782 Įstatymo projektas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 5, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 72(1), 80, 82(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24(2) straipsniu įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIVP-34

Lyginamasis variantas

2023-12-14 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 5, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 72¹, 80, 82¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24²STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

2023 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Papildyti 4 straipsnį nauja 15¹ dalimi:

„15¹. Mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų, reikiamų atliekant mokslinius tyrimus, visuma.“

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.

Nepriekaištinga reputacija Nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuris atitinka šiuos kriterijus Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) jo elgesys atitinka akademinės etikos vertybes – akademinio sąžiningumo, intelektinės nuosavybės apsaugos principus savo elgesiu ir (ar) veikla yra pažeidęs akademinę etiką ir po tokio pažeidimo nustatymo nėra praėję 10 metų;

2) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 11 metų arba buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 9 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 5 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai;

3) nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai;

4) nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotikų, psichotropinių, ar toksinių medžiagų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;

5) buvo atleistas iš darbo, pareigų ar yra praradęs teisę verstis tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 4 metai;

6) buvo atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 4 metai;

7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 4 metai;

8) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“

3 straipsnis.

Nepriekaištinga reputacija Nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuris atitinka šiuos kriterijus Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) jo elgesys atitinka akademinės etikos vertybes – akademinio sąžiningumo, intelektinės nuosavybės apsaugos principus savo elgesiu ir (ar) veikla yra pažeidęs akademinę etiką ir po tokio pažeidimo nustatymo nėra praėję 10 metų;

2) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 11 metų arba buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 9 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 5 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai;

3) nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai;

4) nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotikų, psichotropinių, ar toksinių medžiagų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;

5) buvo atleistas iš darbo, pareigų ar yra praradęs teisę verstis tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 4 metai;

6) buvo atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 4 metai;

7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 4 metai;

8) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“

3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1.

17 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 17 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai kontrolierius pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali negali eiti savo pareigų;“. 2. Pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 5 dalį. 5. Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada. 4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Studijų kokybės vertinimo centras yra biudžetinė įstaiga, jį steigia kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija.“

2Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaroma iš 11 narių. Po vieną Studijų kokybės vertinimo centro tarybos narį 6 metų kadencijai deleguoja Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, po du narius 6 metų kadencijai deleguoja universitetus, kolegijas vienijančios organizacijos, keturis narius 6 metų kadencijai deleguoja socialinius partnerius vienijančios organizacijos, vienas tarybos narys 2 metų kadencijai deleguojamas studentus vienijančios organizacijos. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto deleguojamas tarybos narys turi būti tarptautinis ekspertas, gyvenantis ir dirbantis ne Lietuvos Respublikoje. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį skelbia švietimo, ir mokslo ir sporto ministras.

Studijų kokybės vertinimo centro tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“

3Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Studijų kokybės vertinimo centro vienasmenis valdymo organas yra direktorius, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl įstaigos vadovo. Direktorius konkurso būdu 4 5 metų kadencijai skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka tokiu būdu, kad ne mažiau kaip pusę konkurso komisijos narių sudarytų Studijų kokybės vertinimo centro tarybos nariai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Studijų kokybės vertinimo centro direktorius švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu gali būti be konkurso skiriamas antrai kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos metu jis pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus. Sprendimas skirti įstaigos vadovą antrai kadencijai be konkurso priimamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki jo pirmosios kadencijos pabaigos.“

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 24²straipsniu

Papildyti Įstatymą 24² straipsniu:

„24² straipsnis. Mokslinių tyrimų infrastruktūros

1Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtra planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į ateities įžvalgomis pagrįstas ilgalaikes nacionalines ir tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtros kryptis, prioritetus, mokslinių tyrimų infrastruktūrų ekosistemą ir jos ypatumus, kuriuos rengia Lietuvos mokslo taryba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir pristato Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai. 2.

2Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūros vystomos, dalyvavimas tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose reglamentuojamas, mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansavimas, stebėsena ir vertinimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 3. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos narystės (ar jos nutraukimo) tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Seimas, kuomet ratifikuojamos tarptautinės sutartys ir kiti susitarimai, būtini stojant į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuomet tarptautinių sutarčių ir kitų susitarimų ratifikuoti stojant į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą nereikia, prieš tai aptarus jį Mokslo, technologijų ir inovacijų taryboje.“

6 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„42 straipsnis. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą

1Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui.

Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas) nustato, kad numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;

2) aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įsipareigoja pradėti įgyvendinti ne mažiau kaip 3 studijų krypčių (universitetui) arba 2 studijų krypčių (kolegijai) studijas per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos ir ne mažiau kaip pusę studijų programų įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3) Studijų kokybės vertinimo centras, atsižvelgdamas į ekspertinio vertinimo metu pateiktas išvadas, nustato, kad materialinė bazė, kvalifikuotas personalas yra tinkami atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus planuojamoms studijų programoms, mokslinei ir (arba) meno veiklai įgyvendinti bei aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka kitas šiame įstatyme nustatytas sąlygas, būtinas planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti. 2. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas, siekdami gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijai pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus.

Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos administracinė procedūra dokumentų nagrinėjimas yra sustabdomas ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama. 3. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija ministras ne vėliau kaip per 7 mėnesius nuo dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento ir į Studijų kokybės vertinimo centro išvadas, priima sprendimą dėl leidimo išdavimo arba neišdavimo ir apie priimtą sprendimą praneša Juridinių asmenų registrui ir pareiškėjui. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija, neatsakoma per šioje dalyje terminą, laikoma, kad leidimas nėra išduotas. 4. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas, siekiantis gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, neturi pateikti dokumentų, kuriuos jis jau yra pateikęs Švietimo, ir mokslo ministerijai, išskyrus atvejus, kai Švietimo, ir mokslo ministerijai pateikti duomenys ir (ar) informacija, pateikta dokumentuose, yra pasikeitę. 54.

54Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras priima sprendimą neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu kai paaiškėja, kad:

1) aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Lietuvos Respublikoje neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje;

2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;

3) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas verčiasi įstatymų draudžiama veikla. 65. Gavusi leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. 76. Pasikeitus leidime vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nurodytiems duomenims, išskyrus duomenis, esančius Juridinių asmenų registre, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo, ir mokslo ir sporto ministeriją, kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi arba informacijos iš Juridinių asmenų registro gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą. 87. Leidimą gavusi institucija Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre dienos. 9. Informacija ir dokumentai, susiję su leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimu, patikslinimu, atsisakymu jį išduoti ar jo panaikinimu (išskyrus konfidencialią informaciją, dokumentus ar jų dalį), skelbiami Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje.“

7 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis.

Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimas

1Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras panaikina leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:

1) leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;

2) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nepradėjo vykdyti studijų ir (arba) su studijomis susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos;

3) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nevykdo studijų daugiau kaip 6 mėnesius;

4) pakartotinio vertinimo metu aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai;

5) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas verčiasi įstatymų draudžiama veikla;

6) aukštoji mokykla tapo nemoki ir (arba) jos veikla kelia grėsmę studentų interesams;

7) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas išregistruotas iš Juridinių asmenų registro;

8) aukštoji mokykla yra likviduojama. 2. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ir apie tai praneša Juridinių asmenų registrui ir aukštajai mokyklai arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialui. Sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre dienos, jeigu pačiame įsakyme dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. 3.

3Panaikinus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavusi aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas praranda teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos.“

8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„44 straipsnis. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą

1Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas atitinka šiuos reikalavimus:

1) Valstybės saugumo departamentas nustato, kad numatoma šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;

2) užsienio valstybės aukštoji mokykla kilmės šalyje veikia teisėtai;

3) užsienio valstybės aukštoji mokykla sutinka, kad šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas vykdytų su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje;

4) užsienio valstybės kompetentinga institucija, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio valstybės aukštoji mokykla, neprieštarauja, kad šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas vykdytų su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje. 2. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, siekdami gauti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijai pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus.

Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos administracinė procedūra dokumentų nagrinėjimas yra sustabdomas ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu subjektas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama. 3. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento išvadą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo išdavimo arba neišdavimo ir apie priimtą sprendimą praneša Juridinių asmenų registrui ir pareiškėjui. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija, neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad leidimas nėra išduotas. 4. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, siekiantys gauti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, neturi pateikti dokumentų, kuriuos jie jau yra pateikę Švietimo ir mokslo ministerijai, išskyrus atvejus, kai Švietimo, ir mokslo ministerijai pateikti duomenys ir (ar) informacija, pateikta dokumentuose, yra pasikeitusi. 54.

54Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras neišduoda leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, jeigu kai paaiškėja, kad:

1) šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje;

2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;

3) šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas verčiasi įstatymų draudžiama veikla. 65. Gavę leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti su studijomis susijusią veiklą. 76. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras panaikina leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių:

1) leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;

2) leidimą gavęs subjektas verčiasi įstatymų draudžiama veikla arba nevykdo su studijomis susijusios veiklos daugiau kaip 12 mėnesių;

3) šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai yra likviduojami arba yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. 87. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 76 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą ir apie tai praneša Juridinių asmenų registrui ir leidimą turinčiam subjektui. Sprendimas dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre dienos, jeigu pačiame įsakyme nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. 98. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas įgyja teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre dienos.

Panaikinus leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavęs subjektas Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos. 109. Pasikeitus duomenims, kurie nurodyti leidime vykdyti su studijomis susijusią veiklą, išskyrus duomenis, esančius Juridinių asmenų registre, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo, ir mokslo ir sporto ministeriją, o Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija per 5 darbo dienas nuo kreipimosi arba informacijos iš Juridinių asmenų registro gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą 41 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui. 11. Informacija ir dokumentai, susiję su leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimu, patikslinimu, atsisakymu jį išduoti ar jo panaikinimu (išskyrus konfidencialią informaciją, dokumentus ar jų dalį), skelbiami Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje.“

9 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis.

Mokslinės veiklos rezultatų viešumas Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų kokybę, valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą, padidinti mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo galimybes, paskatinti mokslo pažangą, visi mokslo ir studijų institucijose valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatai turi būti skelbiami viešai atvirosios prieigos būdais ir priemonėmis (interneto svetainėje ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja asmens duomenų, intelektinės nuosavybės, profesinių, ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą, nacionalinio saugumo ir gynybos, taip pat teisėsaugos ir viešojo saugumo veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Atvirosios prieigos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos mokslo taryba.“

10 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis yra nuo 60 iki 120 studijų kreditų. Rezidentūros apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

11 straipsnis. 72¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 72¹ straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„72¹ straipsnis. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygos ir socialinės garantijos“. 2. Pakeisti 72¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Institutų direktorių darbo apmokėjimo dydžius (darbo užmokestį) nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas (juridinio asmens dalyvių susirinkimas) arba jo (jų) įgaliotas asmuo.“

3Pakeisti 72¹ straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13.

Šio straipsnio 7 ir 11 dalyse nurodyti priedai ir priemokos gali būti skiriami nurodant konkretų, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, terminą.“

4Pripažinti netekusia galios 72¹ straipsnio 14 dalį. „14. Darbuotojų valandinis atlygis už pedagoginį darbą apskaičiuojamas jų pareiginės algos koeficientus, nustatytus vadovaujantis šio straipsnio 5, 6 ir 10 dalių nuostatomis, padauginus iš 3,18 bazinio valandinio atlygio dydžio, apskaičiuoto bazinį dydį padalijant iš metinio vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus, kurį kiekvienais metais tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

5Pakeisti 72¹ straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Institutų darbuotojams, neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui, gali būti skiriamos premijos šiais atvejais: už labai gerą viršijantį lūkesčius darbą kalendoriniais metais; už atliktas vienkartines ypač svarbias užduotis. Kiekvienu atveju premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per kalendorinius metus ir negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio.“

6Pakeisti 72¹ straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:

„18. Instituto darbuotojui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos, tėvo (įmotės, įtėvio) darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėjais ar rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti instituto darbuotojai, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkami tai pateikti šių darbuotojų rašytiniai prašymai ir atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti išmokama skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.

Ši pašalpa negali viršyti 5 minimalių mėnesinių algų dydžių. Materialinė pašalpa dėl darbuotojo mirties gali būti išmokama jo šeimos nariams. Mirus instituto darbuotojui, jo šeimos nariams gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu pateiktas jo šeimos narių rašytinis prašymas ir mirties faktą patvirtinantys dokumentai.“

12 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„80 straipsnis. Valstybės finansavimo studijoms ir studijų kainos kompensavimo atvejai

1.

Šio įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik viena studijų vieta, jeigu:

1) asmenys vienu metu studijuoja pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos studijų programas ir bent viena jų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis; jeigu asmuo vienu metu studijuoja pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik viena jo pasirinktos studijų programos studijų vieta; jeigu asmuo vienu metu studijuoja pagal vientisųjų studijų ir antrosios pakopos studijų programas, valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik viena jo pasirinktos studijų programos studijų vieta;

2) asmenys vienu metu studijuoja dviejose ar daugiau doktorantūrose ir bent viena jų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis;

3) asmenys vienu metu studijuoja pagal dvi ar daugiau profesinių studijų programas ir bent viena jų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis;

4) asmenys vienu metu studijuoja pagal dvi ar daugiau trumposios pakopos studijų programas ir bent viena jų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. 2.

2Teisės šio įstatymo 77 ir 79 straipsniuose nustatyta tvarka į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi:

1) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; jeigu asmuo baigė vientisųjų studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą pirmosios pakopos studijoms asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė pirmosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą vientisosioms studijoms asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė antrosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą vientisosioms studijoms asmuo nebeturi;

2) asmenys, pakartotinai studijuojantys doktorantūroje, jeigu daugiau kaip pusę doktorantūros trukmės jie buvo studijavę valstybės biudžeto lėšomis;

3) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal profesinių studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis;

4) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal trumposios pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; 4)5) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos piliečiai, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat išskyrus kitus užsieniečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įgijusius vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą, studijuojančius pagal trumposios, pirmosios pakopų ar vientisųjų studijų programą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Teisės šio įstatymo 77 ir 79 straipsniuose nustatyta tvarka į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi:

1) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; jeigu asmuo baigė vientisųjų studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą pirmosios pakopos studijoms asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė pirmosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą vientisosioms studijoms asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė antrosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą vientisosioms studijoms asmuo nebeturi;

2) asmenys, pakartotinai studijuojantys doktorantūroje, jeigu daugiau kaip pusę doktorantūros trukmės jie buvo studijavę valstybės biudžeto lėšomis;

3) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal profesinių studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis;

4) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal trumposios pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; 4)5) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos piliečiai, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat išskyrus kitus užsieniečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įgijusius vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą, studijuojančius pagal trumposios, pirmosios pakopų ar vientisųjų studijų programą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose įstatymuose nenustatyta kitaip. 3.

3Už studijas kainą, proporcingą dalyko (modulio) apimčiai, moka:

1) asmenys, studijuojantys atskirus dalykus ar modulius;

2) asmenys, kartojantys studijų programos atskirus dalykus.“

13 straipsnis. 82¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 82¹straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo dalyvumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį) arba sunkų ar vidutinį sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį);“. 14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šio įstatymo 2, 5 ir 9 straipsniai įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 6, 7, 8 straipsniai įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 3. Šio įstatymo 12 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Švietimo, mokslo ir sporto ministras ir Lietuvos mokslo taryba iki 2024 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2024-04-11 · oficialus registras ↗

Projekto Nr. XIVP-3414(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 5, 15, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 72¹, 75³, 76², 80, 81, 82¹, 90 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24² STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

2024 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Papildyti 4 straipsnį 16¹ dalimi:

„16¹. Mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų, reikiamų atliekant mokslinius tyrimus, visuma.“

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.

