1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Parengti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo“ projektą (toliau – Įstatymo projektas) paskatino siekis įgyvendinti 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/1187 dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimui paspartinti (toliau – Direktyva) ir patirtis įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Daugelio valstybių narių teisinėse sistemose tam tikrų kategorijų projektams, atsižvelgiant į jų strateginę svarbą ekonomikai, taikoma prioritetinė tvarka. Projektų įgyvendinimo terminai dažnai nustatomi tarptautiniais susitarimais, kurie siejami su atitinkamais ES finansavimo periodais. Šiuo metu nustatytas teisinis reguliavimas nepakankamai užtikrina greitą ir sklandų valstybės ekonomikai ir šalies gerovei reikšmingų transeuropinio transporto tinklo (toliau – TEN-T) projektų įgyvendinimą, todėl šiuo Įstatymo projektu siekiama efektyvinti tokių projektų įgyvendinimo procesus (ypatingos valstybinės svarbos statuso suteikimo, administracinių sprendimų priėmimo ir administracinių paslaugų teikimo ir kt.). Direktyvos pagrindinis tikslas: supaprastinti TEN-T įgyvendinimą skatinančias priemones ir padaryti aiškesnes projektų vykdytojams procedūras, susijusias su leidimų išdavimu ir viešaisiais pirkimais. Šio tikslo siekiama tokiomis pagrindinėmis priemonėmis:
1) Valstybės narės turi skirti paskirtąją instituciją, kuri būtų projekto rengėjo ir atitinkamų institucijų kontaktų centras, teiktų projektų rengėjams gaires dėl dokumentų pateikimo ir prižiūrėtų, kad būtų laikomasi leidimo išdavimo procedūros termino. 2) Direktyvoje nustatoma, kad leidimas turi būti išduotas per ne ilgesnį kaip 4 metų laikotarpį.
3) Valstybės narės turi užtikrinti, kad projektų rengėjai gautų bendrą informaciją, prireikus pritaikytą atitinkamai transporto rūšiai, ir informaciją apie leidimus ir sprendimus, kurių reikia įgyvendinant projektą. Šioje informacijoje turėtų būti paaiškinama, ką projekto rengėjas turi pateikti, kuriai institucijai, taikomi terminai, ir pateikiami suinteresuotų šalių kontaktiniai duomenys. Informacija turėtų būti lengvai prieinama visiems projektų rengėjams. Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Direktyvą ir įvykdyti Lietuvos narystės įsipareigojimus Europos Sąjungoje. Įstatymo projekto uždaviniai:
Įstatymo projekto iniciatorė yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Infrastruktūros plėtros grupės (grupės vadovas – Vytautas Palevičius, tel. +370 684 18027, el. p. [email protected]) patarėja Asta Balevičiūtė (tel. +370 660 831985, el. p. [email protected]), patarėja Daiva Balnienė (tel. +370 667 92434 el. p [email protected])ir Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės (grupės vadovas – Gytis Mažeika, tel. +370 659 35155, el. p. [email protected]) patarėjas Dmitrij Zadojenko (tel. +370 640 70568, el. p. [email protected]). 3.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą TEN-T projektams ypatingos valstybinės svarbos statusas suteikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo ir įstatymo lydimųjų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Valstybės institucija, inicijuojanti projekto pripažinimą ypatingos valstybinės svarbos projektu, turi pateikti Vyriausybei parengtą projekto galimybių studiją, kurioje būtų pateikta išsami numatomo įgyvendinti projekto analizė techniniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais. Lietuvos Respublikos Seimas projektą pripažįsta ypatingos valstybinės svarbos projektu priimdamas nutarimą arba įstatymą. Paprastai tokio statuso suteikimas užtrunka iki dvejų metų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą TEN-T projektų rengėjams nėra numatyto kontaktų centro, kuris užtikrintų veiksmingą leidimų išdavimo procedūrų taikymą. Šiuo metu TEN-T projektų įgyvendinimo procedūra ir terminas, per kurį jie turi būti įgyvendinti, specialiais teisės aktais nėra reglamentuoti, teisės aktuose nurodyti tik skirtingų etapų vykdymo terminai. Ypatingos valstybinės svarbos projektus yra sudėtinga ar tam tikrais atvejais netgi neįmanoma įgyvendinti juose užsibrėžtais terminais, dažnai nustatytais ne projekto rengėjo valia, o tarptautiniais susitarimais ir pan. Pažymėtina, kad ilgi ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimo terminai lemia trukdžius ir dėl jiems skirtos Europos Sąjungos paramos panaudojimo, ilgas įgyvendinimas didina projektų kaštus. Įprastai valstybės vykdomi infrastruktūros projektai yra iš dalies finansuojami tikslinių Europos Sąjungos fondų, kurie yra sudaromi daugiametėms Europos Sąjungos finansinėms programoms įgyvendinti, lėšomis.
Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos ir joms įgyvendinti skirti tiksliniai Europos Sąjungos fondai yra sudaromi 7 metams (pvz., 2007–2013 m., 2014–2020 m., 2021–2027 m.). Ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimui trunkant ilgesnį laiką, kyla rizika, jog tokie projektai negalės būti užbaigti arba jų finansavimas turės būti užtikrinamas išimtinai valstybės biudžeto lėšomis, nes tiksliniai Europos Sąjungos fondai ir jų finansavimo galimybės bus pasibaigę. Šiuo metu teisės aktuose nėra numatytų administracinių sprendimų priėmimo ir administracinių paslaugų teikimo sąlygų, kurios paspartintų TEN-T projektų įgyvendinimą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymo projektu siūloma projektams, sudarantiems TEN-T Lietuvos dalį, suteikti ypatingos valstybinės svarbos statusą. Taip būtų sutaupyta daug laiko, kadangi būtų priimtas vienas teisės aktas dėl visų Lietuvoje vykdomų TEN-T projektų vietoj individualių teisės aktų, kurie turi būti parengti, suderinti ir patvirtinti kiekvieno atskiro projekto atveju. Taip pat visi projektų teritorijų planavimo dokumentai būtų rengiami, derinami, keičiami, koreguojami, tikrinami, tvirtinami, viešinami, galiotų, taip pat ir ginčai dėl jų būtų sprendžiami taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimui Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytą tvarką. Tai suteiktų aiškumo planuojant teritorijas ir rengiant projektų įgyvendinimo planus ir palengvintų finansavimo užtikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, pagrindinio TEN-T projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 m., o viso TEN-T įgyvendinimo darbai turi būti baigti iki 2050 m.
Siekiant, kad projektų įgyvendinimo procedūros taptų paprastesnės, veiksmingesnės ir skaidresnės, Įstatymo projektu siūloma paskirti instituciją, kuri yra kontaktų centras projekto rengėjui. Pagrindinės paskirtosios institucijos funkcijos apimtų informacijos apie projekto įgyvendinimą jo rengėjui teikimą, taip pat buvimą kontaktų centru bendraujant su viešojo administravimo ir kitais subjektais, kurių sprendimai reikalingi TEN-T projektui įgyvendinti. Paskirtąja institucija siūloma skirti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad leidimo išdavimo procedūra negalėtų būti ilgesnė kaip ketveri metai nuo leidimo išdavimo procedūros pradžios. Šis ketverių metų laikotarpis būtų netaikomas įsipareigojimams, kylantiems pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę, ir neapimtų laikotarpių, susijusių su teismo procesais, kurie inicijuoti siekiant ginti asmenų teises teisme, taip pat laikotarpių, susijusių su teismo sprendimų vykdymu. Leidimo išdavimo procedūros terminas galėtų būti pratęstas pagrįstais atvejais. Tokiu būdu siekiama užtikrinti TEN-T projektų vykdymo operatyvumą. Užbaigęs teritorijų planavimo proceso rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadiją ir atlikęs visų vertintų alternatyvų kaštų ir naudos analizę ir daugiakriterę analizę, projekto rengėjas kreiptųsi į teritorijų planavimo organizatorių su rašytiniu prašymu pritarti teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos geriausiai alternatyvai. Sprendimas dėl geriausios alternatyvos būtų priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata.
Teritorijų planavimo organizatoriaus sprendimas pritarti teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos geriausiai alternatyvai būtų laikomas leidimo išdavimo procedūros pradžia. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad TEN-T projekto rengėjas, parengęs konkrečius sprendinius, iki konkrečių sprendinių viešinimo pradžios paskirtajai institucijai pateiktų tam tikrą informaciją ir (ar) dokumentus (projekto teritorijų planavimo dokumento aiškinamąjį raštą ir brėžinius, kuriuose išdėstomi teritorijų planavimo dokumento konkretūs sprendiniai; poveikio automobilių kelių saugumui vertinimo išvadą, jeigu pagal teisės aktų reikalavimus šį vertinimą reikia atlikti; pagal parengtus konkrečius sprendinius patikslintą teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos geriausios alternatyvos, kuriai pritarė Teritorijų planavimo organizatorius, kaštų ir naudos analizę). Pagal Įstatymo projektą, paskirtoji institucija įvertintų pateiktą informaciją ir dokumentus ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Poveikio automobilių kelių saugumui vertinimas turi būti baigtas ir viešas visuomenės supažindinimas su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turėtų būti atlikti iki to momento, kai planavimo organizatorius nustatytų, kad teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas yra baigtas ir pradedamos baigiamojo etapo procedūros.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, kompensuoti, atkurti tai, kas pažeista, galėtų būti detalizuojamos, nenumatant esminių pakeitimų, projektinių pasiūlymų ir (ar) statybos projekto rengimo metu. Teisės vykdyti statybos darbus įgijimas[¹] Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka būtų laikomas leidimo išdavimo procedūros pabaiga. Įstatymo projekte, siekiant pagreitinti TEN-T projektui įgyvendinti reikalingų sprendimų ar leidimų išdavimą, siūloma nustatyti, kad viešojo administravimo subjektai TEN-T projektams įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas suteikia ir administracinius sprendimus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, nebent teisės aktuose yra nustatyti trumpesni terminai.
Nustatytas sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir administracinių sprendimų priėmimo terminas būtų netaikomas: visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms; patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūroms; projektui įgyvendinti reikalingų kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūroms; Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytoms procedūroms; prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo procedūroms. Manytina, kad tokiu būdu bus optimizuotas ir dar labiau paspartintas ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymą įtakos verslo sąlygoms nenumatoma. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, priimti, pakeisti ir pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte pateikiamos sąvokos ir sąvokas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi lydimieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Lietuvos Respublikos Seimui priėmus teikiamą įstatymą, įstatymo lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
„TEN-T įgyvendinimas“, „transeuropinis transporto tinklas“, „žemės paėmimas“, „leidimų išdavimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [¹]Siekiant suderinti Įstatymo projektą su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11², 27², 68 straipsniais įstatymo projektu Nr. XIVP-3143, leidimo išdavimo procedūros pabaiga siūloma laikyti teisės vykdyti statybos darbus įgijimą.
2023-12-11 Nr. XIVP-3336 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Šis įstatymas nustato sprendimų dėl leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūrą, kuri taikoma siekiant įgyvendinti projektus, kurie yra transeuropinio transporto tinklo dalis, kaip nustatyta:1) 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1153, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014, priedo III dalyje;2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, 44 straipsnio 1 dalyje, I ir II prieduose. Pažymėtina, kad šioje nuostatoje nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų atitinkamose nuostatose yra įvardijami ne tik Lietuvos, bet ir visų kitų Europos Sąjungos valstybių narių transporto pagrindinio tinklo koridoriai ir visuotinio tinklo tarpvalstybinės jungtys ar infrastruktūros objektai, t. y. visas transeuropinis transporto tinklas. Aptariamoje projekto nuostatoje vartojama formuluotė „transeuropinio transporto tinklo dalis“ taip pat neleidžia identifikuoti, kuri šio tinklo dalis turima mintyje. Taigi, projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata nesuponuoja, kad įstatymas turėtų būti taikomas projektams, sudarantiems transeuropinio transporto tinklą būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aptariama projekto nuostata atitinkamai tikslintina. 2.
apibrėžtas sąvokas „leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūra“ ir
„sprendimas dėl leidimo įgyvendinti projektą išdavimo“, projekto 1 straipsnio 1
dalies nuostatos „sprendimų dėl leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūrą“ turinys nėra aiškus, t. y. neaišku, ką konkrečiai įstatymas nustato, ar „sprendimų <...> procedūrą“ (tokiu atveju nėra aišku, kokie veiksmai laikytini sprendimo procedūromis), ar leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūras. Siekiant aiškumo, aptariama projekto nuostata tikslintina. 3. Projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas, atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1R-241 redakcija), 21 punkte nustatytą reikalavimą – po žodžių ir skaičių „Sprendimas Nr. 661/2010/ES“ įrašytini žodžiai „su visais pakeitimais“. 4. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šioje dalyje išvardyti konkretūs įstatymai ir „kiti įstatymai“ taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas. Siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje reikėtų nurodyti visus įstatymus, kurių apribotas taikymas yra susijęs su „teisiniais santykiais, atsirandančiais šio įstatymo pagrindu“. Be to, šioje dalyje siūlytina nurodyti, kad ne tik konkretūs įstatymai, bet ir šiuos įstatymus įgyvendinantys teisės aktai taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas. 5. Teikiamu projektu, įgyvendinant 2021 m. liepos 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/1187 dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimui paspartinti (toliau – Direktyva), siūloma:
įstaiga ar kitas juridinis asmuo, įskaitant institucijas, įstaigas ar kitus juridinius asmenis, kuriuos įsteigė paskirtosios institucijos, įsteigti dviejų ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių susitarimu, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas leidimų įgyvendinti projektą išdavimo procedūroms, susijusioms su tarpvalstybiniais projektais“;
apimantis transeuropinio transporto tinklo atkarpą tarp dviejų ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių“;
su dviem ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių, paskirtoji institucija bendradarbiauja su atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtąja institucija, siekdama suderinti Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomų projektų įgyvendinimo terminus ir susitarti dėl bendros tarpvalstybinės leidimo išdavimo procedūros terminų.“;
būti steigiama projekte dalyvaujančių Europos Sąjungos valstybių narių bendra įmonė. Kai bendra įmonė vykdo su tarpvalstybiniu projektu susijusias viešųjų pirkimų procedūras, taikoma vienos iš šiame projekte dalyvaujančių Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinė teisė. Taikytina nacionalinė teisė nustatoma tarpvalstybiniame projekte dalyvaujančių Europos Sąjungos valstybių narių susitarime.“;
straipsnio 2 dalyje nustatyti: „Bendros įmonės patronuojamosios įmonės vykdomų viešųjų pirkimų atveju turi būti taikoma vienos iš tarpvalstybiniame projekte dalyvaujančių Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinė teisė.
Tarpvalstybiniame projekte dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės gali nuspręsti, kad patronuojamoji įmonė turi taikyti bendrai įmonei taikytiną nacionalinę teisę.“ Iš aptariamų projekto nuostatų matyti, kad jose, pažodžiui perrašant Direktyvos nuostatas, yra nustatomas su visomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis susijęs teisinis reguliavimas, neišskiriant ir neįvardijant Lietuvos Respublikos, kaip vieno iš aptariamomis projekto nuostatomis reglamentuojamų santykių dalyvių. Pažymėtina, kad toks Direktyvos nuostatų perkėlimas į Lietuvos teisės sistemą teisiniu požiūriu yra ydingas, nes įgyvendinant Direktyvą kiekviena valstybė narė savo teisės aktuose turi nustatyti savo, kaip valstybės narės, teises ir pareigas ir su tuo susijusį teisinį reguliavimą, t. y. reglamentuoti visuomeninius santykius, kurie patenka į jos jurisdikciją. Atsižvelgus į tai, aptariamose projekto nuostatose reikia aiškiai įvardinti Lietuvos Respubliką, kaip vieną iš valstybių narių, dalyvaujančių susitarime dėl jungtinės institucijos steigimo, tarpvalstybiniame projekte ir pan., taip pat, atsisakius Direktyvos nuostatų dėl nacionalinės teisės taikymo perrašinėjimo, nurodyti, kokiais atvejais viešiesiems pirkimams tarpvalstybinių projektų atveju būtų taikoma Lietuvos Respublikos teisė. 6. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos apibrėžtyje nėra aiškus formuluotės „įskaitant institucijas, įstaigas ar kitus juridinius asmenis, kuriuos įsteigė paskirtosios institucijos“, turinys, nes neaišku, kokios „paskirtosios institucijos“ (vartojama daugiskaitos forma) turimos omenyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 5 straipsnio 1 dalį paskirtąja institucija skiriama Susisiekimo ministerija. Jei turimos omenyje Europos Sąjungos valstybių narių paskirtosios institucijos, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, iš nuostatos „institucijas, įstaigas ar kitus juridinius asmenis, kuriuos įsteigė“ (vartojama daugiskaitos forma) turinio nėra aišku, kiek „paskirtosios institucijos“ galėtų įsteigti institucijų, įstaigų ar kitų juridinių asmenų, kurie būtų laikytini jungtine institucija. 7. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvokos „leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūra“ turinį, tačiau pati sąvoka „leidimas įgyvendinti projektą“ įstatymo nuostatose nėra apibrėžiama, todėl jos turinys nėra aiškus. Siūlytina šios sąvokos turinį atskleisti projekto nuostatose. 8. Siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos apibrėžti sąvokos turinį reikėtų tikslinti taip, kad iš jo būtų aišku, kokios konkrečiai procedūros nelaikomos leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūromis, pavyzdžiui, jas išdėstant atskirame sakinyje. Be to, iš šių projekto nuostatų neaišku, kokio biudžeto (valstybės ar kokio kito) planavimas turimas omenyje; kaip yra suprantamos sąvokų
„nacionalinis transporto planas“ ir „regioninis transporto planas“ turinys (ar
tai teisės aktai ar kiti dokumentai) ir kokie veiksmai, nesusiję su konkrečiu projektu, šių planų atžvilgiu būtų nelaikomi leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūromis. 9. Projekto 2 straipsnio 5 dalies nuostatose vartojama sąvoka „pareiškėjas“ kurios turinys šio projekto kontekste nėra aiškus.
Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų aiškiai įvardinti asmenis, kurie galėtų būti laikomi „pareiškėjais“ ir tuo pačiu projekto rengėjais. Jei pareiškėju galėtų būti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, tai siūlytina aptariamoje projekto nuostatoje vietoj žodžio „pareiškėjas“ įrašyti žodį „asmuo“. 10. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama, kad „<...> administraciniai sprendimai dėl teritorijų planavimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, statinių ir įrenginių projektavimo, statybos (įrengimo) ir kitų su transeuropinio transporto tinklo Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinimu susijusių darbų atlikimo būtų priimami ir administracinės paslaugos būtų teikiamos teisės aktuose nustatytais terminais“. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 76 punktu, teisės aktuose vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.:
„teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta
tvarka“. Nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia arba turėtų būti bent paminėta šių teisės aktų reguliavimo sritis. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsnio 2 dalies. 11. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje po žodžių „nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 12. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Viešojo administravimo subjektai projektams įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas suteikia ir administracinius sprendimus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, nebent teisės aktuose yra nustatyti trumpesni terminai.
Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 5 darbo dienų“. Svarstytina, ar siūlomas nustatyti 3 darbo dienų terminas yra protingas, ypač tose srityje, kuriose administracinių sprendimų priėmimas yra susijęs su ne tik pateiktų dokumentų patikra, bet ir kokių nors sąlygų išdavimu, derinimu su kitomis institucijoms ir pan. (pavyzdžiui, statybų srityje rengiant statinio projektą, atliekant statinio projekto ekspertizę, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, manytina, reikalingi ilgesni nei projekte siūlomi nustatyti terminai). Be to, iš aptariamos projekto nuostatos nėra aišku, kokios priežastys būtų laikomos svarbiomis, todėl, siekiant išvengti subjektyvaus vertinimo taikant įstatymą, manytina, kad tokias priežastis reikėtų nurodyti projekto nuostatose. 13. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu siūloma nustatyti, kad sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir administracinių sprendimų priėmimo terminas netaikomas visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms. Iš aptariamos projekto nuostatos nėra aišku, kokiose srityse (pavyzdžiui, statybų, teritorijų planavimo ar kt.) visuomenės informavimo ir viešinimo procedūros turimos omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. 14.
straipsnio 2 dalies 3 punktu siūloma nustatyti, kad sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir administracinių sprendimų priėmimo terminas netaikomas projektui įgyvendinti reikalingų teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūroms. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad visi projektų teritorijų planavimo dokumentai rengiami, derinami, keičiami, koreguojami, tikrinami, tvirtinami, galioja, viešinami, taip pat ir ginčai dėl jų sprendžiami taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimui Teritorijų planavimo įstatyme nustatytą tvarką. Taigi iš projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, kodėl sutrumpinti terminai būtų netaikomi tik teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūroms, ir koks šių projekto nuostatų santykis su projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias projektui įgyvendinti reikalingiems teritorijų planavimo dokumentams taikoma valstybei svarbių projektų teritorijų planavimui Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad institucijos privalo išduoti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui rengti reikalingas teritorijos planavimo sąlygas per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo gavimo institucijoje dienos. Be to, projekto 1 straipsnio 3 dalyje Teritorijų planavimo įstatymas nėra įvardijamas tarp įstatymų, kurių apribotas taikymas yra susijęs su „teisiniais santykiais, atsirandančiais šio įstatymo pagrindu“; taip pat iš projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatų sektų, kad leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūra netaikoma teritorijų planavimui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų tikslinti, aiškiai nustatant kokia apimtimi Teritorijų planavimo įstatymo nustatytas reguliavimas taikomas įgyvendinant įstatyme numatytus projektus. 15.
punkte vietoj žodžio „nacionalinius“ įrašytinas žodis „Lietuvos Respublikos“. 16. Projekto 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatoma, kad paskirtoji institucija užtikrina, kad projekto rengėjas gautų informaciją apie „institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, kurie dalyvauja leidimų išdavimo ir (ar) sprendimų priėmimo procedūrose, duomenis“. Iš aptariamos projekto nuostatos nėra aišku, kokius duomenis apie šiuos subjektus ir kokia apimtimi projekto rengėjas galėtų gauti. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nurodant, kokie duomenis galėtų būti teikiami projekto rengėjui. 17. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Užbaigęs teritorijų planavimo proceso rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadiją <...> projekto rengėjas kreipiasi į teritorijų planavimo organizatorių <...>“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar projekto rengėjas ir teritorijų planavimo dokumentų rengėjas yra vienas ir tas pats asmuo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnis nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus rengiantys asmenys, todėl, abejotina, kad projekto rengėjas kartu gali būti ir teritorijų planavimo dokumentų rengėju, juolab, kad pagal projekto nuostatas projekto rengėjas vykdo ir kitas su projekto įgyvendinimu susijusias procedūras. Be to, iš aptariamos nuostatos nėra aišku, koks subjektas šio įstatymo kontekste būtų laikomas teritorijų planavimo organizatoriumi. Siekiant teisinio aiškumo, aptariama projekto nuostata ir projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos. 18. Siekiant aiškumo, projekto 6 straipsnio
„teritorijų planavimo dokumento“. 19. Projekto 6 straipsnio 2 dalies 2
punkte nurodyta, kad projekto rengėjas paskirtajai institucijai turi pateiki poveikio automobilių kelių saugumui vertinimo išvadą.
