Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ IR LOŠIMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-326 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Loterijų ir lošimų mokesčio bazė Loterijų ir lošimų mokesčio bazė yra:
1) organizuojant loterijas – išplatintų loterijos bilietų nominalioji vertė;
2) organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Lukas Savickas Algirdas Stončaitis Tomas Tomilinas Rūta Miliūtė Vytautas Bakas Saulius Skvernelis Algirdas Butkevičius Laima Mogenienė Silva Lengvinienė Vilija Targamadzė Domas Griškevičius Kęstutis Mažeika Laima Nagienė
Projekto Nr. XIVP-3529(2) lyginamasi variantas
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo
lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 20 22 procentų mokesčio tarifas.“
taikymas
m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos mokant loterijų ir lošimų mokestį už 2025 m. sausio 1 d. prasidėsiantį ir vėlesnius mokestinius laikotarpius. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 10, 10¹
projekto ir LOTERIJŲ IR LOŠIMŲ MOKESČIO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 10¹, 16¹, 19, 20, 20¹ ir 20⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 1) siekiama sumažinti azartiniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų priklausomybės formavimosi riziką ir iš to kylančias neigiamas pasekmes asmens, šeimos ir visuomenės gerovei. Taip pat siekiama mažinti lošimų prieinamumą socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, nustatyti asmens per kalendorinius metus maksimalią galimą lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleistiną sumą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pradėjus lošti ankstyvame amžiuje, nepriklausomai nuo lošimų rūšies, tai siejasi su didesne lošimų priklausomybės susiformavimo rizika individo ateityje. Priklausomybė nuo lošimų yra itin apgaulinga ir iškart nepastebima, lengvai nuslepiama, tačiau su laiku gilėja ir daro itin didelę žalą asmens sveikatai, jo ir artimųjų socialinei ir finansinei gerovei. Ji daro neigiamą įtaką ne tik finansinei padėčiai, bet ir koreliuoja su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, taip pat su savižudybės rizika. Pastaraisiais metais vykstant sparčiai lošimų sektoriaus plėtrai, svarbu valdyti su tuo susijusias rizikas. Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio Nr. IX-326 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 2) siekiama didinti loterijų ir lošimų mokesčius, sudarant galimybę į biudžetą surinktas lėšas nukreipti socialinių reklamų finansavimui ir kitų prevencinių priemonių didinimui. Vadovaujantis Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis[1], Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos per 2023 m. buvo 222,2 mln.
Eur (iš antžeminių lošimo vietų 73,8 mln. Eur; iš nuotolinių lošimų 148,4 mln. Eur.) ir tai yra 13,5 procentų (arba 26,4 mln. Eur) daugiau lyginant su 2022 m. Per
loterijų ir lošimų mokesčio, kurį sumokėjo didžiųjų loterijų organizatoriai (23,3 mln Eur) ir azartinių lošimų organizatoriai (43,7 mln Eur). Pastaraisiais metais pastebimas loterijų ir lošimų organizatorių skiriamų lėšų reklamai didėjimas (2020 m.- 6,36 mln. Eur; 2023 m. - 12,73 mln. Eur). Tuo tarpu lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 20 mln. Eur 2020 m. iki daugiau nei 53 mln. Eur 2022 m. Loterijų ir lošimų veikla iš esmės yra garantuoto pelno verslo modelis, todėl valstybė privalo tinkamai subalansuoti taikomų mokesčių dydžius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme (10 str. 2 d.) yra įtvirtintos vietos, kuriose draudžiama organizuoti lošimus. Tačiau išimtis yra daroma lošimams automatais, jeigu jie organizuojami atskirose patalpose, nesusijusiose su kino teatrų, geležinkelio ir autobusų stočių, oro uostų, jūrų uostų tiesioginėmis funkcijomis bei lažybų ir totalizatorių punktams, įsteigtiems pašto įstaigose. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytas draudimas į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (Įstatymo 10 str. 10 d.).
namuose (kazino), įskaitant šiuos lošimus, organizuojamus ir nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip
20¹ str. 2 d. nustatyta, jog nuotolinių lošimų organizatoriai privalo užtikrinti, kad nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai. Galiojantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas nenumato maksimalių galimų per metus lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleistinų sumų. Šiuo metu laimėjimai lošėjo pageidavimu išmokami keliais būdais: grynaisiais pinigais, įteikiant laimėjusiam asmeniui banko čekį arba pavedimu į jo sąskaitą banke (Įstatymo 19 str. 1 d.). Be kitų reikalavimų, elektronine automatų duomenų valdymo sistema turi būti užtikrinamas automato identifikacinių (automato serija ir numeris), veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenų perdavimas į Automatų kontrolės informacinę sistemą (toliau – LAKIS) ne rečiau kaip kas 24 valandas (Įstatymo 16¹ str. 1 d. 3 p.). Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatyme (4 str.) loterijų ir lošimų mokesčio bazė organizuojant loterijas yra išplatintų loterijos bilietų nominalioji vertė, o organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu Nr. 1 siekiama:
asmenų grupėms be išimčių ribojant galimybę kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose organizuoti lošimus lošimų automatais ir pašto įstaigose organizuoti lošimus.;
minimalų amžių – 21 metus.
