Projekto lyginamasis variantas
RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1888 3, 4 ir 5 STRAIPSNIų PAKEITIMO
1Papildyti 3 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai vyksta per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją turėdami pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais, išduotą vizą, papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės vienos iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio išsamaus patikrinimo, išskyrus atvejus, kai jie atitinka šias sąlygas:
1) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);
2) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje);
3) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos;
4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);
5) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m.
Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių;
6) yra Baltarusijos Respublikos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą;
7) yra kiti, negu nurodyti šios dalies 5 ir 6 punktuose, Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.“
2Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas, leidimą Lietuvos Respublikoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Ribojamųjų priemonių trukmė ir peržiūra
1.
Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės, išskyrus 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą ribojamąją priemonę, taikomos nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ribojamoji priemonė taikoma nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. 32. Nustačius poreikį pratęsti nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo terminą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos teikia Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo pakeitimo projektą.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo galiojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 3 d. ir galioja iki 20242025 m. gegužės 2 d.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. gegužės 3 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1888 3, 4 ir 5 STRAIPSNIų PAKEITIMO
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.“
2Papildyti 3 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai vyksta per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją turėdami pagal Reglamentą (EB) Nr.
810/2009 išduotą vizą, papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės bet kurios iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio Šengeno sienų kodekse numatyto antros linijos patikrinimo, išskyrus atvejus, kai jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);
2) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje);
3) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos;
4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir yra tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);
5) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m.
Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių;
6) yra Baltarusijos Respublikos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą;
7) yra kiti, negu nurodyti šios dalies 5 ir 6 punktuose, Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.“
3Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kai Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.“
4Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Uždraudžiama į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
5Papildyti 3 straipsnį 9-11 dalimis:
„9. Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Nuostata dėl vykimo skaičiaus per atitinkamą laikotarpį netaikoma Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie:
1) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką;
2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką vyksta dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. 10. Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis viešai pritarė Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui, kuriuo pažeidžiama Jungtinių Tautų Chartija. 11. Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą, visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Ribojamųjų priemonių trukmė ir peržiūra
1.
Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 8 dalyje nurodytą ribojamąją priemonę, taikomos vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 8 dalyje nurodyta ribojamoji priemonė taikoma nuo 20234 m. liepos 1 d. iki 20245 m. gegužės 2 d. 3. Nustačius poreikį pratęsti šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo terminą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos teikia Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo pakeitimo projektą.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo galiojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 3 d. ir galioja iki 20242025 m. gegužės 2 d.“
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 4 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 3 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. birželio 30 d. patvirtina draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1888 3, 4 ir 5 STRAIPSNIų PAKEITIMO
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.“
2Papildyti 3 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai vyksta per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją turėdami pagal Reglamentą (EB) Nr.
810/2009 išduotą vizą, papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės bet kurios iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio Šengeno sienų kodekse numatyto antros linijos patikrinimo, išskyrus atvejus, kai jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);
2) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje);
3) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos;
4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir yra tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);
5) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m.
Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių;
6) yra Baltarusijos Respublikos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą;
7) yra kiti, negu nurodyti šios dalies 5 ir 6 punktuose, Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.“
3Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kai Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.“
4Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Uždraudžiama į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
5Papildyti 3 straipsnį 9 ir 10 dalimis:
„9. Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis viešai pritarė Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui, kuriuo pažeidžiama Jungtinių Tautų Chartija. 10. Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą, visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Ribojamųjų priemonių trukmė ir peržiūra
1Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 8 dalyje nurodytą ribojamąją priemonę, taikomos vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 8 dalyje nurodyta ribojamoji priemonė taikoma nuo 20234 m. liepos 1 d. iki 20245 m. gegužės 2 d. 3. Nustačius poreikį pratęsti šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo terminą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos teikia Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo pakeitimo projektą.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo galiojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 3 d. ir galioja iki 20242025 m. gegužės 2 d.“
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 4 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 3 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. birželio 30 d. patvirtina draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1888 3, 4 ir 5 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Atsižvelgiant į užsienio valstybių vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir poreikį Lietuvai papildomai, greta Europos Sąjungos nustatytų tarptautinių sankcijų, nacionaliniu lygmeniu, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir ES teisei, taikyti ribojamąsias priemones valstybėms agresorėms kaip užsienio politikos priemonę, 2023 m. balandžio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas (Nr. XIV-1888) (toliau – Įstatymas). Įstatymas įsigaliojo 2023 m. gegužės 3 d. ir galioja iki 2024 m. gegužės 2 dienos. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: „Nustačius poreikį pratęsti nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo terminą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos teikia Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo pakeitimo projektą.“ 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pradėtas karas prieš Ukrainą vis dar tęsiasi, priežastys, dėl kurių buvo priimtas įstatymas, nėra išnykusios, Rusijos Federacijos veiksmai ir toliau daro reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) narių, bet ir visos Europos saugumui. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 10 d. pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, o Rusijos Federaciją, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombarduoti civilinius objektus, – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe. Atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijai. Rusija nuo karo pradžios naudojasi Baltarusijos teritorija, dislokuoja joje savo karius.
Pabrėžtina, kad didžioji dauguma Rusijos piliečių palaiko savo šalies agresorės karinius veiksmus, nesiima veiksmų stabdyti savo šalies režimo agresiją, todėl atsakomybė tenka ir tų šalių piliečiams. Kol kas išlieka grėsmė visuomenės rimčiai:
Atsižvelgiant į Lietuvos specialiųjų tarnybų informaciją dėl suaktyvėjusios Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiklos pasinaudojant savo piliečiais, esančiais Lietuvoje, kaip priedanga savo veiklai, bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, Įstatymo projekte siūloma nustatyti tam tikras ribojamąsias priemones Baltarusijos Respublikos piliečiams. Be to, Įstatymo galiojimo metu jį įgyvendinantiems subjektams dažnai kyla klausimų, kaip reikia taikyti Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatytą ribojamąją priemonę, – draudimą Rusijos Federacijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies formuluotė ir išimčių taikymas gali būti suprantamas dviprasmiškai, todėl sunku užtikrinti vieningą ribojamųjų priemonių taikymo praktiką. Neįmanoma kategoriškai teigti, kad išimtis turi būti siejama tik su Rusijos Federacijos piliečiais, turinčiais leidimą gyventi Lietuvoje, todėl neaišku, ar nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali nuosavybės teise įsigyti Rusijos Federacijos piliečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvoje, įsteigtas ar kontroliuojamas juridinis asmuo. Įgyvendinant Įstatymo 3 straipsnio 6 dalį nuolat kyla praktinių sunkumų, – Konkurencijos įstatyme nurodyti itin plačios apimties kriterijai, reikalinga išsami jų analizė ir tyrimai, kurių atlikti kiekvieno sandorio atveju Įstatymą įgyvendinantys subjektai neturi galimybės. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo bei efektyvaus ribojamųjų priemonių įgyvendinimo, siūloma patikslinti Įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, kartu užtikrinant, kad ši dalis būtų aiškiai suprantama ir vienodai bei tinkamai taikoma. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės (vadovė Renata Jasilionytė, tel. 8 706 52521) patarėja Agnė Sakalauskaitė, tel. 8 706 52811, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas, kuriuo nustatytos konkrečios ribojamosios priemonės Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams. Įstatymas galioja iki 2024 m. gegužės 2 d., be to, kelios Įstatymo nuostatos nebėra aktualios ir nėra teisiškai aiškios. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siekiama pratęsti Įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimą dar vienus metus – iki 2025 m. gegužės 2 dienos. Pratęsus Įstatymo galiojimą, bus užtikrinta galimybė Lietuvai dėl Rusijos Federacijos vykdomo karo prieš Ukrainą papildomai, greta Europos Sąjungos nustatytų tarptautinių sankcijų, nacionaliniu lygmeniu taikyti ribojamąsias priemones valstybėms agresorėms kaip užsienio politikos priemonę. Atsižvelgiant į Lietuvos specialiųjų tarnybų informaciją dėl suaktyvėjusios Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiklos pasinaudojant savo piliečiais, esančiais Lietuvoje, kaip priedanga savo veiklai, bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo 3 straipsnį 4¹dalimi ir nustatyti, kad tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai per sieną vyksta turėdami Šengeno vizą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi papildomai įvertinti rizikas ir prireikus atlikti išsamesnį patikrinimą.
Siekiant teisinio aiškumo ir efektyvesnio ribojamųjų priemonių įgyvendinimo, siūloma patikslinti Įstatymo 3 straipsnio 6 dalį ir užtikrinti, kad ji būtų aiškiai suprantama ir vienodai bei tinkamai taikoma:
1) nuostata performuluojama siekiant aiškumo, kad ribojamoji priemonė taikoma juridiniams asmenims, kurių naudos gavėjai yra Rusijos Federacijos piliečiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
2) siūloma atsisakyti nuorodos į Konkurencijos įstatymą dėl kontroliuojamo juridinio asmens, o juridinių asmenų teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą riboti įvertinus, ar Rusijos Federacijos pilietis yra konkretaus juridinio asmens naudos gavėjas pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Nustatyti naudos gavėjo statusą įgyvendinant ribojamąsias priemones palengvins Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys apie juridinių asmenų naudos gavėjus. Projekte siūlomų ribojamųjų priemonių kompleksas vertintinas kaip optimalus ir suderintas; esamų grėsmių akivaizdoje šios priemonės yra reikalingos ir tikslingos, taikytinos išimtinai reaguojant į esamas grėsmes, jų taikymas nekels nepatogumų Lietuvos gyventojams. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamo poveikio priėmus Įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nedarys. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12.
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: tarptautinės sankcijos, ribojamosios priemonės. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2024-02-07 Nr. XIVP-3461 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 1 straipsnio 1 dalimi Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnis yra pildomas 4¹ dalimi, kurioje siūloma nustatyti: „Tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai vyksta per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją turėdami pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais, išduotą vizą, papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės vienos iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio išsamaus patikrinimo, išskyrus atvejus, kai jie atitinka šias sąlygas: <...>“. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, nėra aiškus aptariamoje projekto nuostatoje nurodytų procedūrų – papildomo rizikos vertinimo dėl Baltarusijos piliečių atvykimo keliamos grėsmės Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams bei tolesnio išsamus patikrinimo – santykis su 2016 m. kovo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau - Šengeno sienų kodeksas) nustatyta atvykstančių trečiųjų šalių piliečių nuodugnaus vertinimo procedūra, kuri, be kita ko, apima ir grėsmės bet kurios iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, vertinimą, t. y. nėra aišku, ar Baltarusijos Respublikos piliečių atvykimo keliama grėsmė būtų papildomai vertinama ir atliekamas tolesnis išsamus patikrinimas, nepriklausomai nuo pagal Šengeno sienų kodeksą atlikto nuodugnaus vertinimo rezultatų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl Rusijos Federacijos piliečių atvykimo keliamo grėsmės yra atliekamas tik tuo atveju, jei jie neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Antra, nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus apimtų papildomas rizikos vertinimas bei tolesnis išsamus patikrinimas, o taip pat ir tvarka, pagal kurią šios procedūros būtų atliekamos. Be to, nėra pakankamai aišku, ar ir kuom keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalyje numatytos procedūros – papildomas rizikos vertinimas bei tolesnis išsamus patikrinimas – skirtųsi nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyto individualaus papildomo išsamaus patikrinimo. Trečia, nesuprantama, kas turima mintyje aptariamoje projekto nuostatoje nurodant, kad papildomai būtų vertinama rizika dėl Baltarusijos Respublikos piliečių atvykimo keliamos grėsmės „vienos iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai <...>“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad individualus papildomas išsamus patikrinimas atliekamas dėl Rusijos Federacijos piliečių atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir pan. Kita vertus, pagal Šengeno sienų kodeksą trečiųjų šalių piliečių atvykimas neturi grėsti nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Ketvirta, projekto
įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalyje yra numatoma, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai nebūtų papildomai tikrinami, jeigu jie atitiktų sąlygas, numatytas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalies 1-7 punktuose. Iš siūlomo reguliavimo galima daryti išvadą, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai turėtų atitikti visas, o ne bent vieną iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalies 1-7 punktuose nurodytų sąlygų. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalies formuluotę „kai jie atitinka šias sąlygas“ pakeisti formuluote „kai jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų“. Penkta, atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1R-241 redakcija), 20 punktu, teisės aktuose visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą, o toliau nurodomas jo sutrumpintas pavadinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 4 punkte jau yra minimas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 pilnas pavadinimas, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalyje reikia pateikti sutrumpintą minėto reglamento pavadinimą. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 2 dalis neatspindi visų daromų keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies pakeitimų. Atsižvelgiant į tai, projekto lyginamojo varianto nuostatos taisytinos vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto lyginamojo varianto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. +370 5 209 6552, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
2024-04-24 Nr. XIVP-3461(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teikiamas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3461(3) (toliau – projektas Nr. XIVP-3461(3) pagal jame siūlomų nustatyti ribojamųjų priemonių apimtį, turinį ir pobūdį iš esmės skiriasi nuo pirminio Vyriausybės teikto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3461 (toliau – projektas Nr. XIVP-3461). Vyriausybė, teikdama projektą Nr. XIVP-3461, siūlė šiuos pakeitimus: pratęsti vieneriems metams Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme (toliau – Įstatymas) nurodytų ribojamųjų priemonių galiojimą; papildyti Įstatymą nuostatomis, pagal kurias galėtų būti papildomai vertinama Baltarusijos Respublikos piliečių, vykstančių į Lietuvos Respubliką per išorinę Europos Sąjungos sieną su pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) išduotomis vizomis, rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės ir prireikus atliekamas tolesnis patikrinimas, numatytas 2016 m. kovo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas); patikslinti Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ribojimą Rusijos Federacijos piliečiams, neturintiems leidimo laikinai ar nuolat gyventi, ir atitinkamus kriterijus atitinkantiems Rusijos Federacijos juridiniams asmenims teisę įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Pažymėtina, kad projekto Nr. XIVP-3461 aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Projekte siūlomų ribojamųjų priemonių kompleksas vertintinas kaip optimalus ir suderintas <...>.“ Tuo tarpu teikiame projekte Nr. XIVP-3461(3) be Vyriausybės siūlytų pakeitimų yra siūloma eilė visiškai naujų ribojamųjų priemonių: Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) panaikinimas, jeigu jis viešai pritarė Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui, kuriuo pažeidžiama Jungtinių Tautų Chartija; Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečio leidimo laikinai gyventi panaikinimas, jeigu jis tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą, visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją; draudimo į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika, nustatymas. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIVP-3461(3) taip pat siūloma išplėsti draudimą įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą ir nustatyti, kad šis draudimas būtų taikomas ne tik Rusijos Federacijos piliečiams, neturintiems leidimo laikinai ar nuolat gyventi, ir atitinkamus kriterijus atitinkantiems Rusijos juridiniams asmenims, bet ir analogiškiems Baltarusijos Respublikos subjektams. Taigi, kaip matyti, Vyriausybės teikto pirminio projekto Nr. XIVP-3461 ir projekto Nr. XIVP-3461(3) nuostatos ženkliai skiriasi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarptautinių sankcijų įstatymo 6¹straipsnio 2 dalyje yra įvardintas specialus subjektas, turintis išimtinę teisę teikti Seimui įstatymo projektą, kuriuo nustatomos, keičiamos ir atšaukiamos ribojamosios priemonės, taip pat nurodoma ir speciali procedūra, pagal kurią toks projektas turi būti suderintas su Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija, koordinuojančia valstybės institucijų veiklą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srityje: „<...> ribojamosios priemonės nustatomos, keičiamos ir atšaukiamos įstatymu, kurį Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Vyriausybė pagal atitinkamos valdymo srities ministro teikimą, suderintą su šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija“ (Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija – pastaba mūsų). Ši Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostata suponuoja, kad įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, pakeisti ar atšaukti ribojamąsias priemonės, kurį Seimui pateikė Vyriausybė, negali būti iš esmės keičiamas (pildomas), tame tarpe ir nustatant naujas ribojamąsias priemones, kurių Vyriausybė nesiūlė ir kurios nebuvo suderintos su Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija Tarptautinių sankcijų įstatymo nustatyta tvarka.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų; tai – esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas (inter alia 2002 m. liepos 11 d., 2009 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. liepos 1 d.. 2015 m. birželio 11 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad priėmus projektą Nr. XIVP-3461(3) siūloma apimtimi, toks įstatymas pagal priėmimo tvarką neatitiktų Tarptautinių sankcijų įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies. 2. Kaip minėta aukščiau, teikiamu projektu, kaip ribojančiąsias priemones siūloma nustatyti 2 atvejus (pagrindus), kuriems esant būtų naikinamas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečio leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, sprendimų dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo priėmimo tvarka, jų apskundimo tvarka, teisinės pasekmės, kylančios ar galinčios kilti asmenims, priėmus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, yra Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) reguliavimo dalykas.
Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 1 straipsnio 4 dalį „Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio Įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas išimtis.“ Įstatymai, kuriuose šios išimtys yra nustatytos, yra tik trys: Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas, Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymas bei Investicijų įstatymas. Taigi, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų laikinai gyventi panaikinimu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiams, nustatymas kitame įstatyme – projekte Nr. XIVP-3461(3) nedera su UTPĮ
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatas būtų sustabdytas ne tik Rusijos Federacijos, bet ir Baltarusijos Respublikos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir atitinkamus kriterijus atitinkančių juridinių asmenų teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pagal teikiamą projektą ši projekto nuostata įsigaliotų (jei įstatymą pasirašytų Respublikos Prezidentas) 2024 m. gegužės 3 d., t. y. praėjus 5 dienoms nuo įstatymo priėmimo. Pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu galėtų būti pažeisti Baltarusijos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų, pradėjusių nekilnojamojo turto įsigijimo procedūrą iki šio įstatymo įsigaliojimo, teisėti lūkesčiai.
Pažymėtina, kad nenustačius pereinamųjų nuostatų, pagal kurias iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti atitinkami nekilnojamojo turto sandoriai pabaigiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, valstybei galėtų kilti pareiga atlyginti padarytą žalą. 4. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi uždraudžiama į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Ši projekto nuostata neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies e punkto, pagal kurį bendra prekybos politika priklauso Europos Sąjungos išimtinei kompetencijai. Tuo pačiu ši projekto nuostata neatitinka ir Tarptautinių sankcijų įstatymo 6¹ straipsnio
priemonės neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir Europos Sąjungos teisei. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 6¹ straipsnio 3 dalį įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo turi būti apibrėžiami subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai. 5. Projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma papildyti įstatymo 3 straipsnį 9 ir 10 dalimis, pagal kurias Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje būtų panaikinamas, jeigu jis viešai pritarė Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui, kuriuo pažeidžiama Jungtinių Tautų Chartija, o taip pat, jeigu jis tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą, visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.
Pažymėtina, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo ir naikinimo tvarka atskiroms užsieniečių kategorijoms, tame tarpe ir leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, yra reglamentuojami Europos Sąjungos teisės aktuose: 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB; 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų; 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų; 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos Direktyvoje 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą.
Pažymėtina, kad šiuose Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi šiuose teisės aktuose nurodytiems užsieniečiams gali būti naikinamas, tarp kurių, pavyzdžiui, yra ir grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (šie pagrindai atitinkamai yra nurodyti ir UTPĮ bei taikomi visiems be išimties užsieniečiams, o ne tik Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams). Projektu nustačius naujus savarankiškus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiams, toks teisinis reguliavimas neatitiktų minėtuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo. Papildomai atkreipiame dėmesį ir tai, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar vadovaujantis keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 ir 10 dalimis panaikinus Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečio leidimą laikinai gyventi, jam pačiam ir kitiems asmenims kiltų UTPĮ nustatytos atitinkamos teisinės pasekmės. Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 50 straipsnio 3 dalį, panaikinus užsieniečio leidimą laikinai gyventi, panaikinamas ir jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi (išskyrus atvejus, kai šeimos nariai turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu pagrindu). Pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką (ne ilgesiniam kaip 5 metų laikotarpiui). 6. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 7.
nustatomas su asmens teisių ribojimu susijęs teisinis reguliavimas (nauji leidimų laikinai gyventi panaikinimo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams pagrindai), projekte yra būtina nustatyti, kokios valstybės institucijos ir kokia tvarka turėtų priimti atitinkamus sprendimus panaikinti leidimus laikinai gyventi Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams. Taip pat būtina aiškiai reglamentuoti šių priimtų sprendimų apskundimo tvarką, be kita ko, nustatant, ar skundo pateikimas teismui stabdytų tokių sprendimų vykdymą ir pan. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
Nr. XIVP-3461 2024 m. kovo 20 d. Nr. 105-P-22
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Rūta Miliūtė, Matas Skamarakas, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Mažėlė, Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Vilnė Kundrotaitė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus, Užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės patarėja Agnė Sakalauskaitė, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, VRM Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininkas Vytautas Ulevičius, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyriausioji patarėja Viktorija Vasiliauskienė, Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnis yra pildomas 4¹ dalimi, kurioje siūloma nustatyti: „Tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai vyksta per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją turėdami pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais, išduotą vizą, papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės vienos iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio išsamaus patikrinimo, išskyrus atvejus, kai jie atitinka šias sąlygas: <...>“. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, nėra aiškus aptariamoje projekto nuostatoje nurodytų procedūrų – papildomo rizikos vertinimo dėl Baltarusijos piliečių atvykimo keliamos grėsmės Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams bei tolesnio išsamus patikrinimo – santykis su 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau - Šengeno sienų kodeksas) nustatyta atvykstančių trečiųjų šalių piliečių nuodugnaus vertinimo procedūra, kuri, be kita ko, apima ir grėsmės bet kurios iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, vertinimą, t. y. nėra aišku, ar Baltarusijos Respublikos piliečių atvykimo keliama grėsmė būtų papildomai vertinama ir atliekamas tolesnis išsamus patikrinimas, nepriklausomai nuo pagal Šengeno sienų kodeksą atlikto nuodugnaus vertinimo rezultatų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl Rusijos Federacijos piliečių atvykimo keliamo grėsmės yra atliekamas tik tuo atveju, jei jie neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Nepritarti Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta atvykstančių ir išvykstančių trečiųjų šalių piliečių patikrinimo tvarka. Pirmiausia atliekamas visų užsieniečių pirmos linijos patikrinimas, o prireikus atliekamas antros linijos patikrinimas. Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 13 punkte apibrėžta antros linijos patikrinimo sąvoka – tolesnis patikrinimas, kurį galima atlikti specialioje vietoje, kuri nėra ta vieta, kurioje tikrinami visi asmenys (pirma linija). Antros linijos patikrinimas neatliekamas dėl kiekvieno atvykstančio asmens, jis atliekamas, jei yra kokių indikacijų. Įstatymo projekte siūloma ribojamąja priemone siekiama, kad VSAT pareigūnai atkreiptų papildomą dėmesį į asmenis, vykstančius su Šengeno vizomis (paprastai jos išduodamos turistiniais tikslais ir asmenys dažnu atveju naudojasi galimybe apsilankyti prekybos centruose, koncertuose, ir kt., dažnai vykdami pirmyn-atgal per LT-BY pasienį).
Primintina, kad jau du metai Lietuva neišduoda Šengeno vizų Baltarusijos piliečiams, tad Lietuvos išduotą Šengeno vizą turi tik tie, kurie gavo jas iki 2022 m. kovo mėn. Taip pat Baltarusijos piliečiai vyksta su kitų šalių Šengeno vizomis. Atsižvelgiant į tai, manoma, kad tikslinga atkreipti dėmesį į Baltarusijos piliečius vykstančius su Šengeno vizomis. VSAT pareigūnai, atlikę pirmos linijos patikrinimą įvertins, ar reikia atlikti antros linijos patikrinimą. Kadangi vykstančių su Šengeno vizomis srautai yra dideli (2023 m. į Lietuvos Respubliką atvyko 1
trumpalaike C viza), tad tolesnis išsamus patikrinimas nebus atliekamas visiems Baltarusijos piliečiams vykstantiems su Šengeno vizomis, o tik tiems kurie neatitiks Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų ar tiems, kurie atitiks rizikos profilius, vykdant profiliavimą pagal rizikos indikatorius bei taikant išankstinio perspėjimo mechanizmą dėl galimų grėsmių. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Antra, nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus apimtų papildomas rizikos vertinimas bei tolesnis išsamus patikrinimas, o taip pat ir tvarka, pagal kurią šios procedūros būtų atliekamos. Be to, nėra pakankamai aišku, ar ir kuom keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalyje numatytos procedūros – papildomas rizikos vertinimas bei tolesnis išsamus patikrinimas – skirtųsi nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyto individualaus papildomo išsamaus patikrinimo.
Nepritarti Baltarusijos piliečių patikrinimas būtų atliekamas vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis antros linijos patikrinimą: papildomas patikrinimas būtų atliekamas ne dėl visų Baltarusijos piliečių, o tik įvertinus, kad tokio patikrinimo reikia, profiliuojant asmenis pagal nuolat atnaujinamus rizikos profilius pirmoje kontrolės linijoje. Tolesnis išsamus patikrinimas bus atliekamas pagal pirmoje kontrolės linijoje nustatytus rizikos indikatorius. Įstatymo 3 str. 4 dalyje numatytas Rusijos piliečių individualus papildomas išsamus patikrinimas yra platesnis, apima ir grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą, nes tikrinami visi Rusijos piliečiai, kurie neatitinka išimties sąlygų, kad būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Trečia, nesuprantama, kas turima mintyje aptariamoje projekto nuostatoje nurodant, kad papildomai būtų vertinama rizika dėl Baltarusijos Respublikos piliečių atvykimo keliamos grėsmės „vienos iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai <...>“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad individualus papildomas išsamus patikrinimas atliekamas dėl Rusijos Federacijos piliečių atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir pan. Kita vertus, pagal Šengeno sienų kodeksą trečiųjų šalių piliečių atvykimas neturi grėsti nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Nepritarti Baltarusijos piliečių patikrinimas būtų atliekamas vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis antros linijos patikrinimą. Taigi, ir jų keliamos atvykimo grėsmės vertinamos kaip nurodyta Šengeno sienų kodekse – kad trečiųjų šalių piliečių atvykimas neturi grėsti nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Ketvirta, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalyje yra numatoma, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai nebūtų papildomai tikrinami, jeigu jie atitiktų sąlygas, numatytas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalies 1-7 punktuose. Iš siūlomo reguliavimo galima daryti išvadą, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai turėtų atitikti visas, o ne bent vieną iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalies 1-7 punktuose nurodytų sąlygų. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalies formuluotę „kai jie atitinka šias sąlygas“ pakeisti formuluote „kai jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Penkta, atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio
Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą, o toliau nurodomas jo sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 4 punkte jau yra minimas 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 pilnas pavadinimas, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalyje reikia pateikti sutrumpintą minėto reglamento pavadinimą. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 2 dalis neatspindi visų daromų keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies pakeitimų. Atsižvelgiant į tai, projekto lyginamojo varianto nuostatos taisytinos vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-02-072 Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto lyginamojo varianto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Kazys Starkevičius, Vidmantas Kanopa, Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Kęstutis Mažeika, 2024-03-19 Argumentai: Šio Pasiūlymo parengimą paskatino rusijos ir jai padedančios baltarusijos nesiliaujantis karas prieš Ukrainą, juo siekiama silpninti rusijos ir baltarusijos ekonomikas žemės ūkio srityse, gerbti ir užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą. Šiuo pasiūlymu siekiama uždrausti į Lietuvos Respubliką įvežti, importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba Baltarusijos Respublika.
Atkreiptinas dėmesys, jog kaimyninėje Latvijos Respublikoje tokios įstatyminės nuostatos įsigaliojo 2024 m. kovo 8 d., todėl tikimasi didesnio neigiamo poveikio rusijos ir baltarusijos ekonomikoms, kai tokie patys veiksmai bus taikomi platesnio regiono šalių. Taip pat paminėtina, kad Seimas kovo 14 d. priėmė rezoliuciją
„Dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungos
teritoriją uždraudimo“, kurioje prašoma Europos Komisijos neatidėliotinai parengti teisės aktų projektus dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungos teritoriją uždraudimo; užtikrinti Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą, siekiant įgyvendinti šį draudimą efektyviai ir vienodai visoje Europos Sąjungoje. Be kita ko, Seimo rezoliucija kviečia Europos Komisiją išanalizuoti galimybę uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į Europos Sąjungą, o esant poreikiui dėl žemės ūkio produkcijos srautų sureguliavimo – naudoti Ukrainos žemės ūkio subjektų tiekiamą produkciją. Pasiūlymas:
Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi:
„8. Uždrausti į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio
produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba Baltarusijos Respublika.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2. 2. Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Kazys Starkevičius, Vidmantas Kanopa, Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Kęstutis Mažeika, 2024-03-192 Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnį 4 dalimi:
„4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos
Vyriausybė patvirtina uždraudžiamų į Lietuvos Respubliką įvežti, importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo
kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7 ; prieš – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronius Ažubalis, Rūta Miliūtė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
Nr. XIVP-3461 2024 m. balandžio 18 d. Nr. 104-P-23
pirmininkas Arvydas Pocius, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Jonas Jarutis, Raimondas Lopata, Vytautas Mitalas, Andrius Mazuronis, Valdas Rakutis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, Mantas Lapinskas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Jovita Dalgedaitė.
Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, Užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės patarėja Agnė Sakalauskaitė, Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė ir vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus, Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Stumbrys, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyriausioji patarėja Viktorija Vasiliauskienė, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Strateginių prekių ir sankcijų grupės vadovė Aušra Šablinskienė ir Pramonės politikos grupės patarėja Jurgita Žiemienė, Migracijos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotoja Lucija Voišnis ir Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM vadas Rustamas Liubajevas ir Sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininkas Vytautas Ulevičius, Muitinės departamento prie FM patarėjas Renatas Vitkauskas, Valstybės saugumo departamento atstovai, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės grupės patarėjai Liucija Schulte-Ebbert ir Mantas Griščenko, Seimo narys Audronius Ažubalis, peticiją pasirašiusių atstovas Romas Stumbrys, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinio direktoriaus patarėjas Liudas Smolskas, Konrado Adenauerio Fondo Baltarusijai ofiso direktorius Jakob Wöllenstein, peticijos teikėja Kristina Jonutytė. 2024 m. balandžio 17 d.
d. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Jonas Jarutis, Raimondas Lopata, Vytautas Mitalas, Andrius Mazuronis, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, Mantas Lapinskas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Jovita Dalgedaitė. Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, Užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės vadovė Renata Jasilionytė ir patarėja Agnė Sakalauskaitė, Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė ir vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyriausioji patarėja Viktorija Vasiliauskienė, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen, Žemės ūkio ŽŪM viceministras Vytenis Tomkus, Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus, Migracijos departamento prie LR VRM Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininkas Vytautas Ulevičius, Seimo narys Audronius Ažubalis, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, Valstybės saugumo departamento atstovai, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidentas Romas Austinskas, peticiją pasirašiusiųjų atstovas Romas Stumbrys, peticijos teikėjas Sandra Fleišer, VšĮ Investuok Lietuvoje direktorė Vida Staskonienė ir Talentų ekosistemos ekspertė Laima Bendoraitytė. 2024 m. balandžio 18 d.
d. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Jonas Jarutis, Vytautas Mitalas, Valdas Rakutis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėja Vilma Greckaitė, padėjėja Jovita Dalgedaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-071
(4¹) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 1 straipsnio 1 dalimi Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnis yra pildomas 4¹ dalimi, kurioje siūloma nustatyti: „Tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai vyksta per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją turėdami pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais, išduotą vizą, papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės vienos iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio išsamaus patikrinimo, išskyrus atvejus, kai jie atitinka šias sąlygas: <...>“. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, nėra aiškus aptariamoje projekto nuostatoje nurodytų procedūrų – papildomo rizikos vertinimo dėl Baltarusijos piliečių atvykimo keliamos grėsmės Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams bei tolesnio išsamus patikrinimo – santykis su 2016 m. kovo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau - Šengeno sienų kodeksas) nustatyta atvykstančių trečiųjų šalių piliečių nuodugnaus vertinimo procedūra, kuri, be kita ko, apima ir grėsmės bet kurios iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, vertinimą, t. y. nėra aišku, ar Baltarusijos Respublikos piliečių atvykimo keliama grėsmė būtų papildomai vertinama ir atliekamas tolesnis išsamus patikrinimas, nepriklausomai nuo pagal Šengeno sienų kodeksą atlikto nuodugnaus vertinimo rezultatų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl Rusijos Federacijos piliečių atvykimo keliamo grėsmės yra atliekamas tik tuo atveju, jei jie neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pritarti Žr. šios lentelės
tolesnio išsamaus patikrinimo“ tikslinama į „sprendžiama dėl tolesnio Šengeno sienos kodekse numatyto antros linijos patikrinimo“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-071
(4¹) Antra, nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus apimtų papildomas rizikos vertinimas bei tolesnis išsamus patikrinimas, o taip pat ir tvarka, pagal kurią šios procedūros būtų atliekamos.
Be to, nėra pakankamai aišku, ar ir kuom keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalyje numatytos procedūros – papildomas rizikos vertinimas bei tolesnis išsamus patikrinimas – skirtųsi nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyto individualaus papildomo išsamaus patikrinimo. Pritarti Žr. šios lentelės
tolesnio išsamaus patikrinimo“ tikslinama į „sprendžiama dėl tolesnio Šengeno sienos kodekse numatyto antros linijos patikrinimo“, todėl patikrinimo veiksmai būtų atliekami kaip nustato Šengeno sienos kodeksas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-071
(4¹) Trečia, nesuprantama, kas turima mintyje aptariamoje projekto nuostatoje nurodant, kad papildomai būtų vertinama rizika dėl Baltarusijos Respublikos piliečių atvykimo keliamos grėsmės „vienos iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai <...>“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad individualus papildomas išsamus patikrinimas atliekamas dėl Rusijos Federacijos piliečių atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir pan. Kita vertus, pagal Šengeno sienų kodeksą trečiųjų šalių piliečių atvykimas neturi grėsti nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Pritarti Žr. šios lentelės
į „bet kurios“. 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-02-071
(4¹) Ketvirta, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalyje yra numatoma, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai nebūtų papildomai tikrinami, jeigu jie atitiktų sąlygas, numatytas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalies 1-7 punktuose. Iš siūlomo reguliavimo galima daryti išvadą, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai turėtų atitikti visas, o ne bent vieną iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalies 1-7 punktuose nurodytų sąlygų. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalies formuluotę „kai jie atitinka šias sąlygas“ pakeisti formuluote „kai jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų“. Pritarti Žr. šios lentelės
šias sąlygas“ tikslinama į „kai jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-071
(4¹) Penkta, atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio
Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą, o toliau nurodomas jo sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies
reglamento (EB) Nr. 810/2009 pilnas pavadinimas, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4¹ dalyje reikia pateikti sutrumpintą minėto reglamento pavadinimą. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 1 straipsniu įtvirtinamą 3 straipsnio 4¹ dalį iki dvitaškio išdėstyti taip: „4¹.
Tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai vyksta per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją turėdami pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos rReglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais, išduotą vizą, papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės vienos bet kurios iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio išsamaus Šengeno sienų kodekse numatyto antros linijos patikrinimo, išskyrus atvejus, kai jie atitinka šias sąlygas kai jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 2 dalis neatspindi visų daromų keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies pakeitimų. Atsižvelgiant į tai, projekto lyginamojo varianto nuostatos taisytinos vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. Atsižvelgti Projekto lyginamasis variantas yra patikslintas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-072 Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto lyginamojo varianto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies. Atsižvelgti Projekto lyginamasis variantas yra patikslintas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Karolis Živulskas,
2024-03-10 * Gerbiama Seimo nare, Kaip jaunas pilietis, kuriam rūpi Lietuvos ateitis, noriu paprašyti jūsų palaikyti griežtesnes imigracijos sąlygas Rusijos bei Baltarusijos piliečiams. Taip pat prašau siūlyti labiau varžančias priemones šių valstybių piliečiams kaip papildymą siūlomam imigracijos paketui. Dėl hibridinio Rusijos ir Baltarusijos karo prieš Lietuvą į mūsų šalį pateko itin daug apolitiškų, priešiškai Lietuvai nusiteikusių asmenų. Dalis jų apsimeta paprastais piliečiais, kiti vadina save opozicija. Bet mes neturime galimybių ištikrinti kiekvieno iki smulkmenų (tarp jau įleistų), tad kviečiu apsaugoti nacionalinio saugumo interesus užkardant bet kokias galimas provokacijas ateityje. Šių šalių opozicijos vertybės nekoreliuoja su Lietuvos vertybėmis, tad papildomas reguliavimas praverstų ir čia. Tai būtų galima padaryti uždarant ir likusius pasienio punktus, nutraukiant/nesuteikiant leidimus(-ų) gyventi Lietuvoje bei tikrinant dar iki šio momento į Lietuvą atvykusius Baltarusijos ir Rusijos piliečius griežtomis sąlygomis. Kaip jaunas pilietis esu sunerimęs dėl Lietuvos ateities. Vilniuje kaip niekada daug šių priešiškų šalių piliečių. Dauguma jų yra arba apolitiški, arba negerbia mūsų suverenumo bei istorijos. Jei nesiimsime veiksmų, pasėkmes jausime labai ilgai. Tokia hibridinio karo forma vadinama kaip slenkanti okupacija arba dirbtinos diasporos sukūrimas, kurią vėliau galima panaudoti ir realaus karo atveju. Tikiuosi atsižvelgsite į šiuos prašymus bei apsaugosite Lietuvą. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Vladimir Panov, 2024-03-17 * Gerbiama Seimo Pirmininke ponia Čmilyte-Nielsen, Mano vardas Vladimir Panov, esu Vilniaus universiteto docentas, bendrosios kalbotyros specialistas. Mano žmona, taip pat universiteto docentė, ir 3 metų dukra yra Lietuvos pilietės. Esu Rusijos pilietis. Gyvenu Lietuvoje apie 6 metus, turiu leidimą nuolat gyventi.
Esu integravęsis, puikiai kalbu lietuviškai, džiaugiuosi gyvenimu čia. Gyventi Lietuvoje pasirinkome sąmoningai – iki tol gyvenome kitoje ES šalyje, kur mano žmona studijavo doktorantūroje, tačiau abu norėjome sieti savo šeimos gyvenimą su žmonos Tėvyne. Po pilno mąsto Rusijos invazijos į Ukrainą, kurią kategoriškai smerkiu, ES lygmeniu ir atskirai Lietuvoje buvo imtasi priemonių, kurių tikslas buvo aiškus ir suprantamas – užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą. Tačiau kai kurios iš jų, liečiančios čia gyvenančius Rusijos ir Baltarusijos piliečius, gali atrodyti perteklinės, o tuo pačiu jos neigiamai veikia Lietuvos piliečių šeimų gyvenimus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal Rusijos įstatymus negalima atsisakyti rusiškos pilietybės, kurios nesirinkai ir su kuria gimei, neturint oficialaus patvirtinimo dėl kitos pilietybės įsigijimo perspektyvos. Esu dėkingas Lietuvos Seimui, kuris pernai supratingai atsižvelgė į emigrantų bendruomenės ir Lietuvos piliečių prašymus ir peticijas šiais klausimais ir sušvelnino kai kuriuos siūlomus punktus. Mūsų šeimos atveju dėl įvestų vizų ribojimų mano pensinio amžiaus tėvai jau ketverius metus negali aplankyti manęs ir savo anūkės Lietuvoje (pradedant 2020m. pandemija). Nusiteikę kategoriškai prieš karą ir nusikalstamą Putino režimą, dėl amžiaus ir sveikatos jie negali emigruoti. Savo ruožtu, aš negaliu vykti į Rusiją – atvirai palaikau Ukrainą ir aukoju lėšas jos kariuomenei, už ką Rusijoje gręsia ilgametis įkalinimas. Be to, nevežčiau savo dukros, Lietuvos pilietės, į šalį agresorę, tai yra pavojinga. Dabar Seime vyksta svarstymas dėl šių ribojimų pratęsimo ir griežtinimo. Todėl prašau Jūsų atkreipti dėmesį į peticiją, kuri neseniai buvo įteikta Seimui – “Dėl Lietuvos Respublikos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 (TAR, 2023-04-21, Nr.
7804) pakeitimo (pakeitimo pasiūlymai)”, kurioje labai išsamiai yra nurodyti šių ribojimų teisiškai probleminiai aspektai. Nepritarti Argumentai: Žr. šios lentelės 3-6 punktų komentarus. 3. 52 peticiją pasirašiusių žmonių grupė, 2024-03-08 (Internetinę peticiją pasirašė 497 žmonės)1
Dėl Lietuvos Respublikos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 (TAR, 2023-04-21, Nr. 7804) pakeitimo (pakeitimo pasiūlymai)
2023-05-03 įsigaliojo 2023-04-20 priimtas Lietuvos Respublikos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas Nr. XIV-1888 (toliau – Įstatymas), kurio galiojimo terminas nustatytas iki 2024-05-02[1]. Praėjus beveik vieneriems metams po Įstatymo įsigaliojimo, 2024-01-30 buvo registruotas Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas)[2], kuriame siūloma papildyti Įstatymo 3 straipsnį 4(1) dalimi, pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, pakeisti 4 straipsnį ir 5 straipsnį bei numatyti, kad Įstatymas galioja iki 2025 m. gegužės 2 d. Pirmiausia, norime nuoširdžiai padėkoti įstatymų leidėjui už tai, kad
atsižvelgta į analogišką mūsų iniciatyvinės grupės parengtą ir teiktą peticiją (nenumatant ribojimo įgyti Lietuvos Respublikos pilietybės lietuvių kilmės asmenims, nuosavybės teisės varžymų ir pan.).. Atitinkamai, mūsų nuomone, 2023 metais įstatymų leidėjas priėmė išmintingą teisės aktą, kuriame įtvirtino įvairių asmenų grupių interesų balansą bei pasiekė kompromisą tarp valstybės saugumo ir žmogaus teisių vertybių.
Deja, įstatymo leidėjo įtvirtinta sistema praktikoje buvo netinkamai įgyvendinta vykdomosios valdžios institucijų ir visą įstatymo galiojimo vienų metų laikotarpį tam tikrose srityse nepagrįstai varžė užsieniečių teises. Suprasdami, kad įstatymas turi laikiną pobūdį, užsieniečiai nesikreipė į įstatymo leidėją su prašymais tobulinti Įstatymą, tikėdamiesi, kad jis bus patobulintas po vienerių metų. Tačiau šiuo metu susiklostė situacija, kad vykdomosios valdžios parengtas ir siūlomas įstatymo projektas ne tik kad neištaiso užsieniečių teisių pažeidimų, kuriuos vykdomoji valdžia vykdo savo netinkamoje įstatymų įgyvendinimo praktikoje, bet ir siūlo papildomas normas, kurios dar labiau pažeistų užsieniečių teises Lietuvoje. Nepaisant įstatymo leidėjo išmintingai priimto Įstatymo, siekiant sureguliuoti tam tikrus trečiųjų valstybių piliečių teisinės padėties Lietuvoje klausimus, kurių vėlesnė įgyvendinimo kompetencija perduota vykdomajai valdžiai, po beveik vienerių metų Įstatymo taikymo praktikoje išsigrynino Įstatymo įgyvendinimo trūkumai, kurie praktikoje kelia nemažai diskusijų, riboja tam tikrų asmenų grupių teisinę padėtį, atima tam tikras garantijas. Mūsų vertinimu, Įstatymas, kuriame įstatymo leidėjo buvo numatyti visi būtini saugikliai bei mechanizmai, praktikoje dėl netinkamo vykdomosios valdžios jų įgyvendinimo, neveikia arba jo įgyvendinimas pasisuko ydinga linkme.
Todėl šioje peticijoje dėstome ne tik praktikoje pasitaikančias problemas, bet ir atitinkamai siūlome aktualius Įstatymo pakeitimus, kurie, mūsų vertinimu, užtikrindami Lietuvos teisėtų gyventojų bei jų šeimos narių teises bei jų teisėtus interesus, prisidės prie sėkmingo Įstatymo priėmimu iškelto tikslo įgyvendinimo bei šalins šiuo metu praktikoje egzistuojančias Įstatymo įgyvendinimo be taikymo problemas, o taip pat prisidės prie įstatymo leidėjo siekiamos įgyvendinti vizijos bei nacionalinių vertybių apsaugos geopolitinių įvykių kontekste. Nuoširdžiu mūsų įsitikinimu, 2023 metais įstatymo leidėjo sukurta sistema galėjo ir turėjo sklandžiai veikti, nepažeisdama užsieniečių teisių Lietuvoje, o praktinės problemos kilo dėl to, kad būtent vykdomoji valdžia neįgyvendino įstatymo leidėjo valios. Atitinkamai rengiant ir priimant šį įstatymą, svarbu užtikrinti tokį įstatymo normų konkretumą, kad vykdomoji valdžia neturėtų galimybių praktikoje nuo jų nukrypti. Žemiau nurodome siūlomas Įstatymo pataisas. Dėl Įstatymo 3 str. 1 d. siūlomų pakeitimų Įstatymo 3 str.
1 d. numatyta:
„Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos
piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.“ Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) savo interneto tinklapyje dėl savo tarpininkavimo nurodytu klausimu skelbia tokią informaciją[3]:
„Įstatymo galiojimo metu Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja
dėl prašymų išduoti vizą pateikimo nagrinėjimui vizų tarnybose užsienyje tiems Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, kuriems teisė kreiptis dėl vizos nustatyta pagal tarptautinius ar stojimo į Europos Sąjungą metu prisiimtus įsipareigojimus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių piliečių šeimos nariams (sutuoktiniams, nepilnamečiams vaikams), lietuvių kilmę arba teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių pažymėjimų turėtojams bei jų šeimos nariams. Tarpininkavimas taip pat galimas, kai kelionės negalima atidėti, t. y., kai būtina vykti į Lietuvos Respubliką dėl artimų giminaičių mirties ar sunkios ligos, pateikus tai patvirtinančius dokumentus.“ Pažymėtina, kad URM, mūsų vertinimu, ne tik tinkamai nepaskelbė/neišviešino informacijos apie išskirtinius tarpininkavimo dėl vizos išdavimo atvejus (ši informacija sudėtingai randama konsulinės informacijos skyriuje, atskirai įvedus, iš kokios valstybės atvykstama: https://keliauk.urm.lt/ → atvykstantiems -→ kurios valstybės pilietis esate ir toliau vykdant instrukcijas), bet ir visiškai nepagrįstai susiaurino atvejus, kada URM pagal Įstatymo 3 str.
Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams dėl vizos gavimo Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas ne tik nacionalinius, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautinius teisės aktus, kai įstatymo leidėjo tikslas buvo kaip tik suderinti šiuo įstatymu numatytas nuostatas su tarptautiniais, ES bei nacionaliniais teisės aktais (nes kitaip visas įstatymo leidybos procesas būtų ydingas). Žemiau pateikiame tik kelis pavyzdžius, pailiustruodami, kaip yra ribojamos teisės, garantuojamos trečiųjų šalių piliečiams teisės aktais, kurių praktikoje yra žymiai daugiau. Tarp URM išskirtų atvejų nėra aukštos kvalifikacijos darbuotojų („mėlynųjų kortelių“ turėtojų) šeimos narių, kurių teisė atvykti į kitą valstybę bei susijungti su savo šeimos nariais numatyta 2009 m. gegužės 25 d priimtoje ES tarybos direktyvoje dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą Nr.
2009/50/EB (toliau – Direktyva)[4], kurios tikslas - padėti išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą skatinant trečiųjų šalių darbuotojų priėmimą ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, kad Bendrija taptų patrauklesnė tokiems darbuotojams iš viso pasaulio ir būtų sustiprintas jos konkurencingumas bei ekonomikos augimas, šiems tikslams pasiekti būtina sudaryti palankesnes sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų šeimos narių priėmimui nustatant pagreitintą priėmimo tvarką ir daugelyje sričių. Palankios sąlygos šeimos susijungimui ir sutuoktinių galimybei gauti darbą turėtų būti svarbiausias šios direktyvos, kuria siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, elementas. Direktyvos 1 dalies 1 straipsnis numato, kad Direktyvos tikslas yra nustatyti:
a) trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ES mėlynosios kortelės turėtojai, atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas valstybių narių teritorijoje ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas <..> Taipogi nėra numatyta trečiųjų šalių piliečių, atvykusių atlikti mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų, šeimos narių, kurių teisė atvykti į kitą valstybę bei susijungti su savo šeimos nariais numatyta 2016 m. gegužės 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje (ES) 2016/801[5], kurios tikslas - siekti, kad Sąjunga taptų patrauklesnė trečiųjų šalių piliečiams, norintiems vykdyti mokslinių tyrimų veiklą Sąjungoje, jų šeimos nariams, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 2003/86/EB, turėtų būti leidžiama atvykti kartu su jais ir naudotis nuostatomis dėl judumo ES. Tie šeimos nariai turėtų turėti galimybę įsidarbinti pirmojoje valstybėje narėje <..>. Šios direktyvos
savo šeimos narius, taipogi gauti leidimus laikinai gyventi. Taip pat, pavyzdžiui, nenumatyta teisė prieglobstį gavusių trečiųjų šalių piliečių šeimos nariams gauti vizą/leidimą laikinai gyventi ir atvykti pas savo šeimos narius, su jais susijungti, kai tokia garantija numatyta 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Sąjungos tarybos direktyvoje Nr. 2003/86/EB „Dėl teisės į šeimos susijungimą“.[6] Taip pat praktikoje susiklosto tokios situacijos, kai asmuo, pavyzdžiui, įstojęs į aukštąją mokyklą Lietuvoje, susimokėjęs už studijų programą, negali atvykti į Lietuvą bei studijuoti, nes jam ribojama galimybė gauti vizą/leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Taip pat, pavyzdžiui, vaikų, kurių atliktas priėmimas į mokyklą Lietuvoje, mama/tėvas neturi galimybės gauti vizos/leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, nes vizos pagrindas - ilgalaikis gyvenimas Lietuvoje šiuo atveju nesudaro pagrindo išduoti nacionalinės vizos tokiam asmeniui, o URM dėl tokių asmenų netarpininkauja užsienyje. Taip pat URM netarpininkauja, kai, pavyzdžiui, Lietuvoje miršta, ar susižaloja, ar rimtų sveikatos bėdų turi asmens giminaitis, tokiu būdu atimdamas iš asmenų aplankymo ar netgi paskutinio atsisveikinimo su velioniu teisę, nes tokie asmenys, URM vertinimu, nepatenka į tam tikrą labai siaurą šeimos narių ratą ir pan. (pavyzdžiui, brolis, sesė, teta, pilnamečio vaiko tėvas, mama, anūkai, pusbroliai ir t.t. nepatenka į tokį giminaičių ratą). Praktikoje yra daug daugiau tokių situacijų, kurių net neįmanoma visų aprašyti. Taigi, atlikus tokį vertinimą, pateikiami Įstatymo 3 str. 1 d. pakeitimo pasiūlymai:
ministerija PRIVALO tarpininkauti asmeniui, išduodant nacionalines vizas užsienyje, kai asmuo pagal tarptautinius, Europos Sąjungos arba nacionalinius teisės aktus turi teisę atvykti į Lietuvą arba kai asmuo turi teisės aktuose numatytą teisę gauti Lietuvos nacionalinę vizą, leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje;
nacionalinių vizų išdavimo asmenims užsienyje (neparastųjų situacijų atvejais ir kitų, papildomai išskiriamais URM), nesiaurinant artimųjų giminaičių, kuriems suteikiama teisė atvykti į Lietuvą rato, aiškiai juos nurodant taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 str.
Nepritarti Argumentai: Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 str. 1 d. suteikia Užsienio reikalų ministerijai įgaliojimus tarpininkauti tik dėl prašymų išduoti vizas pateikimo vizų tarnybose užsienyje, o pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 20³ str. vizų tarnybos užsienyje gali nagrinėti tik užsieniečių prašymus išduoti trumpalaikio buvimo (Šengeno) vizas. Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja tik tais atvejais, kai užsieniečių atvykimo tikslas yra trumpalaikis vizitas. Jei užsieniečio atvykimo tikslas yra ilgalaikis buvimas, Užsienio reikalų ministerija neturi įgaliojimų tarpininkauti dėl vizos. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme yra nustatyta URM diskrecijos teisė spręsti dėl tarpininkavimo būtinumo. 2023 m. balandžio 20 d. priimant minėtą įstatymą apsispręsta pačiame įstatyme nenurodyti konkrečių atvejų, kada Užsienio reikalų ministerija turi tarpininkauti dėl prašymų išduoti vizą pateikimo. Užsienio reikalų ministerija ribojančių priemonių galiojimo metu dėl prašymų išduoti vizą pateikimo tarpininkauja tik išimtinais atvejais, iš esmės tik tais, kai Rusijos piliečiams teisė kreiptis dėl vizos kyla iš stojimo į Europos Sąjungą metu prisiimtų įsipareigojimų ir (ar) nacionalinių teisės aktų. Dėl tam tikrų asmenų kategorijų, t. y.
Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio šeimos narių bei asmenų, turinčių Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotą lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą arba teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą, taip pat tokių asmenų sutuoktinių ir nepilnamečių vaikų, Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo galiojimo metu Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja neprašant įrodyti jokių kitų papildomų apsilankymo Lietuvoje būtinumą pagrindžiančių aplinkybių, dėl to šie pareiškėjai informuojami, kad gali kreiptis tiesiogiai į vizų tarnybas be atskiro URM tarpininkavimo rašto, pateikdami vizų tarnybai Lietuvių kilmės pažymėjimą ir (šeimos narių atveju) šeimos ryšius patvirtinančius dokumentus. Kitais atvejais Užsienio reikalų ministerija gali tarpininkauti, kai kelionės negalima atidėti, t. y. kai būtina vykti į Lietuvos Respubliką dėl artimų giminaičių mirties ar sunkios ligos, pateikus tai patvirtinančius dokumentus, kitais humanitarinės būtinybės atvejais. 4. 52 peticiją pasirašiusių žmonių grupė, 2024-03-081
Dėl Įstatymo 3 str. 3 d. siūlomų pakeitimų Įstatymo 3 str. 3 d. numatyta:
„Sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą
laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija <..>“ Kreipusis į URM dėl tarpininkavimo Įstatymo 3 str. 3 p. pagrindu, buvo gautas atsakymas:
“<..> Pabrėžtina, kad ministerija nėra Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliota institucija tarpininkauti dėl Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Ribojamųjų priemonių įstatymu, nustatyti instituciją, kuri tarpininkautų dėl prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo, pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“ Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas numatė pareigą Vyriausybei paskirti įgaliotą instituciją minėtiems veiksmams atlikti tam, kad numatyti mechanizmai bei procesai praktikoje veiktų, būtų objektyviai įgyvendinami, siekiant įstatymo leidėjo iškelto tikslo, užtikrinant tam tikrų asmenų grupių interesus bei pasiekto įstatymo derinimo proceso metu kompromisinio sprendimo. Tačiau, nepaisant įstatymo leidėjo kilnaus tikslo, beveik metus laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepaskyrė institucijos, įgaliotos tarpininkauti Rusijos Federacijos piliečiams, jiems teikiant prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją užsienyje, nors Įstatyme aiškiai numatyta, kad tokia institucija turi būti paskirta tam, kad tam tikrais atvejais (kurie taipogi Įstatyme neišskirti ir nekonkretizuoti, tokiu būdu sudarant galimybę institucijai piktnaudžiauti savo kompetencija) būtų tarpininkaujama asmenims, pastariesiems kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo per išorės paslaugų teikėją. Taigi, nors įstatymo leidėjas numatė galimybę tam tikrais atvejais pateikti prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje per išorės paslaugų teikėjus, tačiau ši teisė yra tik deklaratyvi, nes nėra sukurtas realus jos įgyvendinimo mechanizmas, Vyriausybei per metus laiko taip ir nepaskyrus jokios atitinkamos institucijos, atsakingos už šių veiksmų atlikimą.
Atsižvelgiant į klausimo dalyką bei institucijų Lietuvoje veiklos sritis, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija turėtų būti ta institucija, kuriai pagal teisės aktuose numatytą kompetenciją tenka šių veiksmų atlikimo vykdymas. Taip pat Įstatymo 3 str. 3 d. numatyta:
„Sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą
laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.“ Taigi, ši dalis numato tik Rusijos Federacijos piliečiams, turintiems :
narės teisę Lietuvoje kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tačiau pažymėtina, kad bet kurioje Šengeno valstybėje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą turintis ir su ja teisėtai atvykęs į Lietuvą Rusijos Federacijos pilietis negali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje jam išdavimo, net ir atitikdamas UTPĮ numatytus pagrindus, nes jis formaliai neatitinka Įstatymo 3 str. 3 d. reikalavimų.
Lietuvoje išdavimui, toks asmuo pirma turėtų kreiptis ir gauti Lietuvos nacionalinę vizą ir tik jos pagrindu jis turėtų galimybę pateikti dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje. Tokia procedūra ne tik komplikuota, bet ir yra objektyviai neįmanomas jos sėkmingas rezultatas, kadangi tarp nacionalinės vizos išdavimo pagrindų nėra nei vieno, kuris tiktų tokiam atvejui[7], tad dokumentai iš tokio asmens nacionalinei vizai nepriimami. Taigi, susidaro situacija, kai bet kurios kitos valstybės Šengeno ar nacionalinę vizą turintis asmuo, galiojant judėjimo laisvei Šengeno zonoje, neturi teisinio pagrindo pateikti dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvoje, tokiu būdu nepagrįstai apribojant asmenims galimybes realizuoti įstatymo numatytą teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje net ir tuo atveju, kai asmuo visiškai atitinka jam keliamus UTPĮ numatytus reikalavimus, tačiau jam nustatomos procedūrinės kliūtys, užkertančios kelią šią teisę realizuoti. Taigi, susidaro tam tikra teisės fikcija, kai įstatyme numatyta teise neįmanoma pasinaudoti, kai įstatymo leidėjas kaip tik ir numatė šios teisės realų įgyvendinimo mechanizmą, kuris praktikoje neįgyvendinamas. Taigi, atlikus tokį vertinimą, būtini tokie Įstatymo 3 str. 3 d. pakeitimai:
Respublikos Vidaus reikalų ministerija PRIVALO tarpininkauti dėl Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimo per išorės paslaugų teikėją užsienyje, kai toks asmuo pagal tarptautinius, Europos Sąjungos arba nacionalinius teisės aktus turi teisę atvykti į Lietuvą arba kai asmuo turi teisės aktuose numatytą teisę gauti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje; 2.
Numatyti, kad be nurodytų asmenų grupių, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo gali kreiptis ir bet kurios Šengeno valstybės išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą turintis Rusijos Federacijos pilietis. Nepritarti Argumentai: Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo priemonių įstatyme galimybė paskirti instituciją, tarpininkaujančią dėl prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo per išorės paslaugų teikėjus, buvo numatyta tiems atvejams, jei būtų poreikis į Lietuvą kviesti tam tikrų specialybių, kai kurias kvalifikacijas turinčius darbuotojus. Įstatymo įgyvendinimo eigoje išaiškėjo, kad poreikio tokiai išimčiai dėl Rusijos Federacijos piliečių nėra, todėl tarpininkaujanti institucija paskirta nebuvo ir galima laikyti, kad ši numatyta išimtis šiuo metu yra perteklinė. Ribojimas Rusijos Federacijos piliečiams teikti prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsienyje per išorės paslaugų teikėjus nustatytas atsižvelgiant į Ribojamųjų priemonių įstatyme nustatytas ribojamąsias priemones, susijusias su vizų išdavimu ir atvykimo į Lietuvos Respubliką ribojimu, bei siekiant užtikrinti šių priemonių veiksmingumą.
Be to, siekiant, kad būtų užtikrinta, kad Lietuvoje gyventų tik tie Rusijos Federacijos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos vizų tarnybos, įvertinusios grėsmes, nusprendė išduoti Šengeno ar nacionalinę vizą arba, kurie turi Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi, bei užkirsti kelią Rusijos Federacijos piliečiams, turintiems kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą, pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir apeiti kitas nustatytas ribojamąsias priemones, ribojamas prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimas Lietuvos Respublikoje, kai Rusijos Federacijos piliečiai atvyksta ar yra Lietuvos Respublikoje su kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduota Šengeno ar nacionaline viza. Rusijos Federacijos piliečių atžvilgiu taikomos kompleksinės tikslinės ribojamosios priemonės. 5. 52 peticiją pasirašiusių žmonių grupė, 2024-03-081
Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomo Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies pakeitimo Įstatymo projektu siūloma tokia Įstatymo 3 str. 6 d. formuluotė:
„Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių, neturinčių leidimo
laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Ši ribojamoji priemonė netaikoma, kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.“ Įstatyme 3 straipsnio 6 dalis yra formuluojama taip:
„Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ir jų įsteigtų ar
kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.“ Vėlgi, 2023 metų balandžio mėnesį derinant Įstatymo nuostatas bei numatomus ribojimus su suinteresuotų asmenų grupėmis, įstatymo leidėjas įtvirtino pasiektą kompromisą ir surastą interesų balansą dėl nekilnojamojo turto įgijimo Rusijos Federacijos piliečiams, suteikiant jiems tokią teisę, turint leidimą laikinai arba nuolat gyventi, nedarant skirtumo tarp fizinių asmenų, nesusijusių su juridiniais asmenimis, bei esančiais tokių naudos gavėjais. Šiuo metu bandoma apriboti net ir kad vieną juridinio asmens vertybinį popierių turinčio RF piliečio teisę įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto, Lietuvoje jam esant teisėtu pagrindu (net ir gyvenančių čia 5,10, 12 metų), kas tikrai yra neproporcinga ir neadekvatu ir ne tokio tikslo siekė įstatymo leidėjas.
Teisių įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto juridinių asmenų naudos gavėjams, jiems net ir turint leidimą laikinai ar net nuolat gyventi Lietuvoje, atėmimas, jokiu būdu nemotyvuojant tokio apribojimo tikslingumo, pažeidžia asmenų teisę į nuosavybę, šis draudimas nėra proporcingas ar adekvatus siekiamiems tikslams. Tokio ribojimo, nenumatant jo įvedimo tikslingumo, pobūdis yra diskriminacinis, nes „užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras“[8] Todėl siekiant išvengti diskriminacijos bei asmenų teisių į nuosavybę pažeidimo, paliktina Įstatymo 3 str. 6 dalyje buvusi formuluotė:
„Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ir jų įsteigtų ar
kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.“ Nepritarti Argumentai:
Šiuo metu galiojančio Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo priemonių įstatymo 3 straipsnio 6 dalies formuluotė ir išimčių taikymas buvo suprantamas dviprasmiškai, todėl yra sunku užtikrinti vieningą ribojamųjų priemonių taikymo praktiką.
Siekiant teisinio aiškumo ir efektyvesnio ribojamųjų priemonių įgyvendinimo, siūloma patikslinti Įstatymo
bei tinkamai taikoma – nuostata performuluojama, kad ribojamoji priemonė taikoma juridiniams asmenims, kurių naudos gavėjai yra Rusijos Federacijos piliečiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Kitu atveju būtų sudėtinga pagrįsti, kodėl Rusijos piliečiui fiziniam asmeniui įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje draudžiama, tačiau jo įsteigtam juridiniam asmeniui – galima. 6.
652 peticiją pasirašiusių žmonių grupė,
2024-03-081
(4¹) Dėl Įstatymo 4 straipsnio bei Įstatymo projekto 4(1) straipsnio Įstatymo 4 straipsnyje numatyta:
„Rusijos Federacijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės
sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai jie atitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš šių sąlygų:<..>“ Įstatymo projekte siūloma numatyti ir 4(1) straipsnį, jį formuluojant beveik analogiškai dėl Baltarusijos Respublikos piliečių:
„4(1). Tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai vyksta
per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją turėdami pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais, išduotą vizą, papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės vienos iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio išsamaus patikrinimo, išskyrus atvejus, kai jie atitinka šias sąlygas:<...>“ Pirmiausia, pažymime, kad įstatymo leidėjas, žinoma, siekia apsaugoti Lietuvos valstybę, užtikrindamas, kad į ją nepatektų asmenys, keliantys/galintys kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai, tarptautiniams santykiams. Tokia apsauga yra labai svarbi ir reikalinga ypač dabartinės geopolitinės situacijos aspektu.
Kiekvienas Lietuvos valstybės gyventojas, tarp kurių ir mes - Lietuvoje gyvenantys trečiųjų valstybių piliečiai, Lietuvoje radę ir sukūrę savo namus,- yra suinteresuotas apsaugoti savo valstybę nuo iš išorės galinčios kilti grėsmės valstybės saugumui, jos suverenitetui. Tačiau kartu norėtume atkreipti dėmesį, kad Įstatymo 4 straipsnis bei siūlomas 4(1) straipsnis yra pertekliniai siekio užtikrinti valstybės saugumui keliamos grėsmės užkardymą pasiekimui ir praktikoje, kiek jau pavyko pastebėti, įneša ne tik nežinomumą, pasimetimą, bet ir chaosą sienos kirtimo patikrinimo postuose, tokiu būdu sutrikdant pareigūnų įprastą darbo rutiną, kai darbas pasienio postuose ir taip yra labai atsakingas bei reikšmingas, ypač Lietuvai turint išorinę Šengeno sieną. Pasienio pareigūnai, neturėdami konkrečių Įstatymo 4 bei projekto 4(1) straipsniuose numatyto patikrinimo kriterijų bei procedūrų, neretai priima neadekvačius, neproporcingus ir tiesiog neprotingus sprendimus dėl asmenų valstybės saugumui keliamos grėsmės, jų neįleisdami į Lietuvos valstybę, vertindami minėtą galiojantį Įstatymo 4 straipsnį kaip slaptą žinutę neįleisti į Lietuvą Rusijos Federacijos piliečių, kurių grupę Įstatymo projektu siekiama papildyti dar ir Baltarusijos Respublikos piliečiais. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai be jokių motyvų neįleidžiami asmenys, į Lietuvą vykstantys pas savo šeimos narius, į laidotuves arba tiesiog į studijas arba darbą. 2016 m. kovo 9 d.
2016/399 „Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas)“[9], kuris taikomas visais atvejais asmenims, kertant Šengeno sieną, t.y. tiems patiems Rusijos Federacijos bei Baltarusijos Respublikos asmenims, numato, kad 8) sienų kontrolė apima ne tik asmenų patikrinimus sienos perėjimo punktuose ir sienų stebėjimą tarp tų sienos perėjimo punktų, bet ir pavojaus vidaus saugumui bei grėsmės, galinčios turėti įtakos išorės sienų saugumui, analizę. Reglamento preambulės 26 p. numatyta, kad „Tai, kad migruoja ir išorės sienas kerta daug trečiosios šalies piliečių, per se neturėtų būti laikoma grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui". Pažymėtina, kad 6 straipsnis „Trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos“ numato, kokius reikalavimus turėtų atitikti trečiosios valstybės piliečiai patikros metu, kad būtų įleisti. Vienas iš tokio reikalavimo elementų: „jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.“ Taigi, šiai dienai galiojantis Šengeno sienų kodeksas numato trečiųjų šalių asmenų grėsmės valstybės saugumui vertinimo atlikimą bei jų neleidimą, tokią grėsmę nustačius, todėl Europos teisės akto nuostatų visiškai pakanka tokių asmenų patikrinimui, jų neįleidimui bei grėsmės valstybės saugumui vertinimui ir užkardymui.
Todėl Įstatymo 4 str. bei Įstatymo projekto siūlomas 4(1) straipsnis yra pertekliniai bei, kaip minėta, įneša tik sąmyšį sienos kirtimo postuose, pareigūnams sukuriant papildomo darbo bei jiems laikant, kad jie turėtų neįleisti trečiųjų valstybių piliečių, pastariesiems visiškai atitinkant Šengeno vizų kodekso reikalavimus, kai akivaizdu, jog įstatymo leidėjo tikslas buvo ne toks, o buvo siekis numatyti pavojingų valstybių saugumui asmenų neįleidimą į Lietuvą, kas puikiai užtikrinama, taikant numatytas Šengeno sienų kodekso nuostatas. Tad dabar praktikoje, taikant kažkokias neaiškias patikrinimo procedūras, neturint pavojingumo vertinimo kriterijų, yra nukrypstama nuo Šengeno sienų kodekso reikalavimų, kuris pats savaime tikrai yra pakankamas tokios grėsmės vertinimui. Papildomai kalbant apie Baltarusijos Respublikos piliečius, į Europą jie patenka per Lietuvą, tad papildomai atliekant jų tikrinimą, akivaizdu, kad VSAT darbo krūvis ženkliai padidės, atsiras daugybė teisminių procesų, valstybė patirs papildomus kaštus.
Taip pat, asmeniui vykstant į kitą ES valstybę, kaip pvz. į Latviją, Estiją ir kt., pasienio pareigūnai, turėtų nustatyti ir taip akivaizdų faktą, t.y. kad asmuo vyksta per Lietuvos teritoriją į kitą Šengeno valstybę, turėdamas, pvz. ten išduotą vizą, kas vėlgi tik sukurs nereikalingą bei papildomą darbą pareigūnams, kuris neturės jokios prasmės. Todėl prašome panaikinti Įstatymo 4 straipsnį bei nepildyti įstatymo 4(1) straipsniu. Baigdami šią peticiją, dar kartą norime padėkoti įstatymo leidėjams dėl 2023 metais priimto pagarbą žmogaus teisėms ir valstybės saugumo balansą išlaikančio Įstatymo, prašome ir tikimės, kad ir 2024 metų Įstatymo projekto svarstyme bus priimtas Įstatymas, kuris gerbtų užsieniečių, kurie gyvena Lietuvoje, kurie yra lojalūs Lietuvai ir nepalaiko nedemokratinių ir agresyvių Lietuvai priešiškų valstybių režimų. Su pagarba Nepritarti Argumentai:
Baltarusijos piliečių patikrinimas būtų atliekamas vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis antros linijos patikrinimą: papildomas patikrinimas būtų atliekamas ne dėl visų Baltarusijos piliečių, o tik įvertinus, kad tokio patikrinimo reikia, profiliuojant asmenis pagal nuolat atnaujinamus rizikos profilius pirmoje kontrolės linijoje. Tolesnis išsamus patikrinimas bus atliekamas pagal pirmoje kontrolės linijoje nustatytus rizikos indikatorius. Įstatymo 3 str. 4 dalyje numatytas Rusijos piliečių individualus papildomas išsamus patikrinimas yra platesnis, apima ir grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą, nes tikrinami visi Rusijos piliečiai, kurie neatitinka išimties sąlygų, kad būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką. 7. Iuliia Chernysheva 2024-03-21 * Gerbiama Seimo nare, Viktorija Čmilytė-Nielsen !
Leiskite pristatyti save: mano vardas yra IULIIA CHERNYSHEVA, esu aukštojo mokslo įgijusi Rusijos pilietė, baigusi aspirantūrą Maskvoje. Mano šeima, atstovaujama mano vyro, jau rado antrąjį namą Vilniuje, kur jis sėkmingai dirba pagal Blue Card programą, naudodamasis Lietuvos įmonės teikiamomis galimybėmis. Kreipiuosi į Jus, Viktorija Čmilytė-Nielsen , su asmeniška prašymu atkreipti dėmesį į mano istoriją, kuri tapo tarptautinių įvykių pasekmių atspindžiu, taip pat prašau atkreipti dėmesį į PETICIJĄ DĖL LIETUVOS
(PAKEITIMO PASIŪLYMAI). Mes su vyru priėmėme ne lengvą sprendimą emigruoti dėl Rusijos karo agresijos prieš Ukrainą, nenorėdami remti Rusijos totalitarinio režimo ir karo veiksmų, siekiant užauginti mūsų būsimus vaikus Europos kultūros ir demokratinėje aplinkoje. Kiekvienas persikėlimo etapas lydėjo sunkumai. Kiekvienas naujas įstatymų pakeitimas palietė mūsų šeimą ir mūsų ateities planus Lietuvoje. Mano vyro kelionė į Lietuvą prasidėjo nuo laikino persikėlimo į Uzbekistaną 2022 m. rugsėjį, o jau 2023 m. kovą, gavęs pasiūlymą iš Lietuvos įmonės, jis išskrido pateikti asmeniškai dokumentus dėl Blue Card ir laukti sprendimo. Mano situacija buvo sudėtingesnė. Man reikėjo paruošti mūsų naminius gyvūnus persikėlimui ir baigti aspirantūrą, todėl aš negalėjau iškart skristi pas vyrą. Aš atvykau į Lietuvą su Šengeno viza birželio mėnesį 2023 m. Man buvo atsisakyta suteikti leidimą gyventi pagal Blue Card programą kaip sutuoktiniui, nes pagal Šengeno vizą jau nebebuvo priimami dokumentai iš Rusijos piliečių. Be to, planavau stoti į institutą Lietuvoje, taip pakeisti profesiją ir vėliau rasti darbą Lietuvoje IT sektoriuje.
Liepos mėnesį 2023 m. aš įstojau į institutą Lietuvoje, bet studijuoti nebuvo galimybės, nes studentų vizos Rusijos piliečiams buvo atšauktos. Mes patyrėme visus teisės aktų pakeitimus, įskaitant atšauktą nuotolinę dokumentų pateikimą Rusijos piliečiams (vyrui teko skristi su persėdimais ir ilgai laukti sprendimo Lietuvoje), atšauktą dokumentų priėmimą su Šengeno viza Rusijos piliečiams (aš negaliu susijungti su vyru), ir atšauktas studentų vizas Rusijos piliečiams (negaliu gauti išsilavinimo Lietuvoje). Mano viltys susijungti su savo vyru, pradėti naują karjerą, gauti europietišką išsilavinimą, yra draudžiamos staigiais teisės aktų apribojimais. Mano gyvenimas Vilniuje ir susijungimas su vyru, europietiško išsilavinimo įgijimas, nekilnojamojo turto įsigijimas dabar atrodo kaip nepasiekiama svajonė. Mes su vyru labai gerbiame Lietuvos imtus veiksmus nacionalinio saugumo šalyje apsaugai. Tuo pačiu metu jaučiu skausmą dėl to, kad mano noras gyventi saugiai ir patogiai su savo šeima Vilniuje yra laikomas potencialia grėsme. Mums su vyru labai patinka Vilnius ir mes norėtume čia likti ir įsigyti namą, bet esamų apribojimų dėl nekilnojamojo turto pirkimo Rusijos piliečiams sąlygomis tai lieka neįgyvendinama svajone. Kreipiuosi į Jus su prašymu apsvarstyti mano situaciją ir galimybę pakeisti įstatymus taip, kad žmonėms, atsidūrusiems panašioje padėtyje kaip aš, būtų suteikta galimybė rasti naują namą Lietuvoje be baimės ir apribojimų. Mes siekiame taikos ir stabilumo, vertiname galimybę prisidėti prie Lietuvos klestėjimo. Su pagarba, Nepritarti Argumentai:
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 10 d. pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, o Rusijos Federaciją, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombarduoti civilinius objektus, – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe.
Pabrėžtina, kad didžioji dauguma Rusijos piliečių palaiko savo šalies agresorės karinius veiksmus, nesiima veiksmų stabdyti savo šalies režimo agresiją, todėl atsakomybė tenka ir tų šalių piliečiams. Žr. papildomai šios lentelės 3-6 punktų komentarus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Viktoras Pranckietis, Kazys Starkevičius, Vidmantas Kanopa,
Šio Pasiūlymo parengimą paskatino rusijos ir jai padedančios baltarusijos nesiliaujantis karas prieš Ukrainą, juo siekiama silpninti rusijos ir baltarusijos ekonomikas žemės ūkio srityse, gerbti ir užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą. Šiuo pasiūlymu siekiama uždrausti į Lietuvos Respubliką įvežti, importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba Baltarusijos Respublika. Atkreiptinas dėmesys, jog kaimyninėje Latvijos Respublikoje tokios įstatyminės nuostatos įsigaliojo 2024 m. kovo 8 d., todėl tikimasi didesnio neigiamo poveikio rusijos ir baltarusijos ekonomikoms, kai tokie patys veiksmai bus taikomi platesnio regiono šalių.
Taip pat paminėtina, kad Seimas kovo 14 d. priėmė rezoliuciją
„Dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungos
teritoriją uždraudimo“, kurioje prašoma Europos Komisijos neatidėliotinai parengti teisės aktų projektus dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungos teritoriją uždraudimo; užtikrinti Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą, siekiant įgyvendinti šį draudimą efektyviai ir vienodai visoje Europos Sąjungoje. Be kita ko, Seimo rezoliucija kviečia Europos Komisiją išanalizuoti galimybę uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į Europos Sąjungą, o esant poreikiui dėl žemės ūkio produkcijos srautų sureguliavimo – naudoti Ukrainos žemės ūkio subjektų tiekiamą produkciją. Pasiūlymas:
Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi:
„8. Uždrausti į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio
produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba Baltarusijos Respublika.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už - 4, prieš - 3, susilaikė - 0. 2. Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Kazys Starkevičius, Vidmantas Kanopa, Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Kęstutis Mažeika,
3 N Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnį 4 dalimi: „4.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina uždraudžiamų į Lietuvos Respubliką įvežti, importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė Seimo narių siūlymui uždrausti į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba Baltarusijos Respublika, reikalinga Projekte įtvirtinti nuostatą dėl pasirengimo šios ribojamosios priemonės įgyvendinimui nuo 2024 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 4 straipsnio pavadinimą ir šį straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 3 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. birželio 30 d. patvirtina draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus.“ Balsavimo rezultatai: už - 10, prieš - 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė Seimo narių siūlymui uždrausti į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba Baltarusijos Respublika, kartu atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymą analogiškam Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-3508 Vyriausybės tvirtinamų draudžiamų importuoti į Lietuvos Respubliką žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus nurodyti ne tik projekto baigiamosiose nuostatose, bet ir straipsnio dispozicijoje, siūlytina sistemiškai atitinkama nuostata papildyti įtvirtinamą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį papildyti taip: „8.
Uždrausti Uždraudžiama į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba Baltarusijos Respublika. Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Balsavimo rezultatai: už - 10, prieš - 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė Seimo narių siūlymui uždrausti į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba Baltarusijos Respublika, todėl galiojantis Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas yra pildytinas nauja priemone, kuri būtų taikoma ne nuo įstatymo įsigaliojimo, bet nuo liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, sistemiškai tikslinta Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio redakcija dėl ribojamųjų priemonių trukmės. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 4 straipsnį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Ribojamųjų priemonių trukmė ir peržiūra
straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytą ribojamąją priemonę, taikomos nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta ribojamoji priemonė taikoma nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. 23. Nustačius poreikį pratęsti šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo terminą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos teikia Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo pakeitimo projektą.“ Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš - 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 3.
Kaip yra teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento 2024 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių. Grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs. Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Galimybių tokiai tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir Ginkluotosiose pajėgose sistema. Per pastaruosius kelerius metus ženkliai išaugo leidimą gyventi Lietuvoje gavusių baltarusių skaičius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. Baltarusijos Respublikos piliečiams išduotas 31 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, 2023 m. – apie 23 tūkst. Iš viso į Lietuvą atvykusių ir gavusių leidimą laikinai gyventi skaičius siekia apie 62 tūkst. Tačiau absoliuti dauguma baltarusių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, grįžta daugiau ar mažiau reguliariai į Baltarusiją. Jų tarpe pasitaiko ir tokių, kurie turi leidimą laikinai gyventi, išduotą humanitariniais pagrindais. Praėjusių metų gruodį buvo fiksuoti tūkstančiai tokių atvejų. Baltarusijoje šie žmonės turi savo šeimas, draugus, gimines, grįžta per didžiąsias metų šventes.
Tačiau jie ten gali būti verbuojami, jų gali būti prašoma atlikti tam tikras žvalgybines funkcijas ir pan.[¹] Siekiant suvaldyti dėl dažno leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turinčių baltarusių grįžimo į Baltarusiją kylančias rizikas, būtų tikslinga panaikinti Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie daugiau kaip kartą per mėnesį paskutinius 12 mėnesių vyksta į Baltarusiją. Tokią ribojančią priemonę reikėtų taikyti ir Rusijos piliečiams. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3461 (toliau – Įstatymo projektas) keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nesiūloma jokių naujų ribojimų Baltarusijos piliečiams, lyginant su dabar galiojančiu įstatymu, – tik tiek, kad su Šengeno viza atvykstantys Baltarusijos piliečiai būtų papildomai tikrinami, išskyrus atvejus, jei jie atitinta bent vieną iš numatytų septynių išimtinių sąlygų. Esamų grėsmių akivaizdoje tokia ribojamoji priemonė vertintina kaip nepakankama siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus. Todėl siūloma papildyti Įstatymo projektą, numatant galimybę panaikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie daugiau kaip kartą per mėnesį paskutinius 12 mėnesių vyksta atitinkamai į Rusiją ir Baltarusiją.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170²straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą pritarimą Lietuvos ar ES teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka. Atsakomybė būtų taikoma ir Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ši Baudžiamojo kodekso nuostata suformuluota taip, kad baudžiamoji atsakomybė už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, kyla tuo atveju, jeigu tokie nusikaltimai buvo pripažinti Lietuvos ar ES teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos ar tarptautinių teismų sprendimais. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė ir už kitas įvairias veikas, kuriomis viešai pritariama genocido, kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams ar agresijos faktams prieš Lietuvą ir labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvai ar labai sunkiems nusikaltimams jos gyventojams, jie neigiami ar šiurkščiai menkinami, gali būti taikoma ir nesant tokio pripažinimo. Kalbant apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, agresijos nusikaltimas yra vienas iš tarptautinių nusikaltimų, nurodytų ir apibrėžtų Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statute. Romos statuto 5 straipsnyje agresijos nusikaltimas yra įvardijamas greta genocido nusikaltimo, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Agresijos nusikaltimas yra pastarųjų nusikaltimų priežastis.
Taigi, Rusijos agresija prieš Ukrainos Respubliką yra tarptautinis nusikaltimas, jis nėra padaromas prieš Lietuvos Respubliką ar Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams todėl nedera su Baudžiamojo kodekso 170²straipsnio konstravimo logika ir struktūra. Todėl siūloma Įstatymo projekte numatyti atsakomybę Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams už viešą pritarimą Rusijos agresijos nusikaltimui – leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas visuomenės informavimo priemonėse draudžia skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą (19 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šis reikalavimas taikomas bet kuriam subjektui, skleidžiančiam viešą informaciją: tradicinei žiniasklaidai (televizija, radijas, spauda), naujienų portalams, tinklaraščių, socialinių tinklų paskyrų valdytojams, nepriklausomiems kūrėjams, žurnalistams ir kt. asmenims. Tačiau šis įstatymas reglamentuoja specifinius teisinius santykius, jame nustatytos poveikio priemonės gali būti pritaikytos tik gan siauroje praktinio veikimo srityje, susijusioje su visuomenės informavimo veikla, todėl praktikoje išlieka daug „pilkųjų zonų“, o tuo pačiu ir nebaudžiamų dezinformacijos apraiškų, ką parodė viešai plitusios dezinformacijos apraiškos COVID-19 pandemijos metu. Siekiant sumažinti tokias galimas apraiškas, t. y. kad tuo neužsiminėtų Lietuvoje gyvenantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, Įstatymo projekte siūloma numatyti atsakomybę už tokias dezinformacijos apraiškas – leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą. Tokie ribojimai būtų optimalūs ir subalansuoti dabartinės saugumo situacijos kontekste.
Esamų grėsmių akivaizdoje siūlomos priemonės yra reikalingos ir tikslinės, taikytinos išimtinai reaguojant į esamas grėsmes, todėl jų taikymas nekels nepatogumų Lietuvos gyventojams ir verslui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabar galiojantį Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Užsienio reikalų ministerijos politiniai padaliniai tarpininkauja dėl dokumentų ir prašymo išduoti Šengeno vizą priėmimo nagrinėjimui Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų politinių oponentų ar disidentų. Todėl, siekiant teisinio aiškumo, tikslinga tikslinti minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, joje konkrečiai nurodant, jog kalbama apie prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimo sustabdymą. Pasiūlymas:
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už - 8, prieš - 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 4. Seimo nariai
Argumentai: tie patys. Pasiūlymas:
2Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi:
„8. Panaikinamas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos
piliečiams išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie daugiau kaip kartą per metų ketvirtį paskutinius 12 mėnesių vyksta atitinkamai į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką.“ Nepritarti Argumentai: Buvo baluojama dėl kompromisinio pasiūlymo ir Komitetas jam pritarė. Žr. Komiteto pasiūlymą. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 5, susilaikė – 3 (pasiūlymui nepritarta). 5.
Argumentai: tie patys. Pasiūlymas:
3Papildyti 3 straipsnį 9 dalimi:
„9. Panaikinamas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos
piliečiams išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie viešai pritarė Jungtinių Tautų organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui, kuriuo pažeidžiama Jungtinių Tautų Chartija.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už - 8, prieš - 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 6. Seimo nariai
Argumentai: tie patys. Pasiūlymas:
4Papildyti 3 straipsnį 10 dalimi:
„10. Panaikinamas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams
išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už - 8, prieš - 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 7. Seimo nariai Audronius Ažubalis,
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Seimui teikdama Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3461, savo pakeitimus grindė tuo, kad atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijos Respublikai – „jos veiksmai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams bei patikimai valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrolei ir apsaugai“.
Aiškinamajame rašte taip pat buvo argumentuojama, kad siūloma nustatyti tam tikras ribojamąsias priemones Baltarusijos Respublikos piliečiams, atsižvelgiat „į Lietuvos specialiųjų tarnybų informaciją dėl suaktyvėjusios Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiklos pasinaudojant savo piliečiais, esančiais Lietuvoje, kaip priedanga savo veiklai, bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus“. Manytina, kad Įstatymo projekte siūlomos nustatyti tam tikras ribojamosios priemonės Baltarusijos Respublikos piliečiams nėra pakankamos, todėl visu rimtumu turi būti vertinama Baltarusijos Respublikos piliečių buvimo Lietuvos Respublikos grėsmė Lietuvos nacionalinio saugumo interesams ir dėl to ribojamosios priemonės Baltarusijos piliečiams turi būti realios. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tikslinga nustatyti lygiavertes ribojamąsias priemones sustabdant teisę įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje ne tik Rusijos Federacijos piliečiams, bet ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, neturintiems leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat juridiniams asmenims, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra ne tik Rusijos Federacijos, bet ir Baltarusijos Respublikos piliečiai. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už - 5, prieš - 0, susilaikė – 3. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto / Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų komitetas, 2024-03-20 * pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3461(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: siūlyti Seimui patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-3461(2) svarstyti skubos tvarka. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto / Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Argumentai: Siekiant valdyti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčių asmenų judėjimo per valstybės sieną srautus bei operatyviai reaguoti į grėsmes valstybės saugumui, būtų tinkama numatyti papildomą sąlygą dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui bei nustatyti išimtis, kada ribojamoji priemonė dėl vykimo per valstybės sieną netaikoma. Pasiūlymas:
Papildyti 3 straipsnį 9 dalimi: „9. Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Nuostata dėl vykimo skaičiaus per atitinkamą laikotarpį netaikoma Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie:
1) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką;
2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką vyksta dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė – 2 (Statuto nustatyta tvarka lėmė pirmininko balsas). 8. Balsavimo rezultatai: už
Anušauskas, Jonas Jarutis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3461(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Arvydas Pocius Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c8be0122e00f11eda305cb3bdf2af4d8 [2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/015a6b82b4b411ee9269b566387cfecb [3] https://keliauk.urm.lt/countries/incoming/rusija [4] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009L0050 [5] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32016L0801 [6] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32003L0086 [7] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/4e2f81c1043811eebc0bd16e3a4d3b97 [8] https://www.migracija.lt/u%C5%BEsienie%C4%8Di%C5%B3-teis%C4%97s [9] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:32016R0399