Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Papildyti 6 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka
pripažintas pažeidusiu diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus, nustatytus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.“
straipsniu Papildyti Įstatymo VII skyrių 48¹ straipsniu: „48¹ straipsnis. Kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atranka Užsienio reikalų ministerijoje
ministerijoje ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 dienos skelbiama diplomatų atranka į kitais metais atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę. Užsienio reikalų ministras atrenka kandidatą į konkrečią diplomatinio atstovo pareigybę. Kandidatų į diplomatinius atstovus atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 2.
atsilaisvinančias diplomatinių atstovų pareigybes gali:
1) diplomatai, turintys ne žemesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnę kaip 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį, iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ne mažesnę kaip 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį ir ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją;
2) buvę diplomatai, atitinkantys šio įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus, paskutinę savo darbo pagal diplomato tarnybos sutartį dieną turėję ne žemesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnę kaip 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį, iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ne mažesnę kaip 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį ir ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją.“
straipsniu Papildyti Įstatymo VII skyrių 48² straipsniu: „48² straipsnis. Diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas
1Užsienio reikalų ministras,
teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą apsvarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kandidatūrą prieš tai suderina su Ministru Pirmininku ir apie teikiamą kandidatūrą informuoja Respublikos Prezidentą. 2.
apsvarstomas užsienio reikalų ministro teikiamo kandidato tinkamumas eiti diplomatinio atstovo pareigas konkrečioje atstovybėje, pristatoma informacija apie kandidato asmenines ir dalykines savybes, kandidato motyvacija, darbo tikslai ir būsimų darbų planas, įvertinama kandidato atitiktis šio įstatymo 48¹ straipsnio 2 dalyje nustatytiems diplomatinio atstovo kandidatūrai keliamiems reikalavimams ir kitos galinčios turėti reikšmės aplinkybės dėl kandidato tinkamumo arba netinkamumo eiti pareigas. Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, svarstant pateiktą kandidatūrą, kviečiami dalyvauti institucijų, kurios pagal šio įstatymo 49 straipsnio 1 ir 2 dalis dalyvauja diplomatinio atstovo skyrimo procedūroje, atstovai. Posėdžio dalyviai pateikia motyvus ir argumentus dėl kandidato tinkamumo eiti diplomatinio atstovo pareigas, išdėsto kitas svarbias aplinkybes dėl kandidato skyrimo diplomatiniu atstovu. 4. Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarsčius kandidatūrą ir priėmus sprendimą, laikoma, kad svarstymo procedūra dėl pateikto kandidato atitikties eiti diplomatinio atstovo pareigas konkrečioje atstovybėje Seimo Užsienio reikalų komitete yra baigta. 5. Užsienio reikalų ministerija per
komiteto sprendimo priėmimo, o jeigu skiriamas diplomatinis atstovas užsienio valstybėje – ir sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą užsienio valstybėje gavimo, pateikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl diplomatinio atstovo skyrimo.“
nauja 3 dalimi:
„3. Kai diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi šio įstatymo 53 straipsnio 1
dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – atšaukus diplomatinį atstovą iš pareigų šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, naujas diplomatinis atstovas skiriamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos.
Kai diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytais pagrindais, naujas diplomatinis atstovas skiriamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo buvusio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos.“
2Papildyti 49 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Respublikos Prezidento sprendimas neskirti Vyriausybės
pateikto kandidato diplomatiniu atstovu turi būti motyvuotas ir pateiktas Vyriausybei ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.“
atitinkamai 5 ir 6 dalimis. 5 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę
atstovybę paprastai skiriami 4 metų, bet ne ilgesniam kaip
atšauktas iš pareigų diplomatinis atstovas gali būti grąžintas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją arba paskirtas į kitą diplomatinę atstovybę. Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Jeigu pagal šio įstatymo
terminuota diplomato tarnybos sutartis, ji pasibaigia nuo diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų dienos, nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl diplomatinio atstovo atšaukimo.
Jeigu diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, nauja sutartis nesudaroma.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Šiuo įstatymu nustatytos diplomatinio atstovo
skyrimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Žygimantas Pavilionis
Projekto lyginamasis variantas (2)
straipsniu Papildyti Įstatymo VII skyrių 48¹ straipsniu: „48¹ straipsnis. Kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atranka Užsienio reikalų ministerijoje
ministerijoje ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 dienos skelbiama diplomatų atranka į kitais metais atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę. Užsienio reikalų ministras atrenka kandidatą į konkrečią diplomatinio atstovo pareigybę. Kandidatų į diplomatinius atstovus atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 2.
atsilaisvinančias diplomatinių atstovų pareigybes gali:
1) diplomatai, turintys ne žemesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnę kaip 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį, iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ne mažesnę̨ kaip 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį ir ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją;
2) buvę diplomatai, turintys šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisę atkurti diplomato statusą, paskutinę savo darbo pagal diplomato tarnybos sutartį dieną turėję ne žemesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnę kaip 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį, iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ne mažesnę kaip 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį ir ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją.“
straipsniu Papildyti Įstatymo VII skyrių 48² straipsniu: „48² straipsnis. Diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas
1Užsienio reikalų ministras,
teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kandidatūrą prieš tai apsvarsto su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu. 2. Seimo Užsienio reikalų komitete svarstomas užsienio reikalų ministro pasiūlymas dėl teikiamos diplomatinio atstovo kandidatūros konkrečioje diplomatinėje atstovybėje.
Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, svarstant pateiktą kandidatūrą, pristatoma informacija apie kandidato asmenines ir dalykines savybes, kandidato motyvaciją, kandidatas posėdyje pristato savo darbo diplomatinėje atstovybėje tikslus ir būsimų darbų planą. 3. Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarsčius kandidatūrą ir priėmus sprendimą, laikoma, kad svarstymo procedūra dėl teikiamos diplomatinio atstovo kandidatūros konkrečioje diplomatinėje atstovybėje Seimo Užsienio reikalų komitete yra baigta. 4. Užsienio reikalų ministerija per
komiteto sprendimo priėmimo, o jeigu skiriamas diplomatinis atstovas užsienio valstybėje – ir sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą užsienio valstybėje gavimo, pateikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl diplomatinio atstovo skyrimo.“
nauja 3 dalimi:
„3. Kai diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi šio įstatymo 53 straipsnio 1
dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, naujas diplomatinis atstovas skiriamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Kai diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytais pagrindais, naujas diplomatinis atstovas skiriamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo buvusio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos.“
pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę
atstovybę paprastai skiriami 4 metų, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka atšauktas iš pareigų diplomatinis atstovas gali būti grąžintas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją arba paskirtas į kitą diplomatinę atstovybę. Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Jeigu pagal šio įstatymo
terminuota diplomato tarnybos sutartis, ji pasibaigia nuo diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų dienos, nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl diplomatinio atstovo atšaukimo. Jeigu diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, nauja sutartis nesudaroma.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Šiuo įstatymu nustatytos diplomatinio atstovo
skyrimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Žygimantas Pavilionis Emanuelis Zingeris Andrius Vyšniauskas Audrius Petrošius Mindaugas Lingė Eugenijus Gentvilas Marius Matijošaitis Matas Maldeikis Valentinas Bukauskas Arminas Lydeka
Projekto lyginamasis variantas (3)
straipsniu Papildyti Įstatymo VII skyrių 48¹ straipsniu: „48¹ straipsnis. Kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atranka Užsienio reikalų ministerijoje
ministerijoje ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 dienos skelbiama diplomatų atranka į kitais metais atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę. Užsienio reikalų ministras atrenka kandidatą į konkrečią diplomatinio atstovo pareigybę. Kandidatų į diplomatinius atstovus atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 2.
atsilaisvinančias diplomatinių atstovų pareigybes gali:
1) diplomatai, turintys ne žemesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnę kaip 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį, iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ne mažesnę̨ kaip 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį ir ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją;
2) buvę diplomatai, turintys šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisę atkurti diplomato statusą, paskutinę savo darbo pagal diplomato tarnybos sutartį dieną turėję ne žemesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnę kaip 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį, iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ne mažesnę kaip 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį ir ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 48² straipsniu: „48² straipsnis. Diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas
1Užsienio reikalų ministras,
teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kandidatūrą prieš tai suderina su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu. 2. Seimo Užsienio reikalų komitete svarstomas užsienio reikalų ministro pasiūlymas dėl teikiamos diplomatinio atstovo kandidatūros konkrečioje diplomatinėje atstovybėje.
Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, svarstant pateiktą kandidatūrą, pristatoma informacija apie kandidato asmenines ir dalykines savybes, kandidato motyvaciją, kandidatas posėdyje pristato savo darbo diplomatinėje atstovybėje tikslus ir būsimų darbų planą. 3. Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarsčius kandidatūrą, laikoma, kad svarstymo procedūra dėl teikiamos diplomatinio atstovo kandidatūros konkrečioje diplomatinėje atstovybėje Seimo Užsienio reikalų komitete yra baigta.“
3 dalimi:
„3. Kai diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi šio įstatymo 53 straipsnio 1
dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, naujas diplomatinis atstovas skiriamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Kai diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytais pagrindais, naujas diplomatinis atstovas skiriamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo buvusio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos.“
pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę
atstovybę paprastai skiriami 4 metų, bet ne ilgesniam kaip
atšauktas iš pareigų diplomatinis atstovas gali būti grąžintas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją arba paskirtas į kitą diplomatinę atstovybę.
Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Jeigu pagal šio įstatymo
terminuota diplomato tarnybos sutartis, ji pasibaigia nuo diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų dienos, nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl diplomatinio atstovo atšaukimo. Jeigu diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, nauja sutartis nesudaroma.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Šiuo įstatymu nustatytos diplomatinio atstovo
skyrimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Žygimantas Pavilionis
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 6, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 48¹, 48² STRAIPSNIAIs
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 6, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo 48(1), 48(2) straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – aiškiau reglamentuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos, kandidatūros svarstymo ir skyrimo į pareigas klausimus. Įstatymo projekte detalizuojama kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos Užsienio reikalų ministerijoje tvarka, numatomi atrankos skelbimo terminai ir pretendentams keliami reikalavimai. Projektu siūloma detaliau reglamentuoti diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procesą, kartu Įstatyme numatant išankstinę kandidatūros suderinimo pareigą iki jos pateikimo komitetui. Įstatymo projekte numatoma, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatyme diplomatinio atstovo skyrimo klausimai yra reglamentuojami 49 straipsnyje. Diplomatinio atstovo užsienio valstybėje skyrimo tvarka susideda iš šių etapų: 1) kandidatūra iš anksto yra apsvarstoma Seimo Užsienio reikalų komitete; 2) gaunamas užsienio valstybės, į kurią siūlomas kandidatas, sutikimas priimti (agremanas); 3) Vyriausybė teikia kandidatūrą Respublikos Prezidentui; 4) Respublikos Prezidentas skiria diplomatinį atstovą užsienio valstybėje.