Tokiu būdu bus sumažinama didesnių finansinių praradimų ar ankstyvojo probleminio lošimo atsiradimo rizika;
sumą - iki 15 procentų už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų, o jų nedeklaravus – iki 2 praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Viršijus šias sumas, asmenys negalės dalyvauti lošimuose;
LAKIS sistemą būtų perduota realiuoju laiku bei suteikti asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, patikrinti tokį įrangos funkcionalumą. Projektu Nr. 2 siekiama didinti lošimų mokesčio bazę, ją skaičiuojant nuo lošėjų statomų sumų. Tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės geriau apsaugoti visuomenės ir lošėjų interesus nuo neigiamo lošimų poveikio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Lošimų mokesčių didinimas, asmens maksimalios lošimo sumos įvedimas, lošimų automatų kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose bei lažybų ir totalizatorių punktų pašto įstaigose draudimas turės neigiamos finansinės įtakos bendrovėms, turinčioms teisę organizuoti lošimus. Kontroliuojamo amžiaus reikšmės pakeitimas iš 18 metų į 21 metus nereikalaus papildomų investicijų ar prisitaikymo kaštų. LAKIS ir Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemų sąsajumas pareikalaus papildomų kaštų. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų projektų įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. turės priimti Projekto Nr.
1 įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). LAKIS ir Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemų sąsajumas pareikalaus papildomų kaštų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai „azartiniai lošimai“, „lošimų dalyvių amžius“, „LAKIS“, „draudimas organizuoti lošimus“,
„laimėjimas“, „lošimų mokesčio bazė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia
Seimo nariai: Lukas Savickas Algirdas Stončaitis Tomas Tomilinas Rūta Miliūtė Vytautas Bakas Saulius Skvernelis Algirdas Butkevičius Laima Mogenienė Silva Lengvinienė Vilija Targamadzė Domas Griškevičius Kęstutis Mažeika Laima Nagienė [1] https://lpt.lrv.lt/lt/naujienos/azartiniu-losimu-ir-didziuju-loteriju-organizatoriu-2023-metu-veiklos-rezultatai/
2024-03-14 Nr. XIVP-3529 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 punktą ir jame įtvirtinti nuostatą, kad loterijų ir lošimų mokesčio bazė „organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų“, t.y. siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, pagal kurią yra apmokestinama „suma, gauta iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą“. Vertindami siūlomą reguliavimą, pažymime, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, savo aktuose yra suformavęs atitinkamą oficialią konstitucinę doktriną, kurioje numatyta, kad nustatydamas mokesčius įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių teisingumo, protingumo, proporcingumo principų (2006 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (2007 m. liepos 5 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2022 m. spalio 20 d. ir kiti nutarimai).
Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui mokesčių teisės prasme būdinga tai, kad mokesčių sistema turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, o teisingas apmokestinamas užtikrinamas tada, kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą dalį savo pajamų. Atsižvelgus į tai, manytina, kad lošimų mokestis vis dėlto turėtų būti siejamas su lošimus organizuojančių bendrovių grynosiomis pajamomis (gaunamu pelnu), o ne su jų gaunamomis pajamomis (apyvartinėmis lėšomis) apskritai, iš kurių neatimtos patirtos išlaidos (faktiškai lošėjams išmokami laimėjimai). Priešingu atveju praktikoje galimos situacijos, kai lošimus organizuojančių bendrovių sumokamas lošimų mokestis būtų net didesnis už per ataskaitinį laikotarpį gautas grynąsias pajamas, kas, mūsų nuomone, neatitiktų minėtųjų teisingumo ir proporcingumo principų. Taip pat pažymime, kad lošimų mokesčio bazės nereikėtų lyginti su loterijų mokesčio baze (loterijų mokesčio bazė yra išplatintų loterijos bilietų nominalioji vertė), nes loterijų laimėjimų fondas visada sudaro tik atitinkamą procentinę dalį (ne mažiau kaip 50 procentų) nominaliosios numatomų išplatinti loterijos bilietų vertės. Tuo tarpu organizuojant azartinius lošimus gausimos grynosios pajamos bei atitinkamas jų dydis mokestiniu požiūriu negali būti vertinami kaip absoliutus garantas. 2. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, kad Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 3. Projektu siūloma įsigaliojimo data 2025 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme yra numatyta, kad loterijų ir lošimų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis, o loterijų ir lošimų mokestis už mokestinį laikotarpį apskaičiuojamas ir sumokamas į biudžetą pasibaigus kiekvienam mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio 15 dienos. Atsižvelgus į tai ir siekiant išvengti galimų praktinių normos taikymo problemų, siūlytina projekto 2 straipsnį papildyti nuostatomis dėl jo taikymo, nurodant už kurį mokestinį laikotarpį apskaičiuojant ir deklaruojant loterijų ir lošimų mokestį būtų taikomos projekto nuostatos. 4. Atsižvelgus į projektu daromus pakeitimus, siūlytina projekto 1 straipsnio pakeitimo esmę dėstyti taip:
„Pakeisti 4 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:“, o toliau atitinkamai
dėstyti tik minėtąjį punktą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ IR LOŠIMŲ MOKESČIO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė, Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 punktą ir jame įtvirtinti nuostatą, kad loterijų ir lošimų mokesčio bazė
„organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą,
totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų“, t.y. siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, pagal kurią yra apmokestinama „suma, gauta iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą“. Vertindami siūlomą reguliavimą, pažymime, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, savo aktuose yra suformavęs atitinkamą oficialią konstitucinę doktriną, kurioje numatyta, kad nustatydamas mokesčius įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių teisingumo, protingumo, proporcingumo principų (2006 m. gruodžio 22 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (2007 m. liepos 5 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2022 m. spalio 20 d. ir kiti nutarimai). Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui mokesčių teisės prasme būdinga tai, kad mokesčių sistema turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, o teisingas apmokestinamas užtikrinamas tada, kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą dalį savo pajamų. Atsižvelgus į tai, manytina, kad lošimų mokestis vis dėlto turėtų būti siejamas su lošimus organizuojančių bendrovių grynosiomis pajamomis (gaunamu pelnu), o ne su jų gaunamomis pajamomis (apyvartinėmis lėšomis) apskritai, iš kurių neatimtos patirtos išlaidos (faktiškai lošėjams išmokami laimėjimai). Priešingu atveju praktikoje galimos situacijos, kai lošimus organizuojančių bendrovių sumokamas lošimų mokestis būtų net didesnis už per ataskaitinį laikotarpį gautas grynąsias pajamas, kas, mūsų nuomone, neatitiktų minėtųjų teisingumo ir proporcingumo principų.
Taip pat pažymime, kad lošimų mokesčio bazės nereikėtų lyginti su loterijų mokesčio baze (loterijų mokesčio bazė yra išplatintų loterijos bilietų nominalioji vertė), nes loterijų laimėjimų fondas visada sudaro tik atitinkamą procentinę dalį (ne mažiau kaip 50 procentų) nominaliosios numatomų išplatinti loterijos bilietų vertės. Tuo tarpu organizuojant azartinius lošimus gausimos grynosios pajamos bei atitinkamas jų dydis mokestiniu požiūriu negali būti vertinami kaip absoliutus garantas. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų,
patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, kad Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. SV-S-1329 „Dėl įstatymų projektų išvadų“. 2024 m. birželio 5 d. gauta Vyriausybės nuomonė. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
3Projektu siūloma įsigaliojimo data 2025 m. sausio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme yra numatyta, kad loterijų ir lošimų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis, o loterijų ir lošimų mokestis už mokestinį laikotarpį apskaičiuojamas ir sumokamas į biudžetą pasibaigus kiekvienam mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio 15 dienos. Atsižvelgus į tai ir siekiant išvengti galimų praktinių normos taikymo problemų, siūlytina projekto 2 straipsnį papildyti nuostatomis dėl jo taikymo, nurodant už kurį mokestinį laikotarpį apskaičiuojant ir deklaruojant loterijų ir lošimų mokestį būtų taikomos projekto nuostatos. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
daromus pakeitimus, siūlytina projekto 1 straipsnio pakeitimo esmę dėstyti taip: „Pakeisti 4 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:“, o toliau atitinkamai dėstyti tik minėtąjį punktą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024 m. birželio 11 d. Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3529 („dėl specialiojo mokesčio bazės“) Pastabos 1 straipsniui:
specialiojo mokesčio bazę į statymų sumą yra akivaizdžiai lošimo paslaugų organizavimo ir matematikos principams prieštaraujantis siūlymas, kurį įgyvendinus dalies lošimo paslaugų teikimas turėtų būti nutrauktas nedelsiant. SIŪLYMAS: a. Projektą atmesti. Pastabos G.Skaistės pasiūlymui: 2.
Gintarės Skaistės pasiūlymas prieštarauja teisinės technikos taisyklėms (pasiūlymu įstatymo projektui negali būti teikiamas siūlymas keisti kitą, įstatymo projekte nesiūlytą keisti įstatymo straipsnį, tokiu atveju turi būti registruojamas atskiras įstatymo projektas) ir todėl turi būti paliktas nenagrinėtas. Pasiūlymu Seimo narė siūlo keisti įstatymo 5 straipsnį, kai įstatymo projekte siūlyta keisti tik 4 straipsnį. 3. LPT paskelbtos lošimo organizatorių 2023 metų finansinės atskaitomybės rodo, kad 2023 metais iš 12-os rinkoje veikiančių azartinių lošimų organizatorių: b. 3 bendrovės veikė nuostolingai: i. „Nesė“ (-588 tūkst. €) ii. „BalticBet“ (-415 tūkst. €) iii. „Novogaming Vilnius“ (-306 tūkst. €) c. 5 bendrovės veikė su 2-8% pelno marža: i. „Limonas“ (2,41% pelno marža – 111 tūkst. € pelno) ii. „Party Casino“ (2,93% pelno marža – 18 tūkst. € pelno) iii. „Tornado“ (VSGA) (3,52% pelno marža – 321 tūkst. € pelno) iv. „Unigames“ (6,65% pelno marža – 562 tūkst. € pelno) v. „Tete-a-tete“ kazino (8,28% pelno marža – 1 917 tūkst. € pelno) d. 3 bendrovės veikė su 17-20% pelno marža: i. „Lošimų strateginė grupė“ (Betsafe) (17,42% pelno marža – 3 383 tūkst. € pelno) ii. „Amber gaming“ (7bet) (19,53% pelno marža – 2 655 tūkst. € pelno) iii. „Olympic Casino Group Baltija“ (20,74% pelno marža – 8 163 tūkst. € pelno) e. 1 bendrovė veikė su 54% pelno marža: i. „Top Sport“ (54,03% pelno marža – 52 169 tūkst. € pelno)
veiklos skirtumas – tai jų kaštų struktūra. Pavyzdžiui, nuotolinių lošimų organizatoriai turi apie iš esmės fiksuotus kaštus (nuotolinių lošimų platformas). Būtent todėl, augant jų pajamoms ir didėjant rinkos daliai, pelnas auga geometrine progresija. Kitaip yra antžeminių lošimų organizatorių išlaidomis, kurios yra tiesiogiai susijusios su lošimo vietų skaičiumi (kiekvienoje aritmetiškai didėjant darbo užmokesčio, patalpų nuomos ir priežiūros, įrangos aptarnavimo ir kitiems kaštams).
Todėl jų pelningumas nuosekliai mažėja. 5. Trečias skirtumas
prie situacijos keldamos paslaugos kainą (tas taikytina tiek azartiniams lošimams, tiek loterijoms), tačiau įstatyme fiksuotų kainų paslaugos tokios galimybės neturi. 5. Finansų ministrės Gintarės Skaistės siūlymas padidinti mokesčio tarifą „visiems rinkos dalyviams vienodai“ reikštų kone pusei bendrovių labai realią bankroto riziką. Juo labiau, kad kiti šiuo metu svarstomi ALĮ pakeitimai reikalaus itin didelių kapitalo investicijų, o reklamos uždraudimas bei be realaus pagrindimo bandymas antžeminiams lažybų punktams ir B kategorijos automatams kelti amžiaus cenzą nuo 18 iki 21 metų reikšmingai sumažins veiklos pajamas. Dėl visų šitų iniciatyvų neišvengiamas ne „deklaruojamų“ problemų sprendimas, o rinkos stambėjimas kelių nuotolinių lošimų organizatorių naudai ir galutinis lažybų punktų, totalizatorių, bingo ir B kategorijos automatais salonų išnykimas, kurio tendencijos už kelis paskutinius metus stebimos, o jau matomos 2023 metų bendrovių finansinėse ataskaitose. 6. Tuo pačiu toks Finansų ministrės Gintarės Skaistės pasiūlymas yra tiesiogiai naudingas rinkoje dominuojančioms trims bendrovėms, kurios kartu uždirba apie 94% viso rinkos pelno, nes dominuoja nuotolinių lošimų sektoriuje.
Neišvengiamai bankrutavus arba susitraukus nuosaikių lošimo rūšių sektoriams, minėti rinkoje dominuojantys subjektai palengva sėkmingai perims šių rinkos dalis ir to sąskaita kompensuos padidėjusio specialiojo lošimų mokesčio bei kitą naujų veiklos barjerų kaštų naštą. Dėl šios aplinkybės Gintarės Skaistės pasiūlymas turi būti įvertintas antikorupcinio požiūriu kaip tiesiogiai ignoruojantis padėtį rinkoje ir proteguojantis dominuojančias joje bendroves. 7. Atskirai paminėtina, jog Finansų ministrės Gintarės Skaistės pasiūlymas, jeigu įgyvendintas, padarytų itin neigiamą įtaką tiems lošimo paslaugų rinkos sektoriams, kuriuose dirba didžiausia dalis darbuotojų (t.y. antžeminių ribotų statymų organizatoriams). Todėl pasiūlymo deklaracija apie neva papildomus 4 mln. eurų pajamų grįžtų bumerangu, nes dėl neigiamo poveikio bankrutuotų arba iš esmės sumažintų veiklą didelė dalis rinkos dalyvių. Tai esminis pasiūlymo trūkumas, nes nėra įvertinta neigiamas poveikis. 8. Dėl milžiniško kai kurių nuotolinių lošimų bendrovių pelningumo dabar veikianti šio sektoriaus apmokestinimo sistema savo paskirties jau nebeatlieka, veikia neefektyviai ir neužtikrina socialinio teisingumo. Dėl to valstybės biudžetas negauna milžiniškų sumų. Tokią netoleruotiną situaciją būtina kuo greičiau keisti. 9. SIŪLYMAS:
pasiūlymą atmesti dėl teisinės technikos klaidų. 2. Kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu įvertinti Gintarės Skaistės pasiūlymą antikorupciniu požiūriu. 3. Pasiūlyti Finansų ministerijai peržiūrėti atskirų bendrovių veiklos tęstinumo galimybes ir pasiūlyti koreguoti jų apmokestinimo naštą, siekiant išsaugoti konkurenciją rinkoje ir nesuformuoti jos pagal galimai monopoliu virtusią loterijų rinką. 4.
2023-06-19 raštą, kuriuo kreiptasi į Finansų ministeriją, Seimo BFK ir SRDK su siūlymu imtis priemonių dėl dalies lošimo paslaugų tiekėjų kaupiamo milžiniško dydžio viršpelnio grąžinimo valstybei ir visuomenei. Būtent šiame rašte pasiūlytas Vakarų Europos valstybėse taikomas progresinis lošimų apmokestinimo modelis ir turėtų būti privaloma tvarka bei kuo greičiau parengtas ir svarstomas. Nes tik jo pagalba galima subalansuoti padėtį rinkoje. 5. Pavesti Finansų ministerijai įvertinti, kurių pareigūnų neatsakingumas lėmė, jog nebuvo analizuojamas perteklinis pelno kaupimasis atskirose nuotolinių lošimų bendrovėse, kodėl ir kas lėmė, kad laiku nebuvo reaguota į NLŽVA siūlymus įvesti progresinio apmokestinimo modelį. Įvertinta. 8. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerija, 2024 m. kovo 18 d. Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3529 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti. 9. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pritarti Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326
Nr.
XIVP-3529) siekiui – didinti loterijų ir lošimų mokesčius, sudarant galimybę į biudžetą surinktas lėšas nukreipti į socialinių reklamų finansavimą ir kitas prevencines priemones, tačiau nepritarti siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
teisinio reguliavimo priemonės neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo principo, reiškiančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, ir sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Nors Projektu Nr. XIVP-3529 siekiama sudaryti galimybę į valstybės biudžetą surinkti daugiau lėšų, tačiau siūloma keisti mokesčio bazės, o ne mokesčio tarifo teisinį reguliavimą. Projektu Nr. XIVP-3529 siūlomos teisinio reguliavimo priemonės nesuderinamos su galiojančiu Azartinių lošimų įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad A kategorijos lošimo automatų laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų, o B kategorijos lošimo automatų – ne mažiau kaip 80 procentų visų įmokų sumos. Loterijų ir lošimų mokesčio tarifas, taikomas organizuojant lošimus, yra 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr. XIVP-3529 siūloma keisti mokesčio bazę, ir į tai, kad 2023 metais A kategorijos lošimo automatais organizuojamų lošimų laimėjimų fondas sudarė 91 procentą visų įmokų sumos, lošimų organizatorius negalėtų vykdyti jam Azartinių lošimų įstatyme nustatytų prievolių dėl laimėjimų išmokėjimo. Toks teisinis reguliavimas, siūlant keisti mokesčio bazę, o ne didinti mokesčio tarifą, neužtikrintų didesnių pajamų surinkimo į valstybės biudžetą. Be to, Seime 2024 m. gegužės 9 d. registruotas Seimo nario pasiūlymas dėl Projekto Nr.
XIVP-3529, kuriuo siūloma padidinti loterijų ir lošimų mokesčio, kurį moka lošimų organizatorius, tarifą ir kuriam Vyriausybė pritaria;
lošimus taikoma galiojanti loterijų ir lošimų mokesčio bazė – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą, atitinka daugelio Europos valstybių lošimų apmokestinimo praktiką. Tokią praktiką taiko Austrija, Lenkija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Malta, Nyderlandai, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Vokietija. Kitose Europos Sąjungos valstybėse taikomas mišrus apmokestinimo modelis, t. y. taikomas fiksuotas lošimo įrenginių mokestis ir mokestis, skaičiuojamas nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą. Pritarti. 2. Seimo narė Gintarė Skaistė, 2024 m. birželio 9 d. 1 Argumentai:
Pasiūlymo Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3529 tikslas – surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą, padidinant loterijų ir lošimų mokesčio, kurį moka lošimų organizatoriai, tarifą. Pasiūlymu siekiama didinti visuomenės švietimo probleminio lošimo galimos (daromos) žalos temomis galimybes ir apimtis. Vertinant lošimo bendrovių veiklos rodiklius, stebima bendra rinkos augimo tendencija[¹]. Pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamą informaciją, Lietuvoje lošimus organizuoja 12 uždarųjų akcinių bendrovių. Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimų pajamos (iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus) 2021–2022 m. augo nuo 136,2 mln eurų iki 195,8 mln eurų (arba 44 procentais). 2023 metais bendrosios lošimų pajamos siekė 222,2 mln. eurų ir tai yra 13,5 procento daugiau, palyginti su 2022 metais. Lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 39,8 mln eurų 2021 m. iki 59,9 mln eurų 2023 m.
Tarptautinė praktika lošimų mokesčio srityje yra įvairi, taikomi tiek skirtingi lošimo mokesčiai (procentinis dydis nuo bendrųjų pajamų, fiksuotas lošimo įrenginių mokestis, mišrus apmokestinimo modelis – procentinis dydis ir fiksuotas mokestis), tiek ir skirtingi jų dydžiai. Taip pat yra atvejų, kai taikomas santykinai nedidelis lošimų mokestis, tačiau tuo pačiu yra nustatytas terminuotas licencijos galiojimas bei gana didelis jos palaikymo kasmetinis mokestis. Be to, yra šalių, kuriose taikomi ne tik licencijos ir lošimų, bet ir papildomi mokesčiai, kaip pvz. specialusis mokestis į priklausomybių fondą ar pan. Dėl taikomo skirtingo reglamentavimo, mokesčio tarifo dydis turėtų būti vertinamas tik bendrame tos jurisdikcijos kontekste. Tačiau, nepaisant skirtumų, galima palyginti mokesčius tose šalyse, kuriose taikoma panaši mokesčio bazė ar mokesčius taikomus nuotoliniams lošimams. Valstybė Mokestis % nuo bendrųjų pajamų (GGR) Nyderlandai 29,5%* Danija 28–41%* Lenkija** 12–50%* Italija 20–22% Jungtinė Karalystė 15%* Rumunija 21% Šveicarija 20–80% Estija 6% (nuotoliniai) Suomija 12% Vengrija 30%* *Taikomi papildomi ar progresiniai mokesčiai **Nuotolinių lošimų mokestis 12% nuo apyvartos. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme yra nustatyta, kad laimėjimų fondas organizuojant lošimus A kategorijos automatais turi būti ne mažesnis kaip 90 procentų, o organizuojant lošimus B kategorijos lošimo automatais ne mažesnis kaip 80 procentų visų įmokų sumos. Atitinkamai lošimų organizatoriaus grynosios pajamos iš lošimų veiklos sudaro 10–20 procentų. Pakeitus mokesčio bazę, kaip siūloma projekte, lošimų organizatorius negalėtų vykdyti jam Azartinių lošimų įstatymu nustatytų įpareigojimų dėl laimėjimų išmokėjimo, nes, mokestinė našta viršytų lošimų organizatoriaus grynąsias pajamas.
Todėl, siekiant projekto tikslo, siūloma didinti mokesčio tarifą, o ne keisti mokesčio bazę. Pažymėtina, kad 2022 m. lošimų organizatoriai į valstybės biudžetą sumokėjo 31,8 mln eurų, o 2023 m. – 43,7 mln eurų lošimų mokesčio. Loterijų ir lošimų mokesčio, kurį moka lošimų organizatoriai, tarifo padidinimas nuo 20 procentų iki 22 procentų nuo lošimų organizatorių bendrųjų pajamų, leistų surinkti apie 4,4 mln. eurų daugiau pajamų į valstybės biudžetą bei šias papildomai gautas pajamas naudoti prevencinėms veikloms įgyvendinti – šviesti visuomenę probleminio lošimo galimos (daromos) žalos temomis, vykdyti socialinę reklamą. Papildomų 4,4 milijonų eurų nukreipimas socialinės lošimų prevencijos reklamos sklaidai taip pat padėtų sušvelninti poveikį potencialiam žiniasklaidos segmento pajamų sumažėjimui, jei būtų priimtas šiuo metu Seime paraleliai svarstomas lošimų reklamos draudimas. Tai turėtų teigiamą poveikį visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo tikslams, kuriems pasiekti yra sudarytas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (toliau – Fondas). Šio Fondo sudarymo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, pagal šį įstatymą fondo lėšos naudojamos visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus, remti. Taip pat šiuo įstatymu įtvirtinti ir fondo lėšų šaltiniai, kurie, be kita ko, apima ir dalį įplaukų nuo lėšų, gautų iš loterijų ir lošimų mokesčio. Taip pat Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos aktyviai įgyvendina prevencines veiklas, per įvairias žiniasklaidos priemones vykdo socialinę reklamą. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Loterijų ir lošimų mokesčio bazė Loterijų ir lošimų mokesčio bazė yra:
lažybas ir nuotolinius lošimus – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų. 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Organizuojant lošimus lošimo automatais,
stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 20 22 procentų mokesčio tarifas.““ Pritarti. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Loterijų ir lošimų mokesčio bazė Loterijų ir lošimų mokesčio bazė yra:
lažybas ir nuotolinius lošimus – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų. 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 20 22 procentų mokesčio tarifas.““ Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 3. 2. Seimo narys Andrius Palionis, 2024 m. birželio 11 d.
1 Argumentai: Šis pasiūlymas yra teikiamas iš dalies pritariant projekto aiškinamajame rašte išdėstytiems argumentams, kad didėjant azartinius lošimus ir loterijas organizuojančių bendrovių pajamoms, gautoms iš šių paslaugų vykdymo ir teikimo, atsirado poreikis ne tik teisiškai, teisingai ir proporcingai sureguliuoti lošimų mokesčio tarifus, tačiau tuo pačiu užtikrinti, jog šios papildomai į valstybės biudžetą surinktos lėšos būtų tikslingai paskirstytos prevencinių tikslų įgyvendinimui. Vadovaujantis Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) duomenimis, Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos per 2023 m. buvo 222,2 mln. eurų (iš antžeminių lošimo vietų 73,8 mln. eurų; iš nuotolinių lošimų 148,4 mln. eurų.) Vertinant 2019 - 2024 (I ketv.) Priežiūros tarnybos teikiamus lošimų rinkos bendrųjų lošimo pajamų duomenis, pastebimas akivaizdus nuotolinių lošimo paslaugų augimas ir dominavimas lošimų rinkoje ir tuo pat metu antžeminių lošimų nuosmukis. Tai reiškia, kad esamas azartinių lošimų reguliavimas ir prieš kelis metus nustatytas lošimo rūšių apmokestinimo suvienodinimas Lietuvoje paneigė pastaruosius dešimtmečius deklaruotą tikslą apsaugoti asmenis nuo perteklinio vartojimo. Legalizavus nuotolinius lošimus, vartotojui buvo suteikta nevaržoma prieinamumo galimybė naudotis lošimo paslaugomis iš bet kurios Lietuvoje esančios vietos, 365 dienas per metus, 24 valandas per parą. Ir kaip rodo lošimams išleidžiamų pinigų duomenys, vartotojas renkasi pačią pavojingiausią lošimų rūšį – neriboto statymo ir laimėjimo A kategorijos lošimo automatus. Per 2023 m. iš nuotoliniuose lošimuose bendrai išleistų 148,4 mln. Eur., A kategorijos lošimo automatuose išleista 97,1 mln. Eur. Kai tuo tarpu riboto statymo ir laimėjimo B kategorijos lošimo automatuose tik 3,3 mln. Eur.
Eur. Vertinant antžeminių lošimų rinką, pastebimą priešinga tendencija, t.y akivaizdus paslaugų vartojimo tarp riboto ir neriboto statymo ir laimėjimo lošimų rūšių balansas, bet kartu ir akivaizdus nuosaikių lošimų nuosmukis dėl nuotolinių lošimų prieinamumo ir teikiamos pasiūlos bei neproporcingai nustatytos visoms lošimo rūšims vienodos mokestinės aplinkos, neįvertinant tipinių sąnaudų dydžių disproporcijos tarp antžeminių ir nuotolinių lošimo paslaugų teikėjų (lošimo vietų įsisteigimo, nuomos, personalo ir kt. būtinų sąnaudų). Vadovaujantis mokesčių nuspėjamumo bei proporcingumo ir tikslingumo principais, mokestinės aplinkos formavimas turi atitikti realią padėtį lošimų rinkoje, o taip pat nepažeisti šią ūkinę veiklą vykdančių subjektų teisių ir interesų labiau nei būtina įstatymo projekto tikslams pasiekti. Prieš didinant mokesčių tarifus privalu atsižvelgti į lošimų rinkos pokyčius, veiklos organizavimo skirtumus (nuotolinių ir antžeminių) bei įvertinti, kaip mokesčių padidinimas gali ateityje paveikti ne tik minimą verslo sritį, tačiau ir įstatymo projekto rengėjų tikslą surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą. Lyginant mokesčių bazės dydžius, kurie taikomi kitose Europos šalyse, pamatysime, jog daugumoje jų yra taikomas diferencijuotas apmokestinimo modelis, atsižvelgiant į lošimų rūšių pavojingumą (riziką per trumpą laiko tarpą išleisti daug pinigų) (Vokietija, Prancūzija, Šveicarija, Belgija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir kt.). Šiuo pasiūlymu siekiama lošimų mokesčių tarifus diferencijuoti pagal šiuos kriterijus: (a) antžeminiai ir nuotoliniai, (b) neriboti lošimai (A kategorijos lošimo automatai, stalo lošimai) ir riboti (B kategorijos automatai, totalizatorius, antžeminės lažybos, bingo). Pažymėtina, kad 2022 m. lošimų organizatoriai į valstybės biudžetą sumokėjo 31,8 mln eurų, o 2023 m. – 43,7 mln eurų lošimų mokesčio.
Diferencijuotų lošimų mokesčių, kuriuos moka lošimų organizatoriai, tarifų nustatymas, lyginant su 2023 bendrosiomis lošimo pajamomis leistų surinkti apie 3 mln. eurų daugiau pajamų į valstybės biudžetą, o įvertinus Priežiūros tarnybos pateiktus 2024 (I ketv.) nuotolinių lošimų augimo duomenis, pajamos į valstybės biudžetą padidėtų iki
veikloms įgyvendinti – probleminio lošimo mažinimui, visuomenės edukacinėms programoms, socialinei reklamai. Siekiant kiekvienai lošimų rūšiai nustatyti pagrįstą mokestinį tarifą, o tuo pačiu ištaisyti šiuo metu egzistuojančius vienodus skirtingų tos pačios rinkos segmentų apmokestinimo iškraipymus, siūlytina:
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Loterijų ir lošimų mokesčio bazė Loterijų ir lošimų mokesčio bazė yra:
lažybas ir nuotolinius lošimus – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų. 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, ir lažybas, ir nuotolinius lošimus B kategorijos lošimo automatais, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 20 18 procentų mokesčio tarifas Papildyti 5 straipsnį 2¹ ir 2² dalimis: 2¹. Organizuojant lošimus A kategorijos lošimo automatais, rulete, kortų arba kauliukų stalais, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 20 procentų mokesčio tarifas. 2².Organizuojant nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 22 procentų mokesčio tarifas. Nepritarti.
Nepritarti. Lošimai negali būti niekaip skatintina veikla, nes jie gali sukelti neigiamų pasekmių lošėjų sveikatai. Tarifo mažinimas reikštų kad valstybė remia šią veiklą, be to psichologai neišskiria vienų lošimo rūšių kaip mažiau pavojingų palyginti su kitomis, todėl tai neturėtų būti argumentas mokesčio mažinimui. Loterijų ir lošimų mokesčio, kurį moka lošimų organizatoriai, tarifo padidinimas visiems lošimų organizatoriams nuo 20 procentų iki 22 procentų nuo lošimų organizatorių bendrųjų pajamų, leistų surinkti apie 4,4 mln. eurų daugiau pajamų į valstybės biudžetą, o pagal Seimo nario siūlymą būtų surinkta mažiau pajamų - papildomai apie 3 mln. eurų į biudžetą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme yra nustatyta, kad laimėjimų fondas organizuojant lošimus A kategorijos automatais turi būti ne mažesnis kaip 90 procentų, o organizuojant lošimus B kategorijos lošimo automatais ne mažesnis kaip 80 procentų visų įmokų sumos. Reiškia, kad pelningumas, organizuojant veiklą B kategorijos lošimo automatais yra apie 10 procentų didesnis, negu organizuojant veiklą A kategorijos lošimo automatais. Balsavimo rezultatai: už 3, prieš 0, susilaikė 6 . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3529(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Lingė, V. Ąžuolas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3529(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Mindaugas Pečiulis [1] https://lpt.lrv.lt/lt/losimu-organizatoriai/veiklos-ataskaitos/losimu-organizatoriu-veiklos-rodikliai/.