Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
jį išdėstyti taip „7) mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leidžiamą mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus;. Mokinių skaičius mokyklos klasėse gali neatitikti Vyriausybės nustatyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus iki 25 procentų ir ne daugiau kaip dvejus mokslo metus iš eilės;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Gintautas Kindurys
Projekto Nr. XIVP-3480(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip „7) mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leidžiamą mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus;. Mokinių skaičius mokyklos klasėse gali neatitikti Vyriausybės nustatyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus iki 20 procentų ir ne daugiau kaip dvejus mokslo metus iš eilės;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Gintautas Kindurys
aiškinamasis raštas
NR. I-1489 43
projekto tikslai ir uždaviniai:
Respublikos Seimas priėmė Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2180, kuriuo buvo nustatyta, kad Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka bendruosius kriterijus, o vienas iš kriterijų yra, kad mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leidžiamą mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgdama į minėto įstatymo nuostatas 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 995 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles (išdėstė jas nauja redakcija) ir pagal ugdymo programas nustatė mažiausius mokinių skaičius klasėse. Pažymėtina, kad daugiausia diskusijų ir nerimo, dėl kai kurių gimnazijų išlikimo, kelia nustatytas vidurinio ugdymo programoje mažiausias mokinių skaičius klasėje, kuris yra 21.
Rengti įstatymo pakeitimo projektą paskatino susidariusi situacija, kai gimnazijose artimiausius bent vienerius ar dvejus metus gali nesusidaryti minėtas Vyriausybės nustatytas minimalus mokinių skaičius klasėse ir todėl tose klasėse nebus vykdoma ugdymo programa, o tų klasių mokiniai turės rinktis kitas mokyklas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje bus atvejų, kai mokyklose minimalus mokinių skaičius klasėse nesusidarytų vienerius ar dvejus, o trečiaisiais metais mokinių skaičius atitiktų minimalų ar jį viršytų. Tokį mokinių skaičiaus kitimą gali lemti natūralios aplinkybės, t. y. kiekvienais metais buvęs skirtingas gimstamumas, gali būti atvykstančių naujų mokinių (šeimų) bei gali atvykti mokinių iš mokyklų, kuriose nesusidarė Vyriausybės nustatytas minimalus mokinių skaičius. Todėl tikslinga dirbtinai nestabdyti tokių klasių veikimo mokyklose ir esant tikimybei, kad mokinių skaičius klasėse ateityje padidės, nustatyti laikotarpį, kurį mokinių minimalaus skaičiaus klasėse gali neatitikti reikalavimui bei nustatyti leistiną minimalaus mokinių skaičiaus klasėse neatitikimo dydį. Tai būtų tarsi pereinamasis laikotarpis, kuris aiškiai parodytų ar ateityje klasės atitiks reikalaujamą minimalų mokinių skaičių. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti mokyklų, kurios, atsižvelgiant į mokinių skaičių mokykloje, dar turi potencialo toliau vykdyti veiklą. Pažymėtina, kad mokyklose pradėjus nutraukti dalies klasių veiklą, jose dar sparčiau pradeda mažėti mokinių, kadangi tėvai nutaria vaikus leisti į kitas mokyklas. Tokie procesai ypač žalingai atsiliepia miestelių ir kaimų gyvybingam išlikimui: juose sparčiau mažėja gyventojų, o kartu mažėja ir įvairių teikiamų paslaugų skaičius, blogėja bendra gyvenimo kokybė. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo nariai: Gintautas Kindurys .... 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Švietimo įstatyme yra nurodyta, kad mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka bendruosius kriterijus, o vienas iš kriterijų yra, kad mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse turi atitikti leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį, nustato Vyriausybė. Išlygų, ar pereinamojo laikotarpio šiam reikalavimui įgyvendinti įstatyme nenumatyta. Dėl tokio reikalavimo jau ateinančiais 2024-2025 ar 2025-2026 mokslo metais daugelyje Lietuvos mokyklų gali nelikti gimnazijų III ir IV klasių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti tam tiktą pereinamąjį dviejų metų laikotarpį, kurį mokinių minimalus skaičius klasėse gali neatitikti Vyriausybės nustatytam dydžiui bei tam laikotarpiui nustatyti leistiną minimalaus mokinių skaičiaus klasėse neatitikimo dydį. Patvirtinus tokį pakeitimą, Lietuvoje dar kurį laiką galėtų veikti mokyklos turinčios visas klases, o tai regionuose yra aktualu ir labai reikalinga. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos korupcijai neturės arba galimai ją mažins, kadangi nebus poreikio daryti pažeidimus tvarkant mokinių registro duomenis. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės, o galimai jas gerins, kadangi įstatymas sudarys sąlygas regionuose daliai mokyklų išlikti. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Pritarus įstatymo projektui, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui neprireiks. 14.
išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta, tačiau savivaldybės ir mokyklos problemas sprendžiamu klausimu yra pateikusios Lietuvos savivaldybių asociacijai, kai vyko Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ derinimas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „mokinių skaičius klasėje“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys: Gintautas Kindurys
aiškinamasis raštas
NR. I-1489 43
projekto tikslai ir uždaviniai:
Respublikos Seimas priėmė Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2180, kuriuo buvo nustatyta, kad Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka bendruosius kriterijus, o vienas iš kriterijų yra, kad mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leidžiamą mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgdama į minėto įstatymo nuostatas 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 995 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles (išdėstė jas nauja redakcija) ir pagal ugdymo programas nustatė mažiausius mokinių skaičius klasėse. Pažymėtina, kad daugiausia diskusijų ir nerimo, dėl kai kurių gimnazijų išlikimo, kelia nustatytas vidurinio ugdymo programoje mažiausias mokinių skaičius klasėje, kuris yra 21.
Rengti įstatymo pakeitimo projektą paskatino susidariusi situacija, kai gimnazijose artimiausius bent vienerius ar dvejus metus dėl kelių mokinių trūkumo gali nesusidaryti minėtas Vyriausybės nustatytas minimalus mokinių skaičius klasėse ir todėl tose klasėse nebus vykdoma ugdymo programa, o tų klasių mokiniai turės rinktis kitas mokyklas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje bus atvejų, kai mokyklose dėl kelių mokinių trūkumo minimalus mokinių skaičius klasėse nesusidarytų vienerius ar dvejus, o trečiaisiais metais mokinių skaičius atitiktų minimalų ar jį viršytų. Tokį mokinių skaičiaus kitimą gali lemti natūralios aplinkybės, t. y. kiekvienais metais buvęs skirtingas gimstamumas, gali būti atvykstančių naujų mokinių (šeimų) bei gali atvykti mokinių iš mokyklų, kuriose nesusidarė Vyriausybės nustatytas minimalus mokinių skaičius. Todėl tikslinga dėl kelių mokinių trūkumo dirbtinai nestabdyti tokių klasių veikimo mokyklose ir esant tikimybei, kad mokinių skaičius klasėse ateityje padidės, nustatyti laikotarpį, kurį mokinių minimalaus skaičiaus klasėse gali neatitikti reikalavimui bei nustatyti leistiną minimalaus mokinių skaičiaus klasėse neatitikimo dydį. Tai būtų tarsi pereinamasis laikotarpis, kuris aiškiai parodytų ar ateityje klasės atitiks reikalaujamą minimalų mokinių skaičių. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti mokyklų, kurios, atsižvelgiant į mokinių skaičių mokykloje, dar turi potencialo toliau vykdyti veiklą. Pažymėtina, kad mokyklose pradėjus nutraukti dalies klasių veiklą, jose dar sparčiau pradeda mažėti mokinių, kadangi tėvai nutaria vaikus leisti į kitas mokyklas. Tokie procesai ypač žalingai atsiliepia miestelių ir kaimų gyvybingam išlikimui: juose sparčiau mažėja gyventojų, o kartu mažėja ir įvairių teikiamų paslaugų skaičius, blogėja bendra gyvenimo kokybė. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo nariai: Gintautas Kindurys .... 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Švietimo įstatyme yra nurodyta, kad mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka bendruosius kriterijus, o vienas iš kriterijų yra, kad mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse turi atitikti leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį, nustato Vyriausybė. Išlygų, ar pereinamojo laikotarpio šiam reikalavimui įgyvendinti įstatyme nenumatyta. Dėl tokio reikalavimo jau ateinančiais 2024-2025 ar 2025-2026 mokslo metais daugelyje Lietuvos mokyklų gali nelikti gimnazijų III ir IV klasių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti tam tiktą pereinamąjį dviejų metų laikotarpį, kurį mokinių minimalus skaičius klasėse gali iki 20 procentų neatitikti Vyriausybės nustatytam dydžiui. Patvirtinus tokį pakeitimą, Lietuvoje dar kurį laiką galėtų veikti mokyklos, kurioms iki Vyriausybės nustatyto minimalaus mokinių skaičiaus klasėje trūksta kelių mokinių, o tai regionuose yra aktualu ir labai reikalinga. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos korupcijai neturės arba galimai ją mažins, kadangi nebus poreikio daryti pažeidimus tvarkant mokinių registro duomenis. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės, o galimai jas gerins, kadangi įstatymas sudarys sąlygas regionuose daliai mokyklų išlikti. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Pritarus įstatymo projektui, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui neprireiks. 14.
išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta, tačiau savivaldybės ir mokyklos problemas sprendžiamu klausimu yra pateikusios Lietuvos savivaldybių asociacijai, kai vyko Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ derinimas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „mokinių skaičius klasėje“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys: Gintautas Kindurys
2024-02-26 Nr. XIVP-3480 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte siūlomi pakeitimai (siūloma nustatyti, kad mokinių skaičius mokyklos klasėse gali neatitikti Vyriausybės nustatyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus iki 25 procentų ir ne daugiau kaip dvejus mokslo metus iš eilės) iš dalies nedera su šio punkto pirmuoju sakiniu, kuriame nustatyti tam tikri kriterijai, kuriais remiantis pati Vyriausybė nustato mažiausią leidžiamą mokinių skaičių. Be to, tokiu būtu, nesant aiškių kriterijų, būtų paneigiama būtent Vyriausybės prerogatyva nustatyti mažiausią leidžiamą mokinių skaičių. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas nustatyti tam tikrą pereinamąjį dviejų metų laikotarpį, pačiame projekte niekaip neatsispindi ir nėra reglamentuojamas, t. y. nėra jokių nuostatų, kurios galiotų numatytą laikotarpį ir kurios galiotų vėliau jam pasibaigus. 2. Pažymėtina, kad pats keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte numatytas leidžiamo mažiausio ir (arba) didžiausio mokinių skaičiaus nustatymas nėra savitikslis dalykas. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų kriterijų, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto jai neskiriamos arba mažinamos, vadovaujantis šio įstatymo 67 straipsnio 1¹ir 1²dalimis.
Atsižvelgiant į tai, siekiant projekto tikslų turėtų būti pildomos būtent minėtosios įstatymo 67 straipsnio 1¹ir 1²dalys, jose aptariant atitinkamas (pasikeitusias ar tokias pat) mokyklų finansavimo sąlygas tuo atveju, jeigu mokinių skaičius mokyklos klasėse neatitiktų Vyriausybės nustatyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus iki 25 procentų. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R- 298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. 4. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiklos tikslą formuoti valstybės politiką formaliojo ir neformaliojo švietimo srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
2024-03-25 Nr. XIVP-3480(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte siūlomi pakeitimai (siūloma nustatyti, kad mokinių skaičius mokyklos klasėse gali neatitikti Vyriausybės nustatyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus iki 20 procentų ir ne daugiau kaip dvejus mokslo metus iš eilės) iš dalies nedera su šio punkto pirmuoju sakiniu, kuriame nustatyti tam tikri kriterijai, kuriais remiantis pati Vyriausybė nustato mažiausią leidžiamą mokinių skaičių. Be to, tokiu būdu, nesant aiškių kriterijų, būtų paneigiama būtent Vyriausybės prerogatyva nustatyti mažiausią leidžiamą mokinių skaičių. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas nustatyti tam tikrą pereinamąjį dviejų metų laikotarpį pačiame projekte niekaip neatsispindi ir nėra reglamentuojamas, t. y. nėra jokių nuostatų, kurios galiotų numatytą laikotarpį ir kurios galiotų vėliau jam pasibaigus. 2. Pažymėtina, kad pats keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte numatytas leidžiamo mažiausio ir (arba) didžiausio mokinių skaičiaus nustatymas nėra savitikslis dalykas. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų kriterijų, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto jai neskiriamos arba mažinamos, vadovaujantis šio įstatymo 67 straipsnio 1¹ir 1²dalimis.
Atsižvelgiant į tai, siekiant projekto tikslų turėtų būti pildomos būtent minėtosios įstatymo 67 straipsnio 1¹ir 1²dalys, jose aptariant atitinkamas (pasikeitusias ar tokias pat) mokyklų finansavimo sąlygas tuo atveju, jeigu mokinių skaičius mokyklos klasėse neatitiktų Vyriausybės nustatyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus iki 20 procentų. 3. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiklos tikslą formuoti valstybės politiką formaliojo ir neformaliojo švietimo srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]