Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, Antrojo
pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikai perkeliami ir laidojimo vietos įamžinamos arba pažymimos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos įamžinimo arba žymėjimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.“
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudžiama panaikinti įstatymų nustatyta tvarka į Kultūros vertybių
registrą įrašytus kapus ir kapines, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai kapai ir kapinės pripažįstami propaguojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Karių kapai ir kapinės gali būti panaikinti tik tada, kai Krašto apsaugos ministerija pritaria tokiam sprendimui.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo nariai:
Domas Griškevičius Stasys Tumėnas Ieva Pakarklytė Dovilė Šakalienė Aurelijus Veryga Eugenijus Gentvilas Paulius Saudargas Valdas Rakutis Angelė Jakavonytė Monika Ošmianskienė Rūta Miliūtė Rima Baškienė Liudas Jonaitis Ieva Kačinskaitė – Urbonienė
Projekto Nr. XIVP-3488(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu,
palaikai perkeliami ir laidojimo vietos įamžinamos arba pažymimos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos įamžinimo arba žymėjimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.“
2Papildyti 25 straipsnį 8 dalimi:
„8. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos ir kitų šalių,
propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją, karių palaikai perkeliami ir laidojimo vietos paženklinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos parinkimo ir paženklinimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.“
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudžiama panaikinti uždaryti ir perkelti įstatymų nustatyta
tvarka į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines, išskyrus Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nustatytus atvejus, kai kapai ir kapinės pripažįstami kapais ir kapinėmis, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos. Karių kapai ir kapinės gali būti panaikinti uždaromi (-os) ar perkeliami (-os) tik tada, kai Krašto apsaugos ministerija pritaria tokiam sprendimui. gavus Krašto apsaugos ministerijos pritarimą tokiam sprendimui.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Kai kurios Lietuvoje esančios Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapinės įrengtos siekiant vienintelio tikslo – šlovinti okupacinio režimo kariuomenę. Karių palaikai perkelti į miestų, miestelių reprezentatyviausias vietas, žmonių santalkos ir traukos centrus tam, kad žmonių sąmonėse įsigalėtų dėkingumo ir moralinės skolos okupantams jausmas. Tokios kapinės sistemingai buvo įrenginėjamos visoje Lietuvos teritorijoje siekiant propaguoti totalitarinį režimą ir jo ideologiją. Kariais buvo pasinaudota kaip įrankiais. Palaidojus triukšmingiausiose ir judriausiose miestų, miestelių vietose, jiems neleista pagarbiai ilsėtis ramybėje. 1949 m. rugpjūčio
konfliktų aukų apsaugos (I protokolas) nustato, kad asmenų, nesančių šalies, kurioje jie mirė dėl karo veiksmų, piliečiais, palaikai turi būti gerbiami ir gerbiamos jų laidojimo vietos. Jie gali būti ekshumuojami tik esant ypatingai visuomeninei būtinybei. Draudimas propaguoti totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas gali atitikti ypatingos visuomeninės būtinybės kriterijų, tačiau toks ypatingos visuomeninės būtinybės apibrėžimas nėra įtvirtintas įstatyme. Taip pat nėra nustatyta, kad visuomeninis objektas – kapinės, gali būti totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas propaguojantis objektas. Įstatymo projektais siūloma suderinti Žmonių paikų laidojimo įstatymo nuostatas su Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu.