Skiriant diplomatinį atstovą prie tarptautinės organizacijos, procesas yra analogiškas, tik nėra agremano gavimo stadijos. Respublikos Prezidento pasirašytą dekretą dėl diplomatinio atstovo skyrimo taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę atstovybę skiriami ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi: 1) jį atšaukus iš pareigų; 2) jam atsistatydinus; 3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės; 4) jam mirus; 5) kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais. Diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos, kai ypatingais atvejais užsienio reikalų ministras įsakymu jam laikinai paveda Užsienio reikalų ministerijoje atlikti kitas funkcijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Parengtame Įstatymo projekte siūloma VII skyriuje reglamentuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos, kandidatūros svarstymo ir skyrimo į pareigas klausimus, taip pat siūloma numatyti terminą, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos.
Įstatymo projekte siūloma aiškiau reglamentuoti ir detalizuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos Užsienio reikalų ministerijoje tvarką. Numatoma, kad diplomatų atranka į kitais metais atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę yra skelbiama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Ši data yra pasirinkta atsižvelgiant į besiformuojančią gerąją praktiką Užsienio reikalų ministerijoje, kai kandidatų į diplomatinio atstovo pareigas atranka organizuojama iš anksto, siekiant kuo sklandesnio ir efektyvesnio, savalaikio kandidatūros suderinimo, svarstymo ir skyrimo procedūrų sustygavimo tarp visų šiuose procesuose veikiančių valstybės valdžios grandžių – Seimo, Vyriausybės ir Respublikos Prezidento. Atrankos skelbimo datos numatymas Įstatyme taip pat yra skirtas ir tam, kad būtų sklandžiai pasiruošta diplomatinių atstovų kaitos procesams ir nesusidarytų situacijų, kuomet nėra pasiūlytas kandidatas svarstyti ir nėra paskirtas diplomatinis atstovas, iš pareigų atšaukus prieš tai pareigas ėjusį diplomatinį atstovą, pasibaigus jo skyrimo terminui ir nesant galimybės termino pratęsti (t. y., suėjus maksimaliai leistinam 5 metų terminui). Įstatymo projekte numatyta, kad kandidatų į diplomatinius atstovus atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Užsienio reikalų ministras atrenka kandidatą į konkrečią diplomatinio atstovo pareigybę.
Teisė ir tuo pačiu pareiga atrinkti kandidatą į diplomatinio atstovo pareigybę yra numatyta užsienio reikalų ministrui kaip Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos vadovui. Įstatymo projekte išdėstomi kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai, kandidatuojantys į atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę. Išskiriamos dvi kategorijos asmenų, galinčių dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos organizuojamoje atrankoje, tai – buvę ir esami diplomatai. Abiejų kategorijų pretendentai turi turėti ne žemesnį nei ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnį nei 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje stažą (iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje), taip pat ne mažesnę nei 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį. Be to, visi pretendentai turi būti ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją. Buvusiems diplomatams papildomai nustatytas reikalavimas atitikti Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi asmenys, priimami į diplomatinę tarnybą: 1) asmuo turi būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą; 2) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų; 3) būti nepriekaištingos reputacijos; 4) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą; 5) mokėti ne mažiau kaip dvi užsienio kalbas; 6) atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Asmuo taip pat turi tenkinti įstatyme nustatytus reikalavimus, dėl kurių negalėtų būti skiriamas į diplomato pareigas, t. y., 1) jei asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; 2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas; 3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje; 4) kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina diplomato ar valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis papildoma nauju 8 punktu, kuriame siūloma numatyti, kad diplomatas ir asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka yra pripažintas pažeidusiu diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus, nustatytus Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Siūloma Įstatymą papildyti nauju 48² straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas Seimo Užsienio reikalų komitete. Lakoniška Įstatymo 49 straipsnio (1 ir 2 dalių) nuostata „Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete <...>“ plačiau detalizuojama naujai siūlomame straipsnyje.
Nustatoma, kad užsienio reikalų ministras, prieš teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą apsvarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kandidatūrą prieš tai suderina su Ministru Pirmininku ir apie teikiamą kandidatūrą informuoja Respublikos Prezidentą. Detaliau reglamentuojant diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procesą, siūloma nustatyti, kad komitete apsvarstomas užsienio reikalų ministro teikiamo kandidato tinkamumas eiti diplomatinio atstovo pareigas konkrečioje atstovybėje, pristatoma informacija apie kandidato asmenines ir dalykines savybes, kandidato motyvacija, darbo tikslai ir būsimų darbų planas, įvertinama kandidato atitiktis diplomatinio atstovo kandidatūrai keliamiems reikalavimams ir kitos galinčios turėti reikšmės aplinkybės dėl kandidato tinkamumo arba netinkamumo eiti pareigas. Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, svarstant pateiktą kandidatūrą, kviečiami dalyvauti institucijų, kurios pagal šio įstatymo 49 straipsnio 1 ir 2 dalis dalyvauja diplomatinio atstovo skyrimo procedūroje, atstovai, t. y., Vyriausybės ir Prezidentūros atstovai. Posėdžio dalyviai pateikia motyvus ir argumentus dėl kandidato tinkamumo eiti diplomatinio atstovo pareigas, išdėsto kitas svarbias aplinkybes dėl kandidato skyrimo diplomatiniu atstovu. Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarsčius kandidatūrą ir priėmus sprendimą, laikoma, kad svarstymo procedūra dėl pateikto kandidato atitikties eiti diplomatinio atstovo pareigas konkrečioje atstovybėje Seimo Užsienio reikalų komitete yra baigta.
Siūloma numatyti, kad Užsienio reikalų ministerija per 10 darbo dienų nuo Seimo Užsienio reikalų komiteto sprendimo priėmimo, o jeigu skiriamas diplomatinis atstovas užsienio valstybėje – ir sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą užsienio valstybėje gavimo, pateikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl diplomatinio atstovo skyrimo. Įstatymo projektu keičiamas ir Įstatymo 49 straipsnis. Siūloma minėtą straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, kuria numatomas minimalus terminas, iki kada turėtų būti paskirtas naujasis diplomatinis atstovas iš pareigų atšaukus esamąjį – likus ne mažiau nei 6 mėnesiams. Tikimasi, kad toks pakeitimas ir termino numatymas (atsižvelgiant ir į tai, kad išankstinė atranka Užsienio reikalų ministerijoje skelbiama prieš tai buvusių metų rugsėjo mėn.) ženkliai prisidės prie savalaikio diplomatinio atstovo pasirengimo eiti pareigas, darbo kokybės, efektyvumo ir sėkmės.
Tam, kad paskirtasis naujas diplomatinis atstovas galėtų tinkamai pasirengti savo funkcijų vykdymui, išmoktų užsienio kalbą, detaliau susipažintų su šalies, į kurią skiriamas, politikos, tradicijų, kultūros ir kitais aspektais, perimtų buvusio diplomatinio atstovo sukauptą pažinčių, kontaktų, patirčių ir patarimų bagažą, taip pat, kad turėtų laiko išspręsti savo ir šeimos buities ir gyvenimo užsienyje klausimus, Įstatymo projekte numatoma, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos, o jei prieš tai pareigas ėjęs diplomatinis atstovas atsistatydina, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar miršta, taip pat kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais baigiasi jo funkcijos, – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo buvusio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Toks išankstinis diplomatinio atstovo skyrimas ir tuo pačiu parengiamasis darbui laikotarpis yra svarbus ir dvišalių santykių su užsienio valstybe požiūriu, nes leistų išvengti situacijų, kai diplomatinis atstovas nėra paskiriamas ilgą laiką. Pažymėtina, kad delsimas skirti naują diplomatinį atstovą, prieš kurį laiką atšaukus pareigas ėjusį, ir susidarius vakuumo situacijai, gali sukelti papildomų tarpvalstybinių įtampų, abejonių dvišalių santykių svarba ir siųsti dviprasmiškų signalų dėl Lietuvos Respublikos požiūrio į santykius su viena ar kita užsienio valstybe.
Jei susiklostytų situacija, kai paskutinėje – skyrimo – stadijoje Respublikos Prezidentas nuspręstų neskirti Vyriausybės pateikto kandidato diplomatiniu atstovu, siūloma Įstatymo projektu nustatyti, kad toks sprendimas, kuris būtų motyvuotas, Vyriausybei turėtų būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo. Įstatymo projekte siūloma aiškiai reglamentuoti, kad diplomatinis atstovas dirbti į diplomatinę atstovybę paprastai skiriamas 4 metų, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamo poveikio priėmus Įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nedarys. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti užsienio reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-269 patvirtintą „Kandidatų į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus atrankos, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo procedūrų aprašą“ ir Seimo Užsienio reikalų komiteto 2009 m. liepos 22 d. posėdyje (protokolo Nr. 35) patvirtintą „Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų kandidatūrų svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete tvarką“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14.
Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: diplomatinis atstovas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Žygimantas Pavilionis
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 48¹, 48² STRAIPSNIAIs
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo 48(1), 48(2) straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – aiškiau reglamentuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos, kandidatūros svarstymo ir skyrimo į pareigas klausimus. Įstatymo projekte detalizuojama kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos Užsienio reikalų ministerijoje tvarka, numatomi atrankos skelbimo terminai ir pretendentams keliami reikalavimai. Projektu siūloma detaliau reglamentuoti diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procesą, kartu Įstatyme numatant išankstinę kandidatūros apsvarstymo pareigą iki jos pateikimo komitetui. Įstatymo projekte numatoma, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Pažymėtina, kad šis Įstatymo projektas yra parengtas, atsižvelgiant į 2024 m. kovo 5 d. registruotas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas pirminiam Įstatymo projektui Nr. XIVP-3500 ir minėtą projektą patikslinus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Žygimantas Pavilionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatyme diplomatinio atstovo skyrimo klausimai yra reglamentuojami 49 straipsnyje.
Diplomatinio atstovo užsienio valstybėje skyrimo tvarka susideda iš šių etapų: 1) kandidatūra iš anksto yra apsvarstoma Seimo Užsienio reikalų komitete; 2) gaunamas užsienio valstybės, į kurią siūlomas kandidatas, sutikimas priimti (agremanas); 3) Vyriausybė teikia kandidatūrą Respublikos Prezidentui; 4) Respublikos Prezidentas skiria diplomatinį atstovą užsienio valstybėje. Skiriant diplomatinį atstovą prie tarptautinės organizacijos, procesas yra analogiškas, tik nėra agremano gavimo stadijos. Respublikos Prezidento pasirašytą dekretą dėl diplomatinio atstovo skyrimo taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę atstovybę skiriami ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi: 1) jį atšaukus iš pareigų; 2) jam atsistatydinus; 3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės; 4) jam mirus; 5) kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais. Diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos, kai ypatingais atvejais užsienio reikalų ministras įsakymu jam laikinai paveda Užsienio reikalų ministerijoje atlikti kitas funkcijas. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Parengtame Įstatymo projekte siūloma VII skyriuje reglamentuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos, kandidatūros svarstymo ir skyrimo į pareigas klausimus, taip pat siūloma numatyti terminą, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Įstatymo projekte siūloma aiškiau reglamentuoti ir detalizuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos Užsienio reikalų ministerijoje tvarką. Numatoma, kad diplomatų atranka į kitais metais atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę yra skelbiama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Ši data yra pasirinkta atsižvelgiant į besiformuojančią gerąją praktiką Užsienio reikalų ministerijoje, kai kandidatų į diplomatinio atstovo pareigas atranka organizuojama iš anksto, siekiant kuo sklandesnio ir efektyvesnio, savalaikio kandidatūros suderinimo, svarstymo ir skyrimo procedūrų sustygavimo tarp visų šiuose procesuose veikiančių valstybės valdžios grandžių – Seimo, Vyriausybės ir Respublikos Prezidento. Atrankos skelbimo datos numatymas Įstatyme taip pat yra skirtas ir tam, kad būtų sklandžiai pasiruošta diplomatinių atstovų kaitos procesams ir nesusidarytų situacijų, kuomet nėra pasiūlytas kandidatas svarstyti ir nėra paskirtas diplomatinis atstovas, iš pareigų atšaukus prieš tai pareigas ėjusį diplomatinį atstovą, pasibaigus jo skyrimo terminui ir nesant galimybės termino pratęsti (t. y., suėjus maksimaliai leistinam 5 metų terminui). Įstatymo projekte numatyta, kad kandidatų į diplomatinius atstovus atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Užsienio reikalų ministras atrenka kandidatą į konkrečią diplomatinio atstovo pareigybę.
Teisė ir tuo pačiu pareiga atrinkti kandidatą į diplomatinio atstovo pareigybę yra numatyta užsienio reikalų ministrui kaip Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos vadovui. Įstatymo projekte išdėstomi kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai, kandidatuojantys į atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę. Išskiriamos dvi kategorijos asmenų, galinčių dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos organizuojamoje atrankoje, tai – buvę ir esami diplomatai. Abiejų kategorijų pretendentai turi turėti ne žemesnį nei ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnį nei 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje stažą (iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje), taip pat ne mažesnę nei 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį. Be to, visi pretendentai turi būti ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją. Įstatymo projekte yra patikslinta, kad „buvę diplomatai“ yra tie asmenys, kurie turi Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę atkurti diplomato statusą. Siūloma Įstatymą papildyti nauju 48² straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas Seimo Užsienio reikalų komitete. Lakoniška Įstatymo 49 straipsnio (1 ir 2 dalių) nuostata „Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete <...>“ plačiau detalizuojama naujai siūlomame straipsnyje. Nustatoma, kad užsienio reikalų ministras, prieš teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kandidatūrą prieš tai apsvarsto su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu.
Detaliau reglamentuojant diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procesą, siūloma nustatyti, kad komitete svarstomas užsienio reikalų ministro pasiūlymas dėl teikiamos diplomatinio atstovo kandidatūros konkrečioje diplomatinėje atstovybėje. Posėdyje pristatoma informacija apie kandidato asmenines ir dalykines savybes, kandidato motyvaciją, pats kandidatas pristato darbo diplomatinėje atstovybėje tikslus ir darbų planą. Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarsčius kandidatūrą ir priėmus sprendimą, laikoma, kad svarstymo procedūra dėl pateikto kandidato atitikties eiti diplomatinio atstovo pareigas konkrečioje atstovybėje Seimo Užsienio reikalų komitete yra baigta. Siūloma numatyti, kad Užsienio reikalų ministerija per 10 darbo dienų nuo Seimo Užsienio reikalų komiteto sprendimo priėmimo, o jeigu skiriamas diplomatinis atstovas užsienio valstybėje – ir sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą užsienio valstybėje gavimo, pateikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl diplomatinio atstovo skyrimo. Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 49 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, kuria numatomas minimalus terminas, iki kada turėtų būti paskirtas naujasis diplomatinis atstovas iš pareigų atšaukus esamąjį – likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams. Tikimasi, kad toks pakeitimas ir termino numatymas (atsižvelgiant ir į tai, kad išankstinė atranka Užsienio reikalų ministerijoje skelbiama prieš tai buvusių metų rugsėjo mėn.) ženkliai prisidės prie savalaikio diplomatinio atstovo pasirengimo eiti pareigas, darbo kokybės, efektyvumo ir sėkmės.
Tam, kad paskirtasis naujas diplomatinis atstovas galėtų tinkamai pasirengti savo funkcijų vykdymui, išmoktų užsienio kalbą, detaliau susipažintų su šalies, į kurią skiriamas, politikos, tradicijų, kultūros ir kitais aspektais, perimtų buvusio diplomatinio atstovo sukauptą pažinčių, kontaktų, patirčių ir patarimų bagažą, taip pat, kad turėtų laiko išspręsti savo ir šeimos buities ir gyvenimo užsienyje klausimus, Įstatymo projekte numatoma, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos, o jei prieš tai pareigas ėjęs diplomatinis atstovas atsistatydina, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar miršta, taip pat kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais baigiasi jo funkcijos, – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo buvusio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Toks išankstinis diplomatinio atstovo skyrimas ir tuo pačiu parengiamasis darbui laikotarpis yra svarbus ir dvišalių santykių su užsienio valstybe požiūriu, nes leistų išvengti situacijų, kai diplomatinis atstovas nėra paskiriamas ilgą laiką. Pažymėtina, kad delsimas skirti naują diplomatinį atstovą, prieš kurį laiką atšaukus pareigas ėjusį, ir susidarius vakuumo situacijai, gali sukelti papildomų tarpvalstybinių įtampų, abejonių dvišalių santykių svarba ir siųsti dviprasmiškų signalų dėl Lietuvos Respublikos požiūrio į santykius su viena ar kita užsienio valstybe. Įstatymo projekte siūloma aiškiai reglamentuoti, kad diplomatinis atstovas dirbti į diplomatinę atstovybę paprastai skiriamas 4 metų, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų 2024 m. lapkričio 1 d.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamo poveikio priėmus Įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nedarys. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
11Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti užsienio reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-269 patvirtintą „Kandidatų į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus atrankos, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo procedūrų aprašą“ ir Seimo Užsienio reikalų komiteto 2009 m. liepos 22 d. posėdyje (protokolo Nr. 35) patvirtintą „Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų kandidatūrų svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete tvarką“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: diplomatinis atstovas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Žygimantas Pavilionis Emanuelis Zingeris Andrius Vyšniauskas Audrius Petrošius Mindaugas Lingė Eugenijus Gentvilas Marius Matijošaitis Matas Maldeikis Valentinas Bukauskas Arminas Lydeka
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 48¹, 48² STRAIPSNIAIs
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo 48(1), 48(2) straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – aiškiau reglamentuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos, kandidatūros svarstymo ir skyrimo į pareigas klausimus. Įstatymo projekte detalizuojama kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos Užsienio reikalų ministerijoje tvarka, numatomi atrankos skelbimo terminai ir pretendentams keliami reikalavimai. Projektu siūloma detaliau reglamentuoti diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procesą, kartu Įstatyme numatant išankstinę kandidatūros suderinimo pareigą iki jos pateikimo komitetui. Įstatymo projekte numatoma, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Pažymėtina, kad šis Įstatymo projektas yra parengtas, atsižvelgiant į 2024 m. kovo 5 d. ir rugsėjo 18 d. registruotas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Įstatymų projektams Nr. XIVP-3500 ir Nr. XIVP-3500(2), minėtus projektus atitinkamai patikslinus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Žygimantas Pavilionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatyme diplomatinio atstovo skyrimo klausimai yra reglamentuojami 49 straipsnyje.
Diplomatinio atstovo užsienio valstybėje skyrimo tvarka susideda iš šių etapų: 1) kandidatūra iš anksto yra apsvarstoma Seimo Užsienio reikalų komitete; 2) gaunamas užsienio valstybės, į kurią siūlomas kandidatas, sutikimas priimti (agremanas); 3) Vyriausybė teikia kandidatūrą Respublikos Prezidentui; 4) Respublikos Prezidentas skiria diplomatinį atstovą užsienio valstybėje. Skiriant diplomatinį atstovą prie tarptautinės organizacijos, procesas yra analogiškas, tik nėra agremano gavimo stadijos. Respublikos Prezidento pasirašytą dekretą dėl diplomatinio atstovo skyrimo taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę atstovybę skiriami ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi: 1) jį atšaukus iš pareigų; 2) jam atsistatydinus; 3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės; 4) jam mirus; 5) kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais. Diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos, kai ypatingais atvejais užsienio reikalų ministras įsakymu jam laikinai paveda Užsienio reikalų ministerijoje atlikti kitas funkcijas. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Parengtame Įstatymo projekte siūloma VII skyriuje reglamentuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos, kandidatūros svarstymo ir skyrimo į pareigas klausimus, taip pat siūloma numatyti terminą, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Įstatymo projekte siūloma aiškiau reglamentuoti ir detalizuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos Užsienio reikalų ministerijoje tvarką. Numatoma, kad diplomatų atranka į kitais metais atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę yra skelbiama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Ši data yra pasirinkta atsižvelgiant į besiformuojančią gerąją praktiką Užsienio reikalų ministerijoje, kai kandidatų į diplomatinio atstovo pareigas atranka organizuojama iš anksto, siekiant kuo sklandesnio ir efektyvesnio, savalaikio kandidatūros suderinimo, svarstymo ir skyrimo procedūrų sustygavimo tarp visų šiuose procesuose veikiančių valstybės valdžios grandžių – Seimo, Vyriausybės ir Respublikos Prezidento. Atrankos skelbimo datos numatymas Įstatyme taip pat yra skirtas ir tam, kad būtų sklandžiai pasiruošta diplomatinių atstovų kaitos procesams ir nesusidarytų situacijų, kuomet nėra pasiūlytas kandidatas svarstyti ir nėra paskirtas diplomatinis atstovas, iš pareigų atšaukus prieš tai pareigas ėjusį diplomatinį atstovą, pasibaigus jo skyrimo terminui ir nesant galimybės termino pratęsti (t. y., suėjus maksimaliai leistinam 5 metų terminui). Įstatymo projekte numatyta, kad kandidatų į diplomatinius atstovus atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Užsienio reikalų ministras atrenka kandidatą į konkrečią diplomatinio atstovo pareigybę.
Teisė ir tuo pačiu pareiga atrinkti kandidatą į diplomatinio atstovo pareigybę yra numatyta užsienio reikalų ministrui kaip Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos vadovui. Įstatymo projekte išdėstomi kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai, kandidatuojantys į atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę. Išskiriamos dvi kategorijos asmenų, galinčių dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos organizuojamoje atrankoje, tai – buvę ir esami diplomatai. Abiejų kategorijų pretendentai turi turėti ne žemesnį nei ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnį nei 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje stažą (iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje), taip pat ne mažesnę nei 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį. Be to, visi pretendentai turi būti ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją. Įstatymo projekte yra patikslinta, kad „buvę diplomatai“ yra tie asmenys, kurie turi Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę atkurti diplomato statusą. Siūloma Įstatymą papildyti nauju 48² straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas Seimo Užsienio reikalų komitete. Lakoniška Įstatymo 49 straipsnio (1 ir 2 dalių) nuostata „Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete <...>“ plačiau detalizuojama naujai siūlomame straipsnyje. Nustatoma, kad užsienio reikalų ministras, prieš teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kandidatūrą prieš tai suderina su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu.
Detaliau reglamentuojant diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procesą, siūloma nustatyti, kad komitete svarstomas užsienio reikalų ministro pasiūlymas dėl teikiamos diplomatinio atstovo kandidatūros konkrečioje diplomatinėje atstovybėje. Posėdyje pristatoma informacija apie kandidato asmenines ir dalykines savybes, kandidato motyvaciją, pats kandidatas pristato darbo diplomatinėje atstovybėje tikslus ir darbų planą. Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarsčius kandidatūrą, laikoma, kad svarstymo procedūra dėl pateikto kandidato atitikties eiti diplomatinio atstovo pareigas konkrečioje atstovybėje Seimo Užsienio reikalų komitete yra baigta. Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 49 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, kuria numatomas minimalus terminas, iki kada turėtų būti paskirtas naujasis diplomatinis atstovas iš pareigų atšaukus esamąjį – likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams. Tikimasi, kad toks pakeitimas ir termino numatymas (atsižvelgiant ir į tai, kad išankstinė atranka Užsienio reikalų ministerijoje skelbiama prieš tai buvusių metų rugsėjo mėn.) ženkliai prisidės prie savalaikio diplomatinio atstovo pasirengimo eiti pareigas, darbo kokybės, efektyvumo ir sėkmės.
Tam, kad paskirtasis naujas diplomatinis atstovas galėtų tinkamai pasirengti savo funkcijų vykdymui, išmoktų užsienio kalbą, detaliau susipažintų su šalies, į kurią skiriamas, politikos, tradicijų, kultūros ir kitais aspektais, perimtų buvusio diplomatinio atstovo sukauptą pažinčių, kontaktų, patirčių ir patarimų bagažą, taip pat, kad turėtų laiko išspręsti savo ir šeimos buities ir gyvenimo užsienyje klausimus, Įstatymo projekte numatoma, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos, o jei prieš tai pareigas ėjęs diplomatinis atstovas atsistatydina, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar miršta, taip pat kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais baigiasi jo funkcijos, – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo buvusio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Toks išankstinis diplomatinio atstovo skyrimas ir tuo pačiu parengiamasis darbui laikotarpis yra svarbus ir dvišalių santykių su užsienio valstybe požiūriu, nes leistų išvengti situacijų, kai diplomatinis atstovas nėra paskiriamas ilgą laiką. Pažymėtina, kad delsimas skirti naują diplomatinį atstovą, prieš kurį laiką atšaukus pareigas ėjusį, ir susidarius vakuumo situacijai, gali sukelti papildomų tarpvalstybinių įtampų, abejonių dvišalių santykių svarba ir siųsti dviprasmiškų signalų dėl Lietuvos Respublikos požiūrio į santykius su viena ar kita užsienio valstybe. Įstatymo projekte siūloma aiškiai reglamentuoti, kad diplomatinis atstovas dirbti į diplomatinę atstovybę paprastai skiriamas 4 metų, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų 2024 m. lapkričio 1 d.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamo poveikio priėmus Įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nedarys. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
11Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti užsienio reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-269 patvirtintą „Kandidatų į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus atrankos, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo procedūrų aprašą“ ir Seimo Užsienio reikalų komiteto 2009 m. liepos 22 d. posėdyje (protokolo Nr. 35) patvirtintą „Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų kandidatūrų svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete tvarką“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: diplomatinis atstovas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Žygimantas Pavilionis
2024-09-18 Nr. XIVP-3500(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnyje išdėstytame Diplomatinės tarnybos įstatymo 48² straipsnyje „Diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas“ siūloma nustatyti diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo procedūrą. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, užsienio reikalų ministras atrinktą diplomatinio atstovo kandidatūrą teiktų svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, prieš tai „apsvarstęs“ ją su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu. Šiam Seimo komitetui „apsvarsčius kandidatūrą ir priėmus sprendimą“, Užsienio reikalų ministerija pateiktų Vyriausybei teisės aktų dėl diplomatinio atstovo skyrimo projektus; skiriant diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, šių teisės aktų projektai Vyriausybei būtų teikiami gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną). Vertinant šį teisinį reguliavimą, pažymėtini šie probleminiai aspektai. 1.1. Nuostata, pagal kurią užsienio reikalų ministras, prieš teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, turėtų „apsvarstyti“ ją su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu, nebūtų užtikrinta, kad šis „apsvarstymas“ būtų rezultatyvus, t. y. kad valstybės valdžios institucijos, turinčios konstitucinius įgaliojimus dalyvauti skiriant diplomatinius atstovus,
Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos užsienio reikalų ministrui teikti Seimo Užsienio reikalų komitetui svarstyti su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu nesuderintą diplomatinio atstovo kandidatūrą, taip pat vėliau Vyriausybei oficialiai (viešai) teikti Respublikos Prezidentui diplomatinio atstovo kandidatūrą, dėl kurios su Respublikos Prezidentu nebūtų iš anksto sutarta. Vertindami šį teisinį reguliavimą, laikomės Teisės departamento 2024 m. kovo 5 d. išvadoje Nr. XIVP-3500 (žr. jos 2.1, 2.4 ir 2.5 papunkčiuose išdėstytas pastabas)[1] išsamiai argumentuotos pozicijos, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų iškreiptas Konstitucijoje įtvirtintas valstybės valdžios institucijų sąveikos modelis, pažeista vykdomosios valdžios institucijų kartu įgyvendinamų konstitucinių įgaliojimų, susijusių su diplomatinių atstovų skyrimu, pusiausvyra, apribotas Respublikos Prezidento konstitucinių įgaliojimų vykdymas.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad projekto 2 straipsnyje išdėstyto Diplomatinės tarnybos įstatymo 48² straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nurodytu aspektu prieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 3 punkto nuostatai, kad Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, ir konstituciniam valdžių padalijimo principui. 1.2. Projekto 2 straipsnyje išdėstytame Diplomatinės tarnybos įstatymo 48² straipsnyje (kuriame, kaip matyti iš jo pavadinimo, turėtų būti reglamentuojamas diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas) nesiūloma reglamentuoti diplomatinių atstovų kandidatūrų svarstymo dalyvaujant toms valstybės valdžios institucijoms, kurios turi konstitucinius įgaliojimus skirti ir atšaukti diplomatinius atstovus; vietoj to yra numatyta diplomatinių atstovų kandidatūrų svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procedūra. Vertindami šį siūlomą teisinį reguliavimą, laikomės minėtoje Teisės departamento 2024 m. kovo 5 d. išvadoje Nr.
XIVP-3500 išdėstytos pozicijos, kad pagal Konstituciją skirti ir atšaukti Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų yra išimtiniai vykdomosios valdžios įgaliojimai, o įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos – Seimo ir jo struktūrinio padalinio – Seimo Užsienio reikalų komiteto įgaliojimai dalyvauti diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo procesuose Konstitucijoje nėra numatyti, todėl nei šio komiteto sprendimai dėl diplomatinių atstovų skyrimo ar atšaukimo, nei pati šių klausimų svarstymo šiame komitete procedūra negali saistyti ar sąlygoti vykdomosios valdžios institucijų – Vyriausybės ir Respublikos Prezidento – konstitucinių įgaliojimų, susijusių su diplomatinių atstovų skyrimu ir atšaukimu, įgyvendinimo (plačiau žr. nurodytos išvados 2.1 ir 2.3 papunkčiuose išdėstytas pastabas). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių dėl to, ar svarstymu Seimo Užsienio reikalų komitete nėra įsiterpiama į vykdomosios valdžios konstitucinių įgaliojimų skirti diplomatinius atstovus vykdymą, t. y. dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo, pagal kurį šių vykdomosios valdžios įgaliojimų vykdymas yra susietas su diplomatinių atstovų kandidatūrų apsvarstymu Seimo Užsienio reikalų komitete ir jo sprendimo priėmimu, atitikties Konstitucijos
Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, ir konstituciniam valdžių padalijimo principui. 2.
diplomatinius santykius ir palaikyti ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, teikti Respublikos Prezidentui skirti ir atšaukti diplomatinius atstovus, taip pat į Užsienio reikalų ministerijos įgaliojimus formuoti atstovavimo Lietuvos Respublikai užsienyje, diplomatinių ir konsulinių santykių, diplomatinės tarnybos politiką, organizuoti jos įgyvendinimą (Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 patvirtintų Užsienio reikalų ministerijos nuostatų 7.3 papunktis), manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Projektas taisytinas vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis. 3.1. Atsižvelgiant į šių rekomendacijų 174 punktą, projekto pavadinime prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis
„Įstatymo“. 3.2. Projekto 2 straipsnio nuostatoje iki dvitaškio
vietoj žodžių ir skaitmens „Įstatymo VII skyrių“ įrašytinas žodis „Įstatymą“. 3.3. Atsižvelgiant į Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnio struktūrą, projekto 3 straipsnio 2 dalis turėtų būti išdėstyta taip: „Buvusias 49 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis.“ Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected] [1] Teisės departamento 2024 m. kovo 5 d. išvada Nr. XIVP-3500: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b6b90470dad211ee9269b566387cfecb?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=e0ecab4f-8766-440e-8b51-05eb564697ea