Projekto lyginamasis variantas
Papildyti Įstatymą 9³ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„9³straipsnis. Tikslinė parama nacionalinio
saugumo ir gynybos finansavimui
skirti savanorišką kasmėnesinę arba vienkartinę tikslinę paramą valstybei, skirtą nacionalinio saugumo ir gynybos finansavimui. 2. Asmuo, siekdamas mokėti savanorišką tikslinę paramą valstybei kas mėnesį, pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl paramos skyrimo, nurodant tokios kasmėnesinės paramos sumą. Tokį prašymą asmuo gali bet kada pakeisti ar atšaukti. 3. Šiame straipsnyje nurodytą paramą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.”
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m.
gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto tikslai ir uždaviniai: Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad siekiant pagreitinti investicijas į krašto gynybą artimiausiais metais bus reikalinga papildomi 0.7 proc. nuo BVP. Šios lėšos gali būti surinktos tiek mažinant viešojo sektoriaus išlaidas, tiek išnaudojant skolinimosi instrumentus, tiek keičiant mokesčių sistemą. Lietuvos politinių partijų nacionalinio saugumo ir gynybos susitarime nurodyta, kad vienas iš trijų šalies gynybos ramsčių yra privataus ūkio subjektai, NVO ir piliečiai, todėl lėšų rinkimui būtina pasitelkti ir savanoriškus instrumentus. Įstatymo projektu siūloma sukurti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką nacionalinio saugumo ir gynybos finansavimui su unikaliu įmokos kodu. Toks aukojimas, veikiantis prenumeratos principu ir viešinamas VMI ir kitose sistemose, gali generuoti reikšmingas lėšas iš privačių subjektų ir padėti Lietuvos visuomenės sąmoningumui gynybos srityje augti. Savanoriškai prie Lietuvos gynybos prenumeratos galėtų prisijungti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal 2022 m. Social Impact Alliance atliktą tyrimą mūsų regione aukojimo kultūra dar vystosi, nors iš viso, apie 50 proc. asmenų (apie 893 333) yra skyrę lėšų socialinės paskirties organizacijoms. Nuolatinius lėšų pavedimus atlieka 12 proc., o vienkartinius - 35 proc. paramos teikėjų. Pagal atliktą tyrimą, nuolatinius lėšų pavedimus sakosi atliekantys 107 200, o vienkartinius – 312 666 asmenys. Vidutiniškai pagal šį tyrimą per metus vienas paramos teikėjas įneša 75 EUR (bendrai 67 mln. EUR). Šiuo metu jau egzistuoja galimybė skirti paramą Lietuvos kariuomenei ne tik per GPM deklaracijas, bet ir tiesiogiai, tačiau 2023 m. fiziniai ir juridiniai asmenys kitais būdais kariuomenei paaukojo tik 6,88 tūkst. eurų piniginių lėšų.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo 2025 m. lėšas, atitinkančias iki 1,2 proc. pajamų mokesčio dalį, galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos. Šia įstatymo pataisa sukūrus atskirą VMI įmokos kodą ir galimybę savanoriškai reguliariai aukoti šalies gynybos finansavimui bei aktyviai šią galimybę viešinant tiek VMI sistemose, tiek kitomis priemonėmis, tokios aukos nacionaliniam saugumui ir gynybai labiau išpopuliarėtų, ir paskatintų diskusiją apie visuomenės bei verslo prisidėjimą prie šalies gynybos. Skaičiuojame, kad, jei asmenys, kurie atlieka nuolatinius aukojimus, Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gynybai, kas mėnesį aukotų 10 EUR, o asmenys, kurie atlieka vienkartinius aukojimus, per metus paaukotų 60 EUR (pusė metinės sumos), galimai būtų surinkta 31,6 mln. EUR per metus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
LR Seimo narys V. Mitalas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu prie krašto saugumo stiprinimo finansiškai gali prisidėti fiziniai ir juridiniai asmenys, skirdami tikslinę paramą Lietuvos kariuomenei, Krašto apsaugos ministerijai ar kitoms krašto apsaugos sistemos institucijoms. Juridiniai asmenys turi sudaryti sutartį su krašto apsaugos sistema. Paramos gavėjo prisiimami įsipareigojimai paramos teikėjui nurodomi sutartyje, kuria įforminamas paramos teikimas. Duomenys apie paramos skyrimą ir jos gavimą deklaruojami Valstybinei mokesčių inspekcijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo pataisa siūloma sukurti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką nacionalinio saugumo ir gynybos finansavimui su unikaliu įmokos kodu.
Toks aukojimas, veikiantis prenumeratos principu ir viešinamas VMI ir kitose sistemose, gali generuoti reikšmingas lėšas iš privačių subjektų ir padėti Lietuvos visuomenės sąmoningumui gynybos srityje augti. Savanoriškai prie Lietuvos gynybos prenumeratos galėtų prisijungti fiziniai ir juridiniai asmenys. Asmuo, norėdamas kas mėnesį mokėti savanorišką tikslinę paramą nacionalinio saugumo ir gynybos finansavimui, pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl paramos skyrimo, nurodant tokios kasmėnesinės paramos sumą. Tokį prašymą asmuo gali bet kada pakeisti ar atšaukti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2024 m. balandžio 30 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: “savanoriška parama”. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai
2024-03-07 Nr. XIVP-3502 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje siūloma Labdaros ir paramos įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) papildyti 9³ straipsniu ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyti galimybę skirti savanorišką kasmėnesinę arba vienkartinę tikslinę paramą valstybei, skirtą nacionalinio saugumo ir gynybos finansavimui. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, jog teikiamas siūlymas sistemiškai nedera su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „parama – paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus pagal šio įstatymo 8 straipsnį leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo.“ Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys. Pastebėtina, jog pagal Civilinio kodekso 2.35 straipsnio 1 dalį valstybė yra juridinis asmuo, tačiau Lietuvos Respublika yra specifinis teisės subjektas ir yra juridinis asmuo per se, t. y. civilinės teisės požiūriu nėra nei steigiamas, nei registruojamas. Be to, keičiamo įstatymo 7 straipsnio
tik keičiamo įstatymo nustatyta tvarka (keičiamo įstatymo 13 straipsnis) gavus paramos gavėjo statusą. Taigi neaišku, kaip nenustačius specialaus teisinio reguliavimo turėtų būti įgyvendinamos keičiamo įstatymo 7 ir 13 straipsnių nuostatos.
Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kaip turėtų būti įgyvendinamos kitos keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios paramos gavėjo pareigą tvarkyti gaunamos paramos apskaitą (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Antra, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas paramos tikslas (teikti paramos dalykus paramos gavėjams jų įstatuose, nuostatuose ar kitose normose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytiems keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, tarp kurių yra ir veikla nacionalinio saugumo ir gynybos srityje) bei keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas paramos gavėjų sąrašas suponuoja, jog skiriant paramą juridiniams asmenims parama skiriama konkretiems subjektams, įskaitant biudžetines įstaigas, pagal jų vykdomas funkcijas, veiklos sritis. Pažymėtina, jog valstybė savo funkcijas, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą, vykdo per valstybės institucijas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti skiriant paramą konkrečioms institucijoms, pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenei. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą valstybė turtą, įskaitant ir finansinį turtą, įgyja pagal sandorius, taip pat ir dovanojimo sutartį.
Atsižvelgus į projektu teikiamo siūlymo turinį, svarstytina, ar projektu siekiamų tikslų nebūtų galima įgyvendinti keičiant ne keičiamą įstatymą, o keičiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą ir (ar) šį įstatymą aptariamoje srityje įgyvendinančias Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“. Ketvirta, projekte siūloma nustatyti, kad fizinių ir juridinių asmenų skiriama parama būtų tikslinė parama valstybei, skirta nacionalinio saugumo ir gynybos finansavimui. Pastebėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aiškus mechanizmas, kokia tvarka valstybei skirta tikslinė parama būtų panaudojama. Siekiant teisinio aiškumo projektas pildytinas nuostatomis, nustatančiomis tokią tvarką arba pateikiant nuorodą į kitą teisės aktą, nustatantį tokią tvarką. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9³straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „asmuo, siekdamas mokėti savanorišką tikslinę paramą valstybei kas mėnesį, pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl paramos skyrimo, nurodant tokios kasmėnesinės paramos sumą. Tokį prašymą asmuo gali bet kada pakeisti ar atšaukti.“ Teikiamas siūlymas svarstytinas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūlomas paramos teikimas veiktų „prenumeratos principu“.
Pažymėtina, jog projekto nuostatose
„prenumeratos principas“ nėra nustatomas. Be to, nei iš aiškinamojo rašto, nei
iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip vis dėlto toks „prenumeratos principas“ veiktų šiuo atveju. Pastebėtina, jog tai, kad asmuo pateiktų prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl paramos skyrimo, nereikštų automatinio atitinkamo paramos skyrimo bei nesukurtų pareigos asmeniui atitinkamą paramą skirti. Siekiant teisinio aiškumo projektas tobulintinas. 3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9³ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „šiame straipsnyje nurodytą paramą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija“. Pastebėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus apimtų „paramos administravimas“ bei kaip teikiamas siūlymas dera su keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad „Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir naudojimą.“
dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d., o projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai būtų priimti iki 2024 m. balandžio 30 d. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytus teisėkūros procedūrų terminus, svarstytina, ar neturėtų būti nustatytos vėlesnės datos. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 5. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“.
Pažymėtina, jog Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetencija priimti atitinkamus teisės aktus turėtų būti nustatyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9³ straipsnyje, t. y. turėtų būti nustatyta, koks subjektas ir kokį teisės aktą ar kokius santykius reglamentuojantį teisės aktą priima. Atsižvelgus į tai, projekto
tobulintinas. Be to, projekto 2 straipsnio 2 dalyje formuluotė „pagal kompetenciją“ išbrauktina kaip perteklinė. 6. Atsižvelgus į projekto nuostatų turinį, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 7. Atsižvelgus į 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymą bei į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytą Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projektu pakeisti ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje vartojamą įstaigos pavadinimą „Lietuvos statistikos departamentui“ pavadinimu „Valstybės duomenų agentūrai“ bei keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamą sąvoką „neįgalieji“ pakeisti sąvoka „asmenys su negalia“. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė R.
Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]