Projekto lyginamasis variantas
gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 16 straipsnio PAKEITIMO
Papildyti 16 straipsnio 1 dalį naujų 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7) gyventojo tikslinė parama skirta Lietuvos kariuomenei ir/ar Lietuvos šaulių sąjungai.“
1Šis įstatymas,
įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 m. ir vėlesnes pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Krašto apsaugos ministerijai, siekiant pagreitinti investicijas į krašto gynybą artimiausiais metais bus reikalingos papildomos lėšos. Lietuvos politinių partijų nacionalinio saugumo ir gynybos susitarime nurodyta, kad vienas iš trijų šalies gynybos ramsčių yra privataus ūkio subjektai, todėl lėšų rinkimui būtina pasitelkti ir savanoriškus instrumentus, kurie galėtų būti paskatinti valstybės. Šiuo metu jau egzistuoja galimybė skirti paramą Lietuvos kariuomenei ne tik per GPM deklaracijas, bet ir tiesiogiai. 2022 m. Lietuvos gyventojai skirdami 1,2 proc. iš viso paaukojo 28724579,07 Eur iš jų 112903,71 Eur Lietuvos kariuomenei. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo 2025 m. lėšas, atitinkančias iki 1,2 proc. pajamų mokesčio dalį, galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos. Įstatymo projektu siūloma, kad gyventojo pajamų mokesčio mokėtojas galėtų nuo savo mokestinės bazės atskaityti savanoriškai Lietuvos kariuomenei ar Lietuvos šaulių sąjungai paaukotas lėšas. Toks aukojimas, taip pat paskatintų pereiti prie tikslinio aukojimo 2025 m., kai 1,2 proc. pajamų mokesčio dalį galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu prie krašto saugumo stiprinimo finansiškai gali prisidėti fiziniai ir juridiniai asmenys, skirdami tikslinę paramą Lietuvos kariuomenei, Krašto apsaugos ministerijai ar kitoms krašto apsaugos sistemos institucijoms. Tačiau finansiškai gyventojas nepajaučia skirtumo tik skirdamas 1,2 proc. savo sumokėtos pajamų mokesčio dalies. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo pataisa siekiama pasiūlyti gyventojams nepatiriant didesnės finansinės žalos tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos finansavimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki
aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Gali būti, kad valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai patirs neženklius pajamų praradimus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Lietuvos kariuomenė“ Lietuvos šaulių sąjunga“ „tikslinė parama“
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia:
2024-03-12 Nr. XIVP-3506 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 16 straipsnio 1 dalį papildyti 7 punktu ir jame nustatyti, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų būtų atimama gyventojo tikslinė parama skirta Lietuvos kariuomenei ir/ar Lietuvos šaulių sąjungai. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, pastebėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kas būtų laikoma tiksline parama bei kokia tvarka ši parama būtų skiriama (pavyzdžiui, pagal Labdaros ir paramos įstatymą). Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas patikslinti. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog gyventojas pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį gali būti nuolatinis arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas. Atsižvelgus į tai, iš projekto nuostatų nėra aiškus projektu teikiamos nuostatos ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kas gali būti atimama iš visų per nuolatinę bazę gautų arba uždirbtų pajamų, kai apskaičiuojama nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamosios pajamos, santykis. Trečia, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš pajamų keičiamo įstatymo nustatyta tvarka atimami leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos išlaidos paramai ir dovanoms.
Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aiškus projektu teikiamos nuostatos ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punkto santykis. 2. Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, svarstytina, ar kartu neturėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis. 3. Projekto nuostatos įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d. bei būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 metų ir vėlesnes pajamas, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pastebėtina, jog ši taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, jeigu šiais pakeitimais nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis. Be to, atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos vadovaujantis minėtais reikalavimais. 4.
dalimi siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į tai, jog projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d., svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma data neturėtų būti patikslinta. 5. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 m. ir vėlesnes pajamas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų iki galo nėra aišku, kaip turėtų būti taikomos projekto nuostatos apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 m. mokestinio laikotarpio pajamas – ar iš pajamų bus atimama tik 2024 m. gegužės 1 d. ir vėliau skirta parama, ar visa 2024 m. skirta parama; ar skirta parama bus atimama iš pajamų, gautų 2024 m. gegužės 1 d. ir vėliau, ar iš pajamų, gautų visus 2024 m. 6. Atkreiptinas dėmesys, jog 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 7. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje žodis
„naujų“ ir formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktini kaip pertekliniai, projekto 2 straipsnio pavadinimas pildytinas
žodžiu „taikymas“, šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o šio straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „2024 m. ir vėlesnes pajamas“ rašytina formuluotė „2024 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A.
Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]