Pagal pastarąjį įstatymą, šiuo metu gali būti vertinami tik viešieji objektai, įrengti kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje. Tačiau klausimas, ar karių palaidojimo vieta ar kapinės (kompleksiškai) yra totalitarinį režimą propaguojantis objektas, nėra sprendžiamas. Priėmus pakeitimus palaidojimo vietas ir kapines būtų galima vertinti kaip totalitarinio režimo ideologiją propaguojantį objektą. Pripažinus tokiu, būtų galima jas panaikinti, nepaisant to, kad kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Taip pat būtų sudarytos tinkamos sąlygos keisti nekilnojamųjų Kultūros vertybių registro duomenis, kada yra atliktas karių perlaidojimas, tačiau senoji palaidojimo vieta yra likusi minimame registre, nors kariai perlaidoti į kitas kapines, kaip nutiko su Pasvalio rajono, Pumpėnų seniunijos, Pumpėnų miestelio Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta. Kiekvienu konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teikimu sudaryta tarpinstitucinė komisija turėtų įvertinti, ar kapinės, palaidojimo vietos yra totalitarinio, autoritarinio režimo propagavimo simboliai. Kadangi Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų, kaip kultūros vertybių, vertingosiomis savybėmis laikytini palaikai, siūloma nespręsti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos klausimų. Perkėlus karių palaikus, lemiančius kultūros paveldo objekto reikšmingumą, į kitą vietą – tikras kapines, karių kapai neprarastų kultūrinės vertės bei visuomeninės reikšmės ir išliktų Kultūros vertybių registre, pasikeistų tik kultūros vertybės vieta. Taip būtų užtikrinta mirusiųjų palaidojimo vietų apsauga. 2.
atstovai) ir rengėjai LR Seimo nariai – Domas Griškevičius, Stasys Tumėnas, Ieva Pakarklytė, Dovilė Šakalienė, Eugenijus Gentvilas, Paulius Saudargas, Valdas Rakutis, Angelė Jakavonytė, Monika Ošmianskienė, Rūta Miliūtė, Rima Baškienė, Liudas Jonaitis, Ieva Kačinskaitė – Urbonienė, Šiaulių miesto savivaldybė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu pagal Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą gali būti vertinami tik viešieji objektai įrengti kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje. Tačiau nėra aišku, ar vertinamos visos karių kapinės (kompleksiškai) kaip objektas propaguojantis totalitarinį režimą. Žmonių palaikų laidojimo įstatyme yra nustatytas draudimas panaikinti įstatymų nustatyta tvarka į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines. Ši nuostata padaro Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių, palaidotų kapinėse, perlaidojimo procesą probleminį arba neįmanomu. Taip pat nėra nustatyta jokia tvarka, kaip karių palaikai turėtų būti perkeliami, kaip turi būti pažymimos ir įamžinamos jų laidojimo vietos. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. 761 „Dėl Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo, laidojimo vietų įamžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reglamentuoja tik atsitiktinai rastų, o ne į Kultūros paveldo registrą įtrauktose kapinėse esančių palaikų perkėlimą ir neaišku, ar gali būti taikomas okupantų – Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimui. 4.
rezultatų laukiama Siūloma papildyti Žmonių palaikų laidojimo įstatymą nuostata, kad Vyriausybė nustato Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinamo, pažymėjimo tvarką bei numatyti išimtį – tais atvejais, kai pripažįstama, kad kapai ir kapinės propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, jas galima panaikinti, nepaisant to, kad jos įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Taip pat siūloma praplėsti Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme apibrėžtą „viešosios vietos“ sąvoką, įtraukiant naują objektą – „kapines“. Taip pat numatyti, kad Komisija, spręsdama dėl kapinių atitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms, turi gauti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuomonę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma, priešingai – bus sudaryta galimybė deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos karių palaikus iš miestų, miestelių reprezentacinių vietų į ramesnę ir kapinėms pritaikytą vietą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymo projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymo projektai esminės įtakos verslo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, reikės juos suderinti su Nekilnojamojo kultūros vertybių apsaugos įstatymą įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais. 10. Ar įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte siūlomos nustatyti sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo, laidojimo vietų įamžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „kapinės“, „palaikai“, „Totalitarizmas“, „totalitariniai režimai“, „ideologija“, „propagavimas“, „viešasis objektas“, „draudimas propaguoti“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Seimo nariai:
Domas Griškevičius Stasys Tumėnas Ieva Pakarklytė Dovilė Šakalienė Eugenijus Gentvilas Paulius Saudargas Valdas Rakutis Angelė Jakavonytė Monika Ošmianskienė Rūta Miliūtė Rima Baškienė Liudas Jonaitis Ieva Kačinskaitė – Urbonienė
2024-02-26 Nr. XIVP-3488 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikai perkeliami ir laidojimo vietos įamžinamos arba pažymimos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos įamžinimo arba žymėjimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis, papildyti, po formuluotės „kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu“ įrašant formuluotę „Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių“. Kaip matyti iš 2014 m. balandžio 17 d. priimto Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-834, kuriuo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnis papildytas 7 dalimi, parengiamųjų dokumentų – šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto ir pagrindinio komiteto išvados dėl to projekto, – formuluotė „kiti asmenys, nužudyti okupacinių režimų metu“ apima sąvoką „Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos kariai“, todėl projektu teikiamas siūlymas atskirai paminėti būtent šiuos karius vertintinas kaip perteklinis. Kita vertus, jeigu – atsižvelgiant į tai, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje turima omenyje surastų palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinimo arba žymėjimo tvarka, – projektu siekiama, kad Vyriausybei būtų pavesta nustatyti atskirą Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo iš jų palaidojimo vietų į kitas laidojimo vietas tvarką, tai reikėtų aiškiai reglamentuoti ne toje pačioje, o naujoje atskiroje šio straipsnio dalyje. 2.
palaikų laidojimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią draudžiama panaikinti į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines, papildyti išimtimi – išskyrus jeigu jie būtų pripažinti tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas keliais aspektais. 2.1. Atkreiptinas dėmesys į nevisiškai aiškų šio teisinio reguliavimo santykį su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymuose nustatytu teisiniu reguliavimu. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, kurioms reikalinga apsauga, registruojami didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turintys kultūros paveldo objektai ar vietovės (8 straipsnio 8 dalis), tačiau panaikinus nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių reikšmingumo kriterijų ir vertingųjų savybių neatitinkančio kultūros paveldo objekto ar vietovės apsaugą, toks objektas ar vietovė iš Kultūros vertybių registro neišbraukiami (10 straipsnio 6 dalis). Nors tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį vertingųjų savybių neturintys ir todėl nebesaugotini objektai vis tiek lieka įtraukti į Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios kultūros vertybės, kurioms reikalinga apsauga, teisinė logika yra nesuprantama ir kelianti abejonių, jis suponuoja, kad Kultūros vertybių registre gali būti įrašyti ir vertingųjų savybių bei teisinės apsaugos nebeturintys objektai ar vietovės; atsižvelgiant į tai, neaišku, kodėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje draudimas panaikinti kapus ir kapines siejamas su jų įrašymu į Kultūros vertybių registrą, o ne su jų kaip saugomų kultūros vertybių statusu. 2.2.
totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, viešojo objekto, kuriuo pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas ir kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, teisinės apsaugos panaikinimas ar tokio viešojo objekto pašalinimas arba pakeitimas derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos kultūros ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šią nuostatą, neaišku, ar projektu siūloma draudimo panaikinti į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines išimtis reikštų, kad jų pripažinimas tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos (taigi tokiais, kurie pagal Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 5 straipsnį turėtų būti pašalinti arba pakeisti), būtų teisinis pagrindas šiuos kapus ar kapines panaikinti, ar tik teisinė prielaida „derinti“ galimybę juos panaikinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. 2.3. Formuluotė „išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“ tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų objektų pripažinimas tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, reguliuojamas vieninteliu Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu. 2.4.
galiojančio Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatomis, formuluotę
„pripažįstami propaguojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų
ideologijas“ reikėtų pakeisti formuluote „pripažįstami tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas“ (žr. šio įstatymo 1 straipsnį, 4 straipsnio pavadinimą) arba formuluote „pripažįstami tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos“ (žr. šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio pavadinimą). 3. Atsižvelgiant į Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą Valstybinės kultūros paveldo komisijos kompetenciją, dėl įstatymo projekto turi būti gauta Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]
2024-06-07 Nr. XIVP-3488(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0
5) 209 6164, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected]
DĖL Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. Kviestieji asmenys: Vidmantas Bezaras – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius, Vykintė Eigminė – Seimo nario Vytauto Kernagio patarėja, Viktorija Gadeikienė – Valstybinės Kultūros paveldo komisijos Kultūros paveldo komisijos apsaugos analizės grupės vadovė, Domas Griškevičius – Seimo narys, Kęstutis Kaminskas – Seimo nario Vytauto Juozapaičio patarėjas, Julius Markevičius – Valstybinės kultūros paveldo komisijos Visuomenės informavimo specialistas, Rimantas Mikaitis – Kultūros viceministras, Robertas Motuzas – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Artūras Stepanovič
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-02-26 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikai perkeliami ir laidojimo vietos įamžinamos arba pažymimos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos įamžinimo arba žymėjimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis, papildyti, po formuluotės „kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu“ įrašant formuluotę „Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių“. Kaip matyti iš 2014 m. balandžio 17 d. priimto Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-834, kuriuo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnis papildytas 7 dalimi, parengiamųjų dokumentų – šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto ir pagrindinio komiteto išvados dėl to projekto, – formuluotė „kiti asmenys, nužudyti okupacinių režimų metu“ apima sąvoką
„Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos kariai“, todėl projektu teikiamas
siūlymas atskirai paminėti būtent šiuos karius vertintinas kaip perteklinis. Kita vertus, jeigu – atsižvelgiant į tai, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje turima omenyje surastų palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinimo arba žymėjimo tvarka, – projektu siekiama, kad Vyriausybei būtų pavesta nustatyti atskirą Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo iš jų palaidojimo vietų į kitas laidojimo vietas tvarką, tai reikėtų aiškiai reglamentuoti ne toje pačioje, o naujoje atskiroje šio straipsnio dalyje. Pritarti iš dalies Komiteto nuomone tikslinga būtų išskirti rezistentų ir Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo bei palaidojimo reguliavimą numatant, kad rezistentų palaikų laidojimo vietos įamžinamos, o Sovietų Sąjungos karių palaikų laidojimo vietos paženklinamos, kaip tai numatyta Ženevos konvencijos protokoluose. Siūlytina pakeisti 25 str.
Siūlytina pakeisti 25 str. 7 dalį, jį papildyti 8 dalimi ir jas išdėstyti taip:
„7. Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių
režimų metu palaikai perkeliami ir laidojimo vietos įamžinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos įamžinimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.“ „8. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos ir kitų šalių, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją, karių palaikai perkeliami ir laidojimo vietos paženklinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos parinkimo ir paženklinimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.“
palaikų laidojimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią draudžiama panaikinti į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines, papildyti išimtimi – išskyrus jeigu jie būtų pripažinti tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas keliais aspektais. 2.1.Atkreiptinas dėmesys į nevisiškai aiškų šio teisinio reguliavimo santykį su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymuose nustatytu teisiniu reguliavimu. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, kurioms reikalinga apsauga, registruojami didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turintys kultūros paveldo objektai ar vietovės (8 straipsnio 8 dalis), tačiau panaikinus nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių reikšmingumo kriterijų ir vertingųjų savybių neatitinkančio kultūros paveldo objekto ar vietovės apsaugą, toks objektas ar vietovė iš Kultūros vertybių registro neišbraukiami (10 straipsnio 7 dalis).
