Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas.“
2 straipsnis. Įstatymo taikymas Iki šio įstatymo įsigaliojimo 5 metų terminui į darbą priimti universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai laikomi į darbą priimtais neterminuotai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Jurgita Sejonienė
Projekto Nr. XIVP-348(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai
(išskyrus gydytojus rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus) į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas.“
2Papildyti 15 straipsnį 6¹dalimi:
„6¹..Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijai, gebėjimams atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir pasiektiems veiklos rezultatams įvertinti ne dažniau kaip kas penkerius metus gali būti organizuojamos atestacijos. Atestacijos organizuojamos šioje dalyje ir universitetų ligoninių vadovų nustatyta ir įstaigose su pagal Darbo kodeksą veikiančiais visais darbuotojų atstovais suderinta tvarka. Laikotarpis, kai universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, tėvystės atostogose ir atostogose vaikui prižiūrėti, į atestacijos laikotarpį neįskaitomas. Jeigu atestacijos metu universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas įvertinamas nepatenkinamai, sudaromas jo veiklos rezultatų gerinimo planas, apimantis ne trumpesnį negu dviejų mėnesių laikotarpį. Pasibaigus šio plano įgyvendinimo laikotarpiui, organizuojama pakartotinė atestacija. Jeigu universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto veiklos rezultatų gerinimo plano vykdymo rezultatai pakartotinės atestacijos metu įvertinami nepatenkinamai, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų. Universiteto ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose turi teisę dalyvauti pagal Darbo kodeksą veikiančių visų darbuotojų atstovų paskirti asmenys.“
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai, priimti į darbą penkerių metų kadencijai, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi priimtais į darbą eiti atitinkamas pareigas neterminuotai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Sveikatos reikalų Komiteto pirmininkas Antanas Matulas
2021-03-17 Nr. XIVP-348 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, dėl įstatymo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-06-27 Nr. XIVP-348(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu pildomos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 6¹dalies nuostata, kad atestacijos tvarka turi būti suderinta su pagal Darbo kodeksą veikiančiais visais darbuotojų atstovais tarpusavyje nedera su Darbo kodekso 203–206 straipsniuose nustatytu reguliavimu dėl informavimo ir konsultavimo procedūrų, pagal kurias tik darbo taryba atstovauja visus darbuotojus, vykdant informavimo ir konsultavimo bei darbuotojų dalyvavimo sprendimų priėmime funkcijas (profesinės sąjungos informavimo ir konsultavimo funkcijas gali vykdyti tik tada, kai ji jungia daugiau kaip 1/3 darbuotojų ir darbo taryba nesudaroma). Pažymėtina, kad įstatymuose negali būti nustatytos taisyklės, nederančios su aukštesnę teisinę galią turinčiu Darbo kodeksu. Be to, siūloma nuostata tikslintina ir tuo aspektu, kad Darbo kodeksas nenustato būtinybės pasiekti bendrą sprendimą įvykdžius konsultacijas, t. y. kad atitinkamas sprendimas būtų suderintas su darbuotojų atstovais (paprasčiausiai turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
„susitarimo nesudarymas, darbuotojų atstovų nesutikimas su numatomais darbdavio
sprendimais savaime nereiškia informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymo“ ir „tam tikrų profesinės sąjungos pasiūlymų dalinis priėmimas rodo darbdavio įsiklausymą į profesinės sąjungos atstovaujamų darbuotojų interesus“. 2.
siekiama tenkinti viešojo intereso apsaugą sveikatos apsaugos srityje – turėti aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius sveikatos priežiūros specialistus, kurie tokias paslaugas teiktų universiteto ligoninėje, nėra aišku, kodėl projekto
siūloma nustatyti, kad universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas gali būti atleidžiamas iš pareigų, jeigu veiklos rezultatų gerinimo plano vykdymo rezultatai pakartotinės atestacijos metu įvertinami nepatenkinamai. Svarstytina, ar šiuo atveju įstatyme neturėtų būti įtvirtinta imperatyvi teisės norma, pagal kurią toks specialistas turėtų būti atleidžiamas iš pareigų. 3. Projekto 1 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo
ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose turi teisę dalyvauti pagal Darbo kodeksą veikiančių visų darbuotojų atstovų paskirti asmenys. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalį darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis, kurie remiantis Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalimi, pareigas paprastai atlieka darbo metu. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atestacijų komisijų posėdžiuose neturėtų dalyvauti vienas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokiomis teisėmis šie asmenys dalyvautų atestacijų komisijų posėdžiuose, t.y. ar stebėtojo teisėmis, ar patariamojo balso teise, ar kitomis teisėmis. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. 4.
sveikatos priežiūros specialistai buvo priimti į darbą tam tikram terminui, bet ne kadencijai, siūlytume projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,priimti į darbą penkerių metų kadencijai“ įrašyti žodžius ,,priimti į darbą pagal terminuotas penkerių metų darbo sutartis“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2021-12-08
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-17 Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, dėl įstatymo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
departamentas, 2021-03-17 Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas. Pritarti 3.
ministerija, 2021-04-02 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-348 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, R. Jurkevičius, 2021-04-21 Argumentai: Vykdomi konkursai ir sudaromos terminuotos darbo sutartys su gydytojais, slaugytojais, kineziterapeutais, sudaro sąlygas pritraukti didelį kiekį jaunų, naujai besidarbinančių specialistų, kurių motyvacija, mobilumas, praktika kitose šalyse, užtikrina, kad būtų teikiamos aukščiausio lygmens, sudėtingiausios ir moderniausios asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Be to, kadencija užtikrina, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai ir tai nėra didelė administracinė našta organizuoti konkursus. Dabartinis teisinis reglamentavimas sukuria prielaidas užtikrinti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiktų gydytojai specialistai, kurie kaip mokslininkai patys ir kuria (prisideda) prie medicinos mokslo pažangos. Pakeitus šį reglamentavimą ir įvedus neterminuotas darbo sutartis, būtų ženkliai apsunkintos Kauno klinikų galimybės kartu su Lietuvos sveikatos mokslo universitetu vykdyti mokslinius tyrimus ir juos diegti klinikinėje praktikoje, užtikrinti, kad asmenins būtų suteikiamos aukščiausios kokybės, naujausiais laimėjimais pagrįstos sveikatos priežiūros paslaugos. Kartu iškiltų grėsmė ir integruotai veiklai kartu su universitetu.
Mokslinės ir praktinės veiklos integralumas Kauno klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete struktūriškai įgyvendinamas per jungtinius struktūrinius padalinius ir bendrus darbuotojus. Kadencijų panaikinimas galimai sąlygotų susidarymą situacijos, kada tokias jungtines pareigybes tektų panaikinti. Taip pat nesutinkame su projekto aiškinamojo rašto argumentais, jog ,,universiteto ligoninių medikams <...> nėra keliami kažkokie specifiniai reikalavimai medicinos mokslo ar kokiu kitu požiūriu lyginant su neuniversitetinėmis tretinio lygio įstaigomis“, nes konkurso pretendentai turi atitikti ne tik minimalius gydytojams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, bet yra sprendžiamas jų galimybės ir potencialas teikti aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno klinikos neturi duomenų, kad dėl darbo sutarties terminuoto pobūdžio blogėja kreditų išdavimo sąlygos. Pasiūlymas:
Nepritarti įstatymo projektui naikinančiam universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų priėmimui į darbą viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. Nepritarti Komiteto nuomone, dabar galiojančią universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarką reikia tobulinti. 2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, V Lesauskaitė, 2021-05-03 Argumentai:
Universitetų vertinimu, sveikatos priežiūros specialistų kadencijų panaikinimas universiteto ligoninėse iš esmės pažeistų šiuo metu universitetuose studijuojančių studentų, rezidentų ir doktorantų teisėtus lūkesčius, turėtų neigiamai kritinę įtaką šių asmenų įsidarbinimo galimybėms bei galimai ženkliai prisidėtų prie absolventų emigracijos dėl nesančių ar ypatingai apribotų įsidarbinimo bei karjeros galimybių universiteto ligoninėse.
Be to, didesnis prioritetas galimai būtų suteiktas ne iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančiam reikalavimui garantuoti asmens teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą realizavimą, o vienos socialinės grupės (šiuo metu darbo sutartis universiteto ligoninėse turinčių sveikatos priežiūros specialistų) interesams. Pažymėtina, kad jau pati teisinė bazė ir teikiamų paslaugų pobūdis universiteto ir ne universiteto ligoninėse yra iš esmės skirtinga. Sveikatos priežiūros įstaigos teikia aukščiausio lygio specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas, užsiima ne tik diagnostika ir gydymu, bet taip pat yra medicinos mokslų ir studijų klinikinė bazė. Akcentuotina, kad teismas bylose konstatuoja, jog galiojančios sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos sudaro prielaidas periodiškai garantuoti, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai. Be to, terminuotumo kuriama pridėtinė vertė neatsiejama ir nuo tiesioginės naudos pacientui – periodiškai vykstantis kvalifikacijos įvertinimas ir tuo paremta specialistų atranka garantuoja geriausią įmanomą paslaugos kokybę, o specialistą motyvuoja nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją, taikyti naujausius gydymo metodus.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, vertintina, kad Projektu siekiamas įtvirtinti teisinis reglamentavimas (sveikatos priežiūros specialistų terminuotų kadencijų universiteto ligoninėse panaikinimas) galimai koreliuoja su konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamais proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Tuo tarpu, esamos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos sudaro prielaidas periodiškai garantuoti, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai, o universitetams
Komiteto nuomone, dabar galiojančią universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarką reikia tobulinti. 3. VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos F. Jankevičius, 2021-05-07 Santaros klinikų, kaip universiteto ligoninės, vertinimu Įstatymo projektas atmestinas kaip netikslingas. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu nustatyta, kad universiteto ligoninė - viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Tai yra įstatymu nustatyta universiteto ligoninių speciali paskirtis, kuri ir yra pagrindas diferencijuoti reikalavimus, taikomus būtent universiteto ligoninėse dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams.
Taigi, universiteto ligoninės visų pirm a yra viešosios įstaigos, kuriose turi būti ir yra teikiamos sudėtingiausios bei aukščiausios kokybės visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Be to, universiteto ligoninės yra mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybine aukštąja mokykla ne tik mokomi sveikatos priežiūros specialistai, bet taip pat sudaromos sąlygos tobulinti jų kvalifikaciją. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „kalbama ne apie vadovaujančius asmenis, kuriems kadencijos gali būti suprantamas reikalavimas, o apie bet kokį sveikatos priežiūros personalą“ . Santaros klinikų vertinimu, atsižvelgiant į prieš tai paminėtą universiteto ligoninių paskirtį, nesutiktina su pozicija, kad reikalavimas dėl terminuotų darbo sutarčių tikslingas tik vadovaujantiems asmenims. Svarbu paminėti, kad universiteto ligoninių vadovaujančias pareigas užimamieji, be abejonės, turi būti aukščiausios kvalifikacijos specialistai, tačiau asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia ir tuo pačiu metu naujų specialistų rengimą ir/ar kvalifikacijos kėlimą užtikrina ne tik vadovaujančias pareigas užimantieji, bet visi universiteto ligoninėje dirbantys sveikatos priežiūros specialistai, kurie savo žiniomis, įgūdžiais ir praktiniais veiksmais užtikrina aukščiausios kokybės paslaugų teikimą bei kokybišką rengiam ų specialistų mokymą. Tuo pagrindu nesutiktina su statymo projekto aiškinamajame rašte formuluojama nuostata, kad „universiteto ligoninių medikams (gydytojams ar slaugytojams bei slaugytojų padėjėjams) nėra keliami kažkokie specifiniai reikalavimai medicinos mokslo ar kokiu kitu požiūriu lyginant su neuniversitetinėmis tretinio lygio įstaigomis“.
Vertintina, kad minėtų tikslų pasiekimą universiteto ligoninės gali užtikrinti tik koncentruodamos aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Aukščiausios kvalifikacijos specialistų koncentravimas yra nuolatinis procesas, tai yra turi būti vykdom a reguliari geriausiųjų atranka. Manytina, kad tokiu būdu nuolat keliamas kolektyvo kompetencijų lygis - jau dirbantieji specialistai yra nuolat motyvuoti gilinti žinias, vykdyti mokslinius tiriam uosius darbus, domėtis ir būti suinteresuotais diegti inovacijas, bet taip pat užtikrinamos atviros galimybės prisijungti naujiems bei perspektyviems specialistams. Universiteto ligoninėse dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams įstatymu nustatytas terminuotos darbo sutarties terminas laikytinas pagrįstu ir proporcingu. Viena vertus, tai pakankam ai ilgas laikas, per kurį sveikatos priežiūros specialistas realiomis darbo sąlygomis gali pademonstruoti savo žinias, įgūdžius, darbą komandoje, gebėjimą gilinti žinias ir tobulėti, įgyvendinti užsibrėžtus tam tikro periodo tikslus. Kita vertus, minėtas terminas taip pat laikytinas racionaliu užtikrinant tam tikrą specialistų konkurenciją, kuri ne tik skatina esamus darbuotojus kelti kvalifikaciją, bet, kaip minėta, atveria galimybes prie kolektyvo prisijungti naujiems kompetentingiems specialistams, tokiu būdu dar labiau prisidedant prie asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo, inovacijų diegimo ar kitų specialistų mokymo. Kaip minėta, atsižvelgiant į universiteto ligoninių paskirtį ir jose dirbančių darbuotojų funkcijas, nesutiktina ir su argumentu, kad reikalavimas dėl terminuotų darbo sutarčių galėtų būti laikomas diskriminuojančiu.
Viena vertus, Santaros klinikų, kaip universiteto ligoninės, darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra vienas didžiausių, o nedarbo socialinio draudimo įmokų, dirbant pagal terminuotą ar neterminuotą darbo sutartis, skirtumas nėra žymus. Be to, oficialios informacijos dėl kreditų išdavimo sąlygų bloginimo esant terminuotoms darbo sutartims nėra pateikta ir/ar gauta. Kita vertus, tiek Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, tiek įstaigose galiojanti darbo apmokėjimo tvarka sudaro prielaidas gauti kvalifikaciją atitinkantį bei motyvuojantį darbo užmokestį, įskaitant, bet neapsiribojant, galimybėmis vykdyti papildomas su mokslu susijusias veiklas, kurias galima vykdyti būtent universiteto ligoninėse. Papildomai nepritartina ir argumentui, jog
„žinojimas, kad darbo sutartis po 5 m etų baigsis, o naujos sudarymas
priklausys nuo darbdavio malonės, slopina laisvos minties bei galimos kritikos administracijos atžvilgiu galimybę.” . Visų pirma pažymėtina, kad darbuotojų reiškiama argumentuota kritika ir/ar minčių raiška jokiais būdais nėra slopinami, nes tai sudaro galimybę administracijai išgirsti galimas ar darbuotojų įsivaizduojamas veiklos organizavimo problemas ir imtis priemonių gerinant įstaigos veiklą bei darbuotojų darbo sąlygas, todėl priešingai - darbuotojai raginami pirmiausia pasisakyti jiems kylančiais klausimais, kad esant galimybėms viskas būtų išsprendžiama savalaikiai. Bet kokiu atveju, konkursai į konkursines pareigybes organizuojami griežtai vadovaujantis kursų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kurios užtikrina, kad konkurso metu būtų vertinama darbuotojo kvalifikacija bei kiti objektyvūs duomenys, o konkurso dalyviams sudaromos galimybės inicijuoti konkurso metu priimtų sprendimų peržiūrą.
Įvertinus paslaugų kokybės gerinimui, mokslo plėtojimui bei specialistų rengimui suteikiamų naudą, kurią sukuria galimybė atrinkti tik kvalifikuotą personalą reguliarių konkursų pagrindu - nežymios administracinės sąnaudos organizuojant ir vykdant konkursus laikytinos visiškai nereikšmingomis. Be to, kaip minėta, konkurencija suteikia papildomą paskatą tobulėti, kuri ne pakeičia, o papildo darbuotojų ir tiesioginių vadovų reguliarių pokalbių dėl darbuotojo veiklos rezultatų naudą. Manytina, kad efektyvaus ir praktikoje pasiteisinusio kvalifikuotų darbuotojų atrankos įrankio (periodinių konkursų) panaikinimu, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti laukiami teigiami rezultatai (neva neproporcingų reikalavimų panaikinimas ir personalo darbo užmokesčio didinimas) nelaikytini tiek reikšmingais, kad jiems būtų galim a pritarti. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, vertintina, kad Įstatymo pakeitimu siūlomi pakeitimai visiškai netikslingi. Pritarti iš dalies Žr. 1 Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą. 4. Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo pirmininkė V. Lukšienė, 2021-10-08 Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimo projektu pateiktas siūlymas kuriuo tariamai sprendžiamos 2021-09-21 VUL Santaros klinikų profesinių sąjungų iškeltos problemos - vertintinas kaip bloginantis universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų padėtį lyginant su šiandienine.
Nors projektu kuriama teisinė iliuzija, kad atsisakoma terminuotų sutarčių, tačiau nutarimo numatomas reguliavimas - kasmetinės atestacijos - realiuose darbo santykiuose yra ne kas kita, kaip papildomas pagrindas darbo sutarčių nutraukimui darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pagal 57 straipsnio 2 dalį). Todėl de facto siūlomas pakeitimas reiškia penkerių metų terminuotų darbo sutarčių pakeitimą į vienerių metų. Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies pakeitimas - nepriimtinas universitetinių ligoninių sveikatos priežiūros specialistams, nes sudaro sąlygas darbuotojus laikyti nuolatinio bandomojo termino įkaitais ir tik padidina milžiniško streso, patiriamo darbe lygį. Tokio reguliavimo pasekmė artimoje ateityje - psichoemocinio klimato blogėjimas universitetinėse ligoninėse. Taip pat siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimas didina administracinę naštą ir kaštus. Nepritarti Žr. 1 Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą. 5. LSMU Kauno klinikų jungtinės profesinių sąjungų atstovybės vardu A.
Andriukaitienė, 2021-10-111 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir jos filialuose veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė (VšĮ Kauno onkologijos ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Kauno klinikų pirminė grupė, Romainių tuberkuliozės ligoninės darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo Kauno klinikų grupė, Medicinos aptarnaujančio personalo profesinė sąjunga, Kauno klinikų darbuotojų profesinė sąjunga) pritaria Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo ir Santaros klinikų Profesinių sąjungų pozicijai ir taip pat mano, kad projektu sudaroma iliuzija, kad atsisakoma terminuotų sutarčių, tačiau kasmetinės atestacijos būtų ne kas kita, kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva. Todėl siūlomas pakeitimas reikštų penkerių metų terminuotų darbo sutarčių pakeitimą j vienerių metų. Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies pakeitimas nepriimtinas universitetų ligoninių darbuotojams, nes sudaro sąlygas sveikatos priežiūros specialistus laikyti nuolatinio nerimo dėl ateities būsenoje ir didina darbe patiriamą stresą ir neleistinai blogina psichoemocinį klimatą darbe. Be to, kasmetinės atestacijos padidintų ligoninių išlaidas ir administracijos darbo krūvį. Siūlytume tokią LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies redakciją:
„Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai
į darbą priimami viešo konkurso būdu.
Siekiant įvertinti universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, kvalifikaciją, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir darbo rezultatus, universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistams, einantiems pareigas, kurioms būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus filialų ir padalinių vadovus, kas
padalinių ir filialų vadovų pareigose dirbantiems universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistams (dėl padalinio ir filialo vadovo pareigų) organizuojamos šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. Universiteto ligoninės atestacijų komisijos posėdyje stebėtojų teisėmis gali dalyvauti įstaigos darbuotojų atstovų paskirti asmenys." Pritarti iš dalies Žr. 1 Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-241 Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-348 (toliau – Projektas Nr. XIVP-348), tačiau Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlyti Projektą Nr.
XIVP-348 tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: Projekto Nr. XIVP-348 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą būtų priimami viešo konkurso būdu atsisakant penkerių metų kadencijos. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad universiteto ligoninė yra viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti sveikatos priežiūros specialistus. Vertinant įstatyme pateikiamą universiteto ligoninės apibrėžtį pažymėtina tai, kad universiteto ligoninėse teikiamos visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kartu su mokslo ir studijų institucijomis vykdoma mokslinė veikla. Universiteto ligoninėse gydomasis ir mokslo tiriamasis darbas vyksta neatsiejamai, todėl čia diegiami patys naujausi mokslo įrodymais pagrįstos medicinos diagnostikos ir gydymo metodai. Universiteto ligoninės nuo kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų skiriasi tuo, kad čia dirba ne tik gydytojai, bet ir pedagogai, mokslininkai, besidarbuojantys klinikinės ar bazinės medicinos mokslo srityse, t. y. įvairiapusiškai medicinos procese dalyvaujantys sveikatos priežiūros specialistai. Universiteto ligoninės taip pat dalyvauja sudėtingiausių ir retų ligų diagnostikos ir gydymo tarptautinių referencinių tinklų veikloje. Universitetų ligoninių vykdomų veiklų pobūdis lemia tai, kad jose privalo dirbti tik aukščiausius kompetencijos ir patirties reikalavimus atitinkantys ir nuolat savo kompetenciją tobulinantys sveikatos priežiūros specialistai.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau paminėta, būtina nustatyti optimalų teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų tiek darbo teisinius santykius reguliuojančių nuostatų taikymą, tiek ir universiteto ligoninės interesą užsitikrinti, kad joje nuolat dirbtų geriausi sveikatos priežiūros specialistai (vyktų specialistų rotacija), taip pat užtikrintų visų kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų karjeros galimybę pretenduoti į universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų darbo pozicijas ir nuolatinį universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų tobulėjimą ir taip tenkinti viešojo intereso apsaugą sveikatos apsaugos srityje – turėti aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius sveikatos priežiūros specialistus, kurie tokias paslaugas teiktų universiteto ligoninėje, kurios paskirtis ir yra sudėtingiausių ir daugiausiai kompetencijų reikalaujančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Pasiūlymas: Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Projekto Nr. XIVP-348 1 straipsniu keičiamą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį siūlome dėstyti taip:
„6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus gydytojus
rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus) (toliau – sveikatos priežiūros specialistai) į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas.
Siekiant įvertinti universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, kvalifikaciją ir gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir jų įstaigoms, filialams ir padaliniams ar asmeniškai skirtas užduotis bei pasiektus rezultatus, šioje dalyje ir universitetų ligoninių vadovų nustatyta ir įstaigose su pagal Darbo kodeksą veikiančiais visais darbuotojų atstovais suderinta tvarka organizuojamos universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus įstaigų, filialų ir padalinių vadovus, atestacijos. Universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistų atestacijos organizuojamos kas penkerius metus, skaičiuojant nuo specialistų darbo sutarčių įsigaliojimo dienos. Universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas gali būti atleidžiamas iš pareigų, jei universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas atestacijos metu buvo įvertintas nepatenkinamai ir pasibaigus sudarytam universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto rezultatų gerinimo planui, apimančiam ne trumpesnį negu dviejų mėnesių laikotarpį, šio plano vykdymo rezultatai pakartotinės atestacijos metu įvertinami nepatenkinamai. Atestacija turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kiekvieno penkerių metų termino, kai įsigaliojo specialisto darbo sutartis, pasibaigimo. Pakartotinė atestacija (jei ji reikalinga) turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo kiekvieno penkerių metų termino, kai įsigaliojo specialisto darbo sutartis, pasibaigimo. Universiteto ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose turi teisę dalyvauti pagal Darbo kodeksą veikiančių visų darbuotojų atstovų paskirti asmenys.“ Pritarti iš dalies Žr.
ir mokslo komiteto pasiūlymą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-241 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus. Pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį asmuo, kol jis studijuoja medicinos rezidentūroje ar odontologijos rezidentūroje, dirba (yra įdarbinamas) atitinkamai gydytoju rezidentu arba gydytoju odontologu rezidentu, t. y. su gydytoju rezidentu ar gydytoju odontologu rezidentu, vadovaujantis Medicinos praktikos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi bei Medicinos praktikos įstatymą ir Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymą įgyvendinančio Medicinos rezidentūros studijų ir odontologijos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimų ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 „Dėl Medicinos rezidentūros studijų ir odontologijos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimų ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 punktu, sudaroma terminuota darbo sutartis dėl gydytojo rezidento ar gydytojo odontologo rezidento įdarbinimo rezidentūros bazėje. Siekiant teisinio reglamentavimo ir taikymo aiškumo, Projekto Nr.
XIVP-348 1 straipsniu keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnyje būtina papildomai nustatyti, kad įgyvendinant Medicinos praktikos įstatymą ir Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymą su gydytojais rezidentais ir gydytojais odontologais rezidentais sudarytos terminuotos gydytojų rezidentų ar gydytojų odontologų rezidentų darbo sutartys į Darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalyje nustatytą bendrą terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams skaičių LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose nėra įskaičiuojamos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Projekto Nr. XIVP-348 1 straipsniu keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnis turi būti papildytas nauja 7¹ dalimi ją išdėstant taip:
„7¹. Su gydytojais rezidentais ir gydytojais odontologais rezidentais įgyvendinant
Medicinos praktikos įstatymą ir Odontologijos praktikos įstatymą sudarytos terminuotos gydytojų rezidentų ar gydytojų odontologų rezidentų darbo sutartys į Darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalyje nustatytą bendrą terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams skaičių LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose nėra įskaičiuojamos.“
Atitinkamai turėtų būti keičiamas Projekto Nr. XIVP-348 2 straipsnis. Jį siūlome dėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo universitetų ligoninių sveikatos priežiūros
specialistai, priimti į darbą penkerių metų kadencijai eiti pareigas, kurioms pagal šio įstatymo 1 straipsniu pakeistą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį nebetaikoma penkerių metų kadencija, nuo šio įstatymo įsigaliojimo laikomi priimtais į darbą eiti atitinkamų pareigų neterminuotai. 3.
specialistams, einantiems pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, pirma atestacija pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį organizuojama suėjus penkeriems metams po šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2027 m. gruodžio 31 d., o pakartotinė atestacija (jei ji reikalinga) privalo būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2028 m. birželio 30 d.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 įstatymo projektui Nr. XIVP-348 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo švietimo ir mokslo komitetas, 2021-12-081 Argumentai: Siūloma, su specialistais, išdirbusiais penkis metus ir atestuotiems, būtų sudaromos neterminuotos darbo sutartys. Taip pat siūloma, kad būtų atsisakoma pakartotinės atestacijos ir individualaus darbo rezultatų gerinimo plano, jei pirmos atestacijos metu specialistas įvertinamas nepatenkinamai. Pasiūlymas: „6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus gydytojus rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus) (toliau – sveikatos priežiūros specialistai) į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas.
Siekiant įvertinti universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, kvalifikaciją ir gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir jų įstaigoms, filialams ir padaliniams ar asmeniškai skirtas užduotis bei pasiektus rezultatus, šioje dalyje ir universitetų ligoninių vadovų nustatyta ir įstaigose su pagal Darbo kodeksą veikiančiais visais darbuotojų atstovais suderinta tvarka organizuojamos universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus įstaigų, filialų ir padalinių vadovus, atestacijos. Universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistų atestacijos organizuojamos kas penkerius metus, skaičiuojant nuo specialistų darbo sutarčių įsigaliojimo dienos. Universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas gali būti atleidžiamas iš pareigų, jei universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas atestacijos metu buvo įvertintas nepatenkinamai. ir pasibaigus sudarytam universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto rezultatų gerinimo planui, apimančiam ne trumpesnį negu dviejų mėnesių laikotarpį, šio plano vykdymo rezultatai pakartotinės atestacijos metu įvertinami nepatenkinamai. Atestacija turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kiekvieno penkerių metų termino, kai įsigaliojo specialisto darbo sutartis, pasibaigimo. Laikotarpis, kuriuo asmeniui universiteto ligoninė buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į atestacijos laikotarpius neįtraukiamas. Pakartotinė atestacija (jei ji reikalinga) turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo kiekvieno penkerių metų termino, kai įsigaliojo specialisto darbo sutartis, pasibaigimo.
Universiteto ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose turi teisę dalyvauti pagal Darbo kodeksą veikiančių visų darbuotojų atstovų paskirti asmenys. Su laimėjusiais viešą konkursą sveikatos priežiūros specialistais, kurie pradeda eiti pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus įstaigų, filialų ir padalinių vadovus, sudaromos neterminuotos darbo sutartys, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros specialistas konkrečioje universiteto ligoninėje jokių pareigų, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus įstaigų, filialų ir padalinių vadovus, nėjo. Pastaruoju atveju su laimėjusiu viešą konkursą specialistu sudaroma terminuota darbo sutartis 5 metų laikotarpiui iki pirmos atestacijos. Su atestuotu sveikatos priežiūros specialistu, kuris iki atestacijos dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, sudaroma neterminuota darbo sutartis.“
7Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laima Nagienė, Artūras Žukauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras
Žukauskas Komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-348 2022-06-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai: M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto
biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėja D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai A. Dulkys, D. Jankauskienė, A. Pečkauskas, K. Auruškevičienė, K. Rušinskas, Ministrės pirmininkės patarėja Ž. Gudlevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-17 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, dėl įstatymo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
gauta 2021-11-24
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-17 2.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas. Pritarti iš dalies Sutikdami su išsakyta pastaba, kad registruojant įstatymo projektą aiškinamajame rašte nebuvo įvertintas projekto atitikimas strateginio planavimo dokumentams, atkreipiame dėmesį į tai, kad Seimo statuto 135 straipsnyje reglamentuoti reikalavimai teikiamam registruoti (o ne svarstomam) įstatymo projektui. 1. 3. Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė, 2021-04-02 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-348 atitiktį
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialas, 2021-10-081 Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimo projektu pateiktas siūlymas kuriuo tariamai sprendžiamos 2021-09-21 VUL Santaros klinikų profesinių sąjungų iškeltos problemos - vertintinas kaip bloginantis universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų padėtį lyginant su šiandienine.
Nors projektu kuriama teisinė iliuzija, kad atsisakoma terminuotų sutarčių, tačiau nutarimo numatomas reguliavimas - kasmetinės atestacijos - realiuose darbo santykiuose yra ne kas kita, kaip papildomas pagrindas darbo sutarčių nutraukimui darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pagal 57 straipsnio 2 dalį). Todėl de facto siūlomas pakeitimas reiškia penkerių metų terminuotų darbo sutarčių pakeitimą į vienerių metų. Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies pakeitimas - nepriimtinas universitetinių ligoninių sveikatos priežiūros specialistams, nes sudaro sąlygas darbuotojus laikyti nuolatinio bandomojo termino įkaitais ir tik padidina milžiniško streso, patiriamo darbe lygį. Tokio reguliavimo pasekmė artimoje ateityje - psichoemocinio klimato blogėjimas universitetinėse ligoninėse. Taip pat siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimas didina administracinę naštą ir kaštus. Atsižvelgti Atkreipiame dėmesį į tai, kad patobulintame įstatymo projekte numatyta galimybė kas 5 metus atestuoti darbuotojus Be to, projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad iki įstatymo įsigaliojimo į darbą priimti universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistai nuo šio įstatymo įsigaliojimo bus laikomi priimtais į darbą eiti atitinkamų pareigų neterminuotai. 2.
Kauno klinikų jungtinės profesinių sąjungų atstovybė, 2021-10-111 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir jos filialuose veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė (VšĮ Kauno onkologijos ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Kauno klinikų pirminė grupė, Romainių tuberkuliozės ligoninės darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo Kauno klinikų grupė, Medicinos aptarnaujančio personalo profesinė sąjunga, Kauno klinikų darbuotojų profesinė sąjunga) pritaria Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo ir Santaros klinikų Profesinių sąjungų pozicijai ir taip pat mano, kad projektu sudaroma iliuzija, kad atsisakoma terminuotų sutarčių, tačiau kasmetinės atestacijos būtų ne kas kita, kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva. Todėl siūlomas pakeitimas reikštų penkerių metų terminuotų darbo sutarčių pakeitimą j vienerių metų. Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies pakeitimas nepriimtinas universitetų ligoninių darbuotojams, nes sudaro sąlygas sveikatos priežiūros specialistus laikyti nuolatinio nerimo dėl ateities būsenoje ir didina darbe patiriamą stresą ir neleistinai blogina psichoemocinį klimatą darbe. Be to, kasmetinės atestacijos padidintų ligoninių išlaidas ir administracijos darbo krūvį. Siūlytume tokią LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies redakciją:
„Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į
darbą priimami viešo konkurso būdu.
Siekiant įvertinti universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, kvalifikaciją, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir darbo rezultatus, universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistams, einantiems pareigas, kurioms būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus filialų ir padalinių vadovus, kas
padalinių ir filialų vadovų pareigose dirbantiems universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistams (dėl padalinio ir filialo vadovo pareigų) organizuojamos šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. Universiteto ligoninės atestacijų komisijos posėdyje stebėtojų teisėmis gali dalyvauti įstaigos darbuotojų atstovų paskirti asmenys." Pritarti iš dalies Atkreipiame dėmesį į tai, kad patobulintame įstatymo projekte numatyta galimybė kas 5 metus atestuoti darbuotojus. Be to, projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad iki įstatymo įsigaliojimo į darbą priimti universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistai nuo šio įstatymo įsigaliojimo bus laikomi priimtais į darbą eiti atitinkamų pareigų neterminuotai. 3.
gydytojų sąjunga, Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos gydytojų sąjungos Vilniaus filialo Santaros klinikų grupė, Santaros sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros Vaikų ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Santaros klinikų pirminė grupė, 2021-12-14 Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros Vaikų ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Santaros klinikų pirminė grupė, Lietuvos gydytojų sąjungos Vilniaus filialo Santaros klinikų grupė (toliau – Profesinės sąjungos) teikia savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-348 (toliau – Įstatymo projektas). Profesinės sąjungos pritaria Įstatymo projekto redakcijai, pasiūlytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 983
„Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15
straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-348“ (TAR, 2021-11-30, Nr. 2021-24733) (toliau – Vyriausybės nutarimas). Profesinės sąjungos aktyviai teikė savo pasiūlymus ir pastabas, rengiant Vyriausybės nutarimą (pridedame). Profesinės sąjungos palaiko visus savo argumentus, nurodytus pridedamuose raštuose. Pritarti iš dalies Atkreipiame dėmesį į tai, kad patobulintame įstatymo projekte numatyta galimybė kas 5 metus atestuoti visus sveikatos priežiūros specialistus (Vyriausybė siūlė privalomas gydytojų atestacijas kas 5 metus) 4.
Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos gydytojų sąjungos Vilniaus filialo Santaros klinikų grupė, Santaros sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros Vaikų ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Santaros klinikų pirminė grupė, 2021-01-04 Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros Vaikų ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Santaros klinikų pirminė grupė, Lietuvos gydytojų sąjungos Vilniaus filialo Santaros klinikų grupė (toliau - Profesinės sąjungos) teikia papildomą raštą žiniai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-348“ projekto. Profesinės sąjungos po susitikimų su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau VULSK) generaliniu direktoriumi Feliksu Jankevičiumi informuoja, jog VULSK generalinis direktorius Feliksas Jankevičius palaiko Profesinių sąjungų siūlymą. Pridedame VULSK generalinio direktoriaus Felikso Jankevičiaus 2021 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. SR-5571. 1. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto pakartotinio derinimo, 2021-10- 08, Nr. SR-5571 - 1 lapas.
SR-5571 - 1 lapas. Pritarti iš dalies Atkreipiame dėmesį į tai, kad patobulintame įstatymo projekte numatyta galimybė kas 5 metus atestuoti visus sveikatos priežiūros specialistus (Vyriausybė siūlė privalomas gydytojų atestacijas kas 5 metus)
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 5. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, 2021-04-21 Argumentai: Vykdomi konkursai ir sudaromos terminuotos darbo sutartys su gydytojais, slaugytojais, kineziterapeutais, sudaro sąlygas pritraukti didelį kiekį jaunų, naujai besidarbinančių specialistų, kurių motyvacija, mobilumas, praktika kitose šalyse, užtikrina, kad būtų teikiamos aukščiausio lygmens, sudėtingiausios ir moderniausios asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Be to, kadencija užtikrina, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai ir tai nėra didelė administracinė našta organizuoti konkursus. Dabartinis teisinis reglamentavimas sukuria prielaidas užtikrinti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiktų gydytojai specialistai, kurie kaip mokslininkai patys ir kuria (prisideda) prie medicinos mokslo pažangos. Pakeitus šį reglamentavimą ir įvedus neterminuotas darbo sutartis, būtų ženkliai apsunkintos Kauno klinikų galimybės kartu su Lietuvos sveikatos mokslo universitetu vykdyti mokslinius tyrimus ir juos diegti klinikinėje praktikoje, užtikrinti, kad asmenins būtų suteikiamos aukščiausios kokybės, naujausiais laimėjimais pagrįstos sveikatos priežiūros paslaugos. Kartu iškiltų grėsmė ir integruotai veiklai kartu su universitetu. Mokslinės ir praktinės veiklos integralumas Kauno klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete struktūriškai įgyvendinamas per jungtinius struktūrinius padalinius ir bendrus darbuotojus.
Kadencijų panaikinimas galimai sąlygotų susidarymą situacijos, kada tokias jungtines pareigybes tektų panaikinti. Taip pat nesutinkame su projekto aiškinamojo rašto argumentais, jog ,,universiteto ligoninių medikams <...> nėra keliami kažkokie specifiniai reikalavimai medicinos mokslo ar kokiu kitu požiūriu lyginant su neuniversitetinėmis tretinio lygio įstaigomis“, nes konkurso pretendentai turi atitikti ne tik minimalius gydytojams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, bet yra sprendžiamas jų galimybės ir potencialas teikti aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno klinikos neturi duomenų, kad dėl darbo sutarties terminuoto pobūdžio blogėja kreditų išdavimo sąlygos. Pasiūlymas:
Nepritarti įstatymo projektui naikinančiam universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų priėmimui į darbą viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. Nepritarti Siūlymas prieštarauja įstatymo projekto tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektas yra patobulintas, atsižvelgus į Vyriausybės, Seimo narės J. Sejonienės pasiūlymus. Žr. Komiteto pasiūlymus
sveikatos mokslų universitetas, 2021-05-03 Argumentai: Universitetų vertinimu, sveikatos priežiūros specialistų kadencijų panaikinimas universiteto ligoninėse iš esmės pažeistų šiuo metu universitetuose studijuojančių studentų, rezidentų ir doktorantų teisėtus lūkesčius, turėtų neigiamai kritinę įtaką šių asmenų įsidarbinimo galimybėms bei galimai ženkliai prisidėtų prie absolventų emigracijos dėl nesančių ar ypatingai apribotų įsidarbinimo bei karjeros galimybių universiteto ligoninėse.
Be to, didesnis prioritetas galimai būtų suteiktas ne iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančiam reikalavimui garantuoti asmens teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą realizavimą, o vienos socialinės grupės (šiuo metu darbo sutartis universiteto ligoninėse turinčių sveikatos priežiūros specialistų) interesams. Pažymėtina, kad jau pati teisinė bazė ir teikiamų paslaugų pobūdis universiteto ir ne universiteto ligoninėse yra iš esmės skirtinga. Sveikatos priežiūros įstaigos teikia aukščiausio lygio specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas, užsiima ne tik diagnostika ir gydymu, bet taip pat yra medicinos mokslų ir studijų klinikinė bazė. Akcentuotina, kad teismas bylose konstatuoja, jog galiojančios sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos sudaro prielaidas periodiškai garantuoti, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai. Be to, terminuotumo kuriama pridėtinė vertė neatsiejama ir nuo tiesioginės naudos pacientui – periodiškai vykstantis kvalifikacijos įvertinimas ir tuo paremta specialistų atranka garantuoja geriausią įmanomą paslaugos kokybę, o specialistą motyvuoja nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją, taikyti naujausius gydymo metodus.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, vertintina, kad Projektu siekiamas įtvirtinti teisinis reglamentavimas (sveikatos priežiūros specialistų terminuotų kadencijų universiteto ligoninėse panaikinimas) galimai koreliuoja su konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamais proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Tuo tarpu, esamos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos sudaro prielaidas periodiškai garantuoti, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai, o universitetams – tokius specialistus parengti, šiems – turėti teisėtus ir pagrįstus lūkesčius šias žinias pritaikyti, nuolat kelti kvalifikaciją, tobulėti, siekiant laimėti periodiškai vykstančius konkursus ir sudaryti 5 metų terminuotas darbo sutartis. Nepritarti Siūlymas prieštarauja įstatymo projekto tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektas yra patobulintas, atsižvelgus į Vyriausybės, Seimo narės J. Sejonienės pasiūlymus. Žr. Komiteto pasiūlymus
universiteto ligoninė Santaros klinikos, 2021-05-07 Santaros klinikų, kaip universiteto ligoninės, vertinimu Įstatymo projektas atmestinas kaip netikslingas. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu nustatyta, kad universiteto ligoninė - viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus.
Tai yra įstatymu nustatyta universiteto ligoninių speciali paskirtis, kuri ir yra pagrindas diferencijuoti reikalavimus, taikomus būtent universiteto ligoninėse dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams. Taigi, universiteto ligoninės visų pirm a yra viešosios įstaigos, kuriose turi būti ir yra teikiamos sudėtingiausios bei aukščiausios kokybės visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Be to, universiteto ligoninės yra mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybine aukštąja mokykla ne tik mokomi sveikatos priežiūros specialistai, bet taip pat sudaromos sąlygos tobulinti jų kvalifikaciją. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „kalbama ne apie vadovaujančius asmenis, kuriems kadencijos gali būti suprantamas reikalavimas, o apie bet kokį sveikatos priežiūros personalą“ . Santaros klinikų vertinimu, atsižvelgiant į prieš tai paminėtą universiteto ligoninių paskirtį, nesutiktina su pozicija, kad reikalavimas dėl terminuotų darbo sutarčių tikslingas tik vadovaujantiems asmenims. Svarbu paminėti, kad universiteto ligoninių vadovaujančias pareigas užimamieji, be abejonės, turi būti aukščiausios kvalifikacijos specialistai, tačiau asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia ir tuo pačiu metu naujų specialistų rengimą ir/ar kvalifikacijos kėlimą užtikrina ne tik vadovaujančias pareigas užimantieji, bet visi universiteto ligoninėje dirbantys sveikatos priežiūros specialistai, kurie savo žiniomis, įgūdžiais ir praktiniais veiksmais užtikrina aukščiausios kokybės paslaugų teikimą bei kokybišką rengiam ų specialistų mokymą.
Tuo pagrindu nesutiktina su statymo projekto aiškinamajame rašte formuluojama nuostata, kad „universiteto ligoninių medikams (gydytojams ar slaugytojams bei slaugytojų padėjėjams) nėra keliami kažkokie specifiniai reikalavimai medicinos mokslo ar kokiu kitu požiūriu lyginant su neuniversitetinėmis tretinio lygio įstaigomis“. Vertintina, kad minėtų tikslų pasiekimą universiteto ligoninės gali užtikrinti tik koncentruodamos aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Aukščiausios kvalifikacijos specialistų koncentravimas yra nuolatinis procesas, tai yra turi būti vykdom a reguliari geriausiųjų atranka. Manytina, kad tokiu būdu nuolat keliamas kolektyvo kompetencijų lygis - jau dirbantieji specialistai yra nuolat motyvuoti gilinti žinias, vykdyti mokslinius tiriam uosius darbus, domėtis ir būti suinteresuotais diegti inovacijas, bet taip pat užtikrinamos atviros galimybės prisijungti naujiems bei perspektyviems specialistams. Universiteto ligoninėse dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams įstatymu nustatytas terminuotos darbo sutarties terminas laikytinas pagrįstu ir proporcingu. Viena vertus, tai pakankam ai ilgas laikas, per kurį sveikatos priežiūros specialistas realiomis darbo sąlygomis gali pademonstruoti savo žinias, įgūdžius, darbą komandoje, gebėjimą gilinti žinias ir tobulėti, įgyvendinti užsibrėžtus tam tikro periodo tikslus.
