Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO Nr. XIV-1381 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. lapkričio d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų 21 metai ir kuris yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Antanas Vinkus
aiškinamasis raštas DĖL rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Kaip žinia iki 2022 metų galiojo atskiri rinkimų įstatymai – Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Europos parlamento, savivaldybių Tarybų, pagal kuriuos jau Nepriklausomoje Lietuvoje įvyko eilė rinkimų: devyni - Lietuvos Respublikos Prezidento, devyni - Lietuvos Respublikos Seimo, keturi - Europos Parlamento, devyni - Lietuvos Respublikos savivaldybių Tarybų. 2022m. liepos 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas, kuris įsigaliojo nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Šis teisės aktas panaikino visus ankščiau galiojusius atskirus rinkimų įstatymus ir visą rinkimų tvarką harmoningai integravo į vieną konstitucinį įstatymą – Rinkimų kodeksą. Šiemet 2023 m. kovo 5 d. įvyko pirmieji rinkimai į savivaldos Tarybas pagal naująjį kodeksą. Minėto Rinkimų kodekso nuostatos numato, kad meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Reikia sutikti, kad dabar jaunimas subręsta ankščiau, civilizacijos ir naujų technologijų spartaus vystymosi pasėkoje jaunas žmogus jau gana anksti įgyja daug žinių, geriau orientuojasi įvairiose sudėtingose gyvenimo situacijose, ambicingai žiūri į savo ir visuomenės ateitį. 18 metų amžiaus jaunuoliui būti lyderiu savivaldos teritorijoje, kurioje, kaip taisyklė, gyventojų amžiaus vidurkis yra dvigubai, o neretai ir daugiau kartų didesnis, nei galimo rinkti mero minimalus amžius, būtų labai sudėtinga ir vargu ar pateisinama. Gyventojų patirtis ir problemų, reiškinių bei procesų vertinimas sprendimų priėmimui vyresniame nei 18 m. amžiuje, tikėtina, bus aukštesnio lygio, logiškesnis ir kompetentingesnis, negu aštuoniolikamečio jaunuolio.
Panagrinėkime kokia susiformavo faktinė merų amžiaus struktūra po dviejų pastarųjų savivaldos rinkimų. Paskutinių
yra 50,33 metų. Jauniausias išrinktas meras yra 32 metų, vyriausias – 68. Išrinktų merų amžiaus struktūra pasiskirsto taip: 18-29 metų išrinkta nebuvo, 30- 39 išrinkti 12 merų, 40-49 metų – 12, 50-59 metų – 19, 60-69 metų – 17 merų. Daugiau kaip pusė - 36 iš 60 išrinktų merų jau buvo sulaukę 50-ties metų. Labai panašūs ir priešpaskutinių rinkimų statistiniai išrinktų merų amžiaus rodikliai. 2019 metų rinkimuose vidutinis išrinkto mero amžius buvo 51,43 metų. Jauniausias išrinktas meras buvo 30 metų, vyriausias – 67. Išrinktų merų amžiaus struktūra pasiskirstė taip: 18-29 metų išrinkta nebuvo, 30- 39 išrinkti 9 merai, 40-49 metų – 15, 50-59 metų – 21, 60-69 metų – 15 merų. Kaip ir dabartinėje kadencijoje daugiau kaip pusė - 36 iš 60 išrinktų merų jau buvo sulaukę 50-ties metų. Lietuvos istorijoje nežinomas atvejis, kad meru būtų išrinktas 18 metų jaunuolis ar jaunuolė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Vinkus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Rinkimų kodekso 8 straipsnio 1, 2, 4 dalys nustato aktyviąją rinkimų teisę piliečiams, kuriems rinkimų diena yra sukakę 18 metų. Rinkimų kodekso 10 straipsnis nustato pasyviąją rinkimų teisę, o šio straipsnio 4 dalis numato, kad „Meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų ir kuris yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas“. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Teikiamu įstatymo projektu siūloma padidinti renkamų merų minimalaus amžiaus ribą 3 metais, tai yra nuo dabartinių 18 iki 21 metų. Siūloma savivaldybės mero minimalaus amžiaus cenzą suvienodinti su Seimo nario (10 str. 1 dalis) ir Europos Parlamento nario (10 str., 6 dalis), kurių privalomo minimalaus amžiaus cenzas yra 21 metai. Pagrindiniu tokio siūlymo argumentu yra tai, kad 18 metų žmogus jau gali turėti daug žinių ir būti išsilavinęs, tačiau netgi gyvenant pagreitintais tempais pakankamos gyvenimo patirties įgyti ir pateisinti savivaldos teritorijos lyderio vaidmenį objektyviai nėra įmanoma. Pailiustruokime situaciją konkrečiais pavyzdžiais. Valstybės duomenų agentūros duomenimis 2022 metais Lietuvoje vidurinį išsilavinimą įgijo 20 146 moksleiviai. Iš šio skaičiaus
ir daugiau metų. Taigi, pagal dabartinę Rinkimų kodekso nuostatą tais metais net
renkami merais, bet tai būtų merai be specialybės ir nežinia kada ir kaip jie baigtų koledžus ar universitetus ir galėtų įsigyti specialybę. Aštuoniolikmečiai neturi administracinio valdymo patirties (nebent klasės ar, mokyklos mastu), tuo tarpu, kai dauguma savivaldybių darbuotojų-specialistų konkurso tvarka atrenkami pagal vieną iš duotos srities turimos patirties kriterijų. Pasitelkus sąmokslo teoriją, dar galima daryti prielaidą, „kas gali paneigti“ kad, išrinkus meru aštuoniolikmetį jaunuolį ar negali susidaryti savivaldoje tokia situacija, kad už jį savivaldą valdys kiti susiblokavę asmenys. Kyla pagrįsti klausimai: „Ar tokia teisė nėra tik teorinė?“, „Ar būtų logiška, jei savivaldos teritorijos lyderiu
„Ar vidurinio išsilavinimo metu įgytos teorinės žinios būtų pakankamos vadovauti miesto ar rajono savivaldai ir spręsti įvairaus pobūdžio iškylančias problemas?“. „Ar galima įsivaizduoti, kad aštuoniolikmetis galėtų gerai vykdyti sostinės Vilniaus ar Kauno mero pareigas“. Parodijuodami situaciją, galime priminti, kad 18 metų jaunuoliai neturi teisės net troleibuso ar A,C ir D kategorijos automobilių vairuoti, o mes patikime jiems savivaldybėje gyvenančių dešimčių ar net šimtų tūkstančių žmonių gyvenimo ir ekonominės bei kultūrinės plėtros valdymo vairą. 18 metų jaunuoliai nelaikomi pakankamai subrendusiais, jiems neparduodami alkoholiniai gėrimai. Meras, kuris kasdien susiduria ir turi konkrečiai spręsti administracinio vieneto - savivaldybės visus ūkinius-socialinius ir t.t. klausimus, negali būti jų sprendime mažiau patyręs nei Seimo narys ar Europarlamentaras, kurie tokius klausimus praktiškai sprendžia teoriniame lygmeny (įstatymų leidyboje ir t.t.). Tad yra pagrindo ir logikos visų šių atstovų amžių suvienodinti - 21 metai. Amžiaus cenzo padidinimas leis išvengti nebrandaus ir neturinčio patirties bei pakankamos kompetencijos miesto ar rajono lyderio - mero – išrinkimo rizikos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas duos realesnį teisinio reguliavimo pagrindą – labiau atitinkantį realią tikrovę. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas vardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Pritarus įstatymo projektui, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „rinkimai“, „merai“, „amžius“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
susiduria ir turi konkrečiai spręsti administracinio vieneto - savivaldybės visus ūkinius-socialinius ir t.t. klausimus, negali būti jų sprendime mažiau patyręs nei Seimo ar Europarlamentaras, kurie tokius klausimus praktiškai sprendžia teoriniame lygmeny (įstatymleidyboje ir t.t.). Tad visų šių atstovų amžių reikėtų suvienodinti - 21 metai. 2. 18 metų, kaip ir paminėta dar ne visi jaunuoliai yra baigę vidurines mokyklas, tai kada jie baigs koledžus ar universitetus, o be jų koks Meras be jokios specialybės? 3.18-tis neturi administracinio valdymo patirties ( nebent klasės, mokyklos mastu), tuo tarpu, kai dauguma savivaldybių darbuotojų-specialistų konkurso tvarka atrenkami pagal vieną iš šios srities patirties turėjimo kriterijų. 4. Išrinkus merą 18-metį ar negali susidaryti savivaldoje tokia situacija, kad už jį Savivaldą valdys kiti susiblokavę asmenys (čia sąmokslo teorija). 5. Na ir galiausiai (humoro dėlei), tik nuo 21 metų asmuo-pilietis oficialiai (pagal Įstatymą) gali vartoti alkoholį, o kaip išrinkus Merą neišgėrus šampano taurę?!
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų kodekso PATVIRTINIMO,
2023-12-21 Nr. XIVP-3416 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Kaip matyti iš projekto turinio, juo siūloma pakeisti ne Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo, o šiuo konstituciniu įstatymu patvirtinto Rinkimų kodekso 10 straipsnį. Kadangi Rinkimų kodeksas yra patvirtintas konstituciniu įstatymu, šio kodekso teisinė forma taip pat yra konstitucinis įstatymas, kuris pagal Konstitucijos
dauguma priimamu konstituciniu įstatymu. Atsižvelgiant į tai, projekto pavadinimas taisytinas – jo dalis „patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381“ išbrauktina, o prieš žodį „įstatymas“ įrašytinas žodis „konstitucinis“. 2. Projekte nenumatyta juo teikiamo įstatymo įsigaliojimo data, taigi šis įstatymas turėtų įsigalioti kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai (RK 194 straipsnis), kuri prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos (RK 64 straipsnio 2 dalis). Taigi, 2023 d. lapkričio
Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“, kuriuo paskelbta Respublikos Prezidento rinkimų data – 2024 m. gegužės 12 d., taip pat 2023 m. gruodžio 9 d. įsigaliojus Seimo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimui Nr.
XIV-2302
„Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“, kuriuo paskelbta rinkimų į
Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje data – 2024 m. birželio 9 d., Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas. Kartu atkreipiame dėmesį ir į tai, kad 2024 m. spalio antrą sekmadienį, t. y. spalio 13 d., turi būti rengiami eiliniai Seimo rinkimai. Šiuos rinkimus Respublikos Prezidentas skelbia ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos (RK 12 straipsnio 1 dalis). 3. Vertinant projektu teikiamą pasiūlymą nuo 18 iki 21 metų padidinti galiojančiame Rinkimų kodekse nustatytą minimalų amžių, kurį sukakęs Lietuvos Respublikos pilietis gali būti renkamas savivaldybės meru, pažymėtina, kad beveik visose Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Kiprą ir Rumuniją) pasyviosios rinkimų teisės savivaldos institucijų rinkimuose amžiaus cenzas yra 18 metų, o daugelyje šių valstybių nustatytas ir toks pat amžiaus cenzas kandidatuoti į parlamentą.[1] Projekto aiškinamajame rašte pateikti faktiniai duomenys apie Lietuvos Respublikoje išrinktų merų amžių ir argumentai dėl nepakankamos jaunesnių kaip
rinkėjams spręsti dėl tokio amžiaus asmenų tinkamumo mero pareigoms. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected] [1] Žr.
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento apžvalgą
„Rinkimų teisės amžiaus cenzas parlamento, vietos savivaldos, Europos
Parlamento ir prezidento rinkimuose Europos Sąjungos valstybėse“: https://lrsk.sharepoint.com/:w:/r/sites/ikd/_layouts/15/Doc.aspx?sourcedoc=%7B52E02CDF-E7D0-462E-A583-53423938E569%7D&file=AL_b_20_4_Rinkim%C5%B3%20teis%C4%97s%20am%C5%BEiaus%20cenzas.docx&action=default&mobileredirect=true&DefaultItemOpen=1