Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 168 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kandidatų sąrašas arba jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas – jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“
Pakeisti 170 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pagal rinkimų kvotas nepaskirstyti mandatai skirstomi po vieną kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus gavusiems mandatų, pradedant nuo didžiausios liekanos, iki paskirstomi visi likę mandatai.“
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2024 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Andrius Vyšniauskas
Projekto XIVP-3513(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 168 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kandidatų sąrašas arba jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas – jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“
Pakeisti 170 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pagal rinkimų kvotas nepaskirstyti mandatai skirstomi po vieną kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus gavusiems mandatų, pradedant nuo didžiausios liekanos, iki paskirstomi visi likę mandatai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Aiškinamasis raštas
straipsniŲ pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Siūloma keisti Rinkimų kodekso 168 straipsnio 3 dalies 2 punktą, atsisakant reikalavimo, kad jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, ir nustatant, kad jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Taip pat siūloma keisti Rinkimų kodekso 170 straipsnio 4 dalį, numatant, kad pagal rinkimų kvotas nepaskirstyti mandatai būtų skirstomi po vieną kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus, vietoj šiuo metu numatyto skirstymo kandidatų sąrašams, gavusiems mandatų. Pagal Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kuris pridėtas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, su pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu Nr. 2002/772/EB, 3 straipsnį ES valstybės narės gali nustatyti minimalią vietų paskirstymo ribą Europos Parlamento narių mandatų paskirstymui, tačiau ši riba negali viršyti 5 % atiduotų galiojančių balsų. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti reikalavimo, kad jungtiniam (ar jam prilygintam) kandidatų sąrašui būtų nustatoma aukštesnė nei
Parlamentą yra renkama 11 atstovų, todėl faktinė mandatų paskirstymo riba būna aukštesnė nei 5 % (vieno mandato kvota 2014 m. buvo 7,98% nuo dalyvavusių rinkimuose, 2019 m. - 6,52%).
Siekiant, kad praktinis nuostatos taikymas atitiktų reikalavimą, kad vietų paskirstymo riba neviršytų 5 proc. atiduotų balsų, ir užtikrintų proporcingą atstovavimą, atsižvelgiant į ankstesnių rinkimų patirtį, toks pakeitimas tikslingas ir užtikrina tinkamą sprendimo įgyvendinimą. Rinkimų kodeksu įgyvendinamos minėto Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, su pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu Nr. 2002/772/EB, skirto ES valstybėms narėms, nuostatos, todėl turi būti laikomasi jo reikalavimų. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekso priede, kaip įgyvendinamas nurodytas ir 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2018/994, kuriuo iš dalies keičiamas prie
Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, dar nėra įsigaliojęs, nes ne visos ES valstybės narės yra jį patvirtinusios pagal savo valstybės konstitucinius reikalavimus. Tačiau Tarybos sprendime (ES, Euratomas) 2018/994 įtvirtintas iš esmės analogiškas reguliavimas dėl maksimalios Europos Parlamento narių mandatų paskirstymo ribos. . Rinkimų kodekso keitimas yra būtinas Europos Sąjungos teisės akto įgyvendinimui, todėl atitinka Rinkimų kodekso 194 straipsnio nuostatas, kad
„Šis kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai,
išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.“
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Andrius Vyšniauskas ir Ewelina Dobrowolska. 3.
santykiai: Rinkimų kodekso 168 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad rinkimuose į Europos Parlamentą kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip
kandidatų sąrašas – jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Rinkimų kodekso
skirstomi po vieną kandidatų sąrašams, gavusiems mandatų, pradedant nuo didžiausios liekanos, iki paskirstomi visi likę mandatai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma Rinkimų kodekso 168 straipsnio 3 dalies 2 punktą pakeisti ir jį išdėstyti taip: „2) kandidatų sąrašas arba jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“ Siūloma Rinkimų kodekso 170 straipsnio 4 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „4. Pagal rinkimų kvotas nepaskirstyti mandatai skirstomi po vieną kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus, pradedant nuo didžiausios liekanos, iki paskirstomi visi likę mandatai.“ Nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais rinkimų į Europos Parlamentą tvarką. Pakeitus teisinį reguliavimą bus išvengta situacijų dėl galimų teisminių ginčų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo pakeitimas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo pakeitimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo pakeitimas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Juo įgyvendinamas
pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu Nr. 2002/772/EB, todėl kartu pateikiama Įstatymo projekto ir Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas atitikties lentelė. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymo projektą, iki 2024 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai reikės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus . 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: mandatai, rinkimai į Europos Parlamentą. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Andrius Vyšniauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų kodekso 168 IR 170 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO
2024-03-06 Nr. XIVP-3513 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu – siekiant suderinti Rinkimų kodekso 168 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą rinkimuose į Europos Parlamentą taikomų rinkimų slenksčių teisinį reguliavimą su nustatytuoju prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėto Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (toliau – Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų) 3 straipsnyje – siūloma sumažinti jungtiniams (ar jiems prilygintiems) kandidatų sąrašams šiuose rinkimuose taikomą rinkimų slenkstį nuo 7 iki 5 procentų
„rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų
konkretus dydis turi būti apskaičiuojamas nuo „atiduotų balsų“. Šių formuluočių turinys nėra tapatus, nes ne visi rinkimuose dalyvaujantys rinkėjai veiksmingai paduoda savo balsus (dalis rinkimų biuletenių pripažįstama negaliojančiais). Tai, kad „atiduoti balsai“ turėtų būti suprantami kaip galiojančiais biuleteniais paduoti balsai, mūsų nuomone, patvirtina 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimu (ES, Euratomas) 2018/994 atliktas aptariamos Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų 3 straipsnio nuostatos patikslinimas, nustatant, kad rinkimų slenkstis negali viršyti 5 procentų „atiduotų galiojančių balsų“. Į tai, kad 2018 m. liepos 13 d.
Tarybos sprendimu (ES, Euratomas) 2018/994 pakeisto Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų 3 straipsnio 1 dalyje minimų „atiduotų galiojančių balsų“ skaičius yra mažesnis nei „rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“ skaičius, buvo atkreiptas dėmesys ir Teisingumo ministerijos parengtame 2018 m. gruodžio 20 d. priimto įstatymo dėl šio Tarybos sprendimo patvirtinimo (Nr. XIII-1839) projekto (Nr. XIIIP-2955) bei kartu su juo teikto Rinkimų į
rašte.[1]
numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją, siūlytume dėl šio projekto gauti šios komisijos nuomonę. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected] [1] Žr. šio aiškinamojo rašto 4 skyriaus trečiąją pastraipą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/45d0f120ee2211e89d4ad92e8434e309?jfwid=r32tlhitr
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų kodekso 168 IR 170 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-04-24 Nr. XIVP-3513(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektO Nr. XIVP-3513
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas, Rasa Petrauskienė, pavaduojanti Kęstutį Navicką. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Andrius Vyšniauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas Karolis Dieninis, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus patarėja Ilona Bondzinskaitė, Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-03-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
dalies 2 punkte nustatytą rinkimuose į Europos Parlamentą taikomų rinkimų slenksčių teisinį reguliavimą su nustatytuoju prie 1976 m. rugsėjo 20 d.
Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėto Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (toliau
Europos Parlamento narių rinkimų 3 straipsnį valstybėje narėje galimo nustatyti didžiausio rinkimų slenksčio konkretus dydis turi būti apskaičiuojamas nuo „atiduotų balsų“. Šių formuluočių turinys nėra tapatus, nes ne visi rinkimuose dalyvaujantys rinkėjai veiksmingai paduoda savo balsus (dalis rinkimų biuletenių pripažįstama negaliojančiais). Tai, kad „atiduoti balsai“ turėtų būti suprantami kaip galiojančiais biuleteniais paduoti balsai, mūsų nuomone, patvirtina 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimu (ES, Euratomas) 2018/994 atliktas aptariamos Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų 3 straipsnio nuostatos patikslinimas, nustatant, kad rinkimų slenkstis negali viršyti 5 procentų „atiduotų galiojančių balsų“. Į tai, kad
dėl Europos Parlamento narių rinkimų 3 straipsnio 1 dalyje minimų „atiduotų galiojančių balsų“ skaičius yra mažesnis nei „rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“ skaičius, buvo atkreiptas dėmesys ir Teisingumo ministerijos parengtame 2018 m. gruodžio 20 d. priimto įstatymo dėl šio Tarybos sprendimo patvirtinimo (Nr. XIII-1839) projekto (Nr. XIIIP-2955) bei kartu su juo teikto Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo projekto (Nr. XIIIP-2956) aiškinamajame rašte.[¹] Nepritarti Argumentai.
Politinės rinkimų kampanijos metu (nuo 2023-12-09 iki 2024-06-09) galimi tik ribotos apimties Rinkimų kodekso pakeitimai, t. y. įgyvendinant Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą (taikomas principas „būtina keisti“). Teisės departamento pastaboje minimas 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas nėra įsigaliojęs, kadangi jam nėra pritarusios kelios ES valstybės narės (Komiteto biuro žiniomis Vokietija ir Ispanija). Taigi nesant galiojančios ES teisės normos, Teisės departamento pastaboje siūlomų pakeitimų šiuo metu svarstyti negalime. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pasiūlymas rinkimų slenkstį skaičiuoti nuo paduotų galiojančių biuletenių skaičiaus (ne nuo visų balsavusiųjų skaičiaus), turėtų būti vertinamas sistemiškai su kitų nacionalinių rinkimų analogiškų taisyklių pakeitimais. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją, siūlytume dėl šio projekto gauti šios komisijos nuomonę. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė Įvertinę Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3513 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) 2024 m. kovo 12 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto raštą, kuriame prašoma pateikti poziciją dėl Rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3513[1]. Rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekte Nr. XIVP-3513 yra numatyti šie pakeitimai: „1 straipsnis. 168 straipsnio pakeitimas Pakeisti 168 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kandidatų sąrašas arba jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas – jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“
pakeitimas Pakeisti 170 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pagal rinkimų kvotas nepaskirstyti mandatai skirstomi po vieną kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus gavusiems mandatų, pradedant nuo didžiausios liekanos, iki paskirstomi visi likę mandatai.“
įgyvendinimas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2024 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Siūlomiems Rinkimų kodekso 168 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 170 straipsnio 4 dalies pakeitimams pritariame. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kuris pridėtas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, su pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu Nr. 2002/772/EB, 3 straipsnį ES valstybės narės gali nustatyti minimalią vietų paskirstymo ribą Europos Parlamento narių mandatų paskirstymui, tačiau ši riba nacionaliniu lygiu negali viršyti 5 % atiduotų balsų.
Todėl pritariame, kad būtų atsisakyta reikalavimo, kad jungtiniam (ar jam prilygintam) kandidatų sąrašui būtų nustatoma aukštesnė nei 5 % riba. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad aukščiau nurodytame teisės akte yra naudojama formuluotė „negali viršyti 5 % atiduotų balsų“. 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimu (ES, Euratomas) 2018/994 atliktas aptariamos Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų
negali viršyti 5 procentų „atiduotų galiojančių balsų“, tačiau šis pakeitimas dar nėra įsigaliojęs. Formuluotė „negali viršyti 5 % atiduotų balsų“ negali būti laikoma tapačia „negali viršyti 5 % atiduotų galiojančių balsų“. Todėl pritariame siūlomiems Rinkimų kodekso 168 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimams ir nesiūlome minėtos nuostatos keisti labiau negu šioje stadijoje yra būtina. Raštas suderintas su VRK nariais. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3513 ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas: A (Audriaus Petrošiaus siūlymas
„pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3513 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį
tobulinti pagal Komiteto pasiūlymą.“) – 5, B (Ritos Tamašunienės siūlymas
„pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3513 ir Komiteto
išvadoms.“) – 7. Pritarta B. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e1caa8c0db9111ee9269b566387cfecb?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=9e187682-e93a-4f71-8d88-e080d44b4949
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Gabrielį Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas Karolis Dieninis, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Mėta Matuzevičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-071 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
dalies 2 punkte nustatytą rinkimuose į Europos Parlamentą taikomų rinkimų slenksčių teisinį reguliavimą su nustatytuoju prie 1976 m. rugsėjo 20 d.
Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėto Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (toliau
negali viršyti 5 procentų „atiduotų galiojančių balsų“. Į tai, kad 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimu (ES, Euratomas) 2018/994 pakeisto Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų 3 straipsnio 1 dalyje minimų „atiduotų galiojančių balsų“ skaičius yra mažesnis nei „rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“ skaičius, buvo atkreiptas dėmesys ir Teisingumo ministerijos parengtame 2018 m. gruodžio 20 d. priimto įstatymo dėl šio Tarybos sprendimo patvirtinimo (Nr. XIII-1839) projekto (Nr. XIIIP-2955) bei kartu su juo teikto Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo projekto (Nr. XIIIP-2956) aiškinamajame rašte. Pritarti iš dalies Argumentai.
Atkreiptinas dėmesys į TD pastabą, tačiau tikslinga prie jos grįžti įsigaliojus Tarybos sprendimui (ES, Euratomas) 2018/994. Vyriausioji rinkimų komisija pateiktoje išvadoje pritaria iniciatorių siūlomiems Rinkimų kodekso 168 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimams ir nesiūlo minėtos nuostatos keisti labiau negu šioje stadijoje yra būtina. Pažymėtina, kad Rinkimų kodeksas, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą, negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai (RK 194 straipsnis), kuri prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos (RK 64 straipsnio 2 dalis). 2023 m. gruodžio 9 d. įsigaliojus Seimo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimui Nr. XIV-2302 „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“, kuriuo paskelbta rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje data – 2024 m. birželio 9 d., galimi tik ribotos apimties Rinkimų kodekso pakeitimai (taikomas principas „būtina keisti“), t. y. šiuo atveju įgyvendinant 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo aktą. Pagal Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kuris pridėtas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, su pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu Nr. 2002/772/EB, 3 straipsnį ES valstybės narės gali nustatyti minimalią vietų paskirstymo ribą Europos Parlamento narių mandatų paskirstymui, tačiau ši riba negali viršyti 5 % atiduotų balsų. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti reikalavimo, kad jungtiniam (ar jam prilygintam) kandidatų sąrašui būtų nustatoma aukštesnė nei 5 % riba.
Siekiant, kad praktinis nuostatos taikymas atitiktų reikalavimą, kad vietų paskirstymo riba neviršytų 5 proc. atiduotų balsų, ir užtikrintų proporcingą atstovavimą, atsižvelgiant į ankstesnių rinkimų patirtį ir į ankstesnį įstatyme nustatytą EP rinkimų teisinį reguliavimą (iki Rinkimų kodekso įsigaliojimo) pateikto projekto Nr. XIVP-3513 siūlomos formuluotės užtikrins tinkamą sprendimo įgyvendinimą ir atitiktį ES teisei. Vadovaujantis Seimo TD argumentais, ateityje būtų galima tikslinti Rinkimų kodeksą, bet toks pakeitimas nėra galimas dabar, kai yra prasidėjusi rinkimų politinė kampanija ir TD pastaboje minimas 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas nėra įsigaliojęs, kadangi jam nėra pritarusios kelios ES valstybės narės. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją, siūlytume dėl šio projekto gauti šios komisijos nuomonę. Pritarti Gauta VRK išvada. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-03-07 * Įvertinę Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3513 atitiktį
pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2024-03-25 1,2,3 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) 2024 m. kovo 13 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštą, kuriame prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3513[¹]. Rinkimų kodekso
yra numatyti šie pakeitimai: „1 straipsnis. 168 straipsnio pakeitimas Pakeisti 168 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kandidatų sąrašas arba jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas – jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 170 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pagal rinkimų kvotas nepaskirstyti mandatai skirstomi po vieną kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus gavusiems mandatų, pradedant nuo didžiausios liekanos, iki paskirstomi visi likę mandatai.“
įgyvendinimas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2024 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Siūlomiems Rinkimų kodekso 168 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 170 straipsnio 4 dalies pakeitimams pritariame. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kuris pridėtas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, su pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu Nr. 2002/772/EB,
ribą Europos Parlamento narių mandatų paskirstymui, tačiau ši riba nacionaliniu lygiu negali viršyti 5 % atiduotų balsų.
Todėl pritariame, kad būtų atsisakyta reikalavimo, kad jungtiniam (ar jam prilygintam) kandidatų sąrašui būtų nustatoma aukštesnė nei 5 % riba. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad aukščiau nurodytame teisės akte yra naudojama formuluotė „negali viršyti 5 % atiduotų balsų“. 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimu (ES, Euratomas) 2018/994 atliktas aptariamos Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų 3 straipsnio nuostatos patikslinimas, nustatant, kad rinkimų slenkstis negali viršyti 5 procentų „atiduotų galiojančių balsų“, tačiau šis pakeitimas dar nėra įsigaliojęs. Formuluotė „negali viršyti 5 % atiduotų balsų“ negali būti laikoma tapačia „negali viršyti 5 % atiduotų galiojančių balsų“. Todėl pritariame siūlomiems Rinkimų kodekso 168 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimams ir nesiūlome minėtos nuostatos keisti labiau negu šioje stadijoje yra būtina. Pritarti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2024-03-20 * pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3513 ir Komiteto išvadoms. . Pritarti Papildomas komitetas projektą svarstė savo iniciatyva. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam konstitucinio įstatymo projektui XIVP-3513(2) ir komiteto pasiūlymui ir išvadoms. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2024-04-103 Argumentai: Netikslinga nurodyti atskiru straipsniu, kad iki gegužės 1 d. VRK priima įgyvendinamuosius teisės aktus, nes atsižvelgiant į numatytus Statute konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūrų Seime specifinius terminus, įstatymo priėmimas galimas po šios nurodytos datos, o ir VRK sprendimus pagal siūlomą teisinį reguliavimą vykdys remiantis įstatymo nuostatomis dėl kurių nereikia priimti papildomų įgyvendinimo teisės aktų. Pasiūlymas:
Siūlyti 3 straipsnį išbraukti: „3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2024 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: už –8,
prieš –0, susilaikė –0. . 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas konstitucinio įstatymo projektas XIVP-3513(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e1caa8c0db9111ee9269b566387cfecb?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=9e187682-e93a-4f71-8d88-e080d44b4949