Nėra aišku, kokia išvada turima omenyje, nes pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atliekamas poveikio kelių saugumui vertinimas. Aptariamoji projekto nuostata atitinkamai tikslintina. Ši pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 4 daliai. 20. Projekto 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Paskirtoji institucija įvertina pateiktą informaciją ir (ar) dokumentus ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Nustačiusi, kad pateikta ne visa ar neišsami informacija ir (ar) dokumentai, paskirtoji institucija nustato terminą, per kurį turi būti pateikta papildoma informacija ir (ar) dokumentai, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos. Nepateikus papildomos informacijos ir (ar) dokumentų per nurodytą terminą, prašymas atmetamas paskirtosios institucijos pagrįstu sprendimu“. Projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar į ne ilgesnį kaip 4 mėnesių terminą, įeina tas laikotarpis, kai paskirtoji institucija nustato terminą projekto rengėjui pateikti trūkstamą informaciją ir (ar) dokumentus. Taip pat, neaišku, per kokį terminą paskirtoji institucija turėtų įvertinti, ar pateikta visa reikiama informacija ir (ar) dokumentai. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu minėta informacija ir (ar) dokumentai yra teikiami paskirtajai institucijai, t. y. neaišku, ar paskirtoji institucija turėtų priimti kokius nors administracinius sprendimus pateiktos informacijos ir (ar) dokumentų atžvilgiu ir pan. Be to, nėra aišku ir tai, kodėl paskirtajai institucijai teikiamas ne parengtas ir (ar) patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, o tik parengti teritorijų planavimo dokumentų konkretūs sprendiniai, kurie teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo viešinimo, derinimo, tikrinimo stadijose gali būti pakeisti.
Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio subjekto ir dėl ko pateiktas prašymas gali būti atmetamas paskirtosios institucijos pagrįstu sprendimu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, aptariama projekto nuostatas tikslintina. 21. Projekto 6 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuojama, kad leidimo išdavimo procedūroje dalyvaujantys viešojo administravimo subjektai praneša paskirtajai institucijai, kad buvo išduoti reikiami leidimai ar priimti sprendimai arba kad buvo priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo. Iš teikiamos nuostatos nėra aišku kokie reikiami leidimai turimi omenyje. Pažymėtina, kad vadovaujantis projekto nuostatomis, viešojo administravimo subjektai turi teisę priimti administracinius sprendimus, tame tarpe ir administracinius sprendimus dėl leidimų įgyvendinti projektą išdavimo (sprendimas dėl leidimo išdavimo), todėl, jeigu turimi omenyje šie leidimai įgyvendinti projektą, o ne kiti reikiami leidimai, reikėtų patikslinti projekto 6 straipsnio 6 dalį ir atsisakyti žodžių „reikiami leidimai“. Tuo tarpu jeigu turimi omenyje kiti leidimai, nei leidimai įgyvendinti projektą, svarstytina ar siekiant teisinio aiškumo, šie leidimai neturėtų būti įvardinti. 22. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto nuostatomis viešojo administravimo subjektai priima administracinius sprendimus, tikslintina projekto 6 straipsnio 6 dalis, po žodžių „kad buvo išduoti reikiami leidimai ar priimti“ įrašytinas žodis „administraciniai“. 23. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti kieno teisės ir kokie teismų sprendimai turimi omenyje projekto 7 straipsnio 2 dalyje. 24.
vartojamas „patronuojamosios įmonės“ terminas keistinas Lietuvos teisės aktuose vartojamu „dukterinės įmonės“ terminu. 25. Nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, koks teisinis reguliavimas būtų taikomas tų projektų, kurie patenka į projekto 2 straipsnio 4 dalies apibrėžtį, ir kurie yra pradėti įgyvendinti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, procedūroms. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2021/1187 preambulės 22 punktą, siūlytina įstatymą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis šio įstatymo taikymą. 26. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 26.1. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 35 punktą, nustatantį, kad apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami, projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomos sąvokos apibrėžtis tikslinta, nes joje vartojamas trumpinys „leidimų išdavimo procedūras“. 26.2. Projekto priedo žymoje brauktinas trumpinys „(TEN-T)“, nes jis įstatymo pavadinime nėra vartojamas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. +370 5 209 6552, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
2024-04-05 Nr. XIVP-3336(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į 2024 m. kovo 20 d. Ekonomikos komiteto išvados Nr. 108-P-13 5 punkto argumentus, projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje vietoj žodžių „įsteigtas dviejų ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių susitarimu“ reikėtų įrašyti žodžius „įsteigti Lietuvos Respublikos ir kitos (-ų) Europos Sąjungos valstybės (-ių) narės (-ių) susitarimu“. Taip pat šioje apibrėžtyje vietoj žodžių „ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsteigtos“ įrašytini žodžiai „ir kitos (-ų) Europos Sąjungos valstybės (-ių) narės (-ių) įsteigtos“, o vietoj žodžių
„ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės toms“ įrašytini žodžiai „ir kita
(-os) Europos Sąjungos valstybė (-ės) narė (-ės) toms“. 2. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje vartojamos sąvokos „infrastruktūros valdytojas“ turinys nėra aiškus, t. y. neaišku, kokia infrastruktūra – transeuropinio transporto tinklo ar kokia kita – turima omenyje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. 3. Projekto 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte brauktinas perteklinis žodis „nacionalinius“. 4. Siekiant suvienodinti įstatymuose vartojamas sąvokas ir atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje pateiktą sąvoką, projekto 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte žodis „automobilių“ brauktinas kaip perteklinis. Ši pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 4 daliai. 5.
vietoj žodžių „su atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtąją institucija“ įrašytini žodžiai „su atitinkamos (-ų) Europos Sąjungos valstybės (-ių) narės (-ių) paskirtąją (-osiomis) institucija (-omis)“. 6. Iš projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, kurios valstybės narės (Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės) teisė būtų taikoma, vykdant bendros įmonės dukterinės įmonės viešuosius pirkimus tuo atveju, jei tarpvalstybiniame projekte dalyvaujanti Lietuvos Respublika ir kita (-os) Europos Sąjungos valstybė (-ės) narė (-ės) nesuspręstų, kad dukterinė įmonė turi taikyti bendrai įmonei taikomą nacionalinę teisę. 7. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje atsisakytina žodžio „patronuojamoji“ kaip perteklinio. 8. Projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas netaikomas „projektams, kurių atžvilgiu leidimų išdavimo procedūros pradėtos anksčiau, nei įsigalioja šis įstatymas“. Nėra aiškus šioje projekto nuostatoje vartojamos formuluotės „leidimų išdavimo procedūros“ turinys, nes neaišku, kokių leidimų išdavimo procedūros - šiame įstatyme reglamentuojamos leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūros ar iki šio įstatymo pradėtų projektų jų vykdymui reikalingų leidimų išdavimo procedūros - turimos omenyje. Manytina, kad įstatymo taikymą reglamentuojančios nuostatos turėtų būti konstruojamos taip, kad iš jų būtų aišku, kad projektams, kurie yra pradėti įgyvendinti iki šio įstatymo įsigaliojimo, atitinkamuose įstatymuose nustatytų leidimų išdavimo procedūros turėtų būti baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis atitinkamų įstatymų nuostatomis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius; komiteto pirmininko pavaduotojas
G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, I. Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo viceministrė L. Maskaliovienė, Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės patarėjas D. Zadojenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1111
įstatymas nustato sprendimų dėl leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūrą, kuri taikoma siekiant įgyvendinti projektus, kurie yra transeuropinio transporto tinklo dalis, kaip nustatyta:1) 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1153, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014, priedo III dalyje;2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, 44 straipsnio 1 dalyje, I ir II prieduose.
Pažymėtina, kad šioje nuostatoje nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų atitinkamose nuostatose yra įvardijami ne tik Lietuvos, bet ir visų kitų Europos Sąjungos valstybių narių transporto pagrindinio tinklo koridoriai ir visuotinio tinklo tarpvalstybinės jungtys ar infrastruktūros objektai, t. y. visas transeuropinis transporto tinklas. Aptariamoje projekto nuostatoje vartojama formuluotė „transeuropinio transporto tinklo dalis“ taip pat neleidžia identifikuoti, kuri šio tinklo dalis turima mintyje. Taigi, projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata nesuponuoja, kad įstatymas turėtų būti taikomas projektams, sudarantiems transeuropinio transporto tinklą būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aptariama projekto nuostata atitinkamai tikslintina. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą ir Teisės departamento 2 pastabą, patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato sprendimų dėl leidimo įgyvendinti
projektą išdavimo procedūrą, kuri taikoma siekiant įgyvendinti projektus, kurie yra transeuropinio transporto tinklo Lietuvos Respublikos dalis, kaip nustatyta:“2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1111
į projekto 2 straipsnio 2 ir 6 dalyje apibrėžtas sąvokas „leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūra“ ir „sprendimas dėl leidimo įgyvendinti projektą išdavimo“, projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatos „sprendimų dėl leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūrą“ turinys nėra aiškus, t. y. neaišku, ką konkrečiai įstatymas nustato, ar „sprendimų <...> procedūrą“ (tokiu atveju nėra aišku, kokie veiksmai laikytini sprendimo procedūromis), ar leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūras. Siekiant aiškumo, aptariama projekto nuostata tikslintina. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą ir Teisės departamento 1 pastabą, patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas nustato sprendimų dėl leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūrą, kuri taikoma siekiant įgyvendinti projektus, kurie yra transeuropinio transporto tinklo Lietuvos Respublikos dalis, kaip nustatyta:“3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11112
punktas tikslintinas, atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1R-241 redakcija), 21 punkte nustatytą reikalavimą – po žodžių ir skaičių
„Sprendimas Nr. 661/2010/ES“ įrašytini žodžiai „su visais pakeitimais“. Pritarti
Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES su visais pakeitimais, 44 straipsnio 1 dalyje, I ir II prieduose.“4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1113
įstatymai ir „kiti įstatymai“ taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas. Siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje reikėtų nurodyti visus įstatymus, kurių apribotas taikymas yra susijęs su „teisiniais santykiais, atsirandančiais šio įstatymo pagrindu“. Be to, šioje dalyje siūlytina nurodyti, kad ne tik konkretūs įstatymai, bet ir šiuos įstatymus įgyvendinantys teisės aktai taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Teisiniams santykiams, atsirandantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas.“5
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1121
projektu, įgyvendinant 2021 m. liepos 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/1187 dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimui paspartinti (toliau – Direktyva), siūloma:
„institucija, įstaiga ar kitas juridinis asmuo, įskaitant institucijas,
įstaigas ar kitus juridinius asmenis, kuriuos įsteigė paskirtosios institucijos, įsteigti dviejų ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių susitarimu, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas leidimų įgyvendinti projektą išdavimo procedūroms, susijusioms su tarpvalstybiniais projektais“;
„projektas, apimantis transeuropinio transporto tinklo atkarpą tarp dviejų ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių“;
Sąjungos valstybės narės paskirtąja institucija, siekdama suderinti Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomų projektų įgyvendinimo terminus ir susitarti dėl bendros tarpvalstybinės leidimo išdavimo procedūros terminų.“;
projekte dalyvaujančių Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinė teisė. Taikytina nacionalinė teisė nustatoma tarpvalstybiniame projekte dalyvaujančių Europos Sąjungos valstybių narių susitarime.“;
įmonės patronuojamosios įmonės vykdomų viešųjų pirkimų atveju turi būti taikoma vienos iš tarpvalstybiniame projekte dalyvaujančių Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinė teisė.
Tarpvalstybiniame projekte dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės gali nuspręsti, kad patronuojamoji įmonė turi taikyti bendrai įmonei taikytiną nacionalinę teisę.“ Iš aptariamų projekto nuostatų matyti, kad jose, pažodžiui perrašant Direktyvos nuostatas, yra nustatomas su visomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis susijęs teisinis reguliavimas, neišskiriant ir neįvardijant Lietuvos Respublikos, kaip vieno iš aptariamomis projekto nuostatomis reglamentuojamų santykių dalyvių. Pažymėtina, kad toks Direktyvos nuostatų perkėlimas į Lietuvos teisės sistemą teisiniu požiūriu yra ydingas, nes įgyvendinant Direktyvą kiekviena valstybė narė savo teisės aktuose turi nustatyti savo, kaip valstybės narės, teises ir pareigas ir su tuo susijusį teisinį reguliavimą, t. y. reglamentuoti visuomeninius santykius, kurie patenka į jos jurisdikciją. Atsižvelgus į tai, aptariamose projekto nuostatose reikia aiškiai įvardinti Lietuvos Respubliką, kaip vieną iš valstybių narių, dalyvaujančių susitarime dėl jungtinės institucijos steigimo, tarpvalstybiniame projekte ir pan., taip pat, atsisakius Direktyvos nuostatų dėl nacionalinės teisės taikymo perrašinėjimo, nurodyti, kokiais atvejais viešiesiems pirkimams tarpvalstybinių projektų atveju būtų taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą ir Teisės departamento 6 pastabą, patikslinti įstatymo projekto
taip: „1.
Jungtinė institucija – institucija, įstaiga ar kitas juridinis asmuo, įskaitant institucijas, įstaigas ar kitus juridinius asmenis, kuriuos įsteigė paskirtosios institucijos kuriuos įsteigė įsteigti dviejų ar daugiau Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybių narių susitarimu, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas leidimų įgyvendinti projektą išdavimo procedūroms, susijusioms su tarpvalstybiniais projektais, įskaitant jungtines institucijas, kurias įsteigė Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsteigtos paskirtosios institucijos, jei Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės toms paskirtosioms institucijoms buvo suteikusios įgaliojimus jas įsteigti.“ Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Tarpvalstybinis projektas – projektas, apimantis transeuropinio transporto tinklo atkarpą tarp Lietuvos Respublikos ir kitos (-ų) dviejų ar daugiau Europos Sąjungos valstybių valstybės (-ių) narių narės (-ių).“ Patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei projektai yra susiję su Lietuvos Respublika dviem ar daugiau ir kita (-omis) Europos Sąjungos valstybių valstybe (-ėmis) narių nare (-ėmis), Lietuvos Respublikos paskirtoji institucija bendradarbiauja su atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtąja institucija, siekdama suderinti Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomų projektų įgyvendinimo terminus ir susitarti dėl bendros tarpvalstybinės leidimo išdavimo procedūros terminų.“ Patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarpvalstybiniam projektui įgyvendinti
gali būti steigiama projekte dalyvaujančių Lietuvos Respublikos ir kitos (-ų) Europos Sąjungos valstybių valstybės (-ių) narės (-ių) narių bendra įmonė.
Kai bendra įmonė vykdo su tarpvalstybiniu projektu susijusias viešųjų pirkimų procedūras, taikoma Lietuvos Respublikos ar kitos vienos iš šiame projekte dalyvaujančių dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybių valstybės narių narės nacionalinė teisė. Taikytina nacionalinė teisė nustatoma Lietuvos Respublikos ir kitos (-ų) tarpvalstybiniame projekte dalyvaujančių Europos Sąjungos valstybių valstybės (-ių) narės (-ių) susitarime.“ Atsižvelgiant į šią pastabą ir Teisės departamento 24 pastabą, patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendros įmonės (patronuojamosios) dukterinės įmonės vykdomų viešųjų pirkimų atveju turi
būti taikoma Lietuvos Respublikos ar kitos vienos iš tarpvalstybiniame projekte dalyvaujančių dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybių valstybės narės narių nacionalinė teisė. Tarpvalstybiniame projekte dalyvaujančios dalyvaujanti Lietuvos Respublika ir kita Europos Sąjungos valstybės valstybė (-s) narė (-s) gali nuspręsti, kad (patronuojamoji) dukterinė įmonė turi taikyti bendrai įmonei taikytiną nacionalinę teisę.“6
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1121
„įskaitant institucijas, įstaigas ar kitus juridinius asmenis, kuriuos
įsteigė paskirtosios institucijos“, turinys, nes neaišku, kokios
„paskirtosios institucijos“ (vartojama daugiskaitos forma) turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 5 straipsnio 1 dalį paskirtąja
institucija skiriama Susisiekimo ministerija. Jei turimos omenyje Europos Sąjungos valstybių narių paskirtosios institucijos, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti.
Be to, iš nuostatos „institucijas, įstaigas ar kitus juridinius asmenis, kuriuos įsteigė“ (vartojama daugiskaitos forma) turinio nėra aišku, kiek „paskirtosios institucijos“ galėtų įsteigti institucijų, įstaigų ar kitų juridinių asmenų, kurie būtų laikytini jungtine institucija. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą ir Teisės departamento 5 pastabą, patikslinti įstatymo projekto
taip:
„1. Jungtinė institucija – institucija, įstaiga ar kitas juridinis
asmuo, įskaitant institucijas, įstaigas ar kitus juridinius asmenis, kuriuos įsteigė paskirtosios institucijos, kuriuos įsteigė įsteigti dviejų ar daugiau Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybių narių susitarimu, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas leidimų įgyvendinti projektą išdavimo procedūroms, susijusioms su tarpvalstybiniais projektais, įskaitant jungtines institucijas, kurias įsteigė Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsteigtos paskirtosios institucijos, jei Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės toms paskirtosioms institucijoms buvo suteikusios įgaliojimus jas įsteigti.“. 7
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1122
išdavimo procedūra“ turinį, tačiau pati sąvoka „leidimas įgyvendinti projektą“ įstatymo nuostatose nėra apibrėžiama, todėl jos turinys nėra aiškus. Siūlytina šios sąvokos turinį atskleisti projekto nuostatose. Nepritarti Sąvokos „leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūra“ turinys atskleistas Įstatymo 6 straipsnyje „Leidimo išdavimo procedūra“. 8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1122 8.
Siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos apibrėžti sąvokos turinį reikėtų tikslinti taip, kad iš jo būtų aišku, kokios konkrečiai procedūros nelaikomos leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūromis, pavyzdžiui, jas išdėstant atskirame sakinyje. Be to, iš šių projekto nuostatų neaišku, kokio biudžeto (valstybės ar kokio kito) planavimas turimas omenyje; kaip yra suprantamos sąvokų „nacionalinis transporto planas“ ir „regioninis transporto planas“ turinys (ar tai teisės aktai ar kiti dokumentai) ir kokie veiksmai, nesusiję su konkrečiu projektu, šių planų atžvilgiu būtų nelaikomi leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūromis. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą ir Teisės departamento 14 pastabą, patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Leidimo įgyvendinti projektą išdavimo
procedūra (toliau – leidimo išdavimo procedūra) – procedūra, kurios laikomasi dėl projekto, patenkančio į šio įstatymo taikymo sritį ir kuria siekiama, kad būtų priimtas sprendimas dėl leidimo įgyvendinti projektą išdavimo. Leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūra nelaikomos išskyrus teritorijų planavimą procedūras procedūros, susijusias susijusios su viešųjų pirkimų sutarčių sudarymu, ir kitus kiti veiksmus veiksmai, kurie nėra susiję su konkrečiu projektu, pavyzdžiui, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, valstybės ar savivaldybės biudžeto planavimas, taip pat nacionaliniai nacionalinių ar regioniniai regioninių transporto planai planų rengimai rengimas.“9
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1125
turinys šio projekto kontekste nėra aiškus. Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų aiškiai įvardinti asmenis, kurie galėtų būti laikomi
„pareiškėjais“ ir tuo pačiu projekto rengėjais.
Jei pareiškėju galėtų būti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, tai siūlytina aptariamoje projekto nuostatoje vietoj žodžio „pareiškėjas“ įrašyti žodį „asmuo“. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Projekto rengėjas – leidimo įgyvendinti
projektą prašantis infrastruktūros valdytojas pareiškėjas arba projektą inicijuojanti valstybės institucija.“10
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1141
„<...> administraciniai sprendimai dėl teritorijų planavimo, žemės
paėmimo visuomenės poreikiams, statinių ir įrenginių projektavimo, statybos (įrengimo) ir kitų su transeuropinio transporto tinklo Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinimu susijusių darbų atlikimo būtų priimami ir administracinės paslaugos būtų teikiamos teisės aktuose nustatytais terminais“. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 76 punktu, teisės aktuose vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“. Nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia arba turėtų būti bent paminėta šių teisės aktų reguliavimo sritis. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsnio 2 dalies. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą ir Teisės departamento 14 pastabą, patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Viešojo administravimo subjektai, pagal kompetenciją priimdami administracinius sprendimus ir teikdami administracines paslaugas, susijusias su projektų įgyvendinimu, visapusiškai bendradarbiauja tarpusavyje ir su paskirtąja institucija, keičiasi reikalinga informacija. ir užtikrina, kad administraciniai sprendimai dėl teritorijų planavimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, statinių ir įrenginių projektavimo, statybos (įrengimo) ir kitų su transeuropinio transporto tinklo Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinimu susijusių darbų atlikimo būtų priimami ir administracinės paslaugos būtų teikiamos teisės aktuose nustatytais terminais.“ Atsižvelgiant į šią pastabą ir Teisės departamento 11 pastabą, patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„2. Viešojo administravimo subjektai projektams
įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas suteikia ir administracinius sprendimus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo dienos, nebent teisės aktuose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams, statinių ir įrenginių projektavimą, statybą (įrengimą) yra nustatyti trumpesni terminai.“11
2
gavimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą ir Teisės departamento 10 pastabą, patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „2.
Viešojo administravimo subjektai projektams įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas suteikia ir administracinius sprendimus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo dienos, nebent teisės aktuose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams, statinių ir įrenginių projektavimą, statybą (įrengimą) yra nustatyti trumpesni terminai.“12
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1142
projektams įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas suteikia ir administracinius sprendimus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, nebent teisės aktuose yra nustatyti trumpesni terminai. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki
yra protingas, ypač tose srityje, kuriose administracinių sprendimų priėmimas yra susijęs su ne tik pateiktų dokumentų patikra, bet ir kokių nors sąlygų išdavimu, derinimu su kitomis institucijoms ir pan. (pavyzdžiui, statybų srityje rengiant statinio projektą, atliekant statinio projekto ekspertizę, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, manytina, reikalingi ilgesni nei projekte siūlomi nustatyti terminai). Be to, iš aptariamos projekto nuostatos nėra aišku, kokios priežastys būtų laikomos svarbiomis, todėl, siekiant išvengti subjektyvaus vertinimo taikant įstatymą, manytina, kad tokias priežastis reikėtų nurodyti projekto nuostatose.
Nepritarti Atsižvelgiant į Transeuropinio transporto tinklo svarbą Lietuvos Respublikai, manytina, kad įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti 3 darbo dienų terminas yra pakankamas, kad viešojo administravimo subjektai suteiktų projektams įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas ir priimtų administracinius sprendimus. Įstatymo projekte siūloma palikti diskrecijos teisę viešojo administravimo subjekto vadovui terminą pratęsti jo vertinimu esant svarbioms priežastims. Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas šiuo metu nustatytas Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11421
administracinių paslaugų suteikimo ir administracinių sprendimų priėmimo terminas netaikomas visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms. Iš aptariamos projekto nuostatos nėra aišku, kokiose srityse (pavyzdžiui, statybų, teritorijų planavimo ar kt.) visuomenės informavimo ir viešinimo procedūros turimos omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Nepritarti Atsižvelgiant į plačią visuomenės informavimo ir viešinimo procedūrų taikymo sritį, siūloma konkrečių visuomenės informavimo ir viešinimo sričių nenurodyti. Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas šiuo metu nustatytas Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11423 14.
Projekto
administracinių paslaugų suteikimo ir administracinių sprendimų priėmimo terminas netaikomas projektui įgyvendinti reikalingų teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūroms. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad visi projektų teritorijų planavimo dokumentai rengiami, derinami, keičiami, koreguojami, tikrinami, tvirtinami, galioja, viešinami, taip pat ir ginčai dėl jų sprendžiami taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimui Teritorijų planavimo įstatyme nustatytą tvarką. Taigi iš projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, kodėl sutrumpinti terminai būtų netaikomi tik teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūroms, ir koks šių projekto nuostatų santykis su projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias projektui įgyvendinti reikalingiems teritorijų planavimo dokumentams taikoma valstybei svarbių projektų teritorijų planavimui Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad institucijos privalo išduoti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui rengti reikalingas teritorijos planavimo sąlygas per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo gavimo institucijoje dienos. Be to, projekto 1 straipsnio 3 dalyje Teritorijų planavimo įstatymas nėra įvardijamas tarp įstatymų, kurių apribotas taikymas yra susijęs su „teisiniais santykiais, atsirandančiais šio įstatymo pagrindu“; taip pat iš projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatų sektų, kad leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūra netaikoma teritorijų planavimui.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų tikslinti, aiškiai nustatant kokia apimtimi Teritorijų planavimo įstatymo nustatytas reguliavimas taikomas įgyvendinant įstatyme numatytus projektus. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą ir Teisės departamento 10 pastabą, patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Viešojo administravimo subjektai, pagal kompetenciją priimdami administracinius sprendimus ir teikdami administracines paslaugas, susijusias su projektų įgyvendinimu, visapusiškai bendradarbiauja tarpusavyje ir su paskirtąja institucija, keičiasi reikalinga informacija. ir užtikrina, kad administraciniai sprendimai dėl teritorijų planavimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, statinių ir įrenginių projektavimo, statybos (įrengimo) ir kitų su transeuropinio transporto tinklo Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinimu susijusių darbų atlikimo būtų priimami ir administracinės paslaugos būtų teikiamos teisės aktuose nustatytais terminais.“ Atsižvelgiant į šią pastabą ir Teisės departamento 8 pastabą, patikslinti įstatymo projekto
įgyvendinti projektą išdavimo procedūra (toliau – leidimo išdavimo procedūra) – procedūra, kurios laikomasi dėl projekto, patenkančio į šio įstatymo taikymo sritį ir kuria siekiama, kad būtų priimtas sprendimas dėl leidimo įgyvendinti projektą išdavimo.
Leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūra nelaikomos išskyrus teritorijų planavimą, procedūras procedūros, susijusias susijusios su viešųjų pirkimų sutarčių sudarymu, ir kitus kiti veiksmus veiksmai, kurie nėra susiję su konkrečiu projektu, pavyzdžiui, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, valstybės ar savivaldybės biudžeto planavimas, taip pat nacionaliniai nacionalinių ar regioniniai regioninių transporto planai planų rengimai rengimas.“ Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisiniams santykiams, atsirandantiems šio įstatymo pagrindu,
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas.”15
33
„Lietuvos Respublikos“. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) leidimų ir sprendimų, kurių reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos nacionalinius ir (ar) Europos Sąjungos teisės aktus ir kuriuos projekto rengėjas turi gauti leidimų išdavimo procedūros metu, sąrašą;“16
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11534 16.
Projekto
užtikrina, kad projekto rengėjas gautų informaciją apie „institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, kurie dalyvauja leidimų išdavimo ir (ar) sprendimų priėmimo procedūrose, duomenis“. Iš aptariamos projekto nuostatos nėra aišku, kokius duomenis apie šiuos subjektus ir kokia apimtimi projekto rengėjas galėtų gauti. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nurodant, kokie duomenis galėtų būti teikiami projekto rengėjui. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) institucijų ir suinteresuotųjų subjektų,
kurie dalyvauja leidimų išdavimo ir (ar) sprendimų priėmimo procedūrose, kontaktinius duomenis.“17
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1161
proceso rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadiją <...> projekto rengėjas kreipiasi į teritorijų planavimo organizatorių <...>“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar projekto rengėjas ir teritorijų planavimo dokumentų rengėjas yra vienas ir tas pats asmuo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnis nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus rengiantys asmenys, todėl, abejotina, kad projekto rengėjas kartu gali būti ir teritorijų planavimo dokumentų rengėju, juolab, kad pagal projekto nuostatas projekto rengėjas vykdo ir kitas su projekto įgyvendinimu susijusias procedūras.
Be to, iš aptariamos nuostatos nėra aišku, koks subjektas šio įstatymo kontekste būtų laikomas teritorijų planavimo organizatoriumi. Siekiant teisinio aiškumo, aptariama projekto nuostata ir projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos. Pritarti iš dalies Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Projekto rengėjas – leidimo įgyvendinti
projektą prašantis infrastruktūros valdytojas pareiškėjas arba projektą inicijuojanti valstybės institucija.“ Argumentai: Daugiau tikslinimų atlikti nėra poreikio, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus teritorijų planavimo organizatoriumi bus paskirta Susisiekimo ministerija, teritorijų planavimo dokumento rengėjas tai – konkurso paslaugai teikti laimėtojas. 18
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1162
aiškumo, projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžio
„parengęs“ įrašytini žodžiai „teritorijų planavimo
dokumento“. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2. Kai teritorijų planavimo dokumento konkretūs sprendiniai parengti, projekto rengėjas, parengęs konkrečius sprendinius, iki konkrečių sprendinių viešinimo pradžios paskirtajai institucijai pateikia šią informaciją ir (ar) dokumentus:“. 19
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11622
institucijai turi pateiki poveikio automobilių kelių saugumui vertinimo išvadą.
Nėra aišku, kokia išvada turima omenyje, nes pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atliekamas poveikio kelių saugumui vertinimas. Aptariamoji projekto nuostata atitinkamai tikslintina. Ši pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 4 daliai. Nepritarti Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi, viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra atlieka valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą, kuriuo remdamasi pateikia išvadą. 20
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1164
pateiktą informaciją ir (ar) dokumentus ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Nustačiusi, kad pateikta ne visa ar neišsami informacija ir (ar) dokumentai, paskirtoji institucija nustato terminą, per kurį turi būti pateikta papildoma informacija ir (ar) dokumentai, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos. Nepateikus papildomos informacijos ir (ar) dokumentų per nurodytą terminą, prašymas atmetamas paskirtosios institucijos pagrįstu sprendimu“. Projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar į ne ilgesnį kaip 4 mėnesių terminą, įeina tas laikotarpis, kai paskirtoji institucija nustato terminą projekto rengėjui pateikti trūkstamą informaciją ir (ar) dokumentus. Taip pat, neaišku, per kokį terminą paskirtoji institucija turėtų įvertinti, ar pateikta visa reikiama informacija ir (ar) dokumentai. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu minėta informacija ir (ar) dokumentai yra teikiami paskirtajai institucijai, t. y. neaišku, ar paskirtoji institucija turėtų priimti kokius nors administracinius sprendimus pateiktos informacijos ir (ar) dokumentų atžvilgiu ir pan.
Be to, nėra aišku ir tai, kodėl paskirtajai institucijai teikiamas ne parengtas ir (ar) patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, o tik parengti teritorijų planavimo dokumentų konkretūs sprendiniai, kurie teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo viešinimo, derinimo, tikrinimo stadijose gali būti pakeisti. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio subjekto ir dėl ko pateiktas prašymas gali būti atmetamas paskirtosios institucijos pagrįstu sprendimu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, aptariama projekto nuostatas tikslintina. Pritarti iš dalies. Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užbaigęs teritorijų planavimo proceso rengimo etapo
bendrųjų sprendinių formavimo stadiją ir atlikęs visų vertintų alternatyvų kaštų ir naudos analizę ir daugiakriterę analizę, projekto rengėjas kreipiasi į teritorijų planavimo organizatorių su rašytiniu prašymu pritarti teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos geriausiai alternatyvai. Sprendimas dėl geriausios alternatyvos priimamas vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata. Teritorijų planavimo organizatoriaus sprendimas pritarti teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos geriausiai alternatyvai laikomas leidimo išdavimo procedūros pradžia.“ Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos ir
(ar) dokumentų pateikimas paskirtajai institucijai, laikomas leidimo išdavimo procedūros pradžia.
Paskirtoji institucija įvertina pateiktą informaciją ir (ar) dokumentus ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Ne vėliau kaip per 4 mėnesius nustačiusi, kad pateikta ne visa ar neišsami informacija ir (ar) dokumentai, paskirtoji institucija nustato terminą, per kurį turi būti pateikta papildoma informacija ir (ar) dokumentai, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos. Nepateikus papildomos informacijos ir (ar) dokumentų per nurodytą terminą, projekto rengėjo pateikta informacija ir (ar) dokumentai atmetami paskirtosios institucijos pagrįstu sprendimu.“ Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2021 m. liepos 7 d. direktyvos (ES) 2021/1187 Dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimui paspartinti (toliau – Direktyva) 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, projekto rengėjas praneša apie projektą paskirtajai institucijai arba <...> jungtinei institucijai; projekto rengėjo pranešimas apie projektą laikomas leidimų išdavimo procedūros pradžia. Direktyva nenumato, kad paskirtoji institucija turėtų priimti kokius nors administracinius sprendimus projekto rengėjo pateiktos informacijos ir (ar) dokumentų atžvilgiu. Paskirtosios institucijos pagrindinė funkcija – būti kontaktiniu centru projekto rengėjui. Informacijos pateikimo paskirtajai institucijai tikslas - pagreitinti leidimo išdavimui reikalingų dokumentų parengimą ir užtikrinti jų kokybę ir išsamumą tam, kad išvengti projektų vėlavimo. Parengus teritorijų planavimo dokumento projektą, planavimo organizatorius turi raštu patvirtinti, kad rengimo etapas yra baigtas.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir 35 straipsnio 4 dalį planavimo organizatorius teritorijų planavimo dokumento projektą teikia viešinti suinteresuotai visuomenei (pagal 23 straipsnio 7 dalį teikia derinti teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms). Taigi minėta informacija ir dokumentai turi būti pateikti paskirtajai institucijai tam, kad būtų atliktos viešinimo ir derinimo procedūros (atitinkamai, neatlikus viešinimo ir derinimo procedūrų, teritorijų planavimo dokumentas net nebus tvirtinamas). 21
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1166
dalyvaujantys viešojo administravimo subjektai praneša paskirtajai institucijai, kad buvo išduoti reikiami leidimai ar priimti sprendimai arba kad buvo priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo. Iš teikiamos nuostatos nėra aišku kokie reikiami leidimai turimi omenyje. Pažymėtina, kad vadovaujantis projekto nuostatomis, viešojo administravimo subjektai turi teisę priimti administracinius sprendimus, tame tarpe ir administracinius sprendimus dėl leidimų įgyvendinti projektą išdavimo (sprendimas dėl leidimo išdavimo), todėl, jeigu turimi omenyje šie leidimai įgyvendinti projektą, o ne kiti reikiami leidimai, reikėtų patikslinti projekto 6 straipsnio 6 dalį ir atsisakyti žodžių „reikiami leidimai“. Tuo tarpu jeigu turimi omenyje kiti leidimai, nei leidimai įgyvendinti projektą, svarstytina ar siekiant teisinio aiškumo, šie leidimai neturėtų būti įvardinti. Nepritarti Siūlytina visų leidimų, kuriuos turi gauti projekto rengėjas neįvardinti, nes jų apimtis skirsis priklausomai nuo konkretaus projekto. Pavyzdžiui, kai kuriuose projektuose gali reikėti gauti aplinkosaugos srities leidimus ir t.t.
22
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1166
į tai, kad vadovaujantis projekto nuostatomis viešojo administravimo subjektai priima administracinius sprendimus, tikslintina projekto 6 straipsnio 6 dalis, po žodžių „kad buvo išduoti reikiami leidimai ar priimti“ įrašytinas žodis „administraciniai“. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Leidimo išdavimo procedūroje dalyvaujantys viešojo administravimo
subjektai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinių paslaugų suteikimo ir administracinių sprendimų priėmimo dienos praneša paskirtajai institucijai, kad buvo išduoti reikiami leidimai ar priimti administraciniai sprendimai arba kad buvo priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo.“23
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1172
teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti kieno teisės ir kokie teismų sprendimai turimi omenyje projekto 7 straipsnio 2 dalyje. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas netaikomas
įsipareigojimams, kylantiems pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę, ir neapima laikotarpių, susijusių su teismo procesais, kurie inicijuoti siekiant ginti asmenų teises teisme, taip pat laikotarpių, susijusių su teismo sprendimų dėl asmenų teisių gynimo vykdymu.“24
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1192
Lietuvos teisės aktuose vartojamu „dukterinės įmonės“ terminu. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą ir Teisės departamento 5 pastabą, patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Bendros įmonės (patronuojamosios) dukterinės įmonės vykdomų viešųjų pirkimų atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos vienos ar kitos iš tarpvalstybiniame projekte dalyvaujančių dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybių valstybės narės narių nacionalinė teisė. Tarpvalstybiniame projekte dalyvaujančios dalyvaujanti Lietuvos Respublika ir kita Europos Sąjungos valstybės valstybė (-s) narė (-s) gali nuspręsti, kad (patronuojamoji) dukterinė įmonė turi taikyti bendrai įmonei taikytiną nacionalinę teisę.“25
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11
iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, koks teisinis reguliavimas būtų taikomas tų projektų, kurie patenka į projekto 2 straipsnio 4 dalies apibrėžtį, ir kurie yra pradėti įgyvendinti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, procedūroms. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2021/1187 preambulės 22 punktą, siūlytina įstatymą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis šio įstatymo taikymą. Pritarti Papildyti įstatymo projektą nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „10 straipsnis. Įstatymo taikymas Šis įstatymas netaikomas projektams, kurių atžvilgiu leidimų išdavimo procedūros pradėtos anksčiau nei įsigalioja šis įstatymas.“26
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 26.1. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 35 punktą, nustatantį, kad apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami, projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomos sąvokos apibrėžtis tikslinta, nes joje vartojamas trumpinys „leidimų išdavimo procedūras“. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Paskirtoji institucija – institucija, paskirta būti kontaktų centru projekto rengėjui ir sudaryti jam palankesnes sąlygas veiksmingai ir struktūrizuotai tvarkyti leidimų įgyvendinti projektą išdavimo procedūras.“27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11
priedo žymoje brauktinas trumpinys „(TEN-T)“, nes jis įstatymo pavadinime nėra vartojamas. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto priedo žymą ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimo paspartinimo“ priedas“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jūrinių reikalų komisija, 2024-03-19 Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Įstatymo „Dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo“ projektui Nr. XIVP-3336 ES ir komisijos išvadai.“ Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2024-03-2051 Argumentai: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir numatyti galimybę Susisiekimo ministrui įgalioti ministerijos reguliavimo srities įstaigas ar įmones atlikti tam tikras paskirtosios institucijos funkcijas. Siūlymas teikiamas, nes tokį techninio pobūdžio darbą galėtų atlikti ne tik ministerijos valstybės tarnautojai.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Paskirtoji institucija
Respublikos susisiekimo ministerija skiriama paskirtąja institucija. Susisiekimo ministras gali įgalioti susisiekimo ministro valdymo sričiai priskirtas biudžetines įstaigas ir valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kurių valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vykdyti paskirtosios institucijos funkcijas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Paluckas, M. Skritulskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris