Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMas 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio 1 dalies pakeitimas Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 61 punktu:
„61) asmenų paaukotos ir tiesiogiai pervestos piniginės lėšos paremti asmenis, nukentėjusius nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, netekus būsto ir (ar) jame esančio turto.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino tragedija įvykusi 2024 m. sausio 2 d. kuomet Vilniuje, Viršuliškių g. 101 name įvyko sprogimas ir gaisras. Gaisro metu žuvo du žmonės, iš degančio daugiabučio Viršuliškėse buvo išgelbėta 15 žmonių. Dėl nesaugių pastato konstrukcijų buvo evakuoti ir savo butus bei jame esantį turtą turėjo palikti 30-ies butų gyventojai. Degusiame daugiabutyje buvo paskelbta ekstremali situacija. Nors Vilniaus miesto savivaldybė visiems norintiems pasirūpino laikinuoju gyventojų būstu ir visiems evakuotiems žmonėms pasiūlytas apgyvendinimas viešbutyje savivaldybės lėšomis, vėliau socialinis būstas (gaisro metu užsiregistravo 57 namo gyventojai, iš jų 18 žmonių, tarp kurių du vaikai, buvo laikinai apgyvendinti viešbutyje, likę gyventojai nusprendė apsistoti pas artimuosius), tačiau minėto daugiabučio gyventojai prarado nuosavą būstą ir jame esantį turtą. Viršuliškių g. 101 daugiabučio namo gyventojai finansinės paramos ir pagalbos kreipėsi į artimuosius, kolegas, draugus, pažįstamus, draugų draugus, organizacijas. Pervedant lėšas, gyventojams buvo pasiūlyta įteisinti paramos gavėjo statusą, tačiau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymo gyventojai suprato, kad, kaip fiziniai asmenys, tokio statuso įteisinti negalės. Labdaros ir paramos įstatymo (toliau – LPĮ) 7 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas, kas yra laikoma paramos gavėju. Iš fizinių asmenų paramos gavėjais gali būti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktas meno kūrėjo statusas.
Kitiems gyventojams paramos gavėjo statusas nesuteikiamas. Atsižvelgiant į LPĮ nustatytą labdaros teikimo tvarką, kai nukentėjusį gyventoją remiančių kitų gyventojų piniginės lėšos nukentėjusiajam yra pervedamos per labdaros ir paramos fondą ar kitą labdaros teikėjo statusą turinčią organizaciją, tai tokios gyventojo gautos pajamos laikomos LPĮ nustatyta tvarka gauta labdara, kuri pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 25 punktą priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Kai geros valios žmonių paaukoti pinigai skirti paremti nukentėjusius nuo nelaimės yra renkami per asmenines sąskaitas, tai formaliai neatitinka LPĮ nustatyto labdaros teikimo būdo ir priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, nes yra pervedamos ne per labdaros ir paramos fondą ar kitą labdaros teikėjo statusą turinčią įstaigą. Todėl gyventojų suaukotos lėšos gaisro/sprogimo tragedijai išgyventi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Projekto tikslas – papildyti GPMĮ 17 straipsnį, numatant jame, kad asmenų paaukotos ir tiesiogiai pervestos piniginės lėšos paremti asmenis, nukentėjusius nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, netekus būsto ir (ar) jame esančio turto, būtų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Projekto uždavinys – neapkrauti papildomais rūpesčiais gyventojų, kurie išgyveno nelaimę (tragediją) dėl visų (o ne dalies) gautų lėšų tikslinio panaudojimo. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3.
Šiuo metu GPMĮ 17 straipsnyje reglamentuotos neapmokestinamos pajamos neapima siūlomo teisinio reguliavimo, todėl nukentėjusiems nuo nelaimės (tragedijos) paaukotos ir į jų asmeninę sąskaitą tiesiogiai gautos piniginės lėšos skirtos paremti, apmokestinamos pajamų mokesčio tarifu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma papildyti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalį 61 punktu ir nustatyti, kad asmenų paaukotos ir tiesiogiai pervestos piniginės lėšos paremti asmenis, nukentėjusius nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, netekus būsto ir (ar) jame esančio turto, būtų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Priėmus šio įstatymo projektą gyventojai, kurie išgyveno nelaimę (tragediją) būtų neapsunkinami papildomais rūpesčiais dėl visų (o ne dalies) gautų lėšų tikslinio panaudojimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės. 8. Ar Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės. 10.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nepateikiama. 11. Ar Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, poįstatyminių teisės aktų keisti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Projektą vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Piniginės lėšos“, „pajamų mokestis“,
„neapmokestinamos pajamos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2024-03-21 Nr. XIVP-3531 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio
laikomos „asmenų paaukotos ir tiesiogiai pervestos piniginės lėšos paremti asmenis, nukentėjusius nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, netekus būsto ir (ar) jame esančio turto“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Atsižvelgiant į LPĮ nustatytą labdaros teikimo tvarką, kai nukentėjusį gyventoją remiančių kitų gyventojų piniginės lėšos nukentėjusiajam yra pervedamos per labdaros ir paramos fondą ar kitą labdaros teikėjo statusą turinčią organizaciją, tai tokios gyventojo gautos pajamos laikomos LPĮ nustatyta tvarka gauta labdara, kuri pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 25 punktą priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. <...> žmonių paaukoti pinigai skirti paremti nukentėjusius nuo nelaimės yra renkami per asmenines sąskaitas, tai formaliai neatitinka LPĮ nustatyto labdaros teikimo būdo ir priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, nes yra pervedamos ne per labdaros ir paramos fondą ar kitą labdaros teikėjo statusą turinčią įstaigą. Todėl gyventojų suaukotos lėšos gaisro/sprogimo tragedijai išgyventi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu“. Atkreiptinas dėmesys, kad Labdaros ir paramos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog labdaros gavėjais gali būti „asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių“.
Atsižvelgus į visa tai, svarstytina, ar siekiant projekto tikslų nebūtų tikslinga atitinkamai pakeisti Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, numatant galimybę, kad tam tikromis sąlygomis teikti labdarą galėtų ir fiziniai asmenys. 2. Nepritarus 1 pastabai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 61 punkto nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog teikiama nuostata turėtų būti performuluota pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies konstrukciją. Antra, pastebėtina, jog „asmenys“ apima tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte kalbama apie „gyventojų suaukotas lėšas“, svarstytina, ar aptariama nuostata neturėtų būti patikslinta vietoj žodžio „asmenys“ vartojant formuluotę „fiziniai asmenys“. Trečia, svarstytina, ar formuluotės „ir tiesiogiai pervestos“ neturėtų būti atsisakyta kaip perteklinės, kadangi žodis „paaukotos“ apimtų bet kokį piniginių lėšų perdavimo būdą. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Labdaros ir paramos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 punktą labdaros gavėjais gali būti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei siekiant užtikrinti, kad aptariama lengvata galimai nebūtų piktnaudžiaujama, svarstytina, ar nustatant neapmokestinamųjų gyventojų pajamų mokesčiu pajamų rūšis neturėtų būti nustatomas tokios lengvatos taikymo saugiklis – kad asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka būtų pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių. Penkta, iš projekto nuostatų konstrukcijos iki galo nėra aišku, kaip turėtų būti taikoma siūloma lengvata – ar būsto ir (ar) jame esančio turto netekimas būtų atskira priežastis laikyti asmenis nukentėjusiais nepaisant priežasčių, dėl kurių asmuo neteko būsto ir
(ar) jame esančio turto, ar asmenys būtų laikomi nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų tik tuo atveju, jeigu netektų būsto ir
(ar) jame esančio turto, ar ši nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Bet kuriuo atveju, šiame kontekste būtina pažymėti, jog būsto ir (ar) jame esančio turto netekimas įmanomas dėl įvairių priežasčių ir atitinkamos lengvatos nustatymas turėtų būti objektyviai pagrįstas. Projektas tobulintinas pašalinant minėtus neaiškumus. Šešta, manytina, kad kartu reikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį. 3. Siekiant išvengti galimų praktinių projektu siūlomos nuostatos taikymo problemų, siūlytina projekto 2 straipsnį papildyti nuostatomis dėl jo taikymo, nurodant, už kurį mokestinį laikotarpį apskaičiuojant ir deklaruojant gyventojų pajamų mokestį būtų taikomos projekto nuostatos. 4. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]