Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Perleidžiamoji Teisė į žvejybos vidaus
vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą.“
2 straipsnį 21² dalimi: „21². Saugomos žuvys – žuvys, kurios yra mažesnės negu nustatyto verslinio dydžio arba kurių žvejyba visiškai ar tuo metu, tose vietose arba tokiais įrankiais yra draudžiama, taip pat žuvys, kurioms nustatyti limitai ir jų žuvų išteklių naudotojas neturėjo arba išnaudojo.“
3Papildyti 2 straipsnį 22¹ dalimi:
„22¹. Specializuotoji upinių nėgių žvejyba – nėgių žvejyba bučiukais, kurios metu draudžiamas kitų žuvų šalutinis žvejybos laimikis.“
4Papildyti 2 straipsnį 22² dalimi:
„22². Specializuotoji stintų žvejyba ežeruose – tradicinių
renginių metu vykdoma žvejyba stintiniais traukiamaisiais tinklais ežeruose nuo ledo, atitinkanti Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo ir tautinio paveldo produktų sertifikavimo reikalavimus ar įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kurios metu leidžiamas tik pūgžlių šalutinis žvejybos laimikis.“
5Papildyti 2 straipsnį 22³ dalimi:
„22³. Specializuotoji stintų žvejyba Nemuno žemupyje – žvejyba stintiniais traukiamaisiais tinklais aplinkos ministro nustatytose vietose, kurios metu leidžiamas tik pūgžlių ir invazinių žuvų šalutinis žvejybos laimikis.“
6Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23.
Specializuotoji verslinė žvejyba – verslinė žvejyba, kai vienos rūšies žuvų laimikis sudaro daugiau kaip 50 procentų bendro laimikio svorio ir (arba) kurioje naudojami verslinės žvejybos įrankiai tam tikrų rūšių žuvims gaudyti. Specializuotoji stintų žvejyba Kuršių mariose – žvejyba stintinėmis gaudyklėmis ar stintiniais tinklaičiais nuo ledo, kurios metu leidžiamas tik pūgžlių ir invazinių žuvų šalutinis žvejybos laimikis.“
straipsnio 23¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „23¹. Statomasis tinklas – verslinės žvejybos įrankis – iš vieno ar kelių ant vienos tinklo pavaros lygiagrečiai sukabintų tinklinio audeklo gabalų sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai iš viršaus išlaiko plūdės ar plūduriuojanti virvė (pavara), o iš apačios – svarai ar nusverianti virvė (pavara), ir kuriuo sugaunamos į jį įsipainiojusios arba jo akyse sulaikytos žuvys. Naudojant šį tinklą jūrų vandenyse ir Kuršių mariose, jis inkaruojamas iš abiejų galų.“
2 straipsnį 23² dalimi:
„23². Šalutinis žvejybos laimikis – saugomų
žuvų ir (arba) žuvų, kurioms nustatyti sugavimo limitai ar kvotos, kai žuvų išteklių naudotojas neturi ar išnaudojo atitinkamos žuvų rūšies limitą ar kvotą, dalis atskirai žuvų rūšimis žvejybos laimikyje pagal skaičių arba pagal svorį, išreikšta procentais.“
straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
„31. Verslinė žvejyba – žvejyba verslinės
žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką vykdoma žvejyba siekiant gauti pajamų.“
straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Verslinės žvejybos įrankiai – žvejybos įrankiai, išvardyti 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno
registro (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 26/2004) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 7 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(OL 2006 L 341, p.
1799/2006 (OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje. visi teisės aktais leidžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje.“
1Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus
perleidžiamųjų teisių registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos dalis, valdytoja.“
2Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro objektas yra teisės į
žvejybos kvotą, teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius.“
3Pakeisti 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių
registras finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos lėšas) ir kitų šio registro nuostatuose nurodytų finansavimo šaltinių.“
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos įvertinant
žvejybos reglamentavimo priemonių taikymą aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu aspektais, ir taikomos remiantis atsižvelgiant į žuvininkystės tyrimų duomenimis duomenis, ir siekiant užtikrinti žuvų išteklių natūralaus atsikūrimo galimybes, palaikyti optimalų jūrų ir vidaus vandenų telkinių produktyvumą ir vengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.“
10 punktu:
„10) minimalių atstumų tarp žvejybos įrankių nustatymas;“. 3. Papildyti 6 straipsnio 2 dalį 11 punktu:
„11) maksimalaus žuvų išteklių naudotojų skaičiaus žvejybos zonoje
ar žvejybos bare nustatymas.“
4Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato tik remdamasis šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis.“
ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo,
galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 14¹straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.“
6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės
žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija Žuvininkystės tarnyba.“
6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose
atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose yra leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 5 metai.
Likusiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti specializuotąja versline žvejyba, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami aplinkos ministro nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai.“
8Pakeisti 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Žuvų išteklių tyrimai valstybinės reikšmės vandens
telkiniuose finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų arba ūkio subjekto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Papildyti 8 straipsnį 7 punktu:
„7) pildyti žvejybos vidaus vandenyse žurnalą aplinkos
ministro nustatyta tvarka, jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse.“
pakeitimas
14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybiniuose Vidaus vandenų telkiniuose vandenyse aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba, ir žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik polderiuose, vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.“
14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Ūkio subjektai, išskyrus žvejybos plotų naudotojus, užsiimti versline žvejyba valstybiniuose ir bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiuose valstybei ir ūkio subjektams vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai ir kuriuose turi leidimą naudoti žvejybos plotą, gali tik gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai vidaus vandenyse žvejybos plotų naudotojams išduodami ne ilgesniam kaip leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui. 3. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi, nustatomi ne trumpesniam kaip 5 ir ne ilgesniam kaip 10 kalendorinių metų laikotarpiui. Žvejybos limitai, išreikšti didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, nustatomi nuo 1 iki 5 kalendorinių metų laikotarpiui. 6 straipsnis. 14¹ straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono būdu ir ne aukciono būdu ne trumpiau kaip 5 ir ne ilgiau kaip 10 kalendorinių metų ilgesniam, nei nustatytas žvejybos limitas laikotarpiui. Jeigu teisė į žvejybos kvotą buvo panaikinta dėl šio įstatymo 14³ straipsnio
teisė į žvejybos kvotą (likusią neišnaudotą jos dalį) ūkio subjektams suteikiama aukciono būdu laikotarpiui, kurį būtų galiojusi panaikinta teisė į žvejybos kvotą.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teisė į žvejybos kvotą specializuotąjai stintų žvejybai ežeruose, ir teisė į žvejybos kvotą polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, ir polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro stintų žvejybos limito, išreikšto verslinės žvejybos įrankių skaičiumi;
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų ar ungurių žvejybos limito, išreikšto žvejybos vietų skaičiumi;
3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo;
4) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus aplinkos ministro nustatyto bendro stintinių gaudyklių ir stintinių tinklaičių žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą;
5) 4 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, stintų žvejybos kvotą turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 procentą aplinkos ministro nustatyto bendro stintų žvejybos limito.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus surinktų balų sumą. Už ūkio subjekto pagal šio įstatymo 8 straipsnio
skiriama po balą.
Šie balai sumažinami arba padidinami:
1) balai didinami 5 50 procentais procentų, jeigu ūkio subjektas ne mažiau kaip 3 paskutinius kalendorinius metus registruotas (kai jis yra juridinis asmuo) ar jo deklaruota gyvenamoji vieta (kai jis yra fizinis asmuo) tos pačios savivaldybės teritorijoje kaip ir vandens telkinys, kuriame žvejybai bus suteikiama teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) balai didinami po 10 20 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutinius 5 metus žvejojo tame vandens telkinyje (žvejybos vietoje), kuriame (kurioje) bus suteikiamos teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas;
3) balai didinami 15 procentų, jeigu ūkio subjektas yra pasirašęs sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl paramos gavimo vykdant projektą, susijusį su žuvų išteklių naudojimu;
4) balai didinami 50 procentų, jeigu ūkio subjektas teikia turizmo paslaugas ar užsiima žuvininkystės produktų perdirbimu;
4) 5) balai mažinami 1 procentu 20 procentų už kiekvieną ūkio subjekto padarytą verslinę žvejybą vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nelaikomas šiurkščiu, ir 3 procentais 50 procentų už kiekvieną ūkio subjekto padarytą šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą per paskutinius 3 kalendorinius metus.“
7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus
vandenyse kvotą suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio.“
9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas.“
11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar
perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams.“
20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus
vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras.“
21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus
vandenyse kvotą suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Aplinkos ministerijos (ne mažiau kaip du), Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio) darbuotojų.“
22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus
vandenyse kvotą suteikimo komisijos nariai skiriami penkeriems metams. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“
23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus
vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai skelbiami Žuvininkystės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse.“ 12.
Pakeisti 14¹ straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus
vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 14³ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų arba pateikė neteisingus duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;“. 3. Pakeisti 14³ straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) ūkio subjektas padarė:
a) du šiurkščius šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus pažeidimą per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui;
b) tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas 2 mėnesiams;
c) keturis du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams.“ 4.
Pakeisti 14³ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektas pateikė trūkstamus arba tikslius duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;“. 5. Pakeisti 14³ straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ūkio subjektas padarė penkis tris ir daugiau
šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų per 2 metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo laikotarpių;“. 6. Pakeisti 14³ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai
tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2,
dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą.“
5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teisę į žvejybos kvotos galiojimą sustabdo, galiojimo
sustabdymą panaikina, teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija Žuvininkystės tarnyba.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 14⁴ straipsnį. „14⁴ straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas 1.
Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį gali žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ir iš naujo suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui, kuris buvo išnuomojęs, perleidęs ar atidavęs panaudai savo žvejybos kvotą arba apsikeitęs ja, vertinama tik to ūkio subjekto vykdyta verslinė žvejyba. 2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui. 3. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui, iš naujo suteikiant šią teisę ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos kvotą, vertinama tiek jo, tiek ir perleidusio teisę į žvejybos kvotą ūkio subjekto anksčiau vykdyta verslinė žvejyba. 4.
ūkio subjektas, jeigu:
1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;
2) tais kalendoriniais metais jis savo žvejybos kvotą yra viršijęs;
3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų nusižengimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda;
4) ūkio subjektas, kuriam perleidžiama teisė į žvejybos kvotą, jau turi ar turėtų, perleidus teisę į žvejybos kvotą, daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, tais atvejais, kai taikomi apribojimai, nustatyti šio įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose.“
15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą
galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.“
2Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Aplinkos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu.“
3Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės arba
ūkio subjekto prašymu popierinės formos.“
4Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 7 dalies 3 punktą. „3) ūkio subjektas perleidžia kitam ūkio subjektui visą savo
žvejybos kvotą.“
straipsnio 8 dalies 3 punktą.
„3) pasibaigia žvejybos kvotos perleidimo laikotarpis.“
5Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba
perleidus, arba gavus dalį žvejybos kvotos ar dalį teisės į žvejybos kvotą, pasikeitus leidime nurodytiems duomenims ir (ar) žvejybos sąlygoms, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas.“
6Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 10 dalies 5 punktą. „5) ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo
laikotarpiui ją perleidžia kitam ūkio subjektui.“
1Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) tuo metu draudžiamų gaudyti atsitiktinai sugautų rūšių žuvų
apskaitos nevykdymas, kai žalos tų žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) leidžiamų gaudyti rūšių žuvų tikslaus svorio leidžiamos
paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais, kai žalos žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos
pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių, naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka mažiau daugiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime mažiau daugiau kaip 5 procentais, jeigu tokio pat pobūdžio nusižengimas padaromas antrą kartą per metus.“
Pakeisti 17³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių. 15, 16, 17, 27, 28 priekrantės žvejybos baruose ir 300 m atstumu nuo kranto verslinė žvejyba draudžiama.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Be rašytinio sutikimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje,
specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik žvejybai mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais (išskyrus žvejybą privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose), arba ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.). Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką aplinkos ministro nustatyta tvarka informuojami vandens telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Saugomų rūšių žuvų ir jų buveinių bei
migracijos kelių išsaugojimo priemones nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Aplinkos ministerija. Saugomų rūšių žuvų veisimo, neršto ir migracijos sąlygų gerinimo darbus organizuoja Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos ir (ar) aplinkos ministro įgaliotos institucijos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Draudžiama perdirbti, parduoti ar supirkti šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu yra draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr.
1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus, turint patvirtinimo dokumentus, ir žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį.“
Papildyti 31 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Kompensacijos žuvų išteklių naudotojams dėl žvejybos veiklos
nutraukimo, jei šių žvejybos reglamentavimo priemonių nenustato Europos Sąjungos teisės aktai, mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4, 12, 13, 15, 6 str. 3 d. 1 ir 4 punktus ir 11 straipsnį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 4, 12, 13 ir 15 straipsniai įsigalioja 2021 m.
lapkričio 1 d. 3. Šio įstatymo 6 str. 3 d. 1 ir 4 punktai ir 11 straipsnis įsigalioja nuo 2024 m. lapkričio 1 d. 4. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka žuvų išteklių naudotojams išmokamos kompensacijos dėl žvejybos veiklos nutraukimo. 5. Teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą ar perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gavo kompensacijas dėl žvejybos veiklos nutraukimo, ir su jais susijusiems ūkio subjektams. 6.
6Iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkio subjektams išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimai galioja iki kompensacijų dėl žvejybos veiklos nutraukimo išmokėjimo tam ūkio subjektui datos. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. spalio 31 d. patvirtina Kompensacijų dėl žvejybos veiklos nutraukimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. 8. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2021 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 4, 12 ir 13 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2022 m. liepos 1 d. priima likusių šio įstatymo straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai:
Aistė Gedvilienė Ingrida Šimonytė Andrius Vyšniauskas Audrius Petrošius Arūnas Valinskas Viktoras Pranckietis (atsiėmė parašą 2021-04-13) Romualdas Vaitkus Kasparas Adomaitis Tomas Vytautas Raskevičius Ieva Pakarklytė Morgana Danielė Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Valentinas Bukauskas Artūras Skardžius Aidas Gedvilas Mindaugas Puidokas Vaidas Giraitytė Emanuelis Zingeris Linas Jonauskas Tomas Bičiūnas Kęstutis Mažeika Juozas Baublys Jonas Gudauskas Laima Andrikienė Mykolas Majauskas Algis Strelčiūnas Arvydas Pocius Jurgita Sejonienė Irena Haase Dalia Asanavičiūtė Sergejus Jovaiša Domas Griškevičius Matas Maldeikis Andrius Kupčinskas Paulė Kuzmickienė Valdas Rakutis Radvilė Morkūnaitė- Mikulėnienė Žygimantas Pavilionis
Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Perleidžiamoji Teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą.“
straipsnį 22¹ dalimi: „22¹. Specializuotoji upinių nėgių žvejyba – verslinė upinių nėgių žvejyba nėginiais bučiukais, kurios metu draudžiamas kitų žuvų šalutinis žvejybos laimikis.“
straipsnį 22² dalimi: „22². Specializuotoji stintų žvejyba ežeruose – tradicinių renginių metu vykdoma verslinė žvejyba stintiniais traukiamaisiais tinklais ežeruose nuo ledo, atitinkanti Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo ir tautinio paveldo produktų sertifikavimo reikalavimus ar įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kurios metu leidžiamas tik pūgžlių šalutinis žvejybos laimikis.“
straipsnį 22³ dalimi: „22³. Specializuotoji stintų žvejyba Nemuno žemupyje – verslinė žvejyba stintiniais traukiamaisiais tinklais aplinkos ministro nustatytose vietose, kurios metu leidžiamas tik pūgžlių ir invazinių žuvų šalutinis žvejybos laimikis.“
ją išdėstyti taip: „23. Specializuotoji verslinė žvejyba – verslinė žvejyba, kai vienos rūšies žuvų laimikis sudaro daugiau kaip 50 procentų bendro laimikio svorio ir (arba) kurioje naudojami verslinės žvejybos įrankiai tam tikrų rūšių žuvims gaudyti. Specializuotoji stintų žvejyba Kuršių mariose – verslinė žvejyba stintinėmis gaudyklėmis ar stintiniais tinklaičiais nuo ledo, kurios metu leidžiamas tik pūgžlių ir invazinių žuvų šalutinis žvejybos laimikis.“ 6.
Pakeisti 2 straipsnio 23¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „23¹. Statomasis tinklas – verslinės žvejybos įrankis – iš vieno ar kelių ant vienos tinklo pavaros lygiagrečiai sukabintų tinklinio audeklo gabalų sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai iš viršaus išlaiko plūdės ar plūduriuojanti virvė (pavara), o iš apačios – svarai ar nusverianti virvė (pavara), ir kuriuo sugaunamos į jį įsipainiojusios arba jo akyse sulaikytos žuvys. Naudojant šį tinklą jūrų vandenyse ir Kuršių mariose, jis inkaruojamas iš abiejų galų.“
išdėstyti taip: „31. Verslinė žvejyba – žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką vykdoma žvejyba siekiant gauti pajamų.“
išdėstyti taip: „32. Verslinės žvejybos įrankiai – žvejybos įrankiai, išvardyti 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 26/2004) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 7 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje. visi teisės aktais leidžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos dalis, valdytoja.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro objektas yra teisės į žvejybos kvotą, teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registras finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos lėšas) ir kitų šio registro nuostatuose nurodytų finansavimo šaltinių.“3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos įvertinant žvejybos reglamentavimo priemonių taikymą aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu aspektais, ir taikomos remiantis atsižvelgiant į žuvininkystės tyrimų duomenimis duomenis, ir siekiant užtikrinti žuvų išteklių natūralaus atsikūrimo galimybes, palaikyti optimalų jūrų ir vidaus vandenų telkinių produktyvumą ir vengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.“
straipsnio 2 dalį 10 punktu: „10) minimalių atstumų tarp žvejybos įrankių nustatymas;“. 3. Papildyti 6 straipsnio 2 dalį 11 punktu: „11) maksimalaus žuvų išteklių naudotojų skaičiaus žvejybos zonoje ar žvejybos bare nustatymas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato tik remdamasis šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis.“
išdėstyti taip: „4.
Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 14¹straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija Žuvininkystės tarnyba.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose yra leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 5 metai. Likusiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti specializuotąja versline žvejyba, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami aplinkos ministro nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse
ją išdėstyti taip: „7.
Žuvų išteklių tyrimai valstybinės reikšmės vandens telkiniuose finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų arba ūkio subjekto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnį 7 punktu: „7) pildyti žvejybos vidaus vandenyse žurnalą aplinkos ministro nustatyta tvarka, jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse.“5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Valstybiniuose Vidaus vandenų telkiniuose vandenyse aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji seliavų, stintų žvejyba ežeruose, Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose ir specializuotoji upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba, ir žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik polderiuose, vandens telkiniuose, didesniuose kaip
telkiniuose.“
ją išdėstyti taip: „3. Ūkio subjektai, išskyrus žvejybos plotų naudotojus, užsiimti versline žvejyba valstybiniuose ir bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiuose valstybei ir ūkio subjektams vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai ir kuriuose turi leidimą naudoti žvejybos plotą, gali tik gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai vidaus vandenyse žvejybos plotų naudotojams išduodami ne ilgesniam kaip leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui. 3. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Žvejybos limitai, išreikšti tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi, nustatomi ne trumpesniam kaip 5 ir ne ilgesniam kaip
galimu sugauti žuvų kiekiu, nustatomi nuo 1 iki 5 kalendorinių metų laikotarpiui.“6 straipsnis. 14¹ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono būdu ir ne aukciono būdu ne
trumpiau kaip 5 ir ne ilgiau kaip 10 kalendorinių metų ilgesniam, nei nustatytas žvejybos limitas laikotarpiui. Jeigu teisė į žvejybos kvotą buvo panaikinta dėl šio įstatymo 14³ straipsnio
(likusią neišnaudotą jos dalį) ūkio subjektams suteikiama aukciono būdu laikotarpiui, kurį būtų galiojusi panaikinta teisė į žvejybos kvotą.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisė į žvejybos kvotą specializuotąjai stintų žvejybai ežeruose, ir teisė į žvejybos kvotą polderiuose
ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, ir polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.“
išdėstyti taip: „3.
Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro stintų žvejybos limito, išreikšto verslinės žvejybos įrankių skaičiumi;
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų ar ungurių žvejybos limito, išreikšto žvejybos vietų skaičiumi;
3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo;
32) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus aplinkos ministro nustatyto bendro stintinių gaudyklių ir stintinių tinklaičių žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą;
43) 4 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, stintų žvejybos kvotą turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 procentą aplinkos ministro nustatyto bendro stintų žvejybos limito.“
4Pakeisti 14¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio.“
5Pakeisti 14¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas.“
6Pakeisti 14¹ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams.“
7Pakeisti 14¹ straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras.“
14¹ straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21. Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Aplinkos ministerijos (ne mažiau kaip du), Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio) darbuotojų.“
9Pakeisti 14¹ straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos nariai skiriami penkeriems metams.
Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“
10Pakeisti 14¹ straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai skelbiami Žuvininkystės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse.“
11Pakeisti 14¹ straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Perleidžiamosios Teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
pakeitimas
1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 14³ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų arba pateikė neteisingus duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;“. 3.
3Pakeisti 14³ straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) ūkio subjektas padarė:
a) du šiurkščius šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus pažeidimą per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui;
b) tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas 2 mėnesiams;
b) keturis du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams.“
4Pakeisti 14³ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ūkio subjektas pateikė trūkstamus arba tikslius duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;“. 5. Pakeisti 14³ straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektas padarė penkis tris ir daugiau šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų per 2 metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo laikotarpių;“. 6. Pakeisti 14³ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą.“
7Pakeisti 14³ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teisę į žvejybos kvotos galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija Žuvininkystės tarnyba.“8 straipsnis. 14⁴ straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 14⁴ straipsnį. „14⁴ straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas 1.
Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį gali žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ir iš naujo suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui, kuris buvo išnuomojęs, perleidęs ar atidavęs panaudai savo žvejybos kvotą arba apsikeitęs ja, vertinama tik to ūkio subjekto vykdyta verslinė žvejyba. 2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui. 3. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui, iš naujo suteikiant šią teisę ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos kvotą, vertinama tiek jo, tiek ir perleidusio teisę į žvejybos kvotą ūkio subjekto anksčiau vykdyta verslinė žvejyba. 4.
žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:
1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;
2) tais kalendoriniais metais jis savo žvejybos kvotą yra viršijęs;
3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų nusižengimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda;
4) ūkio subjektas, kuriam perleidžiama teisė į žvejybos kvotą, jau turi ar turėtų, perleidus teisę į žvejybos kvotą, daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, tais atvejais, kai taikomi apribojimai, nustatyti šio įstatymo 14¹ straipsnio
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3. Prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.“
ją išdėstyti taip: „4. Aplinkos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu.“
ją išdėstyti taip: „6. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės arba ūkio subjekto prašymu popierinės formos.“
netekusiu galios 15 straipsnio 7 dalies 3 punktą. „3) ūkio subjektas perleidžia kitam ūkio subjektui visą savo žvejybos kvotą.“
netekusiu galios 15 straipsnio 8 dalies 3 punktą.
„3) pasibaigia žvejybos kvotos perleidimo laikotarpis.“
išdėstyti taip: „9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus, arba gavus dalį žvejybos kvotos ar dalį teisės į žvejybos kvotą, pasikeitus leidime nurodytiems duomenims ir (ar) žvejybos sąlygoms, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas.“
netekusiu galios 15 straipsnio 10 dalies 5 punktą. „5) ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ją perleidžia kitam ūkio subjektui.“
straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „4) tuo metu draudžiamų gaudyti atsitiktinai sugautų rūšių žuvų apskaitos nevykdymas, kai žalos tų žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) leidžiamų gaudyti rūšių žuvų tikslaus svorio leidžiamos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais, kai žalos žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių, naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka mažiau daugiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime mažiau daugiau kaip
per metus.“
Pakeisti 17³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių. 15, 16, 17, 27, 28 priekrantės žvejybos baruose ir
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Be rašytinio sutikimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje,
specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik žvejybai mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais (išskyrus žvejybą privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose), arba ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.). Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką aplinkos ministro nustatyta tvarka informuojami vandens telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai.“13 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Saugomų rūšių žuvų ir jų buveinių bei migracijos kelių išsaugojimo priemones
nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Aplinkos ministerija. Saugomų rūšių žuvų veisimo, neršto ir migracijos sąlygų gerinimo darbus organizuoja Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos ir (ar) aplinkos ministro įgaliotos institucijos.“14 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Draudžiama perdirbti, parduoti ar supirkti šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu yra draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr.
1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus, turint patvirtinimo dokumentus, ir žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį.“15 straipsnis. 31 straipsnio papildymas
straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „31 straipsnis. Žuvininkystės rėmimas ir kompensacijų už žvejybos veiklos nutraukimą mokėjimas
31 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Kompensacijos žuvų išteklių naudotojams dėl žvejybos veiklos nutraukimo, jei šių žvejybos reglamentavimo priemonių nenustato Europos Sąjungos teisės aktai, mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.“16 traipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 4, 6 straipsnio 3 dalį, 11, 12, 13, 15 ir 16 straipsnio 8 ir 9 dalis, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 16 straipsnio 7 ir 8 dalys įsigalioja nuo šio įstatymo paskelbimo. 3. Šio įstatymo 4, 12,
3 dalis įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 5. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka žuvų išteklių naudotojams išmokamos kompensacijos dėl žvejybos veiklos nutraukimo. 6.
kvotą ar perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gavo kompensacijas dėl žvejybos veiklos nutraukimo, ir su jais susijusiems ūkio subjektams. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkio subjektams išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimai galioja iki kompensacijų dėl žvejybos veiklos nutraukimo išmokėjimo tam ūkio subjektui datos. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. spalio 31 d. patvirtina Kompensacijų dėl žvejybos veiklos nutraukimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. 9. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 4, 12 ir 13 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuos priima iki 2021 m. spalio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai:
Aistė Gedvilienė