Nepriekaištinga reputacija Nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuris atitinka šiuos kriterijus Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) jo elgesys atitinka akademinės etikos vertybes – akademinio sąžiningumo, intelektinės nuosavybės apsaugos principus savo elgesiu ir (ar) veikla yra pažeidęs akademinę etiką ir po tokio pažeidimo nustatymo nėra praėję 10 metų;

2) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 11 metų arba buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 9 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 5 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai;

3) nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai;

4) nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotikų, psichotropinių, ar toksinių medžiagų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;

5) buvo atleistas iš darbo, pareigų ar yra praradęs teisę verstis tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 4 metai;

6) buvo atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 4 metai;

7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 4 metai;

8) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“

3 straipsnis.

Nepriekaištinga reputacija Nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuris atitinka šiuos kriterijus Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) jo elgesys atitinka akademinės etikos vertybes – akademinio sąžiningumo, intelektinės nuosavybės apsaugos principus savo elgesiu ir (ar) veikla yra pažeidęs akademinę etiką ir po tokio pažeidimo nustatymo nėra praėję 10 metų;

2) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 11 metų arba buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 9 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 5 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai;

3) nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai;

4) nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotikų, psichotropinių, ar toksinių medžiagų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;

5) buvo atleistas iš darbo, pareigų ar yra praradęs teisę verstis tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 4 metai;

6) buvo atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 4 metai;

7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 4 metai;

8) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“

3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.

Lietuvos mokslo tarybos valdybos nariams ir ekspertų komitetų nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“

4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius

1Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu susijusių procedūrų pažeidimų (toliau šiame straipsnyje – tyrimas). 2. Kontrolierių 5 metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Tas pats asmuo kontrolieriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. Lietuvos mokslo taryba kontrolieriaus kandidatūrą Seimui pateikia ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki kontrolieriaus kadencijos pabaigos. 43. Kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia jo įgaliojimų laikas;

2) jis atsistatydina, apie tai raštu įspėjęs Seimo Pirmininką ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas;

3) kontrolierius miršta. 4) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai kontrolierius pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti savo pareigų;

5) dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

6) daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo. 5.

5Kontrolierius atleidžiamas iš pareigų, kai:

1) jis atsistatydina, apie tai raštu įspėjęs Seimo Pirmininką ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų;

2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų;

3) nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

4) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) teismas pripažįsta jį neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

6) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

7) Seimas pareiškia nepasitikėjimą juo Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu atveju kontrolierius eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius. 6. 5. Šio straipsnio 5 3 dalies 2 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada. 7 6. Kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį ir vadovaujamo darbo patirties. 8 7. Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, taip pat su darbu kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose. Kontrolierius negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą ir dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose projektuose, kurie yra susiję su akademine etika ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veiklos tobulinimu ir kuriuose nedalyvauja Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys asmenys. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytais atvejais. 9 19. Prireikus kontrolierių pavaduoja Seimo valdybos sprendimu paskirtas asmuo, atitinkantis kontrolieriui keliamus reikalavimus.

Kai kontrolierius atostogauja arba dėl kitų priežasčių (ligos, komandiruotės ir pan.) negali eiti savo pareigų, Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja Seimo kontrolierius arba lygių galimybių kontrolierius, arba asmuo, atitinkantis kontrolieriui keliamus reikalavimus. 10 20. Šio straipsnio 3 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose 4 ir 5 dalyje nustatytais atvejais tol, kol į kontrolieriaus vietą paskiriamas naujas kontrolierius, Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu gali pavesti laikinai eiti kontrolieriaus pareigas asmeniui, atitinkančiam kontrolieriui keliamus reikalavimus. 11. Pasibaigus kontrolieriaus įgaliojimų laikui, jam išmokama 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kontrolieriui, atleidžiamam iš pareigų, kai jis dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų, išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kontrolieriui mirus, jo šeimai išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka. Šios išmokos mokamos iš Tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Kontrolieriui atsistatydinus ar kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, ar kai daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo, išeitinė išmoka nemokama. 12. Pasibaigus įgaliojimų laikui, kontrolieriui netaikomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatyme nustatyti apribojimai dirbti ir jis gali eiti pareigas mokslo ir studijų institucijose, išskyrus vadovaujančias pareigas. Kontrolierius turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atkurti valstybės tarnautojo statusą, išskyrus atvejus, kai kontrolieriui įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis ar kai daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo. 13 8. Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais. 14 9.

14 9. Kontrolieriui teikiamame skunde turi būti nurodyta:

1) pareiškėjo vardas, pavardė (arba juridinio asmens pavadinimas) ir gyvenamosios vietos adresas (juridinio asmens buveinė);

2) duomenys apie akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimą;

3) pareiškėjo reikalavimas. 15 10. Kontrolierius skundą išnagrinėja ar tyrimą atlieka, priima sprendimą ir raštu informuoja pareiškėją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos. Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas du kartus po 4 mėnesius. 16 11. Skundui dėl akademinės etikos ar procedūrų pažeidimų su studijomis susijusioje veikloje pateikti nustatomas šešių mėnesių terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Skundai, pateikti praėjus šiam terminui, nenagrinėjami, jeigu kontrolierius nenusprendžia kitaip, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka. 1712. Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:

1) konstatuoti akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimą;

2) įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo;

3) kreiptis į teismą, jeigu nevykdomas šios dalies 2 punkte nurodytas kontrolieriaus įpareigojimas;

4) nenustačius pagrįstų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, pripažinti skundą nepagrįstu;

5) neturint galimybės įvertinti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, skundo nagrinėjimą ar tyrimą nutraukti;

6) teikti rekomendaciją imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimai ir (ar) jų priežastys;

7) informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu nustatoma nusikalstamos veikos požymių. 1813.

1813Kontrolieriaus veiklą užtikrina Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba). Tarnyba yra biudžetinė įstaiga. Tarnybos vadovas yra kontrolierius. Tarnybos nuostatus tvirtina Seimas. 1914. Kontrolierius turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 2015. Kontrolierius kartą per metus, iki kovo 1 dienos, atsiskaito Seimui už praėjusius kalendorinius metus ir teikia Tarnybos veiklos ataskaitą. 16. Kontrolieriaus darbo užmokesčio dydį ir apmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. 21. 17. Kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą dėl galimų akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimų ir, informavęs pareiškėją, perduoti šį skundą atitinkamai mokslo ir studijų institucijai, jeigu dėl tų pačių galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų nebuvo kreiptasi į atitinkamą mokslo ir studijų instituciją. Jeigu skundo nagrinėjimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kontrolierius privalo apie tai informuoti Seimo valdybą ir pareikšti apie nusišalinimą. Tuo atveju, kai priimamas kontrolieriaus nusišalinimas ar jis nušalinamas nuo skundo nagrinėjimo, Seimo valdybos sprendimu skundui nagrinėti paskiriamas kitas kontrolierius ar akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo, kuris nagrinėja skundą šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka. 22 18. Kontrolieriaus sprendimai skelbiami Tarnybos interneto svetainėje. 23 21.

23 21. Kontrolierius apie sprendime konstatuotus etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus informuoja pareiškėją, atitinkamą mokslo ir studijų instituciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prireikus atitinkamos mokslo ir studijų institucijos steigėją ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, taip pat kitus asmenis. 24 22. Mokslo ir studijų institucija per kontrolieriaus nustatytą terminą privalo pateikti kontrolieriui ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai informaciją, kokių veiksmų ėmėsi, atsižvelgusi į kontrolieriaus sprendimą.“

5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Studijų kokybės vertinimo centras yra biudžetinė įstaiga, jį steigia kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija.“

2Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaroma iš 11 narių. Po vieną Studijų kokybės vertinimo centro tarybos narį 6 metų kadencijai deleguoja Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, po du narius 6 metų kadencijai deleguoja universitetus, kolegijas vienijančios organizacijos, keturis narius 6 metų kadencijai deleguoja socialinius partnerius vienijančios organizacijos, vienas tarybos narys 2 metų kadencijai deleguojamas studentus vienijančios organizacijos. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto deleguojamas tarybos narys turi būti tarptautinis ekspertas, gyvenantis ir dirbantis ne Lietuvos Respublikoje. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį skelbia švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“

3Pripažinti netekusia galios 22 straipsnio 4 dalį. „4.

„4. Studijų kokybės vertinimo centro vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorius konkurso būdu 4 metų kadencijai skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka tokiu būdu, kad ne mažiau kaip pusę konkurso komisijos narių sudarytų Studijų kokybės vertinimo centro tarybos nariai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 24²straipsniu

Papildyti Įstatymą 24² straipsniu:

„24² straipsnis. Mokslinių tyrimų infrastruktūros

1Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtra planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į ateities įžvalgomis pagrįstas ilgalaikes nacionalines ir tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtros kryptis, prioritetus, mokslinių tyrimų infrastruktūrų ekosistemą ir jos ypatumus, kuriuos Lietuvos mokslo taryba rengia švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir pristato Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai. 2. Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūros vystomos, dalyvavimas tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose reglamentuojamas, mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansavimas, stebėsena ir vertinimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 3. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos narystės (ar jos nutraukimo) tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose pagal kompetenciją priima Seimas, kai ratifikuojamos tarptautinės sutartys ir kiti susitarimai, būtini stojant į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą, arba Vyriausybė, kai tarptautinių sutarčių ir kitų susitarimų ratifikuoti stojant į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą nereikia, gavusi Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos išvadą.“

7 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„42 straipsnis. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą

1Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinimas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas) nustato, kad numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;

2) aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įsipareigoja pradėti įgyvendinti ne mažiau kaip 3 studijų krypčių (universitetui) arba 2 studijų krypčių (kolegijai) studijas per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos ir ne mažiau kaip pusę studijų programų įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3) Studijų kokybės vertinimo centras, atsižvelgdamas į ekspertinio vertinimo metu pateiktas išvadas, nustato, kad materialinė bazė, kvalifikuotas personalas yra tinkami atitinka šio įstatymo nustatytus planuojamoms studijų programoms, mokslinei ir (arba) meno veiklai įgyvendinti būtinus reikalavimus, bei taip pat kad aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka kitas šiame įstatyme nustatytas sąlygas, būtinas planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti. 2. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas, siekdami gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus.

Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos administracinė procedūra dokumentų nagrinėjimas yra sustabdomas ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama. 3. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija ministras ne vėliau kaip per 7 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos, atsižvelgdama atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento ir į Studijų kokybės vertinimo centro išvadas, priima sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo arba neišdavimo ir apie priimtą sprendimą praneša Juridinių asmenų registrui ir pareiškėjui. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija, neatsakoma per šioje dalyje terminą, laikoma, kad leidimas nėra išduotas. 4. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas, siekiantis gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, neturi pateikti dokumentų, kuriuos jis jau yra pateikęs Švietimo, ir mokslo ministerijai, išskyrus atvejus, kai Švietimo, ir mokslo ministerijai pateikti duomenys ir (ar) informacija, pateikta dokumentuose, yra pasikeitę. 54.

54Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras priima sprendimą neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu kai paaiškėja, kad:

1) aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Lietuvos Respublikoje neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje;

2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu neatitinka tikrovės ar pažeidus pažeidžia įstatymus;

3) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas verčiasi įstatymų draudžiama veikla. 56. Gavusi leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. 67. Pasikeitus leidime vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nurodytiems duomenims, išskyrus duomenis, esančius Juridinių asmenų registre, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos informuoja Švietimo, ir mokslo ir sporto ministeriją, kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi arba informacijos iš Juridinių asmenų registro gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą. 7 8. Leidimą gavusi institucija Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre dienos. 9. Informacija ir dokumentai, susiję su leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimu, patikslinimu, atsisakymu jį išduoti ar jo panaikinimu (išskyrus konfidencialią informaciją, dokumentus ar jų dalį), skelbiami Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje.“

8 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

1.

43 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„1. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras panaikina leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:

2Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;“. 3. Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ir apie tai praneša Juridinių asmenų registrui ir aukštajai mokyklai arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialui. Sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre dienos, jeigu pačiame įsakyme dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo nenumatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.“

9 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„44 straipsnis. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą

1Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui.

Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas atitinka šiuos reikalavimus:

1) Valstybės saugumo departamentas nustato, kad numatoma šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;

2) užsienio valstybės aukštoji mokykla kilmės šalyje veikia teisėtai;

3) užsienio valstybės aukštoji mokykla sutinka, kad šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas vykdytų su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje;

4) užsienio valstybės kompetentinga institucija, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio valstybės aukštoji mokykla, neprieštarauja, kad šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas vykdytų su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje. 2. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, siekdami gauti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijai pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos administracinė procedūra dokumentų nagrinėjimas yra sustabdomas ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu subjektas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama. 3. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento išvadą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo arba neišdavimo ir apie priimtą sprendimą praneša Juridinių asmenų registrui ir pareiškėjui.

Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija, neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad leidimas nėra išduotas. 4. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, siekiantys gauti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, neturi pateikti dokumentų, kuriuos jie jau yra pateikę Švietimo ir mokslo ministerijai, išskyrus atvejus, kai Švietimo, ir mokslo ministerijai pateikti duomenys ir (ar) informacija, pateikta dokumentuose, yra pasikeitusi. 45. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras neišduoda leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, jeigu kai paaiškėja, kad:

1) šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai neatitinka bent vieno šio straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo;

2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pateikti pažeidus įstatymus;

3) šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas verčiasi įstatymų draudžiama veikla. 56. Gavę leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti su studijomis susijusią veiklą. 67.

67Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras panaikina leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių:

1) leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;

2) leidimą gavęs subjektas verčiasi įstatymų draudžiama veikla arba nevykdo su studijomis susijusios veiklos daugiau kaip 12 mėnesių;

3) šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai yra likviduojami arba yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. 78. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 6 7 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą ir apie tai praneša Juridinių asmenų registrui ir leidimą turinčiam subjektui. Sprendimas dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre dienos, jeigu pačiame įsakyme nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. 89. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas įgyja teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre dienos. Panaikinus leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavęs subjektas Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos. 910.

910Pasikeitus duomenims, kurie nurodyti leidime vykdyti su studijomis susijusią veiklą nurodytiems duomenims, išskyrus duomenis, esančius Juridinių asmenų registre, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos informuoja Švietimo, ir mokslo ir sporto ministeriją, o Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija per 5 darbo dienas nuo kreipimosi arba informacijos iš Juridinių asmenų registro gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui. 11. Informacija ir dokumentai, susiję su leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimu, patikslinimu, atsisakymu jį išduoti ar jo panaikinimu (išskyrus konfidencialią informaciją, dokumentus ar jų dalį), skelbiami Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje.“

10 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„51 straipsnis. Mokslinės veiklos rezultatų viešumas

Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų kokybę, valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą, padidinti mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo galimybes, paskatinti mokslo pažangą, visi mokslo ir studijų institucijose valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatai turi būti skelbiami viešai atvirosios prieigos būdais ir priemonėmis (interneto svetainėje ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja asmens duomenų, intelektinės nuosavybės, profesinių, ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą, nacionalinio saugumo ir gynybos, taip pat teisėsaugos ir viešojo saugumo veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Atvirosios prieigos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos mokslo taryba.“

11 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis yra nuo 60 iki 120 studijų kreditų.

Rezidentūros apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

12 straipsnis. 72¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 72¹ straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„72¹ straipsnis. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygos ir socialinės garantijos“. 2. Pakeisti 72¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Institutų direktorių darbo apmokėjimo dydžius (darbo užmokestį) nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas (visuotinis dalininkų susirinkimas) arba jo (jų) įgaliotas asmuo.“

3Pakeisti 72¹ straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Šio straipsnio 7 ir 11 dalyse nurodyti priedai ir priemokos gali būti skiriami nurodant konkretų, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, terminą.“

4Pripažinti netekusia galios 72¹ straipsnio 14 dalį. „14. Darbuotojų valandinis atlygis už pedagoginį darbą apskaičiuojamas jų pareiginės algos koeficientus, nustatytus vadovaujantis šio straipsnio 5, 6 ir 10 dalių nuostatomis, padauginus iš 3,18 bazinio valandinio atlygio dydžio, apskaičiuoto bazinį dydį padalijant iš metinio vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus, kurį kiekvienais metais tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

5Pakeisti 72¹ straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Institutų darbuotojams, neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui, gali būti skiriamos premijos šiais atvejais: už labai gerą viršijantį lūkesčius darbą kalendoriniais metais; už atliktas vienkartines ypač svarbias užduotis. Kiekvienu atveju premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per kalendorinius metus ir negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio.“

6.

Pakeisti 72¹ straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:

„18. Instituto darbuotojui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos, tėvo (įmotės, įtėvio) darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėjais ar rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti instituto darbuotojai, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkami tai pateikti šių darbuotojų rašytiniai prašymai ir atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti išmokama skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Ši pašalpa negali viršyti 5 minimalių mėnesinių algų dydžių. Materialinė pašalpa dėl darbuotojo mirties gali būti išmokama jo šeimos nariams. Mirus instituto darbuotojui, jo šeimos nariams gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu pateiktas jo šeimos narių rašytinis prašymas ir mirties faktą patvirtinantys dokumentai.“

13 straipsnis. 75³ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 75²straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti valstybiniams universitetams ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu.

Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti kolegijoms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“

14 straipsnis. 76² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 76²straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšos valstybiniams universitetams ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu. Valstybinėms kolegijoms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“

15 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„80 straipsnis. Valstybės finansavimo studijoms ir studijų kainos kompensavimo atvejai

1.

Šio įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik viena studijų vieta, jeigu:

1) asmenys vienu metu studijuoja pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos studijų programas ir bent viena jų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis; jeigu asmuo vienu metu studijuoja pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik viena jo pasirinktos studijų programos studijų vieta; jeigu asmuo vienu metu studijuoja pagal vientisųjų studijų ir antrosios pakopos studijų programas, valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik viena jo pasirinktos studijų programos studijų vieta;

2) asmenys vienu metu studijuoja dviejose ar daugiau doktorantūrose ir bent viena jų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis;

3) asmenys vienu metu studijuoja pagal dvi ar daugiau profesinių studijų programas ir bent viena jų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis;

4) asmenys vienu metu studijuoja pagal dvi ar daugiau trumposios pakopos studijų programas ir bent viena jų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. 2.

2Teisės šio įstatymo 77 ir 79 straipsniuose nustatyta tvarka į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi:

1) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis jeigu asmuo baigė vientisųjų studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą pirmosios pakopos studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė pirmosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą vientisųjų studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė antrosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą vientisųjų studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi;

2) asmenys, pakartotinai studijuojantys doktorantūroje, jeigu daugiau kaip pusę doktorantūros trukmės jie buvo studijavę valstybės biudžeto lėšomis;

3) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal profesinių studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis;

4) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal trumposios pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; 5 4) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat išskyrus kitus užsieniečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įgijusius vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą, studijuojančius pagal trumposios, pirmosios pakopų ar vientisųjų studijų programą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Teisės šio įstatymo 77 ir 79 straipsniuose nustatyta tvarka į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi:

1) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis jeigu asmuo baigė vientisųjų studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą pirmosios pakopos studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė pirmosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą vientisųjų studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė antrosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą vientisųjų studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi;

2) asmenys, pakartotinai studijuojantys doktorantūroje, jeigu daugiau kaip pusę doktorantūros trukmės jie buvo studijavę valstybės biudžeto lėšomis;

3) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal profesinių studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis;

4) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal trumposios pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; 5 4) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat išskyrus kitus užsieniečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įgijusius vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą, studijuojančius pagal trumposios, pirmosios pakopų ar vientisųjų studijų programą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 3.

3Už studijas kainą, proporcingą dalyko (modulio) apimčiai, moka:

1) asmenys, studijuojantys atskirus dalykus ar modulius;

2) asmenys, kartojantys studijų programos atskirus dalykus.“

16 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 81 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybės remiamų paskolų limitas nustatomas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme.“

17 straipsnis. 82¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 82¹straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo dalyvumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį) arba sunkų ar vidutinį sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį);“. 18 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 90 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms skolinimosi limito. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą valstybinėms aukštosioms mokykloms. Valstybinės aukštosios mokyklos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.“

19 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šio įstatymo 1, 6, 10 straipsniai įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 7, 8, 9 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Švietimo, mokslo ir sporto ministras ir Lietuvos mokslo taryba iki 2024 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2023-12-14 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 5, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 72¹, 80, 82¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24²STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 72¹, 73, 75³, 77, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 64¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIV-1257 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 5, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 72¹, 80, 82¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 24²straipsniu projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir jį lydintis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 72¹, 73, 75³, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 64¹ straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – lydintis Įstatymo projektas) parengti siekiant:

1Papildyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnį nauja sąvoka „Mokslinių tyrimų infrastruktūra“. Mokslinių tyrimų infrastruktūra (toliau – MTI) suprantama kaip priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų, reikiamų atliekant mokslinius tyrimus, visuma. Mokslinių tyrimų infrastruktūros apima mokslinę įrangą, mokslinių tyrimų medžiagą, žinių šaltinius, informacijos ir ryšių technologijomis grindžiamas priemones bei kitas išskirtines priemones, skirtas aukščiausio lygio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklai atlikti. Naujos sąvokos įvedimas reikalingas dėl Įstatymo papildymo 24² straipsniu, reglamentuojančiu Lietuvos MTI politikos įgyvendinimą. 2.

2Atsižvelgti į konstitucinę doktriną dėl žmogaus teisių laisvai pasirinkti darbą ribojimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. KT130-N13/2022 ir kt.), patikslinti kriterijus, kuriuos turi atitikti nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo. Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarime Nr. KT130-N13/2022 konstatuojama, kad „vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra proporcingumo principas, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (inter alia 2013 m. liepos 1 d., 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai)“. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (inter alia 2011 m. liepos 7 d., 2020 m. liepos 24 d., 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas yra konstitucinis teisingumo principas (inter alia 2012 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 26 d. nutarimai); teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitų interesus (inter alia 2013 m. spalio 9 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai); teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą gali būti ribojama, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia 2009 m. gruodžio 11 d., 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai). 3. Siūloma patikslinti Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas, susijusias su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius negali eiti savo pareigų, siekiant išvengti teisiškai neapibrėžtų situacijų. 4.

4Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 3 dalies teisinio aiškumo dėl kolegialaus Studijų kokybės vertinimo centro valdymo organo – tarybos – nariams mokėtino atlygio už darbą, taip pat siekiant suderinti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą, susijusį su įstaigos vadovo kadencija ir tarnybos santykių tęstinumu, su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. 5. Papildyti Mokslo ir studijų įstatymą 24² straipsniu, reglamentuojančiu Lietuvos MTI politikos įgyvendinimą. 2011 m. Lietuvos mokslo taryba sudarė ir patvirtino pirmąjį Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodį (toliau – Kelrodis), o 2012 m. švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose tvarkos aprašą. 2015 m. patvirtintas antrasis ir kol kas paskutinis Kelrodis, tačiau Lietuvos MTI politikos įgyvendinimo procesas iki šiol nebuvo reglamentuotas įstatymais ir buvo vykdomas bendrąja tvarka, įgyvendinant Vyriausybių programų įgyvendinimo planus. Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse MTI paskutiniu metu suintensyvėjo ir šiuo metu Lietuva yra 7 iš jų narė, asocijuota narė arba stebėtoja bei aktyviai siekia narystės dar bent trijose. Tarp jų yra tokios pasaulinio lygio infrastruktūros kaip Europos branduolinių tyrimų centras (CERN), Europos molekulinės biologijos laboratorija, narystė kuriose ne tik didina Lietuvos žinomumą bei gerina tarptautinį įvaizdį, tačiau ir suteikia galimybes akademinei bendruomenei naudotis globaliais žinių šaltiniais, įranga, stiprinti esamas ir megzti naujas partnerystes su tarptautine akademine bendruomene, dalyvauti bendruose mokslo projektuose ir iniciatyvose, o verslui – gauti ir praktiškai taikyti pasaulinio lygio žinias, kuriant inovatyvius produktus, dalyvauti tarptautinių MTI plėtros veiklose, tiekiant savo produkciją ir teikiant paslaugas.

Šios narystės atveria daug naudos ir galimybių šalies akademinei ir verslo bendruomenei, didina Lietuvos žinomumą bei gerina įvaizdį. 2024 m. planuojama atnaujinti Kelrodį, o rengiantis šiam procesui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-792 „Dėl Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio sudarymo ir dalyvavimo tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų veikloje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas naujas Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio sudarymo ir dalyvavimo tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų veikloje tvarkos aprašas (toliau – MTI aprašas). Stojimas į tarptautines MTI reikalauja atitinkamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Seimo sprendimų, tarptautinių sutarčių ratifikavimo, o narystės mokesčiai ir kitos išlaidos reikalauja reikšmingų valstybės biudžeto išlaidų (pvz., kasmet mokami narystės mokesčiai toliau išvardintose MTI, kurių narė yra Lietuva, 2023 m. siekė apie 1,66 mln. eurų, iš kurių 1 mln. eurų – narystės Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) mokestis).

Todėl teikiamame Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatomi pagrindiniai Lietuvos MTI politikos formavimo aspektai bei suteikiami įgaliojimai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos narystės, prieš tai aptarus juos Mokslo, technologijų ir inovacijų taryboje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu pritariama Lietuvos Respublikos narystei tarptautinėse MTI, į kurias stojant neratifikuojamos tarptautinės sutartys ar kiti susitarimai. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu ratifikuojamos tarptautinės sutartys ir kiti susitarimai, būtini stojant į atitinkamą tarptautinę MTI. Tarptautinės sutartys ratifikuotos stojant į Europos branduolinių tyrimų organizaciją (CERN) 2017 m. ir Europos molekulinės biologijos laboratoriją (EMBL) 2019 m. Tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu įstota į Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumą (ESS-ERIC) 2013 m., Bendrosios kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūros Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumą (CLARIN ERIC) 2014 m., Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumą Ekstremalios šviesos infrastruktūrą (ELI ERIC), Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumą Biobankų ir biomolekulinių išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūrą (BBMRI ERIC), Integruotos struktūrinės biologijos infrastruktūrą (Instruct ERIC) 2020 m.

Nuostatos dėl Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos įtraukimo į procesą, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo sprendimų atskyrimo bus numatytos MTI apraše. 6. Atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.79 straipsnio ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies ir 29 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias licencijų išdavimą, duomenų ir informacijos apie licencijas tvarkymą vienoje – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomoje ir tvarkomoje Licencijų informacinėje sistemoje, – ir atsisakyti perteklinių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai funkcijų, t. y. panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pareigą – informaciją apie juridiniams asmenims išduotus, patikslintus, panaikintus leidimus, vykdyti studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą (toliau – leidimai) teikti Juridinių asmenų registrui ir nustatyti prievolę minėtus duomenis teikti Licencijų registrui, kurį administruoja Nacionalinė švietimo agentūra ir kuri duomenis ir informaciją apie leidimus automatiniu būdu perduoda Licencijų informacinei sistemai. Kartu siekiama sudaryti teisines prielaidas modernizuoti procesus ir informaciją apie leidimų išdavimą, patikslinimą, panaikinimą teikti tik elektroninėje erdvėje. 7. Atsižvelgti į 2018 m. balandžio 25 d.

Europos Komisijos rekomendacijos (ES) 2018/970 „Dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo“ nuostatas, pagal kurias valstybės narės turėtų nustatyti ir įgyvendinti aiškią geresnio mokslinės informacijos (publikacijų, duomenų rinkinių ir kitų mokslinių tyrimų rezultatų) išsaugojimo ir pakartotinio naudojimo politiką, nustatyti instituciją, atsakingą už atvirosios prieigos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų įgyvendinimo tvarką. 8. Siekiant mažinti pedagogų trūkumą Lietuvoje, ypač 2022-2025 metams nustatytose prioritetinėse specializacijose[¹], Lietuvoje, ieškoma būdų, kaip į ugdymo įstaigas pritraukti motyvuotus, specialistus, baigusius ne pedagogines studijas. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-774 „Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas) pakeitimai, kuriais išplėstas asmenų, galinčių dirbti tam tikro dalyko mokytojais, sąrašas. Nuo 2023 m. priimant asmenis į pedagogikos profesines studijas būtina nurodyti, kokio dalyko mokytoju asmuo galės dirbti baigęs šias studijas. Asmenys, turintys pedagogo kvalifikaciją, gali dalyvauti projekte „Tęsk“, finansuojamame iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-727 priemonės „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ ir įgyti kito dalyko ar kitos pedagoginės specializacijos kompetencijų. Nuo 2018 m. tokiu būdu papildomų kompetencijų įgijo 543 pedagogai, naujame 2023–2029 m. Europos Sąjungos fondų investicijų laikotarpio projekte „Tęsk“ taip pat tęsiama veikla: nuo 2023 m. rugsėjo mėn. bus finansuojamos 575 „perkvalifikavimo“ vietos, per 2023–2029 m. planuojama iš viso finansuoti 4 370 vietų.

Duomenys rodo, kad nemažai (iki 10 procentų) asmenų negali dalyvauti „perkvalifikavimo“ studijose, nes neturi pedagogo kvalifikacijos. Taip pat duomenys rodo, kad dalis asmenų, ateinančių į „perkvalifikavimo“ studijas, būna ką tik įgiję pedagogo kvalifikaciją pedagogikos profesinių studijų metu (2021–2022 m. m. tokių asmenų buvo 13, 2022–2023 m. m. – 28 asmenys, 2023–2024 m. m. –10 asmenų). Taigi, duomenys leidžia manyti, kad tikslinga modeliuoti greitesnį ir patrauklesnį tapimo mokytoju ne pedagogines studijas baigusiems asmenims būdą. Šiuo metu yra vykdomos 60 studijų kreditų pedagogikos profesinės studijos, skirtos pedagogo profesinei kvalifikacijai įgyti asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, atitinkantį švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus reikalavimus mokytojų kvalifikacijai pagal aprašą (toliau – reikalavimai mokytojo kvalifikacijai). Stebint priėmimo tendencijas į šias pedagogikos profesines studijas, daugėja asmenų, norinčių savo ateitį sieti su pedagogo profesija, tačiau neturinčių 60 studijų kreditų mokomojo dalyko. Tokių nepatenkančių asmenų – iki 10 procentų. Siekiant tokiems asmenims sudaryti galimybę įgyti pedagogo kvalifikaciją ir išklausyti trūkstamų studijų dalykų modulius, kad galėtų dirbti mokytoju, siūloma ilginti pedagoginių profesinių studijų apimtį nuo 60 studijų kreditų iki 120 studijų kreditų. Pažymėtina, kad nustatant prioritetines specializacijas buvo vertinamas mokytojų amžiaus vidurkis, regeneracijos tendencijos (regeneracija – mokytojų sudėties savalaikis atsinaujinimas užtikrinantis ugdymo proceso ir švietimo sistemos tęstinumą).

Prioritetinės sritys – visi bendrojo ugdymo dalykai, kurių regeneracijos koeficientas mažesnis (Regeneracijos koeficientas – indikatorius, leidžiantis įsivertinti, ar užtikrinamas švietimo sistemos tęstinumas ir tvarumas) nei 0,8 ir į kuriuos turėtų būti sutelkiamos didžiausios pastangos. Nustatant prioritetus ir siekiant užtikrinti duomenų patikimumą ir nešališkumą, remiamasi tik oficialiais informacijos šaltiniais. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą informaciją ir siekiant pritraukti daugiau asmenų dirbti pedagoginį darbą, inicijuojama pedagoginių profesinių studijų modelio plėtra, kai asmuo pedagoginių profesinių studijų metu įgytų tiek pedagogo profesinę kvalifikaciją (60 studijų kreditų pedagoginių studijų modulis), tiek teisę mokyti mokomąjį dalyką ar pedagoginę specializaciją (iki 60 studijų kreditų mokomojo dalyko modulis arba pedagoginės specializacijos modulis). Siekiama sudaryti teisines prielaidas turėti 120 studijų kreditų pedagogines profesines studijas. Tam reikalingas Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 9 dalies pakeitimas. Siūlomas naujas pedagoginių profesinių studijų modelis (120 studijų kreditų) būtų panašus į rezidentūros studijas, t. y. tai būtų siejama su kvalifikacijos tobulinimu ir galimybe patraukliai įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir pedagogo kvalifikaciją, norint dirbti mokytoju. Įvertinus 2021–2023 m. stebėtas tendencijas, prognozuojama, kad 120 studijų kreditų pedagogines profesines studijas rinktųsi apie 60 asmenų bei prognozuojant, kad sutartis dėl įsidarbinimo mokyklose sudarytų bent pusė šių asmenų ir pretenduotų į tam skirtą paramą, šių asmenų studijoms finansuoti ir paramai mokėti papildomas lėšų poreikis 2025 m. 447 960 Eur, o 2026 m. – 298 640 Eur. 9.

9Patikslinti Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio nuostatas siekiant teisinio aiškumo, kokie asmenys gali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų kainos kompensavimą, kartu papildomai numatyti galimybę pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas užsienio šalių piliečiams, kurie yra įgiję vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos švietimo programą ir pretenduoja į trumposios, pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programą. 10. Įstatymo projekte Mokslo ir studijų įstatymo 72¹ straipsnio nuostatų tikslinimai atlikti siekiant teisinio aiškumo, dermės su kitais teisės aktais ir šio įstatymo straipsniais, taip pat atlikti ir redakcinio pobūdžio tikslinimai. Įstatymo projekte patikslintas Mokslo ir studijų įstatymo 72¹ straipsnio pavadinimas (išbraukiama nereikalinga sąvoka „kiti tyrėjai“, nes nuo 2024 m. sausio 1 d. mokslo darbuotojų pareigybių sąrašas yra baigtinis), 72¹ straipsnio 3 dalis suderinta su šio straipsnio 9 dalimi (formuluotė papildyta (juridinio asmens dalyvių susirinkimas), atsižvelgiant į tai, kad dalis valstybinių mokslinių tyrimų institutų yra viešosios įstaigos), taip pat siūloma atsisakyti perteklinių Mokslo ir studijų įstatymo 72¹ straipsnio 14 dalies nuostatų, kadangi valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose nėra pareigybių, kurias atliekant darbas būtų laikomas pedagoginiu (pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 „Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“). Siekiant suvienodinti institute dirbančių darbuotojų (akademinių ir neakademinių) materialinės pašalpos gavimo sąlygas, patikslintos Mokslo ir studijų įstatymo 72¹ straipsnio 18 dalies nuostatos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Mokslo ir studijų įstatymo 72¹ straipsnio 17 dalyje vietoje žodžių „už labai gerą darbą“ pakeičiama į „už lūkesčius viršijantį darbą“. 11. Atsižvelgiant, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios naujos redakcijos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas), kuriuo sąvoka „neįgalumas“ keičiama sąvoka „negalia“, sąvoka „neįgalusis“ keičiama sąvoka „asmuo su negalia“, sąvoka „darbingumo lygis“ keičiama sąvoka „dalyvumo lygis“, Įstatymo projektu siūloma patikslinti Mokslo ir studijų įstatymo 82¹ straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, vietoje formuluotės „45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį“ nurodyti formuluotę „45 procentų ar mažesnį dalyvumo lygį“; vietoje formuluotės „sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį“ nurodyti formuluotę „sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį“. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

1Mokslo ir studijų įstatyme nėra apibrėžta sąvoka mokslinių tyrimų infrastuktūra. 2.

2Mokslo ir studijų įstatyme yra nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuris atitinka kriterijus, kai jo elgesys atitinka akademinės etikos vertybes – akademinio sąžiningumo, intelektinės nuosavybės apsaugos principus, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotikų, psichotropinių ar toksinių medžiagų, tačiau šios nuostatos neatitinka proporcingumo principo, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, ribojama žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą. 3. Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai kontrolierius pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti savo pareigų. Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada. 4. Studijų kokybės vertinimo centro valdymo organo – tarybos – nariams atlygis už darbą turėtų būti nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu, siūlymas teikiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 11 d. nutarimą Nr.

785 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2012 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1731 pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus kadencija ir valstybės tarnybos santykių tęstinumas numatomas atsižvelgiant į įsigaliosiančias 2024 m. sausio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas. 5. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.

155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.5.4 papunktyje nurodytą darbą „Parengti priemonių rinkinį, siekiant sudaryti sąlygas tyrėjams dalytis Lietuvos mokslo rezultatais per Europos atvirojo mokslo debesį ir naudotis tarptautiniais mokslo ištekliais (tarptautinėmis mokslo duomenų bazėmis ir infrastruktūromis), ir pradėti šias priemones įgyvendinti“ bei ankstesnius Vyriausybės siekius dėl mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos įgyvendinimo, įsitraukimo į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio ir dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose tvarkos aprašą, reglamentuojantį Kelrodžio sudarymą, įsitraukimo į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras procedūras, finansavimą, rezultatų vertinimą ir kitus aspektus. Pirmasis aprašas patvirtintas 2012 m., o naujausias – 2023 m. birželio 6 d. (įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.). Remiantis aprašu Lietuva įstojo į 7 tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras ir šis procesas tęsiasi inicijuojant ir daugiau narysčių. Narystę inicijuoja mokslo ir studijų institucija tuo atveju, jei jų atstovaujama Lietuvos infrastruktūra įtraukta į Kelrodį, narystei pritaria Lietuvos mokslo taryba ir pasiūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai inicijuoti stojimą. Stojimui paprastai pritaria Vyriausybė, išimtinais atvejais – Seimas, po to Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskiria instituciją, atstovaujančią Lietuvai tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje. Tuomet rengiamas narystės planas (nuo 2024 m. jį rengs Lietuvos mokslo taryba, iki šiol rengdavo atstovaujanti institucija, o vertindavo Lietuvos mokslo taryba).

Planą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Lietuvos mokslo taryba) ir remiantis šiuo planu sudaroma sutartis tarp Lietuvos mokslo tarybos ir atstovaujančios institucijos dėl plano įgyvendinimo finansuojant švietimo, mokslo ir sporto ministro valdymo sričiai skirtais valstybės biudžeto asignavimais, kurių valdytoja Lietuvos mokslo taryba. 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų laikotarpio Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamomis lėšomis buvo įgyvendinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir infrastruktūros plėtros projektai, skirti pasirengti narystei tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose ir veiksmingam dalyvavimui jose. Projektų lėšomis taip pat buvo finansuojami narysčių mokesčiai ir kitos išlaidos. Narystės tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje rezultatus vertina Lietuvos mokslo taryba, kuri gali pasiūlyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai inicijuoti jos nutraukimą arba pratęsimą. 6. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 42, 43, 44 straipsniuose numatyta, kad informacija apie priimtus sprendimus dėl leidimo išdavimo, patikslinimo, panaikinimo perduodama Juridinių asmenų registrui. Leidimai išduodami, patikslinami ir panaikinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Mokslo ir studijų įstatyme numatytas reguliavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suponuoja leidimo išdavimo ir kitos informacijos teikimo funkcijų bei veiksmų dubliavimą. Duomenys ir informacija apie leidimus kaupiama Licencijų registre ir perduodama Licencijų informacinei sistemai.

Nacionalinė švietimo agentūra administruoja Licencijų registrą ir kitus registrus bei duomenis apie studijų programas, mokslo ir studijų institucijas, profesinio mokymo programas, profesinio mokymo licencijas, Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygius, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Šie duomenys būtini siekiant užtikrinti funkcionalumą su kitomis švietimo sistemomis ir registrais (Aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti informacine sistema, valstybės Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registru, Švietimo ir mokslo institucijų registru, Mokinių registru, Studentų registru, Išsilavinimo pažymėjimų ir blankų registru). Per pastaruosius penkerius metus išduoti du leidimai vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą (2019 metais – Europos humanitariniam universitetui, 2023 metais patikslintas leidimas vykdyti studijas SMK Aukštajai mokyklai, pakeitus institucijos pavadinimą). Pastaraisiais metais dažnesnės procedūros, susijusios su leidimų vykdyti studijas panaikinimu dėl valstybinių aukštųjų mokyklų optimizavimo procesų ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų veiklos, susijusios su studijomis, nutraukimo. 7. Mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnyje numatyta, kad visi mokslo ir studijų institucijose valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatai turi būti skelbiami viešai (interneto svetainėje ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams. Mokslo ir studijų įstatyme nėra numatyta institucija, kuri reguliuoja nacionaliniu mastu atvirąją prieigą prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų ir jų pakartotinį panaudojimą. Šiuo metu Lietuvos mokslo taryba taiko atvirosios prieigos reikalavimus tik savo finansuojamiems projektams.

Siekiant turėti bendrą atvirosios prieigos prie valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų reguliavimą ir koordinavimą reikia paskirti ir suteikti įgaliojimus atitinkamai institucijai – Lietuvos mokslo tarybai. 8. Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnyje numatyta, kad profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis – 60 studijų kreditų. 9. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau nėra išsamiai reglamentuotos asmenų, pakartotinai studijuojančių vientisosiose studijose, kurios apima ir pirmąją, ir antrąją studijų pakopas, taip pat nėra reglamentuojama asmenų, studijuojančių pagal trumpųjų studijų programas, teisės į studijų finansavimą ir kompensavimą. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio nuostatas į valstybės finansuojamas studijų vietas pretenduoti neturi teisės trečiųjų šalių piliečiai, taip pat asmenys be pilietybės. Kai kurie jų įgyja vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą. Didžioji dalis tokių piliečių yra Ukrainos piliečiai, dėl Rusijos karo veiksmų pasitraukę iš Ukrainos į Lietuvą ir besimokantys pagal Lietuvos švietimo programas. 2023 metais pagal Lietuvos švietimo programas IV gimnazijos klasėje mokosi 174 Ukrainos piliečiai ir 55 trečiųjų šalių piliečiai. Tokie asmenys, besimokantys pagal Lietuvos švietimo programas, siekiantys įgyti brandos atestatą, turi laikyti valstybinius brandos egzaminus, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai yra svarus argumentas, patvirtinantis šių asmenų motyvaciją mokytis valstybinės kalbos ir integruotis Lietuvoje.

Tam, kad šie asmenys galėtų sėkmingai integruotis darbo rinkoje bei visuomeninėje valstybės veikloje, tikslinga sudaryti palankias sąlygas pretenduoti į trumposios, pirmosios pakopų bei vientisąsias studijas. Pažymėtina, kad šiems asmenims būtų taikomi Įstatymo 59 straipsnyje nurodyti reikalavimai, kad šie asmenys pretenduotų į aukštojo mokslo studijas pakankamai joms pasirengę. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia praktika, kai kitos šalys sudaro galimybę pretenduoti į aukštojo mokslo studijas užsieniečiams, yra taikoma Estijoje, Suomijoje ir Latvijoje. Siekiant atverti platesnes galimybes užsieniečiams siekti aukštojo mokslo Lietuvoje, siūloma tai daryti nuosekliai ir palaipsniui. Tad kol kas galimybių šiems asmenims pretenduoti į aukštesnės pakopos studijas siūloma neatverti. Juolab, kad aukštojo mokslo kvalifikacija, suteikta baigus trumposios, pirmosios pakopų ar vientisąsias studijas, yra pakankama užimti pareigas, kurioms reikalinga aukštojo mokslo kvalifikacija. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

1Mokslo ir studijų įstatymas bus papildytas nauja sąvoka „Mokslinių tyrimų infrastruktūra“, siekiant teisinio aiškumo su Mokslo ir studijų įstatymą papildančiu nauju 24² straipsniu, reglamentuojančiu Lietuvos MTI politikos įgyvendinimą. 2. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. KT 130-N13/2022, patikslinti nepriekaištingos reputacijos laikomo asmens kriterijus, kad nebūtų apribojamos teisės ir laivės laisvai pasirinkti darbą negu būtina numatytam tikslui pasiekti.

Įvertinus mokslo ir studijų institucijų veiklos specifiką, asmenų, kuriems pagal Mokslo ir studijų įstatymą taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, teises ir pareigas, naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams ir įstaigų vadovams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, kurie įsigalios 2024 m. sausio 1 d., siūloma Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnyje nustatyti, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis savo elgesiu ir (ar) veikla yra pažeidęs akademinę etiką ir po tokio pažeidimo nustatymo nėra praėję dešimt metų; įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo vienuolika metų arba buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo devyni metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo penki metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo keturi metai; įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo keturi metai; įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo penki metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo keturi metai; buvo atleistas iš darbo, pareigų ar yra praradęs teisę verstis tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo keturi metai; buvo atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo keturi metai; yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo keturi metai, piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Įvertinus mokslo ir studijų institucijų veiklos specifiką, asmenų, kuriems pagal Mokslo ir studijų įstatymą taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, teises ir pareigas, naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams ir įstaigų vadovams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, kurie įsigalios 2024 m. sausio 1 d., siūloma Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnyje nustatyti, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis savo elgesiu ir (ar) veikla yra pažeidęs akademinę etiką ir po tokio pažeidimo nustatymo nėra praėję dešimt metų; įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo vienuolika metų arba buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo devyni metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo penki metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo keturi metai; įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo keturi metai; įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo penki metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo keturi metai; buvo atleistas iš darbo, pareigų ar yra praradęs teisę verstis tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo keturi metai; buvo atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo keturi metai; yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo keturi metai, piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Siūlomos nuostatos įvertintos tuo aspektu, kad asmeniui, kuris siekia užimti mokslo ir studijų institucijos vadovo pareigas (nes būtent jam taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai pagal Mokslo ir studijų įstatymą), neturėtų būti nustatyti žemesnį reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos, negu valstybės tarnautojams – įstaigų vadovams.

Pažymėtina ir tai, kad mokslo ir studijų institucijos vadovas, taip pat kaip ir valstybės tarnautojas, neturėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir užimti mokslo ir studijų institucijos vadovo pareigas, jeigu buvo atleistas iš pareigų, darbo ar prarado teisę verstis tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo neatitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ar elgesio (etikos) normų pažeidimo, jeigu po tokio atleidimo iš pareigų, darbo ar teisės verstis tam tikra veikla nepraėjo keturi metai, taip pat yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo keturi metai (tokie pat reikalavimai nustatyti ir valstybės tarnautojams – įstaigų vadovams). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai – prievarta nuversti ar pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką arba pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą, propaguoti karą ir smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, kurstyti rasinę, religinę, socialinę nesantaiką, pažeisti žmogaus teises ir laisves, viešąją tvarką bei atlikti veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, veikti dėl kitų valstybių interesų, jeigu jie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams.

Taip pat siūlomas teisinis reglamentavimas įvertintas ir tuo aspektu, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Mokslo ir studijų įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi skirtingam subjektų ratui, todėl nėra poreikio šiuos reikalavimus visiškai suvienodinti. Atsižvelgiant į suformuotą teisinę praktiką, įstatymų paskirtį ir taikymo sritis, skirtinguose įstatymuose nustatomi skirtingi reikalavimai nepriekaištingai reputacijai. Pagal Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį draudžiama steigtis ir veikti politinėms organizacijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama rasinė, tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valstybės valdžios užgrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, žmogaus teisių ir laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, kitokios idėjos ir veiksmai, prieštaraujantys Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir nesuderinami su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis. Nors Terminų banke tokio termino kaip „uždrausta organizacija“ nėra, tačiau šis terminas vartojamas kituose įstatymuose, pvz., Valstybės tarnybos įstatyme. 3.

3Kadangi Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai kontrolierius pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti savo pareigų. Pažymėtina, kad teisės aktais Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nėra pavesta priimti sprendimų dėl tinkamumo eiti konkrečias pareigas ir išduoti išvadą ar asmuo gali /negali eiti pareigų, tad ji tokios išvados neišduoda. Atsižvelgiant į tai, teikiamu Įstatymo projektu siūloma tikslinti Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas, susijusias su Tarnybos išvada, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius negali eiti savo pareigų, taip išvengiant teisiškai neapibrėžtų situacijų ateityje ir atitinkamai pripažinti netekusia galios Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 5 dalį. 4. Siekiant teisinio aiškumo Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnyje siūloma įrašyti, kad Studijų kokybės vertinimo centro tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

O siekiant suderinti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą, susijusį su įstaigos vadovo kadencija ir tarnybos santykių tęstinumu, su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, nustatyti, kad Studijų kokybės vertinimo centro vienasmenis valdymo organas yra direktorius, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl įstaigos vadovo, taip pat, kad Studijų kokybės vertinimo centro direktorius konkurso būdu 5 metų kadencijai skiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka tokiu būdu, kad ne mažiau kaip pusę konkurso komisijos narių sudarytų Studijų kokybės vertinimo centro tarybos nariai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Studijų kokybės vertinimo centro direktorius švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu gali būti be konkurso skiriamas antrai kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos metu jis pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus. Sprendimas skirti įstaigos vadovą antrai kadencijai be konkurso priimamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki jo pirmosios kadencijos pabaigos. 5. Mokslo ir studijų įstatymą siūloma papildyti 24² straipsniu, kuriame nustatyta, kad Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtra planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos mokslo tarybos parengtą ir patvirtintą kelrodį, numatantį ilgalaikes nacionalines ir tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtros kryptis, prioritetus, galimybes, perspektyvas, ateities įžvalgas ir kitus susijusius aspektus.

Taip pat siūloma nustatyti, kad Kelrodis sudaromas, mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtojamos bei narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose reglamentuojamos, finansuojamos, stebimos ir vertinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, t. y. patvirtinant ir įgyvendinant Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio sudarymo ir dalyvavimo tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų veikloje tvarkos aprašą. Taip pat nustatoma, kad sprendimus dėl Lietuvos narysčių tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose priima Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdami į Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos rekomendacijas. Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos įgyvendinimas iki šiol nebuvo reglamentuotas įstatymais, tad šie Mokslo ir studijų įstatymo papildymai suteiks teisinio aiškumo procesui bei suteiks įgaliojimus jame dalyvaujančioms institucijoms. 6. Mokslo ir studijų įstatymo 42, 43 ir 44 straipsniuose siūloma patikslinti nuostatas, susijusias su informacijos apie leidimų išdavimą, patikslinimą ir panaikinimą perdavimu, atsisakyti perteklinių nuostatų. Siūloma atsisakyti Mokslo ir studijų įstatymo 42 straipsnio 9 dalies, 44 straipsnio 11 dalies nuostatų, 42 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 4 dalies nuostatų ir patikslinti 42 straipsnio 3 dalį, 43 straipsnio 2 dalį, 44 straipsnio 3 ir 8 dalis, vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.

937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, 20.2, 20.3, 20.4 papunkčiais, pagal kuriuos licencijavimo taisyklėse, o ne įstatyme turi būti įtvirtintos atitinkamos nuostatos, t. y. kad iš ūkio subjekto neturi būti reikalaujama pateikti dokumentų ir (ar) informacijos, kuriuos ūkio subjektas jau yra pateikęs licencijas išduodančiam subjektui, licencijos išdavimo būdas, tai yra turi būti nustatyta, ar licencijos išduodamos per Licencijų informacinę sistemą, kitą valstybės informacinę sistemą, registrą ar vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų arba jų įgyvendinamųjų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais kitais būdais. Siekiant teisinio aiškumo siūloma suvienodinti leidimus išduodančius ir juos panaikinančius subjektus, kad visais atvejais būtų nurodytas tas pats subjektas. Mokslo ir studijų įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos administracinė procedūra yra sustabdoma ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje administracinė procedūra apibrėžiama kaip pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Siūloma atsisakyti klaidinančios formuluotės „administracinė procedūra“ naudojimo, nes administracinė procedūra vykdoma tik nagrinėjant asmenų skundus dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o ne prašymus suteikti administracinę paslaugą (šiuo atveju išduoti leidimą). Vietoj formuluotės „administracinė procedūra“ siūloma formuluotė „dokumentų nagrinėjimas“. Atitinkamai siūloma patikslinti ir Mokslo ir studijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalį. 7. Mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnyje siūloma patikslinti nuostatą, susijusią su mokslinės veiklos rezultatų viešumu, ir numatyta, kad atvirosios prieigos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos mokslo taryba, bei šiuo pakeitimu sukurti prielaidas atvirosios prieigos moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje plėtroje įgyvendinimui nacionaliniu lygiu. 8. Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnyje siūloma papildyti nuostatą, susijusią su profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtimi, nurodant, kad šios studijos gali būti nuo 60 iki 120 studijų kreditų, taip atveriant galimybes aukštosioms mokykloms siūlyti būsimiems pedagogams profesines studijas, kurių metu jie baigų ne tik pedagogikos, bet ir dalyko modulį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vykdys priėmimo į profesines pedagogines studijas, priimtųjų studijų rezultatyvumo ir absolventų įsidarbinamumo stebėseną. 9.

9Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnyje siūloma aiškiau reglamentuoti asmenų galimybes pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas arba vienu metu studijuoti pagal tos pačios studijų pakopos ar profesinių studijų programas ir nustatyti, kad teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; jeigu asmuo baigė vientisųjų studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą pirmosios pakopos studijoms asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė pirmosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ir studijų kompensavimą vientisosioms studijoms asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė magistrantūros studijų programą daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ir studijų kompensavimą pakopos ar vientisosioms studijoms asmuo nebeturi. Taip pat siūloma, kad valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik viena studijų vieta, jeigu asmenys vienu metu studijuoja pagal dvi ar daugiau trumposios pakopos studijų programų ir bent viena jų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, o teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal trumposios pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis.

Taip pat siūloma numatyti galimybę pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas užsienio šalių piliečiams, kurie yra įgiję vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą ir pretenduoja į trumposios, pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.

10Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Įstatymų projektuose naujos sąvokos neapibrėžiamos ir nevartojamos. 11. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu Įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, įgyvendinamuosius teisės aktus turės parengti ir priimti Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokslo taryba. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, reikės pakeisti:

1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ (Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo, patikslinimo ir panaikinimo tvarkos aprašas ir Leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo, patikslinimo ir panaikinimo tvarkos aprašas). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo įgyvendinimo“. 3. Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. VIII-2 „Dėl Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gairių patvirtinimo“. 4. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. V-54 „Dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo“. 13.

13Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Įvertinus 2021–2023 m. stebėtas tendencijas, prognozuojama, kad 120 studijų kreditų pedagogines profesines studijas vidutiniškai rinktųsi apie 60 asmenų, bei prognozuojant, kad sutartis dėl įsidarbinimo mokyklose sudarytų bent pusė šių asmenų ir pretenduotų į tam skirtą paramą, šių asmenų studijoms finansuoti ir paramai mokėti papildomas lėšų poreikis 2025 m. 447 960 Eur, o 2026 m. – 298 640 Eur. 14. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų išvadų ir vertinimų negauta. 15. Įstatymų projektams reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „nepriekaištinga reputacija“, „leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą“, „leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą“, „profesinės studijos“, „užsieniečiai“, „studijų finansavimas ir kompensavimas“, „moksliniai tyrimai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vykdys teikiamų įstatymų projektų ir juos įgyvendinančių teisės aktų įgyvendinimo stebėseną. [¹] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1a932700db2f11ec8d9390588bf2de65/asr

Teisės departamento išvada

2023-12-14 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO

IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 5, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 72¹,

80, 82¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24²STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-12-21 Nr. XIVP-3414 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauja“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnyje apibrėžiamų sąvokų abėcėlinį išdėstymą, keičiamo įstatymo 4 straipsnis turėtų būti pildomas ne 15¹, o 16¹ dalimi. 2. Svarstytinas projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo

5 straipsnio 8 punkto nuostatos, numatančios, kad asmuo nelaikomas

nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, pagrįstumas ir jos praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad pats piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis šiame punkte nurodytomis medžiagomis gali būti sunkiai nustatomas (o tuo labiau konstatuojamas) faktas dėl tokios veikos išimtinai vertinamojo pobūdžio požymių. Kadangi pats alkoholio ir kitų medžiagų vartojimas formaliai nėra draudžiamas (pvz., vartojimas medicinos tikslais), gali būti sunku įvertinti bei konstatuoti vartojimo ir piktnaudžiavimo skirtumą. Teisėkūroje dažniausiai pasirenkamas toks reguliavimas, pagal kurį asmeniui atsakomybę ar kitokias tam tikras neigiamas pasekmes sukelia tai, kad jis, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, įvykdo tam tikrą veiką, arba būna neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje, taip įžeisdamas žmogaus orumą ar diskredituodamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą.

Taip pat pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose asmens buvimas neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje ar tam tikrų veikų tokioje būsenoje padarymas dažniau laikomas darbo pareigų pažeidimu ar tarnybiniu nusižengimu (dažniausiai šiurkščiu), tačiau ne neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijams lemiančiu pagrindu. 3. Atsižvelgiant į tai, kad kituose įstatymuose, kuriuose yra reguliuojami valstybės pareigūnų atleidimo pagrindai (pvz., Seimo

2023 m. gegužės 25 d. priimtuose Lygių galimybių įstatyme, Vaiko

teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme), yra nurodomas atleidimo pagrindas – dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų, siūlytume patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kartu paliekant galioti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį.

Be to, siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu peržiūrėti visą keičiamo įstatymo 17 straipsnį (pvz., reikėtų patikslinti 17 straipsnio 3 dalyje nurodytus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, juos išskiriant į dvi atskiras dalis, vienoje iš jų nustatant pagrindus, kuriais Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimai nutrūktų be atskiro Seimo sprendimo tą pačią dieną (pasibaigia jo kadencija ir jis neskiriamas kitai kadencijai, o paskiriamas naujas kontrolierius; jis miršta; jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas), kitoje išvardijant pagrindus, kai Seimas jį atleistų iš pareigų (jis atsistatydina; dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų; netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; teismas pripažįsta jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje; Seimas pareiškia nepasitikėjimą juo Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka); atsisakyti 17 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį, pasibaigus įgaliojimų laikui atleidžiamas kontrolierius eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius, nes toks reguliavimas, jeigu nėra paties asmens sutikimo, suponuoja priverstinį darbą ir riboja asmeniui, pasibaigus jo kadencijai, pasirinkti kitą darbą, tokiu būdu apribojant ir jo konstitucinę teisę pasirinkti darbą; pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 16 dalį, kadangi kontrolieriaus kaip valstybės pareigūno darbo užmokesčio dydį nustato nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas; siekiant vienodų socialinių garantijų valstybės pareigūnams nustatymo, šiame ar kitame straipsnyje numatyti išeitinių išmokų kontrolieriui mokėjimą).

Be to, siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu peržiūrėti visą keičiamo įstatymo 17 straipsnį (pvz., reikėtų patikslinti 17 straipsnio 3 dalyje nurodytus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, juos išskiriant į dvi atskiras dalis, vienoje iš jų nustatant pagrindus, kuriais Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimai nutrūktų be atskiro Seimo sprendimo tą pačią dieną (pasibaigia jo kadencija ir jis neskiriamas kitai kadencijai, o paskiriamas naujas kontrolierius; jis miršta; jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas), kitoje išvardijant pagrindus, kai Seimas jį atleistų iš pareigų (jis atsistatydina; dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų; netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; teismas pripažįsta jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje; Seimas pareiškia nepasitikėjimą juo Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka); atsisakyti 17 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį, pasibaigus įgaliojimų laikui atleidžiamas kontrolierius eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius, nes toks reguliavimas, jeigu nėra paties asmens sutikimo, suponuoja priverstinį darbą ir riboja asmeniui, pasibaigus jo kadencijai, pasirinkti kitą darbą, tokiu būdu apribojant ir jo konstitucinę teisę pasirinkti darbą; pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 16 dalį, kadangi kontrolieriaus kaip valstybės pareigūno darbo užmokesčio dydį nustato nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas; siekiant vienodų socialinių garantijų valstybės pareigūnams nustatymo, šiame ar kitame straipsnyje numatyti išeitinių išmokų kontrolieriui mokėjimą). 4.

4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22

straipsnio 3 dalyje teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, kartu turėtų būti patikslinta nuoroda į šio įstatymo pavadinimą ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje. 5. Siūlytume projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo

22 straipsnio 4 dalį ne keisti, bet pripažinti netekusia galios. Pažymėtina, kad

įstaigų vadovų–valstybės tarnautojų statusas (vadovavimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, kuriai Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai), jų priėmimo į pareigas ir skyrimo antrai kadencijai tvarka yra įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatyme, todėl šiame įstatyme neturėtų būti dubliuojamos specialiųjų įstatymų nuostatos. Be to, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad „direktorius konkurso būdu 5 metų kadencijai skiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka tokiu būdu, kad ne mažiau kaip pusę konkurso komisijos narių sudarytų Studijų kokybės vertinimo centro tarybos nariai“ nedera su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad konkursus į įstaigų vadovų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja, kandidatų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir jų atranką vykdo Vyriausybės įgaliota įstaiga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta šio įstatymo viršenybė kitų įstatymų atžvilgiu, t. y. nustatyta, kad jeigu kiti įstatymai nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. 6.

6. Siekiant teisinio aiškumo, o taip pat atsižvelgiant

į tai, kad pati Vyriausybė formaliai savo sprendimo Mokslo, technologijų ir inovacijų taryboje kokia nors forma neaptarinės, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 24²straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „prieš tai aptarus jį Mokslo, technologijų ir inovacijų taryboje“ įrašytini žodžiai „gavusi Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos išvadą“. 7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras priima sprendimą neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, kai paaiškėja, kad pateikti dokumentai leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus. Tokia formuluotė implikuoja, kad leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą būtų neišduodamas ne dėl to, kad pateiktuose dokumentuose būtų pateikti neišsamūs ar neteisingi duomenys, kurių pagrindų leidimas yra išduodamas, o dėl to, kad šie dokumentai (nors juose pateikti duomenys yra teisingi ir pakankami) iš kompetentingų institucijų buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymą. Mūsų nuomone, ginčytinas toks reguliavimas, pagal kurį švietimo, mokslo ir sporto ministras leidimo išdavimo klausimą sietų ne su įstatyme nustatytų ir jo vadovaujamai ministerijai pateiktų duomenų teisingumu, o su pareiškėjo veiklos gaunant šiuos duomenis teisėtumu. Pažymėtina, kad paaiškėjus įstatymų pažeidimams, kuriuos pareiškėjas įvykdė gaunant reikalingus dokumentus, jam kiltų atitinkamuose įstatymuose (Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse ar atitinkamuose teisinius dokumentų tam tikroje srityje išdavimo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose) numatyta atsakomybė.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą formuluotę, leidimas galėtų būti neišduodamas tik tuo atveju, kai dokumentų gavimas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus būtų konstatuotas atitinkamus įgaliojimus turinčios kompetentingos institucijos sprendimu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, galbūt tikslinga tiesiog nustatyti, kad leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą būtų neišduodamas tuo atveju, kai paaiškėtų, kad aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas ministerijai ar kitai kompetentingai institucijai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai patikslinti ir keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 44 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir 6 dalies 1 punktą. 8. Atsižvelgiant į siūlomų keičiamo įstatymo 43 straipsnio pakeitimų turinį, siūlytina projekto 7 straipsniu keisti ne visą 43 straipsnį (dėstant jį nauja redakcija), o tik šio straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir 2 dalį. 9. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 72¹straipsnis reglamentuoja tik biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, keičiamo įstatymo 72¹straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „(juridinio asmens dalyvių susirinkimas)“ siūlome įrašyti tikslesnę formuluotę „(visuotinis dalininkų susirinkimas)“. 10.

10. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 80

straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotė „užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos piliečiai, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius“ stokoja aiškumo. Manytume, kad arba turi būti braukiami pertekliniai ir pakartotinai atitinkamą statusą turinčius užsieniečius apibrėžiantys žodžiai „Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos piliečiai“ (be to, vietoj žodis „piliečiai“ turėtų būti rašomi žodžiai „valstybių piliečius“), arba žodžiai „Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (jeigu siekiama nustatyti, kad Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams nebebūtų taikomas reikalavimas dirbti ir (arba) turėti teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“. 11. Manytina, kad projekto 14 straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatytas įstatymo 1, o ne 2 straipsnio įsigaliojimas 2024 m. rugsėjo 1 d. (nes būtent projekto 1, 5 ir 9 straipsniuose nustatyti keičiamo įstatymo pakeitimai yra susiję tarpusavyje). 12. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės

„Šio įstatymo 12 straipsnio“ įrašytina formuluotė „Šio įstatymo 12 straipsnyje

išdėstyto Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio“. 13. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. gruodžio 14 d. Seimas priėmė Biudžeto sandaros įstatymo Nr.

I-430 pakeitimo įstatymą, kuriame numatyta, kad yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas, bet ne Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 75³ straipsnio 5 dalį, 76² straipsnio 3 dalį, 81 straipsnio 3 dalį, 90 straipsnio 5 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. Pritarus šiai pastabai, šių straipsnių įsigaliojimo data turi būti derinama su minėto įstatymo įsigaliojimo data bei atitinkamai patikslintas įstatymo projekto pavadinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2024-04-11 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO

IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 5, 15, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 72¹,

75³, 76², 80, 81, 82¹, 90 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24²STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-04-17 Nr. XIVP-3414(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 8 dalyje pirmą kartą įvardijamas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos pavadinimas, siūlytina būtent šioje dalyje įvesti šios tarnybos trumpinį, o ne keičiamo įstatymo 17 straipsnio 18 dalyje. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutrumpintas tarnybos pavadinimas jau naudojamas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 16 dalis. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „Šio straipsnio 4 ir 5 dalyje nustatytais atvejais tol, kol į kontrolieriaus vietą“ siūlome įrašyti žodžius „Nutrūkus kontrolieriaus įgaliojimams arba atleidus kontrolierių iš pareigų tol, kol į kontrolieriaus pareigas“. 3. Nėra aišku, kodėl projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 11 dalies paskutiniajame sakinyje yra išskiriami du kontrolieriaus atleidimo iš pareigų atvejai, numatant, kad tokiais atvejais išeitinė išmoka jam nebūtų mokama. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmieji trys šios dalies sakiniai aiškiai nustato, kad išeitinė išmoka kontrolieriui būtų mokama tik tuo atveju, kai jo įgaliojimai nutrūksta 4 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais arba kai jis atleidžiamas iš pareigų 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju.

Visais kitais atvejais išeitinė išmoka jam nebūtų mokama, todėl išskirti ir nurodyti kažkodėl tik du jo atleidimo iš pareigų pagrindus, nustatant, kad tokiais atvejais išeitinė išmoka nemokama yra nepagrįsta ir klaidinga. Reikėtų arba iš viso atsisakyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 11 dalies paskutiniojo sakinio arba išvardinti visus įgaliojimų nurūkimo bei atleidimo iš pareigų atvejus, kada išeitinė išmoka nebūtų mokama (bet toks reguliavimas, mūsų nuomone, būtų perteklinis ir netikslingas). 4. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 12 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ir jis gali eiti pareigas“. 5. Pažymėtina, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 12 dalies nuostata, numatanti, kad kontrolierius turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atkurti valstybės tarnautojo statusą, išskyrus atvejus, kai kontrolieriui įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis ar kai daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo, brauktina dėl kelių priežasčių. Pirma, tai yra ne šio įstatymo, o Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimo dalykas, ir būtent Valstybės tarnybos įstatyme yra reglamentuojama valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas tvarka. Antra, nėra suprantama, ir mūsų nuomone, nepagrįsta nuostata, pagal kurią Seimui išreiškus politinį nepasitikėjimą valstybės pareigūnu, tai būtų traktuojamas kaip imperatyvus ribojimas apskritai užimti bet kokias pareigas valstybės tarnyboje. 6.

6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės technikos taisyklių

reikalavimus, skaičiai paprastai rašomi skaitmenimis, išskyrus vienetą, kuris dažniausiai rašomas žodžiais, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 16 dalyje vietoj žodžio „šešių“ įrašytinas skaičius „6“. 7. Siūlytume braukti keičiamo įstatymo 17 straipsnio

21 dalyje pateiktą nuorodą į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo

įstatymą, kadangi pavaduojantis kontrolierius turėtų nagrinėti skundą tokia pačia tvarka, kuri nustatyta šiame įstatyme (keičiamo įstatymo 17 straipsnio 15 ir 16 dalyse nėra numatyta, kad skundai nagrinėjami ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka). 8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras priima sprendimą neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, kai paaiškėja, kad pateikti dokumentai leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą neatitinka tikrovės ar pažeidžia įstatymus (galbūt turima omenyje, kad dokumentai gauti pažeidus įstatymą, nes nėra aišku kaip patys dokumentai, o ne atitinkama veika, gali pažeisti įstatymus). Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą neišduodamas, kai paaiškėja, kad dokumentai leidimui vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo pateikti pažeidus įstatymus. Aukščiau minėtos formuluotės implikuoja, kad leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą būtų neišduodamas ne dėl to, kad pateiktuose dokumentuose būtų pateikti neišsamūs ar neteisingi duomenys, kurių pagrindų leidimas yra išduodamas, o dėl to, kad šie dokumentai (nors juose pateikti duomenys yra teisingi ir pakankami) iš kompetentingų institucijų buvo gauti pažeidus įstatymą.

Mūsų nuomone, ginčytinas toks reguliavimas, pagal kurį švietimo, mokslo ir sporto ministras leidimo išdavimo klausimą sietų ne su įstatyme nustatytų ir jo vadovaujamai ministerijai pateiktų duomenų teisingumu, o su pareiškėjo veiklos gaunant šiuos duomenis teisėtumu. Pažymėtina, kad paaiškėjus įstatymų pažeidimams, kuriuos pareiškėjas įvykdė gaunant reikalingus dokumentus, jam kiltų atitinkamuose įstatymuose (Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse ar atitinkamuose teisinius dokumentų tam tikroje srityje išdavimo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose) numatyta atsakomybė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą formuluotę, leidimas galėtų būti neišduodamas tik tuo atveju, kai dokumentų gavimas pažeidus įstatymus būtų konstatuotas atitinkamus įgaliojimus turinčios kompetentingos institucijos, o ne paties švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, siūlome tiesiog nustatyti, kad leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą būtų neišduodamas tuo atveju, kai paaiškėtų, kad aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas ministerijai ar kitai kompetentingai institucijai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Jeigu vis dėlto siekiama numatyti ir galimą įstatymų pažeidimų faktą gaunant prašymo pateikimui reikalingus dokumentus, siūlome aiškiai nurodyti, kad leidimas neišduodamas tuo atveju, kai pateikti dokumentai leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą neatitinka tikrovės ar kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka konstatavus, kad leidimui pateikti dokumentai buvo gauti pažeidus įstatymus. 9. Tikslintinas projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 80 straipsnio 2 dalies 1 punktas, aiškiai jame išskiriant atvejus, kada asmuo neturi teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą. (manytina, kad trūksta kabliataškio prieš antrą kartą įrašytą jungtuką ,,jeigu“). 10. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje nurodytas Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimas keistinas į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavadinimą, o švietimo ir mokslo ministro pareigybė – į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigybę. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2023-12-14 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO

KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO

IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 5, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 72¹,

80, 82¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24²STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-3414

2024 m. kovo 27 d. Nr. 103-P-12

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę); komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestasis asmuo Laima Taparauskienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-21¹

• (4) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros

principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto

1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauja“. Be to, atsižvelgiant

į keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnyje apibrėžiamų sąvokų abėcėlinį išdėstymą, keičiamo įstatymo 4 straipsnis turėtų būti pildomas ne 15¹, o 16¹ dalimi. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-21²

• (5) (8)

2.

Svarstytinas projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 punkto nuostatos, numatančios, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, pagrįstumas ir jos praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad pats piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis šiame punkte nurodytomis medžiagomis gali būti sunkiai nustatomas (o tuo labiau konstatuojamas) faktas dėl tokios veikos išimtinai vertinamojo pobūdžio požymių. Kadangi pats alkoholio ir kitų medžiagų vartojimas formaliai nėra draudžiamas (pvz., vartojimas medicinos tikslais), gali būti sunku įvertinti bei konstatuoti vartojimo ir piktnaudžiavimo skirtumą. Teisėkūroje dažniausiai pasirenkamas toks reguliavimas, pagal kurį asmeniui atsakomybę ar kitokias tam tikras neigiamas pasekmes sukelia tai, kad jis, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, įvykdo tam tikrą veiką, arba būna neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje, taip įžeisdamas žmogaus orumą ar diskredituodamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą. Taip pat pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose asmens buvimas neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje ar tam tikrų veikų tokioje būsenoje padarymas dažniau laikomas darbo pareigų pažeidimu ar tarnybiniu nusižengimu (dažniausiai šiurkščiu), tačiau ne neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijams lemiančiu pagrindu. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-21³

• (17) (3)
• (4) 3.

Atsižvelgiant į tai, kad kituose įstatymuose, kuriuose yra reguliuojami valstybės pareigūnų atleidimo pagrindai (pvz., Seimo 2023 m. gegužės 25 d. priimtuose Lygių galimybių įstatyme, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme), yra nurodomas atleidimo pagrindas – dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų, siūlytume patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kartu paliekant galioti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį.

Be to, siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu peržiūrėti visą keičiamo įstatymo 17 straipsnį (pvz., reikėtų patikslinti 17 straipsnio 3 dalyje nurodytus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, juos išskiriant į dvi atskiras dalis, vienoje iš jų nustatant pagrindus, kuriais Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimai nutrūktų be atskiro Seimo sprendimo tą pačią dieną (pasibaigia jo kadencija ir jis neskiriamas kitai kadencijai, o paskiriamas naujas kontrolierius; jis miršta; jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas), kitoje išvardijant pagrindus, kai Seimas jį atleistų iš pareigų (jis atsistatydina; dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų; netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; teismas pripažįsta jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje; Seimas pareiškia nepasitikėjimą juo Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka); atsisakyti 17 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį, pasibaigus įgaliojimų laikui atleidžiamas kontrolierius eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius, nes toks reguliavimas, jeigu nėra paties asmens sutikimo, suponuoja priverstinį darbą ir riboja asmeniui, pasibaigus jo kadencijai, pasirinkti kitą darbą, tokiu būdu apribojant ir jo konstitucinę teisę pasirinkti darbą; pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 16 dalį, kadangi kontrolieriaus kaip valstybės pareigūno darbo užmokesčio dydį nustato nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas; siekiant vienodų socialinių garantijų valstybės pareigūnams nustatymo, šiame ar kitame straipsnyje numatyti išeitinių išmokų kontrolieriui mokėjimą).

Be to, siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu peržiūrėti visą keičiamo įstatymo 17 straipsnį (pvz., reikėtų patikslinti 17 straipsnio 3 dalyje nurodytus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, juos išskiriant į dvi atskiras dalis, vienoje iš jų nustatant pagrindus, kuriais Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimai nutrūktų be atskiro Seimo sprendimo tą pačią dieną (pasibaigia jo kadencija ir jis neskiriamas kitai kadencijai, o paskiriamas naujas kontrolierius; jis miršta; jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas), kitoje išvardijant pagrindus, kai Seimas jį atleistų iš pareigų (jis atsistatydina; dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų; netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; teismas pripažįsta jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje; Seimas pareiškia nepasitikėjimą juo Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka); atsisakyti 17 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį, pasibaigus įgaliojimų laikui atleidžiamas kontrolierius eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius, nes toks reguliavimas, jeigu nėra paties asmens sutikimo, suponuoja priverstinį darbą ir riboja asmeniui, pasibaigus jo kadencijai, pasirinkti kitą darbą, tokiu būdu apribojant ir jo konstitucinę teisę pasirinkti darbą; pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 16 dalį, kadangi kontrolieriaus kaip valstybės pareigūno darbo užmokesčio dydį nustato nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas; siekiant vienodų socialinių garantijų valstybės pareigūnams nustatymo, šiame ar kitame straipsnyje numatyti išeitinių išmokų kontrolieriui mokėjimą). Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-21⁴

• (22) (15)
• (3) (9)

4.

Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, kartu turėtų būti patikslinta nuoroda į šio įstatymo pavadinimą ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-21⁴

• (22) (4)

5. Siūlytume projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo

22 straipsnio 4 dalį ne keisti, bet pripažinti netekusia galios. Pažymėtina, kad įstaigų vadovų–valstybės tarnautojų statusas (vadovavimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, kuriai Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai), jų priėmimo į pareigas ir skyrimo antrai kadencijai tvarka yra įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatyme, todėl šiame įstatyme neturėtų būti dubliuojamos specialiųjų įstatymų nuostatos. Be to, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad „direktorius konkurso būdu 5 metų kadencijai skiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka tokiu būdu, kad ne mažiau kaip pusę konkurso komisijos narių sudarytų Studijų kokybės vertinimo centro tarybos nariai“ nedera su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad konkursus į įstaigų vadovų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja, kandidatų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir jų atranką vykdo Vyriausybės įgaliota įstaiga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo

10 straipsnio 4 dalyje nustatyta šio įstatymo viršenybė kitų įstatymų

atžvilgiu, t. y. nustatyta, kad jeigu kiti įstatymai nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Pritarti. 6.

6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-21⁵ (24²⁾

• (3) 6. Siekiant teisinio aiškumo, o taip pat atsižvelgiant

į tai, kad pati Vyriausybė formaliai savo sprendimo Mokslo, technologijų ir inovacijų taryboje kokia nors forma neaptarinės, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 24²straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „prieš tai aptarus jį Mokslo, technologijų ir inovacijų taryboje“ įrašytini žodžiai

„gavusi Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos išvadą“. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-21⁶

• (42) (4)
• (2) 7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 42

straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras priima sprendimą neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, kai paaiškėja, kad pateikti dokumentai leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus. Tokia formuluotė implikuoja, kad leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą būtų neišduodamas ne dėl to, kad pateiktuose dokumentuose būtų pateikti neišsamūs ar neteisingi duomenys, kurių pagrindų leidimas yra išduodamas, o dėl to, kad šie dokumentai (nors juose pateikti duomenys yra teisingi ir pakankami) iš kompetentingų institucijų buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymą. Mūsų nuomone, ginčytinas toks reguliavimas, pagal kurį švietimo, mokslo ir sporto ministras leidimo išdavimo klausimą sietų ne su įstatyme nustatytų ir jo vadovaujamai ministerijai pateiktų duomenų teisingumu, o su pareiškėjo veiklos gaunant šiuos duomenis teisėtumu. Pažymėtina, kad paaiškėjus įstatymų pažeidimams, kuriuos pareiškėjas įvykdė gaunant reikalingus dokumentus, jam kiltų atitinkamuose įstatymuose (Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse ar atitinkamuose teisinius dokumentų tam tikroje srityje išdavimo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose) numatyta atsakomybė.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą formuluotę, leidimas galėtų būti neišduodamas tik tuo atveju, kai dokumentų gavimas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus būtų konstatuotas atitinkamus įgaliojimus turinčios kompetentingos institucijos sprendimu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, galbūt tikslinga tiesiog nustatyti, kad leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą būtų neišduodamas tuo atveju, kai paaiškėtų, kad aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas ministerijai ar kitai kompetentingai institucijai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai patikslinti ir keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 44 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir 6 dalies 1 punktą. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-21⁷

• (43) 8. Atsižvelgiant į siūlomų keičiamo įstatymo 43

straipsnio pakeitimų turinį, siūlytina projekto 7 straipsniu keisti ne visą

43 straipsnį (dėstant jį nauja redakcija), o tik šio straipsnio 1 dalies

nuostatą iki dvitaškio ir 2 dalį. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-21¹¹ (72¹⁾

• (3) 9. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 11 straipsniu

keičiamo įstatymo 72¹straipsnis reglamentuoja tik biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, keičiamo įstatymo 72¹straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „(juridinio asmens dalyvių susirinkimas)“ siūlome įrašyti tikslesnę formuluotę

„(visuotinis dalininkų susirinkimas)“. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-21¹²

• (80) (2)
• (5) 10.

Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 80 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotė „užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo

82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos

valstybių narių, Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos piliečiai, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius“ stokoja aiškumo. Manytume, kad arba turi būti braukiami pertekliniai ir pakartotinai atitinkamą statusą turinčius užsieniečius apibrėžiantys žodžiai „Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos piliečiai“ (be to, vietoj žodis „piliečiai“ turėtų būti rašomi žodžiai „valstybių piliečius“), arba žodžiai „Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (jeigu siekiama nustatyti, kad Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams nebebūtų taikomas reikalavimas dirbti ir (arba) turėti teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-21¹⁴

1

11. Manytina, kad projekto 14 straipsnio 1 dalyje

turėtų būti numatytas įstatymo 1, o ne 2 straipsnio įsigaliojimas 2024 m. rugsėjo 1 d. (nes būtent projekto 1, 5 ir 9 straipsniuose nustatyti keičiamo įstatymo pakeitimai yra susiję tarpusavyje). Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-21¹⁴

3

12. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės

„Šio įstatymo 12 straipsnio“ įrašytina formuluotė „Šio įstatymo 12

straipsnyje išdėstyto Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-21

13. Siekiant teisėkūros

ekonomiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. gruodžio 14 d. Seimas priėmė Biudžeto sandaros įstatymo Nr.

I-430 pakeitimo įstatymą, kuriame numatyta, kad yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas, bet ne Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 75³ straipsnio 5 dalį, 76² straipsnio 3 dalį, 81 straipsnio 3 dalį, 90 straipsnio 5 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. Pritarus šiai pastabai, šių straipsnių įsigaliojimo data turi būti derinama su minėto įstatymo įsigaliojimo data bei atitinkamai patikslintas įstatymo projekto pavadinimas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Komiteto sprendimas: pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti

pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys, Gintautas Kindurys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė Komiteto biuro vedėja I. Kuodienė

Komiteto išvada

2024-04-11 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 5, 17, 22, 42, 43, 44, 51,

53, 72¹, 80, 82¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 24²STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3414

2024-04-10 Nr. 106-P-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras

Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Andrius Vyšniauskas pavaduojantis Dainių Kreivį, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-21¹

• (4) (16¹)

Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauja“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnyje apibrėžiamų sąvokų abėcėlinį išdėstymą, keičiamo įstatymo 4 straipsnis turėtų būti pildomas ne 15¹, o 16¹ dalimi. Pritarti Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 1 straipsnis. Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Papildyti 4 straipsnį 16¹ dalimi: „16¹. Mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų, reikiamų atliekant mokslinius tyrimus, visuma.““ 2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-21²

• (5) (8)

Svarstytinas projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo

5 straipsnio 8 punkto nuostatos, numatančios, kad asmuo nelaikomas

nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, pagrįstumas ir jos praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad pats piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis šiame punkte nurodytomis medžiagomis gali būti sunkiai nustatomas (o tuo labiau konstatuojamas) faktas dėl tokios veikos išimtinai vertinamojo pobūdžio požymių. Kadangi pats alkoholio ir kitų medžiagų vartojimas formaliai nėra draudžiamas (pvz., vartojimas medicinos tikslais), gali būti sunku įvertinti bei konstatuoti vartojimo ir piktnaudžiavimo skirtumą. Teisėkūroje dažniausiai pasirenkamas toks reguliavimas, pagal kurį asmeniui atsakomybę ar kitokias tam tikras neigiamas pasekmes sukelia tai, kad jis, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, įvykdo tam tikrą veiką, arba būna neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje, taip įžeisdamas žmogaus orumą ar diskredituodamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą. Taip pat pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose asmens buvimas neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje ar tam tikrų veikų tokioje būsenoje padarymas dažniau laikomas darbo pareigų pažeidimu ar tarnybiniu nusižengimu (dažniausiai šiurkščiu), tačiau ne neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijams lemiančiu pagrindu.

Nepritarti Straipsnio nuostatos taikomos valstybinių aukštųjų mokyklų ir institutų vadovams, kurie yra pavyzdys visuomenėje, todėl piktnaudžiavimas viešumoje alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis netoleruotinas ir ne darbo metu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-21⁴

• (17) Atsižvelgiant į tai, kad kituose įstatymuose, kuriuose yra

reguliuojami valstybės pareigūnų atleidimo pagrindai (pvz., Seimo

2023 m. gegužės 25 d. priimtuose Lygių galimybių įstatyme, Vaiko

teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme), yra nurodomas atleidimo pagrindas – dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų, siūlytume patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kartu paliekant galioti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį.

Be to, siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu peržiūrėti visą keičiamo įstatymo 17 straipsnį (pvz., reikėtų patikslinti 17 straipsnio 3 dalyje nurodytus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, juos išskiriant į dvi atskiras dalis, vienoje iš jų nustatant pagrindus, kuriais Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimai nutrūktų be atskiro Seimo sprendimo tą pačią dieną (pasibaigia jo kadencija ir jis neskiriamas kitai kadencijai, o paskiriamas naujas kontrolierius; jis miršta; jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas), kitoje išvardijant pagrindus, kai Seimas jį atleistų iš pareigų (jis atsistatydina; dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų; netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; teismas pripažįsta jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje; Seimas pareiškia nepasitikėjimą juo Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka); atsisakyti 17 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį, pasibaigus įgaliojimų laikui atleidžiamas kontrolierius eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius, nes toks reguliavimas, jeigu nėra paties asmens sutikimo, suponuoja priverstinį darbą ir riboja asmeniui, pasibaigus jo kadencijai, pasirinkti kitą darbą, tokiu būdu apribojant ir jo konstitucinę teisę pasirinkti darbą; pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 16 dalį, kadangi kontrolieriaus kaip valstybės pareigūno darbo užmokesčio dydį nustato nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas; siekiant vienodų socialinių garantijų valstybės pareigūnams nustatymo, šiame ar kitame straipsnyje numatyti išeitinių išmokų kontrolieriui mokėjimą).

Be to, siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu peržiūrėti visą keičiamo įstatymo 17 straipsnį (pvz., reikėtų patikslinti 17 straipsnio 3 dalyje nurodytus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, juos išskiriant į dvi atskiras dalis, vienoje iš jų nustatant pagrindus, kuriais Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įgaliojimai nutrūktų be atskiro Seimo sprendimo tą pačią dieną (pasibaigia jo kadencija ir jis neskiriamas kitai kadencijai, o paskiriamas naujas kontrolierius; jis miršta; jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas), kitoje išvardijant pagrindus, kai Seimas jį atleistų iš pareigų (jis atsistatydina; dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų; netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; teismas pripažįsta jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje; Seimas pareiškia nepasitikėjimą juo Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka); atsisakyti 17 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį, pasibaigus įgaliojimų laikui atleidžiamas kontrolierius eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius, nes toks reguliavimas, jeigu nėra paties asmens sutikimo, suponuoja priverstinį darbą ir riboja asmeniui, pasibaigus jo kadencijai, pasirinkti kitą darbą, tokiu būdu apribojant ir jo konstitucinę teisę pasirinkti darbą; pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 16 dalį, kadangi kontrolieriaus kaip valstybės pareigūno darbo užmokesčio dydį nustato nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas; siekiant vienodų socialinių garantijų valstybės pareigūnams nustatymo, šiame ar kitame straipsnyje numatyti išeitinių išmokų kontrolieriui mokėjimą). Pritarti Žiūrėto komiteto pasiūlymą Nr. 3. 4.

4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-21⁵

• (22) 2
• (3) Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje

teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, kartu turėtų būti patikslinta nuoroda į šio įstatymo pavadinimą ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje. Pritarti Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, projektas papildomas nauju 3 straipsniu. Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Lietuvos mokslo tarybos valdybos nariams

ir ekspertų komitetų nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.““

5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-21⁵

• (22) 3
• (4) Siūlytume projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4

dalį ne keisti, bet pripažinti netekusia galios. Pažymėtina, kad įstaigų vadovų–valstybės tarnautojų statusas (vadovavimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, kuriai Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai), jų priėmimo į pareigas ir skyrimo antrai kadencijai tvarka yra įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatyme, todėl šiame įstatyme neturėtų būti dubliuojamos specialiųjų įstatymų nuostatos.

Be to, keičiamo įstatymo

22 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad „direktorius konkurso

būdu 5 metų kadencijai skiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka tokiu būdu, kad ne mažiau kaip pusę konkurso komisijos narių sudarytų Studijų kokybės vertinimo centro tarybos nariai“ nedera su 2024 m. sausio

1 d. įsigaliosiančio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 13

straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad konkursus į įstaigų vadovų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja, kandidatų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir jų atranką vykdo Vyriausybės įgaliota įstaiga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta šio įstatymo viršenybė kitų įstatymų atžvilgiu, t. y. nustatyta, kad jeigu kiti įstatymai nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Pritarti Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad straipsnis dubliuoja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą projekto 5 straipsnio 3 dalis pripažįstama netekusia galios. Pasiūlymas: pakeisti projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Pripažinti netekusia galios 22 straipsnio 4 dalį.“ 6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-21⁶ (24²)

• (3) Siekiant teisinio aiškumo, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad pati

Vyriausybė formaliai savo sprendimo Mokslo, technologijų ir inovacijų taryboje kokia nors forma neaptarinės, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 24²straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „prieš tai aptarus jį Mokslo, technologijų ir inovacijų taryboje“ įrašytini žodžiai „gavusi Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos išvadą“. Pritarti Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 6 straipsniu papildomas MSĮ 24²straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: pakeisti projekto 6 straipsniu papildomą MSĮ 24²straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos narystės (ar jos nutraukimo) tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Seimas, kuomet ratifikuojamos tarptautinės sutartys ir kiti susitarimai, būtini stojant į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuomet tarptautinių sutarčių ir kitų susitarimų ratifikuoti stojant į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą nereikia, prieš tai aptarus jį Mokslo, technologijų ir inovacijų taryboje gavusi Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos išvadą.“

7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras priima sprendimą neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, kai paaiškėja, kad pateikti dokumentai leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus.

Tokia formuluotė implikuoja, kad leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą būtų neišduodamas ne dėl to, kad pateiktuose dokumentuose būtų pateikti neišsamūs ar neteisingi duomenys, kurių pagrindų leidimas yra išduodamas, o dėl to, kad šie dokumentai (nors juose pateikti duomenys yra teisingi ir pakankami) iš kompetentingų institucijų buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymą. Mūsų nuomone, ginčytinas toks reguliavimas, pagal kurį švietimo, mokslo ir sporto ministras leidimo išdavimo klausimą sietų ne su įstatyme nustatytų ir jo vadovaujamai ministerijai pateiktų duomenų teisingumu, o su pareiškėjo veiklos gaunant šiuos duomenis teisėtumu. Pažymėtina, kad paaiškėjus įstatymų pažeidimams, kuriuos pareiškėjas įvykdė gaunant reikalingus dokumentus, jam kiltų atitinkamuose įstatymuose (Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse ar atitinkamuose teisinius dokumentų tam tikroje srityje išdavimo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose) numatyta atsakomybė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą formuluotę, leidimas galėtų būti neišduodamas tik tuo atveju, kai dokumentų gavimas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus būtų konstatuotas atitinkamus įgaliojimus turinčios kompetentingos institucijos sprendimu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, galbūt tikslinga tiesiog nustatyti, kad leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą būtų neišduodamas tuo atveju, kai paaiškėtų, kad aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas ministerijai ar kitai kompetentingai institucijai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai patikslinti ir keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 44 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir 6 dalies 1 punktą. Pritarti Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 7 straipsniu keičiamo MSĮ 42 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Pasiūlymas: pakeisti 7 straipsniu keičiamą MSĮ 42 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu neatitinka tikrovės ar pažeidus pažeidžia įstatymus;“ Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 8 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „„1. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras panaikina leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:

1) leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;“ Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 9 straipsniu keičiamo MSĮ 43 straipsnio 4 dalies 2 punktas.

Pasiūlymas: pakeisti 9 straipsniu keičiamą MSĮ 44 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pateikti pažeidus įstatymus;“ Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 9 straipsniu keičiamo MSĮ 43 straipsnio 6 dalies 1 punktas. Pasiūlymas: pakeisti 9 straipsniu keičiamą MSĮ 44 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;“

8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-21⁸

• (43) 1,2

(1,2) Atsižvelgiant į siūlomų keičiamo įstatymo 43 straipsnio pakeitimų turinį, siūlytina projekto 7 straipsniu keisti ne visą 43 straipsnį (dėstant jį nauja redakcija), o tik šio straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir 2 dalį. Pritarti Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 8 straipsnis. Pasiūlymas: pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies nuostatą

iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„1. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras panaikina

leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:

2Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;“. 3. Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ir apie tai praneša Juridinių asmenų registrui ir aukštajai mokyklai arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialui. Sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre dienos, jeigu pačiame įsakyme dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo nenumatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.“

9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-21¹² (72¹)

• (3) Atsižvelgiant į tai, kad projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 72¹straipsnis reglamentuoja tik biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų

darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, keičiamo įstatymo 72¹straipsnio

3 dalyje vietoj žodžių „(juridinio asmens dalyvių susirinkimas)“ siūlome

įrašyti tikslesnę formuluotę „(visuotinis dalininkų susirinkimas)“. Pritarti Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo MSĮ 72¹ straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: pakeisti 12 straipsniu keičiamą MSĮ 72¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „„3. Institutų direktorių darbo apmokėjimo dydžius (darbo užmokestį) nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas (juridinio asmens dalyvių susirinkimas visuotinis dalininkų susirinkimas) arba jo (jų) įgaliotas asmuo.“ 10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-21¹⁵

• (80) (2)
• (5) Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 80

straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotė „užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo

82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos

valstybių narių, Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos piliečiai, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius“ stokoja aiškumo. Manytume, kad arba turi būti braukiami pertekliniai ir pakartotinai atitinkamą statusą turinčius užsieniečius apibrėžiantys žodžiai „Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos piliečiai“ (be to, vietoj žodis „piliečiai“ turėtų būti rašomi žodžiai „valstybių piliečius“), arba žodžiai „Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (jeigu siekiama nustatyti, kad Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams nebebūtų taikomas reikalavimas dirbti ir (arba) turėti teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“. Pritarti Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 15 straipsniu keičiamo MSĮ 80 straipsnio 2 dalies 5 punktas.

Pasiūlymas: pakeisti 15 straipsniu keičiamą MSĮ 80 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir ją išdėstyti taip: ,, 4)5) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat išskyrus kitus užsieniečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įgijusius vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą, studijuojančius pagal trumposios, pirmosios pakopų ar vientisųjų studijų programą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-21¹⁹

1 Manytina, kad projekto 14 straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatytas įstatymo 1, o ne 2 straipsnio įsigaliojimas 2024 m. rugsėjo 1 d. (nes būtent projekto 1, 5 ir 9 straipsniuose nustatyti keičiamo įstatymo pakeitimai yra susiję tarpusavyje). Pritarti Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 14. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-21¹⁹

3 Projekto 14 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „Šio įstatymo 12 straipsnio“ įrašytina formuluotė „Šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio“. Pritarti Argumentai: Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir į poreikį ilgesnio laiko pasirengti įgyvendinamuosius teisės aktus yra tikslinamas projekto 19 straipsnis. Pasiūlymas: pakleisti projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.

Šio įstatymo 2, 5 ir 9 1, 6, 10 straipsniai įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 6, 7, 8 7,8,9 straipsniai įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d 2025 sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 12 straipsnio 15 straipsnyje išdėstyto Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Švietimo, mokslo ir sporto ministras ir Lietuvos mokslo taryba iki 2024 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki

2024 m. rugsėjo lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius

teisės aktus.“

13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

Siekiant teisėkūros ekonomiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. gruodžio 14 d. Seimas priėmė Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 pakeitimo įstatymą, kuriame numatyta, kad yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas, bet ne Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 75³ straipsnio 5 dalį, 76² straipsnio 3 dalį, 81 straipsnio 3 dalį, 90 straipsnio 5 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. Pritarus šiai pastabai, šių straipsnių įsigaliojimo data turi būti derinama su minėto įstatymo įsigaliojimo data bei atitinkamai patikslintas įstatymo projekto pavadinimas. Pritarti Žiūrėti komiteto pasiūlymus Nr. 9, 10, 12, 13. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.

4. Valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-03-27 Pasiūlymas: pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti

7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas pritarti iniciatorių pateiktam, komiteto patobulintam

Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 5, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 72¹, 80, 82¹, straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 24² straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3414 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10¹

• (4) (16¹)

Argumentai: Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 1 straipsnis. Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Papildyti 4 straipsnį 16¹ dalimi:

„16¹. Mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonių,

išteklių ir su jais susijusių paslaugų, reikiamų atliekant mokslinius tyrimus, visuma.““

Pritarti

2. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10³

• (15) (9)

N Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, projektas papildomas nauju 3 straipsniu ir jis išdėstomas taip: Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.

Lietuvos mokslo tarybos valdybos nariams ir ekspertų komitetų nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.““

Pritarti

3. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10⁴

• (17) Atsižvelgus į

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas keičiamo įstatymo 17 straipsnis. Nustatomas terminas iki kada turi Lietuvos mokslo taryba pateikti kontrolieriaus kandidatūrą Seimui, suskirstoma į dvi dalis kai baigiasi kontrolieriaus įgaliojimai. Atsisakoma tiesioginių įgaliojimų pratęsimo, kai baigiasi kadencija ir nėra paskirto naujo kontrolieriaus, taip pat atsisakoma įstatymo nuostatų dubliavimo dėl darbo užmokesčio, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas. Suvienodinamos socialinės garantijos su kitais kontrolieriais. Patikslinama pavadavimo tvarka. Nustatoma, kad pasibaigus kontrolieriaus kadencijai, jam nėra ribojama galimybė dirbti mokslo ir studijų institucijose, išskyrus užimti vadovaujančias pareigas. Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Akademinės etikos ir procedūrų

kontrolierius

1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius

(toliau – kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu susijusių procedūrų pažeidimų (toliau šiame straipsnyje – tyrimas). 2. Kontrolierių 5 metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Tas pats asmuo kontrolieriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3. Lietuvos mokslo taryba kontrolieriaus kandidatūrą Seimui pateikia ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki kontrolieriaus kadencijos pabaigos. 43.

43Kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia jo įgaliojimų laikas;

2) jis atsistatydina, apie tai raštu įspėjęs Seimo Pirmininką ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas;

3) kontrolierius miršta. 4) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai kontrolierius pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti savo pareigų;

5) dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

6) daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo. 5. Kontrolierius atleidžiamas iš pareigų, kai:

1) jis atsistatydina, apie tai raštu įspėjęs Seimo Pirmininką ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų;

2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų;

3) nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

4) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) teismas pripažįsta jį neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

6) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

7) Seimas pareiškia nepasitikėjimą juo Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu atveju kontrolierius eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius. 6. 5. Šio straipsnio 5 3 dalies 2 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada. 7 6. Kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo

(meno) daktaro laipsnį ir vadovaujamo darbo patirties. 8 7. Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, taip pat su darbu kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose.

Kontrolierius negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą ir dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose projektuose, kurie yra susiję su akademine etika ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veiklos tobulinimu ir kuriuose nedalyvauja Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys asmenys. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytais atvejais. 9 19. Prireikus kontrolierių pavaduoja Seimo valdybos sprendimu paskirtas asmuo, atitinkantis kontrolieriui keliamus reikalavimus. Kai kontrolierius atostogauja arba dėl kitų priežasčių (ligos, komandiruotės ir pan.) negali eiti savo pareigų, Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja Seimo kontrolierius arba lygių galimybių kontrolierius, arba asmuo, atitinkantis kontrolieriui keliamus reikalavimus. 10 20. Šio straipsnio

3 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose 4 ir 5 dalyje nustatytais

atvejais tol, kol į kontrolieriaus vietą paskiriamas naujas kontrolierius, Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu gali pavesti laikinai eiti kontrolieriaus pareigas asmeniui, atitinkančiam kontrolieriui keliamus reikalavimus. 11. Pasibaigus kontrolieriaus įgaliojimų laikui, jam išmokama 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kontrolieriui, atleidžiamam iš pareigų, kai jis dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų, išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kontrolieriui mirus, jo šeimai išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka. Šios išmokos mokamos iš Tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Kontrolieriui atsistatydinus ar kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, ar kai daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo, išeitinė išmoka nemokama. 12. Pasibaigus įgaliojimų laikui, kontrolieriui netaikomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatyme nustatyti apribojimai dirbti ir jis gali eiti pareigas mokslo ir studijų institucijose, išskyrus vadovaujančias pareigas. Kontrolierius turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atkurti valstybės tarnautojo statusą, išskyrus atvejus, kai kontrolieriui įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis ar kai daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo. 13

8. Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo

ir viešumo principais. 14

9Kontrolieriui teikiamame skunde turi būti nurodyta:

1) pareiškėjo vardas, pavardė (arba juridinio asmens pavadinimas) ir gyvenamosios vietos adresas (juridinio asmens buveinė);

2) duomenys apie akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimą;

3) pareiškėjo reikalavimas. 15 10. Kontrolierius skundą išnagrinėja ar tyrimą atlieka, priima sprendimą ir raštu informuoja pareiškėją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos. Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas du kartus po 4 mėnesius. 16 11. Skundui dėl akademinės etikos ar procedūrų pažeidimų su studijomis susijusioje veikloje pateikti nustatomas šešių mėnesių terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Skundai, pateikti praėjus šiam terminui, nenagrinėjami, jeigu kontrolierius nenusprendžia kitaip, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka.

1712Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą,

kontrolierius priima sprendimą:

1) konstatuoti akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimą;

2) įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo;

3) kreiptis į teismą, jeigu nevykdomas šios dalies 2 punkte nurodytas kontrolieriaus įpareigojimas;

4) nenustačius pagrįstų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, pripažinti skundą nepagrįstu;

5) neturint galimybės įvertinti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, skundo nagrinėjimą ar tyrimą nutraukti;

6) teikti rekomendaciją imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimai ir (ar) jų priežastys;

7) informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu nustatoma nusikalstamos veikos požymių. 1813. Kontrolieriaus veiklą užtikrina Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba). Tarnyba yra biudžetinė įstaiga. Tarnybos vadovas yra kontrolierius. Tarnybos nuostatus tvirtina Seimas. 1914. Kontrolierius turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 2015. Kontrolierius kartą per metus, iki kovo 1 dienos, atsiskaito Seimui už praėjusius kalendorinius metus ir teikia Tarnybos veiklos ataskaitą. 16. Kontrolieriaus darbo užmokesčio dydį ir apmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. 21. 17.

17. Kontrolierius

gali atsisakyti nagrinėti skundą dėl galimų akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimų ir, informavęs pareiškėją, perduoti šį skundą atitinkamai mokslo ir studijų institucijai, jeigu dėl tų pačių galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų nebuvo kreiptasi į atitinkamą mokslo ir studijų instituciją. Jeigu skundo nagrinėjimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kontrolierius privalo apie tai informuoti Seimo valdybą ir pareikšti apie nusišalinimą. Tuo atveju, kai priimamas kontrolieriaus nusišalinimas ar jis nušalinamas nuo skundo nagrinėjimo, Seimo valdybos sprendimu skundui nagrinėti paskiriamas kitas kontrolierius ar akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo, kuris nagrinėja skundą šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka. 22 18. Kontrolieriaus sprendimai skelbiami Tarnybos interneto svetainėje. 23 21. Kontrolierius apie sprendime konstatuotus etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus informuoja pareiškėją, atitinkamą mokslo ir studijų instituciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prireikus atitinkamos mokslo ir studijų institucijos steigėją ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, taip pat kitus asmenis. 24 22. Mokslo ir studijų institucija per kontrolieriaus nustatytą terminą privalo pateikti kontrolieriui ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai informaciją, kokių veiksmų ėmėsi, atsižvelgusi į kontrolieriaus sprendimą.“

Pritarti

4. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10⁵

• (22) 3
• (4) Atsižvelgus į

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad straipsnis dubliuoja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą projekto 5 straipsnio 3 dalis pripažįstama netekusia galios. Pasiūlymas: pakeisti projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Pripažinti netekusia galios 22 straipsnio 4 dalį.“ Pritarti 5.

Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10⁶ (24²)

• (3) Atsižvelgus į

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 6 straipsniu papildomas MSĮ 24²straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: pakeisti 6 straipsniu papildomą MSĮ 24²straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos narystės (ar jos nutraukimo)

tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Seimas, kuomet ratifikuojamos tarptautinės sutartys ir kiti susitarimai, būtini stojant į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuomet tarptautinių sutarčių ir kitų susitarimų ratifikuoti stojant į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą nereikia, prieš tai aptarus jį Mokslo, technologijų ir inovacijų taryboje gavusi Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos išvadą.“

Pritarti

6. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10⁷

• (42) (4)
• (2) Atsižvelgus į

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 7 straipsniu keičiamo MSĮ 42 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Pasiūlymas: pakeisti 7 straipsniu keičiamą MSĮ 42 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu neatitinka tikrovės ar pažeidus pažeidžia įstatymus;“ Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 8 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „„1. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras panaikina leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:

1) leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;“ Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 9 straipsniu keičiamo MSĮ 43 straipsnio 4 dalies 2 punktas.

Pasiūlymas: pakeisti 9 straipsniu keičiamą MSĮ 44 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pateikti pažeidus įstatymus;“ Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 9 straipsniu keičiamo MSĮ 43 straipsnio 6 dalies 1 punktas. Pasiūlymas: pakeisti

9 straipsniu keičiamą MSĮ 44 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį

išdėstyti taip:

„1) leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės

būdu ar pažeidus įstatymus;“

Pritarti

7. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10⁸

• (43) Atsižvelgus į

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 8 straipsnis. Pasiūlymas: pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies nuostatą

iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„1. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras panaikina

leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:

2Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;“. 3. Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Švietimo, ir mokslo ir sporto ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ir apie tai praneša Juridinių asmenų registrui ir aukštajai mokyklai arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialui. Sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre dienos, jeigu pačiame įsakyme dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo nenumatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.“

Pritarti

8. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10¹²

(72¹)

• (3) Atsižvelgus į

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo MSĮ 72¹ straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: pakeisti

12 straipsniu keičiamą MSĮ 72¹ straipsnio 3 dalį ir ją

išdėstyti taip: „3. Institutų direktorių darbo apmokėjimo dydžius (darbo užmokestį) nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas (visuotinis dalininkų susirinkimas) arba jo (jų) įgaliotas asmuo.“

Pritarti

9. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10¹³

(75³)

• (5) N

Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, projektas papildomas nauju 13 straipsniu. Pasiūlymas: papildyti projektą 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. 75³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 75³straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti valstybiniams universitetams ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu.

Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti kolegijoms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“

Pritarti

10. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10¹⁴

(76²)

• (3) N

Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, projektas papildomas nauju

14 straipsniu. Pasiūlymas: papildyti projektą 14 straipsniu

ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. 76² straipsnio pakeitimas Pakeisti 76²straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo

už studijų veiklos pasiekimus lėšos valstybiniams universitetams ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu. Valstybinėms kolegijoms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.““

Pritarti

11. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10¹⁵

• (80) (2)
• (5) Atsižvelgus į

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinamas projekto 15 straipsniu keičiamo MSĮ 80 straipsnio 2 dalies 5 punktas.

Pasiūlymas: pakeisti 15 straipsniu keičiamą MSĮ 80 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir ją išdėstyti taip: ,, 4)5) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat išskyrus kitus užsieniečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įgijusius vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą, studijuojančius pagal trumposios, pirmosios pakopų ar vientisųjų studijų programą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

Pritarti

12. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10¹⁶

• (81) (3)

N Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, projektas papildomas nauju

16 straipsniu. Pasiūlymas: papildyti projektą 16 straipsniu

ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybės remiamų paskolų limitas nustatomas Lietuvos Respublikos

atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme.““

Pritarti

13. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10¹⁸

• (90) (5)

N Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, projektas papildomas nauju 18 straipsniu. Pasiūlymas: papildyti projektą 18 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis.

90 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 90 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms skolinimosi limito. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą valstybinėms aukštosioms mokykloms. Valstybinės aukštosios mokyklos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.““

Pritarti

14. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10¹⁹

Argumentai: Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir į poreikį ilgesnio laiko pasirengti įgyvendinamuosius teisės aktus yra tikslinamas projekto 19 straipsnis. Pasiūlymas: pakleisti projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šio įstatymo 2, 5 ir 9 1,

6, 10 straipsniai įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 6, 7, 8 7,8,9 straipsniai įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d 2025 sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 12 straipsnio 15 straipsnyje išdėstyto Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas po šio įstatymo įsigaliojimo. 4.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministras ir Lietuvos mokslo taryba iki

2024 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki

2024 m. rugsėjo lapkričio 1 d. priima šio įstatymo

įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

15. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-10

I Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir papildžius projektą naujais straipsniai tikslinamas projekto pavadinimas. Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 5, 15, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 72¹, 75³, 76²,

80, 81, 82¹, 90 straipsnių pakeitimo ir

įstatymo papildymo 24² straipsniu įstatymo projektas

8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aušrinė Norkienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo

Nr. XI-242 4, 5, 15,17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 72¹,75³, 76², 80, 81, 82¹, 90 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 24² straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3414(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Biuro patarėja Rūta Steponėnienė