Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 15 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esantys vViešieji vandens tiekėjai, išskyrus garantinius vandens tiekėjus, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą, į kurią Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui per metus turi mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam vandens tiekėjui apskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti, įmokas mokant kas ketvirtį nuo garantinio vandens tiekėjo paskyrimo dienos. Tokiu būdu lėšos kaupiamos iki kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios lėšos pasieks dydį, lygų 1/10 viešojo vandens tiekėjo įstatinio kapitalo. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios lėšos skirtos užtikrinti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą viešojo vandens tiekėjo, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, aptarnautoje teritorijoje. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal viešojo vandens tiekėjo prievoles, nesusijusias su garantiniu geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu. Teisę naudoti kaupiamųjų lėšų sąskaitos lėšas įgyja garantinis vandens tiekėjas nuo sprendimo, kuriuo panaikintas viešojo vandens tiekėjo licencijos galiojimas, įsigaliojimo dienos. Šias lėšas garantinis vandens tiekėjas naudoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 2¹ punktą ir jį išdėstyti taip: „2¹) už šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytos įmokos nesumokėjimą į toje dalyje nurodytiems asmenims nurodytą kaupiamųjų lėšų sąskaitą nustatytais terminais, už ne visos įmokos sumokėjimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų geriamojo vandens tiekėjo metinių reguliuojamosios veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio.“
taikymas ir įgyvendinimas
tiekėjai išskyrus garantinius vandens tiekėjus, per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo atidaro atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą ir jos duomenis pateikia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, kuris per vieną mėnesį nuo šių duomenų gavimo grąžina viešajam vandens tiekėjui įmokas, jo sumokėtas garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, atskaičius banko sąskaitos mokesčių išlaidas. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Edita Rudelienė
Projekto Nr. XIVP-3511(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 1 dalies 22 punktą. 22) apskaičiuoja šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytą įmoką. 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą nustato
ir perskaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnio 15 punktu ir 33 straipsnio 1 dalimi ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tvirtinamame garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka ir šio įstatymo
2Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 14 dalį. 14. Viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esantys viešieji vandens tiekėjai Valstybinės energetikos
reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui per metus turi mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam vandens tiekėjui apskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti, įmokas mokant kas ketvirtį nuo garantinio vandens tiekėjo paskyrimo dienos. Šias lėšas garantinis vandens tiekėjas naudoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3. Pakeisti 15 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Viešojo vandens tiekėjo, kurio licencijos galiojimas panaikintas, vartotojai ir abonentai garantiniam vandens tiekėjui už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas moka garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina. kainą, kuri apskaičiuojama viešojo vandens tiekėjo iki licencijos galiojimo panaikinimo nustatytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą padauginus iš koeficiento 1,09. Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina mokama nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo įsigaliojimo iki tol, kol garantinis vandens tiekėjas ir viešasis vandens tiekėjas, kurio licencijos galiojimas panaikintas, reorganizuojami į regioninį viešąjį vandens tiekėją. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nustačius garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą, garantinis vandens tiekėjas per 5 darbo dienas privalo apie Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą ar perskaičiuotą garantinę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą viešai (savo interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus. Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina įsigalioja ir taikoma nuo kito mėnesio pirmosios dienos, po to kai jas viešai paskelbia garantinis vandens tiekėjas.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 33 straipsnio 25 dalį. 25. Šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodyta įmoka pripažįstama būtinosiomis sąnaudomis. 4 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 39 straipsnio 1 dalies 2¹ punktą.
2¹) už šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytos įmokos nesumokėjimą toje dalyje nurodytiems asmenims nustatytais terminais, už ne visos įmokos sumokėjimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų geriamojo vandens tiekėjo metinių reguliuojamosios veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 5 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir taikymas
ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Viešieji vandens tiekėjai išskyrus garantinius vandens tiekėjus, per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo atidaro atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą ir jos duomenis pateikia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtas garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas per vieną mėnesį nuo šių duomenų gavimo šio įstatymo įsigaliojimo datos grąžina viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui įmokas, jo sumokėtas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką paslaugų įmokas, atskaičius banko sąskaitos mokesčių išlaidas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 str. 14 d. įpareigoja viešuosius vandens tiekėjus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui per metus mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam vandens tiekėjui apskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos. Toks reguliavimas ne tik, kad neapsaugo lėšų nuo jų nuvertėjimo, bet ir sudaro sąlygas joms mažėti dėl garantinio vandens tiekėjo patiriamų lėšų administravimo sąnaudų. Tokios sąnaudos būtų gerokai mažesnės, jeigu lėšos būtų kaupiamos kiekvieno viešojo vandens tiekėjo atidarytoje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje. Be to, pagal Įstatymo 33 str. 25 d. Įstatymo 15 str. 14 d. nurodytos įmokos įtraukiamos į geriamojo vandens kainą, kuri galioja viešojo vandens tiekėjo aptarnaujamoje teritorijoje, o pagal dabartinę Įstatymo 15 str. 14 d. redakciją panaudoti šias lėšas garantinis vandens tiekėjas gali kitur. Tai neteisinga vartotojų, sumokėjusių įmokas per paslaugų kainas, atžvilgiu. Jeigu įmokos būtų kaupiamos viešojo vandens tiekėjo kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, būtų užtikrinta, kad įmokos galėtų būti naudojamos tik šio tiekėjo aptarnaujamoje teritorijoje. Be to, teisiškai nepagrįsta, kodėl šios viešojo vandens tiekėjo lėšos yra išskirtos iš viso viešojo vandens tiekėjo turto ir joms taikomas kitoks teisinis režimas, negu nustatytas Įstatymo 15 str. 18 d. Dabartinis teisinis reguliavimas taisytinas taip pat dėl to, kad kaupimas negali būti begalinis, ypač atsižvelgiant į tai, kad sukauptos lėšos nuvertėja.
Dėl to, analogiškai, kaip pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnio 2 dalį ir 59 straipsnio 5 dalį akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse sudaromas privalomasis rezervas, kaupiama lėšų garantiniam tiekimui suma turėtų būti baigtinė ir sukaupus tam tikrą dydį, kaupimas turėtų būti stabdomas. Dėl paminėtų priežasčių Įstatymo projektu siekiama sumažinti Įstatymo 15 str. 14 d. nurodytų įmokų kaupimo sąnaudas bei sudaryti vienodas sąlygas visų viešųjų vandens tiekėjų, išskyrus pačius garantinius vandens tiekėjus, licencijų praradimo atveju panaudoti pagal Įstatymo 15 str. 14 d. sukauptas įmokas jų aptarnautose teritorijose. Be to, Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti dydį, kurį pasiekus įmokų kaupimas būtų sustabdytas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Seimo nariai:
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu įstatymu nustatyta, kad viešieji vandens tiekėjai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui per metus turi mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam vandens tiekėjui apskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti, įmokas mokant kas ketvirtį nuo garantinio vandens tiekėjo paskyrimo dienos. Taigi, nors ir visas surinktas įmokas garantinis vandens tiekėjas gali panaudoti bet kurio regione esančio viešojo vandens tiekėjo, kuriam panaikinta licencija, aptarnavimo teritorijoje.
Tokiu būdu surinktų įmokų gali nelikti garantiniam tiekimui vykdyti tame pačiame regione esančio kito viešojo vandens tiekėjo, kuriam panaikinta licencija, aptarnavimo teritorijoje. Be to, Įstatyme nenustatytas joks dydis, kurį pasiekus įmokų kaupimas būtų sustabdytas. Toks neribotas kaupimas yra nepateisinamas, nes lėšos nuvertėja. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymu siūloma nustatyti, kad viešieji vandens tiekėjai atidaro kaupiamųjų lėšų sąskaitą, kurioje kaupia Įstatymo nustatyto dydžio įmokas garantiniam tiekimui iki sukauptų lėšų suma pasieks Įstatyme nustatytą dydį. Tai sudarys sąlygas sumažinti Įstatymo 15 str. 14 d. nurodytų įmokų administravimo sąnaudas, be to, leis licencijos praradimo atveju sukauptas įmokas panaudoti tik to viešojo vandens tiekėjo, kuris sukaupė lėšas, aptarnautoje teritorijoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Nėra. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo pakeitimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Aplinkos ministras turės patikslinti Garantiniam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimui mokamų įmokų naudojimo tvarkos aprašą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų pakeitimų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas“, „viešasis vandens tiekėjas“. 16.
16Kiti, iniciatoriaus nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Edita Rudelienė
2024-03-15 Nr. XIVP-3511 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 14 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad maksimalus viešojo vandens tiekėjo kaupiamųjų lėšų sąskaitoje kaupiamų lėšų dydis neturi viršyti dydžio, lygaus 1/10 viešojo vandens tiekėjo įstatinio kapitalo. Pažymėtina, kad viešųjų vandens tiekėjų įstatinis kapitalas gali būti nevienodo dydžio, todėl skirtinguose viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose veikiantys viešieji vandens tiekėjai kaupiamųjų lėšų sąskaitose sukauptų skirtingą lėšų kiekį. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme įtvirtinus siūlomą viešojo vandens tiekėjo kaupiamų lėšų maksimalaus dydžio nustatymo kriterijų, garantiniam vandens tiekėjui pakaktų kaupiamojoje sąskaitoje sukauptų lėšų užtikrinti atitinkamame regione garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad galiojantis keičiamame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas „ne tik, kad neapsaugo lėšų nuo jų nuvertėjimo, bet ir sudaro sąlygas joms mažėti dėl garantinio vandens tiekėjo patiriamų lėšų administravimo sąnaudų. Tokios sąnaudos būtų gerokai mažesnės, jeigu lėšos būtų kaupiamos kiekvieno viešojo vandens tiekėjo atidarytoje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje“.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma nustatyti jokių priemonių, kurios, atitinkamų lėšų kaupimą ir jų administravimą perdavus viešajam vandens tiekėjui, leistų apsaugoti sukauptas lėšas nuo jų nuvertėjimo ar sumažintų lėšų administravimo išlaidas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, o projekte nereikėtų nustatyti konkrečių priemonių, kurios leistų apsaugoti sukauptas lėšas nuo jų nuvertėjimo bei sumažintų lėšų administravimo išlaidas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog galiojančio keičiamo įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo regione esantys viešieji vandens tiekėjai atitinkamas lėšas moka „Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad viešojo vandens tiekėjo kaupiamojoje sąskaitoje sukauptas lėšas įstatymo projekte siūlomu nustatyti atveju galėtų naudoti ne bet kuris, bet būtent Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtas garantinis vandens tiekėjas. Pažymėtina, kad nuostata „Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtas garantinis vandens tiekėjas“ vartojama ir projekto 3 straipsnio 1 dalyje. Ketvirta, projekto nuostata, kad į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal viešojo vandens tiekėjo prievoles, nesusijusias su garantiniu vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, nėra pakankamai konkreti ir aiški. Neaišku, kokios viešojo vandens tiekėjo prievolės būtų vertinamos kaip „susijusios su garantiniu vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu“.
Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą viešojo vandens tiekėjo kaupiamojoje sąskaitoje sukauptas lėšas galėtų naudoti garantinis vandens tiekėjas tuo atveju, kai viešojo vandens tiekėjui panaikinamas licencijos galiojimas. Kokias paslaugas, susijusias su garantiniu vandens tiekimu, galėtų teikti pats viešasis vandens tiekėjas nėra pakankamai aišku. Manytina, kad projekte tokias paslaugas reikėtų įvardinti. Penkta, pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 22 punktą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba apskaičiuoja šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytą įmoką ir prižiūri jos mokėjimą ir naudojimą. Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2¹ punktą ši taryba geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui skirtų baudas už šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytos įmokos nesumokėjimą į toje dalyje nurodytą kaupiamųjų lėšų sąskaitą nustatytais terminais, už ne visos įmokos sumokėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu būdu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba galėtų prižiūrėti viešųjų vandens tiekėjų mokamų įmokų į jų pačių kaupiamųjų lėšų sąskaitas mokėjimą (pvz., ar įmoka sumokėta įstatyme nustatytais terminais, ar sumokėta visa įmokos suma). Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, nustatančiomis pareigą viešiesiems vandens tiekėjams teikti minėtai tarybai informaciją apie mokamų įmokų į kaupiamųjų lėšų sąskaitas dydžius ir sumokėjimo terminus. Šešta, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad „kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka“.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekte neturėtų būti konkrečiai įvardyti aptariamoje nuostatoje minimi įstatymai. 2. Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti galimų įstatymo nuostatų taikymo problemų, projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo. Pažymėtina, jog nenustačius įstatymo nuostatų įsigaliojimo datos, įstatymo nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, t. y. tik apytiksliai numanomą dieną. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo nuostatoms įgyvendinti dar reikalinga priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie turėtų įsigalioti kartu su įstatymo nuostatomis, ir į tai, kad, aptariamos įmokos mokamos kas ketvirtį, projekte nustatytina konkreti įstatymo įsigaliojimo data, sutampanti su naujo ketvirčio pradžia. 3. Pagal projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešieji vandens tiekėjai per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo turėtų atidaryti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą ir jos duomenis pateikti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, kuris per vieną mėnesį nuo šių duomenų gavimo grąžintų viešajam vandens tiekėjui įmokas, jo sumokėtas garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, atskaičius banko sąskaitos mokesčių išlaidas. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti nustatant, kad garantinis vandens tiekėjas grąžina viešajam vandens tiekėjui jo sumokėtas įmokas, pervesdamas lėšas į jo atidarytą atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą.
Be to, kyla abejonių, ar projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlomos įstatymo taikymo nuostatos yra pakankamos, nes nėra aišku, už kurį ketvirtį viešieji vandens tiekėjai į atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą turėtų pervesti pirmąją įmoką. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos pildytinos nuostatomis dėl jo taikymo, aiškiai nustatant pirmąjį ketvirtį, už kurį būtų mokama įmoka pagal naują tvarką. 4. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gautos Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siekiama pakeisti garantinio vandens tiekėjo teikiamų paslaugų finansavimo tvarką, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu (jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu) turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. + 370 5 209 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2024-06-25 Nr. XIVP-3511(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos „šio įstatymo 15 straipsnio 15 punktu ir“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio 15 dalimi ir šio įstatymo“. 2. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 15 dalies trečiajame sakinyje žodis „garantinę“ keistinas žodžiu „garantinio“, nes, manytina, kad turima omeny garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, o ne šio tvarkymo paslaugų „garantinė kaina“. 3. Pagal projekto 5 straipsnį įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pagal projekto 5 straipsnio 1 dalį įstatymui įgyvendinti reikėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą teisėkūros sistemiškumo principą įstatymą įgyvendinantys teisės aktai turėtų įsigalioti kartu su įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnis, pildytinas nuostatomis, nustatančiomis vėlesnį įstatymo įsigaliojimą, šias nuostatas dėstant projekto 5 straipsnio 1 dalyje.
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamas projekto 5 straipsnio pavadinimas, jame po žodžio
„Įstatymo“ įrašant žodį „įsigaliojimas“; 5 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti
išimtį dėl 5 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo; 5 straipsnio 1 ir 2 dalys turėtų būti pernumeruotos į 2 ir 3 dalis; 5 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „per 3 mėnesius nuo“ įrašytinas žodis „iki“, o vietoj žodžių „šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ nurodytina konkreti data. Be to, konkrečias datas siūlytina įrašyti ir įstatymo taikymo nuostatose (po pernumeravimo – projekto 5 straipsnio 3 dalyje). 4. Projektu siūloma atsisakyti viešųjų vandens tiekėjų mokamų įmokų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti mokėjimo ir projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2¹punktą, kuriame numatytas vienas iš atvejų, kai Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba gali skirti baudą – kai nustatytu laiku nesumokama aptariama įmoka arba nesumokama visa įmoka. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl taikymo, aiškiai reglamentuojančiomis, kaip taikomos įstatymo nuostatos asmenims, padariusiems pažeidimus pagal keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2¹punktą iki įstatymo įsigaliojimo (pavyzdžiui, kai bauda dar nepaskirta arba kai bauda paskirta iki įstatymo įsigaliojimo, tačiau dar nėra sumokėta). 5. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esantys viešieji vandens tiekėjai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui moka atitinkamo dydžio įmokas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti.
Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, nurodant, kad garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas grąžina ne paslaugų įmokas, bet pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 14 dalį sumokėtas įmokas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti. Kitu atveju, liktų neaišku, už kokias paslaugas sumokėtos įmokos turėtų būti grąžinamos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą garantinis vandens tiekėjas iš viešųjų vandens tiekėjų gautas įmokas (lėšas) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti naudoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nustatyti, kad gražinamos tik tos lėšos, kurias garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nepanaudojo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0
5) 209 6546, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
išvados projektas
Nr. XIVP-3511
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Judita Vaišnorienė, Seimo narė Edita Rudelienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-151 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 14 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad maksimalus viešojo vandens tiekėjo kaupiamųjų lėšų sąskaitoje kaupiamų lėšų dydis neturi viršyti dydžio, lygaus 1/10 viešojo vandens tiekėjo įstatinio kapitalo.
Pažymėtina, kad viešųjų vandens tiekėjų įstatinis kapitalas gali būti nevienodo dydžio, todėl skirtinguose viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose veikiantys viešieji vandens tiekėjai kaupiamųjų lėšų sąskaitose sukauptų skirtingą lėšų kiekį. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme įtvirtinus siūlomą viešojo vandens tiekėjo kaupiamų lėšų maksimalaus dydžio nustatymo kriterijų, garantiniam vandens tiekėjui pakaktų kaupiamojoje sąskaitoje sukauptų lėšų užtikrinti atitinkamame regione garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad galiojantis keičiamame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas „ne tik, kad neapsaugo lėšų nuo jų nuvertėjimo, bet ir sudaro sąlygas joms mažėti dėl garantinio vandens tiekėjo patiriamų lėšų administravimo sąnaudų. Tokios sąnaudos būtų gerokai mažesnės, jeigu lėšos būtų kaupiamos kiekvieno viešojo vandens tiekėjo atidarytoje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma nustatyti jokių priemonių, kurios, atitinkamų lėšų kaupimą ir jų administravimą perdavus viešajam vandens tiekėjui, leistų apsaugoti sukauptas lėšas nuo jų nuvertėjimo ar sumažintų lėšų administravimo išlaidas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, o projekte nereikėtų nustatyti konkrečių priemonių, kurios leistų apsaugoti sukauptas lėšas nuo jų nuvertėjimo bei sumažintų lėšų administravimo išlaidas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog galiojančio keičiamo įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo regione esantys viešieji vandens tiekėjai atitinkamas lėšas moka „Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui“.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad viešojo vandens tiekėjo kaupiamojoje sąskaitoje sukauptas lėšas įstatymo projekte siūlomu nustatyti atveju galėtų naudoti ne bet kuris, bet būtent Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtas garantinis vandens tiekėjas. Pažymėtina, kad nuostata „Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtas garantinis vandens tiekėjas“ vartojama ir projekto 3 straipsnio 1 dalyje. Ketvirta, projekto nuostata, kad į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal viešojo vandens tiekėjo prievoles, nesusijusias su garantiniu vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, nėra pakankamai konkreti ir aiški. Neaišku, kokios viešojo vandens tiekėjo prievolės būtų vertinamos kaip „susijusios su garantiniu vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu“. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą viešojo vandens tiekėjo kaupiamojoje sąskaitoje sukauptas lėšas galėtų naudoti garantinis vandens tiekėjas tuo atveju, kai viešojo vandens tiekėjui panaikinamas licencijos galiojimas. Kokias paslaugas, susijusias su garantiniu vandens tiekimu, galėtų teikti pats viešasis vandens tiekėjas nėra pakankamai aišku. Manytina, kad projekte tokias paslaugas reikėtų įvardinti. Penkta, pagal keičiamo įstatymo
apskaičiuoja šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytą įmoką ir prižiūri jos mokėjimą ir naudojimą.
Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 21 punktą ši taryba geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui skirtų baudas už šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytos įmokos nesumokėjimą į toje dalyje nurodytą kaupiamųjų lėšų sąskaitą nustatytais terminais, už ne visos įmokos sumokėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu būdu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba galėtų prižiūrėti viešųjų vandens tiekėjų mokamų įmokų į jų pačių kaupiamųjų lėšų sąskaitas mokėjimą (pvz., ar įmoka sumokėta įstatyme nustatytais terminais, ar sumokėta visa įmokos suma). Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, nustatančiomis pareigą viešiesiems vandens tiekėjams teikti minėtai tarybai informaciją apie mokamų įmokų į kaupiamųjų lėšų sąskaitas dydžius ir sumokėjimo terminus. Šešta, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad „kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka“. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekte neturėtų būti konkrečiai įvardyti aptariamoje nuostatoje minimi įstatymai. Pritarti
projektą atmesti
bei siekiant išvengti galimų įstatymo nuostatų taikymo problemų, projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo. Pažymėtina, jog nenustačius įstatymo nuostatų įsigaliojimo datos, įstatymo nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, t. y. tik apytiksliai numanomą dieną.
Atsižvelgus į tai, kad įstatymo nuostatoms įgyvendinti dar reikalinga priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie turėtų įsigalioti kartu su įstatymo nuostatomis, ir į tai, kad, aptariamos įmokos mokamos kas ketvirtį, projekte nustatytina konkreti įstatymo įsigaliojimo data, sutampanti su naujo ketvirčio pradžia. Pritarti
1
vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo turėtų atidaryti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą ir jos duomenis pateikti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, kuris per vieną mėnesį nuo šių duomenų gavimo grąžintų viešajam vandens tiekėjui įmokas, jo sumokėtas garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, atskaičius banko sąskaitos mokesčių išlaidas. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti nustatant, kad garantinis vandens tiekėjas grąžina viešajam vandens tiekėjui jo sumokėtas įmokas, pervesdamas lėšas į jo atidarytą atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Be to, kyla abejonių, ar projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlomos įstatymo taikymo nuostatos yra pakankamos, nes nėra aišku, už kurį ketvirtį viešieji vandens tiekėjai į atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą turėtų pervesti pirmąją įmoką. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos pildytinos nuostatomis dėl jo taikymo, aiškiai nustatant pirmąjį ketvirtį, už kurį būtų mokama įmoka pagal naują tvarką. Pritarti
2024-03-15 4.
Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gautos Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados. Pritarti Vyriausybė pateikė savo išvadą 2024 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 439 pateikė išvadą dėl projekto, kuri yra suderinta su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projektu siekiama pakeisti garantinio vandens tiekėjo teikiamų paslaugų finansavimo tvarką, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio
(jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu) turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti 2024 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė savo išvadą. 6. Teisingumo ministerijos Europos teisės grupė 2014-03-21 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 15 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3511 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
tarnyba 2024-04-11 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Valdybos prašymu, atliko Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 15 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3511 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą kritinių antikorupcinių, kitų antikorupcinių ar kitų pastabų ir pasiūlymų nenustatėme. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-06-05 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1354 „Dėl įstatymo projekto išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764
Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Sukauptos lėšos neužtikrintų garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo (toliau – viešasis vandens tiekėjas), kuriam panaikintas licencijos galiojimas, aptarnaujamoje teritorijoje, kaip teigiama Įstatymo projekte, nes viešųjų vandens tiekėjų įstatinis kapitalas yra nevienodo dydžio, todėl skirtinguose viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionuose veikiantys viešieji vandens tiekėjai per metus mokėdami 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (toliau – garantinis vandens tiekėjas) apskaičiuotą investicijų grąžos dydį, lygų 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, kaupiamųjų lėšų sąskaitose sukauptų skirtingą lėšų kiekį. Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) pateikta informacija, pagal viešųjų vandens tiekėjų 2022 m. finansinių atskaitomybių duomenis, 1/10 viešojo vandens tiekėjo įstatinio kapitalo sudarytų nuo 21 201 Eur iki 2 052 399 Eur per labai skirtingą laikotarpį – nuo 2 iki 78 metų (6 įmonės kauptų iki 10 metų, 33 įmonės – daugiau kaip 20 metų). Pritarti
projekto nuostatos, kad kiekvieno viešojo vandens tiekėjo lėšų kaupimas atskirose kaupiamosiose sąskaitose sumažintų administravimo sąnaudas ar apsaugotų sukauptas lėšas nuo nuvertėjimo, nepagrįstos faktiniais duomenimis. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 10 ir 14 dalies nuostatas, įmokas kaupia ir administracines sąnaudas patiria 10 paskirtų garantinių vandens tiekėjų, o pagal Įstatymo projekto nuostatas, įmokas kauptų ir administracines sąnaudas patirtų 52 viešieji vandens tiekėjai.
Šiuo aspektu Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto teisėkūros efektyvumo principo, reiškiančio, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Pritarti
Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, Tarybai reikėtų kas ketvirtį analizuoti 52 viešųjų vandens tiekėjų ataskaitas (šiuo metu ataskaitas teikia tik 10 paskirtų garantinių vandens tiekėjų), tikrinti, ar įmokų dydis atitinka Tarybos nustatytą garantinės įmokos dydį, ar laiku atliktas pervedimo į kaupiamąją sąskaitą veiksmas, ar pagrįstai panaudotos sąskaitai administruoti skirtos lėšos. Nustačius Tarybai papildomas funkcijas, susijusias su viešųjų vandens tiekėjų kaupiamųjų sąskaitų kontrole, tikrintinų ataskaitų padaugėtų 6 kartus, t. y. iki 416. Įstatymo projekte nenumatyta kontrolės mechanizmų, kurie užtikrintų tinkamą Įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytos įmokos mokėjimą ir naudojimą.
Taryba, vadovaudamasi Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 22 punktu, apskaičiuoja Įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytą įmoką ir prižiūri jos mokėjimą ir naudojimą, tačiau Įstatymo projekte nereglamentuota, kaip ir kokia tvarka Taryba turėtų prižiūrėti viešųjų vandens tiekėjų įmokų į jų pačių kaupiamųjų lėšų sąskaitas mokėjimą (ar laikomasi sumokėjimo terminų, ar atitinka įmokų dydžiai, įvertinti, ar užtikrintas nuoseklus ir stabilus kaupimas), nenustatyti konkretūs ribojimai viešajam vandens tiekėjui, kai yra sudėtinga finansinė padėtis, panaudoti lėšas įmonės reikmėms, todėl įmokos nebūtų apsaugotos ne tik nuo nuvertėjimo, bet ir nuo netinkamo panaudojimo, todėl nebus pasiekti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
departamento pastabas ir į tai, kad: 1.1. pagal siūlomą reglamentavimą sukauptos lėšos neužtikrintų garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, nes viešųjų vandens tiekėjų įstatinis kapitalas, nuo kurio mokamos įmokos, yra nevienodo dydžio; 1.2. siūlymas padidintų administravimo sąnaudas ir neapsaugotų sukauptų lėšų nuo nuvertėjimo; 1.3. šiuo metu Aplinkos apsaugos komitete yra svarstomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 15 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3588, kuriame iniciatorių identifikuotą problemą siūloma spręsti efektyvesnėmis priemonėmis, įvertinant visus aspektus ir siekiant užtikrinti geriamojo vandens vartotojų ir tiekėjų lūkesčius, įstatymo projektą Nr. XIVP-3511 atmesti;
paskirti pranešėjai: Bronislovas Matelis.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
aplinkos apsaugos komitetas
2024-06-12
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Evelina Bulotaitė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Donatas Jasas, Seimo narė Edita Rudelienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-151 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu keičiamo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 14 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad maksimalus viešojo vandens tiekėjo kaupiamųjų lėšų sąskaitoje kaupiamų lėšų dydis neturi viršyti dydžio, lygaus 1/10 viešojo vandens tiekėjo įstatinio kapitalo. Pažymėtina, kad viešųjų vandens tiekėjų įstatinis kapitalas gali būti nevienodo dydžio, todėl skirtinguose viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose veikiantys viešieji vandens tiekėjai kaupiamųjų lėšų sąskaitose sukauptų skirtingą lėšų kiekį.
Svarstytina, ar keičiamame įstatyme įtvirtinus siūlomą viešojo vandens tiekėjo kaupiamų lėšų maksimalaus dydžio nustatymo kriterijų, garantiniam vandens tiekėjui pakaktų kaupiamojoje sąskaitoje sukauptų lėšų užtikrinti atitinkamame regione garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad galiojantis keičiamame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas „ne tik, kad neapsaugo lėšų nuo jų nuvertėjimo, bet ir sudaro sąlygas joms mažėti dėl garantinio vandens tiekėjo patiriamų lėšų administravimo sąnaudų. Tokios sąnaudos būtų gerokai mažesnės, jeigu lėšos būtų kaupiamos kiekvieno viešojo vandens tiekėjo atidarytoje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma nustatyti jokių priemonių, kurios, atitinkamų lėšų kaupimą ir jų administravimą perdavus viešajam vandens tiekėjui, leistų apsaugoti sukauptas lėšas nuo jų nuvertėjimo ar sumažintų lėšų administravimo išlaidas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, o projekte nereikėtų nustatyti konkrečių priemonių, kurios leistų apsaugoti sukauptas lėšas nuo jų nuvertėjimo bei sumažintų lėšų administravimo išlaidas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog galiojančio keičiamo įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo regione esantys viešieji vandens tiekėjai atitinkamas lėšas moka „Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui“.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad viešojo vandens tiekėjo kaupiamojoje sąskaitoje sukauptas lėšas įstatymo projekte siūlomu nustatyti atveju galėtų naudoti ne bet kuris, bet būtent Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtas garantinis vandens tiekėjas. Pažymėtina, kad nuostata „Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtas garantinis vandens tiekėjas“ vartojama ir projekto 3 straipsnio 1 dalyje. Ketvirta, projekto nuostata, kad į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal viešojo vandens tiekėjo prievoles, nesusijusias su garantiniu vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, nėra pakankamai konkreti ir aiški. Neaišku, kokios viešojo vandens tiekėjo prievolės būtų vertinamos kaip „susijusios su garantiniu vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu“. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą viešojo vandens tiekėjo kaupiamojoje sąskaitoje sukauptas lėšas galėtų naudoti garantinis vandens tiekėjas tuo atveju, kai viešojo vandens tiekėjui panaikinamas licencijos galiojimas. Kokias paslaugas, susijusias su garantiniu vandens tiekimu, galėtų teikti pats viešasis vandens tiekėjas nėra pakankamai aišku. Manytina, kad projekte tokias paslaugas reikėtų įvardinti. Penkta, pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 22 punktą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba apskaičiuoja šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytą įmoką ir prižiūri jos mokėjimą ir naudojimą.
Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2¹ punktą ši taryba geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui skirtų baudas už šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytos įmokos nesumokėjimą į toje dalyje nurodytą kaupiamųjų lėšų sąskaitą nustatytais terminais, už ne visos įmokos sumokėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu būdu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba galėtų prižiūrėti viešųjų vandens tiekėjų mokamų įmokų į jų pačių kaupiamųjų lėšų sąskaitas mokėjimą (pvz., ar įmoka sumokėta įstatyme nustatytais terminais, ar sumokėta visa įmokos suma). Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, nustatančiomis pareigą viešiesiems vandens tiekėjams teikti minėtai tarybai informaciją apie mokamų įmokų į kaupiamųjų lėšų sąskaitas dydžius ir sumokėjimo terminus. Šešta, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad „kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka“. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekte neturėtų būti konkrečiai įvardyti aptariamoje nuostatoje minimi įstatymai.
Pritarti iš dalies Pritariama, kad:
Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) pateikta informacija, pagal viešųjų vandens tiekėjų 2022 m. finansinių atskaitomybių duomenis, 1/10 viešojo vandens tiekėjo įstatinio kapitalo sudarytų nuo 21 201 Eur iki 2 052 399 Eur per labai skirtingą laikotarpį – nuo 2 iki 78 metų (6 įmonės kauptų iki 10 metų, 33 įmonės – daugiau kaip 20 metų);
10 paskirtų garantinių vandens tiekėjų, o pagal Įstatymo projekto nuostatas, įmokas kauptų ir administracines sąnaudas patirtų 52 viešieji vandens tiekėjai;
Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) pateikta informacija, pagal viešųjų vandens tiekėjų 2022 m. finansinių atskaitomybių duomenis, 1/10 viešojo vandens tiekėjo įstatinio kapitalo sudarytų nuo 21 201 Eur iki 2 052 399 Eur per labai skirtingą laikotarpį – nuo 2 iki 78 metų (6 įmonės kauptų iki 10 metų, 33 įmonės – daugiau kaip 20 metų);
10 paskirtų garantinių vandens tiekėjų, o pagal Įstatymo projekto nuostatas, įmokas kauptų ir administracines sąnaudas patirtų 52 viešieji vandens tiekėjai;
ir išdėstyti ją taip: „4.
Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą nustato ir perskaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnio
energetikos reguliavimo tarybos patvirtintame garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka ir šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis.“
dalį ir išdėstyti ją taip:
„15. Viešojo vandens tiekėjo, kurio licencijos galiojimas
panaikintas, vartotojai ir abonentai garantiniam vandens tiekėjui už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas moka garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą, kuri apskaičiuojama viešojo vandens tiekėjo iki licencijos galiojimo panaikinimo nustatytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą padauginus iš koeficiento 1,09. Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina mokama nuo šio straipsnio 2 dalyje įsigaliojusio sprendimo iki tol, kol garantinis vandens tiekėjas ir viešasis vandens tiekėjas, kurio licencijos galiojimas panaikintas, bus reorganizuoti į regioninį viešąjį vandens tiekėją. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nustačius garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą, garantinis vandens tiekėjas per 5 darbo dienas privalo apie Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą ar perskaičiuotą garantinę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą viešai (savo interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus.
Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina įsigalioja ir taikoma nuo kito mėnesio pirmosios dienos, po to kai jas viešai paskelbia garantinis vandens tiekėjas.“ Tokiu atveju bus užtikrintas nepertraukiamas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, finansinis stabilumas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo metu, ir išspręsti garantinių įmokų kaupimo ir jų nuvertėjimo klausimai. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-153 Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti galimų įstatymo nuostatų taikymo problemų, projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo. Pažymėtina, jog nenustačius įstatymo nuostatų įsigaliojimo datos, įstatymo nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, t. y. tik apytiksliai numanomą dieną. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo nuostatoms įgyvendinti dar reikalinga priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie turėtų įsigalioti kartu su įstatymo nuostatomis, ir į tai, kad, aptariamos įmokos mokamos kas ketvirtį, projekte nustatytina konkreti įstatymo įsigaliojimo data, sutampanti su naujo ketvirčio pradžia. Pritarti iš dalies Patikslinti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir
taikymas 1.
Viešieji vandens tiekėjai išskyrus garantinius vandens tiekėjus, per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo atidaro atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą ir jos duomenis pateikia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtas garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas per vieną mėnesį nuo šių duomenų gavimo įstatymo įsigaliojimo datos grąžina viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui įmokas, jo sumokėtas garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, atskaičius banko sąskaitos mokesčių išlaidas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 3 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 Seimo kanceliarijos
1 Pagal projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešieji vandens tiekėjai per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo turėtų atidaryti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą ir jos duomenis pateikti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, kuris per vieną mėnesį nuo šių duomenų gavimo grąžintų viešajam vandens tiekėjui įmokas, jo sumokėtas garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, atskaičius banko sąskaitos mokesčių išlaidas. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti nustatant, kad garantinis vandens tiekėjas grąžina viešajam vandens tiekėjui jo sumokėtas įmokas, pervesdamas lėšas į jo atidarytą atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą.
Be to, kyla abejonių, ar projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlomos įstatymo taikymo nuostatos yra pakankamos, nes nėra aišku, už kurį ketvirtį viešieji vandens tiekėjai į atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą turėtų pervesti pirmąją įmoką. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos pildytinos nuostatomis dėl jo taikymo, aiškiai nustatant pirmąjį ketvirtį, už kurį būtų mokama įmoka pagal naują tvarką. Pritarti iš dalies Patikslinti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir
taikymas
vandens tiekėjus, per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo atidaro atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą ir jos duomenis pateikia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtas garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas per vieną mėnesį nuo šių duomenų gavimo įstatymo įsigaliojimo datos grąžina viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui įmokas, jo sumokėtas garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, atskaičius banko sąskaitos mokesčių išlaidas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 3 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą įgyvendinamuosius teisės aktus.
4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-15 Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gautos Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados. Pritarti 2024 m. kovo 28 d. raštu Nr. SV-S-1354 Seimo valdyba kreipėsi į LR Vyriausybę ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybą dėl išvadų. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-15 Atsižvelgiant į tai, kad projektu siekiama pakeisti garantinio vandens tiekėjo teikiamų paslaugų finansavimo tvarką, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu (jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu) turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
tarnybą dėl vertinimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2024-05-09 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) gavo Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. kovo 28 d. sprendimą Nr.
SV-V-1354 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, kuriuo nuspręsta prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Tarybą pateikti Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3511 (toliau – Įstatymo projektas) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 25 d. raštą Nr. D8(E)-2118 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo projekto derinimo“, kuriuo prašoma pateikti išvadą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764
(toliau – Nutarimo projektas). Pagal kompetenciją įvertinusi Įstatymo projektą bei Nutarimo projektą, Taryba pritaria Nutarimo projekte minimiems argumentams:
nuostata, kad maksimalus viešojo vandens tiekėjo kaupiamų lėšų sąskaitoje dydis neturi viršyti dydžio, lygaus 1/10 viešojo vandens tiekėjo įstatinio kapitalo. Pažymėtina, kad viešųjų vandens tiekėjų įstatinis kapitalas yra nevienodo dydžio, todėl skirtinguose viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose veikiantys viešieji vandens tiekėjai kaupiamųjų lėšų sąskaitose sukauptų skirtingą lėšų kiekį (remiantis viešųjų vandens tiekėjų pateiktais 2022 m. finansinių atskaitomybių duomenimis, 1/10 viešojo vandens tiekėjo įstatinio kapitalo sudaro nuo 21 201 Eur iki 2 052 399 Eur).
Pažymime, kad, vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas vykdomas siekiant užtikrinti saugų ir patikimą vartotojų ir abonentų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir suteikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Taip pat, vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, garantinis vandens tiekėjas, vykdydamas garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, turi užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, prižiūrėti ir remontuoti garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos vykdymo metu naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui vykdyti. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas vienas iš pakeitimų tikslų – spręsti lėšų vertės išsaugojimo klausimą, tačiau pateiktu pasiūlymu, kai lėšos kaupiamos įmonės sąskaitoje, nėra sprendžiamas įmokų lėšų vertės išsaugojimo klausimas.
2 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2024-05-09 Tarybai, siekiant įgyvendinti kontrolės funkcijas, kurios numatytos Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 22 punkte (apskaičiuoja šio įstatymo
Įstatymo projekto redakciją, reikėtų kas ketvirtį analizuoti kiekvieno viešojo geriamojo vandens tiekėjo (52 įmonių) ataskaitas (šiuo metu ataskaitas teikia tik 10 įmonių, kurios paskirtos garantiniais vandens tiekėjais), tikrinant, ar įmokų dydis atitinka Tarybos nustatytą garantinės įmokos dydį, ar laiku atliktas pervedimo į kaupiamąją sąskaitą veiksmas, ar pagrįstai panaudotos sąskaitos administravimui skirtos lėšos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad Įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstytame Įstatymo 39 straipsnio pakeitime numatytas sankcijų taikymas už įmokos nesumokėjimą į kaupiamųjų lėšų sąskaitą nustatytais terminais, už įmokos ar ne visos įmokos sumokėjimą, Tarybos atliekamų kontrolės funkcijų įgyvendinimas ženkliai padidintų administracinę naštą tiek Tarybai (tikrinamų ataskaitų skaičius padidėtų 6 kartus – iki 416), tiek viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projektą viešųjų vandens tiekėjų kaupiamoji sąskaita, į kurią numatyta mokėti įmokas, būtų disponuojama pačios įmonės ir tai suponuoja galimybę įmonei panaudoti lėšas kitoms skubioms reikmėms, lėšos būtų neapsaugotos bei, esant sudėtingai įmonės finansinei padėčiai, ši rizika tik didėtų.
3 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2024-05-09 Atsižvelgiant į Nutarimo projektą bei į tai, kad Įstatymu ir Įstatymo projektu nėra išspręstas lėšų nuvertėjimo klausimas, pritariame siūlymui tobulinti Įstatyme nustatytą lėšų garantiniam vandens teikimui užtikrinimo principą. Siekiant išspręsti pinigų nuvertėjimo, administracinės naštos mažinimo ir diskusijas keliantį 2 proc. įmokos rinkimo klausimus, siūlytina atsisakyti lėšų kaupimo principo ir nustatyti, kad, viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui netekus licencijos, jo aptarnaujamoje teritorijoje patvirtintoms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainoms Tarybos sprendimu būtų taikomas garantinio tiekimo koeficientas 1,09 (pvz. garantinio tiekimo paslaugai elektros energetikos sektoriuje taikomas 1,15 koeficientas, dujų sektoriuje – 1,25), kuris paskaičiuotas diskontuojant 2 procentų daugiklį už 5 metus. Tarybos ekspertiniu vertinimu, skaičiavimui pasirinktas iki 5 metų laikotarpis yra pakankamas tinkamam pasiruošimui, suplanavimui ir infrastruktūrinių projektų, kurie yra būtini, siekiant užtikrinti kokybiškos ir teisės aktų reikalavimus atitinkančios geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugos tiekimą, įgyvendinimo pradžiai. Siūlomu sprendiniu garantinio tiekimo metu surenkamos lėšos kompensuotų garantinio tiekėjo patirtas išlaidas, skirtas garantinio tiekimo parengiamiesiems veiksmams, tokiems kaip vadybos perėmimas, nepaprastųjų situacijų ir resursų valdymas, kitų parengiamiesiems veiksmams aktualių planų parengimas.
Įstatymu siūlome įtvirtinti atitinkamas nuostatas dėl kainų su „garantinio tiekimo koeficientu“ taikymo, įskaitant pradžią ir pabaigą, t. y. garantinė kaina su pritaikytu koeficientu būtų nustatoma Tarybos sprendimu ir taikoma nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai minėta kaina patvirtinama) pirmosios dienos (t. y. toks garantinės kainos įsigaliojimo principas atitiktų jau šiuo metu Įstatyme įtvirtintą principą). Garantinė kaina būtų taikoma garantinio vandens tiekėjo vykdomo garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu iki garantinis vandens tiekėjas bus paskirtas regioniniu viešuoju vandens tiekėju ir bus nustatyta regioninio viešojo vandens tiekėjo kaina. Tokiu būdu būtų eliminuojama kaupiamų lėšų administravimo našta paskirtiems garantiniams vandens tiekėjams bei tokių lėšų kontrolės našta reguliuotojui. Be to, garantinio tiekimo lėšų įtraukimas į kainą prasidėtų, tik įvykus licencijos netekimo faktui. Savo ruožtu, įvykus geriamojo vandens tiekimo licencijos panaikinimo atvejui, garantinio vandens tiekėjo patiriamos pagrįstos išlaidos būtų kompensuojamos iš surenkamų, taikant aukščiau minimą koeficientą, lėšų. Pritarti Kaip ir pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą siūlome tikslinti Įstatymo projektą taip:
Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4.
Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą nustato ir perskaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnio
reguliavimo tarybos patvirtintame garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka ir šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis.“ Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 14 dalį. 1. Pakeisti 15 straipsnio 15 dalį ir išdėstyti ją taip:
„15. Viešojo vandens tiekėjo, kurio licencijos galiojimas
panaikintas, vartotojai ir abonentai garantiniam vandens tiekėjui už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas moka garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina. kainą, kuri apskaičiuojama viešojo vandens tiekėjo iki licencijos galiojimo panaikinimo nustatytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą padauginus iš koeficiento 1,09. Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina mokama nuo šio straipsnio 2 dalyje įsigaliojusio sprendimo iki tol, kol garantinis vandens tiekėjas ir viešasis vandens tiekėjas, kurio licencijos galiojimas panaikintas, bus reorganizuoti į regioninį viešąjį vandens tiekėją. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nustačius garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą, garantinis vandens tiekėjas per 5 darbo dienas privalo apie Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą ar perskaičiuotą garantinę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą viešai (savo interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus.
Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina įsigalioja ir taikoma nuo kito mėnesio pirmosios dienos, po to kai jas viešai paskelbia garantinis vandens tiekėjas.“ Tokiu atveju bus užtikrintas nepertraukiamas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, finansinis stabilumas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo metu, ir išspręsti garantinių įmokų kaupimo ir jų nuvertėjimo klausimai. 4 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2024-04-11 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Valdybos prašymu, atliko Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 15 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3511 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą kritinių antikorupcinių, kitų antikorupcinių ar kitų pastabų ir pasiūlymų nenustatėme. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-06-05 Nepritarti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 15 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3511 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Sukauptos lėšos neužtikrintų garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo (toliau – viešasis vandens tiekėjas), kuriam panaikintas licencijos galiojimas, aptarnaujamoje teritorijoje, kaip teigiama Įstatymo projekte, nes viešųjų vandens tiekėjų įstatinis kapitalas yra nevienodo dydžio, todėl skirtinguose viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionuose veikiantys viešieji vandens tiekėjai per metus mokėdami
tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (toliau – garantinis vandens tiekėjas) apskaičiuotą investicijų grąžos dydį, lygų 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, kaupiamųjų lėšų sąskaitose sukauptų skirtingą lėšų kiekį. Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) pateikta informacija, pagal viešųjų vandens tiekėjų 2022 m. finansinių atskaitomybių duomenis, 1/10 viešojo vandens tiekėjo įstatinio kapitalo sudarytų nuo 21 201 Eur iki 2 052 399 Eur per labai skirtingą laikotarpį – nuo 2 iki 78 metų (6 įmonės kauptų iki 10 metų, 33 įmonės – daugiau kaip 20 metų). Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus buvo atliktos projekto korekcijos (žr. aukščiau), atliepiančios ir LR Vyriausybės pastabas, todėl pritarti pilnoje sudėtyje LR Vyriausybės nepritarimui netikslinga. 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-06-05 Įstatymo projekto nuostatos, kad kiekvieno viešojo vandens tiekėjo lėšų kaupimas atskirose kaupiamosiose sąskaitose sumažintų administravimo sąnaudas ar apsaugotų sukauptas lėšas nuo nuvertėjimo, nepagrįstos faktiniais duomenimis.
Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 10 ir 14 dalies nuostatas, įmokas kaupia ir administracines sąnaudas patiria 10 paskirtų garantinių vandens tiekėjų, o pagal Įstatymo projekto nuostatas, įmokas kauptų ir administracines sąnaudas patirtų 52 viešieji vandens tiekėjai. Šiuo aspektu Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto teisėkūros efektyvumo principo, reiškiančio, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus buvo atliktos projekto korekcijos (žr. aukščiau), atliepiančios ir LR Vyriausybės pastabas, todėl pritarti pilnoje sudėtyje LR Vyriausybės nepritarimui netikslinga. 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-06-05 Pagal Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, Tarybai reikėtų kas ketvirtį analizuoti 52 viešųjų vandens tiekėjų ataskaitas (šiuo metu ataskaitas teikia tik 10 paskirtų garantinių vandens tiekėjų), tikrinti, ar įmokų dydis atitinka Tarybos nustatytą garantinės įmokos dydį, ar laiku atliktas pervedimo į kaupiamąją sąskaitą veiksmas, ar pagrįstai panaudotos sąskaitai administruoti skirtos lėšos. Nustačius Tarybai papildomas funkcijas, susijusias su viešųjų vandens tiekėjų kaupiamųjų sąskaitų kontrole, tikrintinų ataskaitų padaugėtų 6 kartus, t. y. iki 416.
Įstatymo projekte nenumatyta kontrolės mechanizmų, kurie užtikrintų tinkamą Įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytos įmokos mokėjimą ir naudojimą. Taryba, vadovaudamasi Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 22 punktu, apskaičiuoja Įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytą įmoką ir prižiūri jos mokėjimą ir naudojimą, tačiau Įstatymo projekte nereglamentuota, kaip ir kokia tvarka Taryba turėtų prižiūrėti viešųjų vandens tiekėjų įmokų į jų pačių kaupiamųjų lėšų sąskaitas mokėjimą (ar laikomasi sumokėjimo terminų, ar atitinka įmokų dydžiai, įvertinti, ar užtikrintas nuoseklus ir stabilus kaupimas), nenustatyti konkretūs ribojimai viešajam vandens tiekėjui, kai yra sudėtinga finansinė padėtis, panaudoti lėšas įmonės reikmėms, todėl įmokos nebūtų apsaugotos ne tik nuo nuvertėjimo, bet ir nuo netinkamo panaudojimo, todėl nebus pasiekti Įstatymo projektu siekiami tikslai. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus buvo atliktos projekto korekcijos (žr. aukščiau), atliepiančios ir LR Vyriausybės pastabas, todėl pritarti pilnoje sudėtyje LR Vyriausybės nepritarimui netikslinga, todėl pritarti pilnoje sudėtyje LR Vyriausybės nepritarimui netikslinga. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2024-06-12
kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į tai, kad: 1.1. pagal siūlomą reglamentavimą sukauptos lėšos neužtikrintų garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, nes viešųjų vandens tiekėjų įstatinis kapitalas, nuo kurio mokamos įmokos, yra nevienodo dydžio; 1.2. siūlymas padidintų administravimo sąnaudas ir neapsaugotų sukauptų lėšų nuo nuvertėjimo; 1.3. šiuo metu Aplinkos apsaugos komitete yra svarstomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 15 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3588, kuriame iniciatorių identifikuotą problemą siūloma spręsti efektyvesnėmis priemonėmis, įvertinant visus aspektus ir siekiant užtikrinti geriamojo vandens vartotojų ir tiekėjų lūkesčius, įstatymo projektą Nr. XIVP-3511 atmesti;
2) pritarti komiteto išvadoms. Nepritarti Aplinkos apsaugos komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto
tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 15 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3511 projektui su pastabomis ir sujungia jį su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 15 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3588. Seimui teikiamas bendras Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 15, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3511(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 15 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3511 projektui su pastabomis ir, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, sujungti jį su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 15 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3588 ir teikti Seimui bendrą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 15, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3511(2). 7.2. Pasiūlymai: negauta
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 15, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3511(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas A. Želvys, el. p. [email protected]