Nors tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį vertingųjų savybių neturintys ir todėl nebesaugotini objektai vis tiek lieka įtraukti į Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios kultūros vertybės, kurioms reikalinga apsauga, teisinė logika yra nesuprantama ir kelianti abejonių, jis suponuoja, kad Kultūros vertybių registre gali būti įrašyti ir vertingųjų savybių bei teisinės apsaugos nebeturintys objektai ar vietovės; atsižvelgiant į tai, neaišku, kodėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje draudimas panaikinti kapus ir kapines siejamas su jų įrašymu į Kultūros vertybių registrą, o ne su jų kaip saugomų kultūros vertybių statusu. 2.2.Pagal Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, viešojo objekto, kuriuo pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas ir kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, teisinės apsaugos panaikinimas ar tokio viešojo objekto pašalinimas arba pakeitimas derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos kultūros ministro nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į šią nuostatą, neaišku, ar projektu siūloma draudimo panaikinti į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines išimtis reikštų, kad jų pripažinimas tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos (taigi tokiais, kurie pagal Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo
šiuos kapus ar kapines panaikinti, ar tik teisinė prielaida „derinti“ galimybę juos panaikinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. 2.3.Formuluotė „išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“ tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų objektų pripažinimas tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, reguliuojamas vieninteliu Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu.
2.4.Derinant projektą su galiojančio Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatomis, formuluotę „pripažįstami propaguojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas“ reikėtų pakeisti formuluote „pripažįstami tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas“ (žr. šio įstatymo 1 straipsnį, 4 straipsnio pavadinimą) arba formuluote „pripažįstami tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos“ (žr. šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio pavadinimą). Pritarti iš dalies Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudžiama panaikinti uždaryti ir perkelti įstatymų nustatyta
tvarka į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines, išskyrus Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nustatytus atvejus, kai kapai ir kapinės pripažįstami kapais ir kapinėmis, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos. Karių kapai ir kapinės gali būti panaikinti uždaromi (-os) ar perkeliami (-os) tik tada, kai Krašto apsaugos ministerija pritaria tokiam sprendimui. gavus Krašto apsaugos ministerijos pritarimą tokiam sprendimui.“
2024-02-26 3.Atsižvelgiant į Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą Valstybinės kultūros paveldo komisijos kompetenciją, dėl įstatymo projekto turi būti gauta Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvada. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
komisija 2024-05-07 1,2 Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau ‒ Paveldo komisija), susipažinusi su pateiktu Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau ‒ Įstatymo projektas), teikia šias pastabas. Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomame 25 straipsnio pakeitime toje pačioje normoje reglamentuojamas rezistentų ir Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimas bei laidojimo vietų įamžinimas arba pažymėjimas. Paveldo komisijos nuomone pagerbiant rezistentų atminimą tikslinga būtų išskirti rezistentų ir Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo bei palaidojimo reguliavimą numatant, kad rezistentų palaikų laidojimo vietos įamžinamos, o Sovietų Sąjungos karių palaikų laidojimo vietos paženklinamos, kaip tai numatyta Ženevos konvencijoje ir jos protokoluose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlomame teisiniame reguliavime paliekama spraga, t. y. nepasisakoma dėl Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių palaikų perkėlimo ir laidojimo. Siūlytina pakeisti 25 str. 7 dalį, jį papildyti 8 dalimi ir jas išdėstyti taip:
„7. Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu
palaikai perkeliami ir laidojimo vietos įamžinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos įamžinimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.“ „8.
Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos ir kitų šalių, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją, karių palaikai perkeliami ir laidojimo vietos paženklinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos parinkimo ir paženklinimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.“ Paveldo komisija atkreipia dėmesį, kad dabar galiojančio Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 29 str. pavadinimas ‒ Kapinių panaikinimas. Manytina, kad terminas „panaikinimas“ yra nevartotinas ir jis galėtų būti pakeistas terminais „uždarymas“, „perkėlimas“ ir pan. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą 29 str. 4 dalį siūlome išdėstyti taip:
„4. Draudžiama uždaryti ir perkelti įstatymų nustatyta tvarka į
Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai kapai ir kapinės pripažįstami propaguojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Karių kapai ir kapinės gali būti uždaromos ar perkeliamos tik tada, kai Krašto apsaugos ministerija pritaria tokiam sprendimui“. Pritarti Žr. argumentus prie 1 ir 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-02-28 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3488 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3488(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0 , susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Angelė Jakavonytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP- 3488(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė