Projekto Lyginamasis variantas
Pakeisti 5¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5¹ straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
3) asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
24) jis buvo atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų ar darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo treji metai;
5) asmuo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo susijusio su vaikais ir šeima, su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, su viešąja ir valdymo tvarka padarymo;
36) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
47) jis savo elgesiu ir (ar) veikla pažeidė švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai. 8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai.“
Papildyti 59 straipsnį nauja 16 dalimi: „16.
Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas nepasibaigus jo kadencijai gali būti atšaukiamas iš pareigų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) nuostatuose nustatyta tvarka dėl šių priežasčių:
2) paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į vadovo pareigas. Švietimo įstaigos vadovas atšaukiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Vadovas gali būti atšauktas iš pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir sprendime nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Švietimo įstaigos vadovas apie galimą jo atšaukimą rašytiniu pranešimu informuojamas ne vėliau kaip likus 7 darbo dienų iki planuojamo posėdžio dėl vadovo galimo atšaukimo. Pranešime nurodoma tokio posėdžio vieta, laikas, nurodyta atšaukimo priežastis (priežastys) bei nurodoma švietimo įstaigos vadovo teisė ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki posėdžio pateikti savo argumentuotus paaiškinimus. Švietimo įstaigos vadovas turi teisę dalyvauti kolegialaus valdymo institucijos posėdyje, kuriame svarstomas jo atšaukimo klausimas, ir teikti paaiškinimus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
Projekto XIVP-3385(2) Lyginamasis variantas
Pakeisti 5¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5¹ straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
2) asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
23) jis buvo atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų ar darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo treji metai;
4) asmuo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo susijusio su vaikais ir šeima, su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, su viešąja ir valdymo tvarka padarymo;
35) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
46) jis savo elgesiu ir (ar) veikla pažeidė švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai. 7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
8) asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai.“
Papildyti 59 straipsnį nauja 16 dalimi: „16.
Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas nepasibaigus jo kadencijai gali būti atšaukiamas iš pareigų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) nuostatuose nustatyta tvarka dėl šių priežasčių:
2) paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į vadovo pareigas. Švietimo įstaigos vadovas atšaukiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Vadovas gali būti atšauktas iš pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir sprendime nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Švietimo įstaigos vadovas apie galimą jo atšaukimą rašytiniu pranešimu informuojamas ne vėliau kaip likus 7 darbo dienų iki planuojamo posėdžio dėl vadovo galimo atšaukimo. Pranešime nurodoma tokio posėdžio vieta, laikas, nurodyta atšaukimo priežastis (priežastys) bei nurodoma švietimo įstaigos vadovo teisė ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki posėdžio pateikti savo argumentuotus paaiškinimus. Švietimo įstaigos vadovas turi teisę dalyvauti kolegialaus valdymo institucijos posėdyje, kuriame svarstomas jo atšaukimo klausimas, ir teikti paaiškinimus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
Projekto XIVP-3385(2) Lyginamasis variantas
Pakeisti 5¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5¹ straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
2) asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
23) jis buvo atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų ar darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo treji metai;
4) asmuo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo susijusio su vaikais ir šeima, su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, su viešąja ir valdymo tvarka padarymo ir nuo nuobaudos paskyrimo nėra praėję vieni metai;
35) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
46) jis savo elgesiu ir (ar) veikla pažeidė švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai. 7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
8) asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai.“
Papildyti 59 straipsnį nauja 16 dalimi: „16.
Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas nepasibaigus jo kadencijai gali būti atšaukiamas iš pareigų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) nuostatuose nustatyta tvarka dėl šių priežasčių:
2) paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į vadovo pareigas. Švietimo įstaigos vadovas atšaukiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Vadovas gali būti atšauktas iš pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir sprendime nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Švietimo įstaigos vadovas apie galimą jo atšaukimą rašytiniu pranešimu informuojamas ne vėliau kaip likus 7 darbo dienų iki planuojamo posėdžio dėl vadovo galimo atšaukimo. Pranešime nurodoma tokio posėdžio vieta, laikas, nurodyta atšaukimo priežastis (priežastys) bei nurodoma švietimo įstaigos vadovo teisė ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki posėdžio pateikti savo argumentuotus paaiškinimus. Švietimo įstaigos vadovas turi teisę dalyvauti kolegialaus valdymo institucijos posėdyje, kuriame svarstomas jo atšaukimo klausimas, ir teikti paaiškinimus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
Projekto XIVP-3385(4) Lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5¹ straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
2) asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) jis buvo atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų ar darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo treji metai;
4) asmuo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo susijusio su vaikais ir šeima, su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, su viešąja ir valdymo tvarka padarymo ir nuo nuobaudos paskyrimo nėra praėję vieni metai;
3) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
4) jis savo elgesiu ir (ar) veikla pažeidė švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai. 5) jis yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
6) jis yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai.“
Papildyti 59 straipsnį 16 dalimi: „16.
Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas nepasibaigus jo kadencijai gali būti atšaukiamas iš pareigų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) steigimo dokumentuose nustatyta tvarka tik dėl šių priežasčių:
1) asmuo praranda nepriekaištingą reputaciją;
2) paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse vadovo pareigoms eiti nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į vadovo pareigas. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. birželio 1 d. 2. Valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalininkų susirinkimai) iki 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
mokslo komitete (toliau - Komitetas) buvo svarstomas klausimas dėl švietimo įstaigų vadovų atšaukimo iš pareigų teisinio pagrindo. Paaiškėjo, kad savivaldybėse susiklosto situacija, kad švietimo įstaigų vadovai gali būti atšaukiami iš pareigų, vadovaujantis Darbo kodekso 104 str. nuostata „darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka“, o tvarka gali būti nustatoma kiekvienoje savivaldybėje skirtinga. Siekiant teisinio aiškumo ir švietimo įstaigų vadovų teisėtų lūkesčių apsaugos, siūloma Švietimo įstatyme nustatyti baigtinį sąrašą priežasčių, dėl kurių švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas gali būti atšauktas iš pareigų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
sudaryta darbo grupė (komiteto atstovai D. Asanavičiūtė ir E. Jovaiša, profesinių sąjungų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai). 2023 m. gruodžio 6 d. komiteto posėdyje bendru sutarimu buvo pritarta įstatymo projekto registravimui. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Švietimo įstatyme nenurodomos priežastys, dėl kurių švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas gali būti atšauktas iš pareigų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma papildyti Švietimo įstatymą nurodant priežastis, dėl kurių švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas gali būti atšauktas iš pareigų ir nustatant atšaukimo iš pareigų tvarką. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, gali reikėti pakeisti švietimo įstaigų steigimo dokumentuose nustatytas vadovų atšaukimo tvarkas, jei tokios buvo numatytos. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą, savivaldybių taryboms gali reikėti pakeisti švietimo įstaigų steigimo dokumentuose nustatytas vadovų atšaukimo tvarkas, jei tokios buvo numatytos. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Atskirai negauta, bet įstatymo projekto rengime dalyvavo profesinių sąjungų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Atšaukimas iš pareigų“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
mokslo komitete (toliau - Komitetas) buvo svarstomas klausimas dėl švietimo įstaigų vadovų atšaukimo iš pareigų teisinio pagrindo. Paaiškėjo, kad savivaldybėse susiklosto situacija, kad švietimo įstaigų vadovai gali būti atšaukiami iš pareigų, vadovaujantis Darbo kodekso 104 str. nuostata „darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka“, o tvarka gali būti nustatoma kiekvienoje savivaldybėje skirtinga. Siekiant teisinio aiškumo ir švietimo įstaigų vadovų teisėtų lūkesčių apsaugos, siūloma Švietimo įstatyme nustatyti baigtinį sąrašą priežasčių, dėl kurių švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas gali būti atšauktas iš pareigų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
sudaryta darbo grupė (komiteto atstovai D. Asanavičiūtė ir E. Jovaiša, profesinių sąjungų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai). 2023 m. gruodžio 6 d. komiteto posėdyje bendru sutarimu buvo pritarta įstatymo projekto registravimui. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Švietimo įstatyme nenurodomos priežastys, dėl kurių švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas gali būti atšauktas iš pareigų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma papildyti Švietimo įstatymą nurodant priežastis, dėl kurių švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas gali būti atšauktas iš pareigų ir nustatant atšaukimo iš pareigų tvarką. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, gali reikėti pakeisti švietimo įstaigų steigimo dokumentuose nustatytas vadovų atšaukimo tvarkas, jei tokios buvo numatytos. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą, savivaldybių taryboms gali reikėti pakeisti švietimo įstaigų steigimo dokumentuose nustatytas vadovų atšaukimo tvarkas, jei tokios buvo numatytos. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Atskirai negauta, bet įstatymo projekto rengime dalyvavo profesinių sąjungų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Atšaukimas iš pareigų“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
mokslo komitete (toliau - Komitetas) buvo svarstomas klausimas dėl švietimo įstaigų vadovų atšaukimo iš pareigų teisinio pagrindo. Paaiškėjo, kad savivaldybėse susiklosto situacija, kad švietimo įstaigų vadovai gali būti atšaukiami iš pareigų, vadovaujantis Darbo kodekso 104 str. nuostata „darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka“, o tvarka gali būti nustatoma kiekvienoje savivaldybėje skirtinga. Siekiant teisinio aiškumo ir švietimo įstaigų vadovų teisėtų lūkesčių apsaugos, siūloma Švietimo įstatyme nustatyti baigtinį sąrašą priežasčių, dėl kurių švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas gali būti atšauktas iš pareigų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
sudaryta darbo grupė (komiteto atstovai D. Asanavičiūtė ir E. Jovaiša, profesinių sąjungų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai). 2023 m. gruodžio 6 d. komiteto posėdyje bendru sutarimu buvo pritarta įstatymo projekto registravimui. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Švietimo įstatyme nenurodomos priežastys, dėl kurių švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas gali būti atšauktas iš pareigų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma papildyti Švietimo įstatymą nurodant priežastis, dėl kurių švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas gali būti atšauktas iš pareigų ir nustatant atšaukimo iš pareigų tvarką. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, gali reikėti pakeisti švietimo įstaigų steigimo dokumentuose nustatytas vadovų atšaukimo tvarkas, jei tokios buvo numatytos. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą, savivaldybių taryboms gali reikėti pakeisti švietimo įstaigų steigimo dokumentuose nustatytas vadovų atšaukimo tvarkas, jei tokios buvo numatytos. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Atskirai negauta, bet įstatymo projekto rengime dalyvavo profesinių sąjungų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Atšaukimas iš pareigų“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
2023-12-14 Nr. XIVP-3385 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Švietimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 5¹straipsnį, nustatant papildomus reikalavimus asmens nepriekaištingai reputacijai. Projekto 1 straipsniu siūlomi pakeitimai diskutuotini šiais aspektais. 1.1. Keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jam „ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“. Taigi šiuo atveju asmens nepriekaištingos reputacijos praradimas siejamas ne su jo kaltės įrodymu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir teistumo atsiradimu, kaip tai numato dabar galiojanti keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 1 dalis, o tiesiog su pareiškimo apie įtarimą įteikimu. Manytina, jog teikiama nuostata prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad minėta konstitucine nuostata įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga.
Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai. Viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. Priešingu atveju galėtų būti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo samprata iš esmės yra tokia pat, kaip ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo samprata (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio
nekaltumo prezumpcijos svarbą pabrėžtina, jog tol, kol nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, jokiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų padarinių, įskaitant asmens reputaciją ar kitus apribojimus, kurių kyla nuteistajam. Nekaltumo prezumpcijos „tikslas – saugoti asmenis, kurie buvo išteisinti arba kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, kad su jais valdžios atstovai nesielgtų taip, lyg jie būtų kalti dėl nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinami [1].
Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 1 punkte siekiamą įtvirtinti teisinį reguliavimą, asmuo, kuriam būtų įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, būtų laikomas neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir nesant apkaltinamojo nuosprendžio asmeniui galėtų atsirasti tam tikri ribojimai, kas ne tik neigiamai įtakotų asmens reputaciją, bet ir jo pasirinkimą bei galimybę dirbti (pavyzdžiui: asmuo negalėtų užimti tam tikrų pareigų, o pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, asmuo galėtų būti „atšaukiamas“ iš tam tikrų pareigų), taip pat atsirastų kiti ribojimai, kurie turėtų būti taikomi išimtinai nuteistiems asmenims. Taigi, tokiam asmeniui, nesant jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kiltų analogiški padariniai kaip ir teistam asmeniui. Atsižvelgdami į tai manome, kad projekto 1 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma, kad asmuo negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jam būtų „<..> pareikštas įtarimas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“, prieštarauja teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai. 1.2. Vadovaujantis BPK 187 straipsnio nuostatomis asmeniui yra įteikiamas pranešimas apie įtarimą ar prokuroro nutarimas pripažinti įtariamuoju. Atsižvelgiant į BPK nustatytą teisinį reguliavimą formuluotė „pareikštas įtarimas“ turėtų būti tikslinama. 1.3. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą asmenų nepriekaištingą reputaciją ribojantis pagrindas yra jų teistumas už tyčinius nusikaltimus.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turėtų neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Išanalizavus BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ įtvirtintas veikas, pastebėtina, kad dalis šiame BK skyriuje numatytų nusikalstamų veikų priskiriamos apysunkių (BK 225 straipsnio 1 dalis; BK 226 straipsnio 1, 2 dalis; BK 227 straipsnio 1, 2 dalis;
BK 228 straipsnio 1 dalis; BK 228¹ straipsnis) ar sunkių (BK 225 straipsnio 2, 3 dalis, BK 226 straipsnio 3, 4 dalis; BK 227 straipsnio 3 dalis; BK 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai. Be kita ko, šios veikos, išskyrus BK 228¹ straipsnyje nurodytą veiką, pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 1 punktą apibrėžiamos kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Vienintelė kaltės forma, kuria šios nusikalstamos veikos gali būti padarytos, yra tyčia. Tai reiškia, kad ir pagal dabar galiojantį keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 1 punktą, asmuo nuteistas už šias veikas ir turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Kitos BK XXXIII skyriuje numatytos veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (BK 227 straipsnio 4 dalis; BK 226 straipsnio 5 dalis), už kurių padarymą teistumas apskritai nekiltų, o BK 229 straipsnyje įtvirtintai veikai būdinga neatsargi kaltės forma, tačiau neatsargaus nusikaltimo atveju asmuo laikomas teistu tik bausmės atlikimo laikotarpiu.
Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, svarstytina, ar tikslinga keičiamo įstatymo 5¹straipsnį papildyti dar viena nuostata, ribojančia asmens nepriekaištingą reputaciją, jeigu šis asmuo būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turėtų neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. 1.5. Vertinant keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 5 punktą, kuriame nepriekaištingos reputacijos sąlyga siejama su asmens baustumu už padarytus administracinius nusižengimus, svarbu pažymėti, kad administraciniai nusižengimai yra mažiau pavojingi už nusikalstamas veikas, tačiau pagal siūlomą teisinį reguliavimą asmeniui už administracinio nusižengimo padarymą kiltų sunkesni padariniai, nei asmeniui padariusiam tyčinį nusikaltimą (nes tyčinių nusikaltimų atveju numatytas teistumo laikotarpis, o administracinių nusižengimų atveju nenumatytas joks naikinamasis terminas, po kurio asmuo vėl būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos).
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, analizuodamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikrus nusikaltimus padaręs asmuo neterminuotai (t. y. visą gyvenimą) negalėdavo įgyti tam tikrų ginklų ir šaudmenų, pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kontekste neterminuotas (t. y. visą gyvenimą trunkantis) draudimas konstitucinį proporcingumo principą atitinka tik ta apimtimi, kuria leidimas įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada neišduodamas asmenims, padariusiems itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos BK numato pačias griežčiausias bausmes (Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas). Nors Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo bei keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas skiriasi, tačiau, manytina, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas vertinant teikiamą įstatymo projektą yra aktualus. Taigi abejotina, ar neterminuotas draudimas asmeniui, pripažintam kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo būti mokytoju, socialiniu pedagogu ar užimti kitas keičiamame įstatyme numatytas pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, atitiktų Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos nuostatas ir būtų konstituciškai pagrįstas. 1.6.
nepriekaištingos reputacijos praradimą sąlygotų jo baustumas už įvairių rūšių administracinių nusižengimų padarymą. Abejotina ar visų, o ne konkrečių, ANK IX skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima), XII skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), XXIV skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka) ir XXV skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka) numatytų administracinių nusižengimų padarymas pagrįstai sąlygotų asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą. Pavyzdžiui, asmuo, pripažintas kaltu už neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo (ANK 537 straipsnis) būtų laikomas neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, o asmuo, baustas už ginklų, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai būtų padaręs neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (ANK 227 straipsnis) galėtų būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos. Be kita ko, sistemiškai vertinant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, pažymėtina, kad beveik visuose įstatymuose, kuriuose nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas asmenims, siekiantiems užimti tam tikras pareigas, atitiktis nepriekaištingos reputacijos nesiejama su baustumu už administracinius nusižengimus (išskyrus Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymą, pagal kurio 3 straipsnio 4 punktą asmenys nebūtų laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu jie per pastaruosius vienus metus padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 65 straipsnyje, ir jiems buvo paskirta administracinė nuobauda ar jie buvo patraukti atsakomybėn už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių įstatymuose). Atsižvelgiant į tai, svarstytinas siūlomo reguliavimo pagrįstumas bei proporcingumas siekiamam tikslui. 1.7.
straipsnio 9 punktą su galiojančiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, šiame punkte brauktini žodžiai „valstybės tarnyboje“. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas „<...> būtų atšaukiamas iš pareigų <...>“ paaiškėjus, kad „dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas pateikė suklastotus dokumentus <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu švietimo įstaigos vadovą į pareigas priimantis subjektas galėtų konstatuoti, kad tam tikri dokumentai yra suklastoti, nes tokią nusikalstamą veiką konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, atleidimui iš pareigų užtektų fakto, kad asmuo, dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į vadovo pareigas, t. y. dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies 2 punkte siūlome išbraukti žodžius „pateikė suklastotus dokumentus arba“. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas nepasibaigus jo kadencijai gali būti atšaukiamas iš pareigų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) nuostatose nustatyta tvarka <...>“. Ši nuostata tikslintina, nes į pareigas priimtas ir pagal darbo sutartį dirbantis švietimo įstaigos vadovas būtų atleidžiamas, o ne atšaukiamas iš pareigų. 4.
nuoseklumo požiūriu, nėra aišku, kodėl nėra siūloma nustatyti ir mokytojų atleidimo iš užimamų pareigų tvarkos, paaiškėjus analogiškiems pagrindams, kuriems iš pareigų būtų atleidžiami švietimo įstaigų vadovai (nes mokytojams taikomi tokie pat nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „nuostatuose“ įrašytini žodžiai „steigimo dokumentuose“, nes švietimo įstaigos gali veikti ir kaip viešosios įstaigos (kurių steigimo dokumentai vadinami įstatais). Atitinkamai šios dalies antrojoje pastraipoje po žodžių „įgyvendinančios institucijos“ įrašytini žodžiai „arba visuotinio dalininkų susirinkimo“. 6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „vadovas gali būti atšauktas iš pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir sprendime nurodžius tokio atšaukimo motyvus“ įrašytini žodžiai „atleidžiant švietimo įstaigos vadovą iš pareigų vienu iš šioje dalyje nustatytu pagrindu, tai turi būti nurodoma atitinkamame savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime“. 7. Manytina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies nuostata dėl švietimo įstaigos vadovui teikiamo rašytinio pranešimo, informuojančio apie jo galimą atšaukimą, turėtų būti patikslinta, nurodant, kad šiame pranešime turi būti nurodoma posėdžio data. 8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies ketvirtojoje pastraipoje brauktini žodžiai „kolegialaus valdymo institucijos“. 9. Iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo įgyvenimui reiks priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui reikia priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, projektas turėtų būti papildytas nauju straipsniu, konkrečiai įvardijant, kuri institucija ir iki kada privalo priimti šiuos teisės aktus.
Nuostata dėl pavedimo atitinkamoms institucijoms priimti reikalingus poįstatyminius teisės aktus turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. 10. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
esmėje brauktinas žodis „nauja“;
straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies struktūrinė dalis, dėstoma atskiroje pastraipoje, turi būti sunumeruota. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] [1] Girdauskas M. Bylos nutraukimas nuosprendžiu ir nekaltumo prezumpcija: probleminiai aspektai tarptautinės ir konstitucinės teisės kontekste. Teisės problemos 2020. Nr. 1 (99), p. 6.
2023-12-20 Nr. XIVP-3385(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Švietimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 5¹straipsnį, nustatant papildomus reikalavimus asmens nepriekaištingai reputacijai. Projekto 1 straipsniu siūlomi pakeitimai diskutuotini šiais aspektais. 1.1. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą asmenų nepriekaištingą reputaciją ribojantis pagrindas yra jų teistumas už tyčinius nusikaltimus. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turėtų neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Išanalizavus BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ įtvirtintas veikas, pastebėtina, kad dalis šiame BK skyriuje numatytų nusikalstamų veikų priskiriamos apysunkių (BK 225 straipsnio 1 dalis; BK
dalis; BK 228¹ straipsnis) ar sunkių (BK 225 straipsnio 2, 3 dalis, BK
dalis) nusikaltimų kategorijai. Be kita ko, šios veikos, išskyrus BK 228¹ straipsnyje nurodytą veiką, pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 1 punktą apibrėžiamos kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Vienintelė kaltės forma, kuria šios nusikalstamos veikos gali būti padarytos, yra tyčia.
Tai reiškia, kad ir pagal dabar galiojantį keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 1 punktą, asmuo nuteistas už šias veikas ir turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Kitos BK XXXIII skyriuje numatytos veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (BK 227 straipsnio 4 dalis; BK 226 straipsnio 5 dalis), už kurių padarymą teistumas apskritai nekiltų, o BK 229 straipsnyje įtvirtintai veikai būdinga neatsargi kaltės forma, tačiau šiuo aspektu reiktų pažymėti, kad neatsargaus nusikaltimo atveju asmuo laikomas teistu tik bausmės atlikimo laikotarpiu. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, svarstytina, ar tikslinga keičiamo įstatymo 5¹straipsnį papildyti dar viena nuostata, ribojančia asmens nepriekaištingą reputaciją, jeigu šis asmuo būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turėtų neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. 1.2. Pagal keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 4 punktą asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą sąlygotų asmens baustumas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK IX skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima), XII skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), XXIV skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka) ir XXV skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka) padarymą, jeigu nuo administracinės nuobaudos skyrimo nebūtų praėję vieneri metai. Abejones kelia tokio siūlomo reguliavo pagrįstumas ir proporcingumas keliais aspektais.
Pirma, pavyzdžiui, pagal siūlomą teisinį reguliavimą asmuo, pripažintas kaltu už neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo (ANK 537 straipsnis) būtų laikomas neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, o asmuo, baustas už ginklų, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai būtų padaręs neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (ANK 227 straipsnis) galėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Be kita ko, sistemiškai vertinant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, pažymėtina, kad beveik visuose įstatymuose, kuriuose nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas asmenims, siekiantiems užimti tam tikras pareigas, atitiktis nepriekaištingos reputacijos nesiejama su baustumu už administracinius nusižengimus (išskyrus Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymą, pagal kurio 3 straipsnio 4 punktą asmenys nebūtų laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu jie per pastaruosius vienus metus padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 65 straipsnyje, ir jiems buvo paskirta administracinė nuobauda ar jie buvo patraukti atsakomybėn už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių įstatymuose). Antra, abejones kelia ir nustatomas vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo nuobaudos paskyrimo, kuriam nesibaigus asmuo nebūtų laikomas atitinkantis nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Pagal tokią sąlygą asmuo, praėjus vieneriems metams nuo nuobaudos skyrimo, nepriklausomai nuo to, ar jis administracinę nuobaudą būtų įvykdęs ar ne, būtų laikomas atitinkantis įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Pagal ANK įtvirtintą reguliavimą, asmens atsakomybės taikymo atveju, įtaką turėtų tik per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padaryti tame pačiame ANK straipsnyje nurodyti administraciniai nusižengimai, t. y. arba tai būtų vertinama kaip asmens veiką kvalifikuojantis požymis arba kaip sunkinanti aplinkybė. Todėl šiuo atveju siūlomas vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo nuobaudos skyrimo dienos, neatsižvelgiant į tai, kokioje konkrečioje srityje padaryti administraciniai nusižengimai (pavyzdžiui, su švietimo įstaigų darbuotojų darbu susijusioje srityje) bei nevertinant nuobaudos įvykdymo aplinkybių, laikytinas ydingu. Trečia, siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas, kai asmens nepriekaištinga reputacija siejama su sąlyga būti nebaustam vienerius metus už tam tikros rūšies administracinius nusižengimus, abejones kelia dar ir tuo aspektu, kad, kaip pavyzdžiui, asmuo, pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo ir neįvykdęs teismo nuosprendžiu skirtos bausmės, būtų laikomas atitinkantis keliamas nepriekaištingos reputacijos sąlygas. Be kita ko, nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitiktų ir tas asmuo, kuris būtų teistas už neatsargų nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikras nusikalstamas veikas padarę asmenys atsidurtų palankesnėje padėtyje negu tie asmenys, kurie būtų padarę administracinius nusižengimus, numatytus keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 4 punkte.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomo keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 4 punkto turinio nuostatas dėl nepriekaištingos reputacijos nebuvimo dėl baustumo už atitinkamus administracinius nusižengimus laikome nepagrįstomis ir neatitinkančiomis teisinio reguliavimo proporcingumo principo. Todėl siūlytume arba apskritai atsisakyti keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 4 punkto, arba jame išskirti tik tam tikrus konkrečius, su vadovavimo švietimo įstaigai ar pedagoginiu darbu susijusius, nusižengimus (numatytus konkrečiuose ANK straipsniuose), kurių tik pakartotinis padarymas, per vienerius metus nuo nuobaudos už juos įvykdymo, sąlygotų asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą. Manome, kad labiau pagrįstas ir proporcingas būtų būtent toks reguliavimas, pagal kurį tik pakartotinis (įrodantis tam tikrą veikų sistemiškumą bei atskleidžiantis galimus asmens charakterio bruožus) ir tik tam tikrų administracinių nusižengimų padarymas galėtų reikšti nepriekaištingos reputacijos praradimą, sąlygojantį net asmens teisės dirbti tam tikrą darbą ribojimą. 1.3. Svarstytinas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 punkto nuostatos, numatančios, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, pagrįstumas ir jos praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad pats piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis šiame punkte nurodytomis medžiagomis gali būti sunkiai nustatomas (o tuo labiau konstatuojamas) faktas dėl tokios veikos išimtinai vertinamojo pobūdžio požymių.
Kadangi pats alkoholio ir kitų medžiagų vartojimas formaliai nėra draudžiamas (pvz., vartojimas medicinos tikslais), gali būti sunku įvertinti bei konstatuoti vartojimo ir piktnaudžiavimo skirtumą. Teisėkūroje dažniausiai pasirenkamas toks reguliavimas, pagal kurį asmeniui atsakomybę ar kitokias tam tikras neigiamas pasekmes sukelia tai, kad jis, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, įvykdo tam tikrą veiką, arba būna neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje, taip įžeisdamas žmogaus orumą ar diskredituodamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą. Taip pat pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose asmens buvimas neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje ar tam tikrų veikų tokioje būsenoje padarymas dažniau laikomas darbo drausmės pažeidimu ar tarnybiniu nusižengimu (dažniausiai šiurkščiu), tačiau ne neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijams lemiančiu pagrindu. 1.4. Derinant keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 punktą su galiojančiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, šiame punkte brauktini žodžiai „valstybės tarnyboje“. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas „<...> būtų atšaukiamas iš pareigų <...>“ paaiškėjus, kad „dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas pateikė suklastotus dokumentus <...>“.
Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu švietimo įstaigos vadovą į pareigas priimantis subjektas galėtų konstatuoti, kad tam tikri dokumentai yra suklastoti, nes tokią nusikalstamą veiką konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, atleidimui iš pareigų užtektų fakto, kad asmuo, dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į vadovo pareigas, t. y., dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies 2 punkte siūlome išbraukti žodžius „pateikė suklastotus dokumentus arba“. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas nepasibaigus jo kadencijai gali būti atšaukiamas iš pareigų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) nuostatose nustatyta tvarka <...>“. Ši nuostata tikslintina, nes į pareigas priimtas ir pagal darbo sutartį dirbantis švietimo įstaigos vadovas būtų atleidžiamas, o ne atšaukiamas iš pareigų. 4.
nuoseklumo požiūriu, nėra aišku, kodėl nėra siūloma nustatyti ir mokytojų atleidimo iš užimamų pareigų tvarkos, paaiškėjus analogiškiems pagrindams, kuriems iš pareigų būtų atleidžiami švietimo įstaigų vadovai (nes mokytojams taikomi tokie pat nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „nuostatuose“ įrašytini žodžiai „steigimo dokumentuose“, nes švietimo įstaigos gali veikti ir kaip viešosios įstaigos (kurių steigimo dokumentai vadinami įstatais). Atitinkamai šios dalies antrojoje pastraipoje po žodžių „įgyvendinančios institucijos“ įrašytini žodžiai „arba visuotinio dalininkų susirinkimo“. 6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „vadovas gali būti atšauktas iš pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir sprendime nurodžius tokio atšaukimo motyvus“ įrašytini žodžiai „atleidžiant švietimo įstaigos vadovą iš pareigų vienu iš šioje dalyje nustatytu pagrindu, tai turi būti nurodoma atitinkamame savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime“. 7. Manytina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies nuostata dėl švietimo įstaigos vadovui teikiamo rašytinio pranešimo, informuojančio apie jo galimą atšaukimą, turėtų būti patikslinta, nurodant, kad šiame pranešime turi būti nurodoma posėdžio data. 8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies ketvirtojoje pastraipoje brauktini žodžiai „kolegialaus valdymo institucijos“. 9. Iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo įgyvenimui reiks priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui reikia priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, projektas turėtų būti papildytas nauju straipsniu, konkrečiai įvardijant, kuri institucija ir iki kada privalo priimti šiuos teisės aktus.
Nuostata dėl pavedimo atitinkamoms institucijoms priimti reikalingus poįstatyminius teisės aktus turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. 10. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
esmėje brauktinas žodis „nauja“;
straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies struktūrinė dalis, dėstoma atskiroje pastraipoje, turi būti sunumeruota. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2024-04-09 Nr. XIVP-3385(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (0 5) 209 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
2023-12-20
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Arvydą Anušauską pavaduojantis Bronislovas Matelis, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-141 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Švietimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 5¹straipsnį, nustatant papildomus reikalavimus asmens nepriekaištingai reputacijai. Projekto 1 straipsniu siūlomi pakeitimai diskutuotini šiais aspektais. 1.1. Keičiamo įstatymo 5¹straipsnio
reputacijos, jeigu jam „ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“.
Taigi šiuo atveju asmens nepriekaištingos reputacijos praradimas siejamas ne su jo kaltės įrodymu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir teistumo atsiradimu, kaip tai numato dabar galiojanti keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 1 dalis, o tiesiog su pareiškimo apie įtarimą įteikimu. Manytina, jog teikiama nuostata prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad minėta konstitucine nuostata įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai. Viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. Priešingu atveju galėtų būti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).
Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo samprata iš esmės yra tokia pat, kaip ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo samprata (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio
nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, jokiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų padarinių, įskaitant asmens reputaciją ar kitus apribojimus, kurių kyla nuteistajam. Nekaltumo prezumpcijos „tikslas – saugoti asmenis, kurie buvo išteisinti arba kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, kad su jais valdžios atstovai nesielgtų taip, lyg jie būtų kalti dėl nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinami [1].
Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 1 punkte siekiamą įtvirtinti teisinį reguliavimą, asmuo, kuriam būtų įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, būtų laikomas neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir nesant apkaltinamojo nuosprendžio asmeniui galėtų atsirasti tam tikri ribojimai, kas ne tik neigiamai įtakotų asmens reputaciją, bet ir jo pasirinkimą bei galimybę dirbti (pavyzdžiui: asmuo negalėtų užimti tam tikrų pareigų, o pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, asmuo galėtų būti „atšaukiamas“ iš tam tikrų pareigų), taip pat atsirastų kiti ribojimai, kurie turėtų būti taikomi išimtinai nuteistiems asmenims. Taigi, tokiam asmeniui, nesant jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kiltų analogiški padariniai kaip ir teistam asmeniui. Atsižvelgdami į tai manome, kad projekto 1 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma, kad asmuo negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jam būtų
„<..> pareikštas įtarimas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo
padarymo“, prieštarauja teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai.
Pritarti Pritariant Teisės departamento nuomonei paminėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad ”Konstitucijoje yra įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti žmogaus orumo apsaugą ir gynimą; tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius santykius, turi garantuoti deramą jų apsaugą, yra viena iš žmogaus orumo, kaip konstitucinės vertybės, užtikrinimo prielaidų; Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 20 nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu – svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija; iš Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, teisinės valstybės principo kylanti asmens teisė į tinkamą teismo procesą, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas” (2016 m. birželio 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIVP-3385 1 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma, kad asmuo negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jam būtų „<..> pareikštas įtarimas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“, prieštarauja teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė [1] Girdauskas M. Bylos nutraukimas nuosprendžiu ir nekaltumo prezumpcija: probleminiai aspektai tarptautinės ir konstitucinės teisės kontekste. Teisės problemos
2020Nr. 1 (99), p. 6.
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai:
Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento Pedagogų skyriaus vedėja Liucija Jasiukevičienė, Nacionalinės švietimo agentūros Vadybos ir lyderystės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti Pedagoginių darbuotojų departamento direktoriaus funkcijas Audronė Razmantienė, Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse Rimvydas Pilibaitis, Asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“ pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
įstatymas) 51 straipsnį, nustatant papildomus reikalavimus asmens nepriekaištingai reputacijai. Projekto 1 straipsniu siūlomi pakeitimai diskutuotini šiais aspektais.
dėmesys, kad pagal galiojantį keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą asmenų nepriekaištingą reputaciją ribojantis pagrindas yra jų teistumas už tyčinius nusikaltimus. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turėtų neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Išanalizavus BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ įtvirtintas veikas, pastebėtina, kad dalis šiame BK skyriuje numatytų nusikalstamų veikų priskiriamos apysunkių (BK 225 straipsnio 1 dalis; BK 226 straipsnio 1, 2 dalis; BK
sunkių (BK 225 straipsnio 2, 3 dalis, BK 226 straipsnio 3, 4 dalis; BK 227 straipsnio 3 dalis; BK 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai. Be kita ko, šios veikos, išskyrus BK 228¹ straipsnyje nurodytą veiką, pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 1 punktą apibrėžiamos kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Vienintelė kaltės forma, kuria šios nusikalstamos veikos gali būti padarytos, yra tyčia. Tai reiškia, kad ir pagal dabar galiojantį keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 punktą, asmuo nuteistas už šias veikas ir turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Kitos BK XXXIII skyriuje numatytos veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (BK 227 straipsnio 4 dalis; BK 226 straipsnio 5 dalis), už kurių padarymą teistumas apskritai nekiltų, o BK 229 straipsnyje įtvirtintai veikai būdinga neatsargi kaltės forma, tačiau šiuo aspektu reiktų pažymėti, kad neatsargaus nusikaltimo atveju asmuo laikomas teistu tik bausmės atlikimo laikotarpiu. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, svarstytina, ar tikslinga keičiamo įstatymo 51 straipsnį papildyti dar viena nuostata, ribojančia asmens nepriekaištingą reputaciją, jeigu šis asmuo būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turėtų neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-201
keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 punktą asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą sąlygotų asmens baustumas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK IX skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima), XII skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), XXIV skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka) ir XXV skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka) padarymą, jeigu nuo administracinės nuobaudos skyrimo nebūtų praėję vieneri metai. Abejones kelia tokio siūlomo reguliavo pagrįstumas ir proporcingumas keliais aspektais.
Pirma, pavyzdžiui, pagal siūlomą teisinį reguliavimą asmuo, pripažintas kaltu už neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo (ANK 537 straipsnis) būtų laikomas neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, o asmuo, baustas už ginklų, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai būtų padaręs neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (ANK 227 straipsnis) galėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Be kita ko, sistemiškai vertinant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, pažymėtina, kad beveik visuose įstatymuose, kuriuose nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas asmenims, siekiantiems užimti tam tikras pareigas, atitiktis nepriekaištingos reputacijos nesiejama su baustumu už administracinius nusižengimus (išskyrus Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymą, pagal kurio 3 straipsnio 4 punktą asmenys nebūtų laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu jie per pastaruosius vienus metus padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 65 straipsnyje, ir jiems buvo paskirta administracinė nuobauda ar jie buvo patraukti atsakomybėn už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių įstatymuose). Antra, abejones kelia ir nustatomas vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo nuobaudos paskyrimo, kuriam nesibaigus asmuo nebūtų laikomas atitinkantis nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Pagal tokią sąlygą asmuo, praėjus vieneriems metams nuo nuobaudos skyrimo, nepriklausomai nuo to, ar jis administracinę nuobaudą būtų įvykdęs ar ne, būtų laikomas atitinkantis įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Pagal ANK įtvirtintą reguliavimą, asmens atsakomybės taikymo atveju, įtaką turėtų tik per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padaryti tame pačiame ANK straipsnyje nurodyti administraciniai nusižengimai, t. y. arba tai būtų vertinama kaip asmens veiką kvalifikuojantis požymis arba kaip sunkinanti aplinkybė. Todėl šiuo atveju siūlomas vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo nuobaudos skyrimo dienos, neatsižvelgiant į tai, kokioje konkrečioje srityje padaryti administraciniai nusižengimai (pavyzdžiui, su švietimo įstaigų darbuotojų darbu susijusioje srityje) bei nevertinant nuobaudos įvykdymo aplinkybių, laikytinas ydingu. Trečia, siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas, kai asmens nepriekaištinga reputacija siejama su sąlyga būti nebaustam vienerius metus už tam tikros rūšies administracinius nusižengimus, abejones kelia dar ir tuo aspektu, kad, kaip pavyzdžiui, asmuo, pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo ir neįvykdęs teismo nuosprendžiu skirtos bausmės, būtų laikomas atitinkantis keliamas nepriekaištingos reputacijos sąlygas. Be kita ko, nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitiktų ir tas asmuo, kuris būtų teistas už neatsargų nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikras nusikalstamas veikas padarę asmenys atsidurtų palankesnėje padėtyje negu tie asmenys, kurie būtų padarę administracinius nusižengimus, numatytus keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 punkte.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomo keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 punkto turinio nuostatas dėl nepriekaištingos reputacijos nebuvimo dėl baustumo už atitinkamus administracinius nusižengimus laikome nepagrįstomis ir neatitinkančiomis teisinio reguliavimo proporcingumo principo. Todėl siūlytume arba apskritai atsisakyti keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 punkto, arba jame išskirti tik tam tikrus konkrečius, su vadovavimo švietimo įstaigai ar pedagoginiu darbu susijusius, nusižengimus (numatytus konkrečiuose ANK straipsniuose), kurių tik pakartotinis padarymas, per vienerius metus nuo nuobaudos už juos įvykdymo, sąlygotų asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą. Manome, kad labiau pagrįstas ir proporcingas būtų būtent toks reguliavimas, pagal kurį tik pakartotinis (įrodantis tam tikrą veikų sistemiškumą bei atskleidžiantis galimus asmens charakterio bruožus) ir tik tam tikrų administracinių nusižengimų padarymas galėtų reikšti nepriekaištingos reputacijos praradimą, sąlygojantį net asmens teisės dirbti tam tikrą darbą ribojimą. Pritarti
1.3. Svarstytinas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 punkto nuostatos, numatančios, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, pagrįstumas ir jos praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad pats piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis šiame punkte nurodytomis medžiagomis gali būti sunkiai nustatomas (o tuo labiau konstatuojamas) faktas dėl tokios veikos išimtinai vertinamojo pobūdžio požymių.
Kadangi pats alkoholio ir kitų medžiagų vartojimas formaliai nėra draudžiamas (pvz., vartojimas medicinos tikslais), gali būti sunku įvertinti bei konstatuoti vartojimo ir piktnaudžiavimo skirtumą. Teisėkūroje dažniausiai pasirenkamas toks reguliavimas, pagal kurį asmeniui atsakomybę ar kitokias tam tikras neigiamas pasekmes sukelia tai, kad jis, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, įvykdo tam tikrą veiką, arba būna neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje, taip įžeisdamas žmogaus orumą ar diskredituodamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą. Taip pat pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose asmens buvimas neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje ar tam tikrų veikų tokioje būsenoje padarymas dažniau laikomas darbo drausmės pažeidimu ar tarnybiniu nusižengimu (dažniausiai šiurkščiu), tačiau ne neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijams lemiančiu pagrindu. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-201
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 punktą su galiojančiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, šiame punkte brauktini žodžiai „valstybės tarnyboje“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas „<...> būtų atšaukiamas iš pareigų <...>“ paaiškėjus, kad „dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas pateikė suklastotus dokumentus <...>“.
Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu švietimo įstaigos vadovą į pareigas priimantis subjektas galėtų konstatuoti, kad tam tikri dokumentai yra suklastoti, nes tokią nusikalstamą veiką konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, atleidimui iš pareigų užtektų fakto, kad asmuo, dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į vadovo pareigas, t. y., dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies 2 punkte siūlome išbraukti žodžius „pateikė suklastotus dokumentus arba“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą)
vadovas nepasibaigus jo kadencijai gali būti atšaukiamas iš pareigų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) nuostatose nustatyta tvarka <...>“. Ši nuostata tikslintina, nes į pareigas priimtas ir pagal darbo sutartį dirbantis švietimo įstaigos vadovas būtų atleidžiamas, o ne atšaukiamas iš pareigų. Pritarti Sistemiškai vertindami teisinį reguliavimą atkreipiame dėmesį, kad Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 d.
reputacijos praradimas yra besąlyginis atleidimo pagrindas:
„18) <...> iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 5
straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlomą reguliavimą sistemiškumo ir nuoseklumo požiūriu, nėra aišku, kodėl nėra siūloma nustatyti ir mokytojų atleidimo iš užimamų pareigų tvarkos, paaiškėjus analogiškiems pagrindams, kuriems iš pareigų būtų atleidžiami švietimo įstaigų vadovai (nes mokytojams taikomi tokie pat nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). Pritarti Pritariame pozicijai, kad mokytojams turi būti taikomi tie patys nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad švietimo įstaigų vadovų ir mokytojų atleidimui yra taikomas Darbo kodeksas, atleidimo normų dubliuoti keičiamame įstatyme nėra būtinybės. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dvitaškio vietoj žodžio „nuostatuose“ įrašytini žodžiai „steigimo dokumentuose“, nes švietimo įstaigos gali veikti ir kaip viešosios įstaigos (kurių steigimo dokumentai vadinami įstatais). Atitinkamai šios dalies antrojoje pastraipoje po žodžių „įgyvendinančios institucijos“ įrašytini žodžiai „arba visuotinio dalininkų susirinkimo“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-202 6.
Projekto
vietoj žodžių „vadovas gali būti atšauktas iš pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir sprendime nurodžius tokio atšaukimo motyvus“ įrašytini žodžiai
„atleidžiant švietimo įstaigos vadovą iš pareigų vienu iš šioje dalyje
nustatytu pagrindu, tai turi būti nurodoma atitinkamame savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7. Manytina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies nuostata dėl švietimo įstaigos vadovui teikiamo rašytinio pranešimo, informuojančio apie jo galimą atšaukimą, turėtų būti patikslinta, nurodant, kad šiame pranešime turi būti nurodoma posėdžio data. Pritarti
pastraipoje brauktini žodžiai „kolegialaus valdymo institucijos“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo įgyvenimui reiks priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui reikia priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, projektas turėtų būti papildytas nauju straipsniu, konkrečiai įvardijant, kuri institucija ir iki kada privalo priimti šiuos teisės aktus. Nuostata dėl pavedimo atitinkamoms institucijoms priimti reikalingus poįstatyminius teisės aktus turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais
teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
„pakeitimas“;
2 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis „nauja“;
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies struktūrinė dalis, dėstoma atskiroje pastraipoje, turi būti sunumeruota. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė švietimo agentūra, 2024-02-091 Nacionalinė švietimo agentūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5¹ ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3385(3) (toliau – Projektas), kuriuo siekiama teisinio aiškumo ir švietimo įstaigų vadovų teisėtų lūkesčių apsaugos, siūlant Švietimo įstatyme nustatyti baigtinį sąrašą priežasčių, dėl kurių švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas gali būti atšauktas iš pareigų, teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
reikalavimus asmens nepriekaištingai reputacijai Projekto 1 straipsnyje keičiant Švietimo įstatymo 5¹ straipsnį siūlytume atkreipti dėmesį į galimą šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų persidengimą. Pritarti
2.
5¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu
„asmuo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo susijusio su vaikais
ir šeima, su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, su viešąja ir valdymo tvarka padarymo ir nuo nuobaudos paskyrimo nėra praėję vieni metai“, neatsižvelgiant į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei tai, ar per nustatytą laikotarpį asmuo yra likvidavęs priežastis (įvykdęs skirtą nuobaudą), todėl manome, jog 51 straipsnio 4 dalyje suformuluotas reguliavimas dėl asmenų nepriekaištingos reputacijos tam tikrais atvejais būtų neproporcingas ir neužtikrintų asmenų lygių galimybių. Pritarti
įstatymo 59 straipsnį nauja 16 dalimi siūloma nustatyti priežastis, dėl kurių švietimo įstaigos vadovas gali būti atšaukiamas iš pareigų nuostatuose nustatyta tvarka. Kadangi švietimo įstaigos vadovas į pareigas yra priimamas ir su juo yra sudaroma darbo sutartis, manytume, jog švietimo įstaigos vadovas turėtų būti atleidžiamas, o ne atšaukiamas iš pareigų. Pritarti Sistemiškai vertindami teisinį reguliavimą atkreipiame dėmesį, kad Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 d. 18 p. taip pat nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas yra besąlyginis atleidimo pagrindas:
„18) <...> iš kitų duomenų, gautų šio įstatymo 5
straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“
4.
Siekiant užtikrinti švietimo įstaigos vadovui nustatytų kasmetinių lūkesčių įgyvendinimą bei užtikrinti ugdymo kokybę, siūlytumėme 59 straipsnio 16 dalyje apsvarstyti galimybę nustatyti kaip vieną iš priežasčių atleisti švietimo įstaigos vadovą, kai švietimo įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veikla du metus iš eilės buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, švietimo įstaigos vadovui buvo sudarytas veiklos gerinimo planas, tačiau pasibaigus šio plano įgyvendinimo terminui, švietimo įstaigos vadovo veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių. Pritarti
pastraipoje nustatoma, jog „švietimo įstaigos vadovas turi teisę dalyvauti kolegialaus valdymo institucijos posėdyje, kuriame svarstomas jo atšaukimo klausimas“. Daugumoje atvejų švietimo įstaigų vadovus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės meras (savivaldybių švietimo įstaigose) arba švietimo, mokslo ir sporto ministras (valstybinėse švietimo įstaigose) ir tik viešosiose įstaigose – dalininkų susirinkimas, todėl nėra aišku, kokiame kolegialaus valdymo institucijos posėdyje švietimo įstaigos vadovas turi teisę dalyvauti, jei jį atleidžia meras arba ministras. Siūlytumėme numatyti abu atvejus – vieną, kuris būtų taikomas valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų, ir kitą, kuris taikomas viešųjų įstaigų vadovams; arba atsisakyti nuostatos dėl svarstymo posėdyje. Pritarti
atkreipiame dėmesį, kad Švietimo įstatymo 5¹nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos taikomos ne tik švietimo įstaigos vadovui, bet ir pavaduotojams ugdymui, mokytojams, kitiems pedagoginiams darbuotojams, todėl jas būtina įvertinti aktualumo ir proporcingumo požiūriu.
Kai kurios nuostatos, susijusios ir su nepriekaištinga reputacija, yra nustatytos
neturėtų būti dubliuojamos. Pritarti
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2024 m. sausio 9 d. raštą Nr. S-2021-101, informuoja, kad susipažinusi ir įvertinusi pateiktą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5(1) ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3385(3)[1] (toliau – projektas) teikia šiuos pastebėjimus:
įstatymas) 5¹straipsnį, nustatant papildomus reikalavimus asmens nepriekaištingai reputacijai. Atkreipiame dėmesį, kad šie reikalavimai taikomi ne tik valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovams, bet ir mokytojams, nevalstybinių švietimo įstaigų vadovams, socialiniams pedagogams, specialiesiems pedagogams, logopedams, tiflopedagogams, surdopedagogams ir kitiems specialistams, teikiantiems specialiąją pedagoginę pagalbą, pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų psichologams. Atsižvelgdami į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – Darbo kodeksas) atšaukimas iš pareigų galimas tik įstaigos vadovu atžvilgiu, bei į projekto tikslus, nurodytus aiškinamajame rašte, siūlome valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo atšaukimo pagrindus reglamentuoti keičiamo įstatymo 59 straipsnyje, o ne keičiamo įstatymo 5¹straipsnyje.
Nepritarti Švietimo įstaigų vadovų atšaukimo pagrindus (nepriekaištingos reputacijos praradimas ir nesąžiningumas dalyvaujant konkurse) ir yra siūloma įtvirtinti 59 straipsnio 16 dalyje. 8. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024-02-191
nustatyti, kad asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turėtų neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Atsižvelgdami į galiojantį keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmenų nepriekaištingą reputaciją ribojantį pagrindą, tai yra teistumo už tyčinius nusikaltimus apimtis, bei projekte 5¹straipsnio 2 punkte siūlomų nusikaltimų galimas kaltės formas, manome, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 2 punkte siūlomas nustatyti reguliavimas yra perteklinis. Pritarti
3Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d.,
konstitucinę doktriną, manome, kad siūlymas keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 4 punkte numatyti, kad asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą sąlygotų asmens baustumas už administracinius nusižengimus, yra neproporcingas teisės į darbą ribojimas ir galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“. Pritarti 10.
4 pastabas. Švietimo įstatyme nėra tikslinga reglamentuoti nei mokytojo, nei valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo atleidimo iš darbo (ne atšaukimo iš pareigų) tvarkos. Tai nustato Darbo kodeksas. Paaiškėjus, kad mokytojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis būtų atleidžiamas Darbo kodekso 60 straipsnio nustatyta tvarka. Pritarti Pritariame pozicijai, kad švietimo įstaigų vadovų ir mokytojų atleidimui yra taikomas
būtinybės. 11. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024-02-192
tikslų įgyvendinimui, mokinių ugdymo kokybei, siūlytume svarstyti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalį papildyti šiais valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindais: asmuo padaro šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą; valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veikla įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių dvejus metus iš eilės. Dėkojame už bendradarbiavimą, ieškant visas puses tenkinančių sprendimų dėl švietimo įstaigų vadovų atšaukimo /atleidimo reglamentavimo klausimo. Pritarti
* Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5¹ ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3385(3), pastabų ir siūlymų pagal savo kompetenciją neteikia. Atsižvelgti
Siūlome kad vadovų atšaukimo iniciavime ir procese dalyvautų ir bendruomenė, panašiai kaip bendruomenės, t.y. ugdymo įstaigos tarybos balsas yra vadovo atrankos konkurse.
Pusiausvyra tarp steigėjo ir ugdymo įstaigos bendruomenės sprendžiant svarbiausius su ugdymo įstaiga susijusius klausimus yra geriausias šalių bendradarbiavimo siekinys. Būtent tokį bendradarbiavimą tarp steigėjo ir bendruomenės apibūdina Geros mokyklos koncepcija: „13.9. Vietos bendruomenė ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas): įsipareigoję. Juos apibūdina šie bruožai: strateguojantys (kuriantys švietimo viziją, numatantys tikslus, prisiimantys atsakomybę už jų įgyvendinimą); drąsinantys (taikantys ugdančio, formuojamojo vertinimo būdus, derinantys „griežto“ ir „švelnaus“ vertinimo formas, leidžiantys išsakyti problemas ir padedantys jas spręsti, skatinantys mokyklų iniciatyvas); remiantys ir pasitikintys (aiškiai numatantys ir paskirstantys pakankamus išteklius, sukuriantys palankią aplinką bendradarbiauti su įvairiais partneriais, palaikantys mokyklas per formalizuotas pagalbos paslaugas). Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) yra įsipareigoję mokyklai, ją remiantys ir palaikantys. Mokyklos viziją ir strategiją kuria mokyklos darbuotojai, mokiniai ir jų tėvai, vietos bendruomenė ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas), prisiimama atsakomybė už tikslų įgyvendinimą. Vietos bendruomenė ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) drąsina ir skatina, taip pat išsako reiklią ir argumentuotą kritiką. Ištekliai mokyklai yra aiškiai numatyti, paskirstyti ir pakankami, kuriama palanki aplinka bendradarbiauti su įvairiais partneriais.
Vietos bendruomenė bei mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) domisi ir ieško įvairių paramos ir pagalbos mokyklai galimybių, konsultuoja įvairiais klausimais. Mokykla pasitikima, ji veikia savarankiškai ir teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaito už sutartus veiklos rezultatus.“ Siūlome 59 straipsnio 16 dalies sakinį papildyti: Švietimo įstaigos vadovas atšaukiamas komisijos, sudarytos iš savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir švietimo įstaigos tarybos deleguotų atstovų sprendimu. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento ir kitų suinteresuotų institucijų ir asmenų pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nėra aiškiai eliminuojama galimybė vadovo atšaukimo pagrindus įtvirtinti steigimo dokumentuose, siūlome pagrindiniam Komitetui apsvarstyti tikslingumą keisti Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė [1] Nuoroda į projektą ir su juo susijusius dokumentus: https://e-seimas.lrs.lt/portal/prefilledSearch/lt?regNo=XIVP-3385(3).
švietimo ir mokslo komitetas
ĮSTATYMo projekto Nr. xivp-3385(3)
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Dainių Kreivį pavaduojantis Vytautas Kernagis, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, biuro padėjėja Girmantė Petrauskaitė.. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Švietimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 5¹straipsnį, nustatant papildomus reikalavimus asmens nepriekaištingai reputacijai. Projekto 1 straipsniu siūlomi pakeitimai diskutuotini šiais aspektais. 1.1. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį keičiamo įstatymo 5¹straipsnio
ribojantis pagrindas yra jų teistumas už tyčinius nusikaltimus. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turėtų neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
Išanalizavus BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ įtvirtintas veikas, pastebėtina, kad dalis šiame BK skyriuje numatytų nusikalstamų veikų priskiriamos apysunkių (BK 225 straipsnio 1 dalis; BK 226 straipsnio 1, 2 dalis; BK 227 straipsnio 1, 2 dalis; BK 228 straipsnio 1 dalis; BK 228¹ straipsnis) ar sunkių (BK 225 straipsnio 2, 3 dalis, BK 226 straipsnio 3, 4 dalis; BK 227 straipsnio 3 dalis; BK 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai. Be kita ko, šios veikos, išskyrus BK 228¹ straipsnyje nurodytą veiką, pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 1 punktą apibrėžiamos kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Vienintelė kaltės forma, kuria šios nusikalstamos veikos gali būti padarytos, yra tyčia. Tai reiškia, kad ir pagal dabar galiojantį keičiamo įstatymo 5¹straipsnio
nepanaikintą teistumą negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Kitos BK XXXIII skyriuje numatytos veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (BK 227 straipsnio 4 dalis; BK 226 straipsnio 5 dalis), už kurių padarymą teistumas apskritai nekiltų, o BK 229 straipsnyje įtvirtintai veikai būdinga neatsargi kaltės forma, tačiau šiuo aspektu reiktų pažymėti, kad neatsargaus nusikaltimo atveju asmuo laikomas teistu tik bausmės atlikimo laikotarpiu.
Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, svarstytina, ar tikslinga keičiamo įstatymo 5¹straipsnį papildyti dar viena nuostata, ribojančia asmens nepriekaištingą reputaciją, jeigu šis asmuo būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turėtų neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Pritarti Atsisakyti projektu siūlomo keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 2 punkto. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-201
nepriekaištingos reputacijos praradimą sąlygotų asmens baustumas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK IX skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima), XII skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), XXIV skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka) ir XXV skyriuje (administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka) padarymą, jeigu nuo administracinės nuobaudos skyrimo nebūtų praėję vieneri metai. Abejones kelia tokio siūlomo reguliavo pagrįstumas ir proporcingumas keliais aspektais.
Pirma, pavyzdžiui, pagal siūlomą teisinį reguliavimą asmuo, pripažintas kaltu už neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo (ANK 537 straipsnis) būtų laikomas neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, o asmuo, baustas už ginklų, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai būtų padaręs neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (ANK 227 straipsnis) galėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Be kita ko, sistemiškai vertinant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, pažymėtina, kad beveik visuose įstatymuose, kuriuose nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas asmenims, siekiantiems užimti tam tikras pareigas, atitiktis nepriekaištingos reputacijos nesiejama su baustumu už administracinius nusižengimus (išskyrus Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymą, pagal kurio 3 straipsnio 4 punktą asmenys nebūtų laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu jie per pastaruosius vienus metus padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 65 straipsnyje, ir jiems buvo paskirta administracinė nuobauda ar jie buvo patraukti atsakomybėn už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių įstatymuose). Antra, abejones kelia ir nustatomas vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo nuobaudos paskyrimo, kuriam nesibaigus asmuo nebūtų laikomas atitinkantis nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Pagal tokią sąlygą asmuo, praėjus vieneriems metams nuo nuobaudos skyrimo, nepriklausomai nuo to, ar jis administracinę nuobaudą būtų įvykdęs ar ne, būtų laikomas atitinkantis įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Pagal ANK įtvirtintą reguliavimą, asmens atsakomybės taikymo atveju, įtaką turėtų tik per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padaryti tame pačiame ANK straipsnyje nurodyti administraciniai nusižengimai, t. y. arba tai būtų vertinama kaip asmens veiką kvalifikuojantis požymis arba kaip sunkinanti aplinkybė. Todėl šiuo atveju siūlomas vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo nuobaudos skyrimo dienos, neatsižvelgiant į tai, kokioje konkrečioje srityje padaryti administraciniai nusižengimai (pavyzdžiui, su švietimo įstaigų darbuotojų darbu susijusioje srityje) bei nevertinant nuobaudos įvykdymo aplinkybių, laikytinas ydingu. Trečia, siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas, kai asmens nepriekaištinga reputacija siejama su sąlyga būti nebaustam vienerius metus už tam tikros rūšies administracinius nusižengimus, abejones kelia dar ir tuo aspektu, kad, kaip pavyzdžiui, asmuo, pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo ir neįvykdęs teismo nuosprendžiu skirtos bausmės, būtų laikomas atitinkantis keliamas nepriekaištingos reputacijos sąlygas. Be kita ko, nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitiktų ir tas asmuo, kuris būtų teistas už neatsargų nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikras nusikalstamas veikas padarę asmenys atsidurtų palankesnėje padėtyje negu tie asmenys, kurie būtų padarę administracinius nusižengimus, numatytus keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 4 punkte.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomo keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 4 punkto turinio nuostatas dėl nepriekaištingos reputacijos nebuvimo dėl baustumo už atitinkamus administracinius nusižengimus laikome nepagrįstomis ir neatitinkančiomis teisinio reguliavimo proporcingumo principo. Todėl siūlytume arba apskritai atsisakyti keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 4 punkto, arba jame išskirti tik tam tikrus konkrečius, su vadovavimo švietimo įstaigai ar pedagoginiu darbu susijusius, nusižengimus (numatytus konkrečiuose ANK straipsniuose), kurių tik pakartotinis padarymas, per vienerius metus nuo nuobaudos už juos įvykdymo, sąlygotų asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą. Manome, kad labiau pagrįstas ir proporcingas būtų būtent toks reguliavimas, pagal kurį tik pakartotinis (įrodantis tam tikrą veikų sistemiškumą bei atskleidžiantis galimus asmens charakterio bruožus) ir tik tam tikrų administracinių nusižengimų padarymas galėtų reikšti nepriekaištingos reputacijos praradimą, sąlygojantį net asmens teisės dirbti tam tikrą darbą ribojimą. Pritarti Atsisakyti projektu siūlomo keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 4 punkto. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-201 1.3. Svarstytinas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 punkto nuostatos, numatančios, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, pagrįstumas ir jos praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad pats piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis šiame punkte nurodytomis medžiagomis gali būti sunkiai nustatomas (o tuo labiau konstatuojamas) faktas dėl tokios veikos išimtinai vertinamojo pobūdžio požymių.
Kadangi pats alkoholio ir kitų medžiagų vartojimas formaliai nėra draudžiamas (pvz., vartojimas medicinos tikslais), gali būti sunku įvertinti bei konstatuoti vartojimo ir piktnaudžiavimo skirtumą. Teisėkūroje dažniausiai pasirenkamas toks reguliavimas, pagal kurį asmeniui atsakomybę ar kitokias tam tikras neigiamas pasekmes sukelia tai, kad jis, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, įvykdo tam tikrą veiką, arba būna neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje, taip įžeisdamas žmogaus orumą ar diskredituodamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą. Taip pat pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose asmens buvimas neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje ar tam tikrų veikų tokioje būsenoje padarymas dažniau laikomas darbo drausmės pažeidimu ar tarnybiniu nusižengimu (dažniausiai šiurkščiu), tačiau ne neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijams lemiančiu pagrindu. Nepritarti Ši nuostata nėra siūloma projekto autorių, ji galioja nuo 2017 m. birželio 30 d. ir Komitete nėra gauta pastabų ar skundų dėl šios nuostatos taikymo. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-201
keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 8 punktą su galiojančiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, šiame punkte brauktini žodžiai „valstybės tarnyboje“. Pritarti Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 8 punktą išdėstyti taip: „8) asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai.“ 5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas
„<...> būtų atšaukiamas iš pareigų <...>“ paaiškėjus, kad
„dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas pateikė suklastotus
dokumentus <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu švietimo įstaigos vadovą į pareigas priimantis subjektas galėtų konstatuoti, kad tam tikri dokumentai yra suklastoti, nes tokią nusikalstamą veiką konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, atleidimui iš pareigų užtektų fakto, kad asmuo, dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į vadovo pareigas, t. y., dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies 2 punkte siūlome išbraukti žodžius „pateikė suklastotus dokumentus arba“. Pritarti Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse eiti vadovo pareigas pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į vadovo pareigas.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-202 3.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas nepasibaigus jo kadencijai gali būti atšaukiamas iš pareigų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) nuostatose nustatyta tvarka <...>“. Ši nuostata tikslintina, nes į pareigas priimtas ir pagal darbo sutartį dirbantis švietimo įstaigos vadovas būtų atleidžiamas, o ne atšaukiamas iš pareigų. Nepritarti Projektu siekiama patikslinti ne atleidimo iš pareigų, o Darbo kodekso 104 straipsniu reglamentuojamo atšaukimo iš pareigų pagrindus. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sistemiškumo ir nuoseklumo požiūriu, nėra aišku, kodėl nėra siūloma nustatyti ir mokytojų atleidimo iš užimamų pareigų tvarkos, paaiškėjus analogiškiems pagrindams, kuriems iš pareigų būtų atleidžiami švietimo įstaigų vadovai (nes mokytojams taikomi tokie pat nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). Pritarti Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi ir mokytojams. Paaiškėjus, kad mokytojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis būtų atleidžiamas Darbo kodekso 60 straipsnio nustatyta tvarka. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įrašytini žodžiai „steigimo dokumentuose“, nes švietimo įstaigos gali veikti ir kaip viešosios įstaigos (kurių steigimo dokumentai vadinami įstatais). Pritarti Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies nuostatą iki dvitaškio išdėstyti taip:
„16. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą)
vadovas nepasibaigus jo kadencijai gali būti atšaukiamas iš pareigų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) nuostatuose steigimo dokumentuose nustatyta tvarka dėl šių priežasčių:“ 9.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-20 Atitinkamai šios dalies antrojoje pastraipoje po žodžių „įgyvendinančios institucijos“ įrašytini žodžiai „arba visuotinio dalininkų susirinkimo“. Atsižvelgti Atsisakyti straipsnio dalies apie atšaukimo tvarką, nes ji bus nustatoma steigimo dokumentuose. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
būti atšauktas iš pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir sprendime nurodžius tokio atšaukimo motyvus“ įrašytini žodžiai „atleidžiant švietimo įstaigos vadovą iš pareigų vienu iš šioje dalyje nustatytu pagrindu, tai turi būti nurodoma atitinkamame savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime“. Atsižvelgti Atsisakyti straipsnio dalies apie atšaukimo tvarką, nes ji bus nustatoma steigimo dokumentuose. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies nuostata dėl švietimo įstaigos vadovui teikiamo rašytinio pranešimo, informuojančio apie jo galimą atšaukimą, turėtų būti patikslinta, nurodant, kad šiame pranešime turi būti nurodoma posėdžio data. Atsižvelgti Atsisakyti straipsnio dalies apie atšaukimo tvarką, nes ji bus nustatoma steigimo dokumentuose. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„kolegialaus valdymo institucijos“. Atsižvelgti
Atsisakyti straipsnio dalies apie atšaukimo tvarką, nes ji bus nustatoma steigimo dokumentuose. 13.
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
matyti, kad įstatymo įgyvenimui reiks priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui reikia priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, projektas turėtų būti papildytas nauju straipsniu, konkrečiai įvardijant, kuri institucija ir iki kada privalo priimti šiuos teisės aktus. Nuostata dėl pavedimo atitinkamoms institucijoms priimti reikalingus poįstatyminius teisės aktus turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
„pakeitimas“; Pritarti Projekto 2 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „2 straipsnis. 59 straipsnio papildymas pakeitimas“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-20
2 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis „nauja“; Pritarti Projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
1Papildyti 59 straipsnį nauja 16 dalimi:
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-20
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies struktūrinė dalis, dėstoma atskiroje pastraipoje, turi būti sunumeruota. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos tėvų forumas,
2024-02-272 Siūlome kad vadovų atšaukimo iniciavime ir procese dalyvautų ir bendruomenė, panašiai kaip bendruomenės, t.y. ugdymo įstaigos tarybos balsas yra vadovo atrankos konkurse. Pusiausvyra tarp steigėjo ir ugdymo įstaigos bendruomenės sprendžiant svarbiausius su ugdymo įstaiga susijusius klausimus yra geriausias šalių bendradarbiavimo siekinys. Būtent tokį bendradarbiavimą tarp steigėjo ir bendruomenės apibūdina Geros mokyklos koncepcija <...> Siūlome 59 straipsnio 16 dalies sakinį papildyti:
Švietimo įstaigos vadovas atšaukiamas komisijos, sudarytos iš savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir švietimo įstaigos tarybos deleguotų atstovų sprendimu. Nepritarti Projektu siūloma nustatyti baigtinį sąrašą priežasčių dėl kurių švietimo įstaigos vadovas gali būti atšaukiamas iš pareigų atšaukimo, kurios kituose įstatymuose yra laikomos besąlyginiais atleidimo pagrindais (teistumas, šiurkštus viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas, narystė uždraustose organizacijose ir kt.) Atsižvelgiant į tai, manytina, jog nėra tikslinga numatyti papildomų komisijų, kurios spręstų dėl įstaigos vadovo atšaukimo tikslingumo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė švietimo agentūra, 2024-02-081 Nacionalinė švietimo agentūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5¹ ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3385(3) (toliau – Projektas), kuriuo siekiama teisinio aiškumo ir švietimo įstaigų vadovų teisėtų lūkesčių apsaugos, siūlant Švietimo įstatyme nustatyti baigtinį sąrašą priežasčių, dėl kurių švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas gali būti atšauktas iš pareigų, teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Nustatant papildomus reikalavimus asmens nepriekaištingai reputacijai Projekto 1 straipsnyje keičiant Švietimo įstatymo 5¹ straipsnį siūlytume atkreipti dėmesį į galimą šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų persidengimą. Pritarti Atsisakyti projektu siūlomo keičiamo įstatymo 5¹straipsnio
nustatyta, jog asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu
„asmuo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo susijusio su vaikais
ir šeima, su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, su viešąja ir valdymo tvarka padarymo ir nuo nuobaudos paskyrimo nėra praėję vieni metai“, neatsižvelgiant į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei tai, ar per nustatytą laikotarpį asmuo yra likvidavęs priežastis (įvykdęs skirtą nuobaudą), todėl manome, jog 5¹ straipsnio 4 dalyje suformuluotas reguliavimas dėl asmenų nepriekaištingos reputacijos tam tikrais atvejais būtų neproporcingas ir neužtikrintų asmenų lygių galimybių. Pritarti Atsisakyti projektu siūlomo keičiamo įstatymo 5¹straipsnio
Švietimo įstatymo 59 straipsnį nauja 16 dalimi siūloma nustatyti priežastis, dėl kurių švietimo įstaigos vadovas gali būti atšaukiamas iš pareigų nuostatuose nustatyta tvarka. Kadangi švietimo įstaigos vadovas į pareigas yra priimamas ir su juo yra sudaroma darbo sutartis, manytume, jog švietimo įstaigos vadovas turėtų būti atleidžiamas, o ne atšaukiamas iš pareigų.
Nepritarti Projektu siekiama patikslinti ne atleidimo iš pareigų, o Darbo kodekso 104 straipsniu reglamentuojamo atšaukimo iš pareigų pagrindus. 4. Nacionalinė švietimo agentūra, 2024-02-082
vadovui nustatytų kasmetinių lūkesčių įgyvendinimą bei užtikrinti ugdymo kokybę, siūlytumėme 59 straipsnio 16 dalyje apsvarstyti galimybę nustatyti kaip vieną iš priežasčių atleisti švietimo įstaigos vadovą, kai švietimo įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veikla du metus iš eilės buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, švietimo įstaigos vadovui buvo sudarytas veiklos gerinimo planas, tačiau pasibaigus šio plano įgyvendinimo terminui, švietimo įstaigos vadovo veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių. Nepritarti Galiojantis Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas Nr. XIII-198 numato galimybę atleisti vadovą, jeigu, pasibaigus veiklos gerinimo plano terminui, vadovo veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių. 5. Nacionalinė švietimo agentūra, 2024-02-082
pastraipoje nustatoma, jog „švietimo įstaigos vadovas turi teisę dalyvauti kolegialaus valdymo institucijos posėdyje, kuriame svarstomas jo atšaukimo klausimas“. Daugumoje atvejų švietimo įstaigų vadovus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės meras (savivaldybių švietimo įstaigose) arba švietimo, mokslo ir sporto ministras (valstybinėse švietimo įstaigose) ir tik viešosiose įstaigose – dalininkų susirinkimas, todėl nėra aišku, kokiame kolegialaus valdymo institucijos posėdyje švietimo įstaigos vadovas turi teisę dalyvauti, jei jį atleidžia meras arba ministras.
Siūlytumėme numatyti abu atvejus – vieną, kuris būtų taikomas valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų, ir kitą, kuris taikomas viešųjų įstaigų vadovams; arba atsisakyti nuostatos dėl svarstymo posėdyje. Pritarti Atsisakyti straipsnio dalies apie atšaukimo tvarką, nes ji bus nustatoma steigimo dokumentuose. 6. Nacionalinė švietimo agentūra, 2024-02-081
Švietimo įstatymo 5¹nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos taikomos ne tik švietimo įstaigos vadovui, bet ir pavaduotojams ugdymui, mokytojams, kitiems pedagoginiams darbuotojams, todėl jas būtina įvertinti aktualumo ir proporcingumo požiūriu. Kai kurios nuostatos, susijusios ir su nepriekaištinga reputacija, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, bet jos neturėtų būti dubliuojamos. Pritarti Reikalavimai nepriekaištingai reputacijai buvo peržiūrėti, dalį jų siūloma koreguoti, dalies atsisakyti. 7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2023-02-191 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2024 m. sausio 9 d. raštą Nr. S-2021-101, informuoja, kad susipažinusi ir įvertinusi pateiktą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5(1) ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3385(3) (toliau – projektas) teikia šiuos pastebėjimus:
Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5¹straipsnį, nustatant papildomus reikalavimus asmens nepriekaištingai reputacijai.
Atkreipiame dėmesį, kad šie reikalavimai taikomi ne tik valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovams, bet ir mokytojams, nevalstybinių švietimo įstaigų vadovams, socialiniams pedagogams, specialiesiems pedagogams, logopedams, tiflopedagogams, surdopedagogams ir kitiems specialistams, teikiantiems specialiąją pedagoginę pagalbą, pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų psichologams. Atsižvelgdami į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – Darbo kodeksas) atšaukimas iš pareigų galimas tik įstaigos vadovu atžvilgiu, bei į projekto tikslus, nurodytus aiškinamajame rašte, siūlome valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo atšaukimo pagrindus reglamentuoti keičiamo įstatymo 59 straipsnyje, o ne keičiamo įstatymo 5¹straipsnyje. Nepritarti Manytina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai turėtų būti taikomi ne tik švietimo įstaigos vadovams, bet ir kitiems darbuotojams. Be to, reikalavimai nepriekaištingai reputacijai buvo peržiūrėti, dalį jų siūloma koreguoti, dalies atsisakyti. 8. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
straipsniu keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turėtų neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
Atsižvelgdami į galiojantį keičiamo įstatymo 5¹straipsnio
yra teistumo už tyčinius nusikaltimus apimtis, bei projekte 5¹straipsnio
straipsniu keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 2 punkte siūlomas nustatyti reguliavimas yra perteklinis. Pritarti Atsisakyti projektu siūlomo keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 2 punkto. 9. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
suformuotą oficialią konstitucinę doktriną, manome, kad siūlymas keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 4 punkte numatyti, kad asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą sąlygotų asmens baustumas už administracinius nusižengimus, yra neproporcingas teisės į darbą ribojimas ir galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad
„kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“. Pritarti
Atsisakyti projektu siūlomo keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 4 punkto. 10. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
siūlome neatsižvelgti į Teisės departamento išvados 3 ir 4 pastabas. Švietimo įstatyme nėra tikslinga reglamentuoti nei mokytojo, nei valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo atleidimo iš darbo (ne atšaukimo iš pareigų) tvarkos. Tai nustato Darbo kodeksas. Paaiškėjus, kad mokytojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis būtų atleidžiamas Darbo kodekso 60 straipsnio nustatyta tvarka. Pritarti 11.
11Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
įgyvendinimui, mokinių ugdymo kokybei, siūlytume svarstyti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 16 dalį papildyti šiais valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindais: asmuo padaro šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą; valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veikla įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių dvejus metus iš eilės. Nepritarti Manytina, kad pakanka Darbo kodekse ir Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme numatytų atleidimo pagrindų ir nereikėtų plėsti atšaukimo pagrindų sąrašo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės ir savivaldybių reikalų komitetas, 2024-03-13 Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3385 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento ir kitų suinteresuotų institucijų ir asmenų pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė
komitetas, 2024-03-13 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nėra aiškiai eliminuojama galimybė vadovo atšaukimo pagrindus įtvirtinti steigimo dokumentuose, siūlome pagrindiniam Komitetui apsvarstyti tikslingumą keisti Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį. Nepritarti Komiteto darbo grupė, rengdama projektą, apsvarstė galimybę keisti Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį, tačiau jos atsisakė, nes toks pakeitimas paliestų platesnį vadovų ratą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-03-272 Argumentai: Siekiama, kad projekto 2 straipsniu pildomo 59 straipsnio 16 dalis nebūtų aiškinama plečiamai ir steigimo dokumentuose nebūtų nustatomos kitokios papildomos vadovų atšaukimo priežastys. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo 59 straipsnio 16 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„16. Valstybinės ar savivaldybės švietimo
įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas nepasibaigus jo kadencijai gali būti atšaukiamas iš pareigų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) steigimo dokumentuose nustatyta tvarka tik dėl šių priežasčių:“
2Švietimo ir mokslo komitetas,
2024-03-273 N Argumentai: Įstatymo įgyvenimui reiks priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į Teisės departamento 13 pastabą, siūloma projektą papildyti nauju straipsniu, konkrečiai įvardijant, kuri institucija ir iki kada privalo priimti šiuos teisės aktu Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 3 straipsniu: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. birželio 1 d. 2. Valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimai) iki 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dalia Asanavičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė