Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 2, 21 STRAIPSNIŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO
202
1Papildyti 2 straipsnį 61 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„61 . Prekybos atstovas – karjeros valstybės tarnautojas, pagal jį perkėlusios valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją padedantis įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką ir dirbantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigtoje Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje.“
2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos arba užtikrinamas diplomatinės tarnybos institucijų funkcionavimas ir prekybos atstovybės užsienyje veiklos funkcionalumas , arba padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas.“
2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu perkeliamas:
1) į specialiojo atašė pareigas Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka;
2) į prekybos atstovo pareigas ne ilgiau kaip 3 met ų laikotarpiui. Karjeros valstybės tarnautojų, perkeltų į šias pareigas, perkėlimo, socialinių garantijų ir tarnybos užsienyje ypatumus nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinami Lietuvos Respublikos prekybos atstovų nuostatai.“
1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 priedo 7.1 papunktį ir jį išdėstyti taip: 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, prekybos atstovas, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Įstatymas įsigalioja 2021 m. d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras iki 2021 m. d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-353(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 2, 10, 49 STRAIPSNIŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį 61 dalimi:
„6
1Prekybos atstovas – karjeros valstybės tarnautojas, priimtas ar perkeltas į prekybos atstovo pareigas Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje ir padedantis įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką .
“
2Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
11Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos arba užtikrinamas diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimas, arba padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas.
“ 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Papildyti 10 straipsnį
4 1 dalimi: „4
1Į prekybos atstovo pareigas priimama arba su rašytiniu sutikimu perkeliama ne ilgiau kaip 3 metams, o kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą iki vienų metų. Perkėlimo į prekybos atstovo pareigas, atšaukimo iš jų tvarką, tarnybos užsienyje ypatumus ir kitas prekybos atstovų veiklos sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
“ 3 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 49 straipsnį nauja 10 dalimi:
„
10Prekybos atstovams ir kartu su jais užsienyje gyvenantiems šeimos nariams taikomos specialiesiems atašė nustatytos socialinės ir kitos garantijos.
“
10
Įstatymo
Pakeisti Įstatymo 1 priedo 7.1 papunktį ir jį išdėstyti taip: „7.1. patarėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, prekybos atstovas, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Ričardas Juška
DĖL
2021-09-22 Nr. XIVP-353(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras, nes projekto tekste tokie neminimi. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 21, 49 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-765 (toliau
data, todėl jis įsigalios sekančią dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tuo tarpu keičiamo įstatymo projektas įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamuose projektuose keičiamo įstatymo 1 priedo
direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
Nr. XIVP-353 2021 m. balandžio 14 d. Nr. 103-P-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
M. Lingė – komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, D. Griškevičius, L. Kukuraitis, M. Ošmianskienė, A. Petrošius, M. Puidokas, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: J. Neliupšienė – ekonomikos ir inovacijų viceministrė, A. Pranckevičius – užsienio reikalų viceministras, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-221 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį 61 dalimi ir jame apibrėžti ,,prekybos atstovo“ sąvoką, t. y. nustatyti, kad prekybos atstovas - karjeros valstybės tarnautojas, pagal jį perkėlusios valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją padedantis įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką ir dirbantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigtoje Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje.“ Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių.
Visų pirma, manytina, kad siūlomos sąvokos apibrėžtis nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 1 priede yra pareigybių, kurios nurodytos kituose įstatymuose (pvz., Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė ir kt.), tačiau jų apibrėžtis šiame įstatyme nėra pateikiama. Prekybos atstovo statusas, teisiniai jo veiklos pagrindai, socialinės ir kitos garantijos, taip pat perkėlimo į šias pareigas ir atšaukimo iš jų tvarka turėtų būti reglamentuota specialiame įstatyme arba jie, kaip karjeros valstybės tarnautojai, galėtų būti perkeliami bendra keičiamo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei specialiąsias misijas tvarka (į šių institucijų sąrašą, jeigu reikia, įtraukiant ir Lietuvos Respublikos prekybos atstovybes užsienyje). Antra, šios sąvokos apibrėžtyje nurodoma, kad prekybos atstovas dirbs ,,Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigtoje Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje“.
Atsižvelgiant į tai, kad ši atstovybė nebus laikoma Lietuvos Respublikos diplomatine atstovybe (siūlomos sąvokos ,,valstybės tarnyba“ apibrėžtimi prekybos atstovybė užsienyje išskiriama iš diplomatinės tarnybos institucijų), neaiškus jos teisinis statusas. Be to, siūloma nuostata, kad Lietuvos Respublikos prekybos atstovybes užsienyje gali steigti ir Vyriausybės įgaliota institucija derintina su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, biudžetinei įstaigai draudžiama steigti atstovybes. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad karjeros valstybės tarnautojų, perkeltų į prekybos atstovo pareigas, perkėlimo, socialinių garantijų ir tarnybos užsienyje ypatumus nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinami Lietuvos Respublikos prekybos atstovų nuostatai. Pažymime, kad esminės prekybos atstovo skyrimo (perkėlimo) tvarkos sąlygos, jo statusas, funkcijos, socialinės garantijos, tarnybos užsienyje ypatumai turėtų būti įstatymo, o ne poįstatyminio teisės akto reguliavimo dalyku.
Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, antraip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus (2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d.,
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priedo 7.1 papunktis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5,
pakeistas keičiamo įstatymo 1 priedo 7.1 papunktis. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti tarpusavyje derinami su įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu, antraip, priklausomai nuo pasirinktos įstatymo projekto įsigaliojimo datos, vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-03-22 1, 3,4 4.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“; įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje prieš skaičių ,,1“ įrašytinas žodis ,,Įstatymo“; įstatymo projekto 4 straipsnyje įrašytina numatoma įstatymo įsigaliojimo ir poįstatyminių teisės aktų priėmimo data; 4 straipsnio 1 dalyje reikėtų įtvirtinti išimtį dėl 2 dalies ankstesnio įsigaliojimo; tikslintinas įstatymo projekto lyginamasis variantas, nes jame neatsispindi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pakeitimai. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tarnybos įstatymo 52 straipsnį Vyriausybė nustato valstybės tarnybos politiką, bei įvertinus tai, kad prekybos atstovo pareigybės įsteigimas pareikalaus papildomų finansinių resursų, manytina, kad dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Pagrindiniu paskirto svarstyti komiteto (VVSK) prašymu 2021 m. kovo 31 d. Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę išvados (Nr. SV-S-73). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas. Pritarti. 7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-03-25 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 21 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta (2021 m. kovo 31 d. Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę išvados (Nr. SV-S-73). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: p ritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Audrius Petrošius. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė
Užsienio reikalų komitetas
Nr. XIVP-353 2021 m. balandžio 7 d. Nr. 105-P-37
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Laima Liucija Andrikienė, Audronius Ažubalis, Marius Matijošaitis, Aušrinė Norkienė, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Maželė, Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėjos Salvinija Jurėnaitė, Silvija Vaičiulytė. Kviestieji asmenys: ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė, užsienio reikalų viceministrai Egidijus Meilūnas ir Mantas Adomėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-221 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį 61 dalimi ir jame apibrėžti ,,prekybos atstovo“ sąvoką, t.y nustatyti, kad prekybos atstovas - karjeros valstybės tarnautojas, pagal jį perkėlusios valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją padedantis įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką ir dirbantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigtoje Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje.“ Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, manytina, kad siūlomos sąvokos apibrėžtis nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 1 priede yra pareigybių, kurios nurodytos kituose įstatymuose (pvz., Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė ir kt.), tačiau jų apibrėžtis šiame įstatyme nėra pateikiama. Prekybos atstovo statusas, teisiniai jo veiklos pagrindai, socialinės ir kitos garantijos, taip pat perkėlimo į šias pareigas ir atšaukimo iš jų tvarka turėtų būti reglamentuota specialiame įstatyme arba jie, kaip karjeros valstybės tarnautojai, galėtų būti perkeliami bendra keičiamo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei specialiąsias misijas tvarka (į šių institucijų sąrašą, jeigu reikia, įtraukiant ir Lietuvos Respublikos prekybos atstovybes užsienyje). Antra, šios sąvokos apibrėžtyje nurodoma, kad prekybos atstovas dirbs ,,Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigtoje Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje“. Atsižvelgiant į tai, kad ši atstovybė nebus laikoma Lietuvos Respublikos diplomatine atstovybe (siūlomos sąvokos ,,valstybės tarnyba“ apibrėžtimi prekybos atstovybė užsienyje išskiriama iš diplomatinės tarnybos institucijų), neaiškus jos teisinis statusas. Be to, siūloma nuostata, kad Lietuvos Respublikos prekybos atstovybes užsienyje gali steigti ir Vyriausybės įgaliota institucija derintina su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, biudžetinei įstaigai draudžiama steigti atstovybes. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad karjeros valstybės tarnautojų, perkeltų į prekybos atstovo pareigas, perkėlimo, socialinių garantijų ir tarnybos užsienyje ypatumus nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinami Lietuvos Respublikos prekybos atstovų nuostatai. Pažymime, kad esminės prekybos atstovo skyrimo (perkėlimo) tvarkos sąlygos, jo statusas, funkcijos, socialinės garantijos, tarnybos užsienyje ypatumai turėtų būti įstatymo, o ne poįstatyminio teisės akto reguliavimo dalyku. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, antraip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus (2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d.,
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priedo 7.1 papunktis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-144, kuriuo yra pakeistas keičiamo įstatymo 1 priedo 7.1 papunktis. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti tarpusavyje derinami su įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu, antraip, priklausomai nuo pasirinktos įstatymo projekto įsigaliojimo datos, vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-03-22 1, 3,4
projekto 1 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“; įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje prieš skaičių ,,1“ įrašytinas žodis ,,Įstatymo“; įstatymo projekto 4 straipsnyje įrašytina numatoma įstatymo įsigaliojimo ir poįstatyminių teisės aktų priėmimo data; 4 straipsnio 1 dalyje reikėtų įtvirtinti išimtį dėl 2 dalies ankstesnio įsigaliojimo; tikslintinas įstatymo projekto lyginamasis variantas, nes jame neatsispindi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pakeitimai. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tarnybos įstatymo 52 straipsnį Vyriausybė nustato valstybės tarnybos politiką, bei įvertinus tai, kad prekybos atstovo pareigybės įsteigimas pareikalaus papildomų finansinių resursų, manytina, kad dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Pagrindinio paskirto svarstyti komiteto prašymu 2021 m. kovo 31 d. Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę išvados (Nr. SV-S-73). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-22 6.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas. Nepritarti Aiškinamajame rašte yra nurodytas 8 punktas, kuriame teigiama, kad: „Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.“
Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-03-25 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 21 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-353 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta, pagrindinio paskirto svarstyti komiteto prašymu 2021 m. kovo 31 d. Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę išvados (Nr. SV-S-73). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: p ritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-353, atkreipiant ypatingą dėmesį, kad karjeros valstybės tarnautojų, perkeltų į prekybos atstovo pareigas, perkėlimo, socialinių garantijų ir tarnybos užsienyje ypatumai turėtų būti apibrėžti šiuo įstatymu (su atitinkama nuoroda į kitus teisės aktus), ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Audronius Ažubalis, Aušrinė Norkienė. 9.
9Komiteto narių atskiroji nuomonė:
nebuvo. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2021-09-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Zenonas Streikus, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos: viceministrė Sigita Ščajevienė, Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė Irina Malukienė, Užsienio reikalų ministerijos: viceministras Egidijus Meilūnas, Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėja Ingrida Bačiulienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos: viceministrė Eglė Markevičiūtė, Ekonomikos plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Ekonomikos plėtros departamento Eksporto politikos skyriaus vedėja Edita Bernatonė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį 61 dalimi ir jame apibrėžti ,,prekybos atstovo“ sąvoką, t. y nustatyti, kad prekybos atstovas - karjeros valstybės tarnautojas, pagal jį perkėlusios valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją padedantis įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką ir dirbantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigtoje Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje.“ Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, manytina, kad siūlomos sąvokos apibrėžtis nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas . Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo
nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė ir kt.), tačiau jų apibrėžtis šiame įstatyme nėra pateikiama. Prekybos atstovo statusas, teisiniai jo veiklos pagrindai, socialinės ir kitos garantijos, taip pat perkėlimo į šias pareigas ir atšaukimo iš jų tvarka turėtų būti reglamentuota specialiame įstatyme arba jie, kaip karjeros valstybės tarnautojai, galėtų būti perkeliami bendra keičiamo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei specialiąsias misijas tvarka (į šių institucijų sąrašą, jeigu reikia, įtraukiant ir Lietuvos Respublikos prekybos atstovybes užsienyje). Nepritarti „Prekybos atstovas“ bus karjeros valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas.
Nesant prekybos srities atstovavimą reglamentuojančio kito teisės akto ir atsižvelgiant į šiai pareigybei planuojamų pavesti funkcijų pobūdį (padėjimas įgyvendinti ekonomikos politiką konkrečioje užsienio šalyje ar regione) prekybos atstovo sąvokos įtvirtinimas galimas ir Valstybės tarnybos įstatyme. Jau ir Teisės departamento pastaboje nurodyta, kad praktika Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti pareigybių pavadinimus, nėra beprecedentė. 2. Seimo kanceliarijos
1 Antra, šios sąvokos apibrėžtyje nurodoma, kad prekybos atstovas dirbs ,,Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigtoje Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje“. Atsižvelgiant į tai, kad ši atstovybė nebus laikoma Lietuvos Respublikos diplomatine atstovybe (siūlomos sąvokos ,,valstybės tarnyba“ apibrėžtimi prekybos atstovybė užsienyje išskiriama iš diplomatinės tarnybos institucijų), neaiškus jos teisinis statusas . Be to, siūloma nuostata, kad Lietuvos Respublikos prekybos atstovybes užsienyje gali steigti ir Vyriausybės įgaliota institucija derintina su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu . Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, biudžetinei įstaigai draudžiama steigti atstovybes. Pritarti Seime yra pateiktas ir VVSK kartu su šiuo projektu svarstomas Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 2(1) straipsniu ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-697 . 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-222 2.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad karjeros valstybės tarnautojų, perkeltų į prekybos atstovo pareigas, perkėlimo, socialinių garantijų ir tarnybos užsienyje ypatumus nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinami Lietuvos Respublikos prekybos atstovų nuostatai. Pažymime, kad esminės prekybos atstovo skyrimo (perkėlimo) tvarkos sąlygos, jo statusas, funkcijos, socialinės garantijos, tarnybos užsienyje ypatumai turėtų būti įstatymo, o ne poįstatyminio teisės akto reguliavimo dalyku . Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, antraip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus (2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d.,
Sistemiškai žiūrėti įstatymo projektui Vyriausybės pateiktos išvados 1.4 punktą ir
priedo 7.1 papunktis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV‑144, kuriuo yra pakeistas keičiamo įstatymo 1 priedo 7.1 papunktis.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti tarpusavyje derinami su įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu, antraip, priklausomai nuo pasirinktos įstatymo projekto įsigaliojimo datos, vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. Atsižvelgti Projekto svarstymo komitete metu pastaboje minimas įstatymas jau yra įsigaliojęs, todėl šiuo projektu turi būti įtvirtinama tik iniciatorių siūloma nuostata. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-22 1, 4, 5,511
projekto 1 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“; įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje prieš skaičių ,,1“ įrašytinas žodis ,,Įstatymo“; įstatymo projekto 4 straipsnyje įrašytina numatoma įstatymo įsigaliojimo ir poįstatyminių teisės aktų priėmimo data; 4 straipsnio 1 dalyje reikėtų įtvirtinti išimtį dėl 2 dalies ankstesnio įsigaliojimo; tikslintinas įstatymo projekto lyginamasis variantas, nes jame neatsispindi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pakeitimai. Pritarti
tarnybos įstatymo 52 straipsnį Vyriausybė nustato valstybės tarnybos politiką, bei įvertinus tai, kad prekybos atstovo pareigybės įsteigimas pareikalaus papildomų finansinių resursų, manytina, kad dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada gauta. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-22 * 6.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas. Pritarti Projektas papildomai įvertintas valstybės strateginių dokumentų kontekste (Nacionalinio pažangos plano bei Vyriausybės programos). Lietuvos užsienio prekybos rinkų diversifikavimas ir bendradarbiavimo plėtra su aukštųjų technologijų srityje pramonę vystančiomis valstybėmis, laikytinas Lietuvos užsienio politikos prioritetu. 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-03-25 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos v alstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 21 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto
ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė, 2021‑06‑21 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. SV- S-73 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 21 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-353 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Vyriausybė,
1
keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos prekybos atstovybę steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnyje yra apibrėžta šio įstatymo paskirtis – nustatyti pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus. Su valstybės tarnyba nesusijusių institucijų (Lietuvos Respublikos prekybos atstovybės) steigimo ir veiklos organizavimo klausimai nepatenka į keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimo sritį ir neatitinka šio įstatymo paskirties. Iš Įstatymo projekto nuostatų ir aiškinamajame rašte pateiktos informacijos neaišku, koks būtų Lietuvos Respublikos prekybos atstovybės teisinis statusas, veiklos tikslai, uždaviniai, funkcijos ir kiti jos veiklos teisiniai pagrindai, todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tinkamumo, būtų neaišku, kaip tinkamai įgyvendinti Įstatymo projekte siūlomus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, (toliau – Vyriausybės programa) 263.4 papunktyje įtvirtinta iniciatyva dėl strateginės diversifikacijos, t. y. būtinybės atverti sau naujas rinkas, mažinančias priklausomybę nuo ribotų tiekimo šaltinių autokratinėse šalyse, suteikiančias naujas galimybes Lietuvos eksportuotojams demokratinėse, pažangiausiose pasaulio rinkose ir reikalingas aktyvesniems santykiams su Rytų Azijos šalimis, kuriose Lietuvos Respublika neišnaudoja bendradarbiavimo potencialo. Pažymėtina, kad Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų interesams užsienio valstybėse atstovauja Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, visų pirma, vadovaudamosi 1961 m. Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, tačiau, atsižvelgiant į tarptautinės teisės reikalavimus, tarptautinę praktiką ir tarpvalstybinių santykių kontekstą, ne visais atvejais gali būti steigiamos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, todėl nevisapusiškai išnaudojamas diversifikacijos potencialas. Dėl įvardytų priežasčių būtina sudaryti sąlygas steigti Lietuvos Respublikos prekybos atstovybes užsienyje (užsienio valstybėse), kuriose valstybės ekonomikos politiką įgyvendinti padėtų (atstovavimo jai tikslais) priimti ar perkelti karjeros valstybės tarnautojai – prekybos atstovai . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr.
ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatai) 28 punktu, valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti gali būti steigiamos įstaigos prie ministerijos, o dalyvauti formuojant valstybės politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir jai įgyvendinti taip pat gali būti steigiamos Vyriausybės įstaigos. Atsižvelgiant į tarptautinės teisės reikalavimus, tarptautinę praktiką ir tarpvalstybinių santykių kontekstą, Lietuvos Respublikos prekybos atstovybės, kuri turėtų įstaigos prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar Vyriausybės įstaigos teisinį statusą, įsteigimas pažeistų tarptautinės teisės reikalavimus. Lietuvos Respublikos prekybos atstovybės, kuri turėtų viešosios įstaigos teisinį statusą, įsteigimas netenkintų prekybos atstovams keliamų tikslų, nes jie neturėtų įgaliojimų atstovauti Lietuvos Respublikai. Prekybos atstovų, kaip karjeros valstybės tarnautojų, siuntimo į ilgalaikę 3 metų tarnybinę komandiruotę alternatyva nepriimtina dėl komandiravimo ribojimų, tokių kaip darbo vietos patalpų nuoma, vietinių konsultantų, vertėjų samda.
Pažymėtina, kad pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų 7.2 papunktį vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veiklos tikslų yra formuoti konkurencingumo didinimo valstybės politiką – palankios aplinkos verslui kūrimo, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros, geresnio reglamentavimo priemonių taikymo reguliuojant ūkio subjektų veiklą (administracinės ir kitos reguliavimo naštos mažinimo, teisės aktų supaprastinimo, teisinio reguliavimo kokybės gerinimo), verslo priežiūros, įmonių teisės, valstybės valdomų įmonių, valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo, investicijų, eksporto skatinimo, technologijų, inovacijų, metrologijos, standartizacijos, akreditacijos, kosmoso, pramonės ir paslaugų, taip pat turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros – ir organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti jos įgyvendinimą. Atsižvelgiant į prekybos atstovų būsimas funkcijas, kurios bus panašaus pobūdžio kaip ir komercijos atašė funkcijos – investicijų į Lietuvą pritraukimas, eksporto, technologinio bendradarbiavimo skatinimas – manytina, kad tinkamiausias būdas įgyvendinti Vyriausybės programos tikslus dėl strateginės diversifikacijos Azijos regione būtų Lietuvos Respublikos prekybos atstovybės, turinčios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovybės teisinį statusą, įsteigimas. Remiantis gerąja užsienio valstybių praktika, prekybos atstovybės ar tiesiog atstovybės be diplomatinio statuso yra įprastas atstovavimo valstybės interesams būdas ekonominės politikos srityje.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūlytina kartu keisti ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą ir jame nustatyti Lietuvos Respublikos prekybos atstovybės teisinį statusą , t. y. kad ši atstovybė yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovybė, kurią steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras Vyriausybės pritarimu, kuri veikia užsienyje (užsienio valstybėse) ir padeda formuoti valstybės ekonomikos politiką . Šiai nuostatai įgyvendinti būtina pakeisti Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, kuriame draudžiama biudžetinei įstaigai steigti atstovybes, ir jame įtvirtinti išimtį, kad gali būti įsteigta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovybė (Lietuvos Respublikos prekybos atstovybė). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos prekybos atstovybės nuostatuose turės būti nurodytas jos pavadinimas, buveinė, veiklos tikslai, valdymo organas ir jo kompetencija ir įgyvendinti kiti Civilinio kodekso 2.57 straipsnio nuostatose nurodyti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje atsisakyti nuostatos, kurioje nurodyti Lietuvos Respublikos prekybos atstovybę steigiantys subjektai, nes šios atstovybės, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovybės, steigimo ir veiklos teisiniai pagrindai yra kitų įstatymų (Biudžetinių įstaigų įstatymo, Civilinio kodekso) reguliavimo dalykas. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymu Nr. 2 patobulintą prekybos atstovo sąvoką. Taip pat Seime registruotas ir kartu svarstomas Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 21 straipsniu ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIVP-697, kuris parengtas įgyvendinant šį Vyriausybės išvados punktą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
dalyje apibrėžta prekybos atstovo sąvoka suponuoja, kad karjeros valstybės tarnautojas į prekybos atstovo pareigas bus priimamas tik perkėlimo būdu . Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos prekybos atstovybė bus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovybė, taip pat siekiant lanksčiai valdyti žmogiškuosius išteklius valstybės tarnyboje ir užtikrinti lygias galimybes stoti į valstybės tarnybą, turi būti sudaryta galimybė eiti prekybos atstovo pareigas ne tik perkėlimo, bet ir konkurso ar atrankos būdu . Dėl paminėtos priežasties keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalį siūlytina išdėstyti taip: „61 . Prekybos atstovas
Iš dalies pritarti Argumentai: Lyginant su Vyriausybės pateiktu prekybos atstovo apibrėžimu, įvertinus visas gautas pastabas ir pasiūlymus VVSK pateikė patikslintą prekybos atstovo sąvoką, žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. Vyriausybės išvadoje nurodytas aspektas dėl prekybos atstovo priėmimo papildomai įtrauktas į prekybos atstovo sąvoką. Pasiūlymas:
dalimi: „61 .
Prekybos atstovas
perkėlusios valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją padedantis įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką ir dirbantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigtoje Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje karjeros valstybės tarnautojas, priimtas ar perkeltas į prekybos atstovo pareigas Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje ir padedantis įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką . “
Vyriausybė,
2
užsienyje veiklos funkcionalumas“ siūlytina išbraukti žodį „ir“ ir vietoj jo įrašyti žodį „arba“, nes Lietuvos Respublikos prekybos atstovybė nebus laikoma diplomatinės tarnybos institucija ir šios atstovybės veiklos funkcionalumo užtikrinimas turi būti išskirtas kaip atskira (savarankiška) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinės veiklos sritis. Pritarti
Vyriausybė, 2021-06-213
inter alia siūloma nustatyti, kad karjeros valstybės tarnautojų, perkeltų į prekybos atstovo pareigas Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje, socialinės garantijos nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamuose Lietuvos Respublikos prekybos atstovų nuostatuose. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr.
įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad
„Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi principinės pozicijos, kad
svarbiausi visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymais. Ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu (1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties (2007 m. gegužės 5 d. nutarimas)“. Atsižvelgus į šią Konstitucinio Teismo doktriną ir į tai, kad prekybos atstovai atliks panašaus pobūdžio funkcijas kaip ir specialieji atašė, siūlytina keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnyje nustatyti, kad prekybos atstovams ir kartu su jais užsienyje gyvenantiems jų šeimos nariams taikomos specialiesiems atašė nustatytos socialinės ir kitos garantijos. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-06-212
ir specialieji atašė, kad pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“, 14 punktą specialusis atašė gali būti skiriamas arba perkeliamas dirbti diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ne ilgiau kaip 3 metams ir, esant tarnybinei būtinybei, šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą iki vienų metų, užsienio reikalų ministrui raštu pritarus, taip pat atsižvelgiant į šio nutarimo 1.2 papunkčio nuostatas, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pakeitimo atsisakyti kaip perteklinio, o keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo III skyrių, kuriame reglamentuojamas priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas, papildyti nuostatomis, kad į prekybos atstovo pareigas priimama arba rašytiniu sutikimu perkeliama ne ilgiau kaip 3 metams, o kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą iki vienų metų; kad perkėlimo į prekybos atstovo pareigas, atšaukimo iš jų tvarką, tarnybos užsienyje ypatumus ir kitas prekybos atstovų veiklos sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-06-215 1.6.
Atsižvelgiant į šio nutarimo 1.5 papunktį, kuriame siūloma Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikti įgaliojimus nustatyti perkėlimo į prekybos atstovo pareigas, atšaukimo iš jų tvarką, tarnybos užsienyje ypatumus ir kitas prekybos atstovų veiklos sąlygas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytu sistemiškumo principu, inter alia reiškiančiu, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatyti, kad keičiamas Valstybės tarnybos įstatymas įsigalioja 2021 m. spalio 1 d., o Vyriausybė ar jos įgaliota institucija keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Iš dalies pritarti Siūlome nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2022 m. sausio 1 d. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos prekybos atstovybei įsteigti ir vienam prekybos atstovui išlaikyti – preliminariai reikės
lėšų . Šios lėšos jau suplanuotos 2021 metams Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro valdymo sričių 2021–2023 metų strateginiame veiklos plane. Artimiausiais 3 biudžetiniais metais vienam prekybos atstovui išlaikyti preliminariai reikės 540 tūkst. eurų valstybės biudžeto, t. y. po 180 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų biudžetiniams metams. Atsižvelgti
9Seimo nariai:
Agnė Bilotaitė, Jurgis Razma, Aistė Gedvilienė, Linas Slušnys, Audrius Petrošius, Andrius Kupčinskas, 2021-04-20. I Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti ir kitus Valstybės tarnybos įstatymo straipsnius, būtina keisti ir Projekto pavadinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
11,21
Nepritarti Analogiško turinio Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimai Seime priimti 2021-06-30 ir yra įsigalioję. Įstatymas Nr. XIV-481 . 10. Seimo nariai: Agnė Bilotaitė, Jurgis Razma, Aistė Gedvilienė, Linas Slušnys, Audrius Petrošius, Andrius Kupčinskas, 2021-04-20. 2 N Argumentai: Siekiant pagreitinti valstybės tarnautojų atrankos procesą, supaprastinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose (toliau – įstaiga) ir įstaigų vadovams suteikti daugiau diskrecijos valdant jų vadovaujamos įstaigos žmogiškuosius išteklius, siūloma nustatyti, kad įstaigos pačios galėtų atsirinkti pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2019-2020 m. pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų atrankų skaičius sudaro apie 20 proc. visų Valstybės tarnybos departamento centralizuotai organizuotų konkursų. Taip pat pasitaiko situacijų, kai į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas konkursas neįvyksta todėl, kad nebuvo 2 pretendentų, kuriuos Valstybės tarnybos departamentas (Vyriausybės įgaliota įstaiga) turi pateikti valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui. Tokiu atveju konkursas yra skelbiamas iš naujo.
Siekiant greičiau užpildyti laisvas vadovaujančias pareigas, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai prašymą leisti dalyvauti centralizuotame konkurse pateikia ar po centralizuoto konkurso lieka vienas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatymu minimaliu balu centralizuotame konkurse įvertintas pretendentas, Vyriausybės įgaliota įstaiga į pareigas priimančiam asmeniui jo prašymu organizuoja centralizuotą konkursą ir teikia vieną ne mažesniu nei Vyriausybės nustatymu minimaliu balu įvertintą pretendentą. Pasiūlymas:
Pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Konkursas ir jo rezultatai pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo atranka
konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga. 2. Į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo , išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus. Jei po centralizuoto konkurso į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas lieka vienas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatymu minimaliu balu centralizuotame konkurse įvertintas pretendentas, Vyriausybės įgaliota įstaiga į pareigas priimančio asmens prašymu teikia vieną ne mažesniu nei Vyriausybės nustatymu minimaliu balu įvertintą pretendentą. 3. Į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą , kurį iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pretendentų (-o) priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas . 4.
straipsnio 2 dalyse nenurodytas valstybės tarnautojų pareigas , išskyrus į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas . 5. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos į pareigas priimantis asmuo ir (ar) jo įgalioti asmenys dalyvauja centralizuoto konkurso procedūrose. 6. Pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo atranką Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja atranką paskelbusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. 6. 7. Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso ir atrankos į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovai bei kiti visuomenės atstovai. Nepritarti Analogiško turinio Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimai Seime priimti 2021-06-30 ir jau yra įsigalioję. Įstatymas Nr. XIV-481 . 11. Seimo nariai:
Agnė Bilotaitė, Jurgis Razma, Aistė Gedvilienė, Linas Slušnys, Audrius Petrošius, Andrius Kupčinskas, 2021-04-20. 52 Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandų konkursų ir pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų atrankų organizavimą įsigaliojus Projekto nuostatoms, būtina nustatyti šio įstatymo įgyvendinimo nuostatas. Pasiūlymas:
1Papildyti Projekto 4 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„
2Konkursų į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo,
priimamo konkurso būdu, pareigas bei atrankų į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. ”
Analogiško turinio Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimai Seime priimti 2021-06-30 ir jau yra įsigalioję. Įstatymas Nr. XIV-481 . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2021-04-07 * Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP‑353, atkreipiant ypatingą dėmesį, kad karjeros valstybės tarnautojų, perkeltų į prekybos atstovo pareigas, perkėlimo, socialinių garantijų ir tarnybos užsienyje ypatumai turėtų būti apibrėžti šiuo įstatymu (su atitinkama nuoroda į kitus teisės aktus), ir pritarti
reikalų ir darbo komitetas, 2021-04-14 * Pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas:
išvadoms;
operatyviau nei numatyta prie Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano
sistemos sukūrimo klausimą ir apie priimtus sprendimus informuoti Komitetą. Komitete vykdyti parlamentinę kontrolę. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2021‑09-15 I Argumentai: Pagal gautas pastabas ir pasiūlymus patikslinus įstatymo projektą, papildomai jame atsiranda Valstybės tarnybos įstatymo 10 ir 49 straipsnių pakeitimai, bei atsisakoma 21 straipsnio keitimo. Atitinkamai keistinas įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:
savivaldybių komitetas, 2021‑09-1511 Argumentai: Įvertinus gautas pastabas ir pasiūlymus, siekiant sąvokoje fiksuoti pagrindinius prekybos atstovo statuso elementus, bei teisės paprastumo ir aiškumo, siūlomas šis prekybos atstovo apibrėžimas. Pasiūlymas:
dalimi: „61 . Prekybos atstovas
perkėlusios valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją padedantis įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką ir dirbantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigtoje Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje karjeros valstybės tarnautojas, priimtas ar perkeltas į prekybos atstovo pareigas Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje ir padedantis įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką . “
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021‑09-152 Argumentai: Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus (Vyriausybės pasiūlymas Nr. 1.5), siūlome iš įstatymo projekto kaip perteklinius išbraukti siūlomus Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio keitimus. Vietoj to, įstatymo projekto
siūlome aiškiai reglamentuoti prekybos atstovo paskyrimo terminą ir tvarką. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu perkeliamas:
1) į specialiojo atašė pareigas Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka;
2) į prekybos atstovo pareigas ne ilgiau kaip 3 metų laikotarpiui.
Karjeros valstybės tarnautojų, perkeltų į šias pareigas, perkėlimo, socialinių garantijų ir tarnybos užsienyje ypatumus nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinami Lietuvos Respublikos prekybos atstovų nuostatai.“
41 dalimi: „4
1. Į prekybos atstovo pareigas priimama arba su rašytiniu sutikimu perkeliama ne ilgiau kaip 3 metams, o kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą iki vienų metų. Perkėlimo į prekybos atstovo pareigas, atšaukimo iš jų tvarką, tarnybos užsienyje ypatumus ir kitas prekybos atstovų veiklos sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. “
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021‑09-153 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 2 ir Vyriausybės išvados 1.4 p. Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnį siūlome papildyti prekybos atstovams ir jų šeimos nariams taikomų socialinių garantijų reguliavimu. Atsižvelgiant į prekybos atstovams numatomų vykdyti funkcijų pobūdį ir darbą užsienyje, jiems ir jų šeimos nariams būtų taikomos specialiesiems atašė teisės aktuose numatytos socialinės garantijos. Pasiūlymas:
straipsniu: „
dalimi: „
šeimos nariams taikomos specialiesiems atašė nustatytos socialinės ir kitos garantijos. “
10
11. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų.“
straipsniais. Pritarti 5.
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021‑09-155 Argumentai: Būtina numatyti aiškią įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų spėta atlikti ne tik teisinio reguliavimo pakeitimus, bet ir prekybos atstovybės steigimo, valstybės tarnautojų atrankos ir kitus teisinio reguliavimo veiksmus siunčiant juos į tokias atstovybes. Straipsnio 1 dalis tikslintina ir pagal Teisės departamento 5 pastabą. Pasiūlymas:45 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20212
1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai:
už – 9, prieš –1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Bronislovas Matelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė