjektams jų veiklos tęstinumui reikalingą teisinį aiškumą:
mokesčio bei jo administravimo reglamentuojančios tvarkos įvedimas atgaline tvarka, nesuteikiant mokesčių mokėtojams laiko prisitaikyti, bet nustatant baudas už prievolės nevykdymą, prieštarauja teisėkūros principams. Pagal MALĮ projektą, mokesčių taisyklės bus keičiamos nuo 2024 m sausio 1 d., t.y. atgaline tvarka, ir neleis ūkio subjektams prisitaikyti prie naujų taisyklių. Įstatymo priėmimas atgaline tvarka sukelia teisinę koliziją ir prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo nuostatai, jog „<...> mokesčių įstatymai, <...> iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos”[3]. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad administracinių nusižengimų kodekso projektu, „perkeliant Direktyvos nuostatas <...>, siūloma nustatyti baudas už MALĮ projektu nustatytų reikalavimų nesilaikymą (nuo 1,8 tūkst. eurų iki 3,8 tūkst. eurų <...>).” Numatomos baudos už įstatymo, įsigaliojančio atgaline tvarka, reikalavimų nesilaikymą, pažeidžia teisėkūros principus ir negali įsigalioti iki 2030 m., kol bus išspręsti visi su pilnu Direktyvos perkėlimu susiję klausimai.
Nesant įstatymo, aiškiai nustatančio naujai atsirandančias prievoles informacijos teikimui, ūkio subjektai negali pradėti prisitaikymo prie teisinio reguliavimo procesų, nors informaciją privalės pateikti jau už 2024 m. prasidėjusius finansinius metus. Baudos negali įsigalioti anksčiau, negu po visų Direktyvos nuostatų perkėlimo ir po to, kai bus sudarytos prielaidos įmonėms pilnai prisitaikyti prie naujo reguliavimo. 2. Įstatymas turi įpareigoti mokesčių administratorių prisiimti su naujo mokesčio įgyvendinimu susijusias prisitaikymo sąnaudas. Tikslinga ieškoti teisinių galimybių, kad ūkio subjektai galėtų užskaityti prisitaikymo sąnaudas prie mokėtino mokesčio. Greitas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) minimalaus pelno mokesčio (PM) modelio integravimas į Europos Sąjungos teisės aktus sukėlė nemažai teisinių dviprasmybių: įmonėms nebuvo skirta būtinojo laiko išankstiniam pasirengimui, tad įmonės kelia daugybę klausimų, siekiant adaptuoti sudėtingus vidaus apskaitos bei informacijos teikimo procesus. Toks teisinis neaiškumas daro didelę žalą ūkio subjektams, neleidžia orientuotis naujame reguliavime ir išvengti baudžiamųjų priemonių.
Todėl administracinė našta, susijusi su prisitaikymu, turėtų būti perkelta mokesčių administratoriui:
skaitmeninį sprendinį, kuris iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) bei kitų šaltinių surinktų reikiamus duomenis ir automatiškai parengtų informacijos ataskaitą, kurią įmonė įstatymu įpareigota teikti užsienio subjektams.
aiškias ir suprantamas metodines gaires, skirtas Lietuvoje veikiančioms įmonėms, kurios turės teikti Direktyvoje nurodytą informaciją užsienio subjektams valstybėse, neatidedančiose Direktyvos nuostatų.
VMI teikti su Direktyvos įgyvendinimu susijusias konsultacijas, organizuoti seminarus. Užtikrinti VMI darbuotojų kompetenciją, reikalingą kokybiškoms konsultacijoms teikti.
ataskaitos formą ir jos komentarą, kurioje Lietuvos įmonės galėtų užpildyti Direktyvoje nurodytą informaciją. 3. Lietuvai neužtikrinus minimalaus apmokestinimo ir tą padarius kitoms jurisdikcijoms, mokesčių naštos kompensavimui tarp vienos grupės įmonių turi būti numatytas teisinis statusas. Lietuvos sprendimas neįvesti vietos papildinio mokesčio, taip siekiant sumažinti „neproporcingos mokesčių administravimo naštos riziką”[4], neapsaugo įmonių grupių nuo mokesčių bei administracinės naštos augimo. Antrojo ramsčio taisyklės veikia taip, jog šaliai neužtikrinus minimalaus įmonių grupių apmokestinimo, tai padaryti gali kitos jurisdikcijos, turinčios kontroliuojamų užsienio subjektų. Tarptautinės įmonių grupės privalės teikti pasaulinę mokesčio informacijos deklaraciją ir skaičiuoti mokestį už visą įmonių grupę, jei nors vienoje iš šalių grupės padalinys yra apmokestintas mažesniu nei 15 proc. efektyviuoju PM tarifu. Taigi, atidėjus taisykles, Lietuvoje uždirbtas pelnas bet kuriuo atveju bus papildomai apmokestintas užsienio valstybėse.
Mokestinė našta galiausiai bus perkelta Lietuvoje veikiančiai grupės įmonei, už kurią buvo sumokėtas papildomas pelno mokestis. Nors papildomą mokestį už dukterinę bendrovę į kitos šalies biudžetą sumoka patronuojančioji įmonė, atsiradusios mokesčių naštos kompensavimas tarp įmonių bus neišvengiamas, todėl tarptautinėms išmokoms yra būtina numatyti aiškų teisinį statusą. 4. Įmonių grupėms, sudariusioms stambaus investicinio projekto sutartis su Vyriausybe, turi būti garantuota teisėtų lūkesčių apsauga. Stambus investicinis projektas, dar vadinamas Žaliojo koridoriaus iniciatyva, leidžia įmonei greičiau įsikurti bei lengviau pradėti savo veiklą, kartu naudojantis
projekto lengvatos[⁵] naudojimas stambiems investuotojams, sumažinant darbuotojų skaičiaus reikalavimą. Tuo metu buvo neatsižvelgta į pradedančias galioti minimalaus PM taisykles. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Vyriausybės iniciatyva sudaryti stambaus projekto arba laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) sutartį ateityje, ateityje pasirodant minimalaus PM reglamentavimui, pagrindinę šios sutarties teikiamą naudą ir neužtikrina juridinio asmens teisėtų lūkesčių apsaugos. Dėl to kenčia pasitikėjimas valstybe ir teise. Perkeliant Direktyvą, būtina nedviprasmiškai numatyti, kurios nuostatos turi viršenybę, ir kaip taikomos sutartyse numatytos išimtinės sąlygos. 5.
galiojančių PM lengvatų suderinamumo su pasauliniu minimaliu PM bei jų taikymo klausimas turi būti sprendžiamas nedelsiant, kad nebūtų išaldomi investiciniai projektai. Šalims, taikančioms tradicinį PM modelį kyla iššūkių, kadangi naujuoju mokesčiu siekiama apriboti investicijas skatinančių nuostatų ir specialių sąnaudų pripažinimo taisyklių naudą įmonių grupėms. Tiek investicinio projekto lengvata, tiek tam tikrų sąnaudų atskaitymas kelis kartus (pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos lengvata) ar bet koks kitas mokestinės bazės mažinimas Lietuvoje sukelia teisinę koliziją su naująja tvarka[⁶]. Kadangi nacionalinis PM tarifas sutampa su minimalaus PM tarifu, pasinaudojimas lengvatomis iš esmės tampa butaforinis ir klaidinantis, nes vėliau įmonei atsiranda pareiga sumokėti papildomą PM. Tiesa, pagal minimalaus PM tvarką galima bus naudotis naujais išskaitymais (angl. carve-out), kurie sumažins efektyvų tarifą, esant tam tikroms nustatytoms sąlygoms. Taip naujoji mokesčių tvarka tampa itin sudėtinga ir brangi administruoti. Dėl pradedančių galioti minimalaus PM taisyklių, stambaus investicinio projekto, LEZ ir kitos Lietuvoje galiojančios PM lengvatos iš esmės liks neaktualios didelei daliai įmonių-adresatų. Nesuteikiant atsakymų dėl tolimesnio naudojimosi lengvatomis, kuriamas papildomas neapibrėžtumas dėl mokestinių sąnaudų, investicinės grąžos ir administracinio prisitaikymo kaštų naujo mokesčio kontekste. 6. Minimalaus apmokestinimo režimas gali reikšmingai sumažinti įmonių skiriamą paramą labdaros ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms (NVO). Šiuo metu pagal PM įstatymo 28 straipsnį, mokesčio mokėtojams iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, skirtas labdarai ir paramai.
Vadinasi, jei įmonė, kurios efektyvusis PM tarifas atitinka įstatyme nustatytą 15 proc. tarifą, nuspręs skirti paramą NVO, jos efektyvusis tarifas nukris žemiau nei nustatyta minimali riba ir jai atsiras prievolė mokėti papildinio mokestį (arba, Lietuvos atveju, prievolė atsiras kitai įmonės grupei užsienyje). Taigi, su nauju mokesčiu susijusi administracinė ir mokestinė našta gali neigiamai paveikti NVO bendruomenę, kadangi skatins įmones nesinaudoti jokiomis specialiomis nuostatomis, kurios sumažintų jų efektyvų tarifą žemiau 15 proc. ribos. 7. Būtina inicijuoti tarptautinio apmokestinimo prievolių vykdymo taisyklių supaprastinimą bei Direktyvoje numatytų pajamų slenksčių indeksavimą. Siekiant išvengti neproporcingo įmonių dydžiui mokesčių naštos augimo, būtina imtis iniciatyvos dėl 750 mln. eurų sumos, nuo kurios atsiranda minimalaus mokesčio prievolė, automatinio indeksavimo[⁷] ES mastu. Taip šiuo metu turinčios mažesnę nei 750 mln. eurų apyvartą įmonių grupės būtų apsaugotos nuo rizikos patekti į aukštesnio apmokestinimo intervalą dėl infliacijos išaugintų nominalių pajamų. Indeksavimas ypač aktualus Vidurio ir Rytų Europos valstybėms – mažoms ir periferijos šalims – kuriose suderintas vartotojų kainų indeksas 2022 m. pasiekė dviženklį skaičių. Taip pat tikslinga ieškoti minimalaus mokesčio deklaravimo ir informacijos pateikimo supaprastinimo galimybių. Siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas, mokslininkai dar 2022 m. atliktu tyrimu[⁸] siūlė supaprastinti efektyvaus minimaliojo mokesčio apskaičiavimo tvarką, įvertinus atitinkamos šalies nominalųjį PM tarifą bei realias rizikas nukrypti nuo tarptautinių apskaitos standartų nacionalinėje teisėje. Apibendrinimas Minimalaus mokesčio direktyva, o ypač vėluojantis jos įgyvendinimas, kelia daug iššūkių Lietuvos ūkio subjektams ir ekonomikos konkurencingumui.
Svarbu kuo greičiau užtikrinti įmonėms teisinį aiškumą, kad jos galėtų pradėti prisitaikymo procesus. Tam reikia sparčiai priimti nacionalinį įstatymą ir parengti jo komentarą bei metodines gaires, kuriomis vadovaujantis įmonės galėtų sklandžiai prisitaikyti prie naujo reguliavimo. Turint omenyje, jog valdžios institucijos vėluoja perkelti ES Direktyvą ir nesudaro galimybės įmonėms užtikrinti teisinę atitiktį, būtina netaikyti baudų. Kadangi naujas reguliavimas Lietuvoje veikiančioms įmonėms reikš dideles prisitaikymo sąnaudas pritaikant sistemas ir adaptuojant vidinius procesus, labai svarbus VMI įsitraukimas ir prisitaikymo sąnaudų kompensavimas. Įmonėms turėtų būti sukurti sprendiniai, lengvinantys administracinę naštą. Be to, siekiant amortizuoti žalą Lietuvos konkurencingumui, būtina įvertinti poveikį Lietuvoje veikiančioms mokestinėms lengvatoms ir ieškoti būdų padidinti Lietuvos investicinį patrauklumą. Įvertinta LLRI teikiami siūlymai iš esmės susiję su Direktyvos nuostatų (kurių taikymą dėl projekto aiškinamajame rašte pateiktų priežasčių pasirinkta atidėti) perkėlimu vėlesniame etape, o taip pat su jau priimtos Direktyvos tikslų ir uždavinių - užtikrinti minimalų grupės pelno apmokestinimo lygį, nesvarbu kurioje valstybėje tas pelnas uždirbtas - kvestionavimu. Šiuo įstatymo projektu siekiama suderinti nacionalinį reguliavimą su Europos Sąjungos (ES) teise. Atkreiptinas dėmesys, kad ši, kaip ir visos su mokesčiais susijusios direktyvos, ES priimtos vienbalsiai. Kartu svarbu pažymėti, kad šia Direktyva ES valstybės narės pasirinko vieningai perkelti Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), veikiančios išplėstiniame formate, vienijančiame 145 pasaulio valstybes, sutartas taisykles ir jų taikymo bei administravimo reikalavimus.
Nors siūloma pasinaudoti teise atidėti pagrindinių Direktyvos taisyklių perkėlimą, Lietuva neturi diskrecijos nukrypti nuo perkeliamų, su informacijos teikimo prievolėmis susijusių Direktyvos nuostatų. Dėl baudų taikymo pažymėtina, kad Projekto 16 str. 2 dalyje nustatomas pereinamasis 3 metų laikotarpis, kuriuo baudos netaikomos, jei pažeidimą padariusi įmonė dėjo visas pastangas, kad būtų tinkamai įvykdytos prievolės. Kalbant apie prisitaikymo sąnaudų kompensavimą, tokia praktika nėra įprasta ir būtų abejotina, ypač atsižvelgiant į tai, kad vertinant grupės mastu, pastarosios šias sąnaudas patirs ir dėl atitinkamose užsienio valstybėse taikomo reguliavimo, įgyvendinančio Direktyvą ar EBPO taisykles, pagal kurį tos grupės vis tiek įgys prievolę pateikti grupės informacijos deklaraciją. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Gintautas Paluckas,
1 Argumentai: Siūlomame įstatymo projekte įgyvendinančiame tarptautinius susitarimus dėl minimalios pelno mokesčio normos taikomos stambioms tarptautinėms įmonėms yra numatytas itin ilgas (5 metų) direktyvos (2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje) pereinamasis laikotarpis. Ilgas pereinamasis, šiuo atveju, neteikia jokios naudos Lietuvos biudžetui.
Stambių įmonių bei jų grupių pelno mokestis nesumokėtas Lietuvoje bus perskirstytas į šalis, kurios šią direktyvą iki galo įgyvendins anksčiau. Todėl siūlome trumpinti įstatyme numatytą pereinamąjį laikotarpį iki 2 metų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Papildinis mokestis, kuris būtų apskaičiuotas
Lietuvoje, buvimo vietą turinčiam Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindiniam patronuojančiajam subjektui pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 5 straipsnio 2 dalį arba tarpiniam patronuojančiajam subjektui, jei pagrindinis patronuojantysis subjektas laikomas neįtrauktuoju subjektu, pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 7 straipsnio 2 dalį, sumažinamas iki nulio:
1) pirmuosius 5 2 tarptautinės subjektų grupės veiklos pradinio etapo metus, neatsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2022/2523 V skyriuje nustatytus reikalavimus;
2) pirmuosius 5 2 Lietuvos subjektų grupės veiklos pradinio etapo metus.“. Nepritarti Teikiamo siūlymo tikslas nepatenka į projektu siūlomo reguliavimo dalyką. Projekto 9 straipsnio nuostatos perkelia privalomą, bendrą tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymo išimtį (Direktyvos nuostata), pagal kurią nustatytais atvejais įmonių grupės tam tikra arba visa veiklos dalis yra atleidžiama nuo papildinio mokesčio mokėjimo prievolės įgyvendinusiose valstybėse. Projekto 9 str. numatyta išimtis susijusi su galimybe neskaičiuoti 5 metus papildinio mokesčio Lietuvos subjektams, kurių pajamos yra 750 mln., tačiau tokie subjektai traktuojami, kad yra pradiniame veiklos etape Direktyvos taikymo prasme. Tai reiškia, kad papildinis mokestis, kuris būtų apskaičiuojamas Lietuvoje (informacija perduodama valstybei narei, kurioje teikiama papildinio mokesčio deklaracija), tokiems subjektams nebus skaičiuojamas (bus sumažinamas iki 0) 5 veiklos pradinio etapo metus.
Apie tai, kad subjektas yra pradiniame veiklos etape, jis privalo informuoti VMI. Tokios išimties logika ta, kad sąlyginai nedidelės subjektų grupės sklandžiai pereitų prie naujosios mokesčių sistemos. Šiuo reguliavimu, siekiama neatgrasyti TĮG, apmokestinamų mažu tarifu savo valstybėje, kurioje jie daugiausia vykdo veiklą, plėtoti tarpvalstybinę veiklą. Todėl 5 metų pereinamuoju laikotarpiu papildinio mokesčio taisyklės neturėtų būti taikomos tokių TĮG vidaus veiklai, jei jis atitinka Projekto 9 straipsnio 3 dalies sąlygas. 2. Seimo narys Gintautas Paluckas,
7 Argumentai: Siūlomame įstatymo projekte įgyvendinančiame tarptautinius susitarimus dėl minimalios pelno mokesčio normos taikomos stambioms tarptautinėms įmonėms yra numatytas itin ilgas (5 metų) direktyvos (2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje) pereinamasis laikotarpis. Ilgas pereinamasis, šiuo atveju, neteikia jokios naudos Lietuvos biudžetui. Stambių įmonių bei jų grupių pelno mokestis nesumokėtas Lietuvoje bus perskirstytas į šalis, kurios šią direktyvą iki galo įgyvendins anksčiau. Todėl siūlome trumpinti įstatyme numatytą pereinamąjį laikotarpį iki 2 metų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Lietuvos subjektų grupė laikoma įgyvendinanti veiklos pradinį etapą pirmuosius 5 2 finansinius metus, kuriais tokia grupė pirmą kartą patenka į šio įstatymo taikymo sritį.“. Nepritarti Teikiamo siūlymo tikslas nepatenka į projektu siūlomo reguliavimo dalyką.
Projekto 9 straipsnio nuostatos perkelia privalomą, bendrą tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymo išimtį (Direktyvos nuostata), pagal kurią nustatytais atvejais įmonių grupės tam tikra arba visa veiklos dalis yra atleidžiama nuo papildinio mokesčio mokėjimo prievolės įgyvendinusiose valstybėse. Projekto 9 str. numatyta išimtis susijusi su galimybe neskaičiuoti 5 metus papildinio mokesčio Lietuvos subjektams, kurių pajamos yra 750 mln., tačiau tokie subjektai traktuojami, kad yra pradiniame veiklos etape Direktyvos taikymo prasme. Tai reiškia, kad papildinis mokestis, kuris būtų apskaičiuojamas Lietuvoje (informacija perduodama valstybei narei, kurioje teikiama papildinio mokesčio deklaracija), tokiems subjektams nebus skaičiuojamas (bus sumažinamas iki 0) 5 veiklos pradinio etapo metus. Apie tai, kad subjektas yra pradiniame veiklos etape, jis privalo informuoti VMI. Tokios išimties logika ta, kad sąlyginai nedidelės subjektų grupės sklandžiai pereitų prie naujosios mokesčių sistemos. Šiuo reguliavimu, siekiama neatgrasyti TĮG, apmokestinamų mažu tarifu savo valstybėje, kurioje jie daugiausia vykdo veiklą, plėtoti tarpvalstybinę veiklą. Todėl 5 metų pereinamuoju laikotarpiu papildinio mokesčio taisyklės neturėtų būti taikomos tokių TĮG vidaus veiklai, jei jis atitinka Projekto 9 straipsnio 3 dalies sąlygas. 3. Seimo narys Gintautas Paluckas,
1 Argumentai: Siūlomame įstatymo projekte įgyvendinančiame tarptautinius susitarimus dėl minimalios pelno mokesčio normos taikomos stambioms tarptautinėms įmonėms yra numatytas itin ilgas (5 metų) direktyvos (2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje) pereinamasis laikotarpis. Ilgas pereinamasis, šiuo atveju, neteikia jokios naudos Lietuvos biudžetui.
Stambių įmonių bei jų grupių pelno mokestis nesumokėtas Lietuvoje bus perskirstytas į šalis, kurios šią direktyvą iki galo įgyvendins anksčiau. Todėl siūlome trumpinti įstatyme numatytą pereinamąjį laikotarpį iki 2 metų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas 5 2 metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo finansinių metų, kuriais Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė pirmą kartą pasiekia šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pajamų ribą, pradžios.“ Nepritarti Teikiamo siūlymo tikslas nepatenka į projektu siūlomo reguliavimo dalyką. Projekto 9 straipsnio nuostatos perkelia privalomą, bendrą tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymo išimtį (Direktyvos nuostata), pagal kurią nustatytais atvejais įmonių grupės tam tikra arba visa veiklos dalis yra atleidžiama nuo papildinio mokesčio mokėjimo prievolės įgyvendinusiose valstybėse. Projekto 9 str. numatyta išimtis susijusi su galimybe neskaičiuoti 5 metus papildinio mokesčio Lietuvos subjektams, kurių pajamos yra 750 mln., tačiau tokie subjektai traktuojami, kad yra pradiniame veiklos etape Direktyvos taikymo prasme. Tai reiškia, kad papildinis mokestis, kuris būtų apskaičiuojamas Lietuvoje (informacija perduodama valstybei narei, kurioje teikiama papildinio mokesčio deklaracija), tokiems subjektams nebus skaičiuojamas (bus sumažinamas iki 0) 5 veiklos pradinio etapo metus. Apie tai, kad subjektas yra pradiniame veiklos etape, jis privalo informuoti VMI. Tokios išimties logika ta, kad sąlyginai nedidelės subjektų grupės sklandžiai pereitų prie naujosios mokesčių sistemos. Šiuo reguliavimu, siekiama neatgrasyti TĮG, apmokestinamų mažu tarifu savo valstybėje, kurioje jie daugiausia vykdo veiklą, plėtoti tarpvalstybinę veiklą.
Todėl 5 metų pereinamuoju laikotarpiu papildinio mokesčio taisyklės neturėtų būti taikomos tokių TĮG vidaus veiklai, jei jis atitinka Projekto 9 straipsnio 3 dalies sąlygas. 4. Seimo narys Gintautas Paluckas,
2 Argumentai: Siūlomame įstatymo projekte įgyvendinančiame tarptautinius susitarimus dėl minimalios pelno mokesčio normos taikomos stambioms tarptautinėms įmonėms yra numatytas itin ilgas (5 metų) direktyvos (2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje) pereinamasis laikotarpis. Ilgas pereinamasis, šiuo atveju, neteikia jokios naudos Lietuvos biudžetui. Stambių įmonių bei jų grupių pelno mokestis nesumokėtas Lietuvoje bus perskirstytas į šalis, kurios šią direktyvą iki galo įgyvendins anksčiau. Todėl siūlome trumpinti įstatyme numatytą pereinamąjį laikotarpį iki 2 metų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė yra pasiekusi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pajamų ribą 2022 m. gruodžio 23 d., 5 2 metų laikotarpis, nustatytas šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, prasideda 2023 m. gruodžio 31 d.“ Nepritarti Teikiamo siūlymo tikslas nepatenka į projektu siūlomo reguliavimo dalyką. Projekto 9 straipsnio nuostatos perkelia privalomą, bendrą tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymo išimtį (Direktyvos nuostata), pagal kurią nustatytais atvejais įmonių grupės tam tikra arba visa veiklos dalis yra atleidžiama nuo papildinio mokesčio mokėjimo prievolės įgyvendinusiose valstybėse.
Projekto 9 str. numatyta išimtis susijusi su galimybe neskaičiuoti 5 metus papildinio mokesčio Lietuvos subjektams, kurių pajamos yra 750 mln., tačiau tokie subjektai traktuojami, kad yra pradiniame veiklos etape Direktyvos taikymo prasme. Tai reiškia, kad papildinis mokestis, kuris būtų apskaičiuojamas Lietuvoje (informacija perduodama valstybei narei, kurioje teikiama papildinio mokesčio deklaracija), tokiems subjektams nebus skaičiuojamas (bus sumažinamas iki 0) 5 veiklos pradinio etapo metus. Apie tai, kad subjektas yra pradiniame veiklos etape, jis privalo informuoti VMI. Tokios išimties logika ta, kad sąlyginai nedidelės subjektų grupės sklandžiai pereitų prie naujosios mokesčių sistemos. Šiuo reguliavimu, siekiama neatgrasyti TĮG, apmokestinamų mažu tarifu savo valstybėje, kurioje jie daugiausia vykdo veiklą, plėtoti tarpvalstybinę veiklą. Todėl 5 metų pereinamuoju laikotarpiu papildinio mokesčio taisyklės neturėtų būti taikomos tokių TĮG vidaus veiklai, jei jis atitinka Projekto 9 straipsnio 3 dalies sąlygas. 6. Komiteto sprendimas: Pritarti Iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3533, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Andrius Palionis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas Nr.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė [1]Lietuvos Respublikos minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas. Nuoroda į šaltinį: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/79e89b90c0f211ee9269b566387cfecb?jfwid=19jd416n1t
DIREKTYVA (ES) 2022/2523 2022 m. gruodžio 14 d. dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje. Nuoroda į šaltinį: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32022L2523 [3]Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 3 d. Nuoroda į šaltinį: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.231855/jynXoTjcSo
projekto aiškinamasis raštas. Nuoroda į šaltinį: https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAP/6755300074db11eeadbcc0bf53e6c339/a624cba0997c9fb24058bca845a3b894/format/ISO_PDF/ [⁵]LLRI ekspertizė dėl žaliojo investicijų koridoriaus, 2023. Nuoroda į šaltinį: https://drive.google.com/file/d/1da2-NjSQzsk5IPkwY24QuwngruPdN9sA/view?usp=sharing [⁶]Argumentas galioja net ir pritaikius Direktyvoje numatytą išimtį (angl. substance carve-out), leidžiančią sumažinti mokesčių bazę dėl turimo ilgalaikio turto ir patiriamų darbo užmokesčio sąnaudų. Šios išimties pritaikymas stambiausioms įmonėms sumažins minimalaus PM naštą, tačiau nepadės jos išvengti, taigi ir neleis grįžti prie anksčiau naudotų PM lengvatų. [⁷] Šio klausimo ėmėsi Estija, kuri iškėlė idėją indeksuoti direktyvoje nustatytas ribas, kad būtų atsižvelgta į infliaciją, kartu užtikrinant, kad direktyva būtų taikoma tik ribotam bendrovių skaičiui. Vėliau šis prašymas buvo atmestas atsižvelgiant į tai, kad indeksuota riba gerokai skirtųsi nuo pirminio EBPO susitarimo. [⁸] Döllefeld, C., Englisch, J., Harst, S., Schanz, D., Siegel, F. A Simplification Safe Harbor For Pillar 2.
Tax Notes International, 2022.