rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Išskirtini du pagrindiniai parengto Lietuvos Respublikos Vertintojų rūmų įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslai:
kvalifikuotos ir kokybiškos turto ir verslo vertinimo (toliau – vertinimo) paslaugos, užtikrinimas;
valstybės taikomo turto ir verslo vertintojų (toliau – vertintojų) reguliavimo atsisakymas. Reikia pažymėti, kad šio Projekto parengimą paskatino ne tik ir netgi ne tiek šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme esančio teisinio reguliavimo trūkumai, nors juos pripažįsta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), ir patys vertintojai, o Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektas XIVP-3007 ir vienas jį lydinčių įstatymų projektų – Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 196(1) straipsniu įstatymo projektas XIVP-3008. Projektas XIVP-3007 ir jį lydintys įstatymų projektai argumentuojami Vyriausybės kategoriškai formuluojamu teiginiu, kad „galiojantis reguliavimas neužtikrina vertinimo ataskaitų kokybės. Turto ir verslo vertintojų (toliau – vertintojai) veiklos priežiūra yra pernelyg biurokratinė ir neefektyvi, sukurianti tik priežiūros iliuziją ir nedaranti esminės įtakos atliekamų vertinimų kokybei ir patikimumui”. Šiam Vyriausybės teiginiui galima pritarti. Todėl galiojančiame Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme esančio teisinio reguliavimo keitimas iš esmės yra tikslingas.
Deja, Vyriausybės siūlomos esamos problemos sprendimo priemonės – išankstinio vertintojų pasirengimo teikti vertinimo paslaugas patikros (atestavimo ar licencijavimo) atsisakymas ir teisės užsiimti vertintojo veikla atėmimo arba apribojimo atsisakymas netgi kai vertintojai daro su šia veikla nesuderinamus pažeidimus – yra absoliučiai neadekvačios. Jos sudarytų prielaidas vertinimo paslaugas imtis teikti ne tik reikiamų žinių ir įgūdžių neturintiems asmenims (dėl to labiausiai nukentėtų silpniausia vertintojų paslaugomis besinaudojančių subjektų grupė – vartotojai), bet ir panaikintų galimybę atimti teisę vertinimo paslaugas teikti asmenims, kurie aiškiai demonstruoja, kad to daryti arba nepajėgia, arba sąmoningai teikia klaidingas vertinimo ataskaitas (pavyzdžiui, todėl, kad užsakovas sutinka pirkti tik vertinimo paslaugą kurią suteikus būtų nustatyta tam tikra turto arba verslo vertė). Todėl, siekiant anksčiau įvardintų tikslų, Projektu sprendžiami šie uždaviniai:
savivaldos sukūrimui;
prestižu suinteresuotos vertintojų profesinės bendruomenės formavimasis;
profesinės veiklos kontrolė vertintojų savivaldos institucijoms perduodant vertintojų kvalifikacijos vertinimo, atestavimo ir profesinės etikos užtikrinimo koordinavimo funkcijas;
reikalaujanti nuolatinių valstybės administracinių ir finansinių išteklių, valstybė šiame procese toliau dalyvauja tik minimaliai, t. y. įsitraukdama į egzaminų komisijų ir Garbės teismo formavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Projektas parengtas su Lietuvos Turto vertintojų asociacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu vertintojų savivalda iš esmės neegzistuoja. Tiesa, pagal galiojantį įstatymą yra tam tikri savivaldą šiek tiek primenantys elementai vertintojus įtraukiant į Vyriausybės įgaliotos institucijos formuojamas egzaminų komisijas ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismą. Tačiau nesant jokių efektyvių delegavimo mechanizmų, šis panašumas tėra itin menkas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pažymėtina, kad nors patys vertintojų kontrolės būdai (t. y. vertintojo veikla siekiančių užsiimti asmenų egzaminavimas ir etikos nuostatų užtikrinimas per Turto arba verslo vertintojų garbės teismą) iš esmės išliktų, tik šių kontrolės efektyvaus veikimo ir atitinkamų institucijų veiklos užtikrinimas (įkaitant organizacinį bei finansinį) būtų pavestas Vertintojų rūmų žiniai ir atsakomybei. Paminėtina ir tai, kad Projekte numatomas vertintojų profesinės savivaldos modelis yra grindžiamas galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais reglamentuojamos profesinės savivaldos pavyzdžiais. Didžiausią įtaką Projekto modeliui padarė advokatų ir architektų profesinės savivaldos modeliai, kurie yra patikrinti laiko (advokatai apskritai yra seniausia profesinės savivaldos pagrindais grindžiama laisvoji profesija Lietuvoje) ir pasiteisinę. Teigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės – tiek administravimo, tiek ir finansinės naštos nuėmimas nuo Vyriausybės. Be to įsigaliojęs įstatymas lemtų veiksmingą vertintojų profesijos prestižu tiesiogiai suinteresuotos vertintojų bendruomenės pastangomis viešąjį interesą užtikrinančią vertintojų profesinės kompetencijos ir etikos reikalavimų laikymosi kontrolę. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamas poveikis atitinkamai sričiai nenumatomas. Poveikis valstybės finansams Bus sutaupyta pačios Vyriausybės aiškiai pripažintos neveiksminga vertinimo ataskaitų (vertintojų profesinės veiklos) kontrolės sąskaita. Kiek konkrečiai lėšų bus sutaupyta šiame etape ir nežinant Vyriausybės pozicijos įvertinti sunku, tačiau nebejotina, kad mažėjant Vyriausybės įgaliotos institucijos atliekamų su vertintojų profesinės veiklos kontrole susijusių funkcijų, joms skirtos išlaidos objektyviai mažės. Kita vertus, sudėtinga įvertinti ar tai specifiškai reikš mažesnių asignavimų Vyriausybės įgaliotai institucijai poreikį, nes ji atlieka ne tik vertintojų kontrolės, bet ir įvairias kitas funkcijas. Poveikis administracinei naštai Priimtas Projektas mažins administracinę naštą verslui. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas lyginant su esamu reguliavimu įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai iš esmės neturės. Tačiau priimtas Projektas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai lyginant jį su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektu XIVP-3007, nes šis Projektas mažins bendrąsias paskatas rengti realios vertinamos objekto vertės neatitinkančias vertinimo ataskaitas (tokia prognozė grindžiama tuo, jog rizika prarasti teisę verstis vertinimo veikla yra labiau atgrasanti priemonė nei galima bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą). 7.
ir jo plėtrai Kadangi profesinės garbės (gero vardo) puoselėjimu suinteresuota vertintojų savivalda turi ne tik akivaizdų interesą vertinimo ataskaitų patikimumui užtikrinti, bet ir puikų išmanymą kaip gali būti piktnaudžiaujama, jos įtraukimas pasitarnaus vertinimo ataskaitų kokybės ir didesnio patikimumo užtikrinimui. O tai neabejotinai turės teigiamą įtaką verslo sąlygų ir jo plėtros pokyčiams, kurie be kita ko yra glaudžiai susiję su vertinimo ataskaitų kokybės ir didesnio patikimumu. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projekto nuostatos strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. Papildomai paminėtina, kad Projektas atitinka Vyriausybės programoje deklaruotą siekį stiprinti profesinę savivaldą. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Projekto inkorporavimui į teisinę sistemą reikės panaikinti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir parengti bei priimti Lietuvos Respublikos Vertintojų rūmų įstatymo įsigaliojimo įstatymą. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte vartojami nauji terminai ir sąvokos įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikės Lietuvos Respublikos Vertintojų rūmų įstatymo įsigaliojimo įstatymo ir kitų teisės aktų, kurie bus konkrečiai įvardinti Lietuvos Respublikos Vertintojų rūmų įstatymo įsigaliojimo įstatyme. Minėto Lietuvos Respublikos Vertintojų rūmų įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektą turėtų parengti Vyriausybė ir iki 2024 m. liepos
vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: turto ir verslo vertinimas, turto ir verslo vertintojai, vertintojų savivalda, vertintojų rūmai. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Išskirtini du pagrindiniai parengto Lietuvos Respublikos Vertintojų rūmų įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslai:
kvalifikuotos ir kokybiškos turto ir verslo vertinimo (toliau – vertinimo) paslaugos, užtikrinimas;
valstybės taikomo turto ir verslo vertintojų (toliau – vertintojų) reguliavimo atsisakymas. Reikia pažymėti, kad šio Projekto parengimą paskatino ne tik ir netgi ne tiek šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme esančio teisinio reguliavimo trūkumai, nors juos pripažįsta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), ir patys vertintojai, o Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektas XIVP-3007 ir vienas jį lydinčių įstatymų projektų – Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 196(1) straipsniu įstatymo projektas XIVP-3008. Projektas XIVP-3007 ir jį lydintys įstatymų projektai argumentuojami Vyriausybės kategoriškai formuluojamu teiginiu, kad „galiojantis reguliavimas neužtikrina vertinimo ataskaitų kokybės. Turto ir verslo vertintojų (toliau – vertintojai) veiklos priežiūra yra pernelyg biurokratinė ir neefektyvi, sukurianti tik priežiūros iliuziją ir nedaranti esminės įtakos atliekamų vertinimų kokybei ir patikimumui”. Šiam Vyriausybės teiginiui galima pritarti. Todėl galiojančiame Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme esančio teisinio reguliavimo keitimas iš esmės yra tikslingas.
Deja, Vyriausybės siūlomos esamos problemos sprendimo priemonės – išankstinio vertintojų pasirengimo teikti vertinimo paslaugas patikros (atestavimo ar licencijavimo) atsisakymas ir teisės užsiimti vertintojo veikla atėmimo arba apribojimo atsisakymas netgi kai vertintojai daro su šia veikla nesuderinamus pažeidimus – yra absoliučiai neadekvačios. Jos sudarytų prielaidas vertinimo paslaugas imtis teikti ne tik reikiamų žinių ir įgūdžių neturintiems asmenims (dėl to labiausiai nukentėtų silpniausia vertintojų paslaugomis besinaudojančių subjektų grupė – vartotojai), bet ir panaikintų galimybę atimti teisę vertinimo paslaugas teikti asmenims, kurie aiškiai demonstruoja, kad to daryti arba nepajėgia, arba sąmoningai teikia klaidingas vertinimo ataskaitas (pavyzdžiui, todėl, kad užsakovas sutinka pirkti tik vertinimo paslaugą kurią suteikus būtų nustatyta tam tikra turto arba verslo vertė). Todėl, siekiant anksčiau įvardintų tikslų, Projektu sprendžiami šie uždaviniai:
savivaldos sukūrimui;
prestižu suinteresuotos vertintojų profesinės bendruomenės formavimasis;
profesinės veiklos kontrolė vertintojų savivaldos institucijoms perduodant vertintojų kvalifikacijos vertinimo, atestavimo ir profesinės etikos užtikrinimo koordinavimo funkcijas;
reikalaujanti nuolatinių valstybės administracinių ir finansinių išteklių, valstybė šiame procese toliau dalyvauja tik minimaliai, t. y. įsitraukdama į egzaminų komisijų ir Garbės teismo formavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Projektas parengtas su Lietuvos Turto vertintojų asociacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu vertintojų savivalda iš esmės neegzistuoja. Tiesa, pagal galiojantį įstatymą yra tam tikri savivaldą šiek tiek primenantys elementai vertintojus įtraukiant į Vyriausybės įgaliotos institucijos formuojamas egzaminų komisijas ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismą. Tačiau nesant jokių efektyvių delegavimo mechanizmų, šis panašumas tėra itin menkas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pažymėtina, kad nors patys vertintojų kontrolės būdai (t. y. vertintojo veikla siekiančių užsiimti asmenų egzaminavimas ir etikos nuostatų užtikrinimas per Turto arba verslo vertintojų garbės teismą) iš esmės išliktų, tik šių kontrolės efektyvaus veikimo ir atitinkamų institucijų veiklos užtikrinimas (įkaitant organizacinį bei finansinį) būtų pavestas Vertintojų rūmų žiniai ir atsakomybei. Paminėtina ir tai, kad Projekte numatomas vertintojų profesinės savivaldos modelis yra grindžiamas galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais reglamentuojamos profesinės savivaldos pavyzdžiais. Didžiausią įtaką Projekto modeliui padarė advokatų ir architektų profesinės savivaldos modeliai, kurie yra patikrinti laiko (advokatai apskritai yra seniausia profesinės savivaldos pagrindais grindžiama laisvoji profesija Lietuvoje) ir pasiteisinę. Teigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės – tiek administravimo, tiek ir finansinės naštos nuėmimas nuo Vyriausybės. Be to įsigaliojęs įstatymas lemtų veiksmingą vertintojų profesijos prestižu tiesiogiai suinteresuotos vertintojų bendruomenės pastangomis viešąjį interesą užtikrinančią vertintojų profesinės kompetencijos ir etikos reikalavimų laikymosi kontrolę. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamas poveikis atitinkamai sričiai nenumatomas. Poveikis valstybės finansams Bus sutaupyta pačios Vyriausybės aiškiai pripažintos neveiksminga vertinimo ataskaitų (vertintojų profesinės veiklos) kontrolės sąskaita. Kiek konkrečiai lėšų bus sutaupyta šiame etape ir nežinant Vyriausybės pozicijos įvertinti sunku, tačiau nebejotina, kad mažėjant Vyriausybės įgaliotos institucijos atliekamų su vertintojų profesinės veiklos kontrole susijusių funkcijų, joms skirtos išlaidos objektyviai mažės. Kita vertus, sudėtinga įvertinti ar tai specifiškai reikš mažesnių asignavimų Vyriausybės įgaliotai institucijai poreikį, nes ji atlieka ne tik vertintojų kontrolės, bet ir įvairias kitas funkcijas. Poveikis administracinei naštai Priimtas Projektas mažins administracinę naštą verslui. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas lyginant su esamu reguliavimu įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai iš esmės neturės. Tačiau priimtas Projektas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai lyginant jį su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektu XIVP-3007, nes šis Projektas mažins bendrąsias paskatas rengti realios vertinamos objekto vertės neatitinkančias vertinimo ataskaitas (tokia prognozė grindžiama tuo, jog rizika prarasti teisę verstis vertinimo veikla yra labiau atgrasanti priemonė nei galima bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą). 7.
ir jo plėtrai Kadangi profesinės garbės (gero vardo) puoselėjimu suinteresuota vertintojų savivalda turi ne tik akivaizdų interesą vertinimo ataskaitų patikimumui užtikrinti, bet ir puikų išmanymą kaip gali būti piktnaudžiaujama, jos įtraukimas pasitarnaus vertinimo ataskaitų kokybės ir didesnio patikimumo užtikrinimui. O tai neabejotinai turės teigiamą įtaką verslo sąlygų ir jo plėtros pokyčiams, kurie be kita ko yra glaudžiai susiję su vertinimo ataskaitų kokybės ir didesnio patikimumu. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projekto nuostatos strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. Papildomai paminėtina, kad Projektas atitinka Vyriausybės programoje deklaruotą siekį stiprinti profesinę savivaldą. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Projekto inkorporavimui į teisinę sistemą reikės panaikinti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir parengti bei priimti Lietuvos Respublikos Vertintojų rūmų įstatymo įsigaliojimo įstatymą. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte vartojami nauji terminai ir sąvokos įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikės Lietuvos Respublikos Vertintojų rūmų įstatymo įsigaliojimo įstatymo ir kitų teisės aktų, kurie bus konkrečiai įvardinti Lietuvos Respublikos Vertintojų rūmų įstatymo įsigaliojimo įstatyme. Minėto Lietuvos Respublikos Vertintojų rūmų įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektą turėtų parengti Vyriausybė ir iki 2024 m. liepos
vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: turto ir verslo vertinimas, turto ir verslo vertintojai, vertintojų savivalda, vertintojų rūmai. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra
įstATYMO PROJEKTO 2024-01-18 Nr. XIVP-3435 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų steigimą, narystę, funkcijas, veiklą ir valdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas yra Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIVP-3007(3)) (toliau – projektas Nr. XIVP-3007(3)) lydintysis įstatymo projektas. Projekto Nr. XIVP-3007(3) 12 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 1 d. parengia ir Seimui pateikia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektą. Iš abiejuose projektuose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Vyriausybė turėtų parengti alternatyvų projektą teikiamam įstatymo projektui. Jeigu neturima tokio tikslo, svarstytina, ar derinant projektų nuostatas tarpusavyje, projekto Nr. XIVP-3007(3) 12 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų atsisakyti, o dėl teikiamo projekto prašyti Vyriausybės išvados. 2. Tikslintinas projekto 1 straipsnio pavadinimas, atsižvelgiant į šiame straipsnyje išdėstytų nuostatų turinį. 3. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„narystę“ įrašytinas žodis „Rūmuose“. 4. Atsižvelgiant į įstatymų teisėkūros praktiką,
į tai, kad įstatymų 1 straipsniuose nustatomos bendro pobūdžio įstatymo paskirtį bei tikslą reglamentuojančios nuostatos, o taip pat į tai, kad įstatymas nustato ne tik Rūmų steigimą numatančias nuostatas, siūlome projekto 1 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Rūmų steigimo tikslas“ įrašyti žodžius
„Įstatymo tikslas“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 1 straipsnio
pavadinimas. 5.
nustatyti, kad Rūmų steigimo tikslas - užtikrinti turto ir verslo vertinimo veiklos skaidrumą ir kokybę nustatant turto ir verslo vertintojų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir profesinės etikos standartų laikymosi užtikrinimo mechanizmus. Pažymėtina, kad teikiamame projekte nėra siūloma apibrėžti sąvokos „turto ir verslo vertintojas“. Sąvokos „turto arba verslo vertintojas” apibrėžimas yra pateiktas projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 9 dalyje. Pagal pateiktą apibrėžimą turto vertintojais yra ne tik įstatyme nurodytą kvalifikaciją turintys fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys, kuriuose dirba atitinkamą kvalifikaciją turintys darbuotojai. Pažymėtina, kad teikiamame įstatymo projekte siūloma reglamentuoti ne visų turto vertintojų, kaip jie yra apibrėžti projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 9 dalyje, kvalifikacijos pripažinimą, profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir panašiai, bet tik atitinkamų fizinių asmenų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, aiškiau apibrėžiant Rūmų steigimo tikslus, detalizuojant subjektų, kuriems būtų taikomos atitinkamos įstatymo nuostatos ratą. 6. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„viešosios valdžios institucijomis“ įrašytini žodžiai „valstybės ir savivaldybių
institucijomis ir įstaigomis“. Be to svarstytina, ar siekiant aiškumo ir projekto nuostatų konkretumo, nereikėtų patikslinti nuostatos „spręsti kitus susijusius klausimus“ po žodžio „kitus“ įrašant žodžius „su Rūmų veikla“. Kitu atveju liktų neaišku, kokių susijusių klausimų sprendimas būtų Rūmų steigimo tikslas. 7. Projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su projektu Nr.
XIVP-3007(3), kurio 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai“ ir numatyti, kad tai viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus turto ir verslo vertintojus ir įgyvendinantis atestuotų turto ir verslo vertintojų profesinę savivaldą. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, bei į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatas Asociacijų įstatymas Rūmams būtų taikomas tik tiek, kiek nustatyta šiame įstatyme, projekte projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų įvardinti Rūmų kaip juridinio asmens teisinę formą - asociaciją. 8. Svarstytina, ar tinkamai pasirinktas projekto
asociacijų įstatymas būtų taikomas tik tiek, kiek tai konkrečiai nustatyta šiame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad Rūmų teisinė forma yra asociacija, o projektas nustatytų tik tam tikras specialias Rūmų veiklą reguliuojančias nuostatas, manytina, kad visiems kitiems su Rūmų veikla susijusiems teisiniams santykiams reguliuoti turėtų būti taikomos būtent bendrojo Asociacijų įstatymo nuostatos. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siūlome projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek tai nustatyta šiame įstatyme“ įrašyti įprastai įstatymų leidybos praktikoje vartojamą konstrukciją „Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek šis įstatymas nenustato kitaip“. Atitinkamai kaip perteklinės (ir galimai nevisiškai tikslios) reikėtų atsisakyti projekto 2 straipsnio 4 dalies. 9. Projekto
įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir Rūmų statutas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnio 10 punkto nuostatas Rūmai atliktų ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.
Taigi, jų veiklą reglamentuotų ne tik du projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyti, bet ir kiti įstatymai. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 3 dalies ir projekto 3 straipsnio 10 punkto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 10. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmų pertvarkymui ir pabaigai būtų taikomos Asociacijų įstatymo nuostatos. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, o projekte neturėtų būti specialiosios nuostatos dėl Rūmų pertvarkymo ir pabaigos, nes iš projekto nuostatų, pavyzdžiui, nėra aišku, kuris subjektas, pasibaigus Rūmams kaip juridiniam asmeniui, vykdytų įstatymo projekte siūlomas nustatyti Rūmų funkcijas (ar Rūmų funkcijų apskritai nebevykdytų joks subjektas) ir pan. 11. Siūlytina braukti kaip perteklinį projekto 2 straipsnio 5 dalį, kadangi Rūmų pajamų šaltiniai jau yra nurodyti projekto 19 straipsnyje. Be to, Rūmų pajamų šaltinių nurodymas nėra šio straipsnio, reglamentuojančio Rūmų statusą, reguliavimo dalykas. 12. Siūlytina projekto 2 straipsnio 6 ir 7 dalis perkelti į 3 straipsnio nuostatas (atitinkamai patikslinus šio straipsnio pavadinimą), kadangi jame dėstomos nuostatos dėl Rūmų teisės gauti tam tikrus duomenis nėra susijusios su Rūmų teisiniu statusu. 13. Projekto 2 straipsnio 6 dalies nuostatos derintinos su nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, pagal kurį informacinės sistemos pagal jose tvarkomus duomenis yra šių rūšių: registrų informacinės sistemos, kuriose registruojami objektai, tvarkomi objektų ir jų registravimo duomenys; bei valstybės informacinės sistemos (t. y. objektai registruojami ir tvarkomi nebe registruose, o registrų informacinėse sistemose).
Be to, šioje dalyje (o taip pat ir projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte) po žodžio „institucijų“ įrašytini žodžiai „ir įstaigų“, o vietoj formuluotės „informaciją, duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus“ – žodis „duomenis“ (nes sąvoka „duomenys“ pagal aukščiau minėtą įstatymą apima bet kokią skaitmeninės išraiškos informaciją, dokumentus ir (ar) jų kopijas, įskaitant garso, vaizdo arba garso ir vaizdo įrašus, taip pat asmens duomenis, tinkamus saugoti, perduoti, interpretuoti ir apdoroti informacinių technologijų priemonėmis). Analogiško turinio dėl sąvokos
„duomenys“ vartojimo taikytina ir projekto 2 straipsnio 7 daliai. 14. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje siūloma
nustatyti, jog Rūmai, atlikdami šiame įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu vertintojui, turi teisę gauti šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų.
Vertindami šią nuostatą, norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su fizinių ir privačių juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis ar kitokiu būdu tvarkomais jų duomenimis, kuriems jų veiklą reguliuojantys įstatymai dėl jų veiklos pobūdžio nenustato pareigos kaupti ir tvarkyti tokią informaciją bei pateikti ją atitinkamoms institucijoms, ir nustatyti imperatyvią Rūmų teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų jų asmeniniais tikslais tvarkomus ir kaupiamus duomenis, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu. Tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis) ir sudarytų prielaidas valstybės įgaliotai asociacijai tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su teise gauti reikalingus duomenis iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją atitinkamoms institucijoms, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, siūlytume projekte aiškiau reglamentuoti duomenų gavimo iš privačių asmenų sąlygas ir (ar) atlygintinumą už tokių duomenų gavimą. 15. Pagal projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas Rūmai užtikrina vertintojų atstovavimą santykiuose su viešosios valdžios institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
Tuo tarpu pagal projekto 3 straipsnio 1 punkto nuostatas Rūmai ne užtikrina atstovavimą, bet atstovauja vertintojų interesus santykiuose su atitinkamais subjektais. Be to, abiejose projekto nuostatose tie patys subjektai įvardinami nevienodai, taip pat skiriasi subjektų ratas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 16. Tikslintinas projekto 3 straipsnio 4 punktas, kadangi įstatymo projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su turto ir verslo vertintojų (toliau – vertintojas) atestavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 6 straipsnio nuostatas vertintojui yra išduodamas tik vertintojo atestacijos pažymėjimas, jeigu jis atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. Pažymėtina, kad nors projekto 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra nurodoma, kad vertintojų atestavimo tvarka yra nustatoma Rūmų statute (toliau – Statutas), toks teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Kadangi atestavimo procedūros pagrindai ir kriterijai yra esminės aplinkybės, lemiančios asmenų (potencialių vertintojų) teisių ir pareigų apimtį, vadovaujantis Konstitucinio Tesimo doktrina, jos turėtų būti nustatomos įstatymo lygmeniu. Be to, projekto
vertintojo“. Taip pat pažymėtina, kad nei teikiamame projekte, nei projekte Nr. XIVP-3007(3) nėra plačiau atskleistas nei vertintojų atestavimo ir atestacijos pažymėjimų išdavimo institutas, nei atestavimo procedūros santykis su vertintojo kvalifikacijos egzamino laikymu ir vertintojo kvalifikacijos suteikimu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos dėl Rūmų atliekamos vertintojų atestacijos pildytinos, aiškiai atskleidžiant šios procedūros turinį.
Jeigu atestacijos procedūros esmė yra būtent kvalifikacinio egzamino organizavimas bei jo laikymas, galbūt tikslinga apskritai atsisakyti
„atestacijos“ sąvokos, vietoj jos vartojant aiškiai suprantamas „kvalifikacinio
egzamino laikymo“, „kvalifikacijos kėlimo“ sąvokas, o vietoj sąvokos
„vertintojo atestacijos pažymėjimo“ sąvokos vartoti tiesiog sąvoką „vertintojo
pažymėjimas“. Projekto 3 straipsnio 4 punktas taip pat pildytinas derinant jį ir su projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad Vertintojų rūmai organizuoja vertintojo kvalifikacinį egzaminą. 17. Pagal projekto 3 straipsnio 5 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą vadovaujantis finansų ministro patvirtinta kitų valstybių narių, t. y. ES valstybių narių, turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba vienkartinai, profesinės kvalifikacijos pripažinimo aprašu būtų atliekamas ne tik valstybių narių turto ar verslo vertintojų kvalifikacijos pripažinimas, bet ir kitų užsienio valstybių turto ar verslo vertintojų kvalifikacijos pripažinimas. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsnio 5 punkto nuostata, pagal kurią finansų ministras turėtų derinti su Rūmais profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašą nedera su Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustato profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo tvarką pagal jų kompetencijai teisės aktuose priskirtas reglamentuojamas profesijas vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis.
Be to, šiame punkte vietoj žodžio
„vienkartinai“ įrašytinas žodis „kartais“, kadangi pagal Reglamentuojamų
profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą kvalifikacijos pripažįstamos, be kita ko, kai siekiama teikti paslaugas laikinai ir kartais. 18. Nėra aiškus projekto 3 straipsnio 6 punkte vartojamos sąvokos „įgyta pripažinta kvalifikacija“ turinys. Jeigu turimi omenyje asmenys, kurių užsienio valstybėse įgyta vertintojo kvalifikaciją pripažinta Lietuvos Respublikoje, taip reikėtų ir nurodyti. 19. Projekto 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmai tvarko ir skelbia atestuotų vertintojų sąrašą į kurį atskira dalimi įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai. Pažymėtina, kad projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmai skelbia ne atestuotų vertintojų sąrašą, bet vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, kaip jau minėta anksčiau, iš projektu nustatomo reguliavimo nėra aiškus santykis tarp atestuoto vertintojo bei vertintojo kvalifikaciją įgijusios asmens. 20. Projekto 3 straipsnio 8 punkte nurodoma, kad Rūmai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja vertintojų veiklą.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamame įstatyme nėra įtvirtinta jokių vertintojų kontrolės nuostatų, todėl projekto 3 straipsnio 8 punktas turėtų būti atitinkamai tikslintinas, atsisakant perteklinių nuostatų arba atskleidžiant minėtos kontrolės vykdymo turinį. Be to, pažymime, kad Rūmai gali vykdyti savo narių (kurių su Rūmais nesieja tiesioginio pavaldumo santykiai) veiklos priežiūrą, o ne kontrolę. 21. Projekto 3 straipsnio 9 punkto nuostata, numatanti, kad Rūmai užtikrina vertintojų kvalifikacijos tobulinimą, derintina su projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad Vertintojų rūmai atlieka kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą
„dokumentas“ įrašytinas žodis „steigimo“. 23. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj
žodžio „valdymo“ įrašytinas žodis „organų“. 24. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 2 dalies
vertintojai“ nereikėtų patikslinti, nes nėra aišku, kuriuos asmenis ši nuostata apimtų, t. y. ar tik tuos asmenis, kuriems vertintojo kvalifikacinis (ar atestacijos) pažymėjimas išduotas Lietuvos Respublikoje, ar ir siekiančius Lietuvos Respublikoje vertinti turtą arba verslą užsienio šalių vertintojus, kurių kvalifikacija būtų pripažinta Lietuvos Respublikoje šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 25. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte prieš žodį „veiklos“ neturėtų būti įrašytas žodis „finansinės“. 26. Projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą turintis vertintojas fizinis asmuo yra Rūmų narys.
Ši nuostata taikant įstatymą galėtų būti aiškintina taip, kad kiekvienas galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą turintis vertintojas nepriklausomai nuo to, ar jis verčiasi turto ar verslo vertinimo veikla, savaime tampa Rūmų nariu. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime, vertindamas Architektų rūmų įstatymo (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) pažymėjo, kad minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kiek joje nustatyta, kad atestuoto architekto, nesiverčiančio atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Lietuvos Respublikos architektų rūmuose, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 6 straipsnio 1 dalies 1-5 punktų ir 2 dalies nuostatas atestuotas vertintojas fizinis asmuo įrašomas į Rūmų narių sąrašus tik tuo atveju, jeigu jis atitinka nustatytas sąlygas. Taigi, atestuotas vertintojas savaime netampa Rūmų nariu. Jis turi atitikti atitinkamas sąlygas bei pateikti Rūmams tai įrodančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys tikslintinas taip, kad jis atitiktų aukščiau minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nustatytą oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną, taip pat projekto 6 straipsnio 1 dalies 1-5 punktų ir 2 dalies nuostatas. 27. Projekto 5 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „šalių“ įrašytini žodžiai „valstybių“. 28.
įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais būtinumo ir proporcingumo principais, kurių turi būti laikomasi laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, siūlome projekto 5 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyti, kad asmenys, vertintojo kvalifikaciją įgiję kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės susitarimą, Lietuvos Respublikoje turintys teisę laikinai verstis vertintojo veikla Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatyta tvarka, neprivalo tapti Rūmų nariais. 29. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vertintojai juridiniai asmenys neturi savarankiškų Rūmų narių statuso. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „savarankiškas statusas“ turinys. Jei projektu siekiama nustatyti, kad vertintojai juridiniai asmenys vertintojų savivaldoje dalyvauja per savo darbuotojus ar dalyvius, esančius Rūmų nariais, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai tikslinti. Tokiu atveju taip pat reikėtų nustatyti, kiek darbuotojų ar dalyvių - Rūmų narių - galėtų turėti vertintojas juridinis asmuo – tik vieną, ar neribotą skaičių. Taip pat iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar tas pats vertintojas galėtų būti Rūmų nariu kaip ir fizinis asmuo, ir kaip juridinio asmens dalyvis ar darbuotojas, t. y. ar jis galėtų turėti „dvejopo“ nario statusą ir atstovauti ir savo kaip fizinio asmens, ir juridinio asmens interesus tuo atveju, jei dirbtų ir pagal darbo sutartį (ar būtų juridinio asmens dalyviu), ir vykdytų savarankišką vertintojo veiklą. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šiuos neaiškumus. 30. Pagal projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas narystės Rūmuose pradžios įgyvendinimo tvarką nustatytų Rūmai.
Nėra aišku, kokią narystės Rūmuose pradžios įgyvendinimo tvarka galėtų būti nustatyta, nes narystės Rūmuose pradžios momentas nustatytas projekto 6 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti ar jos atsisakyti. 31. Projekto 5 straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų nariai turi teisę apskųsti kompetentingiems Rūmų valdymo organams arba teismui Rūmų valdymo organų ir kitų organų sprendimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Rūmų nariai kompetentingiems Rūmų valdymo organams skųstų bet kurių Rūmų organų, t. y. ir Rūmų narių susirinkimo sprendimus. Pažymėtina, kad pagal projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostatas Rūmų narių susirinkimas yra aukščiausiais Rūmų organas, todėl jų sprendimai kitiems Rūmų organams būtų privalomi ir negalėtų būti jiems skundžiami. Kartu pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie Rūmų organai būtų priskiriami kompetentingiems Rūmų organams. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 32. Projekto 6 straipsnio pavadinime vietoj žodžio
„stabdymas“ įrašytini žodžiai „jos sustabdymas“. 33. Projekto 6 straipsnio 1
dalies nuostata iki dvitaškio suponuoja, kad tam tikras sąlygas atitinkančiam vertintojui atestacijos pažymėjimas išduodamas neatsiejamai nuo jo įrašymo į Rūmus, t. y. nuo jo tapimo Rūmų nariu. Bet kaip jau buvo dėstyta anksčiau, manome, kad atestuoto vertintojo pažymėjimą turinčio vertintojo, nesiverčiančio atestuoto vertintojo veikla, privaloma ir „automatinė“ narystė Rūmuose būtų teisiškai ydinga. Atsižvelgiant į tai, minėtą nuostatą siūlome tikslinti, atestacijos pažymėjimo išdavimą siejant išimtinai su asmens kvalifikacijos patikrinimu (kaip nustatyta ir projekto Nr.
XIVP-3007(3) 5 straipsnio 1 dalimi), tuo tarpu narystę Rūmuose ir vertimąsi aktyvia vertintojo veikla siejant su tam tikrų sąlygų visuma (viena iš jų – ir galiojančio atestacijos pažymėjimo turėjimas). Atitinkamai reikėtų patikslinti ir šio straipsnio 2 dalį, nenustatant atestacijos pažymėjimo išdavimo ir įrašymo į Rūmų narius aplinkybių kaip kumuliatyvių ir tiesiogiai viena su kita privalomai susijusių. Jeigu siekiama nustatyti, kad atestacijos pažymėjimas vis dėlto įrodo ne atitinkamą asmens kaip vertintojo kvalifikaciją, o tik jo priklausymą Rūmams, manytume, kad vietoj sąvokos „atestacijos pažymėjimas“ turėtų būti tiesiog vartojama sąvoka „Rūmų nario pažymėjimas“. Pati sąvoka „atestacija“ suponuoja visai kitokio turinio aplinkybes, t. y. tam tikrą darbuotojų ar specialistų kvalifikacijos, žinių lygio patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar jie tinka užimamoms pareigoms. O sisteminė projekto nuostatų analizė implikuoja, kad atestacijos pažymėjimų išdavimas neturi nieko bendro su kažkokiu papildomu (dar kartą atliekamu po kvalifikacijos egzamino) vertintojų gebėjimų vertinimu ir to įforminimu. O atsižvelgiant į tai, kad projekte Nr. XIVP-3007(3) yra minima „atestuoto vertintojo“ sąvoka, projekto 6 straipsnis galėtų būti papildytas nuostata, numatančia, kad fizinis asmuo, kuris tampa Rūmų nariu ir kuriam išduodamas Rūmų pažymėjimas, laikomas atestuotu vertintoju. Priešingu atveju reikėtų aiškiai atskleisti kvalifikacijos pažymėjimo ir atestacijos pažymėjimo santykį bei jų skirtumus (kokias aplinkybes pagrindžia ir įrodo kiekvienas iš šių pažymėjimų). 34.
nuostatos tarpusavyje derintinos su projekto 8 straipsnio 1 dalimi, kadangi pagal šią dalį, asmeniui, kuris išlaikė kvalifikacinį egzaminą yra išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas (jam nėra pripažįstama profesinė kvalifikacija). 35. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „vertintojo“ įrašytinas žodis „nustatytus“. 36. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 11 dalies 3 punkte reikėtų aiškiai nurodyti įstatymą, kurio nustatyta tvarka ir būtų draudžiama vertintojų civilinė atsakomybė (t. y. reikėtų aiškiai įtvirtinti, kad civilinė atsakomybė apdrausta Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nustatyta tvarka). 37. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 11 dalies 4 punkte brauktinas perteklinis žodis skliaustuose „pareiškimą“. 38. Tikslintina projekto 6 straipsnio 2 dalis, kadangi pagal projekto 14 straipsnio 6 dalį tam tikrus sprendimus ( o šiuo konkrečiu atveju – dėl vertintojo įrašymo į Rūmų narių sąrašą) priima Rūmų taryba, bet ne Rūmai. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 4, 5, 8, 10, 12 ir 14 dalys. 39. Projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios atestacijos pažymėjimo turinį, nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatomas beveik analogiškas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo turinys. tad vertinant šias dvi nuostatas tarpusavyje, nėra aiškus šių dviejų pažymėjimų santykis. Jeigu, kaip minėta aukščiau, atestacijos pažymėjimas yra ne kas kita, kaip Rūmų nario pažymėjimo analogas, projekto nuostatos turi būti sistemiškai peržiūrėtos, atsisakant klaidinančio turinio
„atestacijos“ bei „atestacijos pažymėjimo“ sąvokų. 40. Nėra aišku, kodėl projekto 6 straipsnio 3
dalyje bei 8 straipsnio 2 dalyje nėra vartojama projekto 1 straipsnio 2 dalyje įvesta „vertintojo“ santrumpa. Taip pat pažymime, kad šiose dalyse kaip perteklinis brauktinas žodis „būtinai“. 41.
punkte reikėtų nurodyti Rūmų valdymo organą, kuris būtų įgaliotas tvirtinti nustatytos formos prašymą dėl narystės Rūmuose sustabdymo. Atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio 7 dalies 1 punktas. 42. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio pirmosios 4 dalies 3 punktą reikėtų patikslinti, aiškiai nurodant už kokį laikotarpį ar laikotarpius turi būti sumokėtas Rūmų nario mokestis. 43. Pagal siūlomas projekto 6 straipsnio antrosios
išduotas vertintojo atestacijos pažymėjimas pripažįstamas laikinai negaliojančiu. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis, sustabdžius narystę Rūmuose, Rūmų nario atestacijos pažymėjimo galiojimas ne sustabdomas, bet laikinai pripažįstamas negaliojančiu. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, manytina, kad tokiu atveju vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas taip pat turėtų būti sustabdytas. Svarstytina, ar projekto nuostata ir kitos projekto nuostatos, kuriose reglamentuojamas vertintojo pažymėjimo pripažinimas laikinai negaliojančiu, neturėtų būti atitinkamai patikslintos. Be to, svarstytina, ar vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas turėtų būti stabdomas apskritai, nes kaip jau minėta anksčiau, narystė Rūmuose bei aktyvus vertimasis vertintojo veikla negali būti betarpiškai siejami su atestacijos (ar kvalifikacijos) pažymėjimo, kuris tik patvirtina įgytą vertintojo kvalifikaciją bei gebėjimus galiojimu. Kitaip sakant, narystės Rūmuose bei aktyvios vertintojo veiklos laikinas sustabdymas niekaip neįtakoja vertintojo įgytos kvalifikacijos turinio ir (ar) apimties. Tiesiog narystę Rūmuose susistabdęs vertintojas negalėtų verstis aktyvia vertintojo veikla, nepriklausomai nuo turimo atestacijos (ar kvalifikacijos) pažymėjimo, t. y. kvalifikacijos pažymėjimas tik įrodo įgytą vertintojo kvalifikaciją, bet pats savaime nesuteikia teisės verstis atitinkama vertintojo veikla.
Jeigu vis dėlto atestacijos pažymėjimas yra ne kas kita kaip Rūmų nario pažymėjimas, jo galiojimo sustabdymas narystės Rūmuose sustabdymo laikotarpiu būtų logiškas ir pagrįstas. 44. Projekto 6 straipsnio antrojoje 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimo dienos priima sprendimą dėl atestuoto vertintojo, nesiverčiančio atestuoto vertintojo veikla, narystės Rūmuose sustabdymo ir vertintojo atestacijos pažymėjimo pripažinimo laikinai negaliojančiu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jei vertintojas, planuojantis sustabdyti vertinimo veiklą, nebūtų išpildęs dalies projekto 6 straipsnio 4 dalies sąlygų, pavyzdžiui, nebūtų sumokėjęs prašymo administravimo ar nario mokesčių. Kažin ar pagrįstas būtų toks reguliavimas, pagal kurį vertintojas negalėtų sustabdyti narystės Rūmuose ir toliau mokėti narystės mokestį tuo atveju, jeigu jis dėl kažkokių priežasčių prieš tai nebūtų sumokėjęs nario mokesčio. Manytina, kad nario mokesčio nesumokėjimas neturėtų būti pagrindas nestabdyti asmens narystės Rūmuose jo prašymu (nario mokesčio sumokėjimo išsireikalavimas įstatymų nustatyta tvarka būtų paties Rūmų reikalas, kuris neturėtų būti vertinamas kaip tiesiogiai susijęs su narystės stabdymu). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų susidaryti situacija, kai Rūmų nariu formaliai būtų ir sprendimo teisę turėtų turto ir verslo vertinimu nebeužsiimantis asmuo, o jo narystės Rūmuose nebūtų galima panaikinti net ir vienašališku Rūmų sprendimu, nes projekto 6 straipsnio 10 dalyje toks panaikinimo pagrindas nėra numatomas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. 45. Projekto 6 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmų narys, sustabdęs narystę Rūmuose, privalo nesiversti atestuoto vertintojo veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad nei teikiamame projekte, nei projekte Nr. XIVP-3007(3) nėra atskleista, kokia veikla priskirtina būtent atestuoto vertintojo veiklai. Pažymėtina, kad projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 9 dalyje pateiktas sąvokos „turto arba verslo vertintojas“, bet ne
„atestuotas turto arba verslo vertintojas“ apibrėžimas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina,
ar projekte nereikėtų atskleisti, kuri veikla laikoma atestuoto turto vertintojo veikla, arba vertinamojoje projekto nuostatoje atsisakyti žodžio „atestuotas“. Taip pat siūlome tikslinti šios dalies konstrukciją, vietoj formuluotės
„privalo nesiversti atestuoto vertintojo veikla“ įrašant formuluotę „negali
verstis vertintojo veikla“. 46. Projekto 6 straipsnio 7 dalies 3 punktą siūlome tikslinti, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad sustabdęs Rūmų narystę asmuo turi savo kvalifikaciją tobulinti visą sustabdymo laikotarpį. Manytina, kad sustabdęs narystę Rūmuose asmuo, siekiantis atnaujinti savo narystę, tiesiog turėtų pateikti tam tikrus dokumentus, patvirtinančius pakankamą kvalifikacijos lygį tolesnei vertintojo veiklai vykdyti. 47.
siūloma nustatyti, kad narystė Rūmuose pasibaigia ir vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas vertintojų garbės teismui priėmus sprendimą vertintoją pašalinti iš Rūmų narių už šiurkštų arba sisteminį Etikos kodekso pažeidimą. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kurie Etikos kodekso pažeidimai būtų laikomi šiurkščiais ir sisteminiais pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš Rūmų reikštų visišką asmens teisės verstis atitinkama ūkine veikla suvaržymą, manytina, kad bent principiniai kriterijai, kuriems esant pažeidimai galėtų būti vertinami kaip šiurkštūs ar sisteminiai, turėtų būti įtvirtinti įstatyminiu lygiu. 48. Projekto 6 straipsnio 10 dalies 7 punkte nuostata „panaikinti vertintojo atestacijos pažymėjimą“ keistina nuostata
„panaikinti vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimą“. 49. Projekto 6 straipsnio 11 dalies 1 punkte siūloma
nustatyti, kad vertintojas juridinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, jeigu „jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 9 dalyje pateiktos sąvokos „turto arba verslo vertintojas“ apibrėžimą vertintoju galėtų būti toks juridinis asmuo, kuris turi reikiamą kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą turinčių darbuotojų, bet ne tokią kvalifikaciją turinčių dalyvių. Atsižvelgiant abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 50. Projekto 6 straipsnio 11 dalies 2 punkte žodžiai „ar nepanaikintas“ turi būti dėstomi ne po žodžių „ar panaikintas“, o po žodžių „neišnykęs“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 7 straipsnio 1 punktas. 51.
siūloma nustatyti, kad vertintojas juridinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, inter alia jeigu įstatymų nustatyta tvarka yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 11 straipsnio 1 punktu, juridinis asmuo gali būti įrašytas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą tik tuo atveju, jei jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas, o minėti subjektai taip pat turi prievolę drausti savo kaip vertintojų fizinių asmenų civilinę atsakomybę (projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl pareiga drausti civilinę atsakomybę yra nustatoma du kartus, bei kurio asmens civilinės atsakomybės draudikas turėtų atlyginti žalą, padarytą vertintojo juridinio asmens darbuotojo, esančio vertintoju fiziniu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti sistemiškai tikslintinos. 52. Projekto 6 straipsnio 11 dalies 5 punkto nuostatos tikslintinos, nurodant administravimo mokesčio objektą. Be to, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti kriterijų, į kuriuos būtų atsižvelgiama nustatant administravimo mokesčio dydį. 53. Projekto 6 straipsnio 13 dalies 2 punkte vietoj žodžio „likviduojamas“ įrašytinas žodis „pasibaigia“. 54. Projekto 6 straipsnio 14 dalies nuostata, kad Rūmai „atitinkamus duomenis išviešina patikslindami atitinkamą sąrašą“ nėra pakankamai aiški, neaišku, kurie duomenys būtų laikomi „atitinkamais duomenimis“. Kartu svarstytina, ar žodžio „išviešina“ nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. 55. Projekto 8 straipsnyje siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr.
XIVP-3007(3) 5 straipsnyje taip pat siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją, bet kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Svarstytina, ar vertintojų kvalifikacija neturėtų būti reglamentuojama viename iš įstatymų. Kitu atveju, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 56. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad fiziniam asmeniui, šio įstatymo nustatyta tvarka išlaikiusiam turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija ir jam išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis, asmeniui, išlaikiusiam vertintojo kvalifikacijos egzaminą, būtų suteikiama tik nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo asistento (žemiausia) kvalifikacija. Pažymėtina, kad teikiamas projektas yra lydintysis projekto Nr. XIVP-3007(3) įstatymo projektas. Projekte Nr. XIVP-3007(3) siūloma reglamentuoti privalomąjį turto, kaip jis yra apibrėžiamas minėto projekto 2 straipsnio 7 dalyje, t. y. materialiųjų, nematerialiųjų ir finansinių vertybių, vertinimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar asmeniui, išlaikiusiam vertintojo kvalifikacijos egzaminą, turėtų būti suteikta ne nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacija, bet turto, kuris yra apibrėžtas projekto Nr. XIVP-3435 2 straipsnio 7 dalyje, vertintojo asistento kvalifikacija. 57. Atkreiptinas dėmesys, kad vertintojui suteikiamos kvalifikacijos lygiai - žemiausia, aukštesnė ir aukščiausia – yra nurodomi projekto 8 straipsnio 1 dalyje, todėl tolesniuose projekto straipsniuose šio kvalifikacijų lygių detalizavimo siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. 58. Projekto 8 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, kad kvalifikacijos pažymėjimus išduoda ne Rūmai, o Rūmų taryba. 59.
vertintojo kvalifikacinį egzaminą siekiančiam laikyti asmeniui yra nustatomas reikalavimas turėti darbo, susijusio su turto ar verslo vertinimu, patirties, tačiau nėra nustatoma minimali tokios patirties trukmė. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. 60. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsnio 3 punkte yra keliami reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti tiek aukštesnę, tiek ir aukščiausią vertintojo kvalifikaciją, vadovaujantis teisinio aiškumo ir glaustumo principu siūlytina minėtų lygių kvalifikacijos reikalavimus dėstyti atskirais projekto 9 straipsnio punktais. 61. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto 6 straipsnio 6 dalimi, atestuota vertinimo veikla gali verstis tik galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą (taigi ir atitinkamo lygio kvalifikaciją) turintis vertintojas, jo vertinimo patirtis negali būti trumpesnė nei tam tikro kvalifikacijos lygio turėjimo trukmė. Dėl šios priežasties nėra suprantamas projekto 9 straipsnio 3 punkto reikalavimas šalia tam tikro lygio kvalifikacijos turėjimo trukmės reikalauti turėti ir analogiškos trukmės turto ar verslo vertinimo patirtį. Projekto nuostatos tikslintinos šiuo aspektu. 62. Projekto 10 straipsnyje vartojamos sąvokos „kvalifikacijos egzaminas“ bei „kvalifikacinis egzaminas“ derintinos tarpusavyje. 63. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad vertintojų kvalifikacinių egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles nustato finansų ministras, suderinęs su Rūmais. Gi teikiamą projektą lydinčiojo projekto Nr. XIVP-3435 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vertintojų kvalifikacinis egzaminas organizuojamas Rūmų nustatyta tvarka. Taigi, projektuose nurodyti skirtingi subjektai, kurie turėtų nustatyti vertintojų kvalifikacijos egzaminų organizavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 64.
pertekliniai žodžiai „Vertintojo atestacijos pažymėjimo negavusių ir Rūmų nariais netapusių“. 65. Projekto 10 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių
„Narystės Rūmuose netekusių asmenų“ įrašytini žodžiai „Asmenų, kurių narystė
Rūmuose pasibaigia“. 66. Projekto 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad narystės Rūmuose netekusių asmenų kvalifikacinių egzaminų rezultatai nebegalioja. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Rūmų nario narystė Rūmuose, atsižvelgiant į projekto 6 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas, gali pasibaigti paties Rūmo nario prašymu. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis, tokiu atveju jo kvalifikacijos egzaminų rezultatai būtų laikomi negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostata atitinka proporcingumo principą, o kvalifikacijos egzaminų rezultatai neturėtų galioti tam tikrą nustatytą laiko tarpą, nepriklausomai nuo narystės Rūmuose pasibaigimo pagrindo. 67. Projekto 11 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio nuostata „komisija susideda iš septynių narių“ keistina nuostata
„komisiją sudaro septyni nariai“. 68. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje siūloma
nustatyti, kad kiekvienos turto arba verslo vertinimo srities turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminui sudaroma atskira egzamino komisija. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamame įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių, kokios arba kiek yra turto arba verslo vertinimo sričių, taip pat nėra nustatomi jų atribojimo kriterijai, todėl nėra aišku, kiek ir kokių egzamino komisijų turėtų būti sudaroma. Pažymėtina, kad pagal projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 7 dalies nuostatas vertinamąjį turtą sudarytų materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvienai iš šių turto sričių būtų sudaromos atskiros kvalifikacijos egzaminų komisijos. Be to, nėra aišku, kokioms konkrečiai verslo vertinimo sritims būtų sudaromos atskiros egzaminų komisijos.
Svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų pakankamas, išsamus ir aiškus jo taikymo aspektu, o projekto nuostatų nereikėtų sukonkretinti, aiškiai įvardinant kiek konkrečiai egzaminų komisijų turėtų būti sudaryta. 69. Projekto 11 straipsnio 3 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad finansų ministras ne tvirtina komisijas, o tvirtina komisijų sudėtis. Taip pat ši dalis tikslintina nurodant, kad aukštosios mokyklos ne skiria egzaminų komisijos narius, o deleguoja savo atstovus į komisijas (nes sudėtį įsakymu tvirtins ministras). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 14 straipsnio 6 dalies 8 punktui. 70. Projekto 11 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti, kad egzamino komisijos narys gali būti atstatydintas dėl šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių arba atšauktas egzamino komisijos narį paskyrusios institucijos sprendimu jį atšaukti nepasibaigus kadencijai, tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, šiame straipsnyje nustatytas tik vienas pagrindas, kuriam esant komisijos narys gali būti „atstatydintas“ – jeigu pateikta sąžiningumo deklaracija yra melaginga (antroji 5 dalis). Pažymėtina, kad šio straipsnio pirmoje
egzaminų komisijos narys, o viename iš jų nurodytos aplinkybės (nepriekaištinga reputacija) gali pasikeisti po asmens paskyrimo. Todėl nuostata tikslintina atsižvelgiant į abu paminėtus aspektus. Antra, formuluotė „atstatydinimas“ nevartojama tuo atveju, kai asmenį iš pareigų atleidžia pats asmenį į atitinkamas pareigas skyręs asmuo (šiuo atveju egzaminų komisijos narys iš šių pareigų būtų tiesiog atleidžiamas). Trečia, svarstytina įstatymo nuostata, nustatanti, kad egzaminų komisijos narį gali atšaukti jį delegavusi institucija savo sprendimu.
Pažymėtina, kad egzaminų komisijos narius į pareigas skiria (sudėtį tvirtina) finansų ministras, todėl jis ir turėtų priimti sprendimą dėl nario atleidimo iš pareigų jį delegavusios institucijos prašymu. 71. Projekto 11 straipsnio 4 dalyje žodžiai „vietoj atsistatydinusio, atstatydinto ar atšaukto egzamino komisijos nario paskiriamas ir finansų ministro tvirtinamas kitas narys“ brauktini kaip pertekliniai, nes analogiška nuostata jau yra įtvirtinta šio straipsnio 2 dalyje. Be to, formuluotė „paskiriamas ir finansų ministro tvirtinamas kitas narys“ dėl aukščiau nurodytų priežasčių yra ydinga (komisijos nariai yra Rūmų ir aukštųjų mokyklų yra ne skiriami, o deleguojami atstovai, kuriuos formaliai į pareigas, tvirtindamas jų sudėtis, skirtų finansų ministras). 72. Projekto 11 straipsnio pirmosios 5 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „arba jam prilygintą“. 73. Projekto 11 straipsnio pirmosios 5 dalies 3 punktas dėstytinas taip: „atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus“. 74. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 11 straipsnio antrosios 5 dalies nuostatos „sąžiningumo deklaracija yra melaginga“ nereikėtų pakeisti nuostata „sąžiningumo deklaracijos duomenys neatitinka tikrovės“. Taip pat reikėtų reglamentuoti ir tokį atvejį, kada sąžiningumo deklaracija yra teisinga, tačiau egzaminų komisijos narys jos nesilaiko (nors ir sunku objektyviai įsivaizduoti deklaracijos nesilaikymo fakto konstatavimą, tačiau tokią galimą situaciją implikuoja projekto formuluotė „Egzamino komisijos nariai turi laikytis egzamino komisijos nario sąžiningumo deklaracijos“). Galbūt turima omenyje galima situacija, kada asmuo nesilaiko sąžiningumo deklaracijoje deklaruotų ir prisiimtų pareigų. 75. Projekto 11 straipsnio 6 dalyje po žodžių
„išlaikymo“ įrašytini žodžiai „ar neišlaikymo“. 76.
nurodytos egzaminų komisijos sprendimų apskundimo tvarkos – siūlytume šioje dalyje vartoti analogišką formuluotę kaip numatyta projekto 13 straipsnio 5 dalies 2 punkte, t. y. numatyti, kad Egzamino komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 77. Projekto 11 straipsnio 7 dalyje po žodžių
„sprendimo apskundimo termino pabaigos“ įrašytini žodžiai „jeigu jis nebuvo apskųstas“. 78. Projekto 11 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio
„Rūmai“ įrašytini žodžiai „Rūmų taryba“. Taip pat reikėtų įvardinti Rūmų
valdymo organą, įgaliotą nustatyti vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo fakto viešinimo tvarką (be to, vietoj žodžio „išviešinimo“ siūlome vartoti formuluotę „viešo paskelbimo“). 79. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti Rūmų organai. Atkreiptinas dėmesys, kad Rūmų organų struktūroje nėra vienasmenio valdymo organo. Nėra aišku, kuris Rūmų organas atstovautų rūmus santykiuose su kitais asmenimis, sudarytų Rūmų vardu sandorius, darbo sutartis su Rūmų darbuotojais ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant ir vienasmenį Rūmų valdymo organą, arba įvardijant subjektą, kuris būtų įgaliotas vykdyti vienasmeniam valdymo organui būdingas funkcijas (o kitose projekto nuostatose, pavyzdžiui, projekto 14 straipsnyje ar atskirame projekto straipsnyje nustatyti atitinkamą jo kompetenciją). Pažymėtina, kad vienasmenis valdymo organas yra atskirai įvardinamas kituose atskirų profesijų asmenų savivaldą reglamentuojančiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Architektų rūmų įstatyme, Notariato įstatyme ir pan. 80. Atsižvelgiant į projekto 12 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų eiliškumą, siūlytume projekte 15 ir 16 straipsnius sukeisti vietomis. 81.
dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nes pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Rūmų narių susirinkimas galėtų spręsti ir su Rūmų valdymu susijusius klausimus, kuriuos paprastai sprendžia juridinių asmenų valdymo organai. Manytina, kad nuostatos galėtų būti patikslintos taip, kaip, pavyzdžiui, yra nustatyta Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą, Rūmų narių susirinkimas būtų įpareigotas tvirtinti net tokį aukščiausiojo organo kompetencijai nebūdingą procedūrinio tipo dokumentą kaip prašymo dėl narystės Rūmuose sustabdymo formą. 82. Projekto 13 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoje žodžio „atsižvelgiant“ įrašytinas žodis „išskyrus“. 83. Nėra aišku, kodėl projekto 13 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų patvirtintą norminį dokumentą – Etikos kodeksą, Teisės aktų registre turėtų skelbti finansų ministras, o ne patys Rūmai. Pažymėtina, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies
viešąjį administravimą asociacijų priimti norminiai teisės aktai. 84. Projekto 13 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodoma, kad Rūmų susirinkimas Rūmų tarybos teikimu tvirtina Rūmų nario mokesčio ir kitų privalomų įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte naudojama tik mokesčio sąvoka (nario mokestis, administravimo mokestis, vienkartinis stojimo mokestis, sustabdymo administravimo mokestis, atnaujinimo administravimo mokestis), o įmokos mokėjimas, dydis ar paskirtis projekto nuostatose nėra detalizuojami. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 85.
punktas, kadangi pagal Darbo kodekso 33 straipsnio 1 dalį darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos (darbo funkcija ir darbo apmokėjimo sąlygos priskiriamos prie būtinųjų darbo sutarties sąlygų, o tokių kaip „privalomųjų“ darbo sutarties sąlygų Darbo kodeksas išvis nenumatomo). 86. Projekto 13 straipsnio 5 dalies 8 punkte brauktinas perteklinis žodis „išklauso“. Be to, svarstytina, ar projekto 13 straipsnio 5 dalies 8 punkte nereikėtų nustatyti, kad Rūmų susirinkimas išklauso ar tvirtina metines ar kito laikotarpio Revizijos komisijos veiklos ataskaitas. 87. Projekto 13 straipsnio 5 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas turi teisę ,,prireikus, atšaukti Rūmų tarybos sprendimus“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu pagrindu (pagrindais) remiantis Rūmų tarybos sprendimai galėtų būti atšaukti. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatyti juridinių asmenų organų sprendimų panaikinimo pagrindai, bet juos panaikinti nustatytais pagrindais turi teisę tik teismas. Be to, nuostata
„atšaukti sprendimą“ nėra aiški. Paprastai tokia nuostata vartojama, kai yra
atšaukiami juridinio asmens organų nariai ar organai, bet ne organų priimti sprendimai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal projekto 5 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas, vienų Rūmų organų spendimai galėtų būti skundžiami kietiems ,,kompetentingiems Rūmų valdymo organams“. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, Rūmų organų sprendimų „atšaukimas“, jų apskundimo tvarka projekte nėra pakankamai aiškiai reglamentuota, sudėtinga ir klaidinanti. Svarstytina, ar visos projekto nuostatos, kuriose siūloma reglamentuoti Rūmų organų sprendimų apskundimą ir atšaukimą neturėtų būti peržiūrėtos, nustatant, kad organų sprendimai skundžiami teismui. 88. Svarstytina, ar projekto 13 straipsnio 5 dalies 10 punkte nereikėtų atsisakyti žodžio ,,administracijos“.
Tokiu atveju Rūmų narių susirinkimas nustatytų maksimalų visų Rūmų darbuotojų skaičių, bet ne vien tik Rūmų administracijos darbuotojų skaičių. Kitu atveju, liktų neaišku, kuris Rūmų organas nustatytų maksimalų Rūmų darbuotojų, nepriskirtų Rūmų administracijai, skaičių. 89. Projekto 13 straipsnio 5 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas turi teisę tvirtinti Rūmų renkamų organų darbo apmokėjimo tvarką. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 101 straipsnio 2 dalies nuostatas, su fiziniais asmenimis – juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organų nariais – darbo sutartys nesudaromos, todėl neaišku, kaip jiems būtų taikoma ,,darbo apmokėjimo“ tvarka. Rūmų renkamų organų nariams (išskyrus Rūmų tarybos pirmininką, kadangi su juo bus sudaroma darbo sutartis ir jam turėtų būti mokamas darbo užmokestis) galėtų būti mokamas atlyginimas už veiklą einant renkamo organo nario pareigas. 90. Projekto 13 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmų narių susitrinkime sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus šio įstatymo ir Statuto nustatytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame įstatymo projekte nėra siūloma nustatyti atvejų, kuomet Rūmų narių susirinkime balsuojama slaptai. Atsižvelgiant į tai, projekte tokius atvejus reikėtų nurodyti arba nuostatos ,,išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus“ atsisakyti. 91. Projekto 13 straipsnio 7 ir 9 dalyse vietoje žodžių „vertintojui“ ir „vertintojų“ įrašytini atitinkamai žodžiai „nariui“ ir
„narių“. Be to, projekto 13 straipsnio 7 dalyje siūlome išbraukti perteklinius
ir klaidinančius žodžius „atviru balsavimu“, nes jie implikuoja, kad nuotoliniu būdu galima balsuoti ir slaptame balsavime. 92. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmų tarybos sudėtį nustato Rūmų statutas.
Nėra aiškus šios nuostatos santykis su projekto 13 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, pagal kurias Rūmų tarybos narių skaičių nustato ne Statutas, bet Rūmų organas - Rūmų narių susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 93. Projekto 14 straipsnio 6 dalies 10 punkto nuostata „sudaro sutartis“ tikslintina, nurodant, kokios konkrečiai sutartys turimos omenyje. 94. Svarstytina, ar projekto 14 straipsnio
nereikėtų pakeisti nuostata ,,pasirašyti pakeistą Statutą“, nes nėra aišku, kokius dar kitus steigimo dokumentus Rūmų pirmininkas galėtų būti įgaliotas pasirašyti. 95. Projekto 15 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad Vertintojų garbės teismas Rūmų tarybos teikimu aiškina Etikos kodekso nuostatas, suponuoja, kad Vertintojų garbės teismas tik patvirtina Rūmų tarybos teikime dėl atitinkamo Etikos kodekso nuostatų aiškinimo išdėstytą turinį. Jeigu turima omenyje, kad Vertintojų garbės teismas pats savo nuožiūra vertina ir aiškina Etikos kodekso nuostatas, esant Rūmų tarybos prašymui išaiškinti tam tikras Etikos kodekso nuostatas, vietoj žodžio „teikimu“ įrašytinas žodis „prašymu“. 96. Siekiant teisinio aiškumo ir vengiant nereikalingų dispozicinių nuorodų, projekto 15 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Drausmės bylos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje“ įrašytini žodžiai „Rūmų narių drausmės bylos“. 97. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 15 straipsnio 2 dalyje reikėtų įvardinti subjektus, turinčius teisę kreiptis į Rūmus dėl drausmės bylos Rūmų nariui iškėlimo (projekto 14 straipsnio 6 dalies
taryba, tačiau subjektai, kurių kreipimųsi pagrindu toks sprendimas gali būti priimamas – nenurodyti). 98.
98Projekto 15 straipsnio 5 dalis dėstytina taip:
„Vertintojų garbės teismo nariai skiriami ketveriems metams“. 99. Projekto 15 straipsnio 6
dalį siūlome patikslinti, tiesiog nurodant posėdyje dalyvaujančių teismo narių kvorumą, kuriam esant teismo sprendimas gali būti priimamas. 100. Svarstytina, ar projekto 15 straipsnio 7 dalies nuostata, implikuojanti, kad teismo sekretorius renkamas iš pačių Vertintojų garbės teismo narių yra logiška. Įprasta praktika, kad procedūrines teismo sekretoriaus funkcijas atlieka ne paskirti pareigūnai, o techninio pobūdžio funkcijas atliekantys darbuotojai. Tuo atveju, jeigu teismo sekretorius vykdytų ne techninio pobūdžio funkcijas, projekte reikėtų jas įvardinti. 101. Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1573, vietoj Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo veikia vienas Regionų administracinis teismas, todėl projekto 15 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „Vilniaus apygardos“ įrašytinas žodis „Regionų“. 102. Tikslintina projekto 16 straipsnio 1 dalis, kadangi neaišku, kuriam laikotarpiui yra renkama Rūmų revizijos komisija. Be to, reikėtų nustatyti, kuris Rūmų organas ar pati revizijos komisija renka revizijos komisijos pirmininką. Taip pat, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta, kad revizijos komisijos nariu negali būti Rūmų valdymo organų nariai. 103. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 16 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti Rūmų organą, įgaliotą tvirtinti Rūmų revizijos komisijos nuostatus. 104. Svarstytina, ar projekto 16 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į projekto 13 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatas, nereikėtų papildyti nauju punktu, nustatant, kad Revizijos komisija rengia savo veiklos ataskaitas.
Kartu, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta, kad Revizijos komisija rengia metines ar kito laikotarpio savo veiklos ataskaitas ir jas pristato Rūmų narių susirinkime. 105. Atsižvelgiant į nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią naują Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo redakciją (buvęs Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas), projekto 17 straipsnyje vietoj nuorodos į „buhalterinę apskaitą“ turi būti nuoroda į „finansinę apskaitą“. 106. Projekto 19 straipsnio 1 dalies nuostatų siūlytina atsisakyti kaip perteklinių ir neturinčių jokios reguliacinės reikšmės. Savaime suprantama, kad juridinis asmuo, šiuo atveju –asociacija, nuosavybės teise gali įgyti bei disponuoti įvairiu nekilnojamuoju bei kilnojamuoju turtu. 107. Tikslintinos projekto 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto
nario mokestis, bet ir privalomos įmokos. 108. Projekto 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų pajamų šaltiniu yra valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos, skirtos specialiosioms programoms vykdyti. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiose konkrečiai specialiosiose programose Rūmai galėtų dalyvauti. Projekto 3 straipsnyje, kuriame nurodomos Rūmų funkcijos, Rūmų dalyvavimas vykdant specialiąsias programas, nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą, pavyzdžiui, papildant projekto 3 straipsnio nuostatas. 109. Projekto 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte žodis „palikimai“ keistinas žodžiais „paveldėtos lėšos“, o žodis
„tenkantys“ įrašytinas žodis „tenkančios“. 110.
nurodyti reikalavimus steigiamojo susirinkimo kvorumui bei balsų skaičių, kuriam esant būtų laikoma, kad susirinkimo sprendimas yra priimtas. 111. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 20 straipsnio 9 dalis pildytina, nurodant kaip ir kada būtų renkami Rūmų revizijos komisija ir Vertintojų garbės teismo nariai, jeigu jie nebūtų išrinkti steigiamojo susirinkimo metu. 112. Projekto 22 straipsnis, nustatantis, kad šio įstatymo įsigaliojimo tvarką nustato Vertintojų rūmų įstatymo įsigaliojimo įstatymas, yra teisiškai ydingas dėl kelių priežasčių. Pirma, Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Atsižvelgiant į tai, pačiame projekte turėtų būtų nustatoma konkreti įstatymo įsigaliojimo data, o ne teikiama nuoroda į Vertintojų rūmų įstatymo įsigaliojimo įstatyme nustatomą įsigaliojimo tvarką. Antra, siūlomas reguliavimas, pagal kurį galimą (tik numanomą) įstatymo įsigaliojimą lemtų kitas per neapibrėžtą terminą turėsiantis būti priimtas įstatymas, lemtų teisinį netikrumą šios teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo požiūriu bei teisinių santykių, kuriuos teikiamu projektu siekiama reguliuoti, dalyvių teisių bei pareigų neapibrėžtumą. Trečia, nebūtų aiškus ir minimo įstatymo turinys, nes Rūmų steigimo nuostatos jau išdėstytos projekto 20 straipsnyje. Mūsų nuomone, absurdiškas būtų toks įstatymas, kurį sudarytų tik nuostata dėl kito įstatymo įsigaliojimo datos.
Taigi tuo atveju, jei siūlomas reguliavimo būdas pasirinktas sąmoningai ir nebūtų pataisytas, turėtų būti svarstomas siūlomo reguliavimo derėjimas su Konstitucijos nuostatomis. Taip pat pažymime, kad brauktinas ir projekto 23 straipsnis, kadangi šio įstatymo įgyvendinimo tvarka bei pereinamosios įstatymo taikymo nuostatos (jeigu tokios būtų) turėtų būti nustatytos šio įstatymo baigiamosiose nuostatuose, bet ne atskirame Vertintojų rūmų įstatymo įsigaliojimo įstatyme. 113. Įstatymo projektas tobulintinas, atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatas.
113.1. teikiamo projekto skyrių įvardijimas neatitinka Rekomendacijų 37.1 papunkčio nuostatų, jog teisės akto skyriai iš eilės žymimi paryškintais romėniškais skaitmenimis ir žodžiu didžiosiomis paryškintomis raidėmis (pvz., I SKYRIUS) eilutės centre; 113.2. projekto 3 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia; 113.3. atsižvelgiant į Rekomendacijų 112 punktą, projekto 3 straipsnio 2 punkte kaip pertekliniai brauktini žodžiai „toliau – finansų ministras“; 113.4. atsižvelgiant į tai, kad pagal Rekomendacijų 116 punktą, teisės akte trumpinys paprastai įvedamas pirmą kartą tekste paminėjus visą pasakymą, pavadinimą ar pan., siūlytume projekto 4 straipsnio pavadinime braukti įvestą trumpinį „toliau – Statutas“, jį įrašant 2 straipsnio 3 dalyje; 113.5. tikslintina projekto 6 straipsnio dalių numeracija, nes šis straipsnis turi dvi ketvirtas dalis; 113.6. tikslintina projekto 11 straipsnio dalių numeracija, nes šis straipsnis turi dvi penktas dalis; 113.7. atsižvelgiant į Rekomendacijų 121 punktą, kuriame nustatyta, kad skaičiai teisės aktuose paprastai rašomi skaitmenimis, išskyrus vienetą, kuris dažniausiai rašomas žodžiu, projekto 7 straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „treji“ įrašytinas skaitmuo „3“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos kitos projekto nuostatos, kuriose skaitmenys įrašyti žodžiais. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5
įstATYMO PROJEKTO 2024-03-08 Nr. XIVP-3435(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų steigimą, narystę, funkcijas, veiklą ir valdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas yra Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIVP-3007(3)) (toliau – projektas Nr. XIVP-3007(3)) lydintysis įstatymo projektas. Projekto Nr. XIVP-3007(3) 12 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 1 d. parengia ir Seimui pateikia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektą. Iš abiejuose projektuose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Vyriausybė turėtų parengti alternatyvų projektą teikiamam projektui. Jeigu neturima tokio tikslo, svarstytina, ar derinant projektų nuostatas tarpusavyje, projekto Nr. XIVP-3007(3) 12 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų atsisakyti, o dėl teikiamo projekto prašyti Vyriausybės išvados. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmų steigimo tikslas - užtikrinti turto ir verslo vertinimo veiklos skaidrumą ir kokybę nustatant turto ir verslo vertintojų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir profesinės etikos standartų laikymosi užtikrinimo mechanizmus. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma apibrėžti sąvokos „turto ir verslo vertintojas“. Sąvokos „turto arba verslo vertintojas” apibrėžimas yra pateiktas projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 9 dalyje. Pagal pateiktą apibrėžimą turto vertintojais yra ne tik įstatyme nurodytą kvalifikaciją turintys fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys, kuriuose dirba atitinkamą kvalifikaciją turintys darbuotojai.
Pažymėtina, kad projekte siūloma reglamentuoti ne visų turto vertintojų, kaip jie yra apibrėžti projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 9 dalyje, kvalifikacijos pripažinimą, profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir panašiai, bet tik atitinkamų fizinių asmenų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, aiškiau apibrėžiant Rūmų steigimo tikslus, detalizuojant subjektų, kuriems būtų taikomos atitinkamos įstatymo nuostatos, ratą. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „viešosios valdžios institucijomis“. Be to svarstytina, ar siekiant aiškumo ir projekto nuostatų konkretumo, nereikėtų patikslinti nuostatos „spręsti kitus susijusius klausimus“ po žodžio „kitus“ įrašant žodžius „su Rūmų veikla“. Kitu atveju liktų neaišku, kokių susijusių klausimų sprendimas būtų Rūmų steigimo tikslas. 4. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, bei atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatas Asociacijų įstatymas Rūmams būtų taikomas tik tiek, kiek nustatyta šiame įstatyme, projekto 2 straipsnio 1 dalyje nereikėtų įvardinti Rūmų kaip juridinio asmens teisinės formos - asociacijos. 5. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė, nustatanti, kad Rūmų veiklą Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.
Tokia teisės normos konstrukcija – „reglamentuoja tiek, kiek tai neprieštarauja“ teisės požiūriu yra ydinga, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi, teisės sistemos darnos prasme projekte neturėtų būti normų, prieštaraujančių tiek nurodytiems, tiek ir kitiems įstatymams. Atsižvelgiant į tai, siūlome tiesiog nustatyti bendrųjų ir specialiųjų įstatyminių normų taikymo taisyklę, esant jų tarpusavio konkurencijai. Taigi, derinant projekto nuostatas su kitais galiojančiais teisės aktais, kuriais nustatomas analogiškas konkurencinių teisės normų tarpusavio taikymo santykis, projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui“ įrašytina formuluotė „kiek šis įstatymas nenustato kitaip“. 6. Pagal projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas Rūmai užtikrina vertintojų atstovavimą santykiuose su viešosios valdžios institucijomis, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Tuo tarpu pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Rūmai ne užtikrina atstovavimą, bet atstovauja vertintojų interesus santykiuose su atitinkamais subjektais. Be to, abiejose projekto nuostatose tie patys subjektai įvardinami nevienodai, taip pat skiriasi subjektų ratas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 7.
straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas Rūmai atstovautų visų vertintojų, t. y. tiek vertintojų fizinių asmenų, tiek vertintojų juridinių asmenų interesus atitinkamose institucijose ir organizacijose. Pažymėtina, kad paprastai asociacijos atstovauja savo narius bei gina jų teises. Gi pagal projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą vertintojai juridiniai asmenys neturėtų Rūmų narių statuso, todėl, svarstytina, ar pagrįstai siūloma nustatyti, kad Rūmai atstovauja ne savo narių interesus, nes vertintojai juridiniai asmenys, kurių narystė Rūmuose nėra numatyta, galėtų savo teises ginti savarankiškai arba, pavyzdžiui, įkurdami atskirą juos vienijančią asociaciją. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų dėl Rūmų atstovavimo vertintojams nereikėtų patikslinti. 8. Nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „turto ir verslo vertinimu“ nėra vartojama projekto 1 straipsnio 2 dalyje įvesta „vertinimo” santrumpa. 9. Tikslintinas projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kadangi projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su turto ir verslo vertintojų (toliau – vertintojas) atestavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 6 straipsnio nuostatas vertintojui yra išduodamas tik vertintojo atestacijos pažymėjimas, jeigu jis atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. Pažymėtina, kad nors projekto 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra nurodoma, kad vertintojų atestavimo tvarka yra nustatoma Rūmų statute (toliau – Statutas), toks teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Kadangi atestavimo procedūros pagrindai ir kriterijai yra esminės aplinkybės, lemiančios asmenų (potencialių vertintojų) teisių ir pareigų apimtį, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, jos turėtų būti nustatomos įstatymo lygmeniu. Taip pat pažymėtina, kad nei teikiamame projekte, nei projekte Nr.
XIVP-3007(3) nėra plačiau atskleistas nei vertintojų atestavimo ir atestacijos pažymėjimų išdavimo institutas, nei atestavimo procedūros santykis su vertintojo kvalifikacijos egzamino laikymu ir vertintojo kvalifikacijos suteikimu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos dėl Rūmų atliekamos vertintojų atestacijos pildytinos, aiškiai atskleidžiant šios procedūros turinį. Jeigu atestacijos procedūros esmė yra būtent kvalifikacinio egzamino organizavimas bei jo laikymas, galbūt tikslinga apskritai atsisakyti „atestacijos“ sąvokos, vietoj jos vartojant aiškiai suprantamas „kvalifikacinio egzamino laikymo“,
„kvalifikacijos kėlimo“ sąvokas, o vietoj sąvokos „vertintojo atestacijos
pažymėjimo“ sąvokos vartoti tiesiog sąvoką „vertintojo pažymėjimas“. 10. Pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą vadovaujantis finansų ministro patvirtinta kitų valstybių narių, t. y. ES valstybių narių, turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba kartais, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašu būtų atliekamas ne tik valstybių narių vertintojų kvalifikacijos pripažinimas, bet ir kitų užsienio valstybių vertintojų kvalifikacijos pripažinimas. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, pagal kurią finansų ministras turėtų derinti su Rūmais profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašą nedera su Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustato profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo tvarką pagal jų kompetencijai teisės aktuose priskirtas reglamentuojamas profesijas vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis. 11.
punkte vartojamos sąvokos „įgyta pripažinta kvalifikacija“ turinys. Jeigu turimi omenyje asmenys, kurių užsienio valstybėse įgyta vertintojo kvalifikaciją pripažinta Lietuvos Respublikoje, taip reikėtų ir nurodyti. 12. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmai tvarko ir skelbia atestuotų vertintojų sąrašą, į kurį atskira dalimi įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai. Pažymėtina, kad projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmai skelbia ne atestuotų vertintojų sąrašą, bet vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, kaip jau minėta anksčiau, iš projektu nustatomo reguliavimo nėra aiškus santykis tarp atestuoto vertintojo bei vertintojo kvalifikaciją įgijusios asmens. 13. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, numatanti, kad Rūmai užtikrina vertintojų kvalifikacijos tobulinimą, derintina su projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad Vertintojų rūmai atlieka kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą. 14. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje prieš žodį
„dokumentas“ įrašytinas žodis „steigimo“. 15. Nėra aišku, kuriuos asmenis apimtų projekto 4
straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata „Rūmams priklausantys vertintojai“. Jeigu turimi omenyje Rūmų nariai, tai projekto nuostata reikėtų atitinkamai patikslinti. Kita vertus, svarstytina, ar sąvoka „Rūmams priklausančių vertintojų etikos kodeksas“ neturėtų būti pakeistas sąvoka „Vertintojų etikos kodeksas“. 16. Projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą turintis vertintojas fizinis asmuo yra Rūmų narys.
Ši nuostata taikant įstatymą galėtų būti aiškintina taip, kad kiekvienas galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą turintis vertintojas nepriklausomai nuo to, ar jis verčiasi turto ar verslo vertinimo veikla, savaime tampa Rūmų nariu. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime, vertindamas Architektų rūmų įstatymo nuostatas (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) pažymėjo, kad minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kiek joje nustatyta, kad atestuoto architekto, nesiverčiančio atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Lietuvos Respublikos architektų rūmuose, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 6 straipsnio 1 dalies 1-5 punktų ir 2 dalies nuostatas atestuotas vertintojas fizinis asmuo įrašomas į Rūmų narių sąrašus tik tuo atveju, jeigu jis atitinka nustatytas sąlygas. Taigi, atestuotas vertintojas savaime netampa Rūmų nariu. Jis turi atitikti atitinkamas sąlygas bei pateikti Rūmams tai įrodančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys tikslintinas taip, kad jis atitiktų aukščiau minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nustatytą oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną, taip pat projekto 6 straipsnio 1 dalies 1-5 punktų ir 2 dalies nuostatas. 17. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių
„negali būti verčiami“ įrašytinas žodis „neprivalo“. 18. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma
nustatyti, kad vertintojai juridiniai asmenys neturi Rūmų narių statuso. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad vertintojai juridiniai asmenys negali būti Rūmų nariais.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Rūmai atstovautų visų vertintojų, tame tarpe vertintojų juridinių asmenų, interesus, rengtų teisės aktų projektus vertintojų, tame tarpe vertintojų juridinių asmenų, veiklos klausimais ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, vertintojai juridiniai asmenys, nebūdami Rūmų nariais, negalėtų dalyvauti sprendžiant jų veiklai svarbius klausimus. Svarstytina, ar vertinamos projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti arba nustatyti vertintojų juridinių asmenų teises Rūmams sprendžiant jų veiklai aktualius klausimus. 19. Pagal projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas narystės Rūmuose pradžios, sustabdymo, atnaujinimo ir pasibaigimo pagrindai nustatomi šio įstatymo 6 straipsnyje, o jų (pagrindų) įgyvendinimo tvarką nustato Rūmai. Nuostata „pagrindų įgyvendinimo tvarka“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kokių teisinio reguliavimo tikslų minėta nuostata yra siekiama, kokią narystės Rūmuose pradžios įgyvendinimo tvarka galėtų būti nustatyta, nes narystės Rūmuose pradžios momentas nustatytas projekto 6 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatos nereikėtų patikslinti ar jos atsisakyti. 20. Projekto 5 straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų nariai turi teisę apskųsti kompetentingiems Rūmų organams arba teismui Rūmų valdymo organų ir kitų organų sprendimus. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie Rūmų organai būtų priskiriami kompetentingiems Rūmų organams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Rūmų nariai kompetentingiems Rūmų organams skųstų bet kurių Rūmų organų, t. y. ir Rūmų narių susirinkimo sprendimus.
Pažymėtina, kad pagal projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostatas Rūmų narių susirinkimas yra aukščiausiais Rūmų organas, todėl jų sprendimai kitiems Rūmų organams būtų privalomi ir negalėtų būti jiems skundžiami. Kartu pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie Rūmų organai būtų priskiriami kompetentingiems Rūmų organams, kurie turėtų teisę vertinti kitų organų sprendimus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 21. Projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio suponuoja, kad tam tikras sąlygas atitinkančiam vertintojui atestacijos pažymėjimas išduodamas neatsiejamai nuo jo įrašymo į Rūmus, t. y. nuo jo tapimo Rūmų nariu. Bet kaip jau buvo dėstyta anksčiau, manome, kad atestuoto vertintojo pažymėjimą turinčio vertintojo, nesiverčiančio atestuoto vertintojo veikla, privaloma ir „automatinė“ narystė Rūmuose būtų teisiškai ydinga. Atsižvelgiant į tai, minėtą nuostatą siūlome tikslinti, atestacijos pažymėjimo išdavimą siejant išimtinai su asmens kvalifikacijos patikrinimu (kaip nustatyta ir projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnio 1 dalimi), tuo tarpu narystę Rūmuose ir vertimąsi aktyvia vertintojo veikla siejant su tam tikrų sąlygų visuma (viena iš jų – ir galiojančio atestacijos pažymėjimo turėjimas). Atitinkamai reikėtų patikslinti ir šio straipsnio 2 dalį, nenustatant atestacijos pažymėjimo išdavimo ir įrašymo į Rūmų narius aplinkybių kaip kumuliatyvių ir tiesiogiai viena su kita privalomai susijusių. Jeigu siekiama nustatyti, kad atestacijos pažymėjimas vis dėlto įrodo ne atitinkamą asmens kaip vertintojo kvalifikaciją, o tik jo priklausymą Rūmams, manytume, kad vietoj sąvokos
„atestacijos pažymėjimas“ turėtų būti tiesiog vartojama sąvoka „Rūmų nario pažymėjimas“.
Pati sąvoka „atestacija“ suponuoja visai kitokio turinio aplinkybes, t. y. tam tikrą darbuotojų ar specialistų kvalifikacijos, žinių lygio patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar jie tinka užimamoms pareigoms, o sisteminė projekto nuostatų analizė implikuoja, kad projekte minima atestacija bei atestacijos pažymėjimų išdavimas neturi nieko bendro su kažkokiu papildomu (dar kartą atliekamu po kvalifikacijos egzamino) vertintojų gebėjimų vertinimu ir to įforminimu. Atsižvelgiant į tai, kad projekte Nr. XIVP-3007(3) yra minima
„atestuoto vertintojo“ sąvoka, projekto 6 straipsnis galėtų būti papildytas
nuostata, numatančia, kad fizinis asmuo, kuris tampa Rūmų nariu ir kuriam išduodamas Rūmų pažymėjimas, laikomas atestuotu vertintoju. Priešingu atveju reikėtų aiškiai atskleisti kvalifikacijos pažymėjimo ir atestacijos pažymėjimo santykį bei jų skirtumus (kokias aplinkybes pagrindžia ir įrodo kiekvienas iš šių pažymėjimų). 22. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos tarpusavyje derintinos su projekto 8 straipsnio 1 dalimi, kadangi pagal šią dalį, asmeniui, kuris išlaikė kvalifikacinį egzaminą, yra išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas (jam nėra pripažįstama profesinė kvalifikacija). 23. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 12 dalies 3 punkte reikėtų aiškiai nurodyti įstatymą, kurio nustatyta tvarka ir būtų draudžiama vertintojų civilinė atsakomybė (t. y. reikėtų aiškiai įtvirtinti, kad civilinė atsakomybė apdrausta Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nustatyta tvarka). 24.
klaidinančią nuostatą, kad Rūmų taryba priima sprendimą atestuoti vertintojus, nes, kaip minėta aukščiau, Rūmų taryba nevykdys jokių papildomų vertintojų kvalifikacijos ar žinių lygio patikrinimo (ką būtent ir implikuoja terminas
„atestacija“). Be to, projekto 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „narystės
Rūmuose pradžia laikoma Rūmų tarybos sprendimo atestuoti vertintoją, jam išduoti atestacijos pažymėjimą ir atestuotą vertintoją įrašyti į Rūmų narių sąrašą diena“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuri data būtų laikoma narystės Rūmuose pradžia, jei visi išvardinti Rūmų tarybos veiksmai būtų atlikti ne tą pačią dieną. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. 25. Projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios atestacijos pažymėjimo turinį, nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatomas beveik analogiškas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo turinys, tad vertinant šias dvi nuostatas tarpusavyje, nėra aiškus šių dviejų pažymėjimų santykis. Jeigu, kaip minėta aukščiau, atestacijos pažymėjimas yra ne kas kita, kaip Rūmų nario pažymėjimo analogas, projekto nuostatos turi būti sistemiškai peržiūrėtos, atsisakant klaidinančio turinio „atestacijos“ bei
„atestacijos pažymėjimo“ sąvokų. 26. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje bei 8
straipsnio 2 dalyje kaip perteklinis brauktinas žodis „būtinai“. 27. Pagal siūlomas projekto 6 straipsnio 5 dalies nuostatas, sustabdžius atestuoto vertintojo narystę Rūmuose, jam išduotas vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas taip pat sustabdomas.
Svarstytina, ar vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas turėtų būti stabdomas, nes kaip jau minėta anksčiau, narystė Rūmuose bei aktyvus vertimasis vertintojo veikla negali būti betarpiškai siejami su atestacijos (ar kvalifikacijos) pažymėjimo, kuris tik patvirtina įgytą vertintojo kvalifikaciją bei gebėjimus, galiojimu. Kitaip sakant, narystės Rūmuose bei aktyvios vertintojo veiklos laikinas sustabdymas niekaip neįtakoja vertintojo įgytos kvalifikacijos turinio ir (ar) apimties. Tiesiog narystę Rūmuose susistabdęs vertintojas negalėtų verstis aktyvia vertintojo veikla, nepriklausomai nuo turimo atestacijos (ar kvalifikacijos) pažymėjimo, t. y. kvalifikacijos pažymėjimas tik įrodo įgytą vertintojo kvalifikaciją, bet pats savaime nesuteikia teisės verstis atitinkama vertintojo veikla. Jeigu vis dėlto atestacijos pažymėjimas yra ne kas kita kaip Rūmų nario pažymėjimo analogas, jo galiojimo sustabdymas narystės Rūmuose sustabdymo laikotarpiu būtų pagrįstas. 28. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimo dienos priima sprendimą dėl atestuoto vertintojo, nesiverčiančio atestuoto vertintojo veikla, narystės Rūmuose sustabdymo ir vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta vienintelė sąlyga – pateikti Rūmų tarybos nustatytos formos prašymą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, šią vienintelę sąlygą projekto 6 straipsnio 5 dalyje ir siūlome nurodyti. 29. Projekto 6 straipsnio 7 dalyje vietoj formuluotės „privalo nesiversti atestuoto vertintojo veikla“ siūlome įrašyti formuluotę
„neturi teisės verstis vertintojo veikla“. 30.
siūlome tikslinti, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad sustabdęs Rūmų narystę asmuo turi savo kvalifikaciją tobulinti visą sustabdymo laikotarpį. Be to, šiame punkte vietoj žodžio „pagrindžia“ įrašytinas žodis „pagrįsti“. 31. Svarstytinas projekto 6 straipsnio 10 dalies reikalingumas bei tikslingumas, nes pats sprendimas atnaujinti narystę Rūmuose bei vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimą savaime reiškia prieš tai buvusio sprendimo sustabdyti narystę Rūmuose nebegaliojimą, t. y. sprendimas atnaujinti narystę savaime pakeičia sprendimo sustabdyti narystę Rūmuose sukeltas teisines pasekmes. 32. Projekto 6 straipsnio 11 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad narystė Rūmuose pasibaigia ir vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vertintojų garbės teismui priėmus sprendimą vertintoją pašalinti iš Rūmų narių už šiurkštų arba sisteminį Etikos kodekso pažeidimą. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kurie Etikos kodekso pažeidimai būtų laikomi šiurkščiais ir sisteminiais pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš Rūmų reikštų visišką asmens teisės verstis atitinkama ūkine veikla suvaržymą, manytina, kad bent principiniai kriterijai, kuriems esant pažeidimai galėtų būti vertinami kaip šiurkštūs ar sisteminiai, turėtų būti įtvirtinti įstatyminiu lygiu. 33. Projekto 6 straipsnio 12 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad vertintojas juridinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, jeigu „jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto Nr.
XIVP-3007(3) 2 straipsnio 9 dalyje pateiktos sąvokos „turto arba verslo vertintojas“ apibrėžimą vertintoju galėtų būti toks juridinis asmuo, kuris turi reikiamą kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą turinčių darbuotojų, bet ne tokią kvalifikaciją turinčių dalyvių. Taip pat pažymėtina, kad projekte Nr. XIVP-3007(3) nėra numatyta galimybė turto ar verslo vertintoju laikyti kitą organizaciją (nei juridinis asmuo) ar juridinio asmens padalinį. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. 34. Projekto 6 straipsnio 12 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad vertintojas juridinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, inter alia jeigu įstatymų nustatyta tvarka yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 6 straipsnio 12 dalies 1 punktu, juridinis asmuo gali būti įrašytas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą tik tuo atveju, jei jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas, o minėti subjektai taip pat turi prievolę drausti savo kaip vertintojų fizinių asmenų civilinę atsakomybę (projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl pareiga drausti civilinę atsakomybę yra nustatoma du kartus, bei kurio asmens civilinės atsakomybės draudikas turėtų atlyginti žalą, padarytą vertintojo juridinio asmens darbuotojo, esančio vertintoju fiziniu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti sistemiškai tikslintinos. 35. Tikslintina projekto 6 straipsnio 13 ir 14 dalyse pateikiama nuoroda į šio straipsnio 11 dalį. 36.
turėtų būti patikslinta dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 12 dalies 2 punktą (o ne į 11 dalies 2 punktą). 37. Projekto 6 straipsnio 14 dalies 6 punkte vietoj žodžio „pažymėjimą“ įrašytini žodžiai „pažymėjimo galiojimą“. 38. Projekto 7 straipsnio 1 punkte žodžiai „ar nepanaikintas“ turi būti dėstomi ne po žodžių „ar panaikintas“, o po žodžių
„neišnykęs“. 39. Projekto 8 straipsnyje siūloma reglamentuoti
turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnyje taip pat siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją, bet kiek kitaip nei šiame projekte. Svarstytina, ar vertintojų kvalifikacija neturėtų būti reglamentuojama viename iš įstatymų. Kitu atveju, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 40. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad fiziniam asmeniui, šio įstatymo nustatyta tvarka išlaikiusiam turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija ir jam išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis, asmeniui, išlaikiusiam vertintojo kvalifikacijos egzaminą, būtų suteikiama tik nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atitinkamo lygio vertintojo kvalifikacija. Pažymėtina, kad teikiamas projektas yra lydintysis projekto Nr. XIVP-3007(3) įstatymo projektas. Projekte Nr. XIVP-3007(3) siūloma reglamentuoti privalomąjį turto, kaip jis yra apibrėžiamas minėto projekto 2 straipsnio 7 dalyje, t. y. materialiųjų, nematerialiųjų ir finansinių vertybių, vertinimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar asmeniui, išlaikiusiam vertintojo kvalifikacijos egzaminą, turėtų būti suteikta ne nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacija, bet turto, kuris yra apibrėžtas projekto Nr.
XIVP-3007(3) 2 straipsnio 7 dalyje, atitinkamo lygio vertintojo kvalifikacija. 41. Projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose turėtų būti vartojama projekto 1 straipsnio 2 dalyje įvesta
„vertintojo“ santrumpa. 42. Pažymėtina, kad projekto 9 straipsnio 2 punkte
verslo vertintojo asistento kvalifikacinį egzaminą siekiančiam laikyti asmeniui yra nustatomas reikalavimas turėti darbo, susijusio su verslo vertinimu, patirties, tačiau nėra nustatoma minimali tokios patirties trukmė. Svarstytina, ar šios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti (nustatant, pavyzdžiui, vienerių metų laikotarpį – analogiškai kaip nustatyta turto vertintojo asistento kvalifikacinį egzaminą siekiančiam laikyti asmeniui). 43. Atsižvelgiant į tai, kad atestuota vertinimo veikla gali verstis tik galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą (taigi ir atitinkamo lygio kvalifikacinį egzaminą išlaikęs ir atitinkamą kvalifikaciją įgijęs) turintis vertintojas, jo vykdomos vertinimo veiklos trukmė, t. y. atitinkamo darbo patirtis, negali būti trumpesnė nei tam tikros kvalifikacijos turėjimo trukmė. Dėl šios priežasties nėra suprantamas projekto 9 straipsnio 3 ir 4 punktuose nustatytas reikalavimas šalia tam tikro lygio kvalifikacijos turėjimo trukmės reikalauti turėti ir analogiškos trukmės turto ar verslo vertinimo patirtį (kas, mūsų nuomone, būtų tiesiog nelogiška ir perteklinio pobūdžio sąlyga). 44. Projekto 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų, kurių narystė Rūmuose pasibaigia kitais pagrindais nei jų pačių prašymu, kvalifikacijos egzaminų rezultatai nebegalioja.
Svarstytina, ar projekto nuostata atitinka proporcingumo principą, o kvalifikacijos egzaminų rezultatai neturėtų galioti tam tikrą nustatytą laiko tarpą, nepriklausomai nuo narystės Rūmuose pasibaigimo pagrindo. 45. Projekto 10 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių
„jei nuo narystės nutrūkimo iki pareiškimo apie ketinimą pradėti“ įrašytini
žodžiai „jei nuo narystės Rūmuose pasibaigimo iki pareiškimo apie ketinimą vėl pradėti“. 46. Tikslintina projekto 11 straipsnio 1 dalis, vietoje žodžių „pagal Rūmų narių susirinkimo nustatytą tvarką“ įrašant „Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka“. Be to, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti reikalavimai asmenims, kurie būtų skiriami egzaminų komisijos nariais (išsilavinimas, nepriekaištinga reputacija ir panašiai). 47. Projekto 11 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad egzaminų komisijų nariai vadovaujasi Rūmų narių susirinkimo patvirtintomis kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisyklėmis, nedera su projekto 10 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad vertintojų kvalifikacijos egzaminų programas ir Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles tvirtina Rūmų taryba. 48. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti Rūmų organai. Atkreiptinas dėmesys, kad Rūmų organų struktūroje nėra vienasmenio valdymo organo. Nėra aišku, kuris Rūmų organas atstovautų Rūmus santykiuose su kitais asmenimis, sudarytų Rūmų vardu sandorius, darbo sutartis su Rūmų darbuotojais ir pan.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant ir vienasmenį Rūmų valdymo organą, arba įvardijant subjektą, kuris būtų įgaliotas vykdyti vienasmeniam valdymo organui būdingas funkcijas (o kitose projekto nuostatose, pavyzdžiui, projekto 14 straipsnyje ar atskirame projekto straipsnyje nustatyti atitinkamą jo kompetenciją). Pažymėtina, kad vienasmenis valdymo organas yra atskirai įvardinamas kituose atskirų profesijų asmenų savivaldą reglamentuojančiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Architektų rūmų įstatyme, Notariato įstatyme ir pan. 49. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto 11 straipsnio 1 dalimi Rūmų taryba sudaro vertintojų kvalifikacijos komisijas pagal Rūmų narių susirinkimo nustatytą tvarką, šia funkcija pildytinas ir projekto 13 straipsnis. 50. Svarstytina, ar projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nes pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Rūmų narių susirinkimas galėtų spręsti ir su Rūmų valdymu susijusius klausimus, kuriuos paprastai sprendžia juridinių asmenų valdymo organai. Manytina, kad nuostatos galėtų būti patikslintos taip, kaip, pavyzdžiui, yra nustatyta Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. 51. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 33 straipsnio 1 dalis nustato būtinąsias darbo sutarties sąlygas (prie jų priskiriamos ne tik darbo funkcija ir darbo apmokėjimas, bet ir darbovietė), siūlytume projekto 13 straipsnio 5 dalies 6 punkte braukti skliaustuose esančius žodžius ,,darbo funkcijas ir darbo apmokėjimą“.
Be to, atsižvelgiant į Darbo kodekso 42, 53 ir 65 straipsnio nuostatas, kuriose numatytas darbo sutarties sudarymas ir darbo sutarties pasibaigimo įforminimas, projekto 13 straipsnio 5 dalies 6 punkte vietoj žodžių „įformina darbo sutarties sudarymą ar nutraukimą“ įrašytini žodžiai „sudaro darbo sutartį ir įformina darbo sutarties pasibaigimą“. 52. Projekto 13 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas tvirtina metinę Rūmų tarybos teikiamą veiklos ataskaitą. Ši nuostata derintina su projekto 18 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Rūmų taryba parengia ne metinę veiklos ataskaitą, bet parėjusių finansinių metų Rūmų veiklos ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, pagal projekto 13 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Rūmų susirinkimas išklausytų Revizijos komisijos veiklos ataskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnyje nėra numatyta Revizijos komisijos pareiga rengti tokią ataskaitą. Todėl, manytina, kad atitinkamai reikėtų papildyti projekto 16 straipsnio 3 dalį, nustatant Revizijos komisijos pareigą parengti savo veiklos ataskaitą. 53. Projekto 13 straipsnio 5 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas turi teisę panaikinti Rūmų tarybos sprendimus ar juose esančias atskiras nuostatas, kai jie priimti dėl dalykų, kurie pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis priklauso Rūmų narių susirinkimo kompetencijai. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių.
Pirma, nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas turi teisę panaikinti tik Rūmų tarybos sprendimus, o analogiška kompetencija dėl kitų Rūmų organų sprendimų panaikinimo nenumatyta. Manytume, kad Rūmų narių susirinkimui, kaip aukščiausiam Rūmų organui, tokie įgaliojimai turėtų būti numatyti. Antra, nėra aišku, kodėl Rūmų tarybos sprendimai galėtų būti naikinami, jeigu jie priimti dėl dalykų, kurie priklauso Rūmų narių susirinkimo kompetencijai. Manytina, kad turėtų būti naikinami ir tie sprendimai, kurių priėmimas priskirtas visų kitų Rūmų organų, o ne Rūmų tarybos, kompetencijai. Trečia, formaliai panaikinamos turėtų būti ne „atskiros nuostatos“, o Rūmų tarybos sprendimų dalys. Ketvirta, formuluotė „dėl dalykų, kurie priklauso kitų organų kompetencijai“ keistina į formuluotę „pažeidžiant šiame įstatyme ir Statute nustatytą kitų Rūmų organų kompetenciją“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyti juridinių asmenų organų sprendimų panaikinimo pagrindai, bet juos panaikinti nustatytais pagrindais turi teisę tik teismas. Kyla abejonių, ar projekto nuostatos, kuriose siūloma reglamentuoti Rūmų organų sprendimų panaikinimą, atitinka Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą išsamų juridinio asmens organų sprendimų panaikinimo pagrindų sąrašą ir jos neturėtų būti peržiūrėtos, nustatant, kad organų sprendimai skundžiami teismui. 54. Pagal projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatas Rūmų tarybos nariais galėtų būti tik tie Rūmų nariai, kurie turėtų vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 7 metų vertintojo veiklos stažą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Rūmų taryboje nei vieno savo atstovo negalėtų turėti Rūmų nariai, turintys vertintojo asistento kvalifikaciją.
Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir atitinka proporcingumo principą, o projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant galimybę vertintojų asistentams turėti savo atstovus Rūmų taryboje. 55. Projekto 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų taryba šaukia Rūmų narių susirinkimą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris Rūmų organas turėtų teisę sušaukti Rūmų įgaliotinių susirinkimą (konferenciją), kuris, atsižvelgiant į projekto 13 straipsnio 8 dalies nuostatas, galėtų būti šaukiamas vietoj Rūmų narių susirinkimo. Svarstytina, ar tokia teisė taip pat neturėtų būti suteikta Rūmų tarybai, atitinkamai papildant projekto 14 straipsnio 6 dalies 1 punktą. 56. Projekto 14 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatoje „taip pat atitinkamų pažymėjimų išdavimo bei panaikinimo“ prieš žodį „panaikinimo“ įrašytinas žodis „galiojimo“. 57. Nėra aiškus projekto 14 straipsnio
tam tikru klausimu dar nėra realizavęs šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytos savo kompetencijos, Rūmų taryba gali priimti sprendimus kitų Rūmų organų kompetencijai nepriskirtais klausimais, turinys. Tai, kad Rūmų taryba turi teisę spręsti bet kokius Rūmų kompetencijai priskirtus klausimus, kurie šiuo įstatymu, kitais įstatymais, Statutu ar Rūmų narių susirinkimo sprendimu nėra priskirti Rūmų narių susirinkimo ar kitų Rūmų organų kompetencijai, jau nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, todėl kartoti šią nuostatą netikslinga. Jeigu, projekto 14 straipsnio 7 dalyje siūloma numatyti atvejį, kad Rūmų taryba turi teisę priimti būtent Rūmų narių susirinkimo kompetencijai priklausantį sprendimą (kai Rūmų narių susirinkimas tuo klausimu dar nėra realizavęs savo kompetencijos), tai reikėtų aiškiai ir nustatyti. 58.
siūloma nustatyti, kad susirinkę į pirmąjį posėdį, Vertintojų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus sušaukti pirmąjį Vertintojų garbės teismo posėdį. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 59. Siūlytina projekto 16 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kuris Rūmų organas ar pati Revizijos komisija renka Revizijos komisijos pirmininką. Taip pat, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta, kad Revizijos komisijos nariu negali būti Rūmų tarybos ar Vertintojų garbės teismo nariai. 60. Svarstytina, ar projekto 16 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į projekto 13 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatas, nereikėtų papildyti nauju punktu, nustatant, kad Revizijos komisija rengia savo veiklos ataskaitas. Kartu, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta, kad Revizijos komisija rengia metines ar kito laikotarpio savo veiklos ataskaitas ir jas pristato Rūmų narių susirinkime. 61. Atsižvelgiant į nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią naują Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo redakciją (buvęs Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas), projekto
žodžiai ,,finansinė apskaita“. 62. Projekto 19 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų pajamų šaltinis yra „tiksliniai įnašai“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie subjektai tokius tikslinius įnašus Rūmams mokėtų ir kuo tiksliniai įnašai skirtųsi nuo Rūmų gaunamos paramos, t. y. fizinių ir juridinių asmenų Rūmams neatlygintinai perduotų lėšų. Pastarasis Rūmų lėšų šaltinis yra nustatytas projekto 19 straipsnio 3 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose projekto straipsniuose tikslinių įnašų mokėjimo nėra siūloma reglamentuoti.
Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas gali priimti sprendimą dėl tikslinių įnašų mokėjimo, o juos mokėtų Rūmų nariai, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Kitu atveju, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti. 63. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 20 straipsnio 9 dalis pildytina, nurodant kaip ir kada būtų renkami Revizijos komisija ir Vertintojų garbės teismo nariai, jeigu jie nebūtų išrinkti steigiamojo susirinkimo metu. 64. Projekto 22 straipsnyje siūloma reglamentuoti įstatymo įsigaliojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 20 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą finansų ministras turėtų priimti sprendimą sušaukti Rūmų steigiamąjį susirinkimą, taip pat paskirti asmenį, kuris pirmininkautų tokiam susirinkimui, jeigu jis pats susirinkimui nepirmininkautų. Be to, pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas finansų ministras, suderinęs su Rūmais, turėtų patvirtinti kitų valstybių narių vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba kartais, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 22 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, numatančia, kad finansų ministras iki įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Ši straipsnio dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl atitinkamą išlyga dėl jos įsigaliojimo reikėtų nustatyti projekto 22 straipsnio 1 dalyje. Be to, atitinkamai reikėtų papildyti projekto
skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5
įstATYMO PROJEKTO 2024-04-19 Nr. XIVP-3435(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatas. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad teikiamas projektas nėra Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą (projekto reg. Nr. XIVP-3007(3)) įgyvendinantis įstatymas. Tai yra tik lydimasis minėtojo įstatymo teisės aktas, ir nors reglamentuojantis betarpiškai susijusius teisinius santykius, tačiau turintis savarankiškus reguliavimo objektą ir dalyką. Todėl teigti, kad jo tikslas yra tiesiog įgyvendinti Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą, yra klaidinga ir nepagrįsta. Atsižvelgiant į projekto turinį, manytina, kad teikiamo projekto tikslas yra užtikrinti tinkamą ir veiksmingą turto ir verslo vertintojų savivaldą bei kokybišką ir skaidrią turto ir verslo vertinimo veiklą. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmai „atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas“. Atkreiptinas dėmesys, kad Rūmų funkcijas siūloma nustatyti ne tik teikiamame projekte, bet ir projekto reg. Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą siūlytina išdėstyti taip: „atliekas kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas“. 3. Nėra aišku kokie įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turimi omenyje projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei koks šių parengtų teisės aktų teikimo derinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tikslas.
Pažymėtina, kad pačiame projekte tokie įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nėra numatyti, taip pat nėra reglamentuota ir jokių Rūmų rengiamų teisės aktų derinimo su minėta tarnyba procedūra. 4. Projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad vertintojas fizinis asmuo, taip pat vertintojas, kurio profesinė kvalifikacija pripažinta vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu ir kuris atlieka privalomąjį turto arba verslo vertinimą, yra Rūmų narys, turėtų būti patikslinta dėl kelių priežasčių. Pirma, išskirti vertintojus, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu, iš vertintojų fizinių asmenų tarpo, yra nelogiška, nes jie taip pat turi vertintojų fizinių asmenų statusą. Jeigu siekiama atskirti vertintojus, kurie išlaikę kvalifikacijos egzaminą šio įstatymo nustatyta tvarka nuo vertintojų, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu, taip reikėtų ir nurodyti. Antra, siūloma formuluotė suponuoja, kad reikalavimas atlikti privalomąjį turto arba verslo vertinimą būtų taikomas ne visiems vertintojams fiziniams asmenims, o tik vertintojams, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu. Trečia, siūloma formuluotė suponuoja kad Rūmų nariu tampama kaskart atliekant privalomąjį turto arba verslo vertinimą (turėtų būti numatyta nuolatinė narystė, jeigu vykdoma privalomo turto arba verslo vertinimo veikla). Ketvirta, pagal projekto 6 straipsnio 1 dalies 1-5 punktų ir 2 dalies nuostatas vertintojas fizinis asmuo įrašomas į Rūmų narių sąrašus tik tuo atveju, jeigu jis atitinka nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 5 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti.
Galbūt apskritai tikslinga šioje dalyje nustatyti ne tai, kas yra Rūmų narys (nes visos tapimo Rūmų narių sąlygos ir tvarka išdėstomos kitose projekto nuostatose), o nustatyti reikalavimą, kad kiekvienas fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka išlaikęs kvalifikacijos egzaminą arba kurio profesinė kvalifikacija pripažinta vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu, siekiantis Lietuvos Respublikoje verstis privalomo turto arba verslo vertinimo veikla, privalo tapti Rūmų nariu. 5. Projekto 6 straipsnio 10-14 dalyse siūloma reglamentuoti ne narystės Rūmuose pradžią, jos sustabdymą, atnaujinimą ar pasibaigimą, bet vertintojų juridinių asmenų sąrašo sudarymą, todėl šiose straipsnio dalyse siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nedera su projekto 6 straipsnio pavadinimu. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnio 10-14 dalių nuostatos turėtų būti dėstomos atskirame projekto straipsnyje arba turėtų būti atitinkamai papildytas projekto 6 straipsnio pavadinimas. Naujo projekto straipsnio pavadinimas galėtų būti toks: „Vertintojų juridinių asmenų sąrašo sudarymas“. Tuo atveju, jeigu būti nuspręsta papildyti projekto 6 straipsnio pavadinimą, jo pavadinimas galėtų būti išdėstytas taip: „6 straipsnis. Narystės Rūmuose pradžia, jos sustabdymas, atnaujinimas ir pasibaigimas. Vertintojų juridinių asmenų sąrašo sudarymas“. 6. Projekto 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos įgyvendinimo dienos priima sprendimą dėl vertintojo, nesiverčiančio vertintojo veikla, narystės Rūmuose galiojimo sustabdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta vienintelė sąlyga – pateikti Rūmų tarybos nustatytos formos prašymą bei siekiant teisinio aiškumo, šią sąlygą projekto 6 straipsnio 4 dalyje ir siūlome nurodyti, t. y. vietoj žodžių
„nurodytos sąlygos įgyvendinimo“ siūlome įrašyti žodžius „nurodyti pareiškimo
pateikimo“. Taip pat pažymime, kad šioje dalyje, o taip pat šio straipsnio 8 dalyje, brauktinas žodis „galiojimo“. 7. Projekto 6 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „atlikti privalomojo vertinimo“ siūlome įrašyti formuluotę „verstis privalomojo turto arba verslo vertinimo veikla“. 8. Projekto 6 straipsnio 7 dalies 3 punkte siūlytina išbraukti žodžius „visą narystės Rūmuose sustabdymo laikotarpį“, nes ginčytina, ar logiška ir pagrįsta reikalauti, kad vertintojas savo kvalifikaciją tobulintų visą narystės sustabdymo laikotarpį (pvz., tris metus). Mūsų nuomone, svarbu įvertinti ir konstatuoti, kad per sustabdymo laikotarpį vertintojo kvalifikacija buvo tobulinama ir tobulinimo apimtis yra pakankama tolesnės vertintojo veiklos vykdymui reikalingam kvalifikacijos lygiui užtikrinti. Be to, sunku būtų objektyviai įvertinti, ar kvalifikacija buvo nuolat ir nenutrūkstamai tobulinama visą narystės sustabdymo laikotarpį, t y. kiekvieną mėnesį, savaitę ar dieną. 9. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš Rūmų reikštų visišką asmens teisės verstis atitinkama ūkine veikla suvaržymą, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 9 dalies 6 punkte numatytas pakartotinis bet kurios Etikos kodekso nuostatos pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip pakankamas ir pagrįstas pagrindas šalinti vertintoją iš Rūmų narių. 10.
10Siekiant teisinio aiškumo,
projekto 6 straipsnio 14 dalyje vietoj žodžių „nuo sprendimo“ įrašytini žodžiai
„nuo šiame straipsnyje nurodytų sprendimų“. 11. Siekiant išvengti nepagrįsto ir
neproporcingo asmens teisės užsiimti vertintojo veikla ribojimo, siūlytina patikslinti projekto 7 straipsnio 2 punktą ir numatyti, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ar atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. 12. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad fiziniam asmeniui, šio įstatymo nustatyta tvarka išlaikiusiam turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija ir jam išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis, asmeniui, išlaikiusiam vertintojo kvalifikacijos egzaminą, būtų suteikiama tik nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atitinkamo lygio vertintojo kvalifikacija. Pažymėtina, kad teikiamas projektas yra lydintysis projekto Nr. XIVP-3007(3) įstatymo projektas. Projekte Nr. XIVP-3007(3) siūloma reglamentuoti privalomąjį turto, kaip jis yra apibrėžiamas minėto projekto 2 straipsnio 7 dalyje, t. y. materialiųjų, nematerialiųjų ir finansinių vertybių, vertinimą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kurią kvalifikaciją turintis vertintojas vertintų, pavyzdžiui, nematerialųjį turtą (nes nematerialusis turtas nepriklauso nei nekilnojamojo turto, nei kilnojamojo turto, nei verslo kategorijoms). Svarstytina, ar asmeniui, išlaikiusiam vertintojo kvalifikacijos egzaminą, negalėtų būti suteikta ne tik nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacija, bet ir kitokio turto, kuris yra apibrėžtas projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 7 dalyje, atitinkamo lygio vertintojo kvalifikacija. 13.
dalyje (ar kitoje naujoje šio straipsnio dalyje) reikėtų atskleisti išlaikyto kvalifikacijos egzamino rezultatų galiojimo laiką tuo atveju, kai vertintojo narystė Rūmuose pasibaigtų kitu pagrindu nei paties prašymu. 14. Projekto 12 straipsnio pavadinimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 3 dalyje reglamentuojama ne profesinės kvalifikacijos pripažinimo, o teisės laikinai ir kartais teikti privalomojo turto arba verslo vertinimo paslaugas Lietuvoje įgyvendinimo tvarka. 15. Reikėtų tarpusavyje suderinti projekto 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes vienoje dalyje nustatoma, kad profesinę kvalifikaciją pripažįsta Rūmai savo nustatyta tvarka, o kitoje – kad pripažinimo procedūra turi būti vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. Be to, reikėtų aiškiai nurodyti Rūmų organą, įgaliotą nustatyti užsienio valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarką (pastaba dėl konkretaus Rūmų valdymo organo nurodymo taikytina ir šio straipsnio 3 daliai). 16. Tikslintina projekto 13 straipsnio
straipsnio 3 dalyje įvestą Rūmų statuto santrumpą „Statutas“, projekto 14 straipsnio 5 dalies 12 punkte vietoj žodžių „Rūmų statuto“ įrašytinas žodis
„Statuto“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kituose projekto straipsniuose nėra
vartojama sąvoka „visuotinis Rūmų narių susirinkimas“, bet „Rūmų narių susirinkimas“, projekto 14 straipsnio 5 dalies 12 punkte išbrauktinas žodis
„visuotinio“. 18. Iš projekto nuostatų nėra
pakankamai aišku, kurie Rūmų nariai būtų laikomi turinčiais sprendžiamojo balso teisę, kaip yra siūloma nustatyti projekto 14 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje, nustatant Rūmų narių susirinkimo kvorumą. Taikant įstatymą, projekto 14 straipsnio 6 dalies pirmojo sakinio nuostatos gali būti nevienodai aiškinamos.
Tuo atveju, jeigu sprendžiamojo balso teisę turinčiais nariais būtų laikomi Rūmų nariai, kurių narystė Rūmuose nėra sustabdyta, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. 19. Svarstytina, ar projekto 15 straipsnio 4 dalies paskutinįjį sakinį reikėtų papildyti išimtimi dėl projekto
tarybos pirmininką pasirašyti pakeistą statutą, jeigu Rūmų narių susirinkimas nenusprendžia kitaip. Kitu atveju Rūmų taryba jokiu atveju negalėtų įgalioti Rūmų tarybos pirmininko pasirašyti pakeistą Rūmų statutą, net tuo atveju, jeigu Rūmų narių susirinkimas tam neprieštarautų. 20. Tikslintinas projekto 15 straipsnio 6 dalies 4 punktas, atsižvelgiant į tai, kad tiek pagal projekto 1 straipsnio 2 dalį, tiek pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, vertintojų sąrašas turėtų būti ne tik sudaromas ir nuolat atnaujinamas, bet ir skelbiamas. 21. Projekto 15 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostata, pagal kurią Rūmų taryba registruoja tik Europos Sąjungos valstybių narių vertintojus tarpusavyje derintina su projekto 12 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad privalomojo turto arba verslo vertinimo paslaugas gali teikti Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau – valstybė narė) teisėtai įsisteigęs vertintojas, Rūmams pateikęs išankstinę deklaraciją. 22. Atkreiptinas dėmesys, kad Rūmų tarybos funkcijas siūloma nustatyti ne tik projekto 15 straipsnyje, bet ir projekto 8 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 6 ir 9 dalyse. Atsižvelgiant į tai, projekto 15 straipsnio 5 dalies 15 punktą siūlytina išdėstyti taip: „atlieka kitas šiame įstatyme ir Statute nustatytas funkcijas“. 23.
nuostatas reikėtų papildyti, nustatant, kuris asmuo (vienas iš Garbės teismo narių ar kitas asmuo) surašo bei kurie asmenys pasirašo Vertintojų garbės teismo posėdžio protokolą. 24. Vadovaujantis Civilinio kodekso
juos pripažinti negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, turėtų būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismams CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto 18 straipsnio nuostatos tikslintinos. 25. Tikslintinas projekto IV skyriaus pavadinimas, atsižvelgiant į šio skyriaus straipsnių turinį. 26. Projekto 24 straipsnio 1 dalyje po formuluotės „išskyrus 22 straipsnį” įrašytini skaičius ir žodžiai „ir šio straipsnio 2 dalį“ Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0
5) 209 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0
5) 209 6850, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5)
Biudžeto ir finansų komitetas
2024-04-10
dalyvavo: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Mindaugas Lingė, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Agnė Narščiuvienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų steigimą, narystę, funkcijas, veiklą ir valdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas yra Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIVP-3007(3)) (toliau – projektas Nr. XIVP-3007(3)) lydintysis įstatymo projektas. Projekto Nr. XIVP-3007(3) 12 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 1 d. parengia ir Seimui pateikia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektą. Iš abiejuose projektuose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Vyriausybė turėtų parengti alternatyvų projektą teikiamam projektui. Jeigu neturima tokio tikslo, svarstytina, ar derinant projektų nuostatas tarpusavyje, projekto Nr. XIVP-3007(3) 12 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų atsisakyti, o dėl teikiamo projekto prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti.
Pritarti. Siūloma atsisakyti Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3007(3) 12 straipsnio 3 dalies nuostatų. LR Seime siūloma svarstyti Seimo narių registruotą LR Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektą Nr. XIVP-3435. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3(N) Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmų steigimo tikslas - užtikrinti turto ir verslo vertinimo veiklos skaidrumą ir kokybę nustatant turto ir verslo vertintojų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir profesinės etikos standartų laikymosi užtikrinimo mechanizmus. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma apibrėžti sąvokos „turto ir verslo vertintojas“. Sąvokos „turto arba verslo vertintojas” apibrėžimas yra pateiktas projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio
nurodytą kvalifikaciją turintys fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys, kuriuose dirba atitinkamą kvalifikaciją turintys darbuotojai. Pažymėtina, kad projekte siūloma reglamentuoti ne visų turto vertintojų, kaip jie yra apibrėžti projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 9 dalyje, kvalifikacijos pripažinimą, profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir panašiai, bet tik atitinkamų fizinių asmenų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, aiškiau apibrėžiant Rūmų steigimo tikslus, detalizuojant subjektų, kuriems būtų taikomos atitinkamos įstatymo nuostatos, ratą. Pritarti. Projekto Nr. XIVP-3007(3) tikslas yra sudaryti teisines prielaidas patikimam turto ir verslo vertinimui (kas apima skaidrumą ir kokybę), todėl du įstatymai negali dubliuoti tų pačių tikslų. Projektas Nr. XIVP-3435 yra projekto Nr. XIVP-3007(3) lydimasis įstatymas, jo tikslas seka iš projekto Nr.
XIVP-3007(3) nuostatų, t.y.: · vertintojo kvalifikacijos suteikimu fiziniams asmeniui; · kvalifikacijos kėlimo organizavimu ir priežiūra; · vertintojo juridinio asmens sąrašo skelbimu; · vertintojų savivaldos įgyvendinimu – profesinės etikos normų laikymusi. · vertintojų sąrašo (apima FA ir JA) skelbimu. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstatymo tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos
privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatas, susijusias su turto arba verslo vertintojų kvalifikacija, vertintojų kvalifikacijos kėlimo organizavimu ir priežiūra, vertintojų savivaldos įgyvendinimu ir vertintojų sąrašo skelbimu.“ Siekiant teisinio aiškumo taip pat siūloma papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 1 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „viešosios valdžios institucijomis“. Be to svarstytina, ar siekiant aiškumo ir projekto nuostatų konkretumo, nereikėtų patikslinti nuostatos
„spręsti kitus susijusius klausimus“ po žodžio „kitus“ įrašant žodžius „su
Rūmų veikla“. Kitu atveju liktų neaišku, kokių susijusių klausimų sprendimas būtų Rūmų steigimo tikslas. Pritarti. Argumentai prie antros Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos (patikslinta Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies formuluotė). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 8 d.
21 Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, bei atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatas Asociacijų įstatymas Rūmams būtų taikomas tik tiek, kiek nustatyta šiame įstatyme, projekto 2 straipsnio 1 dalyje nereikėtų įvardinti Rūmų kaip juridinio asmens teisinės formos - asociacijos. Pritarti. Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rūmai yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, vienijantis šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus vertintojus ir įgyvendinantis vertintojų profesinę savivaldą“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė, nustatanti, kad Rūmų veiklą Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui. Tokia teisės normos konstrukcija – „reglamentuoja tiek, kiek tai neprieštarauja“ teisės požiūriu yra ydinga, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi, teisės sistemos darnos prasme projekte neturėtų būti normų, prieštaraujančių tiek nurodytiems, tiek ir kitiems įstatymams. Atsižvelgiant į tai, siūlome tiesiog nustatyti bendrųjų ir specialiųjų įstatyminių normų taikymo taisyklę, esant jų tarpusavio konkurencijai. Taigi, derinant projekto nuostatas su kitais galiojančiais teisės aktais, kuriais nustatomas analogiškas konkurencinių teisės normų tarpusavio taikymo santykis, projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui“ įrašytina formuluotė
„kiek šis įstatymas nenustato kitaip“. Pritarti.
Pritarti. Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rūmų veiklą reglamentuoja šis įstatymas,
taip pat Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui, kiek šis įstatymas nenustato kitaip ir Rūmų statutas (toliau – Statutas).“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Pagal projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas Rūmai užtikrina vertintojų atstovavimą santykiuose su viešosios valdžios institucijomis, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Tuo tarpu pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Rūmai ne užtikrina atstovavimą, bet atstovauja vertintojų interesus santykiuose su atitinkamais subjektais. Be to, abiejose projekto nuostatose tie patys subjektai įvardinami nevienodai, taip pat skiriasi subjektų ratas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti. Atsisakyta besidubliuojančios nuostatos dėl atstovavimo 1 str. 2 d., taip pat atsižvelgiant į tai, kad atstovavimas kyla iš Asociacijų įstatymo, pagal kurį asociacija – viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) atstovauja vertintojų profesijos atstovų interesams
valstybės ir savivaldybių institucijomisse, įstaigose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024 m. kovo 8 d.
311 Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas Rūmai atstovautų visų vertintojų, t. y. tiek vertintojų fizinių asmenų, tiek vertintojų juridinių asmenų interesus atitinkamose institucijose ir organizacijose. Pažymėtina, kad paprastai asociacijos atstovauja savo narius bei gina jų teises. Gi pagal projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą vertintojai juridiniai asmenys neturėtų Rūmų narių statuso, todėl, svarstytina, ar pagrįstai siūloma nustatyti, kad Rūmai atstovauja ne savo narių interesus, nes vertintojai juridiniai asmenys, kurių narystė Rūmuose nėra numatyta, galėtų savo teises ginti savarankiškai arba, pavyzdžiui, įkurdami atskirą juos vienijančią asociaciją. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų dėl Rūmų atstovavimo vertintojams nereikėtų patikslinti. Pritarti. Projekto nuostata patikslinta nustatant, kad Rūmai atstovauja profesijos atstovų interesams (argumentai ir siūlymas prie šeštos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16315 Nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „turto ir verslo vertinimu“ nėra vartojama projekto 1 straipsnio 2 dalyje įvesta „vertinimo” santrumpa. Pritarti. Rūmai pagal 3 str. 1 d. 1 p. atstovauja profesijos atstovų interesams, todėl manytina, kad
Teisėkūros pagrindų įstatymą teisės aktai privalomai turi būti derinami su suinteresuotomis institucijomis, todėl nėra būtinybės šiai nuostatai.
Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto: „3) teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su turto ir verslo vertinimu ir dalyvauja sprendžiant kitus klausimus, susijusius su teise verstis vertinimo veikla Lietuvoje;“ Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, siūloma atsisakyti ir 14 str. 6 d. 15 p.:
„15) aprobuoja Rūmų vardu teikiamas išvadas dėl teisės aktų projektų,
susijusių su turto ir verslo vertinimu;“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Tikslintinas projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kadangi projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su turto ir verslo vertintojų (toliau – vertintojas) atestavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 6 straipsnio nuostatas vertintojui yra išduodamas tik vertintojo atestacijos pažymėjimas, jeigu jis atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. Pažymėtina, kad nors projekto 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra nurodoma, kad vertintojų atestavimo tvarka yra nustatoma Rūmų statute (toliau – Statutas), toks teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Kadangi atestavimo procedūros pagrindai ir kriterijai yra esminės aplinkybės, lemiančios asmenų (potencialių vertintojų) teisių ir pareigų apimtį, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, jos turėtų būti nustatomos įstatymo lygmeniu. Taip pat pažymėtina, kad nei teikiamame projekte, nei projekte Nr. XIVP-3007(3) nėra plačiau atskleistas nei vertintojų atestavimo ir atestacijos pažymėjimų išdavimo institutas, nei atestavimo procedūros santykis su vertintojo kvalifikacijos egzamino laikymu ir vertintojo kvalifikacijos suteikimu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos dėl Rūmų atliekamos vertintojų atestacijos pildytinos, aiškiai atskleidžiant šios procedūros turinį.
Jeigu atestacijos procedūros esmė yra būtent kvalifikacinio egzamino organizavimas bei jo laikymas, galbūt tikslinga apskritai atsisakyti
„atestacijos“ sąvokos, vietoj jos vartojant aiškiai suprantamas
„kvalifikacinio egzamino laikymo“, „kvalifikacijos kėlimo“ sąvokas, o vietoj
sąvokos „vertintojo atestacijos pažymėjimo“ sąvokos vartoti tiesiog sąvoką
„vertintojo pažymėjimas“. Pritarti. Siūloma
atsisakyti atestavimo, nes nėra aišku ką suteikia atestavimas, o nuostata, kad atestavimo tvarka yra nustatoma Statute nėra pakankama. Be to, pagal projekto Nr. XIVP-3007(3) nuostatas, Vertintojų rūmai turi užtikrinti vertintojo kvalifikacijos suteikimą, įgyvendina savivaldą, iš to seka, kad šiame Įstatymo projekte turėtų būti nustatomas kvalifikacijos suteikimas ir profesinės savivaldos mechanizmas (etikos priežiūra, kvalifikacijos tobulinimas, narystė ir pan.). Siūloma atsisakyti nuostatų dėl atestavimo, palikti kvalifikacijos pažymėjimo suteikimą ir narystės Rūmuose reikalavimą fiziniams asmenims, ir vertintojų juridinių asmenų įtraukimo į vertintojų sąrašą sąlygas. Atsižvelgiant į tai siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto:
„5) atestuoja vertintojus ir išduoda vertintojų
atestacijos pažymėjimus;“ Atitinkamai visame Projekte patikslintos nuostatos, kuriuose minimas „atestavimas“: 3 str. 1 d. 7,
p. 6 str. 1 d. 6 str. 1 d. 4 p. 6 str. 2 – 6 d., 9 – 11 d.. 6 str. 11 d. 3, 7 p. 6 str. 12 d. 6 str. 12 d. 1,
d. 6 str. 15 d. 3,
d. 14 str. 6 d. 2-4, 7 p. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 8 d. 3, 3, 11¹(N)11611 Pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą vadovaujantis finansų ministro patvirtinta kitų valstybių narių, t. y.
ES valstybių narių, turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba kartais, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašu būtų atliekamas ne tik valstybių narių vertintojų kvalifikacijos pripažinimas, bet ir kitų užsienio valstybių vertintojų kvalifikacijos pripažinimas. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, pagal kurią finansų ministras turėtų derinti su Rūmais profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašą nedera su Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 6¹ straipsnio
institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustato profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo tvarką pagal jų kompetencijai teisės aktuose priskirtas reglamentuojamas profesijas vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis. Pritarti. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos:
„6) remdamiesi suderinus su Rūmais finansų ministro
patvirtintu kitų valstybių narių vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba kartais, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašu, vykdo užsienio valstybėje vertintojų įgytos kvalifikacijos pripažinimą;“ Taip pat siūloma patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) atlieka kitas įstatymuose šiame įstatyme nustatytas
funkcijas.“ Papildomai siūloma atskirame (naujame) Įstatymo projekto straipsnyje aiškiai nustatyti trečiosiose valstybėse, ES valstybėse narėse ir kt. įgytų vertintojų kvalifikacijos pripažinimą ir leidimą vykdyti veiklą laikinai arba kartais.
Siūloma projektą papildyti nauju 11¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „11¹ straipsnis. Vertintojo profesinės kvalifikacijos pripažinimas
pripažinti Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių (toliau – valstybių narių piliečiai), trečiųjų valstybių piliečių vertintojo kvalifikaciją, įgytą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse priima Vertintojų rūmai, Vertintojų rūmų nustatyta tvarka. 2. Valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių, siekiančių pripažinti vertintojo kvalifikaciją, įgytą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, Lietuvos Respublikoje, profesinė kvalifikacija turi būti pripažinta Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. 3.
3Europos Sąjungos,
Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau – valstybė narė) teisėtai įsisteigęs vertintojas, Rūmams pateikęs išankstinę deklaraciją dėl laikinai ir kartais teikiamų privalomojo turto arba verslo vertinimo paslaugų, gali teikti privalomojo turto arba verslo vertinimo paslaugas laikinai ir kartais. Šios deklaracijos formą bei pateikimo tvarką tvirtina Rūmai, vadovaudamiesi Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Valstybėje narėje teisėtai įsisteigusiam vertintojui, norinčiam laikinai ir kartais teikti privalomojo turto arba verslo vertinimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, netaikoma pareiga tapti Rūmų nariu.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 Nėra aiškus projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte vartojamos sąvokos „įgyta pripažinta kvalifikacija“ turinys. Jeigu turimi omenyje asmenys, kurių užsienio valstybėse įgyta vertintojo kvalifikaciją pripažinta Lietuvos Respublikoje, taip reikėtų ir nurodyti. Pritarti. Siūloma atsisakyti perteklinių nuostatų, Rūmai tvarko vertintojų duomenis, įskaitant asmens duomenis, kas apima ir duomenis apie asmens teistumą užtikrinant nepriekaištingos reputacijos reikalavimo laikymąsi. Siūloma papildomai nedetalizuoti ES valstybių narių vertintojų ir trečiųjų valstybių narių vertintojų duomenų tvarkymo. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) teisės aktų nustatyta tvarka tvarko atestuotų vertintojų ir pripažintą kvalifikaciją įgijusių vertintojų asmens duomenis ir kitus duomenis, įskaitant asmens duomenis apie šių asmenų teistumą; “
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 Projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmai tvarko ir skelbia atestuotų vertintojų sąrašą, į kurį atskira dalimi įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai.
Pažymėtina, kad projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmai skelbia ne atestuotų vertintojų sąrašą, bet vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, kaip jau minėta anksčiau, iš projektu nustatomo reguliavimo nėra aiškus santykis tarp atestuoto vertintojo bei vertintojo kvalifikaciją įgijusios asmens. Pritarti. Projekto Nr. XIVP-3007(3) nuostatos nustato, kad Rūmai skelbia kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą, t. y. FA sąrašą, kuriems yra suteikta vertintojo kvalifikaciją (išlaikytas egzaminas) ir, kurie nustatyta tvarka kelia profesinę kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos Projekto nuostatos nustatant, kad Rūmai skelbia vertintojų Rūmų narių sąrašą (fizinių asmenų) ir vertintojų juridinių asmenų sąrašą (nėra Rūmų nariai) Projekto ir projekto Nr. XIVP-3007(3) nuostatos neprieštarauja viena kitai, tik papildo, nes vertintojas fizinis asmuo gali turėti kvalifikaciją, tačiau nevykdyti veiklos ir nebūti Rūmų nariu. Atsižvelgiant į tai, siūloma tiksinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) tvarko ir skelbia atestuotų vertintojų juridinių asmenų ir Rūmų narių sąrašą,
į kurį atskira dalimi įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai;“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10 Projekto 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, numatanti, kad Rūmai užtikrina vertintojų kvalifikacijos tobulinimą, derintina su projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad Vertintojų rūmai atlieka kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą. Pritarti.
Pritarti. Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) organizuoja ir užtikrina prižiūri vertintojų kvalifikacijos tobulinimą;“ Taip pat siūloma patikslinti projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnio 2 dalį: „2. Vertintojo kvalifikacijos egzaminą ir vertintojo kvalifikacijos tobulinimą organizuoja ir kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą atlieka Vertintojų rūmai.“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 4 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „dokumentas“ įrašytinas žodis „steigimo“. Pritarti. Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Statutas yra steigimo dokumentas, kuriuo Rūmai
vadovaujasi savo veikloje.“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Nėra aišku, kuriuos asmenis apimtų projekto 4 straipsnio
omenyje Rūmų nariai, tai projekto nuostata reikėtų atitinkamai patikslinti. Kita vertus, svarstytina, ar sąvoka „Rūmams priklausančių vertintojų etikos kodeksas“ neturėtų būti pakeistas sąvoka „Vertintojų etikos kodeksas“. Pritarti. Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. Rūmams priklausančių vVertintojų etikos kodekso (toliau –
Etikos kodeksas) priėmimo ir keitimo tvarka;“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą turintis vertintojas fizinis asmuo yra Rūmų narys. Ši nuostata taikant įstatymą galėtų būti aiškintina taip, kad kiekvienas galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą turintis vertintojas nepriklausomai nuo to, ar jis verčiasi turto ar verslo vertinimo veikla, savaime tampa Rūmų nariu.
Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime, vertindamas Architektų rūmų įstatymo nuostatas (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) pažymėjo, kad minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kiek joje nustatyta, kad atestuoto architekto, nesiverčiančio atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Lietuvos Respublikos architektų rūmuose, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 6 straipsnio 1 dalies 1-5 punktų ir 2 dalies nuostatas atestuotas vertintojas fizinis asmuo įrašomas į Rūmų narių sąrašus tik tuo atveju, jeigu jis atitinka nustatytas sąlygas. Taigi, atestuotas vertintojas savaime netampa Rūmų nariu. Jis turi atitikti atitinkamas sąlygas bei pateikti Rūmams tai įrodančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys tikslintinas taip, kad jis atitiktų aukščiau minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nustatytą oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną, taip pat projekto 6 straipsnio 1 dalies 1-5 punktų ir 2 dalies nuostatas. Pritarti. Nuostata tikslinta derinant Projekto ir projekto Nr. XIVP-3007(3) nuostatas tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienas galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą turintis vertintojas
fizinis asmuo yra Rūmų narys. Statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis Rūmų nariais gali būti ir to pageidaujantys užsienio valstybių vertintojai, kurių kvalifikacija pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas kvalifikacijos pripažinimo pažymėjimas.
Vertinimo veikla siekiantys užsiimti asmenys, vertintojo kvalifikaciją įgiję kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės susitarimą, Lietuvos Respublikoje turintys teisę laikinai verstis vertintojo veikla Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatyta tvarka, negali būti verčiami tapti Rūmų nariais. Vertintojas fizinis asmuo, taip pat vertintojas, kurio profesinė kvalifikacija pripažinta vadovaujantis 11¹straipsniu ir kuris atlieka privalomąjį turto arba verslo vertinimą, yra Rūmų narys.” Įstatymo projekto 6 str. 11 d numatyti narystės Rūmuose pasibaigiamo pagrindai, vienas jų nustato, kad narystė yra stabdoma, jei vertintojas nevykdo vertinimo veiklos, tai atitinka KT nutarimą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „negali būti verčiami“ įrašytinas žodis „neprivalo“. Pritarti. Argumentai prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16 pastabos. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vertintojai juridiniai asmenys neturi Rūmų narių statuso. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad vertintojai juridiniai asmenys negali būti Rūmų nariais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Rūmai atstovautų visų vertintojų, tame tarpe vertintojų juridinių asmenų, interesus, rengtų teisės aktų projektus vertintojų, tame tarpe vertintojų juridinių asmenų, veiklos klausimais ir panašiai.
Atsižvelgiant į tai, vertintojai juridiniai asmenys, nebūdami Rūmų nariais, negalėtų dalyvauti sprendžiant jų veiklai svarbius klausimus. Svarstytina, ar vertinamos projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti arba nustatyti vertintojų juridinių asmenų teises Rūmams sprendžiant jų veiklai aktualius klausimus. Pritarti iš dalies. Projektu siūloma įgyvendinti profesinę savivaldą, kuri siejama su vertintojo fizinio asmens profesine kvalifikacija ir etikos priežiūra. Vertintojas juridinis asmuo tik įtraukiamas į sąrašą, jam nėra taikomi Garbės teismo sprendimai dėl drausmės bylų, nemoka nario mokesčio ir pan., manytina, kad nėra būtinumo nustatyti juridiniam asmeniui teisių, sprendžiant vertintojų veiklai aktualius klausimus. Taip pat Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė pateikė pastabą (Išvadoje Nr. 65), kad ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų ES bei Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.Vertintojai Vertintojas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys (toliau – juridinis asmuo)juridiniai asmenys neturi Rūmų narių statuso.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Pagal projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas narystės Rūmuose pradžios, sustabdymo, atnaujinimo ir pasibaigimo pagrindai nustatomi šio įstatymo 6 straipsnyje, o jų (pagrindų) įgyvendinimo tvarką nustato Rūmai. Nuostata „pagrindų įgyvendinimo tvarka“ nėra pakankamai aiški.
Neaišku, kokių teisinio reguliavimo tikslų minėta nuostata yra siekiama, kokią narystės Rūmuose pradžios įgyvendinimo tvarka galėtų būti nustatyta, nes narystės Rūmuose pradžios momentas nustatytas projekto 6 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatos nereikėtų patikslinti ar jos atsisakyti. Pritarti. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies: „3. Narystės Rūmuose pradžios, sustabdymo, atnaujinimo ir pasibaigimo pagrindai nustatomi šio įstatymo 6 straipsnyje, o jų įgyvendinimo tvarką nustato Rūmai.“
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024 m. kovo 8 d. 5, 16¹
5 Projekto 5 straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų nariai turi teisę apskųsti kompetentingiems Rūmų organams arba teismui Rūmų valdymo organų ir kitų organų sprendimus. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie Rūmų organai būtų priskiriami kompetentingiems Rūmų organams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Rūmų nariai kompetentingiems Rūmų organams skųstų bet kurių Rūmų organų, t. y. ir Rūmų narių susirinkimo sprendimus. Pažymėtina, kad pagal projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostatas Rūmų narių susirinkimas yra aukščiausiais Rūmų organas, todėl jų sprendimai kitiems Rūmų organams būtų privalomi ir negalėtų būti jiems skundžiami. Kartu pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie Rūmų organai būtų priskiriami kompetentingiems Rūmų organams, kurie turėtų teisę vertinti kitų organų sprendimus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalies 5 punkto:
„5) apskųsti kompetentingiems Rūmų organams
arba teismui Rūmų valdymo ir kitų organų sprendimus; “ Taip pat Įstatymo projekto nuostatomis siūloma nustatyti galimybę skųsti Rūmų organų sprendimus. Institucija, kuri nagrinėtų Rūmų organų sprendimus turėtų būti nešališka.
Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Įstatymo projektą nauju 16¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „16¹. Rūmų organų sprendimų apskundimas Rūmų organų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio suponuoja, kad tam tikras sąlygas atitinkančiam vertintojui atestacijos pažymėjimas išduodamas neatsiejamai nuo jo įrašymo į Rūmus, t. y. nuo jo tapimo Rūmų nariu. Bet kaip jau buvo dėstyta anksčiau, manome, kad atestuoto vertintojo pažymėjimą turinčio vertintojo, nesiverčiančio atestuoto vertintojo veikla, privaloma ir „automatinė“ narystė Rūmuose būtų teisiškai ydinga. Atsižvelgiant į tai, minėtą nuostatą siūlome tikslinti, atestacijos pažymėjimo išdavimą siejant išimtinai su asmens kvalifikacijos patikrinimu (kaip nustatyta ir projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnio 1 dalimi), tuo tarpu narystę Rūmuose ir vertimąsi aktyvia vertintojo veikla siejant su tam tikrų sąlygų visuma (viena iš jų – ir galiojančio atestacijos pažymėjimo turėjimas). Atitinkamai reikėtų patikslinti ir šio straipsnio 2 dalį, nenustatant atestacijos pažymėjimo išdavimo ir įrašymo į Rūmų narius aplinkybių kaip kumuliatyvių ir tiesiogiai viena su kita privalomai susijusių. Jeigu siekiama nustatyti, kad atestacijos pažymėjimas vis dėlto įrodo ne atitinkamą asmens kaip vertintojo kvalifikaciją, o tik jo priklausymą Rūmams, manytume, kad vietoj sąvokos „atestacijos pažymėjimas“ turėtų būti tiesiog vartojama sąvoka „Rūmų nario pažymėjimas“.
Pati sąvoka
„atestacija“ suponuoja visai kitokio turinio aplinkybes, t. y. tam tikrą
darbuotojų ar specialistų kvalifikacijos, žinių lygio patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar jie tinka užimamoms pareigoms, o sisteminė projekto nuostatų analizė implikuoja, kad projekte minima atestacija bei atestacijos pažymėjimų išdavimas neturi nieko bendro su kažkokiu papildomu (dar kartą atliekamu po kvalifikacijos egzamino) vertintojų gebėjimų vertinimu ir to įforminimu. Atsižvelgiant į tai, kad projekte Nr. XIVP-3007(3) yra minima „atestuoto vertintojo“ sąvoka, projekto 6 straipsnis galėtų būti papildytas nuostata, numatančia, kad fizinis asmuo, kuris tampa Rūmų nariu ir kuriam išduodamas Rūmų pažymėjimas, laikomas atestuotu vertintoju. Priešingu atveju reikėtų aiškiai atskleisti kvalifikacijos pažymėjimo ir atestacijos pažymėjimo santykį bei jų skirtumus (kokias aplinkybes pagrindžia ir įrodo kiekvienas iš šių pažymėjimų). Pritarti. Atsižvelgiant į pastabą ir atsisakant atestuoto vertintojo nuostatos, paliekami tik Rūmų narystės, nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos egzamino išlaikymo reikalavimai, be to, Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad ne automatiškai tampama Rūmų nariu, o tik kai yra pateikiamas ketinimas vykdyti vertintojo veiklą. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vertintojas fizinis asmuo yra atestuojamas, gauna
vertintojo atestacijos pažymėjimą ir tampa Rūmų nariu, jeigu jis:“
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024 m. kovo 8 d.
611 Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos tarpusavyje derintinos su projekto 8 straipsnio 1 dalimi, kadangi pagal šią dalį, asmeniui, kuris išlaikė kvalifikacinį egzaminą, yra išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas (jam nėra pripažįstama profesinė kvalifikacija). Pritarti. Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra išlaikęs vertintojo kvalifikacijos
egzaminą ir jam pripažinta suteikta vertintojo asistento, vertintojo arba vertintojo eksperto profesinė kvalifikacija;“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 12 dalies 3 punkte reikėtų aiškiai nurodyti įstatymą, kurio nustatyta tvarka ir būtų draudžiama vertintojų civilinė atsakomybė (t. y. reikėtų aiškiai įtvirtinti, kad civilinė atsakomybė apdrausta Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nustatyta tvarka). Pritarti. Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3)įstatymuose Privalomojo turto ir verslo vertinimo
įstatymo nustatyta tvarka yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, jei vertinimo veiklą vykdo individualiai;“
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 6 straipsnio 2 dalyje reikėtų braukti klaidinančią nuostatą, kad Rūmų taryba priima sprendimą atestuoti vertintojus, nes, kaip minėta aukščiau, Rūmų taryba nevykdys jokių papildomų vertintojų kvalifikacijos ar žinių lygio patikrinimo (ką būtent ir implikuoja terminas „atestacija“). Be to, projekto 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad
„narystės Rūmuose pradžia laikoma Rūmų tarybos sprendimo atestuoti
vertintoją, jam išduoti atestacijos pažymėjimą ir atestuotą vertintoją įrašyti į Rūmų narių sąrašą diena“.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuri data būtų laikoma narystės Rūmuose pradžia, jei visi išvardinti Rūmų tarybos veiksmai būtų atlikti ne tą pačią dieną. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Narystės Rūmuose pradžia laikoma Įrašymo į Rūmų narių sąrašą diena, atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rūmų tarybaos sprendimu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimą, pateikimo dienos priima sprendimą atestuoti vertintoją, išduoti jam vertintojo atestacijos pažymėjimą ir atestuotą vertintoją vertintojas įrašomas į Rūmų narių sąrašą. Narystės Rūmuose pradžia laikoma Rūmų tarybos sprendimo atestuoti vertintoją, jam išduoti atestacijos pažymėjimą ir atestuotą vertintoją įrašyti į Rūmų narių sąrašą diena.“
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios atestacijos pažymėjimo turinį, nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatomas beveik analogiškas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo turinys, tad vertinant šias dvi nuostatas tarpusavyje, nėra aiškus šių dviejų pažymėjimų santykis. Jeigu, kaip minėta aukščiau, atestacijos pažymėjimas yra ne kas kita, kaip Rūmų nario pažymėjimo analogas, projekto nuostatos turi būti sistemiškai peržiūrėtos, atsisakant klaidinančio turinio „atestacijos“ bei „atestacijos pažymėjimo“ sąvokų. Pritarti. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatų: „3.
Vertintojo atestacijos pažymėjime būtinai nurodoma:
vertintojo atestacijos pažymėjimo numeris;
vertintojo vardas, pavardė ir nuotrauka;
kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertinimo sritis;
vertintojo ir (arba) vertintojo eksperto kvalifikacija atitinkamoje vertinimo srityje arba srityse;
atitinkamos kvalifikacijos suteikimo data; 6) pažymėjimą išdavusi įstaiga.“
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32 Projekto 6 straipsnio 3 dalyje bei 8 straipsnio 2 dalyje kaip perteklinis brauktinas žodis „būtinai“. Pritarti. Projekto 6 straipsnio 3 dalies atsisakyta, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 25 pastabą. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vertintojo kvalifikacijos pažymėjime būtinai nurodoma:“
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
56 Pagal siūlomas projekto 6 straipsnio 5 dalies nuostatas, sustabdžius atestuoto vertintojo narystę Rūmuose, jam išduotas vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas taip pat sustabdomas. Svarstytina, ar vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas turėtų būti stabdomas, nes kaip jau minėta anksčiau, narystė Rūmuose bei aktyvus vertimasis vertintojo veikla negali būti betarpiškai siejami su atestacijos (ar kvalifikacijos) pažymėjimo, kuris tik patvirtina įgytą vertintojo kvalifikaciją bei gebėjimus, galiojimu. Kitaip sakant, narystės Rūmuose bei aktyvios vertintojo veiklos laikinas sustabdymas niekaip neįtakoja vertintojo įgytos kvalifikacijos turinio ir (ar) apimties.
Tiesiog narystę Rūmuose susistabdęs vertintojas negalėtų verstis aktyvia vertintojo veikla, nepriklausomai nuo turimo atestacijos (ar kvalifikacijos) pažymėjimo, t. y. kvalifikacijos pažymėjimas tik įrodo įgytą vertintojo kvalifikaciją, bet pats savaime nesuteikia teisės verstis atitinkama vertintojo veikla. Jeigu vis dėlto atestacijos pažymėjimas yra ne kas kita kaip Rūmų nario pažymėjimo analogas, jo galiojimo sustabdymas narystės Rūmuose sustabdymo laikotarpiu būtų pagrįstas. Pritarti. Atsisakoma vertintojų atestavimo nuostatos, paliekama narystės Rūmuose reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 bei 6 dalis ir jas išdėstyti taip: „5. Rūmų taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytųos sąlygųos įgyvendinimo dienos priima sprendimą dėl atestuoto vertintojo, nesiverčiančio atestuoto vertintojo veikla, narystės Rūmuose ir vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo. 6. Vertintojo narystė Rūmuose laikoma sustabdyta nuo Rūmų tarybos sprendimo sustabdyti vertintojo narystę Rūmuose ir jo vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimą priėmimo.“
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimo dienos priima sprendimą dėl atestuoto vertintojo, nesiverčiančio atestuoto vertintojo veikla, narystės Rūmuose sustabdymo ir vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta vienintelė sąlyga – pateikti Rūmų tarybos nustatytos formos prašymą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, šią vienintelę sąlygą projekto 6 straipsnio 5 dalyje ir siūlome nurodyti. Pritarti.
Pritarti. Patikslinta prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 27 pastabos. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 6 straipsnio 7 dalyje vietoj formuluotės
„privalo nesiversti atestuoto vertintojo veikla“ siūlome įrašyti formuluotę
„neturi teisės verstis vertintojo veikla“. Pritarti. Nuostata
tikslinta ir derinant Projekto ir projekto Nr. XIVP-3007(3) nuostatas tarpusavyje. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip
„7. Rūmų narys, sustabdęs narystę Rūmuose, privalo
nesiversti neturi teisės atlikti privalomojo vertinimo vertintojo veikla.“
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 6 straipsnio 8 dalies 3 punktą siūlome tikslinti, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad sustabdęs Rūmų narystę asmuo turi savo kvalifikaciją tobulinti visą sustabdymo laikotarpį. Be to, šiame punkte vietoj žodžio „pagrindžia“ įrašytinas žodis „pagrįsti“. Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 8 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pateikti dokumentus, įrodančius, kad narystės Rūmuose sustabdymo, jeigu jis truko ilgiau nei vienerius kalendorinius metus, laikotarpiu, Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka tobulino savo kvalifikaciją visą sustabdymo laikotarpį arba Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka kitaip pagrindžia pagrįsti, kad turi pakankamą kvalifikacijos lygį vertintojo veiklai toliau vykdyti;“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Svarstytinas projekto 6 straipsnio 10 dalies reikalingumas bei tikslingumas, nes pats sprendimas atnaujinti narystę Rūmuose bei vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimą savaime reiškia prieš tai buvusio sprendimo sustabdyti narystę Rūmuose nebegaliojimą, t. y. sprendimas atnaujinti narystę savaime pakeičia sprendimo sustabdyti narystę Rūmuose sukeltas teisines pasekmes. Pritarti. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 6 straipsnio 10 dalies: „10.
Sprendimas dėl narystės Rūmuose ir vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikomas panaikintu nuo Rūmų tarybos sprendimo atnaujinti narystę Rūmuose priėmimo dienos.“
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Projekto 6 straipsnio 11 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad narystė Rūmuose pasibaigia ir vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vertintojų garbės teismui priėmus sprendimą vertintoją pašalinti iš Rūmų narių už šiurkštų arba sisteminį Etikos kodekso pažeidimą. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kurie Etikos kodekso pažeidimai būtų laikomi šiurkščiais ir sisteminiais pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš Rūmų reikštų visišką asmens teisės verstis atitinkama ūkine veikla suvaržymą, manytina, kad bent principiniai kriterijai, kuriems esant pažeidimai galėtų būti vertinami kaip šiurkštūs ar sisteminiai, turėtų būti įtvirtinti įstatyminiu lygiu. Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 11 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Vertintojų garbės teismui priėmus sprendimą vertintoją pašalinti iš Rūmų narių už šiurkštų arba sisteminį pakartotinį Etikos kodekso pažeidimą;“
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 12, 12,14
Projekto 6 straipsnio 12 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad vertintojas juridinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, jeigu „jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto Nr.
XIVP-3007(3) 2 straipsnio 9 dalyje pateiktos sąvokos
„turto arba verslo vertintojas“ apibrėžimą vertintoju galėtų būti toks
juridinis asmuo, kuris turi reikiamą kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą turinčių darbuotojų, bet ne tokią kvalifikaciją turinčių dalyvių. Taip pat pažymėtina, kad projekte Nr. XIVP-3007(3) nėra numatyta galimybė turto ar verslo vertintoju laikyti kitą organizaciją (nei juridinis asmuo) ar juridinio asmens padalinį. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Pritarti. Atsižvelgiant į šią pastabą bei į tai, jog atsisakoma atestacijos nuostatų, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 12 dalį bei 6 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir juos išdėstyti taip: „12. Vertintojas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys (toliau – juridinis asmuo) gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, jeigu:
pagrindais dirba arba jo dalyviu, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, dalyvis, yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba kitos valstybės fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas;“ Suderinamai su Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies pataisymu, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsnį pildyti nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„14. Vertintojas juridinis asmuo gali atlikti privalomąjį turto arba
verslo vertinimą, jeigu jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, yra fizinis asmuo, kuris yra Rūmų narys.“ Siekiant teisės aktų suderinamumo, patikslintas projekto Nr.
XIVP-3007(3) 2 straipsnio 9 dalyje pateiktos sąvokos „turto arba verslo vertintojas“ apibrėžimas:
9Turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) – fizinis asmuo,
turintis kvalifikaciją atlikti privalomąjį turto arba verslo vertinimą, arba juridinis asmuo, kuris atlieka turto arba verslo vertinimą ir kurio darbuotojas arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, dalyvis, yra turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 6 straipsnio 12 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad vertintojas juridinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, inter alia jeigu įstatymų nustatyta tvarka yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 6 straipsnio 12 dalies 1 punktu, juridinis asmuo gali būti įrašytas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą tik tuo atveju, jei jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas, o minėti subjektai taip pat turi prievolę drausti savo kaip vertintojų fizinių asmenų civilinę atsakomybę (projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl pareiga drausti civilinę atsakomybę yra nustatoma du kartus, bei kurio asmens civilinės atsakomybės draudikas turėtų atlyginti žalą, padarytą vertintojo juridinio asmens darbuotojo, esančio vertintoju fiziniu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti sistemiškai tikslintinos. Pritarti. Drausti civiline atsakomybe privaloma Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, projekte Nr. XIVP-3007(3) nustatyta, kad vertinimą atlieka vertintojas, turintis galiojančią civilinės atsakomybės draudimo, kurio minimali civilinės atsakomybės draudimo suma yra 60 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 150 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, sutartį. Nuostata suprantama, kad draudimo sutartį turi sudaryti vertintojas, sutartiniais pagrindais atsakingas už vertinimo atlikimą, t. y. vertintojas juridinis asmuo arba vertintojas fizinis asmuo, savarankiškai vykdantis vertinimo veiklą. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas jį išdėstant taip:
„3)įstatymuose Privalomojo turto ir verslo vertinimo
įstatymo nustatyta tvarka yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę;“
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Tikslintina projekto 6 straipsnio 13 ir 14 dalyse pateikiama nuoroda į šio straipsnio 11 dalį. Pritarti.
Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 13 ir ją išdėstyti taip:
„13. Rūmų taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo
dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 112 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimą, pateikimo dienos priima sprendimą išduoti vertintojo juridinio asmens atestacijos pažymėjimą ir atestuotą vertintoją juridinį asmenį įrašyti į atitinkamą sąrašą.“
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 6 straipsnio 14 dalies 4 punkte turėtų būti patikslinta dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 12 dalies 2 punktą (o ne į
patikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 14 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atsiradus šio straipsnio 112 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms;“
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Projekto 6 straipsnio 14 dalies 6 punkte vietoj žodžio
„pažymėjimą“ įrašytini žodžiai „pažymėjimo galiojimą“. Nepritarti. Projekto
nuostatos tikslinamos, nustatant kad vertintojai juridiniai asmenys bus įtraukiami į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, jiems nebus išduodami pažymėjimai, todėl tikslinti nuostatos nėra poreikio (Projekto 6 str. 14 d. 6 p. naikinamas). 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 7 straipsnio 1 punkte žodžiai „ar nepanaikintas“ turi būti dėstomi ne po žodžių „ar panaikintas“, o po žodžių „neišnykęs“. Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, ar nepanaikintas, taip pat teistas už kitus nusikaltimus, kol teistumas neišnykęs, ar nepanaikintas;“
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024 m. kovo 8 d.
8 Projekto 8 straipsnyje siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnyje taip pat siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją, bet kiek kitaip nei šiame projekte. Svarstytina, ar vertintojų kvalifikacija neturėtų būti reglamentuojama viename iš įstatymų. Kitu atveju, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti. Projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 str. nustatyta, kad asmuo pagrindžia savo vertintojo kvalifikaciją, jei yra išlaikęs vertintojo egzaminą ir kelia profesinę kvalifikaciją Projekto 8 str. nustatoma kas nurodoma vertintojo kvalifikacijos pažymėjime, atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 8 str. pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Vertintojų kvalifikacija kvalifikacijos pažymėjimas“
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1¹(N) Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad fiziniam asmeniui, šio įstatymo nustatyta tvarka išlaikiusiam turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija ir jam išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis, asmeniui, išlaikiusiam vertintojo kvalifikacijos egzaminą, būtų suteikiama tik nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atitinkamo lygio vertintojo kvalifikacija. Pažymėtina, kad teikiamas projektas yra lydintysis projekto Nr. XIVP-3007(3) įstatymo projektas. Projekte Nr. XIVP-3007(3) siūloma reglamentuoti privalomąjį turto, kaip jis yra apibrėžiamas minėto projekto 2 straipsnio 7 dalyje, t. y. materialiųjų, nematerialiųjų ir finansinių vertybių, vertinimą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar asmeniui, išlaikiusiam vertintojo kvalifikacijos egzaminą, turėtų būti suteikta ne nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacija, bet turto, kuris yra apibrėžtas projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 7 dalyje, atitinkamo lygio vertintojo kvalifikacija. Pritarti. Projekto Nr. XIVP-3007(3) sąvokoje Turtas apibrėžtas bendrąja prasme, kaip materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės. Pagal savo savybes, turtas gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis, atsižvelgiant į tai, Projektas patikslintas detalizuojant vertintojo kvalifikacijos egzaminą pagal sritis. Įstatymo projekto 10 straipsnis papildytas nauja 1¹ dalimi, kuri išdėstyta taip: „1¹. Vertintojų kvalifikacijos egzaminai yra:
1) nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinis egzaminas;
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2212 Projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose turėtų būti vartojama projekto 1 straipsnio 2 dalyje įvesta „vertintojo“ santrumpa. Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo numeris;
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Pažymėtina, kad projekto 9 straipsnio 2 punkte verslo vertintojo asistento kvalifikacinį egzaminą siekiančiam laikyti asmeniui yra nustatomas reikalavimas turėti darbo, susijusio su verslo vertinimu, patirties, tačiau nėra nustatoma minimali tokios patirties trukmė.
Svarstytina, ar šios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti (nustatant, pavyzdžiui, vienerių metų laikotarpį – analogiškai kaip nustatyta turto vertintojo asistento kvalifikacinį egzaminą siekiančiam laikyti asmeniui). Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) turi ne mažiau kaip vienerių metų darbo,
susijusio su turto vertinimu, patirties, kai siekiama turto vertintojo asistento kvalifikacijos, arba ne mažiau kaip vienerių metų darbo, susijusio su verslo vertinimu, patirties, kai siekiama verslo vertintojo asistento kvalifikacijos;“
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34 Atsižvelgiant į tai, kad atestuota vertinimo veikla gali verstis tik galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą (taigi ir atitinkamo lygio kvalifikacinį egzaminą išlaikęs ir atitinkamą kvalifikaciją įgijęs) turintis vertintojas, jo vykdomos vertinimo veiklos trukmė, t. y. atitinkamo darbo patirtis, negali būti trumpesnė nei tam tikros kvalifikacijos turėjimo trukmė. Dėl šios priežasties nėra suprantamas projekto 9 straipsnio 3 ir 4 punktuose nustatytas reikalavimas šalia tam tikro lygio kvalifikacijos turėjimo trukmės reikalauti turėti ir analogiškos trukmės turto ar verslo vertinimo patirtį (kas, mūsų nuomone, būtų tiesiog nelogiška ir perteklinio pobūdžio sąlyga). Pritarti.
Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip: „3) ne mažiau kaip trejus metus turi nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo asistento kvalifikaciją ir turi ne mažesnę kaip trejų metų praktinę atitinkamos srities vertinimo patirtį, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo kvalifikacijos;
4) ne mažiau kaip 7 metus turi nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo kvalifikaciją ir turi ne mažesnę kaip 7 metų praktinę atitinkamos srities vertinimo patirtį bei yra parengęs ne mažiau kaip 50 atitinkamai turto arba verslo vertinimo ataskaitų, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto kvalifikacijos.“
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų, kurių narystė Rūmuose pasibaigia kitais pagrindais nei jų pačių prašymu, kvalifikacijos egzaminų rezultatai nebegalioja. Svarstytina, ar projekto nuostata atitinka proporcingumo principą, o kvalifikacijos egzaminų rezultatai neturėtų galioti tam tikrą nustatytą laiko tarpą, nepriklausomai nuo narystės Rūmuose pasibaigimo pagrindo. Pritarti. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalies:
„6. Asmenų, kurių narystė Rūmuose pasibaigia kitais pagrindais nei
jų pačių prašymu, anksčiau išlaikytų kvalifikacijos egzaminų rezultatai nebegalioja, todėl šiems asmenims siekiant gauti atestacijos pažymėjimą ir tapti Rūmų nariais, kvalifikacijos egzaminas turi būti laikomas iš naujo.”
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 10 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „jei nuo narystės nutrūkimo iki pareiškimo apie ketinimą pradėti“ įrašytini žodžiai
„jei nuo narystės Rūmuose pasibaigimo iki pareiškimo apie ketinimą vėl
pradėti“. Pritarti.
Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Asmenų, kurių narystė Rūmuose pasibaigia jų
pačių prašymu, kvalifikacijos egzaminų rezultatai lieka galioti neterminuotai, tačiau jei nuo narystės nutrūkimo iki pareiškimo apie ketinimą pradėti jei nuo narystės Rūmuose pasibaigimo iki pareiškimo apie ketinimą vėl pradėti užsiimti atestuoto vertintojo veikla pateikimą Rūmų tarybai praėjo daugiau nei 2 metai, tokie asmenys Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka privalo pagrįsti, kad turi pakankamą kvalifikacijos lygį vertintojo veiklai vykdyti. “
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Tikslintina projekto 11 straipsnio 1 dalis, vietoje žodžių „pagal Rūmų narių susirinkimo nustatytą tvarką“ įrašant „Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka“. Be to, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti reikalavimai asmenims, kurie būtų skiriami egzaminų komisijos nariais (išsilavinimas, nepriekaištinga reputacija ir panašiai). Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijas pagal Rūmų narių susirinkimo nustatytą tvarką Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka sudaro Rūmų taryba.“
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 11 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad egzaminų komisijų nariai vadovaujasi Rūmų narių susirinkimo patvirtintomis kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisyklėmis, nedera su projekto 10 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad vertintojų kvalifikacijos egzaminų programas ir Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles tvirtina Rūmų taryba. Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Egzaminų komisijų nariai vadovaujasi Rūmų narių susirinkimo tarybos patvirtintomis kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisyklėmis.“ 48.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti Rūmų organai. Atkreiptinas dėmesys, kad Rūmų organų struktūroje nėra vienasmenio valdymo organo. Nėra aišku, kuris Rūmų organas atstovautų Rūmus santykiuose su kitais asmenimis, sudarytų Rūmų vardu sandorius, darbo sutartis su Rūmų darbuotojais ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant ir vienasmenį Rūmų valdymo organą, arba įvardijant subjektą, kuris būtų įgaliotas vykdyti vienasmeniam valdymo organui būdingas funkcijas (o kitose projekto nuostatose, pavyzdžiui, projekto 14 straipsnyje ar atskirame projekto straipsnyje nustatyti atitinkamą jo kompetenciją). Pažymėtina, kad vienasmenis valdymo organas yra atskirai įvardinamas kituose atskirų profesijų asmenų savivaldą reglamentuojančiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Architektų rūmų įstatyme, Notariato įstatyme ir pan. Nepritarti. Pagal Asociacijų įstatymą asociacija gali neturėti vienasmenio organo. Projekto 14 straipsnio
įstatyme nustatyta, kad valdymo organas gali būti vienasmenis ar (ir) kolegialus, šiame Projekte pasirinkta, kad valdymo organas yra kolegialus. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
straipsnio 1 dalimi Rūmų taryba sudaro vertintojų kvalifikacijos komisijas pagal Rūmų narių susirinkimo nustatytą tvarką, šia funkcija pildytinas ir projekto 13 straipsnis. Pritarti. Siūloma papildyti Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) tvirtinti Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų sudarymo tvarką;“
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024 m. kovo 8 d.
13513
nereikėtų patikslinti, nes pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Rūmų narių susirinkimas galėtų spręsti ir su Rūmų valdymu susijusius klausimus, kuriuos paprastai sprendžia juridinių asmenų valdymo organai. Manytina, kad nuostatos galėtų būti patikslintos taip, kaip, pavyzdžiui, yra nustatyta Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Pritarti. Siūloma papildyti Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalį nauju 13 punktu ir jį išdėstyti taip: „13) spręsti ir kitus šiame Įstatyme ir Rūmų statute visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.“
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 33 straipsnio 1 dalis nustato būtinąsias darbo sutarties sąlygas (prie jų priskiriamos ne tik darbo funkcija ir darbo apmokėjimas, bet ir darbovietė), siūlytume projekto
funkcijas ir darbo apmokėjimą“. Be to, atsižvelgiant į Darbo kodekso 42, 53 ir 65 straipsnio nuostatas, kuriose numatytas darbo sutarties sudarymas ir darbo sutarties pasibaigimo įforminimas, projekto 13 straipsnio 5 dalies 6 punkte vietoj žodžių „įformina darbo sutarties sudarymą ar nutraukimą“ įrašytini žodžiai „sudaro darbo sutartį ir įformina darbo sutarties pasibaigimą“. Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) rinkti Rūmų tarybos pirmininką ir jį atšaukti, nustatyti jo darbo sutarties būtinąsias sąlygas (darbo funkcijas ir darbo apmokėjimą) ir įgalioti asmenį, kuris nustato kitas darbo sutarties su Rūmų tarybos pirmininku sąlygas bei įformina darbo sutarties sudarymą ar nutraukimą sudaro darbo sutartį ir įformina darbo sutarties pasibaigimą;“ 52.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 13 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas tvirtina metinę Rūmų tarybos teikiamą veiklos ataskaitą. Ši nuostata derintina su projekto 18 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Rūmų taryba parengia ne metinę veiklos ataskaitą, bet parėjusių finansinių metų Rūmų veiklos ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, pagal projekto 13 straipsnio
išklausytų Revizijos komisijos veiklos ataskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnyje nėra numatyta Revizijos komisijos pareiga rengti tokią ataskaitą. Todėl, manytina, kad atitinkamai reikėtų papildyti projekto
veiklos ataskaitą. Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) tvirtinti metinę Rūmų tarybos teikiamą
parengtą metinę veiklos ataskaitą ir išklausyti Revizijos komisijos veiklos ataskaitą;“ Taip pat siūloma tikslinti Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rūmų taryba turi parengti ir pateikti Rūmų
narių susirinkimui praėjusių finansinių metųinę Rūmų veiklos ataskaitą.
Ši ataskaita yra vieša.“ Papildomai, atsižvelgiant į tai, kad Projektas nustato, jog Rūmų veiklą reglamentuoja šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas kiek šis įstatymas nenustato kitaip, bei siekiant užtikrinti Rūmų veiklos ataskaitos informatyvumą ir nesiaurinti Asociacijų įstatyme nustatytų reikalavimų veiklos ataskaitai, siūloma 18 str. 2 d. papildyti, kad Rūmų veiklos ataskaitoje turi būti nustatyta šioje dalyje nustatoma informacija ir Asociacijų įstatymo reikalaujama informacija. Atsižvelgiant į tai, tikslintina Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalis ją išdėstant taip:
„2. Rūmų veiklos ataskaitoje, be Asociacijų
įstatyme nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:“ Pagal pateiktą pastabą taip pat Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalis papildyta nauju 4 punktu, išdėstant jį taip:
„4) rengia Rūmų revizijos komisijos metinę
veiklos ataskaitą ir ją pristato Rūmų narių susirinkime.“
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024 m. kovo 8 d. 13, 16¹
9 Projekto
susirinkimas turi teisę panaikinti Rūmų tarybos sprendimus ar juose esančias atskiras nuostatas, kai jie priimti dėl dalykų, kurie pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis priklauso Rūmų narių susirinkimo kompetencijai. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas turi teisę panaikinti tik Rūmų tarybos sprendimus, o analogiška kompetencija dėl kitų Rūmų organų sprendimų panaikinimo nenumatyta. Manytume, kad Rūmų narių susirinkimui, kaip aukščiausiam Rūmų organui, tokie įgaliojimai turėtų būti numatyti. Antra, nėra aišku, kodėl Rūmų tarybos sprendimai galėtų būti naikinami, jeigu jie priimti dėl dalykų, kurie priklauso Rūmų narių susirinkimo kompetencijai.
Manytina, kad turėtų būti naikinami ir tie sprendimai, kurių priėmimas priskirtas visų kitų Rūmų organų, o ne Rūmų tarybos, kompetencijai. Trečia, formaliai panaikinamos turėtų būti ne „atskiros nuostatos“, o Rūmų tarybos sprendimų dalys. Ketvirta, formuluotė „dėl dalykų, kurie priklauso kitų organų kompetencijai“ keistina į formuluotę „pažeidžiant šiame įstatyme ir Statute nustatytą kitų Rūmų organų kompetenciją“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyti juridinių asmenų organų sprendimų panaikinimo pagrindai, bet juos panaikinti nustatytais pagrindais turi teisę tik teismas. Kyla abejonių, ar projekto nuostatos, kuriose siūloma reglamentuoti Rūmų organų sprendimų panaikinimą, atitinka Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą išsamų juridinio asmens organų sprendimų panaikinimo pagrindų sąrašą ir jos neturėtų būti peržiūrėtos, nustatant, kad organų sprendimai skundžiami teismui. Pritarti. Siūloma atsisakyti Projekto 13 straipsnio 5 dalies 9 punkto:
„9) panaikinti Rūmų tarybos sprendimus ar
juose esančias atskiras nuostatas, kai jie priimti dėl dalykų, kurie pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis priklauso Rūmų narių susirinkimo kompetencijai; “ Taip pat siūloma Įstatymo projektą papildyti nauju 16¹straipsniu ir jį išdėstyti taip: „16¹ str. Rūmų organų sprendimų apskundimas Rūmų organų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.“
54Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Pagal projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatas Rūmų tarybos nariais galėtų būti tik tie Rūmų nariai, kurie turėtų vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 7 metų vertintojo veiklos stažą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Rūmų taryboje nei vieno savo atstovo negalėtų turėti Rūmų nariai, turintys vertintojo asistento kvalifikaciją. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir atitinka proporcingumo principą, o projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant galimybę vertintojų asistentams turėti savo atstovus Rūmų taryboje. Pritarti iš dalies. Vertintojo asistentai neturi teisės savarankiškai atlikti vertinimo, manytina, kad jie neturėtų teisės spręsti valdymo organų kompetencijai priskirtų klausimų. Įgijus vertintojo kvalifikaciją, tokia galimybė įgyjama. Kaip alternatyva, siūloma mažinti veiklos stažą nuo 7 iki 3 m. Atsižvelgiant į tai siūloma tikslinti Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rūmų taryba renkama 4 metams. Rūmų tarybos
nariais gali būti Rūmų nariai, turintys vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 7 3 metų vertintojo veiklos stažą.“
55Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų taryba šaukia Rūmų narių susirinkimą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris Rūmų organas turėtų teisę sušaukti Rūmų įgaliotinių susirinkimą (konferenciją), kuris, atsižvelgiant į projekto 13 straipsnio 8 dalies nuostatas, galėtų būti šaukiamas vietoj Rūmų narių susirinkimo. Svarstytina, ar tokia teisė taip pat neturėtų būti suteikta Rūmų tarybai, atitinkamai papildant projekto 14 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Pritarti. Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 14 straipsnio 6 dalies 1 punkt1 ir jį išdėstyti taip:
„1) šaukia Rūmų narių susirinkimą arba Rūmų
narių įgaliotinių susirinkimą (konferencija); “ 56.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 14 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatoje „taip pat atitinkamų pažymėjimų išdavimo bei panaikinimo“ prieš žodį „panaikinimo“ įrašytinas žodis „galiojimo“. Nepritarti. Kadangi vertintojas juridinis asmuo bus įtraukiamas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, pagal pateiktą pastabą tikslinti nuostatos nėra poreikio. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Nėra aiškus projekto 14 straipsnio 7 dalies formuluotės, pagal kurią tuo atveju, kai Rūmų narių susirinkimas tam tikru klausimu dar nėra realizavęs šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytos savo kompetencijos, Rūmų taryba gali priimti sprendimus kitų Rūmų organų kompetencijai nepriskirtais klausimais, turinys. Tai, kad Rūmų taryba turi teisę spręsti bet kokius Rūmų kompetencijai priskirtus klausimus, kurie šiuo įstatymu, kitais įstatymais, Statutu ar Rūmų narių susirinkimo sprendimu nėra priskirti Rūmų narių susirinkimo ar kitų Rūmų organų kompetencijai, jau nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, todėl kartoti šią nuostatą netikslinga. Jeigu, projekto 14 straipsnio 7 dalyje siūloma numatyti atvejį, kad Rūmų taryba turi teisę priimti būtent Rūmų narių susirinkimo kompetencijai priklausantį sprendimą (kai Rūmų narių susirinkimas tuo klausimu dar nėra realizavęs savo kompetencijos), tai reikėtų aiškiai ir nustatyti. Pritarti. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 14 straipsnio 7 dalies:
„7. Jei Rūmų narių susirinkimas tam tikru
klausimu dar nėra realizavęs šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytos savo kompetencijos, Rūmų taryba gali priimti sprendimus kitų Rūmų organų kompetencijai nepriskirtais klausimais. Tokie sprendimai ar atitinkamos jų dalys galioja tol kol jų nepanaikina Rūmų narių susirinkimas.“ 58.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 15 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad susirinkę į pirmąjį posėdį, Vertintojų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus sušaukti pirmąjį Vertintojų garbės teismo posėdį. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Rūmų taryba šaukia pirmąjį vertintojų garbės
teismo posėdį. Susirinkę į pirmąjį posėdį, Vertintojų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką.“
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1,
Siūlytina projekto 16 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kuris Rūmų organas ar pati Revizijos komisija renka Revizijos komisijos pirmininką. Taip pat, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta, kad Revizijos komisijos nariu negali būti Rūmų tarybos ar Vertintojų garbės teismo nariai. Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rūmų revizijos komisija yra Rūmų kontrolės organas. Ją Rūmų revizijos komisiją ir jos pirmininką iš Rūmų narių 4 metams renka Rūmų narių susirinkimas.“ Papildomai, siekiant užtikrinti rūmų organų nepriklausomumą, siūloma nustatyti, kad Revizijos komisijos nariais ir pirmininku negali būti vertintojų juridinių asmenų, kuriuose dirba, Rūmų tarybos ar Vertintojų garbės teismo nariai, vadovai, dalyviai ir (ar) darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo Projekto 16 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi išdėstant ją taip:
„4. Revizijos komisijos nariais ir pirmininku negali
būti Rūmų tarybos ar Vertintojų garbės teismo nariai, vertintojų juridinių asmenų, kuriuose dirba Rūmų tarybos ar Vertintojų garbės teismo nariai, vadovai, dalyviai ir (ar) darbuotojai.“ 60.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
atsižvelgiant į projekto 13 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatas, nereikėtų papildyti nauju punktu, nustatant, kad Revizijos komisija rengia savo veiklos ataskaitas. Kartu, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta, kad Revizijos komisija rengia metines ar kito laikotarpio savo veiklos ataskaitas ir jas pristato Rūmų narių susirinkime. Pritarti. Siūloma papildyti Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) rengia Rūmų revizijos komisijos metinę veiklos ataskaitą ir ją pristato Rūmų narių susirinkime.“
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Atsižvelgiant į nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią naują Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo redakciją (buvęs Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas), projekto 17 straipsnio pavadinime vietoj žodžių ,,buhalterinė apskaita“ įrašytini žodžiai ,,finansinė apskaita“. Pritarti. Tikslinti Įstatymo projekto 17 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Rūmų buhalterinė finansinė apskaita, finansinė atskaitomybė ir auditas“
62Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 19 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų pajamų šaltinis yra „tiksliniai įnašai“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie subjektai tokius tikslinius įnašus Rūmams mokėtų ir kuo tiksliniai įnašai skirtųsi nuo Rūmų gaunamos paramos, t. y. fizinių ir juridinių asmenų Rūmams neatlygintinai perduotų lėšų. Pastarasis Rūmų lėšų šaltinis yra nustatytas projekto 19 straipsnio 3 punkte.
Atkreiptinas dėmesys, kad kituose projekto straipsniuose tikslinių įnašų mokėjimo nėra siūloma reglamentuoti. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas gali priimti sprendimą dėl tikslinių įnašų mokėjimo, o juos mokėtų Rūmų nariai, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Kitu atveju, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti. Pritarti. Nėra būtinumo išskirti „tiksliniai įnašai“, tai atitiktų „fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos“ arba „kitos teisėtai gautos lėšos“. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 19 straipsnio 2 punkto:
63Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 20 straipsnio 9 dalis pildytina, nurodant kaip ir kada būtų renkami Revizijos komisija ir Vertintojų garbės teismo nariai, jeigu jie nebūtų išrinkti steigiamojo susirinkimo metu. Pritarti. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Jeigu nustatoma, kad nėra Rūmų steigiamojo susirinkimo kvorumo, Rūmų steigiamojo susirinkimo metu Statutas nepatvirtinamas arba neišrenkama Rūmų taryba, per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kurio metu tvirtinamas Statutas, renkama Rūmų taryba, Revizijos komisija ir Vertintojų garbės teismo nariai.“
64Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32 Projekto 22 straipsnyje siūloma reglamentuoti įstatymo įsigaliojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 20 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą finansų ministras turėtų priimti sprendimą sušaukti Rūmų steigiamąjį susirinkimą, taip pat paskirti asmenį, kuris pirmininkautų tokiam susirinkimui, jeigu jis pats susirinkimui nepirmininkautų.
Be to, pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas finansų ministras, suderinęs su Rūmais, turėtų patvirtinti kitų valstybių narių vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba kartais, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 22 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, numatančia, kad finansų ministras iki įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Ši straipsnio dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl atitinkamą išlyga dėl jos įsigaliojimo reikėtų nustatyti projekto 22 straipsnio 1 dalyje. Be to, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 22 straipsnio pavadinimą. Pritarti. Atsižvelgiant į pastabą, siekinat užtikrinti savalaikį Rūmų įsteigimą bei siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūloma atitinkamai tikslinti Įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rūmų steigėjais siekiantys tapti vertintojai per 6 mėnesius nuo šio straipsnio įsigaliojimo parengia ir pasirašo Rūmų steigimo sutartį, parengia Statuto projektą ir pateikia minėtus dokumentus finansų ministrui. Gavęs šiuos dokumentus ne vėliau nei per vieną mėnesį paskelbia apie šaukiamą Rūmų steigiamąjį susirinkimą. Jeigu iki finansų ministrui paskelbiant apie šaukiamą Rūmų steigiamąjį susirinkimą pateikiama daugiau nei viena Rūmų steigimo sutartis, Rūmų steigiamasis susirinkimas organizuojamas pagal tą Rūmų steigimo sutartį, kurią yra pasirašę daugiau steigėjų.“ Atsižvelgiant į pastabą taip pat siūloma tikslinti Įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio įstatymo 20 straipsnis įsigalioja 2024 m. gruodžio 1 d. Rūmai iki
tvarkas.“
d. 52 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-3435(2) (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siekiama įtvirtinti, kad „[v]ertintojai juridiniai asmenys neturi Rūmų narių statuso.“ Pažymime, kad ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų ES bei Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai patvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ar kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Projekto 6 straipsnio 12 dalyje į tai jau buvo tinkamai atsižvelgta. Vis dėlto, siekiant nuoseklaus sąvokų vartojimo, siūlome Projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti ne tik juridinius asmenis, bet ir kitas organizacijas arba jų padalinius, arba juridinio asmens sąvokos apibrėžimą, pateikiamą Projekto 6 straipsnio 12 dalyje, pateikti būtent Projekto 5 straipsnio 2 dalyje. Pritarti. Patikslinta Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotė. 66. LR teisingumo ministerija, 2024 m. kovo 20
2.
Primename, kad vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas nuostatomis, valstybės narės, prieš priimdamos naujas arba iš dalies keisdamos esamas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis, atlieka proporcingumo vertinimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2018/958 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais, t. y., prieš nustatydami naują ar keisdami esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą, kurio tvarką nustato Vyriausybė. Ši tvarka nustatyta 2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1218 „Dėl Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 9–11 punktais, norminių teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – Nuostatos), proporcingumo vertinimą atlieka teisės akto projekto rengėjas, kuris įvertina kiekvieną nuostatą pagal jos pobūdį, turinį ir galimą poveikį.
Teisės akto projekto rengėjas, atlikęs Nuostatų proporcingumo vertinimą, parengia Nuostatų proporcingumo vertinimo išvadą, pagrįstą kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais, rodikliais, pateikdamas duomenis apie kiekvienos Nuostatos atitiktį kriterijams, nurodytiems Tvarkos aprašo 5 punkte. Teisės akto projekto rengėjas vertinimo išvadą kartu su teisės akto projektu pateikia profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui, kuris užtikrina Nuostatų proporcingumo vertinimo objektyvumą ir nepriklausomumą. Atsižvelgiant į tai, turi būti atliktas Projekte numatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimas, kuris turi būti pateiktas kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Pritarti. Šiuo metu atliekamas Projekte numatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimas (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai pateikta užpildyta teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo atlikimo forma). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, LR teisingumo ministerijos pastabas bei Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2024 m. balandžio 10 d. 312 Argumentai: Atsižvelgiant į pirmą Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad teikiamas Projektas yra projekto Nr. XIVP-3007(3) lydintysis įstatymo projektas, šių abiejų projektų nuostatos turėtų būti suderintos. Siekiant suvienodinti Projekto ir projekto Nr. XIVP-3007(3) nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad projekte Nr. XIVP-3007(3) nustatyta, kad Vertintojų rūmai, organizuodami vertintojo kvalifikacijos suteikimą ir vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašo skelbimą ir tvarkymą, turi užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir kartą per metus pateikti Vyriausybės Įgaliotai institucijai - Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR Finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) informaciją apie savo funkcijų atlikimą, manoma, kad ir teisės aktų projektus turėtų teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai derinti. Pagal Seimo Teisės departamento pastabą (Nr. 2) projektui Nr. XIVP-3008(2) ir 2024 m. kovo 13 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje patvirtintą išvadą, projekte Nr. XIVP-3007(3) turi būti įvardinta tiksli institucija. Pasiūlymas:
Siūloma patikslinti nuostatą nurodant, kad teisės aktų projektai derinami su Tarnyba kaip Rūmų tam tikrą priežiūrą vykdančią instituciją.
Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) rengia šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktų projektus vertintojų veiklos klausimais ir teikia juos Lietuvos Respublikos finansų ministrui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR Finansų ministerijos (toliau - Tarnyba) derinti;“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2024 m. balandžio 10 d. 32 Argumentai:
Duomenų teikimą subjektams reglamentuoja LR valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kuris galioja visoms institucijoms ir subjektams, todėl suteikti išskirtines teises Rūmams nėra pagrindo. Pasiūlymas: „2. Atlikdami savo funkcijas Rūmai turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat registrų informacinių sistemų ir valstybės informacinių sistemų neatlygintinai gauti visus šioms funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, taip pat neskaitmeninės išraiškos informaciją, dokumentus ir (ar) jų nuorašus arba išrašus.“ Pritarti. 3. Biudžeto ir finansų komitetas, 2024 m. balandžio 10 d. 137 Argumentai:
Siūloma atsisakyti nuostatos dėl slapto balsavimo kaip keliančios grėsmę nepriklausomumui ir laisvei reikšti savo nuomonę, kas ypač yra svarbu profesinės savivaldos formavimosi pradžioje. Pasiūlymas: „7. Rūmų narių susirinkime sprendimai priimami atviru slaptu balsavimu, išskyrus Statuto nustatytus atvejus. Nariui balsuojant nuotoliniu būdu atviru balsavimu, turi būti užtikrintas jo tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.“ Pritarti. 4. Biudžeto ir finansų komitetas, 2024 m. balandžio 10 d.
20347 Argumentai: Pažymėtina, jog LR finansų ministerijos funkcija yra formuoti politiką, kurios įgyvendinimą atlieka institucijos, kurioms pavesta įgyvendinti tą politiką, vertinimo atveju, tai būtų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR FM.(toliau – Tarnyba). Taip pat atsižvelgiant ir į kitų profesinių asociacijų steigimo praktiką, kai prie profesinės asociacijos steigimo organizavimo prisideda profesijos priežiūrą vykdanti/vykdžiusi institucija (pvz. nemokumo administratorių) arba profesijos atstovai patys organizuoja steigiamąjį susirinkimą ir profesinės asociacijos steigimą (architektų rūmai, odontologų rūmai). Taip pat, atsižvelgiant į finansų ministro užimtumą ir kuruojamų sričių aibę, bei pavestas vykdyti funkcijas, kurios nėra susijusios su profesinių asociacijų steigimo organizavimu, siūloma tikslinti Rūmų steigimo aplinkybes nustatant, kad Rūmų steigiamąjį susirinkimą sušaukia ir jam pirmininkauja Tarnybos atstovai (papildomai pažymėtina, kad nėra praktikos, kad tos srities politiką formuojanti ministerija (ministras) organizuotų profesinės asociacijos (savivaldos) steigimą). Pasiūlymas:
Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 20 straipsnio 3-4 dalis bei 7 dalį ir jas išdėstyti taip: „3. Rūmų steigėjais siekiantys tapti vertintojai per 6 mėnesius nuo šio straipsnio įsigaliojimo parengia ir pasirašo Rūmų steigimo sutartį, parengia Statuto projektą ir pateikia minėtus dokumentus finansų ministrui Tarnybai. Gavęsusi šiuos dokumentus Tarnyba ne vėliau nei per vieną mėnesį paskelbia apie šaukiamą Rūmų steigiamąjį susirinkimą. Jeigu iki Tarnybai finansų ministrui paskelbiant apie šaukiamą Rūmų steigiamąjį susirinkimą pateikiama daugiau nei viena Rūmų steigimo sutartis, Rūmų steigiamasis susirinkimas organizuojamas pagal tą Rūmų steigimo sutartį, kurią yra pasirašę daugiau steigėjų.
4.Informacija apie šaukiamą Rūmų steigiamąjį susirinkimą, nurodant Rūmų steigiamojo susirinkimo datą, laiką ir vietą, taip pat paskelbiant steigėjų pasirašytą Rūmų steigimo sutartį ir Statuto projektą, Tarnybos finansų ministerijos interneto svetainėje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse viešai paskelbiama likus ne mažiau nei vienam mėnesiui ir ne daugiau nei dviems mėnesiams iki numatomos Rūmų steigiamojo susirinkimo dienos.
<...>
pradedamas kvorumo, kurį sudaro daugiau kaip 1/2 Rūmų steigimo sutartį pasirašiusių vertintojų, patikrinimu ir balsų skaičiavimo komisijos bei Rūmų steigiamojo susirinkimo pirmininko išrinkimu. Iki Rūmų steigiamasis surinkimas išsirinks pirmininką, Rūmų steigiamajam susirinkimui pirmininkauja Tarnybos atstovas finansų ministras arba kitas jo paskirtas asmuo.“ Pritarti. 5. Biudžeto ir finansų komitetas, 2024 m. balandžio 10 d. 221 Argumentai:
Atsižvelgiant į užsitęsusį projektų svarstymą ir tai, kad Projekto ir projekto Nr. XIVP-3007(3) įsigaliojimas turi sutapti, o įstatymo projektas Nr. XIVP-3007(3) įsigalioti turėtų tuomet, kai bus sukurta vertinimo ataskaitų informacinė sistema, kurios sukūrimui reikia pakankamai laiko, siūloma tikslinti Įstatymo projekto įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus 20 straipsnį, įsigalioja 20256 m. birželio gegužės 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Palionis, V.Ąžuolas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3435(3).
XIVP-3435(3). Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biuro patarėja Agnė Narščiuvienė