ba69e411-ab57-4c89-9d9f-836bf4077307 Projekto lyginamasis variantas
RINKIMŲ KODEKSO 76, 176 IR 193 straipsniŲ PAKEITIMO
2023 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 76 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kandidato anketoje kandidatas privalo nurodyti šiuos duomenis:
1) vardą, pavardę;
2) asmens kodą;
3) gimimo datą;
4) deklaruotos gyvenamosios vietos adresą;
5) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį;
6) einamas pareigas (tarnybą);
7) esamą ir buvusią narystę politinėse organizacijose, taip pat narystės laikotarpį;
8) ar kandidato šios dalies 7 punkte nurodyta politinė organizacija, kaip juridinis asmuo, po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamos veikos, už kurią juridinis asmuo buvo nuteistas, rūšį (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kėsinimosi objektą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimus) arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, taip pat teistumo išnykimo ar panaikinimo faktą bei datą.
Pateikiant šiame punkte nurodytą informaciją, kandidato anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu (sprendimu) juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad juridinis asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu;
89) ar asmuo, siekiantis tapti kandidatu į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, jeigu turėjo kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, turi pateikti dokumentą apie tos pilietybės atsisakymą ar netekimą, taip pat tam tikros formos ir turinio rašytinį patvirtinimą, kad yra susipažinęs su savo asmens duomenų tvarkymu ir supranta, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi pareigą gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos (-ų) valstybės (-ių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei, kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą;
ar neturi nebaigtos atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės;
nesuderinamos su pareigomis, į kurias asmuo siekia kandidatuoti nustatyta tvarka, taip pat ar jis yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys;
specialiosiomis tarnybomis – Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo; 12 13) ar jis po 1990 m. kovo 11 d.
Pateikiant šiame punkte nurodytą informaciją, kandidato anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu (sprendimu) juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad juridinis asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu;
89) ar asmuo, siekiantis tapti kandidatu į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, jeigu turėjo kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, turi pateikti dokumentą apie tos pilietybės atsisakymą ar netekimą, taip pat tam tikros formos ir turinio rašytinį patvirtinimą, kad yra susipažinęs su savo asmens duomenų tvarkymu ir supranta, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi pareigą gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos (-ų) valstybės (-ių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei, kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą;
ar neturi nebaigtos atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės;
nesuderinamos su pareigomis, į kurias asmuo siekia kandidatuoti nustatyta tvarka, taip pat ar jis yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys;
specialiosiomis tarnybomis – Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;
užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas.
Pateikdamas šią informaciją asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamos veikos, už kurią asmuo buvo nuteistas, rūšį (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kėsinimosi objektą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimus) arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, taip pat teistumo išnykimo ar panaikinimo faktą bei datą. Pateikiant šiame punkte nurodytą informaciją, kandidato anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu;
Respublikos Prezidento pareigų arba neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodydamas sprendimą priėmusią instituciją ir šio sprendimo datą.“
2Papildyti 76 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8.
Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad politinė organizacija, kuriai jis priklauso arba priklausė, kaip juridinis asmuo buvo pripažinta kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kad politinė organizacija teismo nuosprendžiu pripažinta kalta dėl nesunkaus, apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, kartu nurodant pripažinimo kalta datą, kėsinimosi objektą pagal Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimą arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą, kai tokia informacija yra valstybės registruose, Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje arba, jos nesant šiuose registruose ir informacinėje sistemoje, yra pateikta kandidato, išskyrus tuos atvejus, jeigu politinė organizacija buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu politinė organizacija užsienio valstybės teismo buvo pripažinta kalta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.“
Pakeisti 176 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis yra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe ar turi kitos valstybės pilietybę, yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu jis ar politinė organizacija, kuriai jis priklausė ar priklauso, po 1990 m. kovo 11 d. yra pripažintasi kaltuais dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jis anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą (atitinkamai pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8, 9, 11 12, 12 13 arba 13 14 punkte nurodytus reikalavimus)), Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas:
1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje bei Teisės aktų registre;
2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui ir Respublikos Prezidentui, kad būtų sprendžiamas įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus šį kodeksą arba apkaltos taikymo klausimas.“
Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis yra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe ar turi kitos valstybės pilietybę, yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu jis ar politinė organizacija, kuriai jis priklausė ar priklauso, po 1990 m. kovo 11 d. yra pripažintasi kaltuais dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jis anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą (atitinkamai pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8, 9, 11 12, 12 13 arba 13 14 punkte nurodytus reikalavimus)), Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas:
1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje bei Teisės aktų registre;
2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui ir Respublikos Prezidentui, kad būtų sprendžiamas įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus šį kodeksą arba apkaltos taikymo klausimas.“
Papildyti 193 straipsnio 1 dalį 18 punktu ir jį išdėstyti taip: „ 18) jeigu kandidatas kandidato anketoje nenurodo, kad politinė organizacija, kurioje jis priklausė ar priklauso, po 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas.“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Agnė Širinskienė Remigijus Žemaitaitis Saulius Skvernelis Lukas Savickas Algirdas Stončaitis Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Valius Ąžuolas Vytautas Bakas Laima Nagienė Ligita Girskienė Rita Tamašūnienė Česlav Olševskis Robertas Šarknickas Guoda Burokienė Giedrius Surplys Dainius Kepenis Petras Gražulis Stasys Tumėnas Deividas Labanavičius Ligita Girskienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO 76 , 176 IR 193 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Politinė korupcija, kitos nusikalstamos veikos, su kuriomis susiduria politinės organizacijos, pakerta visą politinę sistemą, sumenkina pasitikėjimą ja. Dėl to teisės aktų visuma turėtų veikti preventyviai, t.y. siekti atgrasyti politines organizacijas nuo teisei priešiškos veikos, o kartu ir informuoti rinkėjus apie tai, jei kažkuri politinė organizacija, kaip juridinis asmuo, sulaukė teisinės atsakomybės, taip skatinant sąmoningą ir informuotą rinkėjų pasirinkimą. Baudžiamoji atsakomybė – sunkiausia atsakomybės forma, todėl, manytina, kad rinkėjas turi teisę būti informuojamas ne tik apie kandidato patirtą baudžiamąją atsakomybę, kaip kad yra dabar, bet ir apie jį iškėlusios partijos ar partijos, kuriai jis priklausė, padarytas nusikalstamas veikas. Dėl to šio įstatymo tikslas – nustatyti teisinio reguliavimo mechanizmą, kuriuo rinkėjai yra informuojami apie politinės organizacijos padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo ji teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai – projektą pasirašę Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu rinkėjas nėra informuojamas apie politinės organizacijos padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo ji buvo teismo pripažinta kalta. Informuojama tik apie tai, ar kandidatas po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas.
Pateikdamas šią informaciją asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamos veikos, už kurią asmuo buvo nuteistas, rūšį (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kėsinimosi objektą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimus) arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, taip pat teistumo išnykimo ar panaikinimo faktą bei datą. Pateikiant nurodytą informaciją, kandidato anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Yra siūloma anketoje nurodyti ar politinė organizacija, kuriai priklauso arba priklauso kandidatas, kaip juridinis asmuo, po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas.
Pateikdamas šią informaciją asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamos veikos, už kurią juridinis asmuo buvo nuteistas, rūšį (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kėsinimosi objektą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimus) arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, taip pat teistumo išnykimo ar panaikinimo faktą bei datą. Pateikiant šiame punkte nurodytą informaciją, kandidato anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu (sprendimu) juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad juridinis asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.
Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad politinė organizacija, kuriai jis priklauso arba priklausė, kaip juridinis asmuo buvo pripažinta kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kad politinė organizacija teismo nuosprendžiu pripažinta kalta dėl nesunkaus, apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, kartu nurodant pripažinimo kalta datą, kėsinimosi objektą pagal Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimą arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą, kai tokia informacija yra valstybės registruose, Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje arba, jos nesant šiuose registruose ir informacinėje sistemoje, yra pateikta kandidato, išskyrus tuos atvejus, jeigu politinė organizacija buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu politinė organizacija užsienio valstybės teismo buvo pripažinta kalta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. Tas atvejis, kai kandidatas kandidato anketoje nenurodo, kad politinė organizacija, kurioje jis priklausė ar priklauso, po 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, yra laikomas šiurkščiu pažeidimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Seimo statutą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Seimo statutas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Priešingai, tikėtina, kad įstatymas skatins politines organizacijas, kaip juridinius asmenis, bei šių organizacijų vadovus labiau laikytis įstatymų. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas Seimo statutas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams: Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų pakeisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11.
11Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Politinė organizacija“, „politinė reklama“, „rinkimai“
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Agnė Širinskienė Remigijus Žemaitaitis Saulius Skvernelis Lukas Savickas Algirdas Stončaitis Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Valius Ąžuolas Vytautas Bakas Laima Nagienė Ligita Girskienė Rita Tamašūnienė Česlav Olševski Guoda Burokienė Giedrius Surplys Dainius Kepenis Petras Gražulis Stasys Tumėnas Deividas Labanavičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų kodekso
2023-12-14 Nr. XIVP-3370 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Rinkimų kodeksas (RK) yra patvirtintas konstituciniu įstatymu, todėl šio kodekso teisinė forma taip pat yra konstitucinis įstatymas, kuris pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priimamu konstituciniu įstatymu. Atsižvelgiant į tai, projekto pavadinime prieš žodį „įstatymas“ įrašytinas žodis „konstitucinis“. 2. Projektu siūloma RK nustatyti reikalavimą kandidato anketoje nurodyti duomenis apie tai, kad politinė organizacija, kurios narys kandidatas yra arba buvo, po 1990 m. kovo 11 d. priimtu teismo sprendimu pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo (projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytos RK 76 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ir šio reikalavimo įvykdymo arba neįvykdymo teisinius padarinius: kandidato anketoje nurodžius, kad politinė organizacija buvo pripažinta kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, tai turėtų būti paskelbta rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu (projekto 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyta RK 76 straipsnio 8 dalis); reikalavimo kandidato anketoje pateikti minėtus duomenis neįvykdymas būtų laikomas šiurkščiu RK pažeidimu (projekto 3 straipsnyje išdėstytas RK 193 straipsnio 1 dalies 18 punktas); jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėtų, kad į pareigas išrinktas asmuo kandidato anketoje nenurodė šių duomenų, tai būtų pagrindas Vyriausiajai rinkimų komisijai arba Seimui spręsti mandato netekimo, įgaliojimų nutrūkimo ar pašalinimo iš pareigų klausimą (projekto 2 straipsnyje išdėstyta RK 176 straipsnio 6 dalis). Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. 2.1.
reikalaujama, kad kandidatas kandidato anketoje pateiktų duomenis ne apie save patį, o apie politinės organizacijos, kurios narys jis yra arba buvo, nuteisimą už nusikalstamą veiką (šiuos duomenis reikėtų pateikti ir apie reorganizuotas ar likviduotas politines organizacijas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esamas ar buvęs politinės organizacijos narys galėtų būti visiškai nesusijęs su nusikalstama veika, dėl kurios ta organizacija nuteista. Be to, kandidatas galėtų būti išstojęs iš tos politinės organizacijos dar iki jos nuteisimo arba būtent dėl jos nuteisimo; pati politinė organizacija taip pat galėtų būti seniai reorganizuota ar likviduota. Tačiau pagal projektu teikiamą siūlymą esami ir buvę politinės organizacijos nariai turėtų neterminuotą, su teistumo terminu nesusietą pareigą kandidato anketoje pateikti informaciją apie politinės organizacijos nuteisimą. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar ši informacija apie politinę organizaciją, siejama su rinkimuose kandidatuojančiais esamais ir buvusiais jos nariais, būtų rinkėjams neterminuotai aktuali ir reikšminga, jų neklaidintų, vertinant kandidatų reputaciją ir apsisprendžiant dėl jų tinkamumo renkamoms pareigoms. Neatmestina, kad politinės organizacijos narys galėtų ir nežinoti apie tos organizacijos nuteisimo faktą. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys, įskaitant duomenis apie juridinių asmenų (tarp jų politinių organizacijų) teistumą, viešai neskelbiami (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 4 straipsnis, 6 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, manome, kad projektu siūlomas reikalavimas kandidato anketoje pateikti informaciją apie politinės organizacijos, kurios narys kandidatas yra arba buvo, pripažinimą kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo būtų nepagrįstas, o teisiniai padariniai, kurie kiltų šio reikalavimo neįvykdžius, – neproporcingi siekiamam tikslui. 2.2.
RK nustačius politinių organizacijų, rinkimuose keliančių kandidatus ar kandidatų sąrašus, pareigą teikiant RK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus pareiškinius dokumentus kartu pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo nuteisimą po 1990 m. kovo 11 d. priimtu teismo sprendimu, ir suteikus šiai komisijai įgaliojimus paskelbti duomenis apie politinės organizacijos pripažinimą kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo rinkimų komisijos leidžiamame tos politinės organizacijos keliamo kandidato plakate ar plakate su jos keliamų kandidatų sąrašu. Politinių organizacijų pareigos pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai aptariamus duomenis vykdymą būtų galima užtikrinti projekto 3 straipsniu siūlomame RK 193 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustačius teisinį reguliavimą, pagal kurį šios pareigos neįvykdymas būtų laikomas šiurkščiu RK pažeidimu. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reglamentuodamas informacijos apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos pateikimą rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, atsižvelgdamas į tai, kad informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų ypač svarbius gyvenimo faktus, inter alia apie rinkimuose dalyvaujančių kandidatų pripažinimą kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, reikšmė ir svarba atstovavimo rinkėjų interesams ir viešųjų reikalų tvarkymo požiūriais laikui bėgant gali kisti, turi diskreciją nuspręsti, kad tokia informacija praėjus tam tikram laikui nuo kandidato pripažinimo kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę yra laikoma nusikalstama, padarymo nebebus laikoma turinčia esminę reikšmę rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidato tinkamumo renkamoms pareigoms (2022 m. balandžio 27 d. nutarimas).
Atsižvelgdami į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, į tai, kad politinių organizacijų veikimo laikas gali būti labai ilgas, į galimą jų narių ir vadovų kaitą, manome, jog informacijos apie politinės organizacijos pripažinimą kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo svarba rinkėjams apsisprendžiant dėl tos organizacijos keliamų kandidatų tinkamumo renkamoms pareigoms ilgainiui mažėtų arba ši informacija apskritai prarastų aktualumą, todėl, mūsų nuomone, nustatant reikalavimą rinkimuose dalyvaujančioms politinėms organizacijoms pateikti tokią rinkimų komisijų leidžiamuose kandidatų plakatuose ir plakatuose su kandidatų sąrašais skelbtiną informaciją, kartu reikėtų nustatyti protingą šio reikalavimo taikymo terminą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojančiame RK nėra numatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos teisė tvarkyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gautus duomenis apie juridinių asmenų teistumą, todėl, siekiant nustatyti šios komisijos įgaliojimus paskelbti duomenis apie politinės organizacijos pripažinimą kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo rinkimų komisijos leidžiamame tos politinės organizacijos keliamo kandidato plakate ar plakate su jos keliamų kandidatų sąrašu, reikėtų atitinkamai pakoreguoti RK 33 straipsnio 1 dalies nuostatas. 3. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūlomo naujo RK 76 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų turinį, manytina, kad jos neturėtų būti dėstomos pirmiau negu toliau einančiuose punktuose išdėstytos nuostatos dėl informacijos apie patį kandidatą pateikimo. 4. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytos RK 76 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotė „kandidato šios dalies 7 punkte nurodyta politinė organizacija“ yra teisiškai ydinga ir turėtų būti patikslinta, nes RK 76 straipsnio 1 dalies 7 punkte nenurodyta jokia politinė organizacija. 5.
straipsnio 1 dalies 8 punkte ir projekto 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje RK
kaip perteklinė, nes politinės organizacijos teisinė forma yra nustatyta Politinių organizacijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. 6. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytos RK 76 straipsnio
dalies 18 punkte pavartota formuluotė „nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas“ yra teisiškai netiksli ir turėtų būti pakeista formuluote
„nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas“ arba formuluote
„nepaisant to, ar teistumas išnykęs (arba panaikintas)“, nes, kaip akivaizdu iš
konteksto, ja siekiama sutrumpintai išreikšti mintį „nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas, ar jis nėra išnykęs arba panaikintas“. 7. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje RK 76 straipsnio 8 dalyje pavartota formuluotė „kuriai jis priklauso arba priklausė“, projekto 2 straipsnyje išdėstytoje RK 176 straipsnio 6 dalyje pavartota formuluotė „kuriai jis priklausė ar priklauso“ ir projekto 3 straipsnyje išdėstytame RK 193 straipsnio 1 dalies 18 punkte pavartota formuluotė „kurioje jis priklausė ar priklauso“ keistinos formuluote „kurios narys jis yra arba buvo“, nes priklausymas politinei organizacijai yra grindžiamas naryste joje. 8. Projekto 4 straipsnyje numatyta teikiamų Rinkimų kodekso pakeitimų įsigaliojimo data – 2024 m. kovo 1 d. Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad šis kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai (Rinkimų kodekso 194 straipsnis), kuri prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos (Rinkimų kodekso 64 straipsnio 2 dalis).
Taigi, 2023 d. lapkričio 12 d. įsigaliojus Seimo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimui Nr. XIV-2231 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“, kuriuo paskelbta Respublikos Prezidento rinkimų data – 2024 m. gegužės
paskelbimo“, kuriuo paskelbta rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje data – 2024 m. birželio 9 d., Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas. 9. Atsižvelgdami į Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją, siūlytume dėl šio projekto gauti šios komisijos nuomonę. 10. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 10.1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje reikėtų išdėstyti ne visą 76 straipsnio 1 dalį, o tik naują punktą, kuriuo siūloma šią dalį papildyti, o projekto 1 straipsnio 2 dalyje reikėtų pernumeruoti atitinkamą buvusį punktą ir toliau einančius punktus. 10.2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodant siūlomo pakeitimo esmę nereikia rašyti žodžių „ir ją išdėstyti taip“, o projekto 3 straipsnyje – žodžių „ir jį išdėstyti taip“. 10.3. Projekto
nuostatą iki dvitaškio (punktų nedėstyti). Departamento direktorius Dainius Zebleckis O.
Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. +370 209 6891, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]