Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. I-164 pirmojo skirsnio, 8, 10, 11, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 8¹, 13¹ STRAIPSNIAIS
Pakeisti pirmąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
Lietuvos valstybė palaiko kooperatinį judėjimą, pripažįsta kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) (toliau – kooperatinių bendrovių) svarbiausiu tikslu paslaugų teikimą savo nariams, skatina kooperatinių bendrovių veiklą, įteisina jų nepriklausomumą. 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1Lietuvos valstybė palaiko kooperatinį judėjimą, pripažįsta kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) (toliau – kooperatinių bendrovių) svarbiausiu tikslu paslaugų teikimą savo nariams, skatina kooperatinių bendrovių veiklą, įteisina jų nepriklausomumą. 2. Šis Įstatymas reglamentuoja kooperatinių bendrovių ir jų sąjungų steigimą, veiklą, narių teises ir pareigas, kooperatinių bendrovių valdymą ir kontrolę, kapitalo sudarymą, pelno paskirstymą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos kooperatinės bendrovės nariams iš pelno, mokamos proporcingai kooperatinės bendrovės narių prekių ir paslaugų apyvartai su kooperatine bendrove. 2. Dividendas – kooperatinės bendrovės nariams išmokama pelno dalis, skirstoma proporcingai kiekvieno nario turimo pajaus dydžiui. 3. Kooperacija – įstatymu pagrįstas veiklos ir išteklių sutelkimas dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu gali būti steigiamos kooperatinės bendrovės. 4.
4Kooperatinė bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų filialų (toliau – juridinis asmuo) įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme. 5. Kooperatinės bendrovės nario prekių ir paslaugų apyvarta su kooperatine bendrove (toliau – apyvarta) – finansiniais metais kooperatinės bendrovės nario su kooperatine bendrove įvykdytų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, vertė. 6. Kooperatinės bendrovės narys investuotojas – kooperatinės bendrovės narys, kuris su kooperatine bendrove yra sudaręs investavimo sutartį ir gali nevykdyti apyvartos su kooperatine bendrove. 7. Pajaus vardinis dokumentas – dokumentas, patvirtinantis asmens dalyvavimą sudarant kooperatinės bendrovės kapitalą ir šio Įstatymo nustatytus kooperatinės bendrovės įsipareigojimus kooperatinės bendrovės nariui. Kooperatinės bendrovės pajams Vertybinių popierių įstatymas netaikomas. 8. Pajinis įnašas – asmens piniginis arba nepiniginis turtinis įnašas į kooperatinę bendrovę. 9. Produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis – piniginiais vienetais išreikštas rodiklis, kuriuo apibūdinamas žemės ūkio valdos dydis ir kuris yra lygus valdos visos produkcijos standartinės vertės ir valdos pajamų, gautų už paslaugas žemės ūkiui, sumai ir kurio apskaičiavimas reglamentuojamas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. 10.
10Su kooperatine bendrove susiję asmenys – kooperatinės bendrovės nariai, kurie yra:
1) fizinis asmuo ir jo sutuoktinis, sugyventinis ar partneris;
2) fizinis asmuo ir asmenys, susiję su juo giminystės ryšiais (iki antrojo laipsnio) arba svainystės santykiais;
3) fizinis asmuo ir juridinis asmuo, jei bent vienam jo dalyviui, susijusiam su fiziniu asmeniu šios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais ryšiais ar santykiais, priklauso daugiau nei 25 procentai šio juridinio asmens akcijų (dalių, pajų);
4) juridinis asmuo ir jo dalyvis (akcininkas, pajininkas ar kt.), kuriam priklauso daugiau nei 25 procentai šio juridinio asmens akcijų (dalių, pajų);
5) patronuojančiosios įmonės grupės narės;
6) patronuojančioji įmonė ir patronuojamosios įmonės dalyvis, kuriam priklauso daugiau nei 25 procentai šios patronuojamosios įmonės akcijų (dalių, pajų);
7) patronuojamoji įmonė ir patronuojančiosios įmonės dalyvis, kuriam priklauso daugiau nei 25 procentai šios patronuojančiosios įmonės akcijų (dalių, pajų). 11. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „žemės ūkio produktai“, „patronuojančioji įmonė“, „patronuojamoji įmonė“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatyme. 3 straipsnis. Kooperatinės bendrovės statusas
1Kooperatinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. 2. Kooperatinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Kooperatinė bendrovė pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Kooperatinės bendrovės narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu. 3. Kooperatinė bendrovė turi ne mažiau kaip 5 narius. 4. Kooperatinė bendrovė turi savo pavadinimą. Pavadinime turi būti žodžiai „kooperatinė bendrovė“ arba „kooperatyvas“. 3¹ straipsnis. Žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas)
1.
Žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) – kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), kuri (kuris) pagal šio straipsnio reikalavimus yra pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu).
Teisę būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) turi įregistruota kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), jeigu ji (jis) atitinka šiuos reikalavimus:
1) iš narių supirktų žemės ūkio produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų žemės ūkiui vertė yra didesnė kaip 50 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų žemės ūkio produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų žemės ūkiui vertės bei praėjusiais finansiniais metais kooperatinės bendrovės daugiau kaip 50 procentų gautų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos;
2) pardavimo pajamos, nurodytos praėjusio ataskaitinio laikotarpio (praėjusių finansinių metų) pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra didesnės už šio straipsnio 7 dalyje nustatytą mažiausią pardavimo pajamų dydį;
3) neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
4) nė vienas kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys nėra kitos tokios pačios rūšies produktus superkančios arba tokios pačios rūšies prekes parduodančios, arba tokios pačios rūšies paslaugas teikiančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys;
5) atitinka vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų ir pateikė tai įrodantį narių – fizinių ir (ar) juridinių asmenų, atitinkančių ir neatitinkančių kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pasirinktą pripažinimo kriterijų, sąrašą, kuriame nurodomi kiekvieno nario tapatybės nustatymo, įskaitant nario – fizinio asmens – asmens kodą arba nario – juridinio asmens – kodą, duomenys;
6) Su kooperatine bendrove susiję asmenys sudaro ne daugiau kaip 40 procentų kooperatinės bendrovės narių.
Teisę būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) turi įregistruota kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), jeigu ji (jis) atitinka šiuos reikalavimus:
1) iš narių supirktų žemės ūkio produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų žemės ūkiui vertė yra didesnė kaip 50 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų žemės ūkio produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų žemės ūkiui vertės bei praėjusiais finansiniais metais kooperatinės bendrovės daugiau kaip 50 procentų gautų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos;
2) pardavimo pajamos, nurodytos praėjusio ataskaitinio laikotarpio (praėjusių finansinių metų) pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra didesnės už šio straipsnio 7 dalyje nustatytą mažiausią pardavimo pajamų dydį;
3) neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
4) nė vienas kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys nėra kitos tokios pačios rūšies produktus superkančios arba tokios pačios rūšies prekes parduodančios, arba tokios pačios rūšies paslaugas teikiančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys;
5) atitinka vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų ir pateikė tai įrodantį narių – fizinių ir (ar) juridinių asmenų, atitinkančių ir neatitinkančių kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pasirinktą pripažinimo kriterijų, sąrašą, kuriame nurodomi kiekvieno nario tapatybės nustatymo, įskaitant nario – fizinio asmens – asmens kodą arba nario – juridinio asmens – kodą, duomenys;
6) Su kooperatine bendrove susiję asmenys sudaro ne daugiau kaip 40 procentų kooperatinės bendrovės narių. 2.
2Kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pasirenkami pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) kriterijai:
1) daugiau kaip 80 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 50 procentų visų pajamų ir kurių pajamos, gautos praėjusiais metais iš kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) parduotų žemės ūkio produktų, superkamų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), sudaro daugiau kaip 50 procentų pajamų, gautų iš šių žemės ūkio produktų, parduotų visiems ūkio subjektams, ir kurių kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) parduoto kiekvieno žemės ūkio produkto, superkamo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), kiekis sudaro daugiau kaip 50 procentų šio žemės ūkio produkto, parduoto visiems ūkio subjektams, kiekio, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 80 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės.
Šiame punkte žemės ūkio produktai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme;
2) daugiau kaip 80 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 50 procentų visų pajamų ir kurių praėjusiais metais iš kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nupirktų prekių ir (ar) gautų paslaugų žemės ūkiui, parduodamų suteikiamų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), vertė sudaro daugiau kaip 50 procentų šių prekių ir paslaugų žemės ūkiui, nupirktų gautų iš visų ūkio subjektų, vertės, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 80 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės;
3) turi daugiau kaip 30 narių ir daugiau kaip 70 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus per praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne mažesnis kaip 2 000 eurų, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 70 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės;
4) daugiau kaip 90 procentų jos narių pajų vertės sudaro narių – žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajų vertė.
Šiame punkte žemės ūkio produktai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme;
2) daugiau kaip 80 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 50 procentų visų pajamų ir kurių praėjusiais metais iš kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nupirktų prekių ir (ar) gautų paslaugų žemės ūkiui, parduodamų suteikiamų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), vertė sudaro daugiau kaip 50 procentų šių prekių ir paslaugų žemės ūkiui, nupirktų gautų iš visų ūkio subjektų, vertės, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 80 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės;
3) turi daugiau kaip 30 narių ir daugiau kaip 70 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus per praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne mažesnis kaip 2 000 eurų, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 70 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės;
4) daugiau kaip 90 procentų jos narių pajų vertės sudaro narių – žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajų vertė. 3. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), siekianti būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu), pateikia žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai prašymą pripažinti žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) ir Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamame kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarkos apraše nurodytus dokumentus. 4.
4Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) nepripažįstama, jeigu:
1) neatitinka šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų;
2) pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus patvirtinantys Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarkos apraše nurodyti dokumentai arba pateikti neteisingi duomenys. 5. Kooperatines bendroves (kooperatyvus) žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažįsta žemės ūkio ministro įgaliota institucija ir išduoda pažymėjimą. Teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis skyrius žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos prašymu teikia šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją. Pripažinimas žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) suteikiamas ir pažymėjimas išduodamas dvejiems metams nuo šio pažymėjimo išdavimo dienos. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) gali iš naujo siekti pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) kitam dvejų metų laikotarpiui. 6. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) visą pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) laikotarpį privalo atitikti šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, pagal kuriuos ji yra pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu). Žemės ūkio ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, inicijuoja ir atlieka kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) atitikties šiame straipsnyje nurodytiems reikalavimams patikras. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija, nustačiusi, kad kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) yra pripažinta pagal pateiktus neteisingus duomenis arba neatitinka šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų, priima sprendimą dėl suteikto pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) panaikinimo. 7.
7Mažiausias pardavimo pajamų, nurodytų praėjusio ataskaitinio laikotarpio (praėjusių finansinių metų) pelno (nuostolių) ataskaitoje, dydis:
1) grūdų ir pieno sektoriaus kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) – 20 000 eurų, o jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą, – 10 000 eurų;
2) kitų sektorių kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) – 10 000 eurų, o jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą, – 5 000 eurų. 3² straipsnis. Miško savininkų kooperatinė bendrovė (kooperatyvas)
1Miško savininkų kooperatyvas kooperatinė bendrovė – kooperatinė bendrovė, kuri pagal šio straipsnio reikalavimus yra pripažinta miško savininkų kooperatyvu kooperatine bendrove. Miško savininkų kooperatyvams kooperatinėms bendrovėms taikomas žemės ūkio kooperatyvų kooperatinių bendrovių statusas. Teisę būti pripažinta miško savininkų kooperatyvu kooperatine bendrove turi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota kooperatinė bendrovė, jeigu ji atitinka šiuos pripažinimo kriterijus:
1) daugiau kaip 70 procentų jos narių yra miškų savininkai fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie yra įregistravę žemės ūkio ir kaimo valdą ir kurių pajų vertė yra daugiau kaip 70 procentų visų kooperatinės bendrovės narių pajų vertės;
2) kooperatinės bendrovės pajamų iš miškų ūkio veiklos dalis sudarė 50 ir daugiau procentų visų pajamų;
3) turi daugiau kaip 10 narių;
4) kooperatinė bendrovė neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. 2. Kooperatinių bendrovių pripažinimo miško savininkų kooperatyvais kooperatinėmis bendrovėmis tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Papildyti 8 straipsnį 6 dalimi: „6.
Kooperatinės bendrovės nariai investuotojai yra kooperatinės bendrovės nariai.“
Papildyti Įstatymą 8¹straipsniu:
„8¹ straipsnis. Kooperatinės bendrovės nariai investuotojai
1Kooperatinės bendrovės nariai, kurie nori tapti nariais investuotojais, turi su kooperatine bendrove pasirašyti investavimo sutartį. Kooperatinės bendrovės narys laikomas nariu investuotoju nuo investavimo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties pabaigos dienos. 2. Kooperatinės bendrovės narių investuotojų duomenys įrašomi į kooperatinės bendrovės narių investuotojų žurnalą šios bendrovės įstatuose nustatyta tvarka, kuriame nurodoma:
1) fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta arba juridinio asmens pavadinimas, kodas ir buveinė;
2) nario investuotojo investavimo sutarties pasirašymo data;
3) nario investuotojo investavimo sutarties pasibaigimo data. 3. Kooperatinės bendrovės nariai investuotojai turi sudaryti mažiau kaip 20 procentų visų kooperatinės bendrovės narių skaičiaus.“
Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė privalo grąžinti už pajų, jei jis nėra perleistas kitam asmeniui, įneštą pajinį įnašą, atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą proporcingai dienų, kurias asmuo buvo kooperatinės bendrovės nariu finansiniais metais, kuriais pasibaigė jo narystė kooperatinėje bendrovėje skaičiui, jei kooperatinės bendrovės įstatai nenumato kitaip, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas.
Jeigu finansiniais metais, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, patirtas nuostolis ir panaudojus atsargos (rezervinį) kapitalą lieka nepadengtų nuostolių bei dėl nuostolių paskirstymo yra priimtas narių susirinkimo sprendimas, nariui mažinamas grąžintinas pajus proporcingai dienų, kurias asmuo buvo kooperatinės bendrovės nariu finansiniais metais, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, skaičiui. Nepiniginiai pajiniai įnašai, jeigu šis asmuo pageidauja, grąžinami natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų neproporcingos žalos kooperatinei bendrovei ar asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė. Stojamasis mokestis negrąžinamas.“
Papildyti 11 straipsnį 4 dalimi:
„4. Kooperatinės bendrovės nariams investuotojams pareiga vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove netaikoma.“
Papildyti Įstatymą 13¹straipsniu:
„13¹ straipsnis. Kooperatinės bendrovės nario investuotojo investicija
1Kooperatinės bendrovės nario investuotojo investicijos minimalus bei maksimalus dydžiai numatomi kooperatinės bendrovės įstatuose. 2.
2Kooperatinės bendrovės narys investuotojas su kooperatine bendrove sudaro investavimo sutartį, kurioje nurodoma:
1) investicijos dydis;
2) investicijos terminas;
3) investicijos didinimo ir (arba) mažinimo tvarka;
4) investavimo sutarties nutraukimo tvarka. 3. Investicija gali būti tik pinigais.“
Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Kooperatinės bendrovės valdybos nariai kooperatyvui kooperatinei bendrovei padarytą žalą atlygina solidariai. Paskirti valdybos nariai, priimant neteisėtus, kooperatinei bendrovei žalingus sprendimus balsavę prieš (tai turi būti užfiksuota protokole), nuo žalos atlyginimo atleidžiami.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis procesai, pradėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. 3. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 3¹ straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos netaikomos kooperatinėms bendrovėms, kurios žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis pripažintos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2024 m. spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Respublikos Prezidentas
PIRMOJO SKIRSNIO, 8, 10, 11, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 8¹, 13¹ STRAIPSNIAIS
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 pirmojo skirsnio, 8, 10, 11, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹, 13¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant reglamentuoti kooperatinės bendrovės narių investuotojų bei su kooperatine bendrove susijusių asmenų terminą nustatyti aiškesnius ir tikslingesnius kooperatinių bendrovių pripažinimo kriterijus, sudaryti palankesnes sąlygas investicijų pritraukimui bei proporcingesniam pelno skirstymui kooperatinių bendrovių nariams. Taip pat atliekama keletas techninių keitimų – remiantis teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis pirmojo skirsnio pradžioje esanti nuostata perkeliama į 1 straipsnį, įstatyme vartojamos sąvokos 2 straipsnyje išdėstomos abėcėlės tvarka, 2 straipsnis papildomas nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius įstatyme vartojamas sąvokas, suvienodinamas įstatymo 3¹, 3² bei 17 straipsniuose vartojamas „kooperatinių bendrovių“ terminas, patikslinama kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 17 straipsnio nuostata, reglamentuojanti kooperatinės bendrovės valdybos rinkimą, numatant, kad narių susirinkimas renka valdybą, o ne valdybos narius, atitinkamai įstatymas numato, kad yra renkama stebėtojų taryba, o ne stebėtojų tarybos nariai. Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis spręsti praktikoje išryškėjusias problemas kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis procese, siekis šiems ūkio subjektams pasinaudoti platesnėmis investicijų pritraukimo galimybėmis, proporcingiau ir teisingiau paskirstyti kooperatinės bendrovės gautą pelną.
Įstatymo projektu tęsiamas kooperatinių bendrovių veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimas. Įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, sprendžiamos vykdant kooperatinių bendrovių veiklos reglamentavimą išryškėjusios problemos, taip siekiant kuo efektyviau skatinti kooperaciją žemės ūkyje. Įstatymo projektu toliau nuosekliai tobulinamos Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnio nuostatos, kurios buvo pakeistos ir įsigaliojo 2022 m. Šiuo įstatymo projektu tobulinama atsiskaitymo su nariais, pasitraukusiais iš kooperatinės bendrovės, veiklos tvarka. Pagrindiniai Įstatymo projekto tikslai:
1) nustatyti aiškesnius, tikslingesnius bei užkardančius potencialius piktnaudžiavimo atvejus pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis kriterijus. 2) suteikti kooperatinėms bendrovėms palankesnes investicijų pritraukimo galimybes bei sudaryti sąlygas teisingesniam ir proporcingesniam pelno ar nuostolių skirstymui tarp narių. Pagrindiniai Įstatymo projekto uždaviniai – įstatyme reglamentuoti susijusių asmenų bei kooperatinės bendrovės narių investuotojų terminus, pakeisti pripažinimo kooperatinėmis bendrovėmis kriterijus, reglamentuoti pelno bei nuostolių skirstymo tarp narių tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Siūlymus tobulinti Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – įstatymas) nuostatas yra išreiškę Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ bei kiti kooperatinių bendrovių atstovai.
Įstatymo projekto rengimą inicijavo Žemės ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento (direktorius Saulius Jasius, tel. 239 1146, el. p. [email protected]) Maisto pramonės ir kooperacijos skyrius (vedėja Jolita Martutaitytė, tel. 239 1162, el. p. [email protected], vyr. specialistas Jonas Gritė, tel. 8 618 24 786, el. p. [email protected]). Įstatymo projekto nuostatos taip pat yra apsvarstytos darbo grupėje šalies kooperacijos būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl veiklos gerinimo pateikti, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 3D-100 „Dėl darbo grupės šalies kooperacijos būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl veiklos gerinimo pateikti“. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Įstatymo 2 straipsnyje nenumatyti kooperatinės bendrovės susijusių asmenų bei kooperatinės bendrovės narių investuotojų terminai, todėl nėra galimybės taikyti susietumo kriterijaus kooperatinių bendrovių nariams bei kooperatinėms bendrovėms turėti narių investuotojų. Įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotas žemės ūkio kooperatinės bendrovės pripažinimo kriterijus: iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė yra didesnė kaip 50 procentų visų kooperatinės bendrovės supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės.
Tokia kriterijaus formuluotė leidžia į žemės ūkio kooperatinių bendrovių apyvartos skaičiavimą įtraukti ir ne žemės ūkio srities prekių bei paslaugų pirkimą ar pardavimą, o tai savo ruožtu sudaro sąlygas ne tik žemės ūkio veikla besiverčiantiems kooperatyvams gauti žemės ūkio kooperatinės bendrovės statusą. Įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuotas žemės ūkio kooperatinės bendrovės pripažinimo kriterijus leidžia į apyvartos skaičiavimą tarp kooperatinės bendrovės bei jos narių įtraukti pajamas, gautas už kooperatinės bendrovės parduotas ar suteiktas ne žemės ūkio srities paslaugas. Įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nariui pasitraukus iš kooperatinės bendrovės veiklos, kooperatinė bendrovė privalo jam grąžinti jo įneštą pajinį įnašą bei narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį, tačiau nenumatytas atvejis, kai narys iš kooperatinės bendrovės veiklos pasitraukia metų eigoje. Jei kooperatinės bendrovės narys pasitraukė iš bendrovės veiklos ne metų pradžioje, o išbuvęs nariu ir vykdęs apyvartą bei kūręs pridėtinę vertę kooperatinei bendrovei keletą mėnesių, jis pagal dabartinį reglamentavimą pelno dalį gautų tik už praėjusių metų apyvartą su kooperatine bendrove, bet negautų proporcingos išmokos už paskutinių mėnesių vykdytą apyvartą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu numatoma reglamentuoti „kooperatinės bendrovės nario investuotojo“ sąvoką bei numatyti kooperatinės bendrovės narių tapimo nariais investuotojais sąlygas ir sudaryti galimybę šiems nariams pasirinkti nevykdyti apyvartos su kooperatine bendrove. Kooperatinės bendrovės nariai, tiek iki šiol vykdę apyvartą su kooperatine bendrove, tiek naujai prisijungę ir pasirašę su kooperatine bendrove investavimo sutartį, kurios sąlygos numatomos kooperatinės bendrovės įstatuose, bei atlikę papildomą piniginę investiciją ir pasirašę terminuotą nario investuotojo investicijos sutartį, būtų laikomi nariais investuotojais sutarties galiojimo laikotarpiu. Nariais investuotojais nebūtų laikomi nariai, kurie į kooperatinę bendrovę investuoja per papildomus pajinius įnašus ar bet kokia kita forma, išskyrus piniginę nario investuotojo investiciją pasirašant nario investuotojo investicijos sutartį. Nariams investuotojams galiotų visos tos pačios teisės ir pareigos, kaip ir likusiems nariams, išskyrus pareigą vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove. Teisė nariams investuotojams nevykdyti apyvartos leistų nariais investuotojais tapti ir į kooperatinę bendrovę investuoti ir asmenims, kurie nėra susiję su žemės ūkio veikla, todėl apyvartos vykdyti negali. Taip pat šis siūlymas leistų esamiems nariams, kurie iki šiol su kooperatine bendrove vykdė apyvartą, tačiau pasikeitus aplinkybėms, dėl ligos, amžiaus ar kitų priežasčių nebegali jos vykdyti, likti kooperatinės bendrovės nariais ir toliau gauti finansinę naudą iš kooperatinės bendrovės, kuriai priklauso. Narys investuotojas nario investuotojo investicijos sutarties galiojimo laikotarpiu gautų teisę pasirinktinai nevykdyti apyvartos su kooperatine bendrove. Narių investuotojų skaičius kooperatinėje bendrovėje turėtų būti mažesnis nei 20 procentų nuo visų kooperatinės bendrovės narių.
Kooperatinės bendrovės narių investuotojų skaičius kooperatinėje bendrovėje privalo būti mažesnis nei 20 procentų tam, kad ši nuostata būtų suderinama su dalimi pasirenkamųjų pripažinimo kriterijų nuostatų, kurios teigia, kad reikšmingą apyvartą su kooperatine bendrove privalo vykdyti daugiau kaip 80 procentų jos narių. Iš šiuo metu 60 pripažintų žemės ūkio kooperatinių bendrovių 14 kooperatinių bendrovių (apie 23 proc.) turi 5 narius, kurių 100 proc. privalo vykdyti reikšmingą apyvartą. Per pastaruosius 18 m., kai buvo pradėta suteikti pripažinimus žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis, nebuvo nei vieno atvejo, kad kooperatinė bendrovė būtų praradusi pripažinimą žemės ūkio kooperatine bendrove dėl narių nesugebėjimo atitikti pripažinimo kriterijų nuostatų dėl narių reikšmingos apyvartos vykdymo. 20 kooperatinių bendrovių (apie 33 proc.) turi daugiau nei 30 narių, šioms kooperatinėms bendrovėms narių reikšmingos apyvartos vykdymo reikalavimas nėra aktualus, kadangi absoliuti dauguma tokių kooperatinių bendrovių renkasi trečiąjį pripažinimo kriterijų, kuris nenumato narių reikšmingos apyvartos vykdymo reikalavimo.
Likusioms 26 (apie 43 proc.) pripažintų žemės ūkio kooperatinių bendrovių galėtų būti aktualus narių reikšmingos apyvartos vykdymo reikalavimo santykis su kooperatinės bendrovės narių investuotojų maksimaliu leidžiamu procentu nuo visų kooperatinės bendrovės narių, tačiau atsižvelgiant į praktinę patirtį, istorinę pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis perspektyvą bei įvertinus kooperatyvų asociacijų nuomonę dėl siūlomo narių investuotojų reglamentavimo darytina išvada, kad tai daliai kooperatinių bendrovių, kurios turi mažiau nei 11 narių ir kurios gali turėti tik vieną narį, nevykdantį apyvartos, t. y. narį investuotoją arba narį, kuris nevykdo reikšmingos apyvartos, toks narių investuotojų reglamentavimas nesudarytų neigiamų pasekmių likusių narių gebėjimui įvykdyti reikšmingos apyvartos reikalavimą. Kooperatinės bendrovės, kurios turi daugiau nei 11 narių, galėtų turėti daugiau nei 1 narį, nevykdantį apyvartos, todėl šioms kooperatinėms bendrovėms numatomas reglamentavimas sunkumų sukelti negalėtų. Atsižvelgiant į toliau dėstomus argumentus, manytina, kad numatomas kooperatinių bendrovių narių investuotojų reglamentavimas neturėtų pasekmių ir smulkių, turinčių mažiau nei 11 narių, kooperatinių bendrovių veiklai: 1.
5 narius turinčioms kooperatinėms bendrovėms 100 proc. narių reikšmingos apyvartos reikalavimas nėra sukėlęs problemų, dėl kurių kooperatinės bendrovės būtų praradusios pripažinimą;
2kooperatinių bendrovių, kurioms narių investuotojų reglamentavimas galėtų sukelti sunkumų, grupės siaurumas – kooperatinės bendrovės, turinčios mažiau nei 11 narių;
3narių investuotojų priėmimo į kooperatinę bendrovę tvarka, kai dėl narių investuotojų priėmimo sprendžia patys kooperatinės bendrovės nariai, kurie gali įvertinti savo sugebėjimą vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove;
4Maža tikimybė, kad smulkios, iki 11 narių turinčios kooperatinės bendrovės galės pritraukti narių investuotojų. Smulkios kooperatinės bendrovės paprastai generuoja mažesnę apyvartą, pagamina mažiau žemės ūkio produktų ir sukuria mažesnę pridėtinę vertę nei stambios kooperatinės bendrovės, kurių plėtrai labiausiai reikia narių investuotojų. Šiuo įstatymo projektu atsižvelgiama į socialinių partnerių siūlymus sudaryti kooperatinėms bendrovėms palankesnes sąlygas investicijų pritraukimui. Narių investuotojų pritraukimas leistų kooperatinėms bendrovėms sulaukti kapitalo investicijoms. Įstatymo projektu taip pat numatoma reglamentuoti „su kooperatine bendrove susijusių asmenų“ sąvoką bei nustatyti, koks procentas narių, nuo visų kooperatinės bendrovės narių, gali būti susiję. Remiantis turima informacija, šiuo metu 14 iš 60 pripažintų žemės ūkio kooperatinių bendrovių galimai neatitiktų numatomo susietumo kriterijaus. Minėtas kooperatines bendroves sudaro nariai, kurių didelė dalis – nuo 44 iki 100 procentų, yra galimai susiję giminystės ar verslo ryšiais.
Keletą kooperatinių bendrovių sudaro nariai juridiniai asmenys, kurie priklauso tos pačios kooperatinės bendrovės nariams fiziniams asmenims. Visos minėtos kooperatinės bendrovės turi ne daugiau kaip 11 narių, 12 iš 14 kooperatinių bendrovių turi ne daugiau kaip 6 narius. Siūlymas taikyti narių susietumo kriterijų galimai užkardytų kooperatinių bendrovių, turinčių didelį skaičių susijusių asmenų, kūrimąsi. Tokios kooperatinės bendrovės gali manipuliuoti narių skaičiumi, kai vienas šeimos ar kitų susijusių asmenų ūkis padalijamas į kelis atskirus mažesnius ūkius ir taip pasiekiamas minimalus kooperatinės bendrovės narių skaičiaus kriterijus. Siūloma taikyti susietumo kriterijų tik pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, nes jos bei jų nariai turi galimybę gauti papildomų balų Europos Sąjungos skiriamos paramos žemės ūkiui priemonėse, kitaip nei nepripažintos kooperatinės bendrovės ar jų nariai, kurie neturi galimybės gauti papildomų balų. Nepripažintos kooperatinės bendrovės turi mažesnę paskatą dirbtinai kurti sąlygas kooperatinės bendrovės įsteigimui dėl pirmiau minėtos priežasties. Pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, kurios buvo pripažintos iki Įstatymo įsigaliojimo, narių susietumo reikalavimas nebūtų taikomas iki jų pripažinimo galiojimo pabaigos, taip sudarant sąlygas toms pripažintoms kooperatinėms bendrovėms, kurios narių susietumo reikalavimo neatitinka, išspręsti šią problemą. Įstatymo projektu siekiama patikslinti privalomą kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis kriterijų, numatant, kad daugiau kaip 50 procentų kooperatinės bendrovės praėjusiais metais gautų pajamų sudarytų pajamos iš žemės ūkio veiklos.
Siūlymas leistų atskirti žemės ūkio kooperatines bendroves nuo kitų kooperatinių bendrovių, nes jų gautų pajamų skaičiavime nebebūtų skaičiuojamos pajamos, gautos už ne žemės ūkio prekes bei ne žemės ūkio srities paslaugas. Siūlymu taip pat numatyta patikslinti 3¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuotą pasirenkamąjį pripažinimo kriterijų, iš apyvartos tarp nario ir kooperatinės bendrovės skaičiavimo pašalinant pajamas, gautas už ne žemės ūkio srities paslaugas, numatant apyvartos skaičiavimą tik iš paslaugų žemės ūkiui remiantis 2019 m. birželio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 586 „Dėl paslaugų žemės ūkiui sąrašo patvirtinimo“. Įstatymo projektu siūloma kooperatinėms bendrovėms numatyti galimybę proporcingiau ir teisingiau nariams paskirstyti finansinių metų, kuriais nariai pasitraukė iš kooperatinės bendrovės veiklos, gautą pelną ar patirtus nuostolius. Siūloma kooperatinėms bendrovėms leisti pelną ar nuostolius skirstyti proporcingai nario apyvartai bei išbūtų dienų kooperatinėje bendrovėje skaičiui metais, kuriais narys pasitraukė iš kooperatinės bendrovės veiklos. Šis įstatymo siūlymas užtikrintų, kad kooperatinės bendrovės narys, pasitraukęs iš kooperatinės bendrovės veiklos einamaisiais metais, gautų atitinkamą proporcingą jo tais metais sukurtos vertės pelno dalį arba atitinkamai pasidalytų kooperatinės bendrovės patirtais nuostoliais. Įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai įsigalioja 2024 m. spalio 30 d. Remiamasi Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kuri teigia, kad teisės aktai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.
Įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų įsigalioti po 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos, kurios metu Įstatymo projektas galėtų būti svarstomas, taigi numatoma Įstatymo įsigaliojimo data yra 2024 m. lapkričio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų Įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priėmus Įstatymo projektą, poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymas turės teigiamą poveikį kooperatinių bendrovių verslo sąlygoms ir plėtrai. Kooperatinės bendrovės narių investuotojų pritraukimas kooperatinėms bendrovėms suteiktų platesnes skolinimosi galimybes. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projektas nereikalauja kitų įstatymų pakeitimų ar naujų priėmimo. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte yra naujai apibrėžiamų sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kurie bus pateikti vertinimui ir aprobavimui Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeistas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 3D-435. Jį numatoma pakeisti iki 2024 m. spalio 30 d. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Priimtam Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „kooperatyvas“, „kooperatinė bendrovė“, „fizinis asmuo“, „juridinis asmuo“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2024-02-14 Nr. XIVP-3466 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „su kooperatine bendrove susiję asmenys“. Projekto aiškinamajame rašto nurodoma, kad „siūlymas taikyti narių susietumo kriterijų galimai užkardytų kooperatinių bendrovių, turinčių didelį skaičių susijusių asmenų, kūrimąsi. Tokios kooperatinės bendrovės gali manipuliuoti narių skaičiumi, kai vienas šeimos ar kitų susijusių asmenų ūkis padalijamas į kelis atskirus mažesnius ūkius ir taip pasiekiamas minimalus kooperatinės bendrovės narių skaičiaus kriterijus. Siūloma taikyti susietumo kriterijų tik pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, nes jos bei jų nariai turi galimybę gauti papildomų balų Europos Sąjungos skiriamos paramos žemės ūkiui priemonėse, kitaip nei nepripažintos kooperatinės bendrovės ar jų nariai, kurie neturi galimybės gauti papildomų balų“. Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad turimas tikslas apibrėžti ne su kooperatine bendrove susijusius asmenis, bet nustatyti, kurie kooperatinės bendrovės nariai yra laikomi tarpusavyje susiję.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nes pagal jas iš esmės visi kooperatinės bendrovės nariai būtų laikomi susijusiais su kooperatine bendrove asmenimis, ir nustatyti, kokiais ryšiais susiję kooperatinės bendrovės nariai būtų laikomi susijusiais kooperatinės bendrovės nariais, t. y. apibrėžti sąvoką „susiję kooperatinės bendrovės nariai“. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Pirmojo skirsnio 3¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad teisę būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove turi įregistruota kooperatinė bendrovė, jeigu su kooperatine bendrove susiję asmenys sudaro ne daugiau kaip 40 procentų kooperatinės bendrovės narių. Atsižvelgiant į pirmoje pastaboje išdėstytus argumentus, svarstytina, ar vietoj nuostatos „su kooperatine bendrove susiję asmenys“ neturėtų būti pakeista nuostata „susiję kooperatinės bendrovės nariai“. Be to, kyla abejonių dėl siūlomos nustatyti naujos sąlygos pagrįstumo ir tikslingumo. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų, tokią sąlygą siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, kad susiję atitinkamais ryšiais tokių kooperatinių bendrovių nariai „turi galimybę gauti papildomų balų Europos Sąjungos skiriamos paramos žemės ūkiui priemonėse, kitaip nei nepripažintos kooperatinės bendrovės ar jų nariai, kurie neturi galimybės gauti papildomų balų“.
Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą naujos sąlygos galėtų neatitikti kooperatinės bendrovės, kurios turi daugiau kaip 40 procentų susijusių kooperatinės bendrovės narių, tačiau projekto aiškinamajame rašte nurodytas neigiamas pasekmes dėl kooperatinės bendrovės nepripažinimo kooperatine žemės ūkio bendrove patirtų ne tik susiję kooperatinės bendrovės nariai, bet ir tie kooperatinės bendrovės nariai, kurie atitinkamais ryšiais nebūtų susiję su kitais kooperatinės bendrovės nariais. Taigi, neigiamas pasekmes patirtų visi tokių kooperatinių bendrovių nariai. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis susijusiems kooperatinės bendrovės nariams siūloma nustatyti būtent ne didesnį nei 40 procentų, o ne kitą procentinį dydį atitinkantį reikalavimą. Kita vertus, svarstytina, ar tai, kad kai kurie kooperatinės bendrovės nariai yra tarpusavyje susiję, savaime yra pagrįstas pagrindas riboti kooperatinės bendrovės teises būti pripažintai kooperatine žemės ūkio bendrove. Pastebėtina ir tai, kad analogiškas reikalavimas kooperatinių bendrovių nariams nebūtų taikomas kooperatinę bendrovę pripažįstant miškų ūkio kooperatine bendrove, kaip tai yra nustatyta keičiamo įstatymo 3² straipsnyje.
Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą; valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, kuri neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams; ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai būtų ribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, būtų varžoma jų iniciatyva, nesudaroma galimybių jai reikštis (2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. liepos 7 d. nutarimai). Be to, pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną. 3.
įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad kooperatinės bendrovės nariai investuotojai yra kooperatinės bendrovės nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, jog kooperatinės bendrovės nariais investuotojais gali tapti tik kooperatinės bendrovės nariai yra įtvirtinama projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, įtvirtinant kooperatinės bendrovės nario investuotojo apibrėžtį, bei projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis. 4. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu kooperatinės bendrovės nariais investuotojais galėtų būti ir asmenys, kurie su kooperatine bendrove negalėtų vykdyti apyvartos dėl to, kad neturėtų objektyvios galimybės jos vykdyti (pavyzdžiui, žemės ūkio kooperatinės bendrovės narys investuotojas nebūtų susijęs su žemės ūkio veikla). Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kooperatinės bendrovės narys laikomas nariu investuotoju nuo investavimo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties pabaigos dienos. Vadovaujantis minėta projekto nuostata, pasibaigus investavimo sutarties terminui, kooperatinės bendrovės narys investuotojas liktų kooperatinės bendrovės nariu ir jam atsirastų pareiga vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokį teisinį statusą kooperatinėje bendrovėje turėtų narys investuotojas pasibaigus investavimo sutarčiai tuo atveju, kai jis dėl objektyvių aplinkybių neturėtų galimybės pradėti vykdyti apyvartos su kooperatine bendrove.
Svarstytina, ar dėl šios priežasties neturėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios narystės pasibaigimo pagrindus ir atsiskaitymo su buvusiu kooperatinės bendrovės narių tvarką, nustatant naują kooperatinės bendrovės nario statuso pasibaigimo pagrindą, susiejant jį su investavimo sutarties pabaiga. 5. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kooperatinės bendrovės narys laikomas nariu investuotoju nuo investavimo sutarties pasirašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties pasirašymas ne visada gali sutapti su sutarties įsigaliojimu. Sutartyje gali būti nustatyta ir vėlesnė jos įsigaliojimo data. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje žodžio „pasirašymo“ nereikėtų pakeisti žodžiu „įsigaliojimo“. Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis tais pačiais argumentais, projekto
punkte vietoj žodžio „pasirašymo“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“. 6. Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kooperatinėje bendrovėje turėtų būti sudarytas kooperatinės bendrovės narių investuotojų žurnalas, į kurį kooperatinės bendrovės įstatų nustatyta tvarka būtų įrašomi duomenys apie kooperatinės bendrovės narius investuotojus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra nurodomas subjektas, atsakingas už tokio žurnalo pildymą ir duomenų apie kooperatinės bendrovės narius investuotojus įtraukimą į jį.
Svarstytina, ar toks subjektas, pavyzdžiui, kooperatinės bendrovės vadovas, neturėtų būti nurodytas keičiamame įstatyme. 7. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kooperatinės bendrovės nariai investuotojai turi sudaryti mažiau kaip 20 procentų visų kooperatinės bendrovės narių skaičiaus. Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalies nuostatas kooperatinės bendrovės nariai, kurie nori tapti nariais investuotojais, su kooperatine bendrove turi pasirašyti investavimo sutartį. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais būtų atrenkami kooperatinės bendrovės nariai, pageidaujantys su kooperatine bendrove sudaryti investavimo sutartį, jeigu pageidavimus sudaryti tokias sutartis pareikštų daugiau kaip 20 procentų kooperatinės bendrovės narių. Manytina, kad tokie kriterijai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. 8. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pasibaigus asmens narystei kooperatinėje bendrovėje, jam būtų grąžinamas įneštas pajinis įnašas ir išmokamos kitos lėšos proporcingai dienų, kurias asmuo buvo kooperatinės bendrovės nariu finansiniais metais, kuriais pasibaigė jo narystė kooperatinėje bendrovėje skaičiui, tuo atveju, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens narystė kooperatinėje bendrovėje gali baigtis ir metų pradžioje, todėl tikėtina, kad narių susirinkimo sprendimo dėl lėšų išmokėjimo einamųjų finansinių metų pradžioje dar nebūtų. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip ir kada minėtu atveju kooperatinė bendrovė galėtų įvykdyti savo pareigą atsiskaityti su buvusiu savo nariu. 9.
įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose siūloma nustatyti investavimo sutarties sudėtinių dalių sąrašą, tačiau nėra aišku, ar turimas tikslas nustatyti baigtinį investavimo sutarties sudėtinių dalių sąrašą, ar tik privalomas sutarties sudėtines dalis. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 10. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad investavimo sutartyje nurodomas investicijos terminas. Iš šios projekto nuostatos turinio nėra pakankamai aišku, ar investavimo sutartyje turėtų būti nurodomas terminas, iki kurio kooperatinės bendrovės narys investuotojas įsipareigoja atlikti sutartyje nustatytas investicijas į kooperatinę bendrovę, ar turimas omenyje paties investavimo į kooperatinę bendrovę trukmė (terminas), kuriam pasibaigus investicija grąžinama ją atlikusiam kooperatinės bendrovės nariui. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai. 11. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), projekto
straipsnio 4 dalį“. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2024-05-15
posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis - Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-14
(kooperatyvų) įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „su kooperatine bendrove susiję asmenys“. Projekto aiškinamajame rašto nurodoma, kad „siūlymas taikyti narių susietumo kriterijų galimai užkardytų kooperatinių bendrovių, turinčių didelį skaičių susijusių asmenų, kūrimąsi. Tokios kooperatinės bendrovės gali manipuliuoti narių skaičiumi, kai vienas šeimos ar kitų susijusių asmenų ūkis padalijamas į kelis atskirus mažesnius ūkius ir taip pasiekiamas minimalus kooperatinės bendrovės narių skaičiaus kriterijus. Siūloma taikyti susietumo kriterijų tik pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, nes jos bei jų nariai turi galimybę gauti papildomų balų Europos Sąjungos skiriamos paramos žemės ūkiui priemonėse, kitaip nei nepripažintos kooperatinės bendrovės ar jų nariai, kurie neturi galimybės gauti papildomų balų“. Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad turimas tikslas apibrėžti ne su kooperatine bendrove susijusius asmenis, bet nustatyti, kurie kooperatinės bendrovės nariai yra laikomi tarpusavyje susiję.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nes pagal jas iš esmės visi kooperatinės bendrovės nariai būtų laikomi susijusiais su kooperatine bendrove asmenimis, ir nustatyti, kokiais ryšiais susiję kooperatinės bendrovės nariai būtų laikomi susijusiais kooperatinės bendrovės nariais, t. y. apibrėžti sąvoką
„susiję kooperatinės bendrovės nariai“. Pritarti
Pirmojo skirsnio 3¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad teisę būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove turi įregistruota kooperatinė bendrovė, jeigu su kooperatine bendrove susiję asmenys sudaro ne daugiau kaip 40 procentų kooperatinės bendrovės narių. Atsižvelgiant į pirmoje pastaboje išdėstytus argumentus, svarstytina, ar vietoj nuostatos „su kooperatine bendrove susiję asmenys“ neturėtų būti pakeista nuostata „susiję kooperatinės bendrovės nariai“. Be to, kyla abejonių dėl siūlomos nustatyti naujos sąlygos pagrįstumo ir tikslingumo. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų, tokią sąlygą siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, kad susiję atitinkamais ryšiais tokių kooperatinių bendrovių nariai
„turi galimybę gauti papildomų balų Europos Sąjungos skiriamos paramos žemės
ūkiui priemonėse, kitaip nei nepripažintos kooperatinės bendrovės ar jų nariai, kurie neturi galimybės gauti papildomų balų“.
Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą naujos sąlygos galėtų neatitikti kooperatinės bendrovės, kurios turi daugiau kaip 40 procentų susijusių kooperatinės bendrovės narių, tačiau projekto aiškinamajame rašte nurodytas neigiamas pasekmes dėl kooperatinės bendrovės nepripažinimo kooperatine žemės ūkio bendrove patirtų ne tik susiję kooperatinės bendrovės nariai, bet ir tie kooperatinės bendrovės nariai, kurie atitinkamais ryšiais nebūtų susiję su kitais kooperatinės bendrovės nariais. Taigi, neigiamas pasekmes patirtų visi tokių kooperatinių bendrovių nariai. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis susijusiems kooperatinės bendrovės nariams siūloma nustatyti būtent ne didesnį nei 40 procentų, o ne kitą procentinį dydį atitinkantį reikalavimą. Kita vertus, svarstytina, ar tai, kad kai kurie kooperatinės bendrovės nariai yra tarpusavyje susiję, savaime yra pagrįstas pagrindas riboti kooperatinės bendrovės teises būti pripažintai kooperatine žemės ūkio bendrove. Pastebėtina ir tai, kad analogiškas reikalavimas kooperatinių bendrovių nariams nebūtų taikomas kooperatinę bendrovę pripažįstant miškų ūkio kooperatine bendrove, kaip tai yra nustatyta keičiamo įstatymo 3² straipsnyje.
Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą; valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, kuri neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams; ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai būtų ribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, būtų varžoma jų iniciatyva, nesudaroma galimybių jai reikštis (2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. liepos 7 d. nutarimai). Be to, pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną. Pritarti 3.
2024-02-14 2(8)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad kooperatinės bendrovės nariai investuotojai yra kooperatinės bendrovės nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, jog kooperatinės bendrovės nariais investuotojais gali tapti tik kooperatinės bendrovės nariai yra įtvirtinama projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, įtvirtinant kooperatinės bendrovės nario investuotojo apibrėžtį, bei projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis. Pritarti
2024-02-143 (9,10)
reguliavimu kooperatinės bendrovės nariais investuotojais galėtų būti ir asmenys, kurie su kooperatine bendrove negalėtų vykdyti apyvartos dėl to, kad neturėtų objektyvios galimybės jos vykdyti (pavyzdžiui, žemės ūkio kooperatinės bendrovės narys investuotojas nebūtų susijęs su žemės ūkio veikla). Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio
investuotoju nuo investavimo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties pabaigos dienos. Vadovaujantis minėta projekto nuostata, pasibaigus investavimo sutarties terminui, kooperatinės bendrovės narys investuotojas liktų kooperatinės bendrovės nariu ir jam atsirastų pareiga vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokį teisinį statusą kooperatinėje bendrovėje turėtų narys investuotojas pasibaigus investavimo sutarčiai tuo atveju, kai jis dėl objektyvių aplinkybių neturėtų galimybės pradėti vykdyti apyvartos su kooperatine bendrove.
Svarstytina, ar dėl šios priežasties neturėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios narystės pasibaigimo pagrindus ir atsiskaitymo su buvusiu kooperatinės bendrovės narių tvarką, nustatant naują kooperatinės bendrovės nario statuso pasibaigimo pagrindą, susiejant jį su investavimo sutarties pabaiga. Pritarti
2024-02-14
5.Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kooperatinės bendrovės narys laikomas nariu investuotoju nuo investavimo sutarties pasirašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties pasirašymas ne visada gali sutapti su sutarties įsigaliojimu. Sutartyje gali būti nustatyta ir vėlesnė jos įsigaliojimo data. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8¹straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje žodžio „pasirašymo“ nereikėtų pakeisti žodžiu
„įsigaliojimo“. Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis tais
pačiais argumentais, projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio „pasirašymo“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“. Pritarti
2024-02-14 3(8¹)
dėstomo keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kooperatinėje bendrovėje turėtų būti sudarytas kooperatinės bendrovės narių investuotojų žurnalas, į kurį kooperatinės bendrovės įstatų nustatyta tvarka būtų įrašomi duomenys apie kooperatinės bendrovės narius investuotojus.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra nurodomas subjektas, atsakingas už tokio žurnalo pildymą ir duomenų apie kooperatinės bendrovės narius investuotojus įtraukimą į jį. Svarstytina, ar toks subjektas, pavyzdžiui, kooperatinės bendrovės vadovas, neturėtų būti nurodytas keičiamame įstatyme. Pritarti
2024-02-14 3(8¹)
keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kooperatinės bendrovės nariai investuotojai turi sudaryti mažiau kaip 20 procentų visų kooperatinės bendrovės narių skaičiaus. Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalies nuostatas kooperatinės bendrovės nariai, kurie nori tapti nariais investuotojais, su kooperatine bendrove turi pasirašyti investavimo sutartį. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais būtų atrenkami kooperatinės bendrovės nariai, pageidaujantys su kooperatine bendrove sudaryti investavimo sutartį, jeigu pageidavimus sudaryti tokias sutartis pareikštų daugiau kaip 20 procentų kooperatinės bendrovės narių. Manytina, kad tokie kriterijai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Pritarti
2024-02-14 4(10)
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pasibaigus asmens narystei kooperatinėje bendrovėje, jam būtų grąžinamas įneštas pajinis įnašas ir išmokamos kitos lėšos proporcingai dienų, kurias asmuo buvo kooperatinės bendrovės nariu finansiniais metais, kuriais pasibaigė jo narystė kooperatinėje bendrovėje skaičiui, tuo atveju, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens narystė kooperatinėje bendrovėje gali baigtis ir metų pradžioje, todėl tikėtina, kad narių susirinkimo sprendimo dėl lėšų išmokėjimo einamųjų finansinių metų pradžioje dar nebūtų. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip ir kada minėtu atveju kooperatinė bendrovė galėtų įvykdyti savo pareigą atsiskaityti su buvusiu savo nariu. Pritarti
2024-02-14 6(13¹)
keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose siūloma nustatyti investavimo sutarties sudėtinių dalių sąrašą, tačiau nėra aišku, ar turimas tikslas nustatyti baigtinį investavimo sutarties sudėtinių dalių sąrašą, ar tik privalomas sutarties sudėtines dalis. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
2024-02-14 6(13¹)
13¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad investavimo sutartyje nurodomas investicijos terminas.
Iš šios projekto nuostatos turinio nėra pakankamai aišku, ar investavimo sutartyje turėtų būti nurodomas terminas, iki kurio kooperatinės bendrovės narys investuotojas įsipareigoja atlikti sutartyje nustatytas investicijas į kooperatinę bendrovę, ar turimas omenyje paties investavimo į kooperatinę bendrovę trukmė (terminas), kuriam pasibaigus investicija grąžinama ją atlikusiam kooperatinės bendrovės nariui. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai. Pritarti
1 11.Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m.
lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), projekto 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 4 dalį“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviškas pienas“ 2024-04-10 * Išanalizavę Kooperatyvinių bendrovių įstatymo teikiamą projektą Nr. I-164, manome, kad šis įstatymo projektas yra neišdiskutuotas plačiame ir mišriame kooperatyvų rate, o aptartas.ir pateiktas siaurame interesantų rate. Pagal ŽŪM 2024-03-31 duomenis, Lietuvoje yra 57 pripažinti kooperatyvai ir panašus kiekis nepripažintų kooperatyvų.
Visi glaudžiai susiję su skirtingomis žemės ūkio sritimis: pienininkai, mėsininkai, augalininkai, grūdininkai, mišrūs ir kt., ir kiekvienas yra unikalus, kiekviename kooperatyve pirminė kooperacijos idėja – vienyti, telkti, teikti paslaugas savo nariams – ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Priėmus šį įstatymą iš pripažintų kooperatyvų sąrašo iškristų galimai apie 15 kooperatyvų, naujų pripažintų kooperatyvų neatsirastų. Manome, kad reguliarios įstatymo pataisos nuo 2015 metų nepadeda dirbantiems pagal skaidrų kooperacijos modeli tapti pripažintais kooperatyvais, kad įstatymo pakeitimu siekiama monopolizuoti esamus kooperatyvus ir yra didinama atskirtis tarp pripažintų ir nepripažintų kooperatyvų reikalavimais ir kriterijais, apribojami kooperatyvai dėl dydžio, parduodamų produktų ar paslaugų, giminystes ryšių. Manome, kad Lietuvos Respublikos valdantieji, įstatymo iniciatoriai ir kūrėjai neskatina kooperacijos ir pažeidžia visų kooperatyvų teises, o skatina tik vieno modelio ribotą kooperaciją be konkurencijos, kai yra naudojamasi ūkininkais kaip silpnąja rinkos grandimi, kuri neturi pakankamai galimybių ir gebėjimų derėtis ir dėl to neteisingai paskirstomos naudos grandinėje. įstatymo projekte atsiradę terminai: narys investuotojas, patronuojančios įmonės ir jų grupės - abejotini terminai kooperatyvui, galimai dėl pelno mokesčio lengvatų. Reikia atsakingai peržiūrėti visą įstatymą ir jo projektą išdiskutuojant platesniame rate ir apie reikalavimų ir kriterijų punktus, kaip didžiausią įstatymo stabdį siekiant pripažinto kooperatyvo statuso. Prašome stabdyti ir grąžinti tobulinti šį kooperacijos įstatymo projektą, kitu atveju – žala kooperacijai bus negrįžtama. Palaikykite ir paremkite sąžiningą kooperacijos vystymąsi unikalumą ir nepriklausomybę. Pritarti 2.
„Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ 2024-04-11 * "Kėdainių krašto cukriniai runkeliai" kooperatyvo pastabos dėl kooperatyvų įstatymo numatomų pakeitimų:
Akcinių Bendrovių įstatymą. Jeigu kooperatyvas "išauga" kooperatyvų įstatymą ir panašėja į Uždarąją Akcinę Bendrovę, tai keičiamas kooperatyvų įstatymas ar organizacijos registracijos forma? Pritarti
kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ 2024-04-15 * Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija
„Kooperacijos kelias“ (toliau – „Kooperacijos kelias“) ir Lietuvos žemės ūkio
kooperatyvų asociacija (toliau – LŽŪKA) (toliau – Asociacijos) teikia apibendrintas įžvalgas dėl Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 pirmojo skirsnio, 8, 10, 11, 17 str. pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹, 13¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. 23-15813(3) (toliau – Projektas). Asociacijos pritaria teisės akto Projektui dėl žemiau nurodytų priežasčių:
1) Projektu sprendžiama kooperatinių bendrovių narių susietumo problema, kai didžioji dalis šių narių yra susiję tarpusavyje giminystės ar verslo ryšiais.
Galiojančiame teisės akte nėra ribojamas narius susietumas, todėl praktika rodo, kad kooperatinės bendrovės, siekdamos mokestinių lengvatų, manipuliuoja narių skaičiumi ir kuria mažus darinius („pseudo kooperatyvus“) t. y. kai vienas šeimos ar kitų susijusių asmenų ūkis padalijamas į kelis atskirus mažesnius ūkius ir taip pasiekiamas minimalus kooperatinės bendrovės narių skaičiaus kriterijus. Asociacijų požiūriu, tokie dirbtinai sukurti dariniai neatliepia visuotiniai pripažintų kooperacijos principų ir vertybių ir diskredituoja kitus aktyvius žemės ūkio kooperatyvus. Todėl Susijusių asmenų sąvokos nustatymas (sudaro ne daugiau kaip 40 proc. visų kooperatinės bendrovės narių) padės išgryninti žemės ūkio kooperatyvus, kurie veikia pagal tradicinius kooperacijos principus ir efektyviau/tikslingiau panaudoti jiems skiriamą investicinę paramą. 2) Kooperatinių bendrovių nario investuotojo apibrėžimas Projekte, jo teisių ir pareigų nustatymas bei kitos su tuo susijusius sąlygos sudarys galimybes kooperatinėms bendrovėms praplėsti savo skolinimosi galimybes. Atkreiptinas dėmesys, kad kooperatinės bendrovės galės pačios apsispręsti/pasirinkti ar pageidauja savo kooperatyve turėti šio statuso narius, taip pat siekiant apsaugoti kooperatyvų narius ir išlaikyti kooperacijos principus yra įvestas ribojimas tokio statuso nariams (ne daugiau kaip 20 proc. visų narių). Asociacijų požiūriu, narių investuotojų atsiradimas leis paskatinti žemės ūkio kooperatyvų gamybos, perdirbimo ir realizacijos plėtrą, kadangi tai leis pritraukti papildomo pajinio kapitalo, kuris galės būti naudojamas kooperatyvo investicijoms ir kurs pridėtinę vertę visiems kooperatyvo nariams.
Taip pat šis įtvirtinimas leis nariams, kurie dėl įvairių objektyvių/subjektyvių priežasčių nutraukia ūkininkavimo veiklą ir nevykdo apyvartos su kooperatyvu ir toliau likti kooperatyve su kitu statusu – nario investuotoju ir tokiu būdu (kita teisine forma) dalyvauti kooperatyvo veikloje ir gauti jam priklausančias naudas. 3) Palankiai vertiname kitus Projekte numatytus pakeitimus susijusius su pelno ar nuostolių skirstymu tarp narių bei kitus techninius keitimus, kurie turės teigiamą įtaką kooperatyvų valdymui. Atkreipiame dėmesį, kad Projektas buvo rengtas ir derintas ne vienerius metus, todėl visi suinteresuoti asmenys turėjo galimybę dalyvauti Projekto rengime ir teikti siūlymus visuose Projekto rengimo etapuose. Asociacijos, kaip socialiniai partneriai, buvo įtraukti ir aktyviai dalyvavo rengiant Projektą t. y. teikė siūlymus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sudarytoje darbo grupėje šalies kooperacijos būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl kooperacijos plėtros pateikti, dalyvavo viešuose Projekto svarstymuose darbo tvarka bei teikė siūlymų pagrindimus tarpinstituciniuose pasitarimuose ir kt. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašome Jūsų pritarti Projektui. Nepritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Kooperatyvas „Lietuviški javai“, 2024-04-16 * Išanalizavę Lietuvos Respublikos kooperatyvinių bendrovių įstatymo teikiamą projektą Nr. 1-164, manome, kad šį įstatymo projektą reikia išdiskutuoti plačiame ir mišriame kooperatyvų rate. Matome poreikį dar kartą atsakingai peržiūrėti visą įstatymą ir jo projektą argumentuotai išdiskutuoti platesniame rate aptariant kiekvieną naujai planuojamą įvesti įstatymo punktą.
Prašome stabdyti ir grąžinti tobulinti šį kooperacijos įstatymo projektą. Palaikykite ir paremkite sąžiningą kooperacijos vystymąsi. Pritarti
universiteto profesorius habil. dr. Julius Ramanauskas 2024-04-23 * Siūlau: 1. Peržiūrėti ir pakeisti kai kurias kooperatyvų (kooperatinių bendrovių) įstatymo nuostatas:
KOMANDITORIAI, bet ne NARIAI_INVESTUTOTOJAI, nes VISI koop. nariai yra investuotojai...;
Jei norima suteikti kooperatyvams prioritetą gauti ES paramą, tai gali būti įvardinti NMA taisyklėse (ne įstatyme) pirmumo kriterijai: pvz., kooperatyvo narių skaičius, apyvarta ir pan.
2024-05-03 * Reiškiame didžiulį nusivylimą dėl komunikacijos stokos iš įstatymo rengėjų ir sumanytojų, kad ruošiami projektai yra vykdomi slaptai ir siaurai grupei. Supratome, kad laisvoje Lietuvoje neasocijuotos organizacijos negali būti girdimos ir dalyvauti ruošiamuose projektuose. Patekti į tokias asociacijas, kuriose įsisenėjus tvarka ir nėra vadovų kaitos - su savo nuomone irgi neįmanoma. Manome, kad pats kooperacijos įstatymas pažeidžia kooperuotų asmenų teisę būti lygiems. Įstatyme atsiradęs terminas „pripažintas“ kooperatyvas griauna pamatines kooperacijos vertybes tokias, kaip tenkinti narių ekonominius, socialinius ir kultūrinius poreikius. Iš to kyla natūralus klausimas: kodėl akcinių bendrovių įstatyme nėra pripažintos ar nepripažintos akcinės bendrovės? Manome, kad yra integruojamos sąvokos kurios jau yra akcinių bendrovių įstatyme: narys investitorius, patronuojanti įmonė, dukterinės įmonės ir kt.
Dauguma kooperatyvų yra maži, pažeidžiami ir turi valstybės paramą ir pelno mokesčio lengvatą. Panašu, kad „didieji žaidėjai“ siekia pasinaudoti valstybės paskatinimu. Taip pat manome, kad nario investitoriaus poreikis – galimai kontroliuoti kooperatyvo veiklą per balsus valdančiajam organui. Reikalavimuose ir kriterijuose yra susiaurinamas kooperatyvų veiklos pobūdis, nes Lietuvos Respublikoje, daugiau įstatymų reglamentuojančių kooperatyvų veiklą nėra. Klausimas: ar šiais pertekliniais reikalavimais nestabdoma kooperatyvų veikla, steigimasis ir augimas? Norime priminti, kad net žemės ūkio kooperatyvuose – kooperatinė veikla nėra tik paslaugos žemės ūkiui, taip pat yra vykdoma pirkimų/pardavimų tiesiogiai nesusijiusių su žemės ūkio veikla, savo nariams. Norime pabrėžti, kad šiomis pastabomis nesiekiam niekam pakenkti, o siūlome įstatymo projektą persvarstyti konstruktyviai, platesnėje interesantų grupėje. Pritarti
* Pagal ŽŪM 2024-03-31 duomenis, Lietuvoje yra 57 pripažinti kooperatyvai ir panašus kiekis nepripažintų kooperatyvų. Visi glaudžiai susiję su skirtingomis žemės ūkio sritimis: pienininkai, mėsininkai, augalininkai, grūdininkai, mišrūs ir kt., ir kiekvienas yra unikalus, kiekviename kooperatyve pirminė kooperacijos idėja – vienyti, telkti, teikti paslaugas savo nariams – ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Priėmus šį įstatymą iš pripažintų kooperatyvų sąrašo iškristų galimai apie 15 kooperatyvų, naujų pripažintų kooperatyvų neatsirastų.
Manome, kad reguliarios įstatymo pataisos nuo 2015 metų nepadeda dirbantiems pagal skaidrų kooperacijos modeli tapti pripažintais kooperatyvais, kad įstatymo pakeitimu siekiama monopolizuoti esamus kooperatyvus ir yra didinama atskirtis tarp pripažintų ir nepripažintų kooperatyvų reikalavimais ir kriterijais, apribojami kooperatyvai dėl dydžio, parduodamų produktų ar paslaugų, giminystes ryšių. Prašome stabdyti ir grąžinti tobulinti šį kooperacijos įstatymo projektą, kitu atveju – žala kooperacijai bus negrįžtama. Palaikykite ir paremkite sąžiningą kooperacijos vystymąsi unikalumą ir nepriklausomybę. Pritarti
2024-05-09 * Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija (toliau – LŽŪKA) informuoja, kad buvo priimtas vienbalsiai sprendimas teikti siūlymą aukščiau minėtą įstatymo projektą grąžinti LR žemės ūkio ministerijai tobulinti. Pritarti
2024-05-13 * Rūmai pritaria teisės akto Projektui dėl žemiau nurodytų priežasčių: 1)Projektu sprendžiama kooperatinių bendrovių narių susietumo problema, kai didžioji dalis šių narių yra susiję tarpusavyje giminystės ar verslo ryšiais. Galiojančiame teisės akte nėra ribojamas narius susietumas, todėl praktika rodo, kad kooperatinės bendrovės manipuliuoja narių skaičiumi, kai vienas šeimos ar kitų susijusių asmenų ūkis padalijamas į kelis atskirus mažesnius ūkius ir taip pasiekiamas minimalus kooperatinės bendrovės narių skaičiaus kriterijus. Rūmų požiūriu, tokie dirbtinai sukurti dariniai neatliepia visuotiniai pripažintų kooperacijos principų ir vertybių bei diskredituoja kitus aktyvius žemės ūkio kooperatyvus.
Todėl, susijusių asmenų sąvokos nustatymas ir tokių asmenų skaičiaus ribojimas (ne daugiau kaip 40 proc. visų kooperatinės bendrovės narių), padės išgryninti pripažintus žemės ūkio kooperatyvus ir efektyviau/tikslingiau panaudoti jiems skiriamą investicinę paramą. Pažymime, kad susietų asmenų sudarytas kooperatyvas ar jo narys taip pat turės teisę gauti paramą, tačiau negalės naudotis nustatytu prioritetu. 2)Kooperatinių bendrovių nario investuotojo apibrėžimas Projekte, jo teisių ir pareigų nustatymas bei kitos su tuo susijusius sąlygos sudarys galimybes kooperatinėms bendrovėms praplėsti savo skolinimosi galimybes. Rūmų požiūriu, narių investuotojų atsiradimas leis paskatinti žemės ūkio kooperatyvų gamybos, perdirbimo ir realizacijos plėtrą, kadangi tai leis pritraukti papildomo pajinio kapitalo, kuris galės būti naudojamas kooperatyvo investicijoms ir kurs pridėtinę vertę visiems kooperatyvo nariams. Taip pat šis įtvirtinimas leis nariams, kurie dėl įvairių objektyvių/subjektyvių priežasčių nutraukia ūkininkavimo veiklą ir nevykdo apyvartos su kooperatyvu ir toliau likti kooperatyve su kitu statusu - nario investuotoju ir tokiu būdu (kita teisine forma) dalyvauti kooperatyvo veikloje ir gauti jam priklausančias naudas. Pažymime, kad Projekte numatoma laisvanoriška galimybė kooperatyvui apsispręsti dėl narių investuotojų kooperatyve poreikio bei nustatytas narių investuotojų skaičiaus ribojimas (ne daugiau kaip 20 proc. visų kooperatinės bendrovės narių). 3)Palankiai vertiname kitus Projekte numatytus pakeitimus susijusius su pelno ar nuostolių skirstymu tarp narių bei kitus techninius pakeitimus, kurie turės teigiamą įtaką kooperatyvų valdymui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašome Jūsų pritarti Projektui. Nepritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4.
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2024-05-071 Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad numatomas teisinis reguliavimas ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi sprendimus dėl naujo nario investuotojo ar esamo kooperatinės bendrovės nario tapimo investuotoju galėtų priimti vienas asmuo, dėl ko galėtų būti neužtikrintas sprendimo priėmimo objektyvumas ir skaidrumas. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komiteto išvada 2024-04-17 Siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, įvertinant suinteresuotų asmenų pasiūlymus, nuogąstavimus ir abejones. Ypač dėl naujo kooperatinės bendrovės dalyvio – nario investuotojo – įteisinimo būtinumo ir pagrįstumo. Dviejų statusų atsiradimas kooperatinių bendrovių narių tarpe yra abejotinas. Be to, siūlomas reguliavimas galimai pažeidžia bendrovės narių lygiateisiškumą bei santykių vientisumą. Pritarti
pasiūlymai:
skirsnio, 8, 10, 11, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 8¹, 13¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIVP-3466 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į papildomo Seimo Ekonomikos komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, taip pat į Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijų ir mokslininkų pateiktas pastabas. 7.2.
7.2. Pasiūlymai: iniciatoriams papildomai parengti Žemės ūkio kooperatyvų įstatymo projektą ir parengtus įstatymo projektus suderinti su Konkurencijos taryba. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6 , prieš – 0 , susilaikė –
pranešėjai: Jonas Gudauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Donata Černiavskienė Komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius