Projekto lyginamasis variantas
AZARTINIŲ LOŠIMŲ įstatymo Nr. IX-325 7³,
Papildyti 7³ straipsnio 1 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
„3) stabdyti asmens lošimą, jei pastebimas asmens patologinis potraukis
lošti.“
Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti
azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Azartinių lošimų reklamos užsakovas privalo skirti ne mažiau 50% reklamos biudžeto socialinei prevencinei reklamai, paruoštai pagal Priežiūros tarnybos parengtas rekomendacijas. Socialinė prevencinė reklama skleidžiama to paties reklamos skleidėjo informacijos perteikimo priemonėmis. Draudžiama jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirtose interneto svetainėse skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją. Jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirta interneto svetaine laikytina interneto svetainė, kurioje ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta vaikams ir paaugliams skirtų renginių bei reiškinių aprašymui, profesionaliam jų vertinimui, informavimui apie juos, vaikų ir paauglių meninės ir techninės kūrybos sklaidai.“
Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lošimų organizatorius privalo Vyriausybės nustatyta tvarka pranešti teritorinei
valstybinei mokesčių inspekcijai apie laimėjimus ir pralaimėjimus, jei vieno mėnesio laimėjimoų ar pralaimėjimoų suma viršija 100000 Eurų. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ 2 straipsnyje nustatytą ir atsižvelgiant į vartojimo kainų pasikeitimus indeksuotą dydį.“
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2025 m. sausio
kompetenciją iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Draudžiama jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirtose interneto svetainėse skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją. Jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirta interneto svetaine laikytina interneto svetainė, kurioje ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta vaikams ir paaugliams skirtų renginių bei reiškinių aprašymui, profesionaliam jų vertinimui, informavimui apie juos, vaikų ir paauglių meninės ir techninės kūrybos sklaidai. Vis dėlto, Azartinių lošimų įstatyme nėra nustatytas prioritetas visuomenės edukacijai ir informavimui apie galimas azartinių lošimų rizikas. Socialinė reklama dažniausiai yra vertinama kaip viena efektyviausių informacijos apie skleidimo priemonių, siekiant skatinti įvairių rūšių prevenciją: alkoholio vartojimo, rūkimo, lošimo ir kt. Lošimų priežiūros tarnyba (toliau – Tarnyba) taip pat pripažįsta socialinės reklamos svarbą ir savo iniciatyva viešina socialinę azartinių lošimų reklamą. Analizuojant reklamos poveikį, Tarnyba pastebi, kad socialinė reklama vis dar išlieka viena iš efektyviausių informavimo ir prevencijos priemonių, kelia asmenų susidomėjimą, emocijas ir apmąstymus. Tenka apgailestauti, tačiau galiojantis teisinis reglamentavimas neskiria pakankamo dėmesio lošimų prevencijai ir svarbiausia - informacijos sklaidai apie galimas grėsmes.
Tarnyba pagal galimybes analizuoja socialinių reklamų poveikį ir pastebi teigiamas tendencijas, tačiau dėl ribotų resursų socialinės, prevencinės reklamos sklaida yra minimali ir nepasiekianti norimų tikslų. 2022 m. Tarnybos metinėje veiklos ataskaitoje (toliau – Ataskaita) minima, kad nuo 2012 m. Tarnyba atlieka visuomenės nuomonės analizes ir tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti visuomenės lošimo ir dalyvavimo loterijose įpročius, nuostatas probleminio lošimo klausimais, žinių apie galimas pagalbos priemones lygį, pirmųjų lošimų patirtis, požiūrį į azartinių lošimų plėtrą ir reklamą, nuostatas dėl įsitraukimo į probleminį lošimą ir pan. Tarnybos tyrimų rezultatai rodo, kad teigiamą pokytį lošimų prevencijos srityje galimai sukeltų aktyvesnės prevencinės programos ir socialinė reklama. Vis dėlto, remiantis 2022 m. Tarnybos ataskaita, išviešintas socialinės reklamos kiekis yra minimalus: 2022 m. Tarnybos viešinta socialinė reklama, skirta atsakingam lošimui skatinti ir informuoti apie galimybę pateikti prašymus neleisti lošti:
770 kartų.
Išplatinti popieriniai lankstinukai (kiekis, vnt.) – ne mažiau 250 vnt.
stabdyti asmens lošimą, jei pastebimas asmens patologinis potraukis lošti. 2004 m. liepos 12 d. vyriausybės nutarimu Nr. 875 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 312
"Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos
gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo" įgyvendinimo" ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 312 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ įgyvendinimo. Panaikinus šį nutarimą Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis neteko prasmės ir tapo iš esmės neveikianti.
Atsižvelgiant į jos pobūdį, mokestinę prasme siūlome atnaujinti šios normos veikimą, įpareigojant azartinių lošimų organizatorius Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti duomenis apie lošėjus per mėnesį laimėjusius ar pralaimėjusius 100000 eur. ir daugiau. Tokiu būdu būtu įvestas papildomas mokesčių mokėtojų kontrolės mechanizmas bei galimybė pastebėti patologinį potraukį lošti. Įstatymo projekto tikslai:
lošimą;
50% reklamos biudžeto socialinei, prevencinei reklamai;
veikiančią normą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Bagdonas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra įtvirtintos lošimų organizatorių teisės stabdyti asmens lošimą. Šiuo metu galiojančiame įstatymo 10 straipsnyje nėra numatytos azartinio lošimo organizatoriaus pareigos išleisti tam tikrą dalį azartinių lošimų reklamos biudžeto socialinei, prevencinei reklamai. Šiuo metu galiojančiame 20 straipsnyje yra numatyta pareiga azartinių lošimų organizatoriams pranešti mokesčių inspekcijai apie laimėjimus ar pralaimėjimus, jei laimėjimų ar pralaimėjimų suma viršiją negaliojančiame vyriausybės nutarime nurodyta sumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo 7 straipsnio pakeitimu siekiama suteikti teisę lošimo organizatoriams stabdyti asmens lošimą, jei pastebimas asmens patologinis potraukis lošti.
Tokiu būdu azartinių lošimų organizatoriams suteikiama teisė ankstyvojoje stadijoje sustabdyti priklausomybių turintį asmenį. Įstatymo 10 straipsnio pakeitimu siekiama nustatyti pareigą azartinių lošimų organizatoriams skirti ne mažiau 50% reklamos biudžeto socialinei, prevencinei reklamai. Reklamas ruoštų visuomenės informavimo priemonės arba reklamos agentūros atsižvelgdamos į Lošimų priežiūros tarnybos parengtas rekomendacijas. Tokiu būdu bus užtikrintas reikiamas dėmesys lošimų prevencijai ir visuomenės edukacijai apie galimas azartinių lošimų rizikas bei skiriamas atitinkamas finansavimas proporcionalus lošimų reklamai. Priežiūros tarnyba, įgyvendindama Azartinių lošimų įstatymas nuostatas, kontroliuotų kaip lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizatoriai šio reikalavimo. Įstatymo 20 straipsnio pakeitimų išbraukiama nuoroda į nebegaliojantį poįstatyminį aktą ir numatoma asmens laimėjimų ar pralaimėjimų sumą nuo kurios lošimų organizatoriams atsiranda pareiga pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas gali prisidėti prie administracinės naštos padidėjimo lošimo organizavimo verslams. 8.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „patologinis potraukis lošti“, „azartinių lošimų organizatoriai“
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
2024-03-12 Nr. XIVP-3521 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Azartinių lošimų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7³ straipsnio 1 dalį 3 punktu ir jame numatyti, jog lošimų organizatorius turi teisę stabdyti asmens lošimą, jei pastebimas asmens patologinis potraukis lošti. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje yra numatyta, kad „Patologinis potraukis lošti – asmens psichikos sutrikimas, kuriam būdingas dažnai pasikartojantis potraukis lošti, nuo kurio asmuo tampa priklausomas, atsisako socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių ir įsipareigojimų ir kurį gali patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar lošimų organizatoriaus darbuotojai galėtų nustatyti asmens patologinį potraukį lošti, nes jie nėra asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai. Be to, svarstytina, ar šita nuostata neturėtų būti šio straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatomos lošimų organizatoriaus pareigos. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad azartinių lošimų reklamos užsakovas privalo skirti ne mažiau 50% reklamos biudžeto socialinei prevencinei reklamai, paruoštai pagal Priežiūros tarnybos parengtas rekomendacijas. Socialinė prevencinė reklama skleidžiama to paties reklamos skleidėjo informacijos perteikimo priemonėmis. Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nei projektu keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose nėra įtvirtinama „socialinės prevencinės reklamos“ sąvoka.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo
ir šviečiamoji informacija, t. y. už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą arba tokios veiklos iniciatyvas. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, apibrėžiant „socialinės prevencinės reklamos“ sąvoką arba nurodant įstatymą, kuriame minėta sąvoka yra apibrėžta ir galėtų būti taikoma keičiamo įstatymo kontekste. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-3481), kuriame nuostatas dėl azartinių lošimų reklamos ribojimo siūloma dėstyti kitaip, nei teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto ir Azartinių lošimų įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-3481) nuostatos turėtų būti derintinos tarpusavyje. Trečia, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar azartinių lošimų reklamos užsakovas turėtų skirti ne mažiau 50% reklamos biudžeto socialinei prevencinei reklamai susijusiai tik su lošimais, ar minėta suma galėtų būti skiriama bet kokios srities socialinei prevencinei reklamai. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku koks subjektas turėtų pareigą tikrinti, ar azartinių lošimų reklamos užsakovas tinkamai skiria savo biudžeto lėšas socialinei reklamai, kokiu būdu (teikiant ataskaitas ar pan.) ši azartinių lošimų reklamos užsakovo pareiga turėtų būti įgyvendinama ir kokios kiltų šios pareigos neįgyvendinimo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. Penkta, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl socialinė prevencinė reklama turėtų būti skleidžiama tik to paties reklamos skleidėjo informacijos perteikimo priemonėmis, ypač atsižvelgiant į tai, kad šią paslaugą galimai geriau galėtų atlikti socialinėje prevencinėje reklamoje besispecializuojantys ūkio subjektai. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų tikslinti, nurodant, kad tokia socialinė prevencinė reklama turėtų būti skleidžiama tokiomis pačiomis informacijos perteikimo priemonėmis. Šešta, atsižvelgus į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies bei į siūlomo pakeitimo turinį, svarstytina, ar minėtosios pakeitimo nuostatos neturėtų būti dėstomos atskira keičiamo įstatymo 10 straipsnio dalimi (pavyzdžiui, 9³ dalimi). 3. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją azartinių lošimų reguliavimo srityje bei į tai, kad Finansų ministerijos kompetencijai priklauso loterijų ir lošimų veiklą reglamentuojančių įstatymų rengimas bei valstybės politikos loterijų ir lošimų veiklos valstybinės priežiūros srityje įgyvendinimo koordinavimas ir kontroliavimas, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė, o antrasis projekto 2 straipsnis pervadintinas 4 straipsniu, projekto 3 straipsnyje po skaičiaus „3“ esantis taškas brauktinas kaip perteklinis, antrojo projekto 2 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „pagal kompetenciją“ brauktina kaip perteklinė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
nR. XIVP-3521
Gentvilas, Liudas Jonaitis, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-03-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Azartinių lošimų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7³ straipsnio
stabdyti asmens lošimą, jei pastebimas asmens patologinis potraukis lošti. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje yra numatyta, kad „Patologinis potraukis lošti – asmens psichikos sutrikimas, kuriam būdingas dažnai pasikartojantis potraukis lošti, nuo kurio asmuo tampa priklausomas, atsisako socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių ir įsipareigojimų ir kurį gali patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar lošimų organizatoriaus darbuotojai galėtų nustatyti asmens patologinį potraukį lošti, nes jie nėra asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai.
Be to, svarstytina, ar šita nuostata neturėtų būti šio straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatomos lošimų organizatoriaus pareigos. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad azartinių lošimų reklamos užsakovas privalo skirti ne mažiau 50% reklamos biudžeto socialinei prevencinei reklamai, paruoštai pagal Priežiūros tarnybos parengtas rekomendacijas. Socialinė prevencinė reklama skleidžiama to paties reklamos skleidėjo informacijos perteikimo priemonėmis. Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nei projektu keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose nėra įtvirtinama „socialinės prevencinės reklamos“ sąvoka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija, t. y. už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą arba tokios veiklos iniciatyvas. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, apibrėžiant „socialinės prevencinės reklamos“ sąvoką arba nurodant įstatymą, kuriame minėta sąvoka yra apibrėžta ir galėtų būti taikoma keičiamo įstatymo kontekste. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-3481), kuriame nuostatas dėl azartinių lošimų reklamos ribojimo siūloma dėstyti kitaip, nei teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto ir Azartinių lošimų įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-3481) nuostatos turėtų būti derintinos tarpusavyje. Trečia, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar azartinių lošimų reklamos užsakovas turėtų skirti ne mažiau 50% reklamos biudžeto socialinei prevencinei reklamai susijusiai tik su lošimais, ar minėta suma galėtų būti skiriama bet kokios srities socialinei prevencinei reklamai. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku koks subjektas turėtų pareigą tikrinti, ar azartinių lošimų reklamos užsakovas tinkamai skiria savo biudžeto lėšas socialinei reklamai, kokiu būdu (teikiant ataskaitas ar pan.) ši azartinių lošimų reklamos užsakovo pareiga turėtų būti įgyvendinama ir kokios kiltų šios pareigos neįgyvendinimo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos.
Penkta, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl socialinė prevencinė reklama turėtų būti skleidžiama tik to paties reklamos skleidėjo informacijos perteikimo priemonėmis, ypač atsižvelgiant į tai, kad šią paslaugą galimai geriau galėtų atlikti socialinėje prevencinėje reklamoje besispecializuojantys ūkio subjektai. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų tikslinti, nurodant, kad tokia socialinė prevencinė reklama turėtų būti skleidžiama tokiomis pačiomis informacijos perteikimo priemonėmis. Šešta, atsižvelgus į keičiamo įstatymo 10 straipsnio
nuostatos neturėtų būti dėstomos atskira keičiamo įstatymo 10 straipsnio dalimi (pavyzdžiui, 9³ dalimi). Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Vyriausybės kompetenciją azartinių lošimų reguliavimo srityje bei į tai, kad Finansų ministerijos kompetencijai priklauso loterijų ir lošimų veiklą reglamentuojančių įstatymų rengimas bei valstybės politikos loterijų ir lošimų veiklos valstybinės priežiūros srityje įgyvendinimo koordinavimas ir kontroliavimas, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis,
patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 1
straipsnio pakeitimo esmėje formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė, o antrasis projekto 2 straipsnis pervadintinas 4 straipsniu, projekto 3 straipsnyje po skaičiaus „3“ esantis taškas brauktinas kaip perteklinis, antrojo projekto 2 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „pagal kompetenciją“ brauktina kaip perteklinė. Pritarti. 3.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Šiuo raštu „All Media Lithuania“, UAB, priklausanti didžiausiai Baltijos šalyse žiniasklaidos grupei „TV3 Group“, susipažinusi su LR Vyriausybės nutarimo projektu „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3481, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 73, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3521, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 101, 161, 19, 20, 201 ir 204 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3528 ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3529“ (toliau – Vyriausybės išvados projektas), teikia savo poziciją bei susijusias pastabas.
Vyriausybės išvados projektu siūloma pritarti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-3481 (toliau – ALĮ pakeitimo projektas). Remiantis tuo, įsigaliojus siūlomoms nuostatoms, azartinių lošimų reklama būtų draudžiama visose visuomenės informavimo priemonėse. Toks reklamos draudimas 1) esmingai neigiamai paveiktų privačias žiniasklaidos priemones, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra reklamos lėšos; 2) Lietuvos rinkoje įsitvirtinusiai lošimų industrijai leistų sutaupyti reklamai skiriamas lėšas. Kartu Vyriausybės išvados projektu siūloma nepritarti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektui Nr.
XIVP-3521 (toliau – ALĮ pakeitimo projektas dėl socialinės reklamos) – iniciatyvai įpareigoti lošimų organizatorius skirti fiksuotą reklamos biudžeto dalį socialinei reklamai. Atsižvelgiant į tai, „All Media Lithuania“, UAB, nuomone, LR finansų ministerijos siūlymu pritarti azartinių lošimų reklamos draudimui pilna apimtimi, nevertinant alternatyvių (tikslingesnių) azartinių lošimų reklamos reguliavimo sprendinių galimybių, yra 1) ignoruojamas galimas azartinių lošimų reklamos draudimo poveikis privačioms žiniasklaidos priemonėms; 2) gerinamos sąlygos Lietuvos rinkoje įsitvirtinusiam azartinių lošimų sektoriui. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės išvados projektas greta atitinkamų valstybės institucijų buvo išsiųstas derinti tik asocijuotoms lošimų industrijos interesus atstovaujančioms organizacijoms. LR finansų ministerijos sprendimai vengti pozicijos derinimo su visuomenės informavimo atstovais bei rodyti preferencinį dėmesį lošimų sektoriaus industrijos nuomonėms yra nuviliantys, kadangi deklaruojami azartinių lošimų priklausomybių daromos žalos mažinimo tikslai šiame kontekste devalvuojami. • Visiškas azartinių lošimų reklamos draudimas
1) didintų privačios žiniasklaidos priemonių atotrūkį nuo LRT finansine prasme; 2) spartintų mokamo turinio tendencijas privačiose žiniasklaidos priemonėse; 3) ribotų dalies Lietuvos auditorijos galimybes pasiekti patikimus informacijos šaltinius – Vyriausybės išvados projektas to niekaip neatliepia „All Media Lithuania“, UAB, vertinimu, ALĮ pakeitimo projektu siūlomas reguliavimas turėtų neigiamą efektą žiniasklaidos sektoriaus, įskaitant televizijos kanalų, radijo stočių, naujienų portalų bei nemokamų video turinio platformų, konkurencinei aplinkai, ribotų auditorijos galimybes nemokamai pasiekti patikimą informaciją.
Žiniasklaidos priemonės veikia nelygiavertės konkurencijos sąlygomis: 1) privačios žiniasklaidos priemonės patiria skaitmeninių platformų, kurios mažina žiniasklaidos priemonių auditorijas, spaudimą; 2) takoskyra tarp privačios žiniasklaidos priemonių veiklos galimybių bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) keičiasi eksponentiškai LRT naudai. Pavyzdžiui, 2024 m. LRT biudžetas, susietas su valstybės gaunomis įplaukomis, didėjo net apie 9,5 mln. Eur – iki
priemonės yra priverstos veikti nelygiavertėje konkurencinėje aplinkoje bei balansuoti ieškant reklamos pajamoms alternatyvių pajamų šaltinių. „All Media Lithuania“, UAB, siūlo auditorijai turinį nemokamai bei jai patogiais būdais, tačiau žiniasklaidos sektoriuje pastebimos tendencijos, kuomet vis daugiau visuomenės informavimo priemonių publikuojamo turinio tampa auditorijai prieinamu tik mokamai.
Šiais atvejais, mokamos prenumeratos neretai siejamos su mažesniais reklamos srautais jų prenumeratoriams. Atsižvelgiant į tai, siūlymas pritarti azartinių lošimų reklamai, tikėtina, labiausiai paveiktų privačias visuomenės informavimo priemones, teikiančias turinį nemokamai. Atitinkamai, nauji ribojimai paspartintų mokamo turinio tendencijas privačiose žiniasklaidos priemonėse, didintų privačios žiniasklaidos atotrūkį nuo LRT finansine prasme, taip pat mažintų dalies Lietuvos auditorijos galimybes pasiekti patikimus informacijos šaltinius. • Visiškas azartinių lošimų reklamos draudimas sukeltų neigiamų pasekmių domino efektą: mažėjant nemokamo turinio, įskaitant sporto renginių transliacijas, nemokamose privačiose žiniasklaidos priemonėse, tikėtina, augs piratavimas, o nelegalios lošimų reklamos pasieks auditoriją – Vyriausybės išvados projekte nėra vertinamos jokios reguliacinės alternatyvos, kurios padėtų tai spręsti Visiškas azartinių lošimų reklamos draudimas, „All Media Lithuania“, UAB, vertinimu, sąlygotų sporto renginių transliavimo mažėjimo tendencijas visuose nemokamuose privačios žiniasklaidos kanaluose. Atkreiptinas dėmesys, kad sporto renginių transliacijų licencijos nuosekliai reikšmingai brangsta. Greta to, LRT tiesiogiai konkuruoja su privačiomis žiniasklaidos priemonėmis tiek dėl sporto renginių transliacijų, tiek dėl rėmimo pranešimų. „All Media Lithuania“, UAB, skaičiavimais, vertinant sporto renginių transliavimo sąnaudas bei galimas reklamos pajamas, sporto renginių transliavimas nemokamuose visuomenės informavimo kanaluose negali būtų pelningas.
Azartinių lošimų reklamos draudimo sąlygoti reklamos pajamų praradimai didintų spaudimą privačioms žiniasklaidos priemonėms atsisakyti arba mažinti sporto renginių transliacijų kiekį nemokamuose visuomenės informavimo kanaluose. Vyriausybės išvados projekte nėra vertinamos jokios alternatyvos, kurios padėtų tai spręsti, nors mažėjant sporto renginių transliacijų kiekiui nemokamuose kanaluose yra labai tikėtina, jog dalis auditorijos, netekus galimybės stebėti norimų sporto renginių transliacijų nemokamose visuomenės informavimo priemonėse, sporto renginių transliacijų ieškos piratinėse svetainėse, kuriose paprastai nekontroliuojamai dominuoja nelegalių lošimų reklamos. „All Media Lithuania“, UAB, nuomone, visiškas azartinių lošimų reklamos draudimas sukurtų eilę neigiamų pasekmių, kurias galėtų užkirsti nuoseklaus dialogo su suinteresuotomis grupėmis palaikymas bei detalus svarstomų reguliacinių priemonių poveikio vertinimas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant geriausio azartinių lošimų reklamos reguliavimo modelio, „All Media Lithuania“, UAB, prašo LR finansų ministerijos bei susijusių institucijų: 1) kompleksiškai vertinti galimas azartinių lošimų draudimo reguliacines pasekmes bei labiau tikslingas ir žiniasklaidai ne tokias žalingas reguliacines alternatyvas; 2) inicijuoti bei palaikyti atvirą dialogą ne tik su lošimų industrijos struktūromis, tačiau ir su žiniasklaidos atstovais Pritarti. 2. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2024-06-18 Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3521 („dėl socialinių pasekmių, 50/50 reklamos, limitų“)
pažymi, jog detalias pastabas šiam įstatymo projektui pateikė Vyriausybei svarstant Nutarimą, kuriuo pateikta išvada šiam įstatymo projektui.
Deja, iš esmės nei į vieną NLŽVA pastabą Vyriausybė nei reagavo, nei argumentuotai atsakė, todėl pastabas, teiktas 2024-04-11 rašte Finansų ministerijai pakartoja ir prašo nagrinėti pakartotinai Seimo BFK posėdyje. Pastabos 1 straipsniui:
iš esmės pritaria projekto nuostatai, kad pastebėjus galimus probleminio lošimo požymius lošimo veikla turi būti stabdoma ir gali būti tęsiama tik gavus atitinkama psichologo ir/ar medikų pažymą. 16. Pažymėtina, kad ši nuostata siūloma reguliuoti ir kitu dabar svarstomu įstatymo projektu Nr. XIVP-3843, kuriam asociacija savo pastabas yra pateikusi savo 2024-06-11 rašte Seimo BFK. Deja, jos 2024-06-12 BFK posėdyje nebuvo išklausytos ir nebuvo įvertintos. Todėl asociacija prašo jas pakartotinai apsvarstyti. 17. SIŪLYMAS: a. Įtvirtinti, jog lošimų organizatorius, nustatęs galimai probleminio lošimo požymius, savo iniciatyva apriboja atitinkamo lošėjo prieigą ir suspenduoja jo galimybę lošti iki kol jo sveikatos būklę patikrins kompetentingi psichologai ir/ar medikai; b. Pasinaudoti naujausia Vokietijos patirtimi (naujas įstatymas Glücksspielstaatsvertrag
nuotolinių paslaugų azartiškumą, išsaugoti rinkos struktūrą) ir įstatymu uždrausti nuotoliniu būdu organizuoti didžiausios socialinės rizikos gyvus stalo lošimus, o A kategorijos lošimo automatams įvesti apribojimus, jog nuotoliniu būdu maksimalus statymo dydis gali būti 1 €, vieno lošimo ciklo trukmė ne trumpesnė nei 3 sekundės, o maksimalus mėnesinis lošėjo depozitas, t.y. suma, kurią lošėjas gali įnešti į savo sąskaitą (per visus licencijuotus operatorius) yra 1 000 €. Pastabos 2 straipsniui: 18.
Pastabos 2 straipsniui:
aišku, kodėl atitinkamas ribojimas nėra taikomas loterijų, alkoholio, tabako, medikamentų, ginklų ir kitų panašią socialinę riziką turinčių prekių ir paslaugų reklamos atvejais. 19. Nėra aišku, kokie moksliniai tyrimai rodo tokios priemonės efektyvumą. Pastabos 3 straipsniui:
socialinės rizikos lošimų rūšys (totalizatorius, bingas, B kategorijos lošimų automatai) iš esmės niekada neišmoka tokio dydžio laimėjimų, o tokio masto suminis rezultatas antžeminių lošimų rūšių atveju pasitaiko tik neribotų statymų lošimuose kazino – stalo lošimuose, ruletėje, A kategorijos lošimo automatuose. Todėl toks ribojimas būtų perteklinė administracinė našta toms lošimo rūšims, kuriose tokie laimėjimai nepasitaiko. 21. SIŪLYMAS: a. Papildyti įstatymo nuostata išimtimi, jog „išskyrus lošimų rūšis, kur tokio masto laimėjimai neįmanomi (pavyzdžiui, totalizatorius, bingas, B kategorijos lošimų automatai)“. Įvertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 7-3, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3521 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 7³, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3521 (toliau – Projektas Nr.
XIVP-3521) siekiui – stiprinti probleminio lošimo prevenciją skleidžiant socialinę reklamą, tačiau pasiūlyti Seimui Projekto Nr. XIVP-3521 nesvarstyti, nes:
Respublikos Vyriausybė 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 398 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 7³, 10, 10¹, 16, 20, 20³, 21, 22, 23, 26, 28, 29¹, 29² straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 2¹, 10⁴, 15¹ straipsniais ir 20⁴, 20⁶ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ šiai Seimo sesijai pateikė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 7³, 10, 10¹, 16, 20, 20³, 21, 22, 23, 26, 28, 29¹, 29² straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 2¹, 10⁴, 15¹ straipsniais ir 20⁴, 20⁶ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIVP-3843 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3843), kuriame siūlomos kompleksinės, platesnės apimties probleminio lošimo prevencijos priemonės, be kita ko, pareiga lošimų organizatoriui savo veikloje taikyti lošėjų apsaugos priemones, apimančias lošėjų elgesio stebėseną, nesaikingo lošimo atpažinimą, probleminių lošėjų identifikavimą, o taikant probleminio lošimo rizikos vertinimą nustačius, kad lošėjo lošimas balansuoja ties probleminio lošimo riba, taikyti intervenciją lošėjo atžvilgiu – informuoti lošėją apie jo probleminį lošimą, būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo, apriboti savo lošimą, pateikiant prašymą neleisti lošti, ir stabdyti lošėjo lošimą 48 valandoms, t. y. neįleisti lošėjo į lošimų organizatoriui priklausančias lošimų organizavimo vietas, o nuotolinio lošimo atveju – neleisti prisijungti prie lošėjo lošimų sąskaitos;
Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas: 1.
Komiteto sprendimas:
Respublikos Vyriausybės nuomonę, grąžinti projektą Nr. XIVP-3521 iniciatoriams tobulinti;
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Lingė, V. Ąžuolas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Mindaugas Pečiulis