LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ ĮSTATYMO X-614 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS (NAUJA REDAKCIJA)
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo X-614 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti priimtą Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (toliau – Reglamentas (ES) 2022/2065). Įstatymo projekte įtvirtinamos nuostatos dėl Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, kompetentingų institucijų paskyrimo, įgaliojimų suteikimo, vykdymo užtikrinimo priemonių, skundų nagrinėjimo ir baudų skyrimo tvarkos nustatymo. Įstatymų leidėjas turi suteikti kompetentingoms institucijoms įgaliojimus užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą, nustatyti procedūras dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmo nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiu. Dabartinės taisyklės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (toliau – Elektroninė komercijos direktyva), taip pat sektoriniuose teisės aktuose ir savanoriško taikymo dokumentuose nėra pakankamos, kad būtų užtikrintas tarpininkavimo paslaugų teikėjų (toliau – paslaugų teikėjai) veiklos skaidrumas ir atsakomybė dėl sisteminio poveikio ekonomikai, visuomenei ir demokratijai. Skaitmeninė erdvė ir įvairios elektroninės prekių ir paslaugų platformos tapo neatsiejama visuomenės gyvenimo dalimi, todėl tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė skaitmeninėje erdvėje, kova su neteisėtu turiniu ir dezinformacija, masinis duomenų rinkimas tapo reikšmingomis problemomis.
Per pastaruosius dvidešimt metų atsirado naujos skaitmeninės paslaugos ir ženkliai išaugo paslaugų teikėjų skaičius, todėl reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas tarp valstybių narių ir Komisijos, vienodos taisyklės Europos Sąjungoje, kad būtų užtikrintas bendrosios skaitmeninės rinkos veikimas, didinamos įmonių galimybes plėstis, nustačius bendrus visiems taikomus reikalavimus ir sumažinus teisinę fragmentaciją, kylančią iš valstybių narių nacionalinių reikalavimų. Reglamentu (ES) 2022/2065 harmonizuojamos valstybių narių taisyklės, stiprinama kova su neteisėtu turiniu, užtikrinama naudotojų teisių apsauga, sukuriama skaidrumo ir atskaitomybės sistema. Reglamentas (ES) 2022/2065 taikomas tarpininkavimo paslaugoms, kurių gavėjų įsisteigimo arba gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungoje, neatsižvelgiant į tokių tarpininkavimo paslaugų teikėjų įsisteigimo vietą. Reglamentas (ES) 2022/2065 išlaikė Elektroninės komercijos direktyvoje pateiktą tarpininkavimo paslaugų sampratą ir apibrėžimą (Reglamento (ES) 2022/2065 3 str. g punktas), pagal kurį tarpininkavimo paslauga yra viena iš šių informacinės visuomenės paslaugų: paprasto perdavimo (angl. mere conduit) paslauga, laikino informacijos saugojimo, kuri kitaip vadinama podėliavimo (angl. caching) paslauga, informacijos saugojimo, kuri kitaip vadinama prieglobos (angl. hosting) paslauga.
Skirtingai nei Elektroninės komercijos direktyva, Reglamentas (ES) 2022/2065 kategorizuoja tarpininkavimo paslaugų teikėjus pagal paslaugos pobūdį ir dydį į penkias kategorijas: visi tarpininkavimo paslaugų teikėjai, prieglobos paslaugų teikėjai, interneto platformos teikėjai, t. y. prieglobos paslaugų teikėjai, kurių paslauga apima paslaugos gavėjų informacijos saugojimą ir skleidimą visuomenei (pvz., socialiniai tinklai), interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolines prekybos sutartis, teikėjai (pvz., elektroninės prekyvietės), labai didelių interneto platformų ar labai didelių internetinės paieškos sistemų teikėjai, t. y. interneto platformų, kurios teikia paslaugas Europos Sąjungoje vidutiniškai 45 mln. ar daugiau aktyvių paslaugos gavėjų per mėnesį (pvz., „Meta“, „Instagram“, „Youtube“, „Amazon“, „Google“), teikėjai.[¹] Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Reglamentą (ES) 2022/2065 Lietuvos Respublikoje, kad būtų užtikrinta nacionalinių teisės aktų atitiktis Reglamentui (ES) 2022/2065, suteikti įgaliojimai kompetentingos institucijos ir numatytos procedūros dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmo nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiu. Įsigaliojus įstatymų projektui bus pasiektas uždavinys užtikrinti saugesnes paslaugas, produktus ir turinį internete, nustatant paslaugų teikėjų atsakomybę, pareigas ir priežiūros mechanizmą.
Tokiu būdu bus sprendžiama neteisėto turinio sklaidos internete problema ir mažinamos visuomenei kylančios grėsmės, kurias gali kelti dezinformacijos ar kito turinio sklaida. Įstatymo projektu bus sukuriamos palankesnės sąlygos įmonių inovacijoms ir verslo plėtrai Europos Sąjungoje dėl suderintų taisyklių bendroje rinkoje ir užtikrinama vartotojų teisių apsauga internete. Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį žodžio laisvei, mažins diskriminaciją, užtikrins asmens privatumą ir duomenų apsaugą. Įstatymo projektu įgyvendinamos Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatos, apribojančios platformų savavališkus turinio moderavimo sprendimus ir suteikiančios papildomų teisių naudotojams imtis veiksmų prieš platformą, kai jų turinys yra nepagrįstai pašalinamas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų grupės (grupės vadovė – Aurelija Janušauskė, tel. 8 658 88 345, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Rokas Navickas (tel. +37065208753, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas (toliau – įstatymas) reglamentuoja informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir kitą paslaugų teikėjų veiklą. Įstatyme buvo perkelta Elektroninės komercijos direktyva, kuria siekiama prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos funkcionavimo užtikrinant laisvą informacinės visuomenės paslaugų judėjimą tarp valstybių narių, kad nebūtų nepagrįstai ribojama laisvė teikti informacinės visuomenės paslaugas Europos Sąjungoje.
Įstatymas nustato taisykles dėl paslaugų teikėjų steigimosi, komercinių pranešimų, elektroninių sutarčių, tarpininkų atsakomybę, elgesio kodeksus, ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka bei teisminėmis priemonėmis ir valstybių narių bendradarbiavimo. Paslaugų teikėjų atsakomybė nustatyta įstatymo V skyriuje, kuris numato sąlygas ir reikalavimus, kada paslaugų teikėjai neatsako už informacijos perdavimą, laikiną saugojimą ir saugojimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 881 „Dėl Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustato kriterijus, kada informacinės visuomenės paslaugos teikėjas laikomas sužinojusiu apie neteisėtą informacinės visuomenės paslaugos gavėjo veiklą arba apie tai, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija įgyta, sukurta, pakeista ar naudojama neteisėtu būdu, reglamentuoja galimybes pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo procedūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 290 „Dėl Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo“ nustato viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo šiuose tinkluose nuostatas, jų įgyvendinimą ir laikymosi kontrolę.
Teisinius santykius dėl reikalavimų neatitinkančių ar suklastotų produktų pardavimo, produktų pardavimo ar paslaugų teikimo pažeidžiant vartotojų apsaugos teisę reglamentuoja Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, Lietuvos produktų saugos įstatymas, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas. Reguliavimą dėl asmens duomenų tvarkymo reikalavimų ir teisę į asmens duomenų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, užtikrinantis aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Neteisėtą turinį apibrėžia sektoriniai teisės aktai, priklausomai nuo konkrečios teisinių santykių srities ir neteisėto turinio pobūdžio. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas nustato, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai, skleidžiama ar kurstoma neapykanta ir kita su šiame įstatyme įtvirtintomis nuostatomis nesuderinama informacija. Taip pat Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas nustato audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo apribojimus, reikalavimus dėl audiovizualinių kurinių sklaidos, reklamos ir audiovizualinių pranešimų teikimo.
Prekės ir produktai, neatitinkantys kokybės ir saugos reikalavimų, neteisėtai viešai paskelbtas autorių teisių saugomas turinys patenka į neteisėto turinio taikymo sritį, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Kompetentingos institucijos, vadovaudamosi teisės aktuose suteiktais įgaliojimais, gali teikti privalomus nurodymus paslaugų teikėjams pašalinti neteisėtą turinį, patalpintą jų elektroninėse sąsajose, arba kreiptis į Regionų administracinį teismą dėl prieigos apribojimo. Paslaugų teikėjų platinama informacija, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos ar ES teisės aktų, yra neteisėtas turinys. Tokiu atveju, kai paslaugų teikėjai, kurie pažeidžia įstatymus, reglamentuojančius pramoninės nuosavybės objektų registravimą ir jų apsaugą, ir platina informaciją, susijusią su šių teisės aktų pažeidimais internete, traktuojama, kad šie paslaugų teikėjai platina neteisėtą turinį, todėl jų paslaugų teikimo teisės gali būti ribojamos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Valstybių narių nacionaliniai ir ES teisės aktai nustato neteisėto turinio apibrėžimą ir reglamentavimą.
Kiekvienoje valstybėje narėje neteisėtas turinys gali būti apibrėžiama skirtingai, o Reglamente (ES) 2022/2065 vartojama sąvoka „neteisėtas turinys“, kuri apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio h dalyje kaip bet kokia informacija, kuri savaime ar dėl savo ryšio su tam tikra veikla, įskaitant produktų pardavimą ar paslaugų teikimą, yra nesuderinama su Sąjungos teise ar bet kurios valstybės narės teise, kuri atitinka Sąjungos teisę, neatsižvelgiant į tikslų tos teisės dalyką ar pobūdį. Reglamento (ES) 2022/2065 9 ir 10 straipsniai nustato pareigą paslaugų teikėjams imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį ar pateikti prašomą informaciją, kai yra gaunamas nurodymas iš institucijų. Šiuo metu nėra užtikrinimas teisinis aiškumas dėl paslaugų teikėjų reagavimo į institucijų teikiamus nurodymus, todėl dažnai pasitaiko atvejų, kai paslaugų teikėjai nereaguoja į institucijų teikiamus nurodymus pašalinti turinį. Naujos nuostatos, įtvirtintos Reglamento (ES) 2022/2065 9 ir 10 straipsniuose užtikrins teisinį aiškumą ir paslaugos teikėjams pareigą reaguoti į institucijų teikiamus nurodymus. Ši problema yra aktuali ir Lietuvoje, nes dažnai tokie interneto platformų paslaugų teikėjai kaip „Meta“ ar „Youtube“ nereaguoja į Lietuvos institucijų teikiamus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją. Siekiant sudaryti institucijoms galimybę teikti nurodymus pagal Reglamento (ES) 2022/2065 9 ir 10 straipsnius, turėtų būti suteikti įgaliojimai, remiantis nacionaliniais teisės aktais, teikti nurodymus konkrečioje srityje ir teikiamas nurodymas turėtų atitikti šiuose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus. Iš Elektroninės komercijos direktyvos buvo išbraukti 12-15 straipsniai ir perkelti į Reglamento (ES) 2022/2065 4, 5, 6 ir 8 straipsnius.
Reglamentas (ES) 2022/2065 išlaiko pagrindinius Elektroninės komercijos direktyvos principus dėl paslaugų teikėjų atsakomybės ir bendrosios stebėjimo prievolės draudimo. Reglamento (ES) 2022/2065 6 straipsnio 3 dalyje atsirado nauja nuostata, kuri numato išimtį dėl ribotos atsakomybės taikymo elektroninėms prekyvietėms. Vartotojų apsaugos teisių srityje elektroninės prekyvietės bus laikomos atsakingomis už informacijos saugojimą, kai informacija yra pateikiama taip, kad vidutinis vartotojas mano, jog informaciją, produktą ar paslaugą, kuris yra sandorio dalykas, pateikė pati elektroninė prekyvietė arba paslaugos gavėjas, veikiantis pagal jos įgaliojimus ar jos kontroliuojamas. Šie pakeitimai numatys didesnę elektroninių prekyviečių atsakomybę užtikrinant produktų ir paslaugų saugą ir sukurs geresnę vartotojų teisių apsaugą. Kitas svarbus papildymas – Reglamento (ES) 2022/2065 7 straipsnio dėl paslaugų teikėjų savanoriškų tyrimų įtraukimas. Pagal šį straipsnį, paslaugų teikėjai nebus laikomi atsakingais vien dėl to, kad sąžiningai ir kruopščiai savo iniciatyva atlieka tyrimus arba imasi kitų priemonių, kuriomis siekiama aptikti, nustatyti ir pašalinti neskelbtiną informaciją. Teisinis neaiškumas dėl paslaugų teikėjų savo iniciatyva atliekamų tyrimų kėlė susirūpinimą dėl teisinių pasekmių atliekant savanoriškus tyrimus. Paslaugų teikėjai buvo susirūpinę, kad tokios iniciatyvos gali sudaryti sąlygas neskelbtinos informacijos sužinojimui ir dėl to užkirsti kelią galimybei pasinaudoti atleidimu nuo atsakomybės. Reglamento (ES) 2022/2065 7 straipsnio įtraukimas sukurs didesnes paskatas paslaugų teikėjams atlikti savanoriškus tyrimus dėl neteisėto turinio ir užtikrinti saugesnį internetą.
Elektroninės komercijos direktyvos 12-15 straipsniai buvo perkelti į įstatymo 12-14 straipsnius, todėl siekiant įgyvendinti tiesiogiai taikomą Reglamentą (ES) 2022/2065, šio įstatymo 12-14 straipsniai panaikinami ir įtraukiamas naujas įstatymo projekto 14 straipsnis, kuriame teikiamos nuorodos į Reglamento (ES) 2022/2065 4, 5, 6 ir 8 straipsnius. Dėl kitų Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatų, įstatymo projektu atliekami šie įstatymo pakeitimai ir papildymai:
1Įstatymo 1 straipsnis papildomas 2 dalimi, kurioje yra nurodoma, kad kompetentingoms institucijoms įstatymu suteikiami įgaliojimai užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą. Įstatyme kompetentingomis institucijomis laikomos institucijos, kurios įgyvendina Reglamentą (ES) 2022/2065. Ryšių reguliavimo tarnyba paskiriama atlikti skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas. Vadovaudamasi suteiktais įgaliojimai, Ryšių reguliavimo tarnyba koordinuos Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimą, bus atsakinga už Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą, išskyrus tuos straipsnius, už kuriuos bus atsakingos kitos kompetentingos institucijos. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Vartotojų teisų apsaugos tarnybai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai suteikiami įgaliojimai užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą šių institucijų kompetencijos ribose. Kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai įstatymu, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte išskirtą aiškumo principą.
Įstatymo projekte yra numatomos skirtingos kompetentingų institucijų atliekamos funkcijos, dalyje straipsnių minimos tik kelios ar viena kompetentinga institucija, todėl būtų itin sudėtinga suprasti, ypač paslaugų teikėjams, kurių atžvilgiu vykdomas reguliavimas, kokias pareigas ir funkcijas atlieka kiekviena kompetentinga institucija. Taip pat svarbu pažymėti, kad Reglamentas (ES) 2022/2065 reikalauja aiškiai apibrėžti ir nustatyti Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, jei Reglamentą (ES) 2022/2065 įgyvendins ne viena institucija. 2. Keičiama įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, vietoj kompetentingos institucijos sąvokos nurodant priežiūros institucijos sąvoką. Priežiūros institucijos sąvoka įvedama, todėl kad dalyje straipsnių minimos ne tik institucijos, kurios įgyvendina Reglamentą (ES) 2022/2065, bet ir tos, kurios atlieka paslaugų teikėjų priežiūrą. Įtraukiama nuorodą į Reglamentą (ES) 2022/2065 įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, kurioje nurodoma, kad kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme ir Reglamente (ES) 2022/2065. 3. Išbraukiamas įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 4 straipsnis papildomas naujais 3 dalies 2 ir 3 punktais.
Pakeitimai atlikti siekiant užtikrinti efektyvų teisės aktų įgyvendinimą, kad numatomos pareigos dėl paslaugų teikėjų, neįsisteigusių Lietuvos Respublikoje, bet teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikos paslaugų gavėjams būtų paskirtos Ryšių reguliavimo tarnybai, kuri atliks skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkciją, bendradarbiaus su kitų valstybių narių koordinatoriais dėl Lietuvos Respublikoje neįsisteigusių paslaugų teikėjų veiklos. Atsižvelgiant į naujas Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, tikslinga perduoti koordinavimo užduotis, už kurias šiuo metu atsakingas Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Ryšių reguliavimo tarnybai. 4 straipsnis numato sąlygas, kada kompetentinga institucija gali kreiptis į Regionų administracinį teismą arba įstatymų nustatytais atvejais pati imtis priemonių, kad būtų apribota Lietuvos Respublikoje neįsisteigusio paslaugų teikėjo laisvė teikti informacinės visuomenės paslaugas. Pagal įstatymo pakeitimus, apribojimas teikti paslaugas gali būti tenkinimas, kai: priemonės yra būtinos įgyvendinti įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus tikslus (užtikrinti viešąjį interesą, visuomenės sveikatos apsaugą, visuomenės saugumą, vartotojų apsaugą), įvykdomi reikalavimai pagal įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus. Atitinkamai pakeitimai atlikti įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, nustatant, kad skubiu atveju įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai netaikomi, paslaugų apribojimas įvykdomas iškart, o Europos Komisija ir kitos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius informuojami nedelsiant po kreipimosi į teismą arba pritaikytų priemonių dėl paslaugų teikėjų veiklos apribojimo. 4. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį ir 57 straipsnio 7 dalį, buvo atlikti pakeitimai įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje ir 4 straipsnis papildytas 8 dalimi.
Pakeitimais siekiama sureglamentuoti kompetentingų institucijų ir teisinių atstovų bendradarbiavimą, įvedant nuostatą, kad kompetentingos institucijos gali kreiptis į vienoje iš valstybių narių paslaugų teikėjo paskirtus teisinius atstovus dėl su Reglamentu (ES) 2022/2065 susijusių klausimų, Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo. Paskirtas teisinis atstovas gali būti laikomas atsakingu dėl Reglamento (ES) 2022/2065 pareigų nevykdymo, nedarant poveikio paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurie gali būti inicijuojami prieš paslaugų teikėją. Paslaugų teikėjai, kurie nusprendžia paskirti teisinį atstovą Lietuvos Respublikoje, pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai reikalingus duomenis apie teisinį atstovą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 4 dalyje. Įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtrauktas papildymas, kad paslaugų teikėjui nepaskyrus teisinio atstovo nei vienoje valstybėje narėje, visų valstybių narių kompetentingos institucijos gali imtis vykdymo užtikrinimo priemonių, jei tokių priemonių nesiėmė kitos valstybės narės kompetentinga institucija ar Europos Komisija. Kompetentinga institucija, priėmusi sprendimą imtis vykdymo užtikrinimo priemonių, turi informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą, kuri visą su sprendimu susijusią informaciją perduoda Europos Sąjungos valstybių narių Skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir Europos Komisijai. Informacijos perdavimas yra reikalingas siekiant išvengti, kad už tą patį Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimą nebūtų baudžiama daugiau nei vieną kartą. 5.
5Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnyje suteikiama teisė įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui (valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas) teikti pagrįstą prašymą labai didelių interneto platformų ar labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjams suteikti prieigą prie duomenų. Pagrįstas prašymas suteikti prieigą prie duomenų gali būti teikiamas tik stebėsenos ir vertinimo, kaip laikomasi Reglamento (ES) 2022/2065, tikslais. Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriai turės galimybę analizuoti ir vertinti labai didelių interneto platformų ar labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjų naudojamų algoritminių sistemų, įskaitant rekomendavimo sistemas, modelį, veikimo logiką ir testavimą. Surinkti duomenys leis įvertinti, ar paslaugų teikėjai tinkamai užtikrina, kad jų teikiamos paslaugos nedaro neigiamo poveikio visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai. Taip pat Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 4 dalis suteikia prieigą patikrintiems tyrėjams prie labai didelių interneto platformų ar labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjų duomenų, jei patikrinti tyrėjai atitinka šio straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus. Siekiant įgyvendinti šias nuostatas, įstatymas papildomas 7 straipsniu, kuris numato, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, pateikusi pagrįstą prašymą, turės teisę gauti prieigą prie Lietuvos Respublikoje įsisteigusių labai didelių interneto platformų ar labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjų duomenų, suteikti patikrinto tyrėjo statusą ir teikti prašymą paslaugų teikėjui dėl prieigos suteikimo patikrintiems pranešėjams. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrintų tyrėjų statusą galės suteikti, jei tyrėjai atitiks Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba sprendimą dėl tyrėjų statuso suteikimo turi priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo.
Tyrėjai, kurie yra Lietuvos Respublikoje įsikūrusių mokslinių tyrimų organizacijų, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos autorių teisų ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje, nariai gali teikti prašymą dėl patikimo pranešėjo statuso suteikimo ne tik įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, bet ir Lietuvos Respublikos skaitmeniniam paslaugų koordinatoriui, t. y. Ryšių reguliavimo tarnybai, kuri ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atliks pradinį vertinimą, ar tyrėjas atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus. Pagal pradinį vertinimą Ryšių reguliavimo tarnyba nustačiusi, kad tyrėjai atitinka nurodytus reikalavimus, šį pradinį vertinimą ir tyrėjų prašymą kartu su pateiktais dokumentais perduoda įsisteigimo valstybės narės Skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, kuris priima sprendimą dėl prieigos prie duomenų suteikimo. 6. Kadangi Reglamentas (ES) 2022/2065 suteikia teisę kompetentingoms institucijos gauti paslaugų teikėjų komercinę ir konfidencialią informaciją, įstatymas papildomas 8 straipsniu dėl pareigos kompetentingoms institucijoms saugoti paslaptis ir konfidencialią informaciją. Įstatymo 8 straipsnio nuostatos dėl pareigos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, saugoti valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją parengtos remiantis Lietuvos Respublikos duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 7. Įstatymo 15 straipsnyje nustatoma, kada paslaugų teikėjas laikomas sužinojusiu apie neteisėtą paslaugų teikėjo veiklą ar neteisėtą turinį. Nurodoma, jog paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų teikiami pranešimai turi atitikti Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
Prieglobos paslaugų teikėjai apriboję prieigą prie neteisėto turinio, turės pateikti paslaugos gavėjams motyvų paaiškinimą kaip numatyta Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnyje. Įstatymo 15 straipsnyje taip pat nustatomos paslaugos gavėjų gynimo priemonės dėl paslaugų teikėjų priimtų sprendimų. Panaikinama nuoroda į šiuo metu galiojančius aiškinamojo rašto 12 punkte antroje nurodytus Vyriausybės nutarimus, kurie bus paskelbti netekusiais galios, priėmus įstatymą. 8. Atsižvelgiant į labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų keliamas rizikas, įskaitant neigiamą poveikį saviraiškos ir informacijos laisvei, pliuralizmui, demokratiniams procesams ir pilietiniam diskursui, įstatymas papildomas 16 straipsniu. Šio straipsnio papildymu siekiama spręsti sparčiai išaugusį nepagrįstą paslaugų gavėjų įrašų, kurie atitinka nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus, blokavimą, ypač prasidėjus Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą. Svarbu pabrėžti, kad nevyriausybinės organizacijos „Debunk EU“ atlikta analizė[²] rodo, kad interneto platformos nenuosekliai taikė turinio moderavimą, kai dažniau blokavo įrašus, palaikančius Ukrainą, o tuos pačius žodžius naudojančios pro-rusiškas žinutės ir dezinformaciją skleidžiančios paskyros, grupės, ar puslapiai, ne visada buvo pastebėti ir nubausti. Galima teigti, kad interneto platformų turinio moderavimo priemonės neatsižvelgia į karo ir kalbinį kontekstą. Įstatymo 16 straipsnyje daroma sąsaja su Reglamento (ES) 2022/2065 34 ir 35 straipsniuose nurodytomis pareigomis labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams vertinti ir mažinti kylančias rizikas dėl jų teikiamų paslaugų.
Įstatymo 16 straipsnyje numatoma, kad šie paslaugų teikėjai, atlikdami algoritminių sistemų peržiūrą, įtraukia paslaugų teikėjo darbuotojus ir (ar) ekspertus, gebančius įvertinti sistemines rizikas, lietuvių kalbos normas ir vartoseną. Ši nuostata pabrėžia, kad atsiradus sisteminėms rizikoms dėl saviraiškos laisvės pažeidimų turi būti peržiūrimas algoritminių sistemų taikymas, pagal lietuvių kalbos normas, vartoseną ir kalbinį kontekstą įvertinami į algoritmus įtraukiami lietuvių kalbos žodžiai, kurie, šių paslaugų teikėjų vertinimu, neatitinka jų paslaugų teikimo sąlygų. Ryšių reguliavimo tarnybai kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, remdamosi visuomenės, paslaugos gavėjų, valstybės institucijų ir įstaigų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, kitų subjektų pateikta ar viešai prieinama informacija, analizuos sistemines rizikas, kylančias Lietuvos Respublikoje dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų paslaugų dizaino, naudojimo ir su paslaugomis susijusių sistemų ir algoritmų veikimo. Ryšių reguliavimo tarnyba turės teisę imtis Reglamente (ES) 2022/2065 ir šiame įstatyme numatytų veiksmų, pavyzdžiui, teikti informaciją skaitmeninių paslaugų valdybai dėl kylančių sisteminių rizikų, pateikti prašymą Europos Komisijai įvertinti klausimą, teikti pasiūlymus gairėms ir ataskaitoms dėl sisteminių rizikų. 9. Įstatymo 17 straipsnyje pakeičiama kompetentinga institucija iš Informacinės visuomenės paslaugų komiteto į Ryšių reguliavimo tarnybą, kuri bus atsakinga už šio straipsnio įgyvendinimą.
Pakeitimas atliktas siekiant nuoseklaus Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimo, nes vienas iš pagrindinių skaitmeninių paslaugų koordinatorių uždavinių yra užtikrinti saugesnes paslaugas, produktus ir turinį internete, todėl Ryšių reguliavimo tarnybai būtų tikslinga gauti pranešimus apie neteisėtą paslaugų teikėjų veiklą ar neskelbtinos informacijos sklaidą internete. 10. Pagal Reglamento (ES) 2022/2065 45 straipsnį Europos Komisija ir Valdyba skatina ir sudaro palankesnes sąlygas rengti savanoriškus elgesio kodeksus, atsižvelgdamos į konkrečius sunkumus, susijusius su įvairių rūšių neskelbtinos informacijos kova ir sisteminėmis rizikomis. Remiantis šiomis pareigomis, įstatymo 18 straipsniu Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai paskiriamos funkcijos dėl paslaugų teikėjų etikos kodeksų iniciavimo, vertinimo, atitikties nacionalinei ir ES teisei užtikrinimo. Reglamento (ES) 2022/2065 45 straipsnis taikomas tik labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugos teikėjams, o įstatymo 18 straipsnis taikomas visiems paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į jų įmonės dydį ir paslaugų pobūdį. Elgesio kodeksai, patenkantys į įstatymo 18 straipsnio taikymo sritį, yra tie, kurie nustato paslaugų teikėjų veiklos taisykles dėl neteisėto turinio sklaidos prevencijos ir sisteminių rizikų valdymo. Paslaugų teikėjams rengiant etikos kodeksus, kompetentingos institucijos pagal 22 straipsnyje nustatytas kompetencijas galės teikti pastabas ir pasiūlymus etikos kodeksams. Ryšių reguliavimo tarnybai suteikiama teisė patvirtinti elgesio kodeksus, kurių laikymasis bus vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, priimant sprendimą dėl paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo. 11.
11Įstatymo 19 straipsnis papildomas nuostata, kad Ryšių reguliavimo tarnyba nustato subjektų, ne teismo tvarka nagrinėjančių Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnyje nurodytus ginčus, sertifikavimo ir šio statuso panaikinimo tvarką, kiek tai nereglamentuota Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnyje. Dėl tokių subjektų poreikio ir sertifikavimo sprendžia valstybės narės, institucijos tik jų pačių prašymu yra sertifikuojamos spręsti ginčus ne teismo tvarka dėl interneto platformų teikiamų paslaugų. Ryšių reguliavimo tarnybos atliktas subjektų, ne teismo tvarka nagrinėjančių ginčus, sertifikavimas galioja visose valstybėse narės, šių subjektų priimti sprendimai nėra privalomi. 12. Įstatymo 21 straipsnyje nustatoma nurodymų teikimo tvarką pagal Reglamento (ES) 2022/2065 9 ir 10 straipsnius ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, teikiant nurodymus. Nurodymų vykdymo terminai ir procedūros yra nustatomos nacionaliniais teisės aktais, nes tik iš nacionalinėje teisėje suteiktų įgaliojimų kompetentingos institucijos gali teikti nurodymus pagal šiuos straipsnius. Šiame straipsnyje nustatoma, kad institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, teikdamos nurodymus tarpininkavimo paslaugų teikėjams imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio h punkte, ar pateikti informaciją pagal Reglamento (ES) 2022/2065 9 ir 10 straipsnius, vadovaujasi tų straipsnių nurodymų teikimo reikalavimais. Institucijos teikdamos nurodymus pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, turi vadovautis 9 ir 10 straipsnių 3 ir 4 dalimis, kuriose nurodoma, kad kompetentingos institucijos perduoda teikiamo nurodymo kopiją skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, o jis nurodymo kopiją įkelia į sistemą ir ja pasidalina su kitais skaitmeninių paslaugų koordinatoriais. Nurodymų kopijos bus keliamos į sistemą ta kalba, kuria buvo pateiktos paslaugų teikėjui.
Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje pabrėžiama, kad Reglamento (ES) 2022/2065 9 ir 10 straipsniai nedaro poveikio teisės aktams, kuriuose numatomos taisyklės imtis veiksmų dėl konkrečios rūšies neteisėto turinio ribojimo ir kontrolės (lex specialis). Nurodymus teikiančios institucijos, siekdamos pasinaudoti Reglamente (ES) 2022/2065 įtvirtinta nuostata, kad paslaugų teikėjai privalo vykdyti institucijų teikiamus nurodymus, turės užtikrinti, kad teikiami nurodymai tenkina nustatytus minimalius reikalavimus Reglamento (ES) 2022/2065 9 ir 10 straipsnyje. 13. Įstatymo 22 straipsnis nustato, kad Ryšių reguliavimo tarnyba atliks užduotis, kurios išskirtinai priskiriamos tik Skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir negali būti perduodamos kitoms institucijoms (Koordinavimas nacionaliniu lygiu: Reglamento (ES) 2022/2065 49(2), 53, 55, 57, 58, 85(1) str. ir ES lygiu: 57, 58, 60 str., administracinės užduotys priskirtos skaitmeninių paslaugų koordinatoriui: Reglamento (ES) 2022/2065 9, 10, 13(4), 21, 22, 24, 33, 40(1, 4, 8), taip pat Ryšių reguliavimo tarnyba įgyvendins kitus Reglamento (ES) 2022/2065 straipsnius ir atliks įstatymo 4, 16-19 straipsniuose nurodytas funkcijas, kurios nėra priskirtos kitų institucijų kompetencijai. 14. Įstatymo 23 straipsnyje nustatomos Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos, kurios reikalingos įgyvendinti pagal kompetenciją priskirtus Reglamento (ES) 2022/2065 ir įstatymo 4, 16-19 straipsnius. Ryšių reguliavimo tarnyba atliks skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas, koordinuos Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimą nacionaliniu ir ES lygiu, bendradarbiaus su kitų valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, dalyvaus valdybos veikloje. Detalios procedūros dėl patikimo pranešėjo statuso suteikimo, subjektų, ne teismo tvarka nagrinėjančių ginčus, bus vykdomos Ryšių reguliavimo tarybos nustatyta tvarka.
Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai įsteigiamoje valdyboje diskutuos apie paslaugų teikėjų keliamas sistemines problemas, rizikas ir galimus sprendimus, kaip užtikrinti saugesnį internetą, todėl atsižvelgiant į šias pareigas, įstatymo projekto 23 straipsnio 10 dalyje numatomos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnybai kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija vertinti Lietuvoje kylančias sistemines rizikas dėl paslaugų teikėjų veiklos. Rizikos gali būti susijusios su skleidžiama neteisėta informacija, pavyzdžiui, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, neapykantą kurstanti kalba, pagal ES ar nacionalinę teisę draudžiamų produktų ar paslaugų pardavimas, neteisėta prekyba gyvūnais. Taip pat dėl paslaugų teikėjų veiklos priskiriamos tokios rizikos kaip neigiamas poveikis demokratiniams procesams, pilietiniam diskursui bei rinkimų procesams ir visuomenės saugumui, padidėjusi dezinformacijos sklaida, nepagrįstas įrašų, paskyrų blokavimas platformose. Algoritmai gali ženkliai padidinti neteisėto turinio sklaidą, todėl turėtų būti vertinamos kylančios rizikos dėl algoritmų naudojimo. Šiuo metu Lietuvoje toks vertinimas neatliekamas, tačiau kitų valstybių narių praktika rodo, kad yra paskiriamos atsakingos institucijos už algoritmų naudojimo priežiūrą. Panaši praktika turėtų būti taikoma ir Lietuvoje, numatant Ryšių reguliavimo tarnybai kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija naują funkciją vertinti kylančias rizikas dėl naudojamų algoritminių sistemų, įskaitant jų rekomendavimo sistemas, veikimo modelį ir turinio moderavimą. 15. Įstatymo 24 straipsnyje suteikiami įgaliojimai Ryšių reguliavimo tarnybai užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą pagal skaitmeninių paslaugų koordinatoriams nustatytus įgaliojimus Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnyje.
Ryšių reguliavimo tarnybai suteikiama teisė atlikti tyrimus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų. Pradėjusi tyrimą ir įvertinusi esant pagrįstą poreikį, Ryšių reguliavimo tarnyba turės įgaliojimus atlikti patikrinimą paslaugų teikėjo patalpose. Tyrimų ir patikrinimų vykdymo tvarka aprašoma IX skyriuje. Pagal įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimą, gali reikalauti iš paslaugų teikėjo, kad jis pateiktų rašytinį įsipareigojimą, kuriame įsipareigotų nutraukti pažeidimą. Ryšių reguliavimo tarnyba įvertina pateiktą paslaugų teikėjo rašytinį įsipareigojimą ir priima sprendimą dėl prisiimtų įsipareigojimų patvirtinimo, jei nustato, kad įsipareigojimas užtikrins pažeidimo pašalinimą. Nustatydama terminą, per kurį paslaugos teikėjas turės pašalinti pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į pažeidimo sudėtingumą ir patvirtina proporcingus terminus, kurie negali būti trumpesni nei nurodyta įstatymo projekte. Pagal įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2 punktą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi įgaliojimus nurodyti paslaugų teikėjui nutraukti pažeidimą ir nustatyti taisomuosius veiksmus, kurių įgyvendinimo terminas negali būti trumpesnis nei 20 darbo dienų. Ryšių reguliavimo tarnybai suteikiama galimybę kiekvienu atveju spręsti, kurią vykdymo užtikrinimo priemonę tikslingiausia taikyti. Esant poreikiui, gali būti taikomos abi vykdymo užtikrinimo priemonės pagal įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus. 16. Ryšių reguliavimo tarnyba gali priimti sprendimą skirti baudą arba periodines baudas už Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimą.
Paslaugos teikėjui, pagal nustatytą terminą laiku įvykdžius patvirtintus įsipareigojimus ar nurodymus nutraukti pažeidimą, bauda gali būti neskiriama, atsižvelgiant į XI skyriuje nustatytą baudos skyrimo tvarką. 17. Ryšių reguliavimo tarnybai suteikiami įgaliojimai taikyti laikinąsias priemones, kurios yra numatytos Reglamento (ES) (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 dalies e punkte. Ryšių reguliavimo tarnyba laikinąsias priemones taiko paslaugų gavėjų, kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai yra siekiama išvengti didelės žalos pavojaus dėl galimo Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimo, užtikrinti tyrimų atlikimą ar skundų nagrinėjimą, jei be laikinųjų priemonių įvedimo to padaryti neįmanoma. Laikinosios priemonės sudaro galimybę institucijai lanksčiai reaguoti į susidariusią situaciją dėl galimo pažeidimo, bet yra apribojamos laike ir negali būti ilgesnės nei 9 mėn., kad būtų užtikrintas taikomų priemonių proporcingumas (9 mėnesių laikinųjų priemonių taikymo terminas yra numatytas Elektroninių ryšių įstatyme, 12 mėnesių terminas – Konkurencijos įstatyme, todėl įstatymo projekte numatomas panašaus laikotarpio terminas kaip ir kituose teisės aktuose). Jei Ryšių reguliavimo tarnyba išnaudoja visus įgaliojimus, numatytus įstatymo 24 straipsnyje, pateikia reikalavimą paslaugų teikėjui ne vėliau kaip per 30 darbo dienų ištirti padėtį ir parengti veiksmų planą, kuriame būtų išdėstytos būtinos pažeidimo nutraukimo priemonės. Jei paslaugos teikėjas neįvykdo nustatytų reikalavimų pagal įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nenutraukia ar toliau vykdo pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba kreipiasi į Regionų administracinį teismą dėl laikino paslaugų gavėjų prieigos, susijusios su paslaugos pažeidimu, apribojimo arba, tik jei tai neįmanoma techniškai, prieigos apribojimo prie paslaugų teikėjo elektroninės sąsajos.
18Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatomi Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliojimai, skirti užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą, išskyrus Reglamento (ES) 2022/2065 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnius, kurių vykdymas priskirtas kitoms kompetentingoms institucijoms. Šie įgaliojimai apima informacijos, duomenų ir dokumentų gavimą, dokumentų ir daiktų poėmį, tiriant galimus pažeidimus. Taip pat Ryšių reguliavimo tarnybai suteikiami įgaliojimai samdyti konsultantus, sudaryti tarpinstitucines darbo grupes, kai sprendžiami sudėtingi ir kompleksiniai klausimai dėl paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų. Ryšių reguliavimo tarnyba keisis informacija, bendradarbiaus su kitais skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, Europos Komisija dėl pažeidimų nagrinėjimo, bendrų tyrimų, esant pagrįstam poreikiui, galės kreiptis į policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui užtikrinti. Įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje perduodamos Informacinės visuomenės komiteto funkcijos Ryšių reguliavimo tarnybai: įstatymo 27 straipsnyje panaikinama pirma dalis ir perkeliama į įstatymo 24 straipsnio 8 dalį. Pakeitimai atlikti, todėl kad įstatymo 14 straipsnio nuostatos buvo panaikintos iš Elektroninės komercijos direktyvos ir perkeltos į Reglamentą (ES) 2022/2065. 19. Įstatymo 25 straipsnyje nurodomi kitų kompetentingų institucijų įgaliojimai užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą.
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai suteikiami 24 straipsnio 2-4 dalyje ir 5 dalies 1, 3 ir 6 punkte nustatyti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai dėl Reglamento (ES) 2022/2065 26 straipsnio 1 dalies d punkto ir 3 dalies, 27 straipsnio, 28 straipsnio 2 ir 3 dalies. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2022/2065 2 straipsnio 4 dalies g punktą dėl nedaromo poveikio Reglamentui (ES) 2016/679 ir siekiant užtikrinti teisinį aiškumą dėl vykdymo įgaliojimų taikymo, tyrimų vykdymo ir skundų nagrinėjimo procedūros nustatomos pagal įtvirtintą tvarką Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, 31 straipsnį, 34 straipsnio 1 dalį, 38 straipsnį. Šių straipsnių taikymas numatomas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, todėl kad būtina užtikrinti keitimąsi informacija apie vykdomus tyrimus, nagrinėjamus skundus, Reglamente (ES) 2022/2065 numatytų vykdymo įgaliojimų taikymą priėmus sprendimą dėl atlikto tyrimo ar išnagrinėto skundo. Svarbu pažymėti, kad šis teisinio reguliavimo mechanizmas pasirinktas, nes asmens duomenų klausimai reguliuojami Reglamente (ES) 2022/2065 ir Reglamente (ES) 2016/679 yra tarpusavyje susiję, gali būti atvejų, kai bus vykdomas tyrimas dėl kelių skirtingų pažeidimų, todėl yra būtina išvengti teisinio reguliavimo neaiškumo dėl teisės aktų taikymo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, pradėdama tyrimą ar nagrinėdama skundą, kiekvienu atveju vertins atskirai, kurio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos. Priėmus sprendimą, kad padarytas Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimas, valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turės teisę taikyti vykdymo įgaliojimus ir skirti baudas pagal Reglamentą (ES) 2022/2065. 20.
20Numatoma, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi 24 straipsnio 2-4 dalyje ir 5 dalies 1, 3 ir 6 punkte nustatytus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 26 straipsnio 1 dalies a-c punktų ir 2 dalies, 30, 31, 32 straipsnių įgyvendinimo. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turi šio įstatymo 24 straipsnio 2-4 dalyje ir 5 dalies 1, 3 ir 6 punkte nustatytus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 14 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 1 dalies. Kompetentingoms institucijoms nesuteikiami įgaliojimai, kurie yra priskiriami tik Ryšių reguliavimo tarnybai, atliekančiai skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas dėl kompleksinių, sisteminių problemų, kylančių rizikų dėl paslaugų teikėjų veiklos. Šie įgaliojimai apima 24 straipsnio 5 dalies 2 punktą – reikalauti, kad paslaugų teikėjai leistų susipažinti su jų organizacine struktūra, veikimu, informacinių technologijų sistemomis, algoritmais bei verslo praktika, 24 straipsnio 4 dalies – konsultantų samdymas, tarpinstitucinių ekspertų darbo grupių sudarymas, 24 straipsnio 5 dalies – koordinavimas ES lygiu, 24 straipsnio 7 dalies – Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliojimai įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų nutraukti daromą pažeidimą, naudojant informacinės visuomenės paslaugas. 21. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis papildoma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija (Informacinės visuomenės plėtros komitetas) „pagal kompetenciją“ įgyvendina valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką. Šis papildymas susiaurina Informacinės visuomenės plėtros komiteto funkcijas, nes priėmus įstatymo projektą institucija bus atsakinga už pagal kompetenciją priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje patikslinama, kad Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija prižiūrės informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir paslaugų teikėjų veiklą, kuri bus susijusi tik su įstatymo 3, 5, 6 straipsnių, III ir IV skyrių įgyvendinimu.
Pagrindines paslaugų teikėjų priežiūros funkcijas atliks Ryšių reguliavimo tarnyba. Informacinės visuomenės plėtros komitetas tęs tyrimų vykdymą pagal kompetenciją priskirtose srityse. Pažeidimų tyrimų, patikrinimų, procedūrų dėl nustatytų pažeidimų, ginčų sprendimo ir kitos procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo
22Atliktas pakeitimas įstatymo 28 straipsnyje, kad Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija užtikrina ne visą įstatymo projekto vykdymą, o tik dalies įstatymo projekto straipsnių vykdymą: 3, 5, 6 straipsniai, III ir IV skyriai. Už kitų straipsnių įgyvendinimą yra atsakinga Ryšių reguliavimo tarnyba arba kitos kompetentingos institucijos. 23. Įstatymas yra papildomas IX skyriumi, kuris numato Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymo užtikrinimo tvarką, pagal kurią yra atliekami tyrimai ir (ar) patikrinimai. IX skyriaus nuostatos buvo parengtos, remiantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatyta tyrimų ir (ar) patikrinimų vykdymo tvarka. Kompetentingos institucijos savo iniciatyva gali pradėti tyrimą dėl galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir įstatymo projekto pažeidimo. Pradėjusios tyrimą, kompetentingos institucijos gali priimti sprendimą taip pat atlikti patikrinimą paslaugų teikėjo patalpose, kai yra pagrįstas poreikis tokiam patikrinimui atlikti.
Įstatymo 29 straipsnis nustato pagrindą, kada gali būti pradėtas tyrimas ir (ar) patikrinimas, kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, Ryšių reguliavimo tarnybos teisės inicijuoti bendrus tyrimus ar dalyvauti kitų skaitmeninių paslaugų koordinatorių inicijuotuose tyrimuose pagal Reglamento (ES) 2022/2065 58 ir 60 straipsnius. Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 4 punktu, gali sudaryti tarpinstitucines darbo grupes ir įtraukti ekspertus iš skirtingų kompetentingų institucijų, jei atliekamas tyrimas yra susijęs su tų institucijų kompetencija. Įstatymo 30 straipsnis numato, kad tyrimas turi būti atliekamas ne ilgiau nei 3 mėnesius nuo sprendimo pradėti tyrimą. Tyrimo terminas gali būti pratęstas 3 mėnesiais, bet ne ilgiau nei kaip 6 mėnesius nuo sprendimo atlikti tyrimą. Kompetentingoms institucijoms paliekama lankstus terminas dėl paslaugos gavėjo informavimo apie pradėtą tyrimą, nes gali būti situacijų, kai informavimas tik pradėjus tyrimą gali pakenkti pažeidimo ištyrimui ir nustatymui, todėl tikslingiausia, kad kompetentingos institucijos priimtų sprendimą, kada informuos paslaugų gavėją apie pradėtą tyrimą. Bet kokiu atveju kompetentingos institucijos turėtų informuoti apie pradėtą tyrimą, kai kreipiamasi į paslaugos gavėją dėl duomenų pateikimo tyrimui atlikti ir priimamas sprendimas pratęsti tyrimo terminą. Pagal įstatymo 31 straipsnį kompetentingos institucijos atlikusios tyrimą ir (ar) patikrinimą gali konstatuoti, kad pažeidimų nestatyta arba nustatyti Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimą ar pažeidimus.
Nustačiusi pažeidimą, kompetentinga institucija skiria įspėjimą, nurodo paslaugų teikėjams pašalinti pažeidimą pagal įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktą ir (ar) taiko kitas vykdymo užtikrinimo priemones, kurios apima baudų skyrimą, laikinųjų priemonių įvedimą, veiksmų plano sudarymą pažeidimui pašalinti, prieigos prie elektroninės sąsajos apribojimą pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 ir 3 dalį, šio įstatymo 24 straipsnį. Kompetentinga institucija apie priimtą sprendimą po atliko tyrimo informuoja paslaugų teikėją, kurio atžvilgiu buvo vykdomas tyrimas, ne vėliau nei per tris dienas nuo priimto sprendimo. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 24. 32 straipsnis nustato teismo leidimo išdavimo tvarką, kai kompetentinga institucija priima sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens patalpose. Įstatymo 32 straipsnis parengtas pagal taikomą praktiką Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme. Kompetentingai institucijai atliekant patikrinimą juridinio asmens patalpose, teismo leidimas nėra reikalingas. Kompetentingų institucijų įgalioti pareigūnai privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą ir kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinami jų įgaliojimai ir atliekamos funkcijos. 25. Įstatymo 33 straipsnis reglamentuoja paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises pažeidimų nagrinėjimo metu. Nurodoma, jog paslaugų teikėjai turi teisę būti informuoti apie jų atžvilgiu vykdomą tyrimą, skiriamą baudą ir jiems suteikiama teisė į gynybą, o paslaugų gavėjai turi teisę gauti informaciją apie jų pateikto skundo nagrinėjimą.
Pareiga sudaryti teisę į informaciją ir teisę į gynybą įtvirtinta Reglamente (ES) 2022/2065 ir detalizuota įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. 26. Įstatymas papildomas X skyriumi, kuriame nustatoma skundų nagrinėjimo tvarka. Ši tvarka buvo parengta remiantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme įtvirtina skundų nagrinėjimo tvarka. Paslaugų gavėjas turi teisę pateikti skundą kompetentingai institucijai dėl paslaugų teikėjo Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimo. Įstatymo 34 straipsnyje aprašomas kompetentingų institucijų bendradarbiavimas, skundo perdavimas kitai institucijai arba kitos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, jei skunde nurodytos aplinkybės nepatenka į skundą gavusios institucijos kompetenciją. 34 straipsnio 1 dalyje minimam skundo perdavimo nagrinėti kitai institucijai terminai nustatomi pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. Gali būti atvejų, kai įmonė, dėl kurios veiklos yra pateiktas skundas, bus įsisteigusi kitoje valstybėje narėje, todėl kompetentinga institucija skundą perduoda tos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, kur yra įsisteigusi įmonė. Skundas gali būti perduodamas kartu su kompetentingos institucijos nuomone dėl pateikto skundo, pavyzdžiui, nurodant, kad interneto platforma pažeidė vieną ar kelis Reglamento (ES) 2022/2065 straipsnius. 27. Įstatymo 34 straipsnis nurodo, kokiais būdais galima pateikti skundą ir kokia informacija turi būti pateikta skunde.
Įstatymo 35 straipsnyje nustatoma, kad kompetentinga institucija apie priimtą sprendimą nagrinėti skundą arba atsisakymą nagrinėti skundą informuoja skundą pateikusį paslaugos gavėją ne vėliau kaip per 5 dienas nuo skundo gavimo dienos. Taip pat nustatomi kriterijai, kada kompetentinga institucija gali atsisakyti nagrinėti skundą. Įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatoma, kad skundas gali būti nagrinėjamas, jei nuo Reglamento (ES) 2022/2065 nepraėjo daugiau nei dveji metai. Dvejų metų terminas pasirinktas atsižvelgiant į sudėtingų, ilgai besitęsiančių ir ilgalaikį poveikį paslaugų gavėjams turinčių pažeidimų nagrinėjimą. Įstatymo 36 straipsnyje numatomi atvejai, kada skundo nagrinėjimas gali būti nutraukiamas. Įstatymo 37 straipsnyje nurodoma, kad skundas turi būti išnagrinėtas per 3 mėnesius, bet esant sudėtingoms skundo nagrinėjimo aplinkybėms, terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo skundo gavimo dienos. Kompetentingos institucijos informuoja paslaugos gavėją apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą ir išnagrinėto skundo rezultatus. Pagal įstatymo 38 straipsnį kompetentingos institucijos išnagrinėjusios skundą gali priimti sprendimą pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta arba atmesti skundą ar jo dalį kaip nepagrįstą. Jei skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, kompetentinga institucija gali teikti paslaugų teikėjui privalomus nurodymus pašalinti pažeidimą, skirti įspėjimą ir (ar) taikyti kitas vykdymo užtikrinimo priemones, nurodytas įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Kompetentinga institucija apie priimtą sprendimą informuoja paslaugos teikėją ir skundą pateikusį paslaugos gavėją, išskyrus atvejus, kai priimamas sprendimas skirti baudą pagal įstatymo 38 straipsnio 2 dalį.
Paslaugos teikėjui suteikiama teisė į gynybą, nurodant, jog kompetentingos institucijos sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 28. Įstatymas papildomas XI skyriumi, kuris nustato baudų vykdymo ir skyrimo tvarką. Baudų skyrimo ir vykdymo tvarka parengta remiantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta tvarka. Įstatymo 39 straipsnyje nurodoma, kad kompetentingos institucijos skirdamos baudas vadovaujasi Reglamentu (ES) 2022/2065 ir įstatymu. Nustatomas terminas, kad bauda gali būti nagrinėjama ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra trunkamasis pažeidimas, – nuo jo paaiškėjimo dienos. Jei baudos skyrimas apskundžiamas Regionų administraciniam teismui, baudos skyrimo terminas sustabdomas, kol bus priimtas teismo sprendimas. 5 metų terminas pasirinktas atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2022/2065 77 straipsnyje nustatytą 5 metų senaties terminą Europos Komisijai. 29. Įstatymo 40 straipsnyje nustatoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba gali skirti baudą, siekiančią iki 6 procentų paslaugų teikėjo bendros pasaulinės metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais už Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus, išskyrus Reglamento (ES) 2022/2065 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnius. Už šių straipsnių vykdymą ir baudų skyrimą yra atsakingos kitos kompetentingos institucijos.
Ryšių reguliavimo tarnybai taip pat suteikiami įgaliojimai skirti baudas už paslaugų teikėjo prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą pagal įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pateiktų nurodymų panaikinti pažeidimus ir įgyvendinti taisomąsias priemones nevykdymą pagal įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Pagal įstatymo 41 straipsnį kompetentingos institucijos, nurodytos 40 straipsnyje, gali skirti periodines baudas iki 5 procentų vidutinių pajamų per dieną arba pasaulinės metinės apyvartos per dieną praėjusiais finansiniais metais už kiekvieną šių Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų vykdymo (tęsimo) dieną. Periodinių baudų skyrimo teisė numatoma dėl pareigos įgyvendinti Reglamento (ES) 2022/2065 52 straipsnio 4 dalį. 30. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba gali skirti baudą, siekiančią iki 6 procentų paslaugų teikėjo bendros pasaulinės metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais už įstatymo 40 straipsnyje nurodytus Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus. 6 procentų bauda nuo paslaugų teikėjo bendros pasaulinės metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais yra maksimali bauda, kuri gali būti skiriama paslaugos teikėjui. Kompetentingoms institucijos suteikiami įgaliojimai skirti iki 1 procento paslaugų teikėjo bendros pasaulinės metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais už klaidingos, neišsamios informacijos pateikimą ar atsakymą pateikti informaciją. Kompetentingos institucijos gali prašyti tik tos informacijos, kuri yra susijusi su jų kompetencijai priskirtų straipsnių vykdymu. Maksimalios baudos dydį nustato Reglamento (ES) 2022/2065 52 straipsnio 3 dalis, todėl valstybės narės negali numatyti mažesnio maksimalios baudos dydžio. Valstybėms narėms numatoma diskrecija parengti baudų skyrimo ir dydžio nustatymo tvarką. 31.
31Įstatymo 42 straipsnyje numatomi kriterijai, pagal kuriuos yra nustatomas baudos dydis. Pirmiausia, kompetentingos institucijos turės apskaičiuoti pradinį baudos dydį, kuris lygus 50 procentų maksimalaus už pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Tada nustatomas bazinis baudos dydis didinant arba mažinant pradinį baudos dydį, atsižvelgiant į 42 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertinti baudos dydį pagal pažeidimo pobūdį, sunkumą, pavojų visuomenei, padarytą žalą paslaugos gavėjams, paslaugos teikėjo elgesį ir bendradarbiavimą su institucijomis tyrimo ir (ar) patikrinimo metu, įpareigojimų ir nurodymų vykdymą dėl pažeidimo panaikinimo. Paskutiniame etape bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurios aprašytos Įstatymo 42 straipsnio 2 ir 3 dalyje. Jei kompetentinga institucija nustato tik lengvinančias aplinkybes, bazinis baudos dydis yra mažinimas iki 50 proc., jei nustatomos vien tik sunkinančios aplinkybės, baudos dydis yra didinimas iki 50 proc. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Kompetentingos institucijos, įvertinusios baudos dydžio nustatymo kriterijus, gali priimti sprendimą neskirti baudos už Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimą, jei pažeidimas yra mažareikšmis, nesukėlė pavojaus visuomenei, nepadarė žalos paslaugos gavėjams, nesudarė sąlygų pasipelnyti ir atitinka kitus lengvinančių aplinkybių kriterijus. Svarbu pažymėti, kad skiriamų baudų tikslas yra užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą, todėl paslaugos teikėjui įvykdžius įsipareigojimus ir kompetentingų institucijų nurodymus, bauda gali būti neskiriama. 32.
32Įstatymo 43 straipsnyje nustatomos bendros procedūros dėl baudos skyrimo, ir paslaugos teikėjo informavimo apie sprendimą skirti baudą, taip pat suteikiamos teisės paslaugų teikėjui pateikti paaiškinimus ir reikšmingą informaciją kompetentingai institucijai priimant sprendimą skirti baudą. Paaiškinimų ir informacijos pateikimo terminą nustato kompetentinga institucija, bet terminas negali būti trumpesnis nei 10 darbo dienų, kad paslaugų teikėjai turėtų pakankamai laiko įvertinti dokumente aprašytas aplinkybes dėl baudos skyrimo. Taip pat numatoma, kad įprastai kompetentinga institucija nagrinėja bylą dėl baudos skyrimo rašytinės procedūros tvarka, tačiau byla gali būti nagrinėjama ir žodinės procedūros tvarka, jei kompetentinga institucija pažeidimo padarymu įtariamo paslaugų teikėjo prašymu arba savo iniciatyva dėl aplinkybių sudėtingumo ar kitų svarbių aplinkybių nusprendžia bylą nagrinėti žodinės procedūros tvarka. Suinteresuotų asmenų informavimo terminas apie posėdžio vietą, datą ir laiką – ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio dienos. Paslaugų teikėjo neatvykimas į posėdį, nepateikus svarbių priežasčių, netrukdo nagrinėti bylą. Svarbios priežastys gali būti liga, komandiruotė, nelaimingi atsitikimai. Žodinis bylos nagrinėjimas, kurio metu yra išklausomi pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys, yra viešas, tačiau kai būtina apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba paslaugų teikėjų komercines ar profesines paslaptis, gali būti paskelbiamas uždaru. Kompetentingos institucijos informuoja paslaugos teikėją ir skundą pateikusį paslaugos gavėją, jei toks yra, apie priimtą sprendimą skirti baudą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo skirti baudą priėmimo.
Kompetentingos institucijos užtikrina tarpusavio bendradarbiavimą skiriant baudas, todėl informaciją, susijusią su priimtu sprendimu skirti baudą paslaugų teikėjui, teikia Ryšių reguliavimo tarnybai, jeigu sprendimą dėl baudos skyrimo priimanti kompetentinga institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba. Numatoma paslaugų teikėjų teisė į gynybą: paslaugų teikėjai gali skųsti kompetentingos institucijos sprendimą skirti baudą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 33. Įstatymo 44 straipsnyje nurodoma, kad kompetentingos institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią paslaugų teikėjas gavo sprendimą dėl baudos skyrimo. 3 mėnesių terminas yra proporcingas laikotarpis paslaugų teikėjui įvykdyti baudos skyrimo prievolę, atsižvelgiant į galimą baudos dydį ir poveikį paslaugų teikėjo ekonominei veiklai. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad kompetentingos institucijos sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti 5 metų terminas atitinka dabar galiojančią praktiką dėl terminų, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti institucijų sprendimai. 34. Naikinamas keičiamo Įstatymo IX skyrius, nes rengiama nauja redakcija. Nurodoma, kad Įstatymas įsigalios 2024 m. vasario 17 d. pagal Reglamento (ES) 2022/2065 93 straipsnio 2 dalį. Prie įgyvendinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų įtraukiamas Reglamentas (ES) 2022/2065. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įvertinus Reglamento (ES) 2022/2065 kuriamą naują teisinį reguliavimą ir numatytas naujas funkcijas kompetentingoms institucijoms, kurios turės užtikrinti, kaip yra laikomasi DSA nustatytų įpareigojimų, numatomas papildomas finansinių ir žmogiškųjų išteklių poreikis institucijoms, kurioms bus pavesta atlikti šias funkcijas. Trumpuoju laikotarpiu paslaugų teikėjai susidurs su padidėjusia administracine našta, tačiau ilguoju laikotarpiu tikėtinas teigiamas poveikis skaitmeninių paslaugų sektoriui nustačius harmonizuotas, vieningas taisykles visiems skaitmeninių paslaugų teikėjams (tai leis išvengti prisitaikymo kaštų, kas ypač aktualu MVĮ). Svarbu užtikrinti tinkamą paslaugų teikėjų informavimą apie įsigaliojusias naujas taisykles, kad paslaugų teikėjai turėtų pakankamai laiko įgyvendinti jiems numatomus reikalavimus. Didžiausia finansinė našta, nustačius asimetrines priemones, teks apie 20 didžiausių platformų ES ir pasaulyje (LT tokių platformų nėra). Prisitaikymo kaštai galimi ir likusiems paslaugų teikėjams, kurie šiuo metu netaiko deramo patikrinimo priemonių. Tokių kaštų nustatymas pateisinamas, nes, nesant harmonizuotų taisyklių, prisitaikymo kaštai prie skirtingų nacionalinių taisyklių gali būti didesni. Reglamentas (ES) 2022/2065 sukurs visiems vartotojams ir naudotojams saugesnę ir atviresnę skaitmeninę erdvę, kurioje saugomos jų pagrindinės teisės, užtikrinama apsauga nuo neteisėto turinio. DSA nuostatų įgyvendinimas ir geresnė institucijų priežiūra turės teigiamą poveikį žodžio laisvei, mažins diskriminaciją, užtikrins teisę į kompensaciją, asmens privatumą ir duomenų apsaugą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas ilguoju laikotarpiu teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Nustačius harmonizuotas skaitmeninių paslaugų teikimo taisykles, bus pagerintos tarpvalstybinių paslaugų teikimo sąlygos, o tai leis padidinti ES skaitmeninės prekybos apimtis nuo 1 iki 1,8% (finansinė tokio pokyčio išraiška nuo 8,6 mlrd. EUR iki 15,5 mlrd. EUR didesnė apyvarta; duomenys paimti iš Reglamento (ES) 2022/2065 Poveikio vertinimo dokumento 180 p.). Numatomas teigiamas poveikis Lietuvos Respublikos ekonomikai. Tokia išvada daroma remiantis pakankamai dideliu IT paslaugų eksportu į ES (2022 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos Respublikos telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugų eksportas (ES 27) sudarė 4,5% viso paslaugų eksporto (Lietuvos banko ir statistikos departamento duomenys). 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, reikės pripažinti netekusiais galios aiškinamojo rašto 12 punkte nurodytus Vyriausybės nutarimus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Įstatymo projekte apibrėžiamos sąvokos bus įvertintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymą, projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 881 „Dėl Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos nuostatos iš esmės dubliuoja reglamentavimą, nustatytą Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Reglamente (ES) 2022/2065, Elektroninių ryšių įstatyme ir kituose teisės aktuose, arba yra nebeaktualios. Taip pat pripažintu netekusiu galios turės būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 290 „Dėl Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo“. Nutarimas priimtas 2007 m. ir nuo to laiko Nutarimu patvirtinto galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo nuostatos nebuvo keičiamos, nors keitėsi susijęs reglamentavimas, pavyzdžiui., 2015 m. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnis „Neskelbtina informacija“ papildytas nauja 5 dalimi, 2018 m. priimtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnio pakeitimas.
Priėmus Įstatymą, šio nutarimo nuostatos dubliuosis ir neatitiks Įstatymo ir Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatų. Įstatymo 15 straipsnyje nustatoma, kada paslaugos teikėjas yra laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba neteisėtą turinį. Įstatyme daromos nuorodos į Reglamentą (ES) 2022/2065 dėl paslaugų gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų teikiamų pranešimų reikalavimų, prieglobos paslaugų teikėjų motyvų paaiškinimų, jei priimamas sprendimą apriboti paslaugų gavėjų pateiktą informaciją ir paslaugų gavėjų gynimo teisių priemonių. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Reglamentas (ES) 2022/2065 yra plačios apimties teisės aktas, kuriam įsigaliojus atsiranda naujos pareigos kompetentingoms institucijoms ir reikalavimai paslaugų teikėjams, todėl įstatymo projektui įgyvendinti reikės papildomų valstybės lėšų. Reglamentui (ES) 2022/2065 įgyvendinti reikalingų biudžeto asignavimų skaičiavimas atliktas remiantis Europos Komisijos parengtu poveikio vertinimu (56-58 p.). Atliktame poveikio vertinime nurodoma, kad paslaugų teikėjo, kurio paslaugomis naudojasi 15 mln. naudotojų per mėnesį, priežiūrai yra reikalingas pusės darbuotojo etatas. Pagal viešai skelbiamus duomenis preliminariai apskaičiuota, kad Lietuvoje įsisteigusiose platformose apsilanko apie 60 mln. naudotojų (susumuotas kiekvienoje platformoje apsilankančių aktyvių naudotojų skaičius, interneto platformų naudotojai gali būti visi ES gyvenantys asmenys).
Siekiant užtikrinti, kad interneto platformos laikytųsi deramo patikrinimo prievolių, pagal pateiktą metodologiją būtų reikalingi 2 darbuotojų etatai. Kitų tarpininkavimo paslaugų teikėjų (paprasto perdavimo, podėliavimo, prieglobos paslaugos,), kurių duomenys apie naudotojų skaičių nėra skelbiami, deramo patikrinimo prievolių laikymuisi užtikrinti būtų reikalingas 1 papildomas etatas. Reglamente (ES) 2022/2065 numatomų naujų pareigų interneto platformoms vykdymui užtikrinti reikėtų skirti 2 naujus darbuotojų etatus (rizikų vertinimas ir valdymas, rekomendavimo sistemų, algoritmų veiklos analizė, kodeksai, manipuliavimo paslaugomis draudimas – dark patterns ir kt). Nacionaliniu ir ES lygmens koordinavimo, Tarybos veiklos funkcijoms atlikti yra reikalingi 2 nauji darbuotojų etatai. Atsižvelgiant į tai, kad derybų metu atsirado daugiau naujų reikalavimų tarpininkavimo paslaugų teikėjams, numatomas papildomas valstybės biudžeto asignavimų poreikis. Naujiems duomenų apsaugos reikalavimams įgyvendinti reikėtų skirti 1 darbuotojo etatą, elektroninių prekyviečių priežiūrai – 1 darbuotojo etatą, vaikų teisių apsaugai internete 1 darbuotojo etatą. Preliminariu vertinimu, iš viso Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimui turėtų būti skiriama 10 naujų darbuotojų etatų. 7 etatai – Ryšių reguliavimo tarnybai, 1 etatas – Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, 1 etatas – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, 1 etatas – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. 2024 m. bus pradedamas šių etatų užpildymas ir Ryšių reguliavimo tarnybai skiriamos lėšos 3 etatams, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai – 1 etatui.
2025 m. planuojama užtikrinti pilną etatų poreikį ir iš viso numatyti 10 etatų. 2024 m. biudžeto asignavimų poreikis Įstatymo projekto įgyvendinimui: Nr. Pareigybė Etatų poreikis 2024 m. Mėnesio bruto darbo užmokestis ir jo dydžio pagrindimas
1 3884,13 Eur. RRT vyriausiojo patarėjo DU vidurkis https://www.rrt.lt/administracine-informacija/darbo-uzmokestis/
1 4000,0 Eur. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, ekonominės veiklos rūšies „Informacija ir ryšiai“ darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra 3 531,2 Eur. Specifinis DSA funkcijų pobūdis, jų sudėtingumas reikalauja IT specialistų, turinčių aukštesnes nei vidutines kompetencijas, todėl numatytas didesnis nei vidurkis IT specialistų darbo užmokestis. 44 000
1 2800,00 Eur. Lėšų poreikis apskaičiuotas atsižvelgiant į RRT vyriausiųjų specialistų vidutinį atlyginimą ir funkcijų atlikimui reikalingą aukštą kvalifikaciją (būtina teisinio darbo, tarptautinio bendradarbiavimo patirtis). 30 800
1
VTAT vyriausiųjų specialistų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
Viso DU 11 mėn. 147 090,4 Sodrai mokami mokesčiai 1,45 proc. 2132,8 Viso
Nuo 2025 m. biudžeto asignavimų poreikis Įstatymo projekto įgyvendinimui: Nr. Pareigybė Etatų poreikis 2025 m. Mėnesio bruto darbo užmokestis ir jo dydžio pagrindimas
1 3884,13 Eur. RRT vyriausiojo patarėjo DU vidurkis https://www.rrt.lt/administracine-informacija/darbo-uzmokestis/
2 4000,0 Eur.
2 4000,0 Eur. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, ekonominės veiklos rūšies „Informacija ir ryšiai“ darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra 3 531,2 Eur. Specifinis DSA funkcijų pobūdis, jų sudėtingumas reikalauja IT specialistų, turinčių aukštesnes nei vidutines kompetencijas, todėl numatytas didesnis nei vidurkis IT specialistų darbo užmokestis. 96 000
1 2800,00 Eur. Lėšų poreikis apskaičiuotas atsižvelgiant į RRT vyriausiųjų specialistų vidutinį atlyginimą ir funkcijų atlikimui reikalingą aukštą kvalifikaciją (būtina teisinio darbo, tarptautinio bendradarbiavimo patirtis). 33 600
3Vyriausieji specialistai kitų funkcijų vykdymui (vertimui, administravimui, tarptautiniam bendradarbiavimui)
3 2422,27 Eur
1
VDAI vyriausiųjų specialistų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
1
VTAT vyriausiųjų specialistų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
1
ŽEIT vyriausiųjų specialistų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
Viso DU metams
Sodrai mokami mokesčiai 1,45 proc. 4991,3 Viso
Remiantis atliktais skaičiavimais iš biudžeto asignavimų 2024 m. turėtų būti skiriama 149 223,2 tūkst. Eur, 2025 m. turėtų būti skiriama 349 219,6 tūkst. Eur. Svarbu pažymėti, kad kitos ES valstybės DSA funkcijų įgyvendinimui numato didesnį etatų skaičių, pavyzdžiui, Vokietijoje – 60, Nyderlanduose – 63, Prancūzijoje – 30, Čekijoje – 14.
Taip pat šiuo metu Europos Komisija kuria skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos ir Europos skaitmeninių paslaugų valdybos bendravimui skirtą dalijimosi informacija sistemą. Kadangi sistema dar kuriama, šiuo metu negalima konkrečiai nustatyti, kokių nacionalinių sistemų pritaikymo, adaptavimo ar naujos sistemos kūrimo veiksmų reikės. Kitos išlaidos, reikalingos Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijoms atlikti, įgyvendinant Reglamentą (ES) 2022/2065:
Planuojamos išlaidos 2024 m. asignavimai, Eur. 2025 m. asignavimai, Eur. 2026 m. asignavimai, Eur. Pastaba Komandiruočių išlaidos[⁴] 21 600,0 24 000,0 26 400,0 Dėl infliacijos ir žalio kurso reikalavimų numatomas kelionių brangimas, todėl lėšos apskaičiuotos taip: 2024 m. 1800 Eur x 6 komandiruotės x 2 darbuotojai 2025 m., 2000 Eur x 6 komandiruotės x 2 darbuotojai 2026 m. 2200 Eur x 6 komandiruotės x 2 darbuotojai Kvalifikacijos kėlimo išlaidos 14 000,0 14 000,0 14 000,0 2000 Eur x 1 mokymai x 7 darbuotojai Komunalinių paslaugų įsigijimo išlaidos 8 000,0 8 000,0 8 000,0 Mobilieji telefonai 3 500,0 0,0 0,0 7 mobilieji telefonai x 500 Eur Kompiuteriai 10 500,0 0,0 0,0 7 kompiuteriai x 1500 Eur Monitoriai 2100,0 0,0 0,0 7 monitoriai x 300 Eur Suplanuota lėšų (neįskaitant darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidų), iš viso 59 700,0 46 000,0 48 400,0
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu gautos išvados suderintos darbo tvarka. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Skaitmeninių paslaugų aktas, informacinės visuomenės paslaugos, paprasto perdavimo paslauga, podėliavimo paslauga, prieglobos paslauga, interneto platforma, interneto paieškos sistema, neteisėtas turinys. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra [¹] Pakutinskas, Paulius, Karolis Šikšnys, „ES Skaitmeninių paslaugų akto ir Skaitmeninės rinkos akto svarba Lietuvai“, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Privatinės teisės institutas, 2022 [²] „Debunk EU“, „„Facebook“ vykdomas turinio moderavimas kaip dar vienas ginklas Rusijos karo Ukrainoje kontekste“ <https://www.debunk.org/lt/facebook-vykdomas-turinio-moderavimas-kaip-dar-vienas-ginklas-rusijos-karo-ukrainoje-kontekste> [³] Likusi darbo užmokesčio sumos dalis skiriama darbuotojų priedams už papildomą darbą. [⁴] Reglamento 61 straipsnis numato privalomą skaitmeninių paslaugų koordinatorių aukšto lygio pareigūnų privalomą dalyvavimą Europos skaitmeninių paslaugų valdybos posėdžiuose. RRT tarnautojai įtraukti į EK darbo grupę ir komitetą.
2023-12-11 Nr. XIVP-3353 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įvardijus 13 reguliavimo principų, kitose aptariamo straipsnio nuostatose yra paaiškinami tik 3 iš jų. 2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio reglamentuojama priežiūros institucijos teisė su prašymu kreiptis į Regionų administracinį teismą, o šios dalies punktuose nustatomos tokio prašymo teikimo sąlygos. Tačiau šios dalies 2 punkte jau nurodoma, kad priežiūros institucijos prašymą gauna Ryšių reguliavimo tarnyba (o ne teismas). Jeigu turima omenyje, kad priežiūros institucija, prieš teikdama prašymą teismui (t. y. prieš kreipdamasi į teismą) dėl priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas Lietuvos Respublikoje, taikymo, turi kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji, savo ruožtu, kreiptųsi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Galbūt būtų tikslinga šias skirtingas teisines procedūras apibrėžiantį veiksmą įvardinti naudojant skirtingas sąvokas, pvz., „kreipimasis į teismą“ bei „prašymas Ryšių reguliavimo tarnybai kreiptis į Europos Sąjungos valstybę narę“ ar panašiai. Atitinkamai šiame punkte vietoj žodžių „jei prašymą teikianti institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba“ galėtų būti įrašomi, pavyzdžiui, žodžiai „o jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba – savo iniciatyva“. 3.
dalyje yra numatoma, priežiūros institucija teisė „į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir numatytų taikyti paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reguliavimo nėra aišku ką paslaugų teikėjams turi numatyti Regionų administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, nuostata tikslintina pašalinant šį neaiškumą. 4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje po žodžių „didelę žalą visuomenei“ vietoj jungtuko „ir“ siūlome įrašyti jungtukus „ir (ar)“. 5. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo
Sąjungos valstybė narė“. 6. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kompetentinga“ įrašytinas žodis
„priežiūros“. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje
gali būti vadovaujamasi ar atsižvelgiama ne į bet kokias tarptautines sutartis, o tik į tokias tarptautines sutartis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje prieš žodžius
„tarptautinės sutartys“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 8. Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalį kompetentingos
institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų paskirtus teisinius atstovus vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį. Manytina, kad pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 1 dalį teisiniai atstovai gali būti paskirti bet kurioje valstybėje narėje, kurioje paslaugų teikėjas siūlo paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, aptariamoje projekto nuostatoje, mūsų vertinimu, tiksliau būtų nurodyti, kad kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį paskirtus teisinius atstovus. 9. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies trečiasis sakinys tikslintinas, prieš žodį „pareigų“ įrašant žodžius „tarpininkavimo paslaugų teikėjų“. 10. Atsižvelgiant į tai, kad informacinės visuomenės paslaugų teikimas nėra betarpiškai susijęs su paslaugų teikėjo gyvenamąja vieta, o asmens duomuo - asmens gyvenamosios vietos adresas
įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodomos skirtingos priežiūros institucijos, siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą siūlytume suformuluoti taip: „5) kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai - informaciją apie šią paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją;“. 13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama, kad Ryšių reguliavimo tarnyba teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, tuo tarpu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje Ryšių reguliavimo tarnyba šiems paslaugų teikėjams teikia motyvuotus prašymus. Atsižvelgiant, kad minimose nuostatose yra vartojamos skirtingos formuluotės, siūlytina šias formuluotes suvienodinti. 14. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje po žodžių „dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo“ įrašytini žodžiai
„ar atsisakymo jį suteikti“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio
straipsnio 3 daliai. 15. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „mokslinių tyrimų organizacija“ reikėtų arba suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme vartojama terminija, arba aiškiau atskleisti tokį statusą turinčių asociacijų kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad teisėkūroje neturėtų būti vartojama tokia neteisinio turinio formuluotė kaip „Lietuvos Respublikoje įsikūrusi organizacija“ (galbūt turimas omenyje juridinio asmens įsteigimo, įregistravimo juridinis faktas). 16. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo
formuluotė „Lietuvos Respublikos teisės aktų“. 17.
dalyje nurodytos dvi savo turiniu beveik identiškos sužinojimo apie neteisėtą turinį sąlygos: 1) kai paslaugų teikėjas turi faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį ir 2) kai paslaugų teikėjas sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Svarstytinas tokių analogiškų savo turiniu alternatyvių sąlygų įtvirtinimo keičiamame įstatyme tikslingumas ir poreikis. Pažymėtina, kad Reglamento 2022/2065 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjo sužinojimo apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti yra taikoma tiek, kiek tai susiję su gautais reikalavimais atlyginti žalą. 18. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies paskutinysis sakinys dėstytinas taip: „Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimams mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“
labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų pareigą vertinti ir mažinti Reglamento (ES) 2022/2065 nurodytas sistemines rizikas, neturėtų būti pateikta blanketinė nuoroda ne tik į šio Reglamento 34 straipsnį (kuriame nustatomos rizikos vertinimo nuostatos), tačiau ir į Reglamento 35 straipsnį, nustatantį rizikos mažinimo priemones. 20. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, kokios „nacionalinės“ nevyriausybinės organizacijos
dalies, nustatančios, kad kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu, kad verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ar paslaugos gavėjams, pakeistų jų parengtus paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančius elgesio kodeksus, jei jie neatitinka reglamentuotos srities, pagrįstumas yra svarstytinas. Manytina, kad kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos, nustačiusios elgesio kodeksų neatitikimą reglamentuotai sričiai, turėtų tiesiog kreiptis į elgesio kodeksą patvirtinusį subjektą, siūlydama pakeisti kodeksą suderinant jį su reglamentuota sritimi. Nepataisius elgesio kodekso nuostatų, prieštaraujančių imperatyvioms reglamentuotos srities teisės normoms, paslaugų teikėjai turėtų būti atleidžiami nuo pareigos laikytis atitinkamų elgesio taisyklių. Kitaip sakant, svarstytinas tikslingumas ir pagrįstumas kreiptis į teismą dėl privalomo dokumentų, kurių rengimas, tvirtinimas ir jų laikymasis yra išimtinai savanoriškas, turinio keitimo. Taip pat nėra aišku, ar šioje dalyje turimi omenyje būtent tie elgesio kodeksai, kuriuos paslaugų teikėjai jau yra pasirinkę ir deklaravę atitiktį jų nuostatoms, ar, vis dėlto, būtų kreipiamasi dėl visų parengtų ir Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje paskelbtų elgesio kodeksų. 23. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra vartojama „ginčus susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantis subjektas“ formuluotė, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai yra vartojamos formuluotės „ginčus susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka sprendžiantys subjektai“ ir „sertifikuoti ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai“.
Tuo tarpu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje yra numatoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo. Iš teikiamų keičiamo įstatymo nuostatų reguliavimo nėra aišku ar turimi omenyje skirtingi ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai, ar visgi šie subjektai turi būti suprantami kaip tie patys. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, vartojamos formuluotės, apibrėžiančios ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančius subjektus, turėtų būti suvienodintos arba atitinkamai patikslintos pašalinant šiuos neaiškumus. 24. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „tų straipsnių“ įrašytini žodžiai „šiuose straipsniuose nustatytais“, o šio straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei“ įrašytini žodžiai „civilinį ir baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančioms nuostatoms“. 25. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje yra vartojamas terminas „patikimas pranešėjas“, kuris niekur nėra atskleidžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis. Pažymėtina, kad sąvokų įstatyminis turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais.
Atsižvelgiant į tai, minėta sąvoka arba turėtų būti aiškiai apibrėžta keičiamame įstatyme, arba jame turėtų būti pateikta nuoroda į kitą teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta (nurodant, jog ji suprantama, kaip tai nustatyta nurodytame įstatyme arba kitame įgyvendiname Europos Sąjungos teisės akte). 26. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 27. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje prieš žodį „pažeidimą“ įrašytinas žodis „galimą“. 28. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti kompetentingų institucijų sprendimu galimų atlikti „konfidencialių tyrimų“ turinį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 daliai. 29. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje po žodžio „įstatymo“ įrašytini žodžiai „galimo pažeidimo“. Taip pat siūlome šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „gali būti atliekamas ne ilgiau kaip 3 mėnesius“ siūlome įrašyti žodžius „turi būti atliktas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius“, o 2 dalyje po žodžių „Sprendimas dėl tyrimo“ – žodžius
„atlikimo termino“. 30. Nors keičiamo įstatymo 29 ir 30
straipsniuose nurodyta, kad kompetentingos institucijos pradėti tyrimą ir jį atlieka dėl Lietuvos Respublikos kompetencijai priskiriamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo pažeidimo, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompetentingos institucijos, atlikusios tyrimą ir (ar) patikrinimą, priima sprendimą arba konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta, arba nustatyti tik Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimą (-us), nenustatant galimybės konstatuoti ir galimą šio įstatymo pažeidimo. Siūlytume šias keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje. 31. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje yra teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 24 straipsnį.
Atkreiptinas dėmesys, kad ne visos keičiamo įstatymo 24 straipsnio dalys reglamentuoja kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo
straipsnio dalis, kuriose yra reglamentuojamos kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies. 32. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nagrinėdama“ įrašytinas žodis „galimą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinimui. 33. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad kompetentingos institucijos atstovas turi teisę dalyvauti, nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teisme, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. 34. Derinat keičiamą įstatymą su Reglamento 2022/2065 53 straipsniu, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „Paslaugos gavėjas“ įrašytini žodžiai „ar kitas subjektas“. 35. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Jei skundas patenka į kitos kompetentingos institucijos atsakomybės sritį“ siūlome įrašyti žodžius „Jei skundo nagrinėjimas priskirtas kitos kompetentingos institucijos kompetencijai“. 36. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatoma Ryšių reguliavimo tarnybos teisė „pateikti skundą dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų“.
Atsižvelgiant į tai, kad toliau keičiamo įstatymo 34 straipsnio nuostatose šis skundas dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų yra įvardijamas kaip „skundas“, o taip pat siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje po žodžių „padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų“ įvesti atitinkamą trumpinį ir įrašyti žodžius „toliau – Skundas“. 37. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikėjai bei paslaugų gavėjai pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalis gali būti ne tik fiziniai bei juridiniai asmenys. 38. Siekiant aiškumo keičiamo įstatymo
nagrinėjimo“. 39. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „taikoma“ įrašytinas žodis „skiriama“, nes baudos kompetentingų institucijų sprendimu yra skiriamos, o ne taikomos. 40. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „3 dalį, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnius“ įrašytina formuluotė „3 dalies, 26, 27, 28, 30, 31,
keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlome dėstyti taip: „Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos pažeidimus:“. Analogiškai siūlome patikslinti ir šio straipsnio 6 dalį. 42. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „nurodytos šio įstatymo 40 straipsnyje“, nes 40 straipsnyje nurodytos visos keturios kompetentingos institucijos. 43.
įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „periodinė iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų per dieną praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda“ turinį, nes nėra aišku, kaip būtų nustatomas bendrųjų metinių pajamų per dieną dydis. 44. Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus baudos dydis už tam tikrus pažeidimus nustatytas ne tik keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1- 4 dalyse, tačiau ir šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, svarstytina, kodėl dispozicinės nuorodos į minėtąsias 40 straipsnio dalis nėra nustatytos keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje konkretaus baudos dydžio nustatymo pagrindus. 45. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje turi būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste, kaip pavyzdinis reguliavimas, pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. +370 5 209 6552, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
2024-06-06 Nr. XIVP-3353(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Nėra aiškus projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje įvedamo trumpinio
„įsisteigęs paslaugų teikėjas“ turinys bei paskirtis. Pažymėtina, kad keičiamo
įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra apibrėžiama „įsisteigusio informacinės visuomenės paslaugų teikėjo“ sąvoka, todėl šios sąvokos trumpinį logiškiau įvesti būtent keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Jeigu vis dėlto keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įvedamu trumpiniu siekiama trumpinti būtent šioje dalyje vartojamą formuluotę - ne Lietuvos Respublikoje, bet kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, trumpinio turinys yra netikslus ir neatliepia trumpinamosios formuluotės. Šiuo atveju turėtų būti įvedamas tikslesnio turinio „ne Lietuvoje įsisteigusio paslaugų teikėjo“ trumpinys (atitinkamai turėtų būti patikslinti ir kiti keičiamame įstatyme vartojami „įsisteigusio paslaugų teikėjo“ trumpiniai). 2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies trečiasis sakinys tikslintinas, prieš žodį
„pareigų“ įrašant žodžius „tarpininkavimo paslaugų teikėjų“. 3. Derinant
keičiamo įstatymo nuostatas su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme vartojama terminija, keičiamo įstatymo
teikėjas registruojamas bei jo duomenys tvarkomi ne valstybės registre, o registro informacinėje sistemoje. 4.
vartojami terminai „interneto platformoje paskyrą turintis jos valdytojas“, „interneto platformų paskyrų valdytojas“, kurios niekur nėra atskleidžiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis. Pažymėtina, kad sąvokų įstatyminis turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, minėtos sąvokos arba turėtų būti aiškiai apibrėžtos keičiamame įstatyme, arba jame turėtų būti pateikta nuoroda į kitą įstatymą ar tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktą, kuriame šios sąvokos yra apibrėžtos (nurodant, jog šiame įstatyme vartojamos atitinkamos sąvokos „suprantamos taip, kaip tai apibrėžta atitinkamame įstatyme arba tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės akte). 5. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio
įtvirtintos šio straipsnio 3 dalyje. 6. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio
žodis „24 straipsnio“. 7. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio
dėmesys, kad ne visos keičiamo įstatymo 24 straipsnio dalys reglamentuoja kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį, pateikiant nuorodas į konkrečias keičiamo įstatymo 24 straipsnio dalis, kuriose yra reglamentuojamos kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones analogiškai kaip nustatyta keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje). Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
Papildomo Komiteto išvados projektas
2024-03-20
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:
pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulienė. Kviestieji asmenys (prisijungę elektroninių ryšių priemonėmis): Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Karolis Žemaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų grupės vadovė Aurelija Janušauskė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų grupės patarėjas Rokas Navickas, Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vyriausioji specialistė Laura Vareikienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, Interneto žiniasklaidos asociacijos teisininkas Andžėj Čaikovski, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(3)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
visuomenės paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įvardijus 13 reguliavimo principų, kitose aptariamo straipsnio nuostatose yra paaiškinami tik 3 iš jų. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projektu nėra keičiamos šiuo metu galiojančios 3 straipsnio nuostatos. Kiti šioje dalyje nurodyti principai įtvirtinti kituose teisės aktuose, todėl jiems papildomi paaiškinimai nepateikti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(4)332 Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio reglamentuojama priežiūros institucijos teisė su prašymu kreiptis į Regionų administracinį teismą, o šios dalies punktuose nustatomos tokio prašymo teikimo sąlygos. Tačiau šios dalies 2 punkte jau nurodoma, kad priežiūros institucijos prašymą gauna Ryšių reguliavimo tarnyba (o ne teismas). Jeigu turima omenyje, kad priežiūros institucija, prieš teikdama prašymą teismui (t. y. prieš kreipdamasi į teismą) dėl priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas Lietuvos Respublikoje, taikymo, turi kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji, savo ruožtu, kreiptųsi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Galbūt būtų tikslinga šias skirtingas teisines procedūras apibrėžiantį veiksmą įvardinti naudojant skirtingas sąvokas, pvz.,
„kreipimasis į teismą“ bei „prašymas Ryšių reguliavimo tarnybai kreiptis į
Europos Sąjungos valstybę narę“ ar panašiai. Atitinkamai šiame punkte vietoj žodžių „jei prašymą teikianti institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba“ galėtų būti įrašomi, pavyzdžiui, žodžiai „o jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba – savo iniciatyva“. Pritarti Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir numatytų taikomųyti paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje. Šios priemonės apima įpareigojimus paslaugų teikėjams nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems paslaugų teikėjams, paslaugos gavėjams ar visuomenės interesams esminės žalos ar atsirastų nepataisomų pasekmių. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis į Regionų administracinį teismą prašymas teikiamas, kai:“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi priežiūros
institucijos prašymą kreiptis į Europos Sąjungos valstybę narę, jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba – savo iniciatyva, jei prašymą teikianti institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba, kreipiasi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, su prašymu imtis priemonių, tačiau ši Europos Sąjungos valstybės narė tokių priemonių nesiima arba, priežiūros institucijos vertinimu, taikomos priemonės yra nepakankamos;“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(4)3 Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra numatoma, priežiūros institucija teisė „į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir numatytų taikyti paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reguliavimo nėra aišku ką paslaugų teikėjams turi numatyti Regionų administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, nuostata tikslintina pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Žr. keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies redakciją prie 2 TD pastabos (Pasiūlymas 1). 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(4)4 Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje po žodžių „didelę žalą visuomenei“ vietoj jungtuko „ir“ siūlome įrašyti jungtukus „ir (ar)“. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Skubiu atveju, kai vykdomas pažeidimas kelia didelę žalą
visuomenei ir (ar) yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui,<...>.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(4)32 Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoje žodžio „ši“ įrašytini žodžiai „Europos Sąjungos valstybė narė“. Pritarti Žr. keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją prie 2 TD pastabos (Pasiūlymas 2). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(4)5 Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio
„kompetentinga“ įrašytinas žodis „priežiūros“. Pritarti
Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5.<...>. Nusprendusi, kad priemonės, dėl kurių ketinama
kreiptis ar kreiptasi į teismą arba kurių jau imtasi, atsižvelgiant į Europos Komisijos prašymą, neturėtų būti taikomos, kompetentinga priežiūros institucija nesikreipia į teismą, o jeigu tai jau buvo padaryta, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos, kreipiasi į Regionų administracinį teismą prašydama panaikinti šias priemones ir (arba) pati panaikina pačios priežiūros institucijos priimtas priemones.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(4)7 Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje gali būti vadovaujamasi ar atsižvelgiama ne į bet kokias tarptautines sutartis, o tik į tokias tarptautines sutartis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje prieš žodžius „tarptautinės sutartys“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7.
Paslaugų teikėjo, kuris nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, informacinės visuomenės paslaugų teikimo laisvę Lietuvos Respublikoje riboja šio įstatymo, Reglamento (ES) 2022/2065 ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios informacinės visuomenės paslaugų teikimą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir (ar) Europos Sąjungos teisė nenustato kitaip.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(4)8 Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalį kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų paskirtus teisinius atstovus vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį. Manytina, kad pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 1 dalį teisiniai atstovai gali būti paskirti bet kurioje valstybėje narėje, kurioje paslaugų teikėjas siūlo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, aptariamoje projekto nuostatoje, mūsų vertinimu, tiksliau būtų nurodyti, kad kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį paskirtus teisinius atstovus. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Kompetentingos institucijos, įgyvendindamos
Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065
vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį.
Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nusprendžia paskirti teisinį atstovą Lietuvos Respublikoje, šis tarpininkavimo paslaugų teikėjas pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai reikalingus duomenis apie teisinį atstovą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 4 dalyje. Paskirti teisiniai atstovai yra atsakingi už tarpininkavimo paslaugų teikėjo pareigų pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 neatlikimą, nedarant poveikio tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurie gali būti inicijuojami tarpininkavimo paslaugų teikėjo atžvilgiu.<...>“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(4)8 Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies trečiasis sakinys tikslintinas, prieš žodį
„pareigų“ įrašant žodžius „tarpininkavimo paslaugų teikėjų“. Pritarti
Žr. keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies redakciją prie 8 TD pastabos. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(6)12 Atsižvelgiant į tai, kad informacinės visuomenės paslaugų teikimas nėra betarpiškai susijęs su paslaugų teikėjo gyvenamąja vieta, o asmens duomuo - asmens gyvenamosios vietos adresas - teikiamų paslaugų aspektu nėra ypatingai svarbus, asmens duomenų apsaugos požiūriu pakankamu galėtų būti laikomas ir adresas, kuriuo galima būtų pasiekti fizinį asmenį - paslaugų teikėją, įteikti jam dokumentus ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad nurodomas ne fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas, o kitas fizinės vietos adresas – jo korespondencijos adresas.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) paslaugų teikėjo buveinės adresą (jei paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, – jo gyvenamosios vietos korespondencijos adresą);“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(6)14 Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotėje “paslaugų teikėjo valstybės registras“ brauktini žodžiai „paslaugų teikėjo“, nes paslaugų teikėjai jokių valstybės registrų nevaldo ir netvarko. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) informaciją apie tai, koks yra paslaugų
teikėjo valstybės registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą paslaugų teikėją, jo registracijos numerį ar panašią identifikavimo priemonę šiame registre, jeigu paslaugų teikėjas privalo būti įregistruotas valstybės registre;“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(6)15 Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodomos skirtingos priežiūros institucijos, siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą siūlytume suformuluoti taip: „5) kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai - informaciją apie šią paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją;“.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai – informaciją apie šią paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją informaciją apie paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją: šios institucijos pavadinimą, buveinės adresą ir kontaktinius duomenis, kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai;“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(7)2 Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama, kad Ryšių reguliavimo tarnyba teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, tuo tarpu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje Ryšių reguliavimo tarnyba šiems paslaugų teikėjams teikia motyvuotus prašymus. Atsižvelgiant, kad minimose nuostatose yra vartojamos skirtingos formuluotės, siūlytina šias formuluotes suvienodinti. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės tyrėjų prašymą, kuriame pagrindžiamas poreikis konkretaus mokslinio tyrimo tikslais suteikti prieigą prie duomenų, suteikia patikrintų tyrėjų statusą ir pagal šio straipsnio 1 dalį teikia pagrįstą motyvuotą prašymą labai didelių interneto platformų ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjui, įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie duomenų suteikimo, jei tyrėjai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba pateiktą tyrėjų prašymą išnagrinėja ir sprendimą dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti priima ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Patikrintų tyrėjų statuso suteikimo ir prieigos prie duomenų panaikinimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai nereglamentuota Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8, 10 ir 11 dalyse.“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(7)23 Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje po žodžių „dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo“ įrašytini žodžiai „ar atsisakymo jį suteikti“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 daliai. Pritarti Pasiūlymas 1: Žr. keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies redakciją prie 13 TD pastabos. Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Tyrėjai, kurie yra Lietuvos Respublikoje įsikūrusių
įsisteigusių mokslinių tyrimų organizacijų nariai, turi teisę pateikti prašymą Ryšių reguliavimo tarnybai gauti prieigą prie duomenų iš kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo.
Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka pradinį vertinimą, ar tyrėjai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba šį pradinį vertinimą ir tyrėjų prašymą kartu su pateiktais dokumentais perduoda įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, kuris priima sprendimą dėl prieigos prie duomenų patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka pradinį vertinimą ir priima sprendimą dėl prašymo kartu su pateiktais dokumentais perdavimo įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos.<...>“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(7)3 Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „mokslinių tyrimų organizacija“ reikėtų arba suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme vartojama terminija, arba aiškiau atskleisti tokį statusą turinčių asociacijų kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad teisėkūroje neturėtų būti vartojama tokia neteisinio turinio formuluotė kaip „Lietuvos Respublikoje įsikūrusi organizacija“ (galbūt turimas omenyje juridinio asmens įsteigimo, įregistravimo juridinis faktas). Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Argumentai: Sąvoka
„mokslinių tyrimų organizacija“ yra apibrėžta Lietuvos Respublikos autorių
teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje: „Mokslinių tyrimų organizacija – universitetas (įskaitant jo bibliotekas), mokslinių tyrimų institutas, taip pat kitas pelno nesiekiantis arba visą pelną į savo mokslinius tyrimus reinvestuojantis juridinis asmuo arba su viešuoju interesu susijusius uždavinius įgyvendinantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra vykdyti švietimo veiklą, apimančią ir mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų organizacija nelaikoma organizacija, kuriai pelno siekiantis juridinis asmuo daro esminę, galimybe kontroliuoti pasireiškiančią įtaką, atsirandančią dėl savo kaip akcininkų ar narių vaidmens arba kitų struktūros ypatumų, galinčių suteikti pirmenybę susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalyje yra daroma nuoroda į Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, todėl nėra tikslinga papildomai aiškinti ir apibrėžti sąvoką. Pasiūlymas:
prie 14 TD pastabos
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-058 Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatoje vietoj formuluotės
„nacionalinių teisės aktų“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos teisės
aktų“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 8 straipsnį išdėstyti taip: „8<...>Priežiūros institucijos, šiame įstatyme nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimų.“ 17.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(15)1 Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos dvi savo turiniu beveik identiškos sužinojimo apie neteisėtą turinį sąlygos: 1) kai paslaugų teikėjas turi faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį ir 2) kai paslaugų teikėjas sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Svarstytinas tokių analogiškų savo turiniu alternatyvių sąlygų įtvirtinimo keičiamame įstatyme tikslingumas ir poreikis. Pažymėtina, kad Reglamento 2022/2065 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjo sužinojimo apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti yra taikoma tiek, kiek tai susiję su gautais reikalavimais atlyginti žalą. Nepritarti Argumentai:
Reglamentas (ES) 2022/2065 nenustato sąlygų, kada tarpininkavimo paslaugų teikėjas yra laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį. Tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybę nustato nacionaliniai teisės aktai. Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalyje yra įvardijami du skirtingi atvejai, kada laikoma, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas sužinojo apie neteisėtą turinį. Pirmuoju atveju pabrėžiama, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas savo duomenų bazėse, serveriuose turi duomenų apie neteisėtą turinį, antruoju atveju apibrėžiamos situacijos, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas imasi iniciatyvos analizuoti padėtį, atlieka tyrimą ir sužino apie perduodamą arba saugomą neteisėtą turinį. 18.
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(15)1 Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies paskutinysis sakinys dėstytinas taip:
„Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo
reikalavimams mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“ Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „<...> Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimamsus mutatis mutandis nustato taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(16)1 Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų pareigą vertinti ir mažinti Reglamento (ES) 2022/2065 nurodytas sistemines rizikas, neturėtų būti pateikta blanketinė nuoroda ne tik į šio Reglamento 34 straipsnį (kuriame nustatomos rizikos vertinimo nuostatos), tačiau ir į Reglamento
Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. <...> Siekdami sumažinti atsiradusias
sistemines rizikas pagal Reglamento (ES) 2022/2065 35 straipsnį, šie paslaugų teikėjai turi atlikti algoritminių sistemų veikimo peržiūrą, į kurią yra įtraukiami paslaugų teikėjo darbuotojai ir (ar) ekspertai, gebantys įvertinti sistemines rizikas, lietuvių kalbos normas ir vartoseną.“
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(16) 1(29)22 Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, kokios „nacionalinės“ nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių narių
Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, remdamosi visuomenės, paslaugos gavėjų, valstybės institucijų ir įstaigų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų,<...>.“ Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Kompetentingos institucijos taip pat turi teisę pradėti tyrimą ir
(ar) patikrinimą, remdamosi visuomenės, paslaugos gavėjų, valstybės institucijų ir įstaigų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, nacionalinių Lietuvos Respublikos ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ar kitų šaltinių pateikta informacija tarpininkavimo paslaugų klausimais.“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(18)2 Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti vartojamos sąvokos
„Europos Sąjungos institucijų nuorodos“ turinį. Pritarti
Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. <...>turi atsižvelgti į kitose Europos
Sąjungos valstybėse narėse taikomus atitinkamus elgesio kodeksus, ypač į asociacijų, jungiančių asmenis, kurie dirba pagal reglamentuojamą profesiją Europos Sąjungos valstybėse narėse, parengtus elgesio kodeksus ir į Europos Sąjungos institucijų parengtas gaires nuorodas bei rekomendacijas.“ 22.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(18)7 Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies, nustatančios, kad kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu, kad verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ar paslaugos gavėjams, pakeistų jų parengtus paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančius elgesio kodeksus, jei jie neatitinka reglamentuotos srities, pagrįstumas yra svarstytinas. Manytina, kad kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos, nustačiusios elgesio kodeksų neatitikimą reglamentuotai sričiai, turėtų tiesiog kreiptis į elgesio kodeksą patvirtinusį subjektą, siūlydama pakeisti kodeksą suderinant jį su reglamentuota sritimi. Nepataisius elgesio kodekso nuostatų, prieštaraujančių imperatyvioms reglamentuotos srities teisės normoms, paslaugų teikėjai turėtų būti atleidžiami nuo pareigos laikytis atitinkamų elgesio taisyklių. Kitaip sakant, svarstytinas tikslingumas ir pagrįstumas kreiptis į teismą dėl privalomo dokumentų, kurių rengimas, tvirtinimas ir jų laikymasis yra išimtinai savanoriškas, turinio keitimo. Taip pat nėra aišku, ar šioje dalyje turimi omenyje būtent tie elgesio kodeksai, kuriuos paslaugų teikėjai jau yra pasirinkę ir deklaravę atitiktį jų nuostatoms, ar, vis dėlto, būtų kreipiamasi dėl visų parengtų ir Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje paskelbtų elgesio kodeksų. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7.
Kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu, kad verslo, profesineės ir vartotojų asociacijaos, atstovaujančiaos paslaugų teikėjams ar paslaugos gavėjams, kad šios asociacijos pakeistų jų parengtus paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančius elgesio kodeksus, jei jie neatitinka reglamentuotos srities. Jei verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ar paslaugų gavėjams, nepataiso elgesio kodekso nuostatų, prieštaraujančių reglamentuotos srities teisės normoms, kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos atleidžia paslaugų teikėjus nuo pareigos laikytis šio elgesio kodekso.“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(19)23 Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra vartojama „ginčus susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantis subjektas“ formuluotė, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai yra vartojamos formuluotės „ginčus susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka sprendžiantys subjektai“ ir „sertifikuoti ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai“. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje yra numatoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo. Iš teikiamų keičiamo įstatymo nuostatų reguliavimo nėra aišku ar turimi omenyje skirtingi ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai, ar visgi šie subjektai turi būti suprantami kaip tie patys. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, vartojamos formuluotės, apibrėžiančios ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančius subjektus, turėtų būti suvienodintos arba atitinkamai patikslintos pašalinant šiuos neaiškumus.
Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projekto 23 straipsnio 7 dalis neturėtų būti keičiama, nes Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnis taikomas tik interneto platformoms. Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalyje yra nustatomos bendros nuostatos dėl ne teismo tvarka nagrinėjamų ginčų, kurie yra susiję su visomis informacinės visuomenės paslaugomis. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 ir 4 dalis išdėstyti taip:
„3. Teismai ir ginčus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugų
teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantys sprendžiantys subjektai turi teisę informuoti Europos Komisiją ir Ryšių reguliavimo tarnybą apie reikšmingus jų sprendimus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugomis, ir perduoti šioms institucijoms informaciją, kaip sprendžiami ginčai, susiję su elektronine komercija. 4. Pagal Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnį ginčus ne teismo tvarka nagrinėjantys subjektai, kuriuos ir Ryšių reguliavimo tarnybaos sertifikavouoti, subjektai Ryšių reguliavimo tarnybai kartą per metus pateikia nagrinėtų ginčų dėl interneto platformų paslaugų teikimo ataskaitą. Ryšių reguliavimo tarnyba kas dvejus metus parengia sertifikuotų ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančių subjektų, kuriuos sertifikavo, veiklos ataskaitą pagal Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 4 dalį.“
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(21)1 Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „tų straipsnių“ įrašytini žodžiai „šiuose straipsniuose nustatytais“, o šio straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei“ įrašytini žodžiai „civilinį ir baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančioms nuostatoms“.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 4 dalis išdėstyti taip:
„1. Institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar
kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, teikdamos nurodymus tarpininkavimo paslaugų teikėjams imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio h punkte, ar pateikti informaciją pagal Reglamento (ES) 2022/2065 9 ir
nustatytais nurodymų teikimo reikalavimais.<...>“ <....>
„4. Šiame straipsnyje išdėstytos nuostatos nedaro poveikio civilinį
ir baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančioms nuostatoms nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei, kitoms Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, kuriose numatomos taisyklės imtis veiksmų dėl konkrečios rūšies neteisėto turinio ribojimo ir kontrolės.“
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(2)8 N Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje yra vartojamas terminas „patikimas pranešėjas“, kuris niekur nėra atskleidžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis. Pažymėtina, kad sąvokų įstatyminis turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais.
Atsižvelgiant į tai, minėta sąvoka arba turėtų būti aiškiai apibrėžta keičiamame įstatyme, arba jame turėtų būti pateikta nuoroda į kitą teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta (nurodant, jog ji suprantama, kaip tai nustatyta nurodytame įstatyme arba kitame įgyvendiname Europos Sąjungos teisės akte). Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 28 dalimi ir ją taip: „8. Patikimas pranešėjas – subjektas, kuriam dėl konkrečių ekspertinių žinių ir kompetencijos, aptinkant ir nustatant neteisėtą turinį, yra suteiktas specialus statusas, įpareigojantis interneto platformų paslaugų teikėjus šio subjekto pateiktus pranešimus dėl neteisėto turinio nagrinėti pirmumo tvarka.“
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(26) Keičiamo įstatymo 26 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 26 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Lietuvos Respublikos Eekonomikos
ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos funkcijos“
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(28)5 Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje prieš žodį „pažeidimą“ įrašytinas žodis „galimą“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip:
„5) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti
dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant galimą pažeidimą. Šiuo atveju paliekamas motyvuotas sprendimas dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo ir paimtų dokumentų ir (ar) daiktų aprašas; išreikalauti padaryti nurodytų dokumentų, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, kopijas.“
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(29)1 Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti kompetentingų institucijų sprendimu galimų atlikti „konfidencialių tyrimų“ turinį.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio
Argumentai: Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad tyrimai gali būti laikomi konfidencialiais tol, kol išnyksta grėsmė tyrimo eigai. Tai reiškia, kad informavus tarpininkavimo paslaugų teikėją, kitus asmenis apie atliekamą tyrimą gali būti pakenkta tyrimo vykdymui, nuslėpti pažeidimai ir jų padariniai. Tokia pati formuluotė dėl konfidencialių tyrimų yra naudojama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(30) Keičiamo įstatymo 30 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje po žodžio „įstatymo“ įrašytini žodžiai „galimo pažeidimo“. Taip pat siūlome šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „gali būti atliekamas ne ilgiau kaip 3 mėnesius“ siūlome įrašyti žodžius „turi būti atliktas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius“, o 2 dalyje po žodžių „Sprendimas dėl tyrimo“ – žodžius „atlikimo termino“. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 30 straipsnį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Tyrimų dėl Reglamento (ES)
2022/2065 ir šio įstatymo galimo pažeidimo atlikimo terminai
„1. Tyrimas dėl Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo galimo
pažeidimo gali turi būti atliktaekamas ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo sprendimo atlikti šį tyrimą priėmimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas kompetentingos institucijos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas iki 3 mėnesių, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atlikti šį tyrimą priėmimo dienos.
Sprendimas dėl tyrimo atlikimo termino pratęsimo priimamas, atsižvelgiant į tyrimo sudėtingumą, mastą, tarpininkavimo paslaugų teikėjo vengimą vykdyti kompetentingų institucijų reikalavimus, tyrimo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes ar kitas objektyvias priežastis. <...>“
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(31)1 Nors keičiamo įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nurodyta, kad kompetentingos institucijos pradėti tyrimą ir jį atlieka dėl Lietuvos Respublikos kompetencijai priskiriamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo pažeidimo, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompetentingos institucijos, atlikusios tyrimą ir (ar) patikrinimą, priima sprendimą arba konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta, arba nustatyti tik Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimą (-us), nenustatant galimybės konstatuoti ir galimą šio įstatymo pažeidimo. Siūlytume šias keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 31 straipsnį 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Kompetentingos institucijos, atlikusios tyrimą ir (ar)
patikrinimą, priima sprendimą:
1) konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta;
2) nustatyti Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us). 2. Kompetentinga institucija, nustačiusi Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us), teikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui privalomus nurodymus nutraukti pažeidimą (-us), skiria įspėjimą ir (ar) taiko kitas vykdymo užtikrinimo priemones, nurodytas Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse, šio įstatymo
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(31)2 Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje yra teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 24 straipsnį.
Atkreiptinas dėmesys, kad ne visos keičiamo įstatymo 24 straipsnio dalys reglamentuoja kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, pateikiant nuorodas į konkrečias keičiamo įstatymo 24 straipsnio dalis, kuriose yra reglamentuojamos kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 31 straipsnį 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Kompetentinga institucija, nustačiusi Reglamento (ES) 2022/2065
ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us), teikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui privalomus nurodymus nutraukti pažeidimą (-us), skiria įspėjimą ir
(ar) taiko kitas vykdymo užtikrinimo priemones, nurodytas Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse, šio įstatymo 24 straipsnio 1-4 dalyse, 24 straipsnio 5 dalies 1-3 ir 6-7 punktuose ir 25 straipsnyjeuose. Kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimą dėl baudos skyrimo šio įstatymo XI skyriuje nustatyta tvarka.“
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(32 1(33))1 Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nagrinėdama“ įrašytinas žodis
„galimą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 33 straipsnio
pavadinimui. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 32 straipsnį 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Jei kompetentinga institucija, nagrinėdama galimą
pažeidimą, priima motyvuotą sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose, įskaitant nuomojamas ir (ar) kitais pagrindais naudojamas patalpas,<...>“. Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „33 straipsnis.
Paslaugų teikėjų ir paslaugos gavėjų teisės ir pareigos, nagrinėjant galimus pažeidimus“
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(32)6 Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad kompetentingos institucijos atstovas turi teisę dalyvauti, nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teisme, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 32 straipsnį 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kompetentingos
institucijos skundą dėl Regionų administracinio teismo nutarties turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio skundo gavimo dienos. Kompetentingos institucijos atstovas turi teisę dalyvauti, nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.“
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(34)1 Derinat keičiamą įstatymą su Reglamento 2022/2065 53 straipsniu, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „Paslaugos gavėjas“ įrašytini žodžiai „ar kitas subjektas“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 34 straipsnį 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Paslaugos gavėjas ar kitas subjektas, nurodytas Reglamento
(ES) 2022/2065 53 straipsnyje, turi teisę Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti skundą dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų (toliau – skundas). Jei skundoas nagrinėjimas priskirtas patenka į kitos kompetentingos institucijos kompetencijai atsakomybės sritį,<...>.“
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(34)1 Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Jei skundas patenka į kitos kompetentingos institucijos atsakomybės sritį“ siūlome įrašyti žodžius „Jei skundo nagrinėjimas priskirtas kitos kompetentingos institucijos kompetencijai“. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. 34 straipsnio 1 dalies redakciją prie 35 TD pastabos. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(34)1 Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatoma Ryšių reguliavimo tarnybos teisė
„pateikti skundą dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų
Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų“. Atsižvelgiant į tai, kad toliau keičiamo įstatymo 34 straipsnio nuostatose šis skundas dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų yra įvardijamas kaip „skundas“, o taip pat siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje po žodžių „padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų“ įvesti atitinkamą trumpinį ir įrašyti žodžius „toliau – Skundas“. Pritarti
straipsnio 1 dalies redakciją prie 35 TD pastabos
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(34)334 Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikėjai bei paslaugų gavėjai pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalis gali būti ne tik fiziniai bei juridiniai asmenys. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 34 straipsnį 3 dalies 3 ir 4 punktus išdėstyti taip:
„3) paslaugos gavėjo vardas, pavardė (jeigu kreipiasi fizinis asmuo)
arba pavadinimas, kodas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys) ir kontaktiniai duomenys;
4) skundžiamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo – juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio – pavadinimas ir kodas arba tarpininkavimo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardas ir pavardė, kontaktiniai duomenys, jeigu jie žinomi;“
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(37)2 Siekiant aiškumo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje po žodžių „ir nurodo“ įrašytini žodžiai „skundo nagrinėjimo“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 37 straipsnį 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Jei skundo nagrinėjimas pratęsiamas pagal šio straipsnio 1 dalį, kompetentingos institucijos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja paslaugos gavėją ir nurodo skundo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastis. Kompetentingos institucijos turi išnagrinėti skundą per trumpiausią įmanomą laiką.“
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(39)2 Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „taikoma“ įrašytinas žodis
„skiriama“, nes baudos kompetentingų institucijų sprendimu yra skiriamos, o
ne taikomos. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 39 straipsnį 1 dalį išdėstyti taip:
“2. Bauda gali būti skiriama taikoma ne vėliau kaip per
penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai padarytas trunkamasis pažeidimas, – nuo jo paaiškėjimo dienos. Jei kompetentingos institucijos sprendimas skirti baudą tarpininkavimo paslaugų teikėjui yra nagrinėjamas teisme, baudos skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(40)1 Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės
„3 dalį, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnius“ įrašytina formuluotė „3 dalies, 26,
27, 28, 30, 31, 32 straipsnių pažeidimus“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 32 straipsnį 6 dalį išdėstyti taip:
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlome dėstyti taip:
„Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 6 procentų
tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos pažeidimus:“. Analogiškai siūlome patikslinti ir šio straipsnio 6 dalį. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 32 straipsnį 6 dalį išdėstyti taip: „1.
Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais už Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus, išskyrus Reglamento (ES) 2022/2065 14 straipsnio 3 daliesį, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsniųus pažeidimus.“
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(41)1 Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „nurodytos šio įstatymo 40 straipsnyje“, nes 40 straipsnyje nurodytos visos keturios kompetentingos institucijos. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 41 straipsnį 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Kompetentingos institucijos nurodytos šio įstatymo 40 straipsnyje,
gali priimti sprendimą skirti tarpininkavimo paslaugos teikėjui periodinę iki
už kiekvieną šių Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų vykdymo (tęsimo) dieną dydžio baudą.“
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(40)1 Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „periodinė iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų per dieną praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda“ turinį, nes nėra aišku, kaip būtų nustatomas bendrųjų metinių pajamų per dieną dydis. Nepritarti Argumentai:
Atkreipiame dėmesį, kad periodinių baudų reglamentavimas yra nustatomas Įstatymo projekto
apskaičiavimo yra aiškiai apibrėžtos, todėl nėra tikslinga įtraukti papildomų paaiškinimų. Nustatoma, kad periodinė bauda yra skaičiuojama nuo tos dienos, kai kompetentinga institucija priima sprendimą taikyti baudą iki tos dienos, kai sprendimas panaikinamas. Bendrosios metinės pajamos būtų dalinamos iš 365 arba 366 dienų ir nuo šios sumos skiriama iki 5 proc. bauda per dieną.
Kai paslaugų teikėjas pažeidimą panaikina, paskaičiuojama bendra bauda, priklausomai nuo to, kiek dienų buvo tęsiamas pažeidimas. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(40) 1(42)564 Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus baudos dydis už tam tikrus pažeidimus nustatytas ne tik keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1- 4 dalyse, tačiau ir šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, svarstytina, kodėl dispozicinės nuorodos į minėtąsias 40 straipsnio dalis nėra nustatytos keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje konkretaus baudos dydžio nustatymo pagrindus. Pritarti Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo 40 straipsnį 5 ir 6 dalis išdėstyti taip:
„5. Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 6 procentų
tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos pažeidimus:<...>“
„6. Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 1 procento
tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus: <...>” Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 42 straipsnį 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo 40
straipsnio 1–6 4 dalyse ir 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalias baudų dydžių ribas.<...>“
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(42)2 Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje turi būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste, kaip pavyzdinis reguliavimas, pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis.
Pritarti Pasiūlymas : Keičiamo įstatymo 42 straipsnį 2 dalį papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8) kitos šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos aplinkybės, kurias
kompetentingos institucijos gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. „Google“, 2023-12-14
„Google“ dėkoja už galimybę <...> pateikti pastabas dėl Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3353 (toliau – įstatymo projektas), kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas, toliau – SPA). „Google“ <...>, nors atnaujintą įstatymo projektą iš esmės vertiname palankiai ir dėkojame Ministerijai, kad buvo atsižvelgta į dalį pasiūlymų, tačiau pastebime keletą svarbių ir dar neišspręstų įstatymo projekto aspektų, kurių papildomas įvertinimas, mūsų manymu, yra esmingai svarbus siekiant veiksmingo SPA reglamento nuostatų įgyvendinimo pagal ES teisės aktų reikalavimus. Bendros pastabos Pirmiausiai dar kartą norėtume pažymėti, kad SPA yra ES reglamentas. Tai reiškia, kad jis tiesiogiai taikomas visoms ES valstybėms narėms ir nereikia rengti nacionalinių jo įgyvendinimo priemonių, nebent konkrečiose paties SPA nuostatose būtų numatyta kitaip. Europos Komisija patvirtino, kad net paprastas SPA nuostatų „nukopijavimas“ į nacionalinius teisės aktus yra problematiškas.
Dėl to gali atsirasti nukrypimų (kad ir nedidelių, pavyzdžiui, dėl vertimo), kurie praktikoje gali lemti nenuoseklumą ir teisinį neapibrėžtumą. Todėl prašome įstatymo projekte įgyvendinamąsias nuostatas numatyti tik tais atvejais, kai tai aiškiai leidžiama pagal SPA (t. y. visų pirma priežiūros ir vykdymo užtikrinimo klausimais). Nors šiuo aspektu buvo atlikti tam tikri pakeitimai, tačiau, manome, kad įstatymo projekte būtina dar aiškiau nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos priežiūros, vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimai gali būti taikomi tik Lietuvoje įsisteigusių tarpininkavimo paslaugų teikėjų atžvilgiu. Spręsti pagrindiniam komitetui 2. „Google“, 2023-12-14 1(4)
1 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis Lietuvoje gali būti ribojama laisvė teikti informacinės visuomenės paslaugas. Norėtume pažymėti, kad kitoje ES šalyje įsisteigęs informacinės visuomenės paslaugų teikėjas turėtų turėti teisę laisvai teikti savo paslaugas Lietuvoje. Ši teisė turėtų būti ribojama tik remiantis Elektroninės komercijos direktyvoje ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nustatytomis išimtimis ir tvarka (jei informacinės visuomenės paslauga taip pat laikoma audiovizualinės žiniasklaidos paslauga arba dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga). ES valstybės narės, mūsų vertinimu, negali nustatyti savo išimčių ir tvarkos šiuo klausimu. Spręsti pagrindiniam komitetui Ekspertų nuomonė:
Valstybėse narėse neteisėto turinio reguliavimas ir apibrėžimas skiriasi, todėl gali būti taikomi kitokie reikalavimai paslaugų teikėjams nei valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas.
Pagrindinė sąlyga apriboti galimybę teikti paslaugas yra tada, kai paslaugų teikėjas pažeidžia nacionalinius ir ES teisės aktus, pažeidimas kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies b punkte. 3. „Google“, 2023-12-14 1(17)
2 ir 3 dalyse nustatytos procedūrinės patikrintų tyrėjų patvirtinimo taisyklės. Susirūpinimą kelia tai, kad tokias procedūrines taisykles įstatymo projektu siekiama nustatyti dar prieš Europos Komisijai priimant deleguotąjį aktą tais pačiais klausimais. Tai gali apsunkinti reguliavimą ir pareikalauti per trumpą laiką atlikti papildomus pakeitimus. Prašome nustatyti procedūrines taisykles remiantis suinteresuotųjų subjektų indėliu po to, kai bus priimtas Europos Komisijos deleguotasis aktas. Spręsti pagrindiniam komitetui 4. „Google“, 2023-12-14 1(15)
15 straipsnyje, mūsų vertinimu, nėra poreikio nustatyti momento, kada paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą veiklą ar turinį, nes šis standartas jau nustatytas SPA. Procedūros dėl paslaugų gavėjų informavimo ir kiti reikalavimai taip pat, mūsų vertinimu, nepagrįstai dubliuoja SPA įtvirtintas normas ir įneša neaiškumo. Rekomenduojame atsisakyti nebūtinų 15 straipsnio nuostatų. Be to, 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienos dienos terminas informuoti paslaugų gavėjus, mūsų vertinimu, yra per trumpas – rekomenduojame nenustatyti konkretaus termino ir remtis SPA jau numatytomis nuostatomis. Spręsti pagrindiniam komitetui 5.
„Google“, 2023-12-14 1(16)
paieškos sistemų turinio moderavimas Įstatymo projekto 16 straipsnyje performuluojami SPA nustatyti įpareigojimai, kas kelia susirūpinimą dėl pirmiau skyriuje „Bendros pastabos“ nurodytų priežasčių, ir nustatomi papildomi įpareigojimai paslaugų teikėjams, kurie, mūsų vertinimu, prieštarauja SPA. SPA
vertinimą atsižvelgti į regioninius ar kalbinius aspektus, įskaitant tuos, kurie yra būdingi ES valstybėms narėms. Įstatymo projekte, mūsų vertinimu, peržengiamos SPA nustatytos ribos, nes reikalaujama, kad paslaugų teikėjai atlikdami algoritminių sistemų veikimo peržiūrą, įtrauktų darbuotojus ir (ar) ekspertus, gebančius įvertinti sistemines rizikas, lietuvių kalbos normas ir vartoseną. Rekomenduojame nekartoti SPA jau nustatytų įpareigojimų bei į tekstą neįtraukti įpareigojimų, kurie potencialiai peržengia SPA – tam, kad būtų išvengta teisinio neapibrėžtumo. Spręsti pagrindiniam komitetui 6. „Google“, 2023-12-14 1(17)
paslaugos gavėjo veiklą Rekomenduojame pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnį, nurodant kompetentingą instituciją, galinčią priimti 3 pranešimus pagal SPA 18 straipsnį, o likusios straipsnio dalies atsisakyti. Jei vis dėlto bus nuspręsta palikti dabartinę teksto redakciją, manome, jog reikėtų atsisakyti maksimalaus vienos dienos termino policijos informavimui, nes šio termino nustatymas, mūsų vertinimu, prieštarautų SPA, kadangi būtų numatomi griežtesni nei SPA įtvirtinti reikalavimai. Vienos dienos terminas taip pat būtų per trumpas ir tam tikrais atvejais galėtų būti sunkiai įgyvendinamas. Spręsti pagrindiniam komitetui 7.
„Google“, 2023-12-14 1(19)
19 straipsnyje nepateikiama pakankamai informacijos apie neteisminio ginčų sprendimo institucijas, įskaitant tai, ar turėtų būti nustatytos standartinės procedūrinės taisyklės. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, manome, turėtų būti įpareigota konsultuotis su visais suinteresuotais subjektais, pavyzdžiui, vartotojais, interneto platformomis ir galimomis ginčų sprendimo įstaigomis, siekiant nustatyti, ar reikia patvirtinti standartus, kurių turėtų laikytis jos tikrinamos įstaigos. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba taip pat, manome, turėtų būti įpareigota laikytis visų ES mastu galiojančių standartų ar ES skaitmeninių paslaugų koordinatorių valdybos gairių dėl procedūrų tikrinamose įstaigose. Taikant nuoseklias procedūras (pageidautina visoje ES) būtų išvengta nereikalingų išlaidų ir painiavos, kurią sukelia skirtingos sistemos, ir būtų pašalinta turinio reguliavimo nenuoseklumo
pagrindiniam komitetui 8. „Google“, 2023-12-14 1(23)
reguliavimo tarnybos funkcijos Siūlytina patikslinti, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba patikimo pranešėjo (angl. trusted flagger) statusą pagal SPA gali suteikti tik Lietuvoje įsisteigusiems subjektams. Be to, kadangi labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų sisteminė rizika ir jos mažinimas priklauso išimtinei Europos Komisijos kompetencijai, siūloma 10 dalies formuluotė, mūsų vertinimu, prieštarauja SPA, todėl jos, manome, reikėtų atsisakyti. Vertinant tai, kad Komitete artimiausiu metu bus svarstomas Įstatymo projektas, prašome Komiteto atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus, kurie, mūsų vertinimu, užtikrintų nuoseklų ir veiksmingą SPA nuostatų įgyvendinimą. Spręsti pagrindiniam komitetui 9.
Interneto žiniasklaidos asociacijos, 2023-12-15 <...>, nebuvo atsižvelgta į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA), kuri atstovauja didžiausias skaitytojų auditorijas pritraukiančius Lietuvos naujienų portalus, siūlymą, kad atsakingos institucijos dėl neleistinų skaitytojų komentarų šalinimo nurodymus turėtų duoti ne naujienų portalams, jei tokie komentarai fiksuojami portalų paskyrose socialiniuose tinkluose, bet socialinio tinklo valdytojams, pavyzdžiui, Facebook, Linkedin, Youtube, TikTOK ir kitiems.<...> Šiuo atveju sprendimų priėmėjams svarbus suprasti tai, kad institucijos negali ir neturi jokios teisės priversti žiniasklaidos priemones skirti papildomų išlaidų tokioms funkcijoms įgyvendinti, o juo labiau priversti uždaryti paskyras socialiniuose tinkluose. Būtent todėl dar kartą teikiame siūlymus, kad būtų numatyta pareiga neleistino turinio komentarus iš socialinių tinklų (nepaisant to, kieno paskyros yra) šalinti socialinių tinklų valdytojams. Lietuvos socialinių tinklų naudotojai neturi tokių išteklių ir finansinių resursų kaip pasaulinės kompanijos, valdančios socialinių tinklų paskyras visame pasaulyje, tad negali priimti papildomų pareigų be papildomo finansavimo ir negali būti verčiami perimti pasaulinių socialinių tinklų funkcijas, nes, kaip žinia, socialinių tinklų valdytojai patys šalina neleistinus komentarus, kadangi rūpinasi švaria aplinka. Be to, patikslintame ministerijos projekte numatyta dar daugiau pareigų naujienų portalams – apie pašalintus neleistino turinio komentarus informuoti jų autorių, o šis iškart gali kreiptis į teismą, nes nenumatyta ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka. Tokie reikalavimai nepriklausomai ir savarankiškai žiniasklaidai yra pertekliniai, neracionalūs ir ribojantys žodžio laisvę.
Pritariame projekto rengėjos – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos – paaiškinimui, kad šis projektas išskirtinai yra orientuotas į pasaulinius socialinius tinklus, veiklą vykdančius Lietuvoje, o tradicinei žiniasklaidai
Taigi konstatuotina, kad už komentarų socialiniame tinkle šalinimą turi būti atsakingas socialinio tinklo paslaugos teikėjas. Siūlome tai įtvirtinti tiesiogiai ir vienareikšmiškai. Priešingu atveju pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas. Pagal Reglamento prasmę pareigos nustatomos socialinio tinklo paslaugos teikėjui, o ne socialinio tinklo paskyrų valdytojams. Todėl turi būti atitinkamai papildytas Projekto 16 straipsnis, nustatant, kad už galimybės pasiekti neteisėtą informaciją socialiniame tinkle panaikinimą atsako socialinio tinklo paslaugos teikėjas. Spręsti pagrindiniam komitetui Komiteto nuomone, reikalinga patikslinti formuluotes taip, kad jos labiau atspindėtų teisinio aiškumo principą - nustatytas teisinis reguliavimas turi būti vienodai suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Svarbu pažymėti, kad Įstatymo projekte nenumatoma pareiga naujienų portalams pašalinus komentarą savo socialinio tinklo paskyroje, informuoti asmenį, kurio komentarą pašalino. Ši pareiga taikoma tik socialiniam tinklui. Naujienų portalams numatomos pareigos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 tik dėl jų interneto svetainėse esančių komentarų skilties. Bendrai vertinant paskyrų valdytojų atsakomybę socialiniuose tinkluose pagal teisminę praktiką Visuomenės informavimo įstatymas yra aiškinamas plačiai, todėl pagal tam tikrus kriterijus: informacijos viešumą, jos sklaidą ir prieinamumą, veiklos metodus ir galimybę kontroliuoti informaciją, konkreti socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus.
Nepaisant to, kad socialinio tinklo paskyros ir jos valdytojo veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti Visuomenės informavimo įstatyme, tai nesudaro pagrindo teigti, jog socialinio tinklo paskyros valdytojas apskritai yra eliminuojamas iš teisinio reguliavimo srities ir jam teisinė atsakomybė netaikoma. Remiantis informacijos viešumo, jos sklaidos ir prieinamumo kriterijais, pavyzdžiui, socialinio tinklo paskyra, turinti didelį skaičių sekėjų, gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone. Pagal dabar galiojančią praktiką, paskyrų valdytojai kai kuriais atvejais gali atsakyti už neteisėtų komentarų turinį, ypač tada, kai jie apie komentarus sužino, o sužinoję nesiima veiksmų. 10. Interneto žiniasklaidos asociacijos, 2023-12-15 1(15)1 Argumentai:
Neužtenka, kad pranešime būtų dėstomos prielaidos dėl turinio neteisėtumo ar abejonės dėl turinio teisėtumo. Gauta informacija turi leisti padaryti kategorišką išvadą dėl ginčijamo turinio neteisėtumo. Kaip teisingai nurodoma Projekte, turi būti akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Todėl siūlome patikslinti, kad apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą ar neteisėtą turinį sužinoma turint patikimų faktinių duomenų. Pasiūlymas:
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų. Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimus mutatis mutandis nustato Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“
11Interneto žiniasklaidos asociacijos,
2023-12-15 1(15)2 Argumentai: Apribojus prieigą prie neteisėto turinio kyla prievolė pranešti paslaugos gavėjui apie priimtą sprendimą. Tačiau ši pareiga nėra absoliuti, nes Reglamento 17 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama: „1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai paslaugų teikėjas žino atitinkamus elektroninius kontaktinius duomenis.“ Iš tiesų, turėtų būti galimybė pranešti paslaugos gavėjui, kuris nurodė savo kontaktinę informaciją ir ji yra teisinga. Tačiau nėra galimybės pranešti paslaugos gavėjui, kuris savo kontaktinės informacijos nenurodė. Todėl siūlome papildyti Projekto 15 straipsnio 2 dalį pagal Reglamento 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsižvelgdami į Reglamento paskirtį, siūlome aiškiai nurodyti, kad aptariama pareiga pirmiausia kyla socialinių tinklų valdytojams. Reglamento 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytos šios teisių gynimo priemonės: vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka priemonės.
Manome, kad šios priemonės neatsitiktinai išvardytos atitinkama tvarka. Būtų netikslinga apkrauti teismus smulkiais ginčais dėl pvz. komentarų. Turi būti išnaudotos galimybės išspręsti ginčą ne teisme. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„2. Socialinių tinklų valdytojai ar kiti Pprieglobos
paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per
sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgių prieglobos paslaugų teikėjas pritaikė apribojimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, reaguodami į prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus. Kreipimasis į teismą galimas išnaudojus vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus ir neteisminio ginčų sprendimo priemones.“ Spręsti pagrindiniam komitetui Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
Prieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Sąvoka prieglobos paslaugų teikėjai apima ir socialinių tinklų valdytojus, todėl netikslinga Įstatymo projekte įvesti naują sąvoką, kuri kitose nuostatuose nėra naudojama. Įstatymo projekte turi būti užtikrintas vienodas ir nuoseklus sąvokų naudojimas.
Komitetas sutinka, kad Paslaugos gavėjui turėtų būti suteikiama teisė pačiam įvertinti situaciją ir priimti geriausią sprendimą dėl savo teisių gynimo. Svarbu pažymėti, kad siūlymas numatyti privalomą reikalavimą paslaugos gavėjui kreiptis į ne teismo būdu ginčus sprendžiančią institucijų prieštarautų Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsniui, kuriame nurodyta, kad nuostatos dėl kreipimosi į ne teismo būdu ginčus sprendžiančią instituciją nedaro poveikio paslaugos gavėjo teisei kreiptis į teismą. Komiteto nuomone, visgi reikalinga patikslinti formuluotes taip, kad jos labiau atitiktų teisinio aiškumo principą - nustatytas teisinis reguliavimas turi būti vienodai suprantamas, tikslus, aiškus. Siūloma aiškiai išskirti, kad prieglobos paslaugų teikėjai gali teikti pretenziją socialinių tinklų valdytojui, spręsti ikiteisminio ginčo tvarka, kreiptis į teismą. 12. Interneto žiniasklaidos asociacijos, 2023-12-15 1(15)3 Argumentai:
Projekte nerašoma, kad kreipimasis į teismą yra kraštutinė priemonė. Manome, kad šiuo atveju būtina nustatyti privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Taigi teisę kreiptis į teismą asmuo turi įgyti tik po to, kai prieš tai kreipėsi į paslaugų teikėją. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„3. Asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų
teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla ir kurių prašymo paslaugų teikėjas netenkino, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako. “ Spręsti pagrindiniam komitetui Žr. Interneto žiniasklaidos asociacijos 11 pastabą dėl teisinio aiškumo. 13.
13Interneto žiniasklaidos asociacijos,
2023-12-15 1(16)3 Argumentai: Pagal Reglamento prasmę pareigos nustatomos socialinio tinklo paslaugos teikėjui, o ne socialinio tinklo paskyrų valdytojams. Todėl siūlome įtvirtinti Projekte nuostatą dėl socialinio tinklo paslaugos teikėjo kaip atsakingo už neteisėtos informacijos panaikinimą jo valdomame socialiniame tinkle. Jokie socialinio tinklo paskyrų valdytojai nelaikytini socialinio tinklo paslaugos teikėjais, o priešinga nuostata reikštų dalies socialinio tinklo paskyrų valdytojų diskriminavimą. Taigi atsakomybė už socialinio tinklo neteisėto turinio pašalinimą turi būti priskirta socialinio tinklo paslaugos teikėjui. Analogiška pareiga nustatytina ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjams. Pasiūlymas:
4Papildyti Projekto 16 straipsnį 3 dalimi:
„3. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atsako už neteisėto turinio pašalinimą iš savo interneto platformų ir paieškos sistemų.“ Nepritarti Jei būtų pritarta šiam pasiūlymui, Lietuvos Respublikos institucijos, atsakingos už neteisėto turinio šalinimą, prarastų teisę duoti privalomus nurodymus socialinio tinklo paskyros valdytojui, kuris platina neteisėtą turinį. Pagal galiojančią praktiką institucijos pirmiausia nurodymus teikia interneto platformai arba interneto paieškos sistemai, tačiau dažnai šie tarpininkavimo paslaugų teikėjai nereaguoja į institucijų nurodymus. Kadangi labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos (Facebook, Google, Youtube, Twitter, TikTok ir kt.) nėra įsisteigusios Lietuvos Respublikoje, institucijos negali taikyti vykdymo užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, skirti baudas už nurodymų nevykdymą, todėl institucijos turi ribotas galimybes priversti vykdyti nurodymus.
Įsigaliojus Reglamentui (ES) 2022/2065 ir susidarius tokiai situacijai, kai labai didelės interneto platformos ar labai didelės paieškos sistemos nevykdo Lietuvos Respublikos institucijų nurodymų, bus kreipiamasi į Europos Komisiją ir kitoje valstybėje narėje įsisteigusį skaitmeninių paslaugų koordinatorių. Ši derinimo procedūra užtruks, todėl nustačius, kad už neteisėto turinio šalinimą atsako tik labai didelės interneto platformos ir labai didelės paieškos sistemos, neteisėto turinio šalinimo procesas ženkliai pailgėtų arba neteisėtas turinys būtų visai nepašalintas. Atsižvelgiant į tai, kad socialinių tinklų paskyrų valdytojai platina dezinformaciją, karo propagandą, kursto pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, kursto neapykantą, būtina užtikrinti institucijų teisę teikti nurodymus taip pat ir socialinių tinklų paskyrų valdytojams, kad būtų užtikrintas efektyvus neteisėto turinio pašalinimas. Karo Ukrainoje kontekste Lietuva susiduria su itin didelėmis dezinformacijos ir neteisėto turinio kampanijomis, kuriomis siekiama paveikti visuomenę ir kurti nepasitikėjimą valstybe, reaguoti į jas reikia greitai ir efektyviai, nes interneto platformose masiškai platinamas neteisėtas turinys kelia rimtą pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, demokratiniams procesams ir pilietiniam diskursui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo narys Jurgis Razma,
2023-12-15 1(15)1 Teikiu pasiūlymus, kuriuos parengė Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA). Dėl labai skubaus projekto svarstymo asociacija nespėjo šių pasiūlymų pateikti iki projekto svarstymo Ekonomikos komitete. Argumentai: Neužtenka, kad pranešime būtų dėstomos prielaidos dėl turinio neteisėtumo ar abejonės dėl turinio teisėtumo. Gauta informacija turi leisti padaryti kategorišką išvadą dėl ginčijamo turinio neteisėtumo. Kaip teisingai nurodoma Projekte, turi būti akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Todėl siūlome patikslinti, kad apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą ar neteisėtą turinį sužinoma turint patikimų faktinių duomenų. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„1. Paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą
paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų. Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimus mutatis mutandis nustato Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“
2Seimo narys Jurgis Razma,
2023-12-15 1(15)2 Argumentai: Apribojus prieigą prie neteisėto turinio kyla prievolė pranešti paslaugos gavėjui apie priimtą sprendimą.
Tačiau ši pareiga nėra absoliuti, nes Reglamento 17 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama:
„1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai paslaugų teikėjas žino atitinkamus
elektroninius kontaktinius duomenis.“ Iš tiesų, turėtų būti galimybė pranešti paslaugos gavėjui, kuris nurodė savo kontaktinę informaciją ir ji yra teisinga. Tačiau nėra galimybės pranešti paslaugos gavėjui, kuris savo kontaktinės informacijos nenurodė. Todėl siūlome papildyti Projekto 15 straipsnio 2 dalį pagal Reglamento 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsižvelgdami į Reglamento paskirtį, siūlome aiškiai nurodyti, kad aptariama pareiga pirmiausia kyla socialinių tinklų valdytojams. Reglamento 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytos šios teisių gynimo priemonės: vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka priemonės. Manome, kad šios priemonės neatsitiktinai išvardytos atitinkama tvarka. Būtų netikslinga apkrauti teismus smulkiais ginčais dėl pvz. komentarų. Turi būti išnaudotos galimybės išspręsti ginčą ne teisme. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„2. Socialinių tinklų valdytojai ar kiti Pprieglobos
paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per
sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgių prieglobos paslaugų teikėjas pritaikė apribojimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, reaguodami į prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus.
Kreipimasis į teismą galimas išnaudojus vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus ir neteisminio ginčų sprendimo priemones. Spręsti pagrindiniam komitetui Žr. Interneto žiniasklaidos asociacijos 11 pastabą. 3. Seimo narys Jurgis Razma, 2023-12-15 1(15)3 Argumentai: Projekte nerašoma, kad kreipimasis į teismą yra kraštutinė priemonė. Manome, kad šiuo atveju būtina nustatyti privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Taigi teisę kreiptis į teismą asmuo turi įgyti tik po to, kai prieš tai kreipėsi į paslaugų teikėją. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „3. Asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla ir kurių prašymo paslaugų teikėjas netenkino, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako. “ Spręsti pagrindiniam komitetui Žr. Interneto žiniasklaidos asociacijos 11 pastabą. 4. Seimo narys Jurgis Razma, 2023-12-15 1(16)3 Argumentai:
Pagal Reglamento prasmę pareigos nustatomos socialinio tinklo paslaugos teikėjui, o ne socialinio tinklo paskyrų valdytojams. Todėl siūlome įtvirtinti Projekte nuostatą dėl socialinio tinklo paslaugos teikėjo kaip atsakingo už neteisėtos informacijos panaikinimą jo valdomame socialiniame tinkle. Jokie socialinio tinklo paskyrų valdytojai nelaikytini socialinio tinklo paslaugos teikėjais, o priešinga nuostata reikštų dalies socialinio tinklo paskyrų valdytojų diskriminavimą.
Taigi atsakomybė už socialinio tinklo neteisėto turinio pašalinimą turi būti priskirta socialinio tinklo paslaugos teikėjui. Analogiška pareiga nustatytina ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjams. Pasiūlymas:
4Papildyti Projekto 16 straipsnį 3 dalimi:
„3. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atsako už neteisėto turinio pašalinimą iš savo interneto platformų ir paieškos sistemų.“ Nepritarti Interneto žiniasklaidos asociacijos 13 pastabą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3353 ir komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė
ekonomikos komitetas
2024-05-22
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Andrius
Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Karolis Žemaitis, ES ir tarptautinių reikalų grupės vadovė Aurelija Janušauskė, ES ir tarptautinių reikalų grupės patarėjas Rokas Navickas, „Google“ atstovaujantis lobistas META atstovas Laurynas Gečas, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė; Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narys Vygintas Vaitkus, Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vyriausioji specialistė Laura Vareikienė; Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė. ;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(3)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įvardijus 13 reguliavimo principų, kitose aptariamo straipsnio nuostatose yra paaiškinami tik 3 iš jų.
Nepritarti Argumentai: Įstatymo projektu nėra keičiamos šiuo metu galiojančios 3 straipsnio nuostatos. Kiti šioje dalyje nurodyti principai įtvirtinti kituose teisės aktuose, todėl jiems papildomi paaiškinimai nepateikti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(4)332
reglamentuojama priežiūros institucijos teisė su prašymu kreiptis į Regionų administracinį teismą, o šios dalies punktuose nustatomos tokio prašymo teikimo sąlygos. Tačiau šios dalies 2 punkte jau nurodoma, kad priežiūros institucijos prašymą gauna Ryšių reguliavimo tarnyba (o ne teismas). Jeigu turima omenyje, kad priežiūros institucija, prieš teikdama prašymą teismui (t. y. prieš kreipdamasi į teismą) dėl priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas Lietuvos Respublikoje, taikymo, turi kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji, savo ruožtu, kreiptųsi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Galbūt būtų tikslinga šias skirtingas teisines procedūras apibrėžiantį veiksmą įvardinti naudojant skirtingas sąvokas, pvz.,
„kreipimasis į teismą“ bei „prašymas Ryšių reguliavimo tarnybai kreiptis į
Europos Sąjungos valstybę narę“ ar panašiai. Atitinkamai šiame punkte vietoj žodžių „jei prašymą teikianti institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba“ galėtų būti įrašomi, pavyzdžiui, žodžiai „o jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba – savo iniciatyva“. Pritarti Pasiūlymas 1:
Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir numatytų taikomųyti paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje. Šios priemonės apima įpareigojimus paslaugų teikėjams nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems paslaugų teikėjams, paslaugos gavėjams ar visuomenės interesams esminės žalos ar atsirastų nepataisomų pasekmių. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis į Regionų administracinį teismą prašymas teikiamas, kai:“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi priežiūros
institucijos prašymą kreiptis į Europos Sąjungos valstybę narę, jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba – savo iniciatyva, jei prašymą teikianti institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba, kreipiasi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, su prašymu imtis priemonių, tačiau ši Europos Sąjungos valstybės narė tokių priemonių nesiima arba, priežiūros institucijos vertinimu, taikomos priemonės yra nepakankamos;“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(4)32
teisė „į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir numatytų taikyti paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reguliavimo nėra aišku ką paslaugų teikėjams turi numatyti Regionų administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, nuostata tikslintina pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Žr. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies redakciją prie 2 TD pastabos (Pasiūlymas 1). 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(4)4
vietoj jungtuko „ir“ siūlome įrašyti jungtukus „ir (ar)“. Pritarti Pasiūlymas 1: Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Skubiu atveju, kai vykdomas pažeidimas kelia didelę žalą
visuomenei ir (ar) yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui,<...>.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(4)32
žodžio „ši“ įrašytini žodžiai „Europos Sąjungos valstybė narė“. Pritarti Žr. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją prie 2 TD pastabos (Pasiūlymas 2). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(4)5
„kompetentinga“ įrašytinas žodis „priežiūros“. Pritarti
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5.<...>. Nusprendusi, kad priemonės, dėl kurių ketinama
kreiptis ar kreiptasi į teismą arba kurių jau imtasi, atsižvelgiant į Europos Komisijos prašymą, neturėtų būti taikomos, kompetentinga priežiūros institucija nesikreipia į teismą, o jeigu tai jau buvo padaryta, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos, kreipiasi į Regionų administracinį teismą prašydama panaikinti šias priemones ir (arba) pati panaikina pačios priežiūros institucijos priimtas priemones.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(4)7
ne į bet kokias tarptautines sutartis, o tik į tokias tarptautines sutartis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo
„Lietuvos Respublikos“.
Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Paslaugų teikėjo, kuris nėra įsisteigęs
Europos Sąjungoje, informacinės visuomenės paslaugų teikimo laisvę Lietuvos Respublikoje riboja šio įstatymo, Reglamento (ES) 2022/2065 ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančiosų informacinės visuomenės paslaugų teikimą nuostatos, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir (ar) Europos Sąjungos teisė nenustato kitaip.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(4)8
8Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalį kompetentingos institucijos,
įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų paskirtus teisinius atstovus vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį. Manytina, kad pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 1 dalį teisiniai atstovai gali būti paskirti bet kurioje valstybėje narėje, kurioje paslaugų teikėjas siūlo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, aptariamoje projekto nuostatoje, mūsų vertinimu, tiksliau būtų nurodyti, kad kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį paskirtus teisinius atstovus. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Kompetentingos institucijos, įgyvendindamos
Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065
vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį.
Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nusprendžia paskirti teisinį atstovą Lietuvos Respublikoje, šis tarpininkavimo paslaugų teikėjas pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai reikalingus duomenis apie teisinį atstovą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 4 dalyje. Paskirti teisiniai atstovai yra atsakingi už tarpininkavimo paslaugų teikėjo pareigų pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 neatlikimą, nedarant poveikio tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurie gali būti inicijuojami tarpininkavimo paslaugų teikėjo atžvilgiu.<...>“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(4)8
žodį „pareigų“ įrašant žodžius „tarpininkavimo paslaugų teikėjų“. Pritarti Žr. Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalies redakciją prie 8 TD pastabos. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(6)12
betarpiškai susijęs su paslaugų teikėjo gyvenamąja vieta, o asmens duomuo - asmens gyvenamosios vietos adresas - teikiamų paslaugų aspektu nėra ypatingai svarbus, asmens duomenų apsaugos požiūriu pakankamu galėtų būti laikomas ir adresas, kuriuo galima būtų pasiekti fizinį asmenį - paslaugų teikėją, įteikti jam dokumentus ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad nurodomas ne fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas, o kitas fizinės vietos adresas – jo korespondencijos adresas.
Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) paslaugų teikėjo buveinės adresą (jei paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, – jo gyvenamosios vietos korespondencijos adresą);“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(6)14
teikėjo valstybės registras“ brauktini žodžiai „paslaugų teikėjo“, nes paslaugų teikėjai jokių valstybės registrų nevaldo ir netvarko. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) informaciją apie tai, koks yra paslaugų
teikėjo valstybės registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą paslaugų teikėją, jo registracijos numerį ar panašią identifikavimo priemonę šiame registre, jeigu paslaugų teikėjas privalo būti įregistruotas valstybės registre;“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(6)15
iki dvitaškio ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodomos skirtingos priežiūros institucijos, siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą siūlytume suformuluoti taip: „5) kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai - informaciją apie šią paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją;“.
Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai – informaciją apie šią paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją informaciją apie paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją: šios institucijos pavadinimą, buveinės adresą ir kontaktinius duomenis, kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai;“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(7)2
reguliavimo tarnyba teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, tuo tarpu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje Ryšių reguliavimo tarnyba šiems paslaugų teikėjams teikia motyvuotus prašymus. Atsižvelgiant, kad minimose nuostatose yra vartojamos skirtingos formuluotės, siūlytina šias formuluotes suvienodinti. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės tyrėjų prašymą, kuriame pagrindžiamas poreikis konkretaus mokslinio tyrimo tikslais suteikti prieigą prie duomenų, suteikia patikrintų tyrėjų statusą ir pagal šio straipsnio 1 dalį teikia pagrįstą motyvuotą prašymą labai didelių interneto platformų ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjui, įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie duomenų suteikimo, jei tyrėjai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba pateiktą tyrėjų prašymą išnagrinėja ir sprendimą dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti priima ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Patikrintų tyrėjų statuso suteikimo ir prieigos prie duomenų panaikinimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai nereglamentuota Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8, 10 ir 11 dalyse.“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(7)23
statuso suteikimo“ įrašytini žodžiai „ar atsisakymo jį suteikti“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 daliai. Pritarti Pasiūlymas 1: Žr. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies redakciją prie 13 TD pastabos. Pasiūlymas 2: Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Tyrėjai, kurie yra Lietuvos Respublikoje įsikūrusių
įsisteigusių mokslinių tyrimų organizacijų nariai, turi teisę pateikti prašymą Ryšių reguliavimo tarnybai gauti prieigą prie duomenų iš kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo.
Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka pradinį vertinimą, ar tyrėjai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba šį pradinį vertinimą ir tyrėjų prašymą kartu su pateiktais dokumentais perduoda įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, kuris priima sprendimą dėl prieigos prie duomenų patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka pradinį vertinimą ir priima sprendimą dėl prašymo kartu su pateiktais dokumentais perdavimo įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos.<...>“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(7)3
organizacija“ reikėtų arba suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme vartojama terminija, arba aiškiau atskleisti tokį statusą turinčių asociacijų kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad teisėkūroje neturėtų būti vartojama tokia neteisinio turinio formuluotė kaip „Lietuvos Respublikoje įsikūrusi organizacija“ (galbūt turimas omenyje juridinio asmens įsteigimo, įregistravimo juridinis faktas).
Pritarti iš dalies Argumentai: Sąvoka
„mokslinių tyrimų organizacija“ yra apibrėžta Lietuvos Respublikos autorių
teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje: „Mokslinių tyrimų organizacija – universitetas (įskaitant jo bibliotekas), mokslinių tyrimų institutas, taip pat kitas pelno nesiekiantis arba visą pelną į savo mokslinius tyrimus reinvestuojantis juridinis asmuo arba su viešuoju interesu susijusius uždavinius įgyvendinantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra vykdyti švietimo veiklą, apimančią ir mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų organizacija nelaikoma organizacija, kuriai pelno siekiantis juridinis asmuo daro esminę, galimybe kontroliuoti pasireiškiančią įtaką, atsirandančią dėl savo kaip akcininkų ar narių vaidmens arba kitų struktūros ypatumų, galinčių suteikti pirmenybę susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalyje yra daroma nuoroda į Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, todėl nėra tikslinga papildomai aiškinti ir apibrėžti sąvoką. Pasiūlymas:
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotės „nacionalinių teisės aktų“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos teisės aktų“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnį išdėstyti taip: „8<...>Priežiūros institucijos, šiame įstatyme nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimų.“ 17.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05 1(15)1
identiškos sužinojimo apie neteisėtą turinį sąlygos: 1) kai paslaugų teikėjas turi faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį ir 2) kai paslaugų teikėjas sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Svarstytinas tokių analogiškų savo turiniu alternatyvių sąlygų įtvirtinimo keičiamame įstatyme tikslingumas ir poreikis. Pažymėtina, kad Reglamento 2022/2065 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjo sužinojimo apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti yra taikoma tiek, kiek tai susiję su gautais reikalavimais atlyginti žalą. Nepritarti Argumentai:
Reglamentas (ES) 2022/2065 nenustato sąlygų, kada tarpininkavimo paslaugų teikėjas yra laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį. Tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybę nustato nacionaliniai teisės aktai. Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalyje yra įvardijami du skirtingi atvejai, kada laikoma, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas sužinojo apie neteisėtą turinį. Pirmuoju atveju pabrėžiama, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas savo duomenų bazėse, serveriuose turi duomenų apie neteisėtą turinį, antruoju atveju apibrėžiamos situacijos, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas imasi iniciatyvos analizuoti padėtį, atlieka tyrimą ir sužino apie perduodamą arba saugomą neteisėtą turinį.
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(15)1
taip: „Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimams mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“ Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. <...> Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimamsus mutatis mutandis nustato taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(16)1
didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų pareigą vertinti ir mažinti Reglamento (ES) 2022/2065 nurodytas sistemines rizikas, neturėtų būti pateikta blanketinė nuoroda ne tik į šio Reglamento 34 straipsnį (kuriame nustatomos rizikos vertinimo nuostatos), tačiau ir į Reglamento
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. <...> Siekdami sumažinti atsiradusias
sistemines rizikas pagal Reglamento (ES) 2022/2065 35 straipsnį, šie paslaugų teikėjai turi atlikti algoritminių sistemų veikimo peržiūrą, į kurią yra įtraukiami paslaugų teikėjo darbuotojai ir (ar) ekspertai, gebantys įvertinti sistemines rizikas, lietuvių kalbos normas ir vartoseną.“
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(16) 1(29)22 20.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, kokios
„nacionalinės“ nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Respublikos ar kitų
valstybių narių – turimos mintyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai. Pritarti Pasiūlymas 1: Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė
duomenų apsaugos inspekcija, remdamosi visuomenės, paslaugos gavėjų, valstybės institucijų ir įstaigų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų,<...>.“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Kompetentingos institucijos taip pat turi teisę pradėti tyrimą ir
(ar) patikrinimą, remdamosi visuomenės, paslaugos gavėjų, valstybės institucijų ir įstaigų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, nacionalinių Lietuvos Respublikos ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ar kitų šaltinių pateikta informacija tarpininkavimo paslaugų klausimais.“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(18)2
sąvokos „Europos Sąjungos institucijų nuorodos“ turinį. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. <...>turi atsižvelgti į kitose Europos
Sąjungos valstybėse narėse taikomus atitinkamus elgesio kodeksus, ypač į asociacijų, jungiančių asmenis, kurie dirba pagal reglamentuojamą profesiją Europos Sąjungos valstybėse narėse, parengtus elgesio kodeksus ir į Europos Sąjungos institucijų parengtas gaires nuorodas bei rekomendacijas.“
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(18)7 22.
Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies, nustatančios, kad kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu, kad verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ar paslaugos gavėjams, pakeistų jų parengtus paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančius elgesio kodeksus, jei jie neatitinka reglamentuotos srities, pagrįstumas yra svarstytinas. Manytina, kad kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos, nustačiusios elgesio kodeksų neatitikimą reglamentuotai sričiai, turėtų tiesiog kreiptis į elgesio kodeksą patvirtinusį subjektą, siūlydama pakeisti kodeksą suderinant jį su reglamentuota sritimi. Nepataisius elgesio kodekso nuostatų, prieštaraujančių imperatyvioms reglamentuotos srities teisės normoms, paslaugų teikėjai turėtų būti atleidžiami nuo pareigos laikytis atitinkamų elgesio taisyklių. Kitaip sakant, svarstytinas tikslingumas ir pagrįstumas kreiptis į teismą dėl privalomo dokumentų, kurių rengimas, tvirtinimas ir jų laikymasis yra išimtinai savanoriškas, turinio keitimo. Taip pat nėra aišku, ar šioje dalyje turimi omenyje būtent tie elgesio kodeksai, kuriuos paslaugų teikėjai jau yra pasirinkę ir deklaravę atitiktį jų nuostatoms, ar, vis dėlto, būtų kreipiamasi dėl visų parengtų ir Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje paskelbtų elgesio kodeksų. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 18 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu, kad verslo, profesineės ir vartotojų asociacijaos, atstovaujančiaos paslaugų teikėjams ar paslaugos gavėjams, kad šios asociacijos pakeistų jų parengtus paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančius elgesio kodeksus, jei jie neatitinka reglamentuotos srities.
Jei verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ar paslaugų gavėjams, nepataiso elgesio kodekso nuostatų, prieštaraujančių reglamentuotos srities teisės normoms, kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos atleidžia paslaugų teikėjus nuo pareigos laikytis šio elgesio kodekso.“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(19)234
informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantis subjektas“ formuluotė, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai yra vartojamos formuluotės „ginčus susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka sprendžiantys subjektai“ ir „sertifikuoti ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai“. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje yra numatoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo. Iš teikiamų keičiamo įstatymo nuostatų reguliavimo nėra aišku ar turimi omenyje skirtingi ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai, ar visgi šie subjektai turi būti suprantami kaip tie patys. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, vartojamos formuluotės, apibrėžiančios ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančius subjektus, turėtų būti suvienodintos arba atitinkamai patikslintos pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnis taikomas tik interneto platformoms.
Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalyje yra nustatomos bendros nuostatos dėl ne teismo tvarka nagrinėjamų ginčų, kurie yra susiję su visomis informacinės visuomenės paslaugomis. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis išdėstyti taip:
„2. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato subjektų,
ne teismo tvarka nagrinėjančių Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnyje nurodytus ginčus, sertifikavimo ir sertifikato panaikinimo tvarką (toliau – Sertifikavimo tvarka), kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnyje ir šiame įstatyme. Ryšių reguliavimo tarnyba, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo subjekto Sertifikavimo tvarkos reikalavimus atitinkančio tinkamai parengto prašymo sertifikuoti arba pratęsti sertifikavimo laikotarpį ir visų dokumentų, reikalingų įvertinti subjekto atitiktį Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams gavimo dienos, įvertina, ar subjektas atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir priima sprendimą sertifikuoti subjektą, pratęsti sertifikavimo laikotarpį neilgesniam nei 5 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti sertifikuoti arba pratęsti sertifikavimo laikotarpį ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienos nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį subjektą. Sertifikavimo laikotarpio pratęsimų skaičius nėra ribojamas. 3. Teismai ir ginčus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantys sprendžiantys subjektai turi teisę informuoti Europos Komisiją ir Ryšių reguliavimo tarnybą apie reikšmingus jų sprendimus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugomis, ir perduoti šioms institucijoms informaciją, kaip sprendžiami ginčai, susiję su elektronine komercija. 4.
tvarka nagrinėjantys subjektai, kuriuos ir Ryšių reguliavimo tarnybaos sertifikavouoti, subjektai Ryšių reguliavimo tarnybai kartą per metus pateikia nagrinėtų ginčų dėl interneto platformų paslaugų teikimo ataskaitą. Ryšių reguliavimo tarnyba kas dvejus metus parengia sertifikuotų ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančių subjektų, kuriuos sertifikavo, veiklos ataskaitą pagal Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 4 dalį.“
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(21)1
įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „tų straipsnių“ įrašytini žodžiai „šiuose straipsniuose nustatytais“, o šio straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei“ įrašytini žodžiai „civilinį ir baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančioms nuostatoms“. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 ir 4 dalis išdėstyti taip:
„1. Institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar
kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, teikdamos nurodymus tarpininkavimo paslaugų teikėjams imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio h punkte, ar pateikti informaciją pagal Reglamento (ES) 2022/2065 9 ir 10 straipsnius, vadovaujasi tų šiuose straipsniuoseų nustatytais nurodymų teikimo reikalavimais. Nurodymai gali būti teikiami tarpininkavimo paslaugų teikėjams, kurių įsisteigimo vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kurie teikia tarpininkavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra tų tarpininkavimo paslaugų teikėjų įsisteigimo vieta. Teisminių ar priežiūros institucijų nurodymų teikimą tarpininkavimo paslaugų teikėjams imtis veiksmų dėl konkretaus neteisėto turinio elementų ir nurodymų nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę.“ <....> „4.
Šiame straipsnyje išdėstytos nuostatos nedaro poveikio civilinį ir baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančioms nuostatoms nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei, kitoms Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, kuriose numatomos taisyklės imtis veiksmų dėl konkrečios rūšies neteisėto turinio ribojimo ir kontrolės.“
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(2)8
pranešėjas“, kuris niekur nėra atskleidžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis. Pažymėtina, kad sąvokų įstatyminis turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, minėta sąvoka arba turėtų būti aiškiai apibrėžta keičiamame įstatyme, arba jame turėtų būti pateikta nuoroda į kitą teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta (nurodant, jog ji suprantama, kaip tai nustatyta nurodytame įstatyme arba kitame įgyvendiname Europos Sąjungos teisės akte). Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti nauja 28 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Patikimas pranešėjas – subjektas, kuriam dėl konkrečių ekspertinių žinių ir kompetencijos, aptinkant ir nustatant neteisėtą turinį, yra suteiktas specialus statusas, įpareigojantis interneto platformų paslaugų teikėjus šio subjekto pateiktus pranešimus dėl neteisėto turinio nagrinėti pirmumo tvarka.“
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(26)
Respublikos“.
Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 26 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Lietuvos Respublikos Eekonomikos
ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos funkcijos“
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(28)5
žodis „galimą“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 28 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip:
„5) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti
dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant galimą pažeidimą. Šiuo atveju paliekamas motyvuotas sprendimas dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo ir paimtų dokumentų ir (ar) daiktų aprašas; išreikalauti padaryti nurodytų dokumentų, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, kopijas.“
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(29)1
atskleisti kompetentingų institucijų sprendimu galimų atlikti „konfidencialių tyrimų“ turinį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio
Argumentai: Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad tyrimai gali būti laikomi konfidencialiais tol, kol išnyksta grėsmė tyrimo eigai. Tai reiškia, kad informavus tarpininkavimo paslaugų teikėją, kitus asmenis apie atliekamą tyrimą gali būti pakenkta tyrimo vykdymui, nuslėpti pažeidimai ir jų padariniai. Tokia pati formuluotė dėl konfidencialių tyrimų yra naudojama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(30)
įrašytini žodžiai „galimo pažeidimo“.
Taip pat siūlome šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „gali būti atliekamas ne ilgiau kaip 3 mėnesius“ siūlome įrašyti žodžius „turi būti atliktas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius“, o 2 dalyje po žodžių „Sprendimas dėl tyrimo“ – žodžius „atlikimo termino“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 30 straipsnį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Tyrimų dėl Reglamento (ES)
2022/2065 ir šio įstatymo galimo pažeidimo atlikimo terminai
„1. Tyrimas dėl Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo
galimo pažeidimo gali turi būti atliktaekamas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo atlikti šį tyrimą priėmimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas kompetentingos institucijos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas iki 3 mėnesių, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atlikti šį tyrimą priėmimo dienos. Sprendimas dėl tyrimo atlikimo termino pratęsimo priimamas, atsižvelgiant į tyrimo sudėtingumą, mastą, tarpininkavimo paslaugų teikėjo vengimą vykdyti kompetentingų institucijų reikalavimus, tyrimo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes ar kitas objektyvias priežastis. <...>“
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(29) 1(31)151
institucijos pradėti tyrimą ir jį atlieka dėl Lietuvos Respublikos kompetencijai priskiriamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo pažeidimo, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompetentingos institucijos, atlikusios tyrimą ir (ar) patikrinimą, priima sprendimą arba konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta, arba nustatyti tik Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimą (-us), nenustatant galimybės konstatuoti ir galimą šio įstatymo pažeidimo. Siūlytume šias keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje.
Pritarti Pasiūlymas 1: Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. <..>Kompetentingų institucijų įgalioti pareigūnai, kurie
prižiūri, kaip vykdomas Reglamentas (ES) 2022/2065 ir šis įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinami jų įgaliojimai ir atliekamos funkcijos, turi teisę atlikti patikrinimą tarpininkavimo paslaugų teikėjo patalpose, įskaitant nuomojamas ir (ar) kitais pagrindais naudojamas patalpas.“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 29 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Kompetentingos institucijos tyrimus ir (ar) patikrinimus dėl galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimo atlieka vadovaudamosi Reglamentu (ES) 2022/2065, šio įstatymo ir kompetentingų institucijų nustatyta tvarka.“ Pasiūlymas 3:
Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Kompetentingos institucijos, atlikusios tyrimą ir (ar)
patikrinimą, priima sprendimą:
1) konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta;
2) nustatyti Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us).“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(31)2
straipsnio dalys reglamentuoja kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, pateikiant nuorodas į konkrečias keičiamo įstatymo 24 straipsnio dalis, kuriose yra reglamentuojamos kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Kompetentinga institucija, nustačiusi Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us), teikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui privalomus nurodymus nutraukti pažeidimą (-us), skiria įspėjimą ir
(ar) taiko kitas vykdymo užtikrinimo priemones, nurodytas Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse, šio įstatymo 24 straipsnio 1-4 dalyse, 24 straipsnio 5 dalies 1-3 ir 6-7 punktuose ir 25 straipsnyjeuose. Kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimą dėl baudos skyrimo šio įstatymo XI skyriuje nustatyta tvarka.“
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(32) 1(33)1
žodis „galimą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinimui. Pritarti Pasiūlymas 1: Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Jei kompetentinga institucija, nagrinėdama galimą pažeidimą,
priima motyvuotą sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose, įskaitant nuomojamas ir (ar) kitais pagrindais naudojamas patalpas,<...>“. Pasiūlymas 2: Įstatymo projekto 33 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „33 straipsnis. Paslaugų teikėjų ir paslaugos gavėjų teisės ir pareigos, nagrinėjant galimus pažeidimus“
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(32)6
33Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad kompetentingos
institucijos atstovas turi teisę dalyvauti, nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teisme, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 32 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kompetentingos
institucijos skundą dėl Regionų administracinio teismo nutarties turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio skundo gavimo dienos.
Kompetentingos institucijos atstovas turi teisę dalyvauti, nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.“
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(34)1
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „Paslaugos gavėjas“ įrašytini žodžiai „ar kitas subjektas“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Paslaugos gavėjas ar kitas subjektas, nurodytas Reglamento
(ES) 2022/2065 53 straipsnyje, turi teisę Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti skundą dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų (toliau – skundas). Jei skundoas nagrinėjimas priskirtas patenka į kitos kompetentingos institucijos kompetencijai atsakomybės sritį,<...>.“
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(34)1
kitos kompetentingos institucijos atsakomybės sritį“ siūlome įrašyti žodžius
„Jei skundo nagrinėjimas priskirtas kitos kompetentingos institucijos
kompetencijai“. Pritarti Žr. Įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies redakciją prie 34 TD pastabos. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(34)1
teisė „pateikti skundą dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų“.
Atsižvelgiant į tai, kad toliau keičiamo įstatymo 34 straipsnio nuostatose šis skundas dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų yra įvardijamas kaip „skundas“, o taip pat siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje po žodžių „padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų“ įvesti atitinkamą trumpinį ir įrašyti žodžius „toliau – Skundas“. Pritarti
straipsnio 1 dalies redakciją prie 34 TD pastabos
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(34)334
tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikėjai bei paslaugų gavėjai pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalis gali būti ne tik fiziniai bei juridiniai asmenys. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 34 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus išdėstyti taip:
„3) paslaugos gavėjo vardas, pavardė (jeigu kreipiasi fizinis asmuo)
arba pavadinimas, kodas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys) ir kontaktiniai duomenys;
4) skundžiamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo – juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio – pavadinimas ir kodas arba tarpininkavimo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardas ir pavardė, kontaktiniai duomenys, jeigu jie žinomi;“
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(37)2
nurodo“ įrašytini žodžiai „skundo nagrinėjimo“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 37 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Jei skundo nagrinėjimas pratęsiamas pagal šio straipsnio 1 dalį, kompetentingos institucijos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja paslaugos gavėją ir nurodo skundo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastis. Kompetentingos institucijos turi išnagrinėti skundą per trumpiausią įmanomą laiką.“
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(39)2
žodis „skiriama“, nes baudos kompetentingų institucijų sprendimu yra skiriamos, o ne taikomos. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Bauda gali būti skiriama taikoma ne vėliau kaip per
penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai padarytas trunkamasis pažeidimas, – nuo jo paaiškėjimo dienos. Jei kompetentingos institucijos sprendimas skirti baudą tarpininkavimo paslaugų teikėjui yra nagrinėjamas teisme, baudos skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(40)1
formuluotės „3 dalį, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnius“ įrašytina formuluotė
„3 dalies, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnių pažeidimus“. Pritarti
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki 6 procentų
tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais už Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus, išskyrus Reglamento (ES) 2022/2065 14 straipsnio 3 daliesį, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsniųus pažeidimus.“
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(40)56 41.
Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlome dėstyti taip:
„Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 6 procentų
tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos pažeidimus:“. Analogiškai siūlome patikslinti ir šio straipsnio 6 dalį. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 40 straipsnio 5 ir 6 dalių pradžias išdėstyti taip:
„5. Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 6 procentų
tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos pažeidimus: <...>;
„6. Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 1 procento
tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus: <...>.“
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(41)1
„nurodytos šio įstatymo 40 straipsnyje“, nes 40 straipsnyje nurodytos visos
keturios kompetentingos institucijos. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Kompetentingos institucijosnurodytos šio įstatymo 40
straipsnyje, gali priimti sprendimą skirti tarpininkavimo paslaugos teikėjui periodinę iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų per dieną praėjusiais finansiniais metais už kiekvieną šių Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų vykdymo (tęsimo) dieną dydžio baudą.“
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(40)1
atskleisti formuluotės „periodinė iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų per dieną praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda“ turinį, nes nėra aišku, kaip būtų nustatomas bendrųjų metinių pajamų per dieną dydis.
Nepritarti Argumentai: Periodinių baudų reglamentavimas yra nustatomas Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatomos nuostatos dėl periodinių baudų apskaičiavimo yra aiškiai apibrėžtos, todėl nėra tikslinga įtraukti papildomų paaiškinimų. Yra nustatoma, kad periodinė bauda yra skaičiuojama nuo tos dienos, kai kompetentinga institucija priima sprendimą taikyti baudą iki tos dienos, kai sprendimas panaikinamas. Bendrosios metinės pajamos būtų dalinamos iš 365 arba 366 dienų ir nuo šios sumos skiriama iki 5 proc. bauda per dieną. Kai paslaugų teikėjas pažeidimą panaikina, paskaičiuojama bendra bauda, priklausomai nuo to, kiek dienų buvo tęsiamas pažeidimas. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 1(42)4
nustatytas ne tik keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1- 4 dalyse, tačiau ir šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, svarstytina, kodėl dispozicinės nuorodos į minėtąsias 40 straipsnio dalis nėra nustatytos keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje konkretaus baudos dydžio nustatymo pagrindus. Pritarti Pasiūlymas 1:
Žr. pasiūlymą prie 41 TD pastabos. Pasiūlymas 2: Įstatymo projekto 42 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo 40
straipsnio 1–6 4 dalyse ir 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalias baudų dydžių ribas.<...>“
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 1(42)28
baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas.
Šiame kontekste, kaip pavyzdinis reguliavimas, pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis. Pritarti Pasiūlymas : Įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip:
„8) kitos šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos aplinkybės, kurias kompetentingos institucijos
gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
galimybę <...> pateikti pastabas dėl Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3353 (toliau – įstatymo projektas), kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas, toliau – SPA). „Google“ <...>, nors atnaujintą įstatymo projektą iš esmės vertiname palankiai ir dėkojame Ministerijai, kad buvo atsižvelgta į dalį pasiūlymų, tačiau pastebime keletą svarbių ir dar neišspręstų įstatymo projekto aspektų, kurių papildomas įvertinimas, mūsų manymu, yra esmingai svarbus siekiant veiksmingo SPA reglamento nuostatų įgyvendinimo pagal ES teisės aktų reikalavimus. Bendros pastabos Pirmiausiai dar kartą norėtume pažymėti, kad SPA yra ES reglamentas. Tai reiškia, kad jis tiesiogiai taikomas visoms ES valstybėms narėms ir nereikia rengti nacionalinių jo įgyvendinimo priemonių, nebent konkrečiose paties SPA nuostatose būtų numatyta kitaip.
Europos Komisija patvirtino, kad net paprastas SPA nuostatų „nukopijavimas“ į nacionalinius teisės aktus yra problematiškas. Dėl to gali atsirasti nukrypimų (kad ir nedidelių, pavyzdžiui, dėl vertimo), kurie praktikoje gali lemti nenuoseklumą ir teisinį neapibrėžtumą. Todėl prašome įstatymo projekte įgyvendinamąsias nuostatas numatyti tik tais atvejais, kai tai aiškiai leidžiama pagal SPA (t. y. visų pirma priežiūros ir vykdymo užtikrinimo klausimais). Nors šiuo aspektu buvo atlikti tam tikri pakeitimai, tačiau, manome, kad įstatymo projekte būtina dar aiškiau nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos priežiūros, vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimai gali būti taikomi tik Lietuvoje įsisteigusių tarpininkavimo paslaugų teikėjų atžvilgiu. Pritarti Argumentai:
Reglamento (ES) 2022/2065 56 straipsnyje nurodyta, kad Valstybė narė, kurioje yra pagrindinė tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, turi išimtinius įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas šis reglamentas, ir užtikrinti jo vykdymą, išskyrus 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus įgaliojimus. Šio straipsnio nuostatos nurodo, kad valstybės narės turi vykdymo užtikrinimo įgaliojimus tik dėl tų tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kurie yra įsiteigę jų valstybėje narėje. Pažymėtina, kas įstatymo projekto 7, 21, 23, 24 straipsniuose yra nurodyta, kad vykdymo užtikrinimo priemonės taikomos Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams. 2. „Google“, 2023-12-14 1(4)
1 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis Lietuvoje gali būti ribojama laisvė teikti informacinės visuomenės paslaugas.
Norėtume pažymėti, kad kitoje ES šalyje įsisteigęs informacinės visuomenės paslaugų teikėjas turėtų turėti teisę laisvai teikti savo paslaugas Lietuvoje. Ši teisė turėtų būti ribojama tik remiantis Elektroninės komercijos direktyvoje ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nustatytomis išimtimis ir tvarka (jei informacinės visuomenės paslauga taip pat laikoma audiovizualinės žiniasklaidos paslauga arba dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga). ES valstybės narės, mūsų vertinimu, negali nustatyti savo išimčių ir tvarkos šiuo klausimu. Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad valstybėse narėse neteisėto turinio reguliavimas ir apibrėžimas skiriasi, todėl gali būti taikomi kitokie reikalavimai paslaugų teikėjams nei valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas. Pagrindinė sąlyga apriboti galimybę teikti paslaugas yra, kai paslaugų teikėjas pažeidžia nacionalinius ir ES teisės aktus, pažeidimas kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies b punkte. 3. „Google“, 2023-12-14 1(7)24
2 ir 3 dalyse nustatytos procedūrinės patikrintų tyrėjų patvirtinimo taisyklės. Susirūpinimą kelia tai, kad tokias procedūrines taisykles įstatymo projektu siekiama nustatyti dar prieš Europos Komisijai priimant deleguotąjį aktą tais pačiais klausimais. Tai gali apsunkinti reguliavimą ir pareikalauti per trumpą laiką atlikti papildomus pakeitimus. Prašome nustatyti procedūrines taisykles remiantis suinteresuotųjų subjektų indėliu po to, kai bus priimtas Europos Komisijos deleguotasis aktas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas 1:
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Ryšių reguliavimo tarnyba pateiktą tyrėjų prašymą išnagrinėja ir sprendimą dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti priima ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tinkamai parengto prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Patikrintų tyrėjų statuso suteikimo ir prieigos prie duomenų panaikinimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai nereglamentuota Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8, 10 ir 11 dalyse.“ Pasiūlymas 2:
Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnį 4 nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Patikrintų tyrėjų statuso suteikimo ir prieigos prie duomenų
panaikinimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai nereglamentuota Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 dalyse ir Europos Komisijos priimtuose deleguotuose teisės aktuose, kurie papildo Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatas.“ 4. „Google“, 2023-12-14 1(15)
15 straipsnyje, mūsų vertinimu, nėra poreikio nustatyti momento, kada paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą veiklą ar turinį, nes šis standartas jau nustatytas SPA. Procedūros dėl paslaugų gavėjų informavimo ir kiti reikalavimai taip pat, mūsų vertinimu, nepagrįstai dubliuoja SPA įtvirtintas normas ir įneša neaiškumo. Rekomenduojame atsisakyti nebūtinų 15 straipsnio nuostatų. Be to, 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienos dienos terminas informuoti paslaugų gavėjus, mūsų vertinimu, yra per trumpas – rekomenduojame nenustatyti konkretaus termino ir remtis SPA jau numatytomis nuostatomis. Nepritarti Argumentai:
Reglamento (ES) 2022/2065 4-7 str. nustato sąlygas, kada tarpininkavimo paslaugų teikėjas nėra laikomas atsakingu sužinojęs apie neteisėtą veiklą. Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė yra nustatoma tiek nacionaliniais, tiek ES teisės aktais.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionalinėje teisėje turi būti nustatytos bendros nuostatos dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybės. Įstatymo projekte reikalingos tikslios ir apibrėžtos procedūros, todėl numatomas 1 darbo dienos terminas informuoti paslaugos gavėją apie turinio ribojimus. Manytina, kad šis terminas yra proporcingas, nes paslaugų teikėjas apribojęs turinį, jau yra priėmęs sprendimą ir turi pagrįstą priežastį, kodėl pateikta informacija yra neteisėtas turinys arba yra nesuderinama su jų nuostatomis ir sąlygomis. 5. „Google“, 2023-12-14 1(16)1
paieškos sistemų turinio moderavimas Įstatymo projekto 16 straipsnyje performuluojami SPA nustatyti įpareigojimai, kas kelia susirūpinimą dėl pirmiau skyriuje „Bendros pastabos“ nurodytų priežasčių, ir nustatomi papildomi įpareigojimai paslaugų teikėjams, kurie, mūsų vertinimu, prieštarauja SPA. SPA
vertinimą atsižvelgti į regioninius ar kalbinius aspektus, įskaitant tuos, kurie yra būdingi ES valstybėms narėms. Įstatymo projekte, mūsų vertinimu, peržengiamos SPA nustatytos ribos, nes reikalaujama, kad paslaugų teikėjai atlikdami algoritminių sistemų veikimo peržiūrą, įtrauktų darbuotojus ir (ar) ekspertus, gebančius įvertinti sistemines rizikas, lietuvių kalbos normas ir vartoseną. Rekomenduojame nekartoti SPA jau nustatytų įpareigojimų bei į tekstą neįtraukti įpareigojimų, kurie potencialiai peržengia SPA – tam, kad būtų išvengta teisinio neapibrėžtumo. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto
straipsnius, nenustatant kitų pareigų ar papildomų įpareigojimų, kurie prieštarautų Reglamentui (ES) 2022/2065.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva susiduria su itin didelėmis dezinformacijos ir neteisėto turinio kampanijomis, kuriomis siekiama paveikti visuomenę ir kurti nepasitikėjimą valstybe, masiškai socialinių tinklų platformose platinamas neteisėtas turinys kelia rimtą pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, demokratiniams procesams ir pilietiniam diskursui, o socialiniai tinklai dažnai blokuoja teisėtą naudotojų paskelbtą turinį, įstatymo projekte būtina įtraukti nuostatas dėl lietuvių kalbos normų ir vartosenos. Reglamente (ES) 2022/2065 yra tik bendro pobūdžio nuostata, kad atliekant vertinimą labai didelės interneto platformos atsižvelgia į konkrečius regioninius ar kalbinius aspektus. Lietuvių kalbos įvardijimas Įstatymo projekte sukuria teisinį aiškumą dėl regioninių ar kalbinių aspektų vertinimo. Svarbu pažymėti, kad prasidėjus karui Ukrainoje atlikti tyrimai[1] rodo, kad socialiniuose tinkluose dažniau buvo šalinami teisėti įrašai, palaikantys Ukrainą, nei skleidžiama dezinformacija apie Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą. Šiomis Įstatymo projekto nuostatomis siekiama užtikrinti, kad labai didelės interneto platformos, naudodamos algoritmus, atsižvelgtų į lietuvių kalbos normas ir vartoseną, siekdamos sumažinti kylančią sisteminę riziką dėl teikiamų paslaugų. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. <..> Šių paslaugų teikėjų atliekamas rizikų vertinimas ir
mažinimas pagal Reglamento (ES) 2022/2065 34 ir 35 straipsnius turi apimti rizikas dėl teisėto turinio pašalinimo ir blokavimo, algoritminių sistemų veikimo tiek, kiek tai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 34 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus.
Siekdami sumažinti atsiradusias sistemines rizikas, šie paslaugų teikėjai turi atlikti algoritminių sistemų veikimo peržiūrą, į kurią yra įtraukiami paslaugų teikėjo darbuotojai ir (ar) ekspertai, gebantys įvertinti sistemines rizikas, lietuvių kalbos normas ir vartoseną. Atliekant sisteminių rizikų vertinimą turi būti atsižvelgiama į lietuvių kalbos normas ir vartoseną.“ 6. „Google“, 2023-12-14 1(17)
paslaugos gavėjo veiklą Rekomenduojame pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnį, nurodant kompetentingą instituciją, galinčią priimti 3 pranešimus pagal SPA 18 straipsnį, o likusios straipsnio dalies atsisakyti. Jei vis dėlto bus nuspręsta palikti dabartinę teksto redakciją, manome, jog reikėtų atsisakyti maksimalaus vienos dienos termino policijos informavimui, nes šio termino nustatymas, mūsų vertinimu, prieštarautų SPA, kadangi būtų numatomi griežtesni nei SPA įtvirtinti reikalavimai. Vienos dienos terminas taip pat būtų per trumpas ir tam tikrais atvejais galėtų būti sunkiai įgyvendinamas. Pritarti Pasiūlymas Įstatymo projekto 17 straipsnį išdėstyti taip:
„17. Prieglobos paslaugų teikėjai privalo nedelsdami,
bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, informuoti policiją, jei prieglobos paslaugų teikėjas sužino bet kokią informaciją, dėl kurios kyla įtarimų, kad buvo padaryta, daroma ar tikriausiai bus padaryta nusikalstama veika, kelianti grėsmę asmens (-ų) gyvybei ar saugumui pagal Reglamento (ES) 2022/2065 18 straipsnį.“ 7.
„Google“, 2023-12-14 1(19)
19 straipsnyje nepateikiama pakankamai informacijos apie neteisminio ginčų sprendimo institucijas, įskaitant tai, ar turėtų būti nustatytos standartinės procedūrinės taisyklės. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, manome, turėtų būti įpareigota konsultuotis su visais suinteresuotais subjektais, pavyzdžiui, vartotojais, interneto platformomis ir galimomis ginčų sprendimo įstaigomis, siekiant nustatyti, ar reikia patvirtinti standartus, kurių turėtų laikytis jos tikrinamos įstaigos. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba taip pat, manome, turėtų būti įpareigota laikytis visų ES mastu galiojančių standartų ar ES skaitmeninių paslaugų koordinatorių valdybos gairių dėl procedūrų tikrinamose įstaigose. Taikant nuoseklias procedūras (pageidautina visoje ES) būtų išvengta nereikalingų išlaidų ir painiavos, kurią sukelia skirtingos sistemos, ir būtų pašalinta turinio reguliavimo nenuoseklumo Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekte suteikiami įgaliojimai Ryšių reguliavimo tarnybai suteikti neteisminio ginčų sprendimo institucijų statusą, tačiau pačios institucijos turi teikti prašymą, todėl tik įsigaliojus įstatymo projektui bus pradėta institucijų paieška. Ryšių reguliavimo tarnybai suteikiama teisė nustatyti sertifikavimo ir sertifikato panaikinimo tvarką, kiek tai nereglamentuota Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnyje. Ryšių reguliavimo tarnyba savo veikloje, kaip ir bet kuri kita įstaiga, privalo vadovautis aktualiais nacionaliniais ir ES teisės aktais, todėl papildomai ją tam įpareigoti netikslinga. 8.
8. „Google“, 2023-12-14 1(23)6
reguliavimo tarnybos funkcijos Siūlytina patikslinti, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba patikimo pranešėjo (angl. trusted flagger) statusą pagal SPA gali suteikti tik Lietuvoje įsisteigusiems subjektams. Be to, kadangi labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų sisteminė rizika ir jos mažinimas priklauso išimtinei Europos Komisijos kompetencijai, siūloma 10 dalies formuluotė, mūsų vertinimu, prieštarauja SPA, todėl jos, manome, reikėtų atsisakyti. Vertinant tai, kad Komitete artimiausiu metu bus svarstomas Įstatymo projektas, prašome Komiteto atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus, kurie, mūsų vertinimu, užtikrintų nuoseklų ir veiksmingą SPA nuostatų įgyvendinimą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Į pastabas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnio 10 dalies neatsižvelgta, nes šios nuostatos neprieštarauja Reglamentui (ES) 2022/2065. Įstatymo projekte nesuteikiama teisė Ryšių reguliavimo tarnybai reikalauti, kad interneto platformos ar interneto paieškos sistemos bendradarbiautų, vertintų ir mažintų sistemines rizikas. Įstatymo projekte numatoma pareiga Ryšių reguliavimo tarnybai kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija vertinti sistemines rizikas Lietuvos Respublikoje. Šis vertinimas atliekamas, renkant viešai prieinamą informaciją, bendradarbiaujant su paveiktais paslaugos gavėjais, mokslininkais, tyrėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 23 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip:
„6) suteikia patikimo pranešėjo statusą juridiniams asmenims,
kurie pateikia prašymą gauti patikimo pranešėjo statusą ir atitinka jiems keliamus reikalavimus; nustato patikimo pranešėjo statuso suteikimo, sustabdymo ir panaikinimo tvarką, kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnyje ir šiame įstatyme; ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Lietuvos Respublikoje įsisteigusio juridinio asmens tinkamai parengto prašymo suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir visų dokumentų, reikalingų įvertinti juridinio asmens atitiktį Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams gavimo dienos, įvertina, ar juridinis asmuo atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir priima sprendimą suteikti patikimo pranešėjo statusą 3 metams, jį pratęsti 3 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienos nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį juridinį asmenį. Patikimo pranešėjo statuso galiojimo pratęsimų skaičius nėra ribojamas;” 9.
Interneto žiniasklaidos asociacijos, 2023-12-15 1(15)4 N <...>, nebuvo atsižvelgta į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA), kuri atstovauja didžiausias skaitytojų auditorijas pritraukiančius Lietuvos naujienų portalus, siūlymą, kad atsakingos institucijos dėl neleistinų skaitytojų komentarų šalinimo nurodymus turėtų duoti ne naujienų portalams, jei tokie komentarai fiksuojami portalų paskyrose socialiniuose tinkluose, bet socialinio tinklo valdytojams, pavyzdžiui, Facebook, Linkedin, Youtube, TikTOK ir kitiems.<...> Šiuo atveju sprendimų priėmėjams svarbus suprasti tai, kad institucijos negali ir neturi jokios teisės priversti žiniasklaidos priemones skirti papildomų išlaidų tokioms funkcijoms įgyvendinti, o juo labiau priversti uždaryti paskyras socialiniuose tinkluose. Būtent todėl dar kartą teikiame siūlymus, kad būtų numatyta pareiga neleistino turinio komentarus iš socialinių tinklų (nepaisant to, kieno paskyros yra) šalinti socialinių tinklų valdytojams. Lietuvos socialinių tinklų naudotojai neturi tokių išteklių ir finansinių resursų kaip pasaulinės kompanijos, valdančios socialinių tinklų paskyras visame pasaulyje, tad negali priimti papildomų pareigų be papildomo finansavimo ir negali būti verčiami perimti pasaulinių socialinių tinklų funkcijas, nes, kaip žinia, socialinių tinklų valdytojai patys šalina neleistinus komentarus, kadangi rūpinasi švaria aplinka. Be to, patikslintame ministerijos projekte numatyta dar daugiau pareigų naujienų portalams – apie pašalintus neleistino turinio komentarus informuoti jų autorių, o šis iškart gali kreiptis į teismą, nes nenumatyta ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka. Tokie reikalavimai nepriklausomai ir savarankiškai žiniasklaidai yra pertekliniai, neracionalūs ir ribojantys žodžio laisvę.
Pritariame projekto rengėjos – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos – paaiškinimui, kad šis projektas išskirtinai yra orientuotas į pasaulinius socialinius tinklus, veiklą vykdančius Lietuvoje, o tradicinei žiniasklaidai
teikėju ir įpareigotas panaikinti prieigą prie komentarų po savo postais? Vertinimas nepasikeis, jei paskyrą socialiniame tinkle valdo valstybės institucija ar įmonė, įstaiga ar organizacija. Ir jos tik naudojasi socialinio tinklo paslaugomis, o ne jas teikia. Taigi ir visuomenės informavimo priemonės, turinčios paskyras socialiniame tinkle, yra socialinio tinklo paslaugos gavėjai, o ne teikėjai.
Taigi konstatuotina, kad už komentarų socialiniame tinkle šalinimą turi būti atsakingas socialinio tinklo paslaugos teikėjas. Siūlome tai įtvirtinti tiesiogiai ir vienareikšmiškai. Priešingu atveju pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas. Pagal Reglamento prasmę pareigos nustatomos socialinio tinklo paslaugos teikėjui, o ne socialinio tinklo paskyrų valdytojams. Todėl turi būti atitinkamai papildytas Projekto 16 straipsnis, nustatant, kad už galimybės pasiekti neteisėtą informaciją socialiniame tinkle panaikinimą atsako socialinio tinklo paslaugos teikėjas. Pritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad informacijos teikimas ir sklaida yra reguliuojama Visuomenės informavimo įstatymu. Įstatymo projektu nenustatoma pareiga naujienų portalams pašalinus komentarą savo socialinio tinklo paskyroje, informuoti asmenį, kurio komentarą pašalino. Ši pareiga taikoma tik socialiniam tinklui. Naujienų portalams numatomos pareigos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 tik dėl jų interneto svetainėse esančių komentarų skilties. Siekiant aiškiau nurodyti įstatymo projekte, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2022/2065, numatomas pareigas, įtrauktos papildomos nuostatos, ,kuriose nurodoma, jog įstatymo projektu nėra nustatomos naujos ar papildomos pareigos Interneto platformų (socialinių tinklų) paskyrų valdytojams. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 15 straipsnį papildyti 4 nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Interneto platformoje paskyrą turinčiam jos valdytojui, pašalinus neteisėto turinio komentarą, parašytą paskyros valdytojo sukurtume įraše, nėra taikomi Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio įpareigojimai pateikti motyvų paaiškinimus komentaro autoriui.
Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnyje numatyta pareiga pateikti motyvų paaiškinimus paveiktiems paslaugos gavėjams taikoma interneto platformai, kai ji priima sprendimus dėl paslaugos gavėjo generuojamo turinio apribojimų, įskaitant komentarus.“
žiniasklaidos asociacijos, 2023-12-15 1(15)1 Argumentai: Neužtenka, kad pranešime būtų dėstomos prielaidos dėl turinio neteisėtumo ar abejonės dėl turinio teisėtumo. Gauta informacija turi leisti padaryti kategorišką išvadą dėl ginčijamo turinio neteisėtumo. Kaip teisingai nurodoma Projekte, turi būti akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Todėl siūlome patikslinti, kad apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą ar neteisėtą turinį sužinoma turint patikimų faktinių duomenų. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos
gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų.
Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimus mutatis mutandis nustato Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio
Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos
gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų. Paslaugų teikėjas, siekdamas nustatyti, ar paskelbta informacija yra neteisėtas turinys, gali prašyti paslaugos gavėjo pateikti paaiškinimus ir (ar) kreiptis į instituciją, nurodytą Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę. Jei paslaugų teikėjas per pagrįstą terminą negauna atsakymo iš paslaugos gavėjo ar nustato, kad pateikti paaiškinimai nėra pagrįsti, paslaugų teikėjas priima sprendimą informaciją laikyti neteisėtu turiniu ir apriboja prieigą prie šio turinio.
Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimams mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“
žiniasklaidos asociacijos, 2023-12-15 1(15)2 Argumentai: Apribojus prieigą prie neteisėto turinio kyla prievolė pranešti paslaugos gavėjui apie priimtą sprendimą. Tačiau ši pareiga nėra absoliuti, nes Reglamento 17 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama: „1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai paslaugų teikėjas žino atitinkamus elektroninius kontaktinius duomenis.“ Iš tiesų, turėtų būti galimybė pranešti paslaugos gavėjui, kuris nurodė savo kontaktinę informaciją ir ji yra teisinga. Tačiau nėra galimybės pranešti paslaugos gavėjui, kuris savo kontaktinės informacijos nenurodė. Todėl siūlome papildyti Projekto 15 straipsnio 2 dalį pagal Reglamento 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsižvelgdami į Reglamento paskirtį, siūlome aiškiai nurodyti, kad aptariama pareiga pirmiausia kyla socialinių tinklų valdytojams. Reglamento 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytos šios teisių gynimo priemonės: vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka priemonės. Manome, kad šios priemonės neatsitiktinai išvardytos atitinkama tvarka. Būtų netikslinga apkrauti teismus smulkiais ginčais dėl pvz. komentarų. Turi būti išnaudotos galimybės išspręsti ginčą ne teisme. Pasiūlymas:
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Socialinių tinklų valdytojai ar kiti Pprieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgių prieglobos paslaugų teikėjas pritaikė apribojimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, reaguodami į prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus. Kreipimasis į teismą galimas išnaudojus vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus ir neteisminio ginčų sprendimo priemones.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariame dėl kontaktinių duomenų žinojimo, dėl kreipimosi į teismą nurodoma teisių gynimo galimi būdai, bet nenustatoma prievolė, kurią iš jų pasirinkti, nes privalomo reikalavimo paslaugos gavėjui nustatymas prieš kreipiantis į teismą išnaudoti vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus ir neteisminio ginčų sprendimo priemones prieštarautų Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsniui ir preambulės
pasirinkti, ar naudoti vidinį skundų nagrinėjimo mechanizmą ar taikyti neteisminį ginčų sprendimą, ar pasinaudoti galimybe bet kuriuo etapu pradėti teismo procesą. Taip pat, pažymėtina, kad sąvoka „prieglobos paslaugų teikėjai“ apima ir socialinių tinklų valdytojus, todėl manytina, kad netikslinga Įstatymo projekte įvesti sąvoką, kuri kitose nuostatuose nėra naudojama. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Prieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgių prieglobos paslaugų teikėjas pritaikė apribojimus, reaguodami į šio prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, reaguodami į prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus tokiomis kaip vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka sprendimai. Skundai dėl Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių apsaugos nagrinėjami Visuomenės informavimo įstatymo
žiniasklaidos asociacijos, 2023-12-15 1(15)3 Argumentai: Projekte nerašoma, kad kreipimasis į teismą yra kraštutinė priemonė. Manome, kad šiuo atveju būtina nustatyti privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Taigi teisę kreiptis į teismą asmuo turi įgyti tik po to, kai prieš tai kreipėsi į paslaugų teikėją. Pasiūlymas:
3Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir
(ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla ir kurių prašymo paslaugų teikėjas netenkino, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo
pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako. “ Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, gali teikti skundą paslaugų teikėjui, spręsti ikiteisminio ginčo tvarka, kreiptis į teismą turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas
Pagal Reglamento prasmę pareigos nustatomos socialinio tinklo paslaugos teikėjui, o ne socialinio tinklo paskyrų valdytojams. Todėl siūlome įtvirtinti Projekte nuostatą dėl socialinio tinklo paslaugos teikėjo kaip atsakingo už neteisėtos informacijos panaikinimą jo valdomame socialiniame tinkle. Jokie socialinio tinklo paskyrų valdytojai nelaikytini socialinio tinklo paslaugos teikėjais, o priešinga nuostata reikštų dalies socialinio tinklo paskyrų valdytojų diskriminavimą. Taigi atsakomybė už socialinio tinklo neteisėto turinio pašalinimą turi būti priskirta socialinio tinklo paslaugos teikėjui. Analogiška pareiga nustatytina ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjams. Pasiūlymas:
4Papildyti Projekto 16 straipsnį 3 dalimi:
„3.
Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atsako už neteisėto turinio pašalinimą iš savo interneto platformų ir paieškos sistemų.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Įstatymo projekto 15 straipsnį papildyti 5 nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Interneto platformų paskyrų valdytojams nėra
nustatoma bendra pareiga stebėti informaciją ir jie nėra įpareigojami aktyviai ieškoti faktų ar aplinkybių apie neteisėtą turinį ar veiklą šiose paskyrose. Institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, nustačiusios neteisėtą turinį, paskyrų valdytojams duoda privalomus nurodymus Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę nustatyta tvarka, pašalinti jų parengtą neteisėtą turinį ar po juo esančius neteisėtus komentarus.“
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis Razma, 2023-12-15 1(15)1 Teikiu pasiūlymus, kuriuos parengė Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA). Dėl labai skubaus projekto svarstymo asociacija nespėjo šių pasiūlymų pateikti iki projekto svarstymo Ekonomikos komitete. Argumentai: Neužtenka, kad pranešime būtų dėstomos prielaidos dėl turinio neteisėtumo ar abejonės dėl turinio teisėtumo. Gauta informacija turi leisti padaryti kategorišką išvadą dėl ginčijamo turinio neteisėtumo. Kaip teisingai nurodoma Projekte, turi būti akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Todėl siūlome patikslinti, kad apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą ar neteisėtą turinį sužinoma turint patikimų faktinių duomenų. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
taip:
„1. Paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą
paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų. Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimus mutatis mutandis nustato Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio
Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų.
Paslaugų teikėjas, siekdamas nustatyti, ar paskelbta informacija yra neteisėtas turinys, gali prašyti paslaugos gavėjo pateikti paaiškinimus ir (ar) kreiptis į instituciją, nurodytą Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę. Jei paslaugų teikėjas per pagrįstą terminą negauna atsakymo iš paslaugos gavėjo ar nustato, kad pateikti paaiškinimai nėra pagrįsti, paslaugų teikėjas priima sprendimą informaciją laikyti neteisėtu turiniu ir apriboja prieigą prie šio turinio. Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimams mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“
2Seimo narys Jurgis Razma,
2023-12-15 1(15)2 Argumentai: Apribojus prieigą prie neteisėto turinio kyla prievolė pranešti paslaugos gavėjui apie priimtą sprendimą. Tačiau ši pareiga nėra absoliuti, nes Reglamento 17 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama:
„1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai paslaugų teikėjas žino atitinkamus
elektroninius kontaktinius duomenis.“ Iš tiesų, turėtų būti galimybė pranešti paslaugos gavėjui, kuris nurodė savo kontaktinę informaciją ir ji yra teisinga. Tačiau nėra galimybės pranešti paslaugos gavėjui, kuris savo kontaktinės informacijos nenurodė. Todėl siūlome papildyti Projekto 15 straipsnio 2 dalį pagal Reglamento 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsižvelgdami į Reglamento paskirtį, siūlome aiškiai nurodyti, kad aptariama pareiga pirmiausia kyla socialinių tinklų valdytojams.
Reglamento 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytos šios teisių gynimo priemonės: vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka priemonės. Manome, kad šios priemonės neatsitiktinai išvardytos atitinkama tvarka. Būtų netikslinga apkrauti teismus smulkiais ginčais dėl pvz. komentarų. Turi būti išnaudotos galimybės išspręsti ginčą ne teisme. Pasiūlymas:
taip:
„2. Socialinių tinklų valdytojai ar kiti Pprieglobos
paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per
sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgių prieglobos paslaugų teikėjas pritaikė apribojimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, reaguodami į prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus. Kreipimasis į teismą galimas išnaudojus vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus ir neteisminio ginčų sprendimo priemones.
Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariame dėl kontaktinių duomenų žinojimo, dėl kreipimosi į teismą nurodoma teisių gynimo galimi būdai, bet nenustatoma prievolė, kurią iš jų pasirinkti, nes privalomo reikalavimo paslaugos gavėjui nustatymas prieš kreipiantis į teismą išnaudoti vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus ir neteisminio ginčų sprendimo priemones prieštarautų Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsniui ir preambulės
pasirinkti, ar naudoti vidinį skundų nagrinėjimo mechanizmą ar taikyti neteisminį ginčų sprendimą, ar pasinaudoti galimybe bet kuriuo etapu pradėti teismo procesą. Taip pat, pažymėtina, kad sąvoka „prieglobos paslaugų teikėjai“ apima ir socialinių tinklų valdytojus, todėl manytina, kad netikslinga Įstatymo projekte įvesti sąvoką, kuri kitose nuostatuose nėra naudojama. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Prieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgiu prieglobos paslaugų teikėjas yra pritaikęs apribojimus, reaguodami į šio prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, reaguodami į prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus tokiomis kaip vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka sprendimai.
Skundai dėl Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių apsaugos nagrinėjami Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka.“
3Seimo narys Jurgis Razma,
2023-12-15 1(15)3 Argumentai: Projekte nerašoma, kad kreipimasis į teismą yra kraštutinė priemonė. Manome, kad šiuo atveju būtina nustatyti privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Taigi teisę kreiptis į teismą asmuo turi įgyti tik po to, kai prieš tai kreipėsi į paslaugų teikėją. Pasiūlymas:
taip: „3. Asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla ir kurių prašymo paslaugų teikėjas netenkino, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako. “ Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, gali teikti skundą paslaugų teikėjui, spręsti ikiteisminio ginčo tvarka, kreiptis į teismą turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo
pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako.“
4Seimo narys Jurgis Razma,
2023-12-15 1(15)5 N Argumentai: Pagal Reglamento prasmę pareigos nustatomos socialinio tinklo paslaugos teikėjui, o ne socialinio tinklo paskyrų valdytojams. Todėl siūlome įtvirtinti Projekte nuostatą dėl socialinio tinklo paslaugos teikėjo kaip atsakingo už neteisėtos informacijos panaikinimą jo valdomame socialiniame tinkle. Jokie socialinio tinklo paskyrų valdytojai nelaikytini socialinio tinklo paslaugos teikėjais, o priešinga nuostata reikštų dalies socialinio tinklo paskyrų valdytojų diskriminavimą. Taigi atsakomybė už socialinio tinklo neteisėto turinio pašalinimą turi būti priskirta socialinio tinklo paslaugos teikėjui. Analogiška pareiga nustatytina ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjams. Pasiūlymas:
4Papildyti Projekto 16 straipsnį 3 dalimi:
„3.
Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atsako už neteisėto turinio pašalinimą iš savo interneto platformų ir paieškos sistemų.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 15 straipsnį papildyti 5 nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Interneto platformų paskyrų valdytojams nėra nustatoma
bendra pareiga stebėti informaciją ir jie nėra įpareigojami aktyviai ieškoti faktų ar aplinkybių apie neteisėtą turinį ar veiklą šiose paskyrose. Institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, nustačiusios neteisėtą turinį, paskyrų valdytojams duoda privalomus nurodymus Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę nustatyta tvarka, pašalinti jų parengtą neteisėtą turinį ar po juo esančius neteisėtus komentarus.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas, 2024-03-20 Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3353 ir komiteto išvadai. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3353(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2024-042 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
svarstymas ir priėmimas Seime užtruko ilgiau nei tikėtasi, įstatymo projektu nustatytos įgyvendinimo datos yra nebeaktualios. Reglamentas įsigalioja 2024 m. vasario 17 d. Kadangi vėluojame įgyvendinti Reglamentą, įstatymas įsigalios kitą dieną po priėmimo. Tokiu atveju įstatymo projekte nereikia įtraukti įsigaliojimo nuostatų. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės institucijos iki 2024 m. vasario 16 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Pažeidimų tyrimai, patikrinimai, procedūros dėl nustatytų pažeidimų, ginčų sprendimo ir kitos procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.”
sutarimu (dalyvavo 8 Komiteto nariai). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Gintautas Paluckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3353(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė [1] „Debunk EU“, „„Facebook“ vykdomas turinio moderavimas kaip dar vienas ginklas Rusijos karo Ukrainoje kontekste“ <„Facebook“ vykdomas turinio moderavimas kaip dar vienas ginklas Rusijos karo Ukrainoje kontekste (debunk.org)>