Kita vertus, minėtas terminas taip pat laikytinas racionaliu užtikrinant tam tikrą specialistų konkurenciją, kuri ne tik skatina esamus darbuotojus kelti kvalifikaciją, bet, kaip minėta, atveria galimybes prie kolektyvo prisijungti naujiems kompetentingiems specialistams, tokiu būdu dar labiau prisidedant prie asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo, inovacijų diegimo ar kitų specialistų mokymo. Kaip minėta, atsižvelgiant į universiteto ligoninių paskirtį ir jose dirbančių darbuotojų funkcijas, nesutiktina ir su argumentu, kad reikalavimas dėl terminuotų darbo sutarčių galėtų būti laikomas diskriminuojančiu. Viena vertus, Santaros klinikų, kaip universiteto ligoninės, darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra vienas didžiausių, o nedarbo socialinio draudimo įmokų, dirbant pagal terminuotą ar neterminuotą darbo sutartis, skirtumas nėra žymus. Be to, oficialios informacijos dėl kreditų išdavimo sąlygų bloginimo esant terminuotoms darbo sutartims nėra pateikta ir/ar gauta. Kita vertus, tiek Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, tiek įstaigose galiojanti darbo apmokėjimo tvarka sudaro prielaidas gauti kvalifikaciją atitinkantį bei motyvuojantį darbo užmokestį, įskaitant, bet neapsiribojant, galimybėmis vykdyti papildomas su mokslu susijusias veiklas, kurias galima vykdyti būtent universiteto ligoninėse. Papildomai nepritartina ir argumentui, jog
„žinojimas, kad darbo sutartis po 5 m etų baigsis, o naujos sudarymas
priklausys nuo darbdavio malonės, slopina laisvos minties bei galimos kritikos administracijos atžvilgiu galimybę.” .
Visų pirma pažymėtina, kad darbuotojų reiškiama argumentuota kritika ir/ar minčių raiška jokiais būdais nėra slopinami, nes tai sudaro galimybę administracijai išgirsti galimas ar darbuotojų įsivaizduojamas veiklos organizavimo problemas ir imtis priemonių gerinant įstaigos veiklą bei darbuotojų darbo sąlygas, todėl priešingai - darbuotojai raginami pirmiausia pasisakyti jiems kylančiais klausimais, kad esant galimybėms viskas būtų išsprendžiama savalaikiai. Bet kokiu atveju, konkursai į konkursines pareigybes organizuojami griežtai vadovaujantis kursų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kurios užtikrina, kad konkurso metu būtų vertinama darbuotojo kvalifikacija bei kiti objektyvūs duomenys, o konkurso dalyviams sudaromos galimybės inicijuoti konkurso metu priimtų sprendimų peržiūrą. Įvertinus paslaugų kokybės gerinimui, mokslo plėtojimui bei specialistų rengimui suteikiamų naudą, kurią sukuria galimybė atrinkti tik kvalifikuotą personalą reguliarių konkursų pagrindu - nežymios administracinės sąnaudos organizuojant ir vykdant konkursus laikytinos visiškai nereikšmingomis. Be to, kaip minėta, konkurencija suteikia papildomą paskatą tobulėti, kuri ne pakeičia, o papildo darbuotojų ir tiesioginių vadovų reguliarių pokalbių dėl darbuotojo veiklos rezultatų naudą. Manytina, kad efektyvaus ir praktikoje pasiteisinusio kvalifikuotų darbuotojų atrankos įrankio (periodinių konkursų) panaikinimu, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti laukiami teigiami rezultatai (neva neproporcingų reikalavimų panaikinimas ir personalo darbo užmokesčio didinimas) nelaikytini tiek reikšmingais, kad jiems būtų galim a pritarti. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, vertintina, kad Įstatymo pakeitimu siūlomi pakeitimai visiškai netikslingi.
Atsižvelgti Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektas yra patobulintas, atsižvelgus į Vyriausybės, Seimo narės J. Sejonienės pasiūlymus. Žr. Komiteto pasiūlymus
Santaros klinikos, 2022-05-17 V šĮ V iln iau s u n iv ersiteto ligoninė S antaros k lin ik o s inform uoja, kad L ietuvos R esp u b lik o s V y riau sy b ės 2021 m. lapkričio 24 d. nu tarim u N r. 98 p ateik tiem s siū ly m am s pritaria. Atsižvelgti Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektas yra patobulintas, atsižvelgus į Vyriausybės, Seimo narės J. Sejonienės pasiūlymus. Žr. Komiteto pasiūlymus
mokslų universiteto Kauno klinikos, 2022-05-18 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (toliau – Kauno klinikos) palaiko savo anksčiau teiktuose dokumentuose (įskaitant, bet neapsiribojant, 2021-10-08 raštą Nr. S-(1.20)-984, 2021-04-21 Nr. S- (1.18)-3792, pridedami) ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose išsakytus argumentus dėl gydytojų konkursinių pareigybių ir terminuotų sutarčių objektyvaus poreikio universitetų ligoninėse, lemiamo šių ligoninių teikiamų paslaugų pobūdžio ir viešojo intereso apsaugos sveikatos apsaugos srityje – turėti aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius sveikatos priežiūros specialistus, kurie tokias paslaugas teiktų asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – universiteto ligoninėje, kurios paskirtis ir yra sudėtingiausių ir daugiausiai kompetencijų reikalaujančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams.
Kartu paminėtina ir tai, kad terminuotumas būdingas ir pažangiausioms Vakarų Europos universiteto ligoninėms, pvz., Vokietijos Berlyno Šaritė (Berliner Charité) – didžiausioje ligoninėje Europoje - 2019 m. duomenimis ¾ gydytojų dirbo pagal terminuotas sutartis (iš 2812 gydytojų 2077 dirbo pagal terminuotas sutartis), Bazelio universiteto medicinos gydytojai (vok. Assistenarzt) ir vyr. gydytojai (vok. Oberarzt) darbinami pagal terminuotas sutartis, dažniausiai 1 metų trukmės sutartimis, terminui baigiantis – galimas daugkartinis pratęsimas, kt. Terminuotumui pritariama ir Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje, pvz., turėdamas priedermę rūpintis žmonių sveikata, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir valdymo ypatumus taip, kad būtų sudarytos prielaidos tam, jog šiose įstaigose specialistų pareigas eitų kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistai, atitinkantys tam tikrus profesinius standartus. Šiems tikslams pasiekti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad universitetinių ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
Priimant šias įstatymo nuostatas, ribojančias tam tikrų pareigų kadencijos trukmę, siekta užtikrinti, kad sudėtingiausias, aukščiausio lygio sveikatos apsaugos paslaugas teiktų tik tie specialistai, kurie taiko naujausius metodus, nuolat kelia kvalifikaciją, yra aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Nurodyto įstatymo nuostatos sudaro prielaidas periodiškai garantuoti, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006,
galimą kompromisinį sprendinį siūlytume tokią Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 6 d. nuostatą: „6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, į darbą priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai, kiti sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu neterminuotai. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus, suderinęs su pagal Darbo kodeksą veikiančiais darbuotojų atstovais, tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas.“ Palaikome svarstymų metu išsakytus siūlymus dėl pagal Darbo kodeksą veikiančių darbuotojų atstovų įtraukimo į konkursų komisijas. Nepritarti Siūlymas prieštarauja įstatymo projekto tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektas yra patobulintas, atsižvelgus į Vyriausybės, Seimo narės J. Sejonienės pasiūlymus. Žr. Komiteto pasiūlymus
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos Vyriausybė, 2021-11-241 Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-348 (toliau – Projektas Nr. XIVP-348), tačiau Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlyti Projektą Nr. XIVP-348 tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Projekto Nr. XIVP-348 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą būtų priimami viešo konkurso būdu atsisakant penkerių metų kadencijos. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad universiteto ligoninė yra viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti sveikatos priežiūros specialistus. Vertinant įstatyme pateikiamą universiteto ligoninės apibrėžtį pažymėtina tai, kad universiteto ligoninėse teikiamos visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kartu su mokslo ir studijų institucijomis vykdoma mokslinė veikla. Universiteto ligoninėse gydomasis ir mokslo tiriamasis darbas vyksta neatsiejamai, todėl čia diegiami patys naujausi mokslo įrodymais pagrįstos medicinos diagnostikos ir gydymo metodai. Universiteto ligoninės nuo kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų skiriasi tuo, kad čia dirba ne tik gydytojai, bet ir pedagogai, mokslininkai, besidarbuojantys klinikinės ar bazinės medicinos mokslo srityse, t. y. įvairiapusiškai medicinos procese dalyvaujantys sveikatos priežiūros specialistai. Universiteto ligoninės taip pat dalyvauja sudėtingiausių ir retų ligų diagnostikos ir gydymo tarptautinių referencinių tinklų veikloje. Universitetų ligoninių vykdomų veiklų pobūdis lemia tai, kad jose privalo dirbti tik aukščiausius kompetencijos ir patirties reikalavimus atitinkantys ir nuolat savo kompetenciją tobulinantys sveikatos priežiūros specialistai.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau paminėta, būtina nustatyti optimalų teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų tiek darbo teisinius santykius reguliuojančių nuostatų taikymą, tiek ir universiteto ligoninės interesą užsitikrinti, kad joje nuolat dirbtų geriausi sveikatos priežiūros specialistai (vyktų specialistų rotacija), taip pat užtikrintų visų kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų karjeros galimybę pretenduoti į universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų darbo pozicijas ir nuolatinį universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų tobulėjimą ir taip tenkinti viešojo intereso apsaugą sveikatos apsaugos srityje – turėti aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius sveikatos priežiūros specialistus, kurie tokias paslaugas teiktų universiteto ligoninėje, kurios paskirtis ir yra sudėtingiausių ir daugiausiai kompetencijų reikalaujančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Pasiūlymas: Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Projekto Nr. XIVP-348 1 straipsniu keičiamą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį siūlome dėstyti taip:
„6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros
specialistai (išskyrus gydytojus rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus) (toliau – sveikatos priežiūros specialistai) į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas.
Siekiant įvertinti universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, kvalifikaciją ir gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir jų įstaigoms, filialams ir padaliniams ar asmeniškai skirtas užduotis bei pasiektus rezultatus, šioje dalyje ir universitetų ligoninių vadovų nustatyta ir įstaigose su pagal Darbo kodeksą veikiančiais visais darbuotojų atstovais suderinta tvarka organizuojamos universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus įstaigų, filialų ir padalinių vadovus, atestacijos. Universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistų atestacijos organizuojamos kas penkerius metus, skaičiuojant nuo specialistų darbo sutarčių įsigaliojimo dienos. Universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas gali būti atleidžiamas iš pareigų, jei universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas atestacijos metu buvo įvertintas nepatenkinamai ir pasibaigus sudarytam universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto rezultatų gerinimo planui, apimančiam ne trumpesnį negu dviejų mėnesių laikotarpį, šio plano vykdymo rezultatai pakartotinės atestacijos metu įvertinami nepatenkinamai. Atestacija turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kiekvieno penkerių metų termino, kai įsigaliojo specialisto darbo sutartis, pasibaigimo. Pakartotinė atestacija (jei ji reikalinga) turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo kiekvieno penkerių metų termino, kai įsigaliojo specialisto darbo sutartis, pasibaigimo.
Universiteto ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose turi teisę dalyvauti pagal Darbo kodeksą veikiančių visų darbuotojų atstovų paskirti asmenys.“ Pritarti iš dalies Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnis patobulintas, atsižvelgiant į Seimo narės J. Sejonienės pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė iš dalies. Komiteto pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
taip: „6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus gydytojus rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus) į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 2. Papildyti 15 straipsnį 6¹dalimi: 6¹.Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir pasiektų veiklos rezultatų įvertinimui, ne dažniau kaip kas penkerius metus gali būti organizuojamos atestacijos. Atestacijos organizuojamos šioje dalyje ir universitetų ligoninių vadovų nustatyta ir įstaigose su pagal Darbo kodeksą veikiančiais visais darbuotojų atstovais suderinta tvarka. Laikotarpis, kai universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, tėvystės atostogose ir atostogose vaikui prižiūrėti, į atestacijos laikotarpį neįskaitomas. Jeigu atestacijos metu universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas įvertinamas nepatenkinamai, sudaromas jo veiklos rezultatų gerinimo planas, apimantis ne trumpesnį negu dviejų mėnesių laikotarpį, o pasibaigus šio plano įgyvendinimui, organizuojama pakartotinė atestacija.
Jeigu veiklos rezultatų gerinimo plano vykdymo rezultatai pakartotinės atestacijos metu įvertinami nepatenkinamai, universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas gali būti atleidžiamas iš pareigų. Universiteto ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose turi teisę dalyvauti pagal Darbo kodeksą veikiančių visų darbuotojų atstovų paskirti asmenys.“
Respublikos Vyriausybė, 2021-11-241 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus. Pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį asmuo, kol jis studijuoja medicinos rezidentūroje ar odontologijos rezidentūroje, dirba (yra įdarbinamas) atitinkamai gydytoju rezidentu arba gydytoju odontologu rezidentu, t. y. su gydytoju rezidentu ar gydytoju odontologu rezidentu, vadovaujantis Medicinos praktikos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi bei Medicinos praktikos įstatymą ir Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymą įgyvendinančio Medicinos rezidentūros studijų ir odontologijos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimų ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.
Medicinos rezidentūros studijų ir odontologijos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimų ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 punktu, sudaroma terminuota darbo sutartis dėl gydytojo rezidento ar gydytojo odontologo rezidento įdarbinimo rezidentūros bazėje. Siekiant teisinio reglamentavimo ir taikymo aiškumo, Projekto Nr. XIVP-348 1 straipsniu keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnyje būtina papildomai nustatyti, kad įgyvendinant Medicinos praktikos įstatymą ir Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymą su gydytojais rezidentais ir gydytojais odontologais rezidentais sudarytos terminuotos gydytojų rezidentų ar gydytojų odontologų rezidentų darbo sutartys į Darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalyje nustatytą bendrą terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams skaičių LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose nėra įskaičiuojamos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Projekto Nr. XIVP-348
turi būti papildytas nauja 7¹ dalimi ją išdėstant taip: „7¹.
Su gydytojais rezidentais ir gydytojais odontologais rezidentais įgyvendinant Medicinos praktikos įstatymą ir Odontologijos praktikos įstatymą sudarytos terminuotos gydytojų rezidentų ar gydytojų odontologų rezidentų darbo sutartys į Darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalyje nustatytą bendrą terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams skaičių LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose nėra įskaičiuojamos.“ Nepritarti
1) Darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalis nustato terminuotų darbo sutarčių ribojimą nuolatinio pobūdžio darbams – gydytojai rezidentai ar gydytojai odontologai rezidentai tokių darbų nedirba. 2) Siūloma nuostata perteklinė, nes Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme jau yra reglamentuota, kad su gydytojais rezidentais yra sudaromos terminuotos darbo sutartys. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-242 Atitinkamai turėtų būti keičiamas Projekto Nr. XIVP-348 2 straipsnis. Jį siūlome dėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m.
liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai, priimti į darbą penkerių metų kadencijai eiti pareigas, kurioms pagal šio įstatymo 1 straipsniu pakeistą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį nebetaikoma penkerių metų kadencija, nuo šio įstatymo įsigaliojimo laikomi priimtais į darbą eiti atitinkamų pareigų neterminuotai. 3.
universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistams, einantiems pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, pirma atestacija pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį organizuojama suėjus penkeriems metams po šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2027 m. gruodžio
vėliau kaip iki 2028 m. birželio 30 d.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad po įstatymo priėmimo universiteto ligoninės turės su darbuotojais vietoje terminuotų darbo sutarčių sudaryti neterminuotas, taip pat į tai, kad įstatymo projekto svarstymas užtruko, siūlytina numatyta vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2022-09-01, kad būtų tinkamai pasirengta jo įgyvendinimui. Taip pat, atsižvelgus į Seimo narės J. Sejonienės pasiūlymą, patikslinta Vyriausybės siūloma šio straipsnio 2 dalis ir atsisakyta 3 dalies. 4. Seimo narė J. Sejonienė, 2022-06-081 Argumentai:
Pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarime Nr. 983 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-348“ išdėstytiems pastebėjimams, jog universitetų ligoninių vykdomų veiklų pobūdis lemia tai, kad jose privalo dirbti tik aukščiausius kompetencijos ir patirties reikalavimus atitinkantys ir nuolat savo kompetenciją tobulinantys sveikatos priežiūros specialistai ir būtina nustatyti optimalų teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų universiteto ligoninės interesą, kad joje nuolat dirbtų geriausi sveikatos priežiūros specialistai (vyktų specialistų rotacija), kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų karjeros galimybę pretenduoti į universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų darbo pozicijas, nuolatinį universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų tobulėjimą;
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto 2022-04-27 klausymuose ir 2022-05-11 posėdyje išsakytus suinteresuotų asmenų argumentus, kad universiteto ligoninės pačios pagal savo įstaigos vykdomų paslaugų poreikius galėtų nuspręsti (suderinus su darbuotojų atstovais) kokia tvarka vyktų atestacijos;
Siūlytina teisiniame reguliavime numatyti ne imperatyvų reikalavimą, o dispozityvią galimybę universiteto ligoninėms vykdyti sveikatos priežiūros specialistų atestaciją, siekiant įvertinti jų kvalifikaciją ir gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir jų įstaigoms, filialams ir padaliniams ar asmeniškai skirtas užduotis bei pasiektus rezultatus. Pasiūlymas:
Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas.
Siekiant įvertinti universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją ir gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir jų įstaigoms, filialams ir padaliniams ar asmeniškai skirtas užduotis bei pasiektus rezultatus, šioje dalyje ir universitetų ligoninių vadovų nustatyta ir įstaigose su pagal Darbo kodeksą veikiančiais visais darbuotojų atstovais suderinta tvarka gali būti organizuojamos universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, išskyrus įstaigų, filialų ir padalinių vadovus, atestacijos. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų atestacijos gali būti organizuojamos ne dažniau nei kas penkerius metus, skaičiuojant nuo specialistų darbo sutarčių įsigaliojimo dienos. Laikotarpis, kai universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, tėvystės atostogose ir atostogose vaikui prižiūrėti, atestacijos metu nevertinamas. Universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas gali būti atleidžiamas iš pareigų, jei universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas atestacijos metu buvo įvertintas nepatenkinamai ir pasibaigus sudarytam universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto rezultatų gerinimo planui, apimančiam ne trumpesnį negu dviejų mėnesių laikotarpį, šio plano vykdymo rezultatai pakartotinės atestacijos metu įvertinami nepatenkinamai. Universiteto ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose turi teisę dalyvauti pagal Darbo kodeksą veikiančių visų darbuotojų atstovų paskirti asmenys.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „6.
Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus gydytojus rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus) į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 2. Papildyti 15 straipsnį 6¹dalimi: 6¹.Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir pasiektų veiklos rezultatų įvertinimui, ne dažniau kaip kas penkerius metus gali būti organizuojamos atestacijos. Atestacijos organizuojamos šioje dalyje ir universitetų ligoninių vadovų nustatyta ir įstaigose su pagal Darbo kodeksą veikiančiais visais darbuotojų atstovais suderinta tvarka. Laikotarpis, kai universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, tėvystės atostogose ir atostogose vaikui prižiūrėti, į atestacijos laikotarpį neįskaitomas. Jeigu atestacijos metu universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas įvertinamas nepatenkinamai, sudaromas jo veiklos rezultatų gerinimo planas, apimantis ne trumpesnį negu dviejų mėnesių laikotarpį, o pasibaigus šio plano įgyvendinimui, organizuojama pakartotinė atestacija. Jeigu veiklos rezultatų gerinimo plano vykdymo rezultatai pakartotinės atestacijos metu įvertinami nepatenkinamai, universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas gali būti atleidžiamas iš pareigų. Universiteto ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose turi teisę dalyvauti pagal Darbo kodeksą veikiančių visų darbuotojų atstovų paskirti asmenys.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 2021-12-08 6.1.
Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 įstatymo projektui Nr. XIVP-348 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies
reikalų komitetas
2Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,
2021-12-08 Argumentai: Siūloma, su specialistais, išdirbusiais penkis metus ir atestuotiems, būtų sudaromos neterminuotos darbo sutartys. Taip pat siūloma, kad būtų atsisakoma pakartotinės atestacijos ir individualaus darbo rezultatų gerinimo plano, jei pirmos atestacijos metu specialistas įvertinamas nepatenkinamai. Pasiūlymas: „6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus gydytojus rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus) (toliau – sveikatos priežiūros specialistai) į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Siekiant įvertinti universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, kvalifikaciją ir gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir jų įstaigoms, filialams ir padaliniams ar asmeniškai skirtas užduotis bei pasiektus rezultatus, šioje dalyje ir universitetų ligoninių vadovų nustatyta ir įstaigose su pagal Darbo kodeksą veikiančiais visais darbuotojų atstovais suderinta tvarka organizuojamos universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus įstaigų, filialų ir padalinių vadovus, atestacijos.
Universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistų atestacijos organizuojamos kas penkerius metus, skaičiuojant nuo specialistų darbo sutarčių įsigaliojimo dienos. Universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas gali būti atleidžiamas iš pareigų, jei universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas atestacijos metu buvo įvertintas nepatenkinamai. ir pasibaigus sudarytam universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto rezultatų gerinimo planui, apimančiam ne trumpesnį negu dviejų mėnesių laikotarpį, šio plano vykdymo rezultatai pakartotinės atestacijos metu įvertinami nepatenkinamai. Atestacija turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kiekvieno penkerių metų termino, kai įsigaliojo specialisto darbo sutartis, pasibaigimo. Laikotarpis, kuriuo asmeniui universiteto ligoninė buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į atestacijos laikotarpius neįtraukiamas. Pakartotinė atestacija (jei ji reikalinga) turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo kiekvieno penkerių metų termino, kai įsigaliojo specialisto darbo sutartis, pasibaigimo.
Universiteto ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose turi teisę dalyvauti pagal Darbo kodeksą veikiančių visų darbuotojų atstovų paskirti asmenys. Su laimėjusiais viešą konkursą sveikatos priežiūros specialistais, kurie pradeda eiti pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus įstaigų, filialų ir padalinių vadovus, sudaromos neterminuotos darbo sutartys, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros specialistas konkrečioje universiteto ligoninėje jokių pareigų, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus įstaigų, filialų ir padalinių vadovus, nėjo. Pastaruoju atveju su laimėjusiu viešą konkursą specialistu sudaroma terminuota darbo sutartis 5 metų laikotarpiui iki pirmos atestacijos. Su atestuotu sveikatos priežiūros specialistu, kuris iki atestacijos dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, sudaroma neterminuota darbo sutartis.“ Pritarti iš dalies
1) Siūloma pritarti Švietimo ir mokslo komiteto (toliau ŠMK) pasiūlymo daliai, kuria siūloma nevertinti darbuotojų veiklos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais. 2) Derinant įstatymo projekto nuostatas su Darbo kodekso 57 straipsnio nuostatomis, nepritarta siūlymui atleisti universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistą, jei atestacijos metu jis buvo įvertintas nepatenkinamai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projektas patobulintas, atsižvelgiant į Seimo narės J. Sejonienės pasiūlymą įtvirtinti ne privalomas, o galimas atestacijas. 3) Komitetas, atsižvelgdamas į įstatymo projekto tikslus, pritarė, kad visi universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą būtų priimami viešo konkurso būdu, sudarant su jais neterminuotas darbo sutartis. 10.
10Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-348(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022-06-081 Argumentai: atsižvelgus į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, tai pat į Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymo daliai, kuriai pritarė Komitetas, siūlytina pakeisti 1 straipsnį. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus gydytojus rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus) į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 4. Papildyti 15 straipsnį 6¹dalimi: 6¹.Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir pasiektų veiklos rezultatų įvertinimui, ne dažniau kaip kas penkerius metus gali būti organizuojamos atestacijos. Atestacijos organizuojamos šioje dalyje ir universitetų ligoninių vadovų nustatyta ir įstaigose su pagal Darbo kodeksą veikiančiais visais darbuotojų atstovais suderinta tvarka. Laikotarpis, kai universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, tėvystės atostogose ir atostogose vaikui prižiūrėti, į atestacijos laikotarpį neįskaitomas.
Jeigu atestacijos metu universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas įvertinamas nepatenkinamai, sudaromas jo veiklos rezultatų gerinimo planas, apimantis ne trumpesnį negu dviejų mėnesių laikotarpį, o pasibaigus šio plano įgyvendinimui, organizuojama pakartotinė atestacija. Jeigu veiklos rezultatų gerinimo plano vykdymo rezultatai pakartotinės atestacijos metu įvertinami nepatenkinamai, universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas gali būti atleidžiamas iš pareigų. Universiteto ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose turi teisę dalyvauti pagal Darbo kodeksą veikiančių visų darbuotojų atstovų paskirti asmenys.“
Argumentai: atsižvelgus į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, siūlytina patikslinti 2 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “2 straipsnis. Įstatymo taikymas įsigaliojimas ir įgyvendinimas Iki šio įstatymo įsigaliojimo 5 metų terminui į darbą priimti universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai laikomi į darbą priimtais neterminuotai. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai, priimti į darbą penkerių metų kadencijai, nuo šio įstatymo įsigaliojimo laikomi priimtais į darbą eiti atitinkamų pareigų neterminuotai.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Navickienė, R. Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Vesta Valainytė