Projekto lyginamasis variantas
75, 129 IR
2023 m. gruodžio 11 d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Papildyti 75 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7) dokumentas, kuriame pateikiami duomenys, ar politinė partija, politinis komitetas, kaip juridinis asmuo, po
įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją juridinis asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamos veikos, už kurią juridinis asmuo buvo nuteistas, rūšį (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kėsinimosi objektą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimus) arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, taip pat teistumo išnykimo ar panaikinimo faktą bei datą.” Papildyti 75 straipsnį 1¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Jeigu politinė partija, politinis komitetas pateikia duomenis, kad buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, rinkimų komisijos leidžiamame politinės partijos, politinio komiteto plakate, taip pat plakate su politinės partijos, politinio komiteto sąrašu turi būti pažymėta, kad politinė partija, politinis komitetas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) pripažintas kaltu dėl nesunkaus, apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, kartu nurodant pripažinimo kaltu datą, kėsinimosi objektą pagal Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimą arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą, kai tokia informacija yra valstybės registruose, Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje arba, jos nesant šiuose registruose ir informacinėje sistemoje, yra pateikta politinės partijos, politinio komiteto, išskyrus tuos atvejus, jeigu politinė partija, politinis komitetas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu politinė partija, politinis komitetas užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.”
Jeigu politinė partija, politinis komitetas pateikia duomenis, kad buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, rinkimų komisijos leidžiamame politinės partijos, politinio komiteto plakate, taip pat plakate su politinės partijos, politinio komiteto sąrašu turi būti pažymėta, kad politinė partija, politinis komitetas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) pripažintas kaltu dėl nesunkaus, apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, kartu nurodant pripažinimo kaltu datą, kėsinimosi objektą pagal Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimą arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą, kai tokia informacija yra valstybės registruose, Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje arba, jos nesant šiuose registruose ir informacinėje sistemoje, yra pateikta politinės partijos, politinio komiteto, išskyrus tuos atvejus, jeigu politinė partija, politinis komitetas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu politinė partija, politinis komitetas užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.”2 straipsnis. 129 straipsnio pakeitimas Papildyti 129 straipsnio 4 dalį nauju 2 punktu ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu politinė organizacija ar koalicijai priklausanti
politinė organizacija pateikia duomenis, kad buvo pripažinta kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, prie politinės organizacijos ar koalicijos pavadinimo turi būti pažymėta, kad politinė organizacija ar koalicijai priklausanti politinė organizacija teismo nuosprendžiu (sprendimu) pripažinta kalta dėl nesunkaus, apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, kartu nurodant pripažinimo kalta datą, kėsinimosi objektą pagal Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimą arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą, kai tokia informacija yra valstybės registruose, Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje arba, jos nesant šiuose registruose ir informacinėje sistemoje, yra pateikta politinės organizacijos, išskyrus tuos atvejus, jeigu politinė organizacija buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu politinė organizacija užsienio valstybės teismo buvo pripažinta kalta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.” Buvusį 129 straipsnio 4 dalies 2 punktą laikyti 3 punktu.
Papildyti 129 straipsnio 4 dalį nauju 2 punktu ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu politinė organizacija ar koalicijai priklausanti
politinė organizacija pateikia duomenis, kad buvo pripažinta kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, prie politinės organizacijos ar koalicijos pavadinimo turi būti pažymėta, kad politinė organizacija ar koalicijai priklausanti politinė organizacija teismo nuosprendžiu (sprendimu) pripažinta kalta dėl nesunkaus, apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, kartu nurodant pripažinimo kalta datą, kėsinimosi objektą pagal Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimą arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą, kai tokia informacija yra valstybės registruose, Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje arba, jos nesant šiuose registruose ir informacinėje sistemoje, yra pateikta politinės organizacijos, išskyrus tuos atvejus, jeigu politinė organizacija buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu politinė organizacija užsienio valstybės teismo buvo pripažinta kalta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.” Buvusį
straipsnis. 193 straipsnio pakeitimas Pakeisti 193 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šiurkščiais šio kodekso pažeidimais laikoma:
1) rinkimų politinės kampanijos dalyvio finansavimas šio kodekso 111 straipsnyje nurodytomis nepriimtinomis aukomis;
2) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis priima sprendimus naudoti rinkimų politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti rinkimų politinių kampanijų, ar iš neleistinų rinkimų politinės kampanijos finansavimo šaltinių;
3) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis sudaro finansavimo sutartis, pažeisdamas šio kodekso reikalavimus;
4) žinomai neteisingų duomenų pateikimas finansavimo ataskaitoje;
5) jeigu kandidato aukų savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti, įskaitant prisiimtų rinkimų politinės kampanijos skolos įsipareigojimų ir iki rinkimų politinės kampanijos pradžios apmokėtų rinkimų politinės kampanijos išlaidų sumą, suma viršija šio kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nurodytą dydį daugiau kaip 10 procentų;
6) nustatyto didžiausio rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio viršijimas 10 ar daugiau procentų;
7) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvio išlaidos nedeklaruotai politinei reklamai sudaro
išlaidų dydžio;
8) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos rinkimų politinei kampanijai gautos lėšos sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio;
9) saugotinų dokumentų praradimas, kita veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar savarankiško dalyvio finansavimo ataskaitos duomenys atitinka tikrovę;
10) paslėptos politinės reklamos skleidimas, jeigu išlaidos šiai reklamai sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio;
11) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos viršija vieną rinkimuose taikomą VMDU dydį ir jeigu nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos sudaro 50 procentų politinės kampanijos dalyvio deklaruotų išlaidų;
12) politinės reklamos skleidimas per užsienio transliuotojus, pažeidžiant šio kodekso reikalavimus politinei reklamai;
13) šio kodekso 79 straipsnio 10 dalyje ir 101 straipsnyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus pažeidimas;
14) jeigu politinė partija, politinis komitetas pateikia neteisingus duomenis apie tai, ar politinė partija, politinis komitetas, kaip juridinis asmuo, po 1990 m. kovo 11 d.
Šiurkščiais šio kodekso pažeidimais laikoma:
1) rinkimų politinės kampanijos dalyvio finansavimas šio kodekso 111 straipsnyje nurodytomis nepriimtinomis aukomis;
2) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis priima sprendimus naudoti rinkimų politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti rinkimų politinių kampanijų, ar iš neleistinų rinkimų politinės kampanijos finansavimo šaltinių;
3) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis sudaro finansavimo sutartis, pažeisdamas šio kodekso reikalavimus;
4) žinomai neteisingų duomenų pateikimas finansavimo ataskaitoje;
5) jeigu kandidato aukų savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti, įskaitant prisiimtų rinkimų politinės kampanijos skolos įsipareigojimų ir iki rinkimų politinės kampanijos pradžios apmokėtų rinkimų politinės kampanijos išlaidų sumą, suma viršija šio kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nurodytą dydį daugiau kaip 10 procentų;
6) nustatyto didžiausio rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio viršijimas 10 ar daugiau procentų;
7) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvio išlaidos nedeklaruotai politinei reklamai sudaro
išlaidų dydžio;
8) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos rinkimų politinei kampanijai gautos lėšos sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio;
9) saugotinų dokumentų praradimas, kita veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar savarankiško dalyvio finansavimo ataskaitos duomenys atitinka tikrovę;
10) paslėptos politinės reklamos skleidimas, jeigu išlaidos šiai reklamai sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio;
11) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos viršija vieną rinkimuose taikomą VMDU dydį ir jeigu nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos sudaro 50 procentų politinės kampanijos dalyvio deklaruotų išlaidų;
12) politinės reklamos skleidimas per užsienio transliuotojus, pažeidžiant šio kodekso reikalavimus politinei reklamai;
13) šio kodekso 79 straipsnio 10 dalyje ir 101 straipsnyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus pažeidimas;
14) jeigu politinė partija, politinis komitetas pateikia neteisingus duomenis apie tai, ar politinė partija, politinis komitetas, kaip juridinis asmuo, po 1990 m. kovo
nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas; 1415) jeigu kandidatas kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis tą darė; 1516) jeigu kandidatas kandidato anketoje nenurodo, kad jis po 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas; 1617) jeigu kandidatas anketoje pateikia žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (dokumentą), kad jis priesaika ar pasižadėjimu nėra susijęs su užsienio valstybe ir (ar) atsisakė kitos valstybės pilietybės; 1718) jeigu kandidatas kandidato anketoje nenurodo, kad jis anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius (Parašas) Matas Maldeikis Julius Sabatauskas Algirdas Sysas
KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XIV-1381 75, 129 IR 193 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-307/2023, kuriuo, inter alia, pripažino dvi parlamentines politines partijas kaltomis padarius baudžiamuosius korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Politinė korupcija, įgyvendinama politinių partijų lygmeniu, ne tik pakerta pasitikėjimą politine sistema, bet ir sudaro prielaidas demokratinių procesų erozijai. Siekiant informuoti Lietuvos Respublikos piliečius, besinaudojančius aktyviąja rinkimų teise ir dalyvaujančius demokratiniuose rinkimuose, apie politinių partijų, kaip juridinių asmenų, padarytus tyčinius nusikaltimus, siūloma tobulinti rinkimų taisykles, numatant, jog faktas, kad kažkuri politinė partija, kaip juridinis asmuo, buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, rinkėjų būtų aiškiai matomas ir atpažįstamas rinkimų metu. Siūlomo įstatymo (toliau – ir Projektas) tikslas – nustatyti teisinio reguliavimo mechanizmą, kurio pagalba rinkėjai rinkimų metu būtų informuojami apie politinių organizacijų, kaip juridinių asmenų, padarytas tyčines nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jie buvo pripažinti kaltais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai – projektą pasirašę Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 76 str. 1 str. 12 d. nurodyta, kad kandidatas kandidato anketoje privalo nurodyti, ar jis po 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamos veikos, už kurią asmuo buvo nuteistas, rūšį (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kėsinimosi objektą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimus) arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, taip pat teistumo išnykimo ar panaikinimo faktą bei datą. Pateikiant šiame punkte nurodytą informaciją, kandidato anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. Analogiškas reikalavimas politinėms partijoms ar politiniams komitetams, t. y. juridiniams, o ne fiziniams asmenims, teikiant pareikštinius dokumentus nėra numatytas. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projektu siūloma nustatyti, kad politinė partija, politinis komitetas teikiant pareikštinius dokumentus dalyvauti rinkimuose privalomąja tvarka teiktų informaciją apie politinės partijos, politinio komiteto, kaip juridinio asmens, atžvilgiu priimtus įsiteisėjusius sprendimus dėl nusikalstamos veikos ar veikų padarymo. Tuo atveju, jei juridinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, informacija apie tai būtų skelbiama ne tik rinkimų komisijos platinamoje informacinėje medžiagoje, bet ir nurodoma daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenyje. Jei politinė partija, politinis komitetas pateiktų neteisingus duomenis apie įsiteisėjusius sprendimus dėl nusikalstamos veikos ar veikų padarymo, tai būtų laikoma šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu. Projektu siūloma papildyti Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu, numatant, kad politinės partijos, politinio komiteto pareikštiniai dokumentai yra ir dokumentas, kuriame pateikiami duomenys, ar politinė partija, politinis komitetas, kaip juridinis asmuo, po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas.
Pateikdamas šią informaciją juridinis asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamos veikos, už kurią juridinis asmuo buvo nuteistas, rūšį (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kėsinimosi objektą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimus) arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, taip pat teistumo išnykimo ar panaikinimo faktą bei datą.
Jeigu politinė partija, politinis komitetas pateikia duomenis, kad buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, rinkimų komisijos leidžiamame politinės partijos, politinio komiteto plakate, taip pat plakate su politinės partijos, politinio komiteto sąrašu turi būti pažymėta, kad politinė partija, politinis komitetas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) pripažintas kaltu dėl nesunkaus, apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, kartu nurodant pripažinimo kaltu datą, kėsinimosi objektą pagal Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimą arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą, kai tokia informacija yra valstybės registruose, Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje arba, jos nesant šiuose registruose ir informacinėje sistemoje, yra pateikta politinės partijos, politinio komiteto, išskyrus tuos atvejus, jeigu politinė partija, politinis komitetas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu politinė partija, politinis komitetas užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.
Jeigu politinė partija, politinis komitetas pateikia duomenis, kad buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, rinkimų komisijos leidžiamame politinės partijos, politinio komiteto plakate, taip pat plakate su politinės partijos, politinio komiteto sąrašu turi būti pažymėta, kad politinė partija, politinis komitetas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) pripažintas kaltu dėl nesunkaus, apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, kartu nurodant pripažinimo kaltu datą, kėsinimosi objektą pagal Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimą arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą, kai tokia informacija yra valstybės registruose, Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje arba, jos nesant šiuose registruose ir informacinėje sistemoje, yra pateikta politinės partijos, politinio komiteto, išskyrus tuos atvejus, jeigu politinė partija, politinis komitetas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu politinė partija, politinis komitetas užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. Šiai nuostatai įtvirtinti siūloma Rinkimų kodekso 75 straipsnį papildyti nauja 1¹dalimi. Papildomai siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jei politinė partija, politinis komitetas yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, ši informacija yra nurodoma daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenyje (papildant Rinkimų kodekso 129 straipsnio 4 dalį nauju 2 punktu). Politinės partijos, politinio komiteto pateikti neteisingi duomenys apie tai, ar politinė partija, politinis komitetas, kaip juridinis asmuo, po 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, būtų laikoma šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu (papildant Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalį nauju 14 punktu). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, jog viešas informacijos apie įvykdytas tyčines nusikalstamas veikas skelbimas rinkimų metu skatins politines organizacijas taikyti aukštesnius skaidrumo ir korupcijos prevencijos standartus. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų pakeisti nereikės. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Politinė organizacija“, „politinė partija“,
„politinis komitetas“, „politinė reklama“, „rinkimai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų kodekso PATVIRTINIMO,
2023-12-21 Nr. XIVP-3397 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Kaip matyti iš projekto turinio, juo siūloma pakeisti ne Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo, o šiuo konstituciniu įstatymu patvirtinto Rinkimų kodekso (toliau – ir RK) 75, 129 ir 193 straipsnius. Kadangi RK yra patvirtintas konstituciniu įstatymu, šio kodekso teisinė forma taip pat yra konstitucinis įstatymas, kuris pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priimamu konstituciniu įstatymu. Atsižvelgiant į tai, projekto pavadinimas taisytinas – jo dalis „patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381“ išbrauktina, o prieš žodį „įstatymas“ įrašytinas žodis
„konstitucinis“. 2. Projekto 4 straipsnyje numatyta teikiamų Rinkimų kodekso pakeitimų įsigaliojimo data – 2024 m. gegužės 1 d. Atsižvelgdami į
tai, pažymime, kad šis kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai (RK 194 straipsnis), kuri prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos (RK 64 straipsnio 2 dalis). Taigi, 2023 d. lapkričio 12 d. įsigaliojus Seimo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimui Nr. XIV-2231 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“, kuriuo paskelbta Respublikos Prezidento rinkimų data – 2024 m. gegužės 12 d., taip pat 2023 m. gruodžio 9 d. įsigaliojus Seimo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimui Nr.
XIV-2302
„Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“, kuriuo paskelbta rinkimų į
Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje data – 2024 m. birželio 9 d., Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas. Kartu atkreipiame dėmesį ir į tai, kad 2024 m. spalio antrą sekmadienį, t. y. spalio 13 d., turi būti rengiami eiliniai Seimo rinkimai. Šiuos rinkimus Respublikos Prezidentas skelbia ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos (RK 12 straipsnio 1 dalis). 3. Projektu siūloma Rinkimų kodekse nustatyti, kad:
1) vienas iš politinės organizacijos pareiškinių dokumentų būtų dokumentas, kuriame reikėtų pateikti duomenis, ar ta politinė organizacija po
nusikalstamos veikos padarymo (projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytas RK 75 straipsnio 1 dalies 7 punktas);
2) politinei organizacijai pateikus duomenis, kad ji buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, tai turėtų būti paskelbta rinkimų komisijos leidžiamame tos politinės organizacijos rinkimų plakate (projekto 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyta RK 75 straipsnio 1¹ dalis);
3) jeigu politinė organizacija buvo pripažinta kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, tai turėtų būti pažymėta ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenyje (projekto 2 straipsnyje išdėstytas RK 129 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
4) neteisingų duomenų pateikimas būtų laikomas šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu (projekto 3 straipsnyje išdėstytos RK 193 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. 3.1.
politinės organizacijos pareiga teikiant pareiškinius dokumentus pateikti duomenis apie jos pripažinimą kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo būtų neterminuota, nesusieta su teistumo ar kokiu nors kitu terminu. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo nuostatas dėl rinkėjams reikšmingos informacijos pateikimo rinkimų komisijų leidžiamuose kandidatų plakatuose ir plakatuose su kandidatų sąrašais. Konstitucinis Teismas šiame nutarime yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reglamentuodamas informacijos apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos pateikimą rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, atsižvelgdamas į tai, kad informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų ypač svarbius gyvenimo faktus, inter alia apie rinkimuose dalyvaujančių kandidatų pripažinimą kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, reikšmė ir svarba atstovavimo rinkėjų interesams ir viešųjų reikalų tvarkymo požiūriais laikui bėgant gali kisti, turi diskreciją nuspręsti, kad tokia informacija praėjus tam tikram laikui nuo kandidato pripažinimo kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę yra laikoma nusikalstama, padarymo nebebus laikoma turinčia esminę reikšmę rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidato tinkamumo renkamoms pareigoms.
Atsižvelgdami į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, į tai, kad politinių organizacijų veikimo laikas gali būti labai ilgas, į galimą politinių organizacijų vadovų ir narių kaitą, manome, jog informacijos apie politinės organizacijos pripažinimą kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo svarba rinkėjams apsisprendžiant dėl tos organizacijos keliamų kandidatų tinkamumo renkamoms pareigoms ilgainiui mažėtų arba ši informacija apskritai prarastų aktualumą, todėl, mūsų nuomone, nustatant reikalavimą rinkimuose dalyvaujančioms politinėms organizacijoms pateikti tokią rinkimų komisijų leidžiamuose rinkimų plakatuose skelbtiną informaciją, kartu reikėtų nustatyti protingą šio reikalavimo taikymo terminą. 3.2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytos RK 75 straipsnio 1¹ dalies nuostatos tikslintinos dviem aspektais: kokiuose plakatuose ir kokia informacija apie politinės organizacijos nuteisimą turėtų būti skelbiama.
Pirma, reikėtų patikslinti formuluotę „politinės partijos, politinio komiteto plakate, taip pat plakate su politinės partijos, politinio komiteto sąrašu“ (suderinant ją su galiojančio Rinkimų kodekso nuostatomis, pagal kurias rinkimų komisijų leidžiami rinkimų plakatai yra dviejų rūšių: kandidato plakatas ir plakatas su kandidatų sąrašu), nes iš šios formuluotės neaišku, koks plakatas vadinamas „politinės partijos, politinio komiteto plakatu“ ir ar projektu siūloma informaciją apie politinių organizacijų nuteisimą skelbti tik plakatuose su jų keliamų kandidatų sąrašais, ar ir vienmandatėse rinkimų apygardose keliamų kandidatų plakatuose.
Jeigu projektu siekiama nustatyti, kad ši informacija būtų skelbiama ir vienmandatėse rinkimų apygardose politinės organizacijos keliamų kandidatų plakatuose (mūsų nuomone, tokį teisinį reguliavimą suponuotų iš Konstitucijos kylantys reikalavimai – lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė, jų sąžiningos konkurencijos rinkimuose, rinkimų proceso skaidrumo, teisingumo principai), siūlytume projekto
dalies formuluotę „politinės partijos, politinio komiteto plakate, taip pat plakate su politinės partijos, politinio komiteto sąrašu“ pakeisti formuluote „politinės partijos, politinio komiteto keliamo kandidato plakate, taip pat plakate su politinės partijos, politinio komiteto keliamų kandidatų sąrašu“ (arba, geriau, siekiant teksto glaustumo, vietoj formuluotės „Jeigu politinė partija, politinis komitetas pateikia duomenis, kad buvo pripažintas kaltu dėl <...>, rinkimų komisijos leidžiamame politinės partijos, politinio komiteto plakate, taip pat plakate su politinės partijos, politinio komiteto sąrašu turi būti pažymėta“ įrašyti formuluotę „Jeigu politinė organizacija pateikia duomenis, kad buvo pripažinta kalta dėl <...>, rinkimų komisijos leidžiamame tos politinės organizacijos keliamo kandidato plakate, taip pat plakate su jos keliamų kandidatų sąrašu turi būti pažymėta“, kartu atitinkamai pakoreguojant ir kitas šios dalies formuluotes).
Jeigu projektu siekiama nustatyti, kad ši informacija būtų skelbiama ir vienmandatėse rinkimų apygardose politinės organizacijos keliamų kandidatų plakatuose (mūsų nuomone, tokį teisinį reguliavimą suponuotų iš Konstitucijos kylantys reikalavimai – lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė, jų sąžiningos konkurencijos rinkimuose, rinkimų proceso skaidrumo, teisingumo principai), siūlytume projekto
dalies formuluotę „politinės partijos, politinio komiteto plakate, taip pat plakate su politinės partijos, politinio komiteto sąrašu“ pakeisti formuluote „politinės partijos, politinio komiteto keliamo kandidato plakate, taip pat plakate su politinės partijos, politinio komiteto keliamų kandidatų sąrašu“ (arba, geriau, siekiant teksto glaustumo, vietoj formuluotės „Jeigu politinė partija, politinis komitetas pateikia duomenis, kad buvo pripažintas kaltu dėl <...>, rinkimų komisijos leidžiamame politinės partijos, politinio komiteto plakate, taip pat plakate su politinės partijos, politinio komiteto sąrašu turi būti pažymėta“ įrašyti formuluotę „Jeigu politinė organizacija pateikia duomenis, kad buvo pripažinta kalta dėl <...>, rinkimų komisijos leidžiamame tos politinės organizacijos keliamo kandidato plakate, taip pat plakate su jos keliamų kandidatų sąrašu turi būti pažymėta“, kartu atitinkamai pakoreguojant ir kitas šios dalies formuluotes). Antra, projekto 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje RK 75 straipsnio 1¹ dalyje numatytas teisinis reguliavimas ydingas tuo požiūriu, kad jame apibrėžta sąlyga („Jeigu politinė partija, politinis komitetas pateikia duomenis, kad buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo“) yra nesuderinta su pasekme („plakate <...> turi būti pažymėta, kad politinė partija, politinis komitetas <...> pripažintas kaltu dėl <...> tyčinio nusikaltimo padarymo“), – juk jeigu politinė organizacija būtų pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos – baudžiamojo nusižengimo arba neatsargaus nusikaltimo – padarymo, rinkimų plakatuose negalėtų būti nurodyta, kad ji pripažinta kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nurodant, ar rinkimų plakatuose turėtų būti skelbiama informacija apie politinės organizacijos nuteisimą dėl bet kurios nusikalstamos veikos, ar tik dėl tyčinio nusikaltimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio RK 76 straipsnio 5 dalį rinkimų plakate nurodoma kandidato anketoje pateikta informacija apie jo pripažinimą kaltu tik dėl tyčinio nusikaltimo padarymo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojančiame RK nėra numatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos teisė tvarkyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gautus duomenis apie juridinių asmenų teistumą, todėl, siekiant nustatyti šios komisijos įgaliojimus rinkimų plakate paskelbti duomenis apie politinės organizacijos nuteisimą, reikėtų atitinkamai pakoreguoti RK 33 straipsnio 1 dalies nuostatas. 3.3. Projektu siūloma nustatyti, kad informacija apie politinės organizacijos pripažinimą kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo būtų pateikiama ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenyje. Pažymime, kad rinkimų biuletenio paskirtis skiriasi nuo rinkimų plakato paskirties.
Rinkimų plakate pateikiama rinkėjams reikšminga informacija apie rinkimuose kandidatuojančius asmenis, juos keliančias politines organizacijas (be kita ko, apie jų nuteisimą), o rinkimų biuletenis skirtas rinkėjo valiai išreikšti jam balsuojant dėl kandidatų ar jų sąrašų išrinkimo (taip pat reitinguojant sąraše įrašytus kandidatus). Mūsų vertinimu, informacijos apie politinės organizacijos nuteisimą pateikimas rinkimų biuletenyje visiškai neatitiktų rinkimų biuletenio paskirties. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančiame RK nustatytą teisinį reguliavimą, kuriuo atsižvelgta į skirtingą rinkimų plakatų ir rinkimų biuletenių paskirtį, rinkimų biuleteniuose nepateikiama RK 76 straipsnio 5–7 dalyse nurodyta informacija apie kandidatus, kuri skelbiama rinkimų plakatuose: apie kandidato pripažinimą kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, apie kandidato sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat apie tai, kad kandidatas anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų RK pažeidimą. Projektu taip pat nesiūloma informacijos apie politinės organizacijos pripažinimą kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo pateikti ir prie jos keliamų kandidatų pavardžių vienmandačių rinkimų apygardų rinkimų biuleteniuose.
Jeigu pagal projektu teikiamą teisinį reguliavimą daugiamandačių rinkimų apygardų rinkimų biuleteniuose būtų nurodoma informacija apie politinės organizacijos pripažinimą kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, kartu nenurodant šios informacijos vienmandačių rinkimų apygardų rinkimų biuleteniuose prie tos politinės organizacijos keliamų kandidatų pavardžių, taip pat rinkimų biuleteniuose nepateikiant RK 76 straipsnio 5–7 dalyse nurodytos informacijos apie kandidatus, būtų pažeidžiami iš Konstitucijos kylantys ir RK 3 straipsnyje įtvirtinti lygios rinkimų teisės ir pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos principai. Tačiau jeigu rinkimų biuleteniuose būtų pateikiama visa ši informacija, ne tik būtų iškreipta jų paskirtis, bet ir galėtų būti nepagrįstai prailginta balsavimo proceso trukmė, pasunkintas rinkėjų balsų skaičiavimas. Kartu pažymėtina, kad pagal RK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą kandidato anketa, įskaitant joje pateiktą informaciją apie tai, ar kandidatas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Rinkimų kodekse neturėtų būti nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami ir rinkėjams galintys būti svarbūs politinių organizacijų pareiškiniai dokumentai, tarp jų – rinkėjams neabejotinai reikšminga informacija apie tai, ar rinkimuose kandidatus kelianti politinė organizacija yra pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo (taip pat RK 75 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti pareiškiniai dokumentai). 3.4.
straipsnio 1 dalyje išdėstytą RK 75 straipsnio 1 dalies 7 punktą politinė organizacija turėtų pareigą pareiškiniame dokumente pateikti duomenis, ar po 1990 m. kovo 11 d. buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, būtent šios pareigos neįvykdymas, o ne neteisingų duomenų pateikimas, laikytinas šiurkščiu RK pažeidimu, dėl kurio politinei organizacijai kiltų neigiami teisiniai padariniai, todėl projekto 3 straipsnyje išdėstytos RK
neteisingus duomenis apie tai, ar“ siūlome pakeisti formuluote „pareiškiniame dokumente nenurodo, kad“ (plg. su galiojančio RK 193 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostata). 4. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytame RK 75 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir projekto 3 straipsnyje išdėstytos RK 193 straipsnio 1 dalies 14 punkte vartojama formuluotė „kaip juridinis asmuo“ išbrauktina kaip perteklinė, nes politinės organizacijos teisinė forma yra nustatyta Politinių organizacijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Siūlomo RK 75 straipsnio 1 dalies 7 punkto antro sakinio formuluotės tikslintinos taip, kad subjektas, kuris buvo nuteistas ir turi pareigą pateikti informaciją apie tai, būtų nurodytas ne kaip „juridinis asmuo“, o kaip „politinė partija, politinis komitetas“ arba, geriau, „politinė organizacija“. Siūlome visame projekte, siekiant teisės akto teksto glaustumo, vietoj formuluotės „politinė partija, politinis komitetas“ vartoti formuluotę „politinė organizacija“. 5.
straipsnio 1 dalies 7 punkte ir projekto 3 straipsnyje išdėstytos RK 193 straipsnio 1 dalies 14 punkte pavartota formuluotė „nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas“ yra teisiškai netiksli ir turėtų būti pakeista formuluote „nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas“ arba formuluote „nepaisant to, ar teistumas išnykęs (arba panaikintas)“, nes, kaip akivaizdu iš konteksto, ja siekiama sutrumpintai išreikšti mintį „nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas, ar jis nėra išnykęs arba panaikintas“. 6. Pagal RK 126 straipsnio 1 dalį, Vyriausioji rinkimų komisija nustato rinkimuose naudojamų dokumentų pavyzdžius ir formas, taip pat prireikus jų pildymo pavyzdžius. Atsižvelgiant į tai, įvertintina, ar projekto nereikėtų papildyti pavedimu šiai komisijai priimti projektu teikiamo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Atsižvelgdami į Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją, siūlytume dėl šio projekto gauti šios komisijos nuomonę. 8. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 8.1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodant siūlomo pakeitimo esmę nereikia rašyti žodžių „ir jį išdėstyti taip“, o šio straipsnio 2 dalyje – žodžių „ir ją išdėstyti taip“. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma RK 75 straipsnio 1¹ dalis negalėtų būti išdėstyta kaip jo 4 dalis. 8.2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodant siūlomo pakeitimo esmę nereikia rašyti žodžių „ir jį išdėstyti taip“. 8.3. Projekto 3 straipsnyje reikėtų išdėstyti ne visą RK 193 straipsnio 1 dalį, o tik naują punktą, kuriuo siūloma šią dalį papildyti; siekiant išvengti šios dalies punktų pernumeravimo, ji papildytina ne 14, o 18 punktu.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. +370 209 6891, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]