Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos
netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus, remiantis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze, patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendorinems metams (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis gali būti patikslintas vieną kartą per metus.“
Pripažinti netekusiu galios 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
„2) užsienietis ketina pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti ir jo profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį;“. 3 straipsnis. 57¹ straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 57¹ straipsnį. „57¹ straipsnis. Kvotos nustatymas ir naudojimas
atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo (toliau – kvota). 2. Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius tvirtina Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo ar jos patikslinimo. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. 3. Atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 4.
užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienyje išduotų nacionalinių vizų, Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičius ir šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų užsieniečių, apie kurių įdarbinimą pagal tokią profesiją pranešta Užimtumo tarnybai, skaičius bendrai pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą. 5. Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai. Užimtumo tarnyba teikia Migracijos departamentui informaciją apie šio Įstatymo
darbo dieną nuo informacijos apie užsieniečio įdarbinimą gavimo šio Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 6. Išnaudojus kvotą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti.“
Pakeisti 58 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Užimtumo tarnyba
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui, iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Viktorija Čmilytė-Nielsen Arminas Lydeka Eugenijus Gentvilas Romualdas Vaitkus Andrius Bagdonas Virgilijus Alekna Edita Rudelienė Raimundas Lopata Jonas Varkalys Viktoras Prancketis
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 44, 57, 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 57¹ STRAIPSNIO
priežastys. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai Nors gyventojų migracijos klausimai Lietuvoje jau kurį laiką yra ypač aktualūs, ne visi aspektai sulaukia adekvataus politikų dėmesio. Lietuvos viešajame diskurse dominuoja emigracijos tematika ir problemos. Imigracijos, ypač darbo imigracijos, klausimams politikai skiria neadekvačiai mažai dėmesio, kai dauguma Europos Sąjungos valstybių narių šiuo metu revizuoja savo imigracijos politiką. Imigracija daugelyje valstybių laikoma viena iš priemonių demografinėms problemoms spręsti, ekonomikai gaivinti ir skatinti. Selektyvi ir valstybės poreikius atitinkanti darbo imigracijos politika yra įtraukiama į valstybių vystymosi strategijas. Tris dešimtmečius besitęsianti masinė emigracija iš Lietuvos ir jos sukeliamos neigiamos demografinės, socialinės, ekonominės pasekmės verčia galvoti ne tik apie priemones emigracijos mastui mažinti, bet ir apie aktyvią imigracijos politiką bei neišvengiamą darbo jėgos atsivežimą iš užsienio valstybių. ES agentūros „Eurofound“, padedančios gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, tyrėjai D. Adascalitei ir T. Weber dar 2021 m. paskelbtoje studijoje[1] teigia, kad dalyje ES ūkio sektorių pandemija padidino darbo jėgos trūkumą. Ir ši problema vis ryškesnė. Taip pat ir Lietuvos verslo asociacijos nuolat ir pagrįstai akcentuoja, kad ženklus darbo jėgos trūkumas neleidžia Lietuvos įmonėms išnaudoti savo potencialo visa apimtimi, užkerta kelią net pradėti planuoti plėtrą, neigiamai atsiliepia ir darbuotojams, kurie ilgai išdirbę įmonėje turi tinkamų įgūdžių ir patirties, tačiau negali judėti karjeros laiptais aukštyn, nes nėra kam perimti jų vykdomų funkcijų.
Lietuva dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių konkuruoja su kitomis šalimis ir šią konkurencinę kovą dėl talentų pralaimi kaimyninės valstybėms. Lenkijoje užsieniečių įdarbinimo procedūros pigesnės ir greitesnės. Ženkli dalis Lietuvoje dirbančių užsieniečių įdarbinama Lenkijoje, o Lietuvoje dirba komandiravimo ar subrangos pagrindais. Tokiais atvejais mūsų valstybės biudžetas praranda pajamas, nes tokie darbuotojai moka mokesčius, Lenkijoje. Kitų ES valstybių narių praktika rodo, kad valstybės darbo rinkos poreikius atitinkanti imigracija prisideda prie ekonomikos atgaivinimo ir turi teigiamą įtaką ilgalaikei ekonomikos raidai. Protinga, šalies ilgalaikius interesus atitinkanti imigracija neišstumia vietinių gyventojų ir netrukdo grįžti išvykusiems. Priešingai, ji gali didinti ekonomikos potencialą, pritraukti investicijų ir daryti Lietuvą patrauklesnę patiems lietuviams. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – Įstatymas) Lietuvos darbdaviai, kuriems nepavyksta reikiamo darbuotojo surasti Lietuvoje ar ES valstybėse, turi teisę įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių. Greičiau ir paprasčiau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius šalyje padeda kiekvienais metais Užimtumo tarnybos tvirtinamas trūkstamų profesijų sąrašas. Bet šią galimybę apriboja socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatoma galimų įdarbinti užsieniečių kvota.
Paprastai metams įpusėjus kvota būna jau išnaudota, jos peržiūra užtrunka ir galima tik karta metuose, o išnaudojus kvotą, trūkstamas profesijas turinčius užsieniečius darbdaviai gali įdarbinti, tik bendra teisės aktuose nustatyta tvarka. T.y. jie turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad gautų dokumentą, leidžiantį užsieniečiui dirbti Lietuvoje – leidimą dirbti arba sprendimą dėl darbo atitikties. Kai kvotos buvo įvestos, tam prieštaravo tiek verslas (darbdaviai), tiek migracijos ekspertai. Tačiau tai buvo politinis ir populistinis sprendimas. Neva, taip saugoma Lietuvos darbo rinka. Tačiau praktikoje tokia sistema tik sukūrė nereikalingą biurokratinę naštą ir papildomas išlaidas darbdaviams bei valstybei (inter alia Užimtumo tarnybai ir Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos). Pvz.,
vasarą, ir tada visi darbdaviai turėjo kreiptis į Užimtumo tarnybą, mokėti papildomas valstybės rinkliavas ir gauti užsieniečiams leidimus dirbti. Akivaizdu, kad Lietuvoje į metų pabaigą taip ir neatsirado vietinės darbo jėgos, todėl kreipimasis į Užimtumo tarnybą (vietos darbuotojo paieška darbo rinkoje) buvo absoliučiai biurokratinė, absurdiška procedūra. Juk trūkstamos profesijos todėl ir įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą, nes Užimtumo tarnyba yra nustačiusi, kad vietos rinkoje tokių profesijų trūksta, ir jų, išnaudojus užsieniečių kvotą, darbo rinkoje savaime neatsiras. Užimtumo tarnyba trūkstamų profesijų sąrašą tvirtina kasmet, reiškia, ji kasmet atlieka darbo rinkos tyrimą ir kasmet įsitikina, kad vietinės darbo jėgos nepakanka.
Siekiant spręsti darbuotojų trūkumo problemas ir iššūkius, susijusius su demografine Lietuvos situacija, būtina peržiūrėti Lietuvos migracijos politiką ir procesus, įskaitant sprendimų dėl paprastesnio užsieniečių įdarbinimo priėmimą bei bent jau atsisakyti kvotų sistemos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo parengtas Įstatymo 44, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir 57¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja ‒ Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatyme yra nustatyta, kad remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze, Užimtumo tarnybos direktorius tvirtina Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl galimų įdarbinti užsieniečių kvotos nustatymo ar jos patikslinimo. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis taip pat gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Išnaudojus kvotą, užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti (Įstatymo 57¹ straipsnis). 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
galios Įstatymo 57¹ straipsnį, panaikinant taisyklę, kad nustatoma kvota užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo. Atitinkamais kalendoriniais metais užsieniečiai būtų atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti bei dėl jų neturės būti priimamas atskiras Užimtumo tarnybos sprendimas, jei jų profesija bus įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;
straipsnio 2 dalies nuostatas dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams tvirtinimo į Įstatymo 44 straipsnio 2 dalį atitinkamai ją pakeičiant;
straipsnių redakcinius pakeitimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Bus sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos pramonės vystymuisi, o konkrečiai ‒ užsieniečių iš kaimyninių trečiųjų šalių atvykimui ir įdarbinimui. Efektyviau tvarkomos imigracijos procedūros prisidės prie socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei šalies konkurencingumo didinimo. Supaprastintų sąlygų užsieniečių, kurie yra trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistai, atvykimui nustatymas leis padidinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. 6.
įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Pažymėtina, kad siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai gali turėti teigiamos įtakos korupcijos masto mažėjimui – paspartinus ir supaprastinus sprendimų priėmimo procedūras, sumažės ir galimos korupcijos rizikos Lietuvos institucijose (pavyzdžiui, kad sprendimas būtų palakus ar greičiau priimtas). 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimto įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamą įtaką, prisidės prie palankesnės ir skaidresnės verslo aplinkos kūrimo. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti nereikia. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Priimto įstatymo įgyvendinimui bus reikalinga pakeisti:
A1-133 „Dėl leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Priimto įstatymo įgyvendinimui reikšmingų papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Užsieniečiai“, „įdarbinimas“,
„leidimai dirbti“, „leidimai gyventi“. 16. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Viktorija Čmilytė-Nielsen Arminas Lydeka Eugenijus Gentvilas Romualdas Vaitkus Andrius Bagdonas Virgilijus Alekna Edita Rudelienė Raimundas Lopata Jonas Varkalys Viktoras Prancketis [1] Weber Tina, Adăscăliței Dragoș, Tackling labour shortages in EU Member States // Prieiga per internetą: https://www.eurofound.europa.eu/publications/report/2021/tackling-labour-shortages-in-eu-member-states.
2023-12-04 Nr. XIVP-3335 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma atsisakyti Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams (toliau – Sąrašas), nustatoma kvota. Atitinkamai socialinės apsaugos ir darbo ministras netvirtintų kvotos dydžio ir visiems užsieniečiams, kurių profesija būtų įtraukta į Sąrašą, pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio
nustatyta leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlyga, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Tokie užsieniečiai pagal projekto 4 straipsniu keičiamo 58 straipsnio 11 punktą būtų atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Nekvestionuojant projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, sprendimą dėl į Sąrašą įtrauktinų profesijų priimtų Užimtumo tarnybos direktorius.
Institucijos, pagal Vyriausybės įstatymą formuojančios politiką – ministerijos
ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 2. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 3. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje yra numatoma: „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui, iki 2023 m. gruodžio
aspektais. Pirma. Pagal aptariamą nuostatą teisės aktus, reikalingus įstatymo įgyvendinimui, be kita ko turėtų priimti ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos. Pažymėtina, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kurioms kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms yra numatoma pareiga priimti atitinkamus teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte nurodoma, kad įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti socialinės apsaugos ir darbo ministras bei Užimtumo tarnybos direktorius.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, teikiama nuostata tikslintina, arba nurodant konkrečias valstybės institucijas ir įstaigas, kurios yra įpareigojamos parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, arba šioje nuostatoje atsisakant nurodytų nekonkrečių valstybės institucijų ir įstaigų. Antra. Teikiamoje nuostatoje numatoma, kad Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui. Pažymėtina, kad Užimtumo tarnybos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus kaip valstybės pareigūnas priima direktorius, o ne Užimtumo tarnyba. Atsižvelgiant į tai, vietoje žodžių „Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašytini žodžiai „Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius“. 4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 5 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Jei būtų nuspręsta papildyti projekto 5 straipsnio 2 dalį konkrečiomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, kurioms yra numatoma pareiga priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 5 straipsnio 2 dalis taip pat turėtų būti atitinkamai patikslinta. 5.
įstatymų leidybos procedūrų trukmę ir, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas yra promulguojamas, taip pat į tai, kad pagal projekto 5 straipsnio
priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d., svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data - 2024 m. sausio 1 d. - yra reali. 6. Atsižvelgus į Įstatymo 4 straipsnio
projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. +370 5 209 6552, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
2024 m. gegužės 29 d. Nr. 105-P-49
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Matas Skamarakas, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėja Laura Plyniuvienė, padėjėjos Vilnė Kundrotaitė ir Silvija Vaičiulytė.
Kviestieji asmenys: vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Daiva Vežikauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) Užsieniečių grupės vyresnioji patarėja Aistė Gerikaitė – Šukienė, SADM vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė, SADM Užsieniečių grupės vadovė Laura Perevičiūtė, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidentas Romas Austinskas, „Investuok Lietuvoje“ Talentų ekosistemos ekspertė Laima Bendoraitytė, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, Respublikos Prezidento patarėja Lina Gubrevičiūtė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, Valstybinės darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė, Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja–teisininkė Akvilė Razumienė, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paslaugų organizavimo departamento Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė.
Kviestieji asmenys: vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Daiva Vežikauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) Užsieniečių grupės vyresnioji patarėja Aistė Gerikaitė – Šukienė, SADM vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė, SADM Užsieniečių grupės vadovė Laura Perevičiūtė, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidentas Romas Austinskas, „Investuok Lietuvoje“ Talentų ekosistemos ekspertė Laima Bendoraitytė, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, Respublikos Prezidento patarėja Lina Gubrevičiūtė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, Valstybinės darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė, Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja–teisininkė Akvilė Razumienė, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paslaugų organizavimo departamento Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė. Komiteto klausymuose 2024 m. gegužės 22 d. dalyvavo: išvados rengėjai Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis ir Giedrius Surplys, Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė, padėjėja Vilnė Kundrotaitė.
Kviestieji asmenys: Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės vyr. patarėja Rūta Jasulaitienė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - SADM) patarėja Viktorija Minkevičiūtė, Migracijos Departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Migracijos Departamento Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė, Lietuvos profesinės sąjungos
„Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Ričardas Garuolis, Lietuvos pramonininkų
konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė. Prisijungę nuotoliniu būdu: Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso Generalinis sekretorius Povilas Drižas, Užimtumo tarnybos prie SADM Paslaugų organizavimo departamento Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, SADM vyresnioji patarėja Jelena Polijančiuk, Valstybės saugumo departamento pareigūnai Mindaugas Svirskas ir Eglė Urbanavičienė, Nacionalinės teismų administracijos Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėja Milda Grajauskaitė ir šio skyriaus patarėja Vita Dirvonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma atsisakyti Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams (toliau – Sąrašas), nustatoma kvota. Atitinkamai socialinės apsaugos ir darbo ministras netvirtintų kvotos dydžio ir visiems užsieniečiams, kurių profesija būtų įtraukta į Sąrašą, pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį nebūtų taikoma Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatyta leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlyga, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Tokie užsieniečiai pagal projekto 4 straipsniu keičiamo 58 straipsnio 11 punktą būtų atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Nekvestionuojant projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, sprendimą dėl į Sąrašą įtrauktinų profesijų priimtų Užimtumo tarnybos direktorius. Institucijos, pagal Vyriausybės įstatymą formuojančios politiką – ministerijos - šiame procese jokia forma nedalyvautų (pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą kvotos dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru, vadovaudamasis Kvotos nustatymo kalendoriniams metams aprašu).
Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo tarnyba yra ne politiką formuojanti, bet ją įgyvendinant institucija, svarstytina, ar pritarus projektu siūlomiems pakeitimams, Sąrašo, nurodomo projekto 1 straipsniu keičiamo 44 straipsnio 2 dalyje, neturėtų tvirtinti, pavyzdžiui, socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nesvarstyta
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
2Projekto 5 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
3Projekto 5 straipsnio 2 dalyje yra numatoma: „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministras, Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui, iki 2023 m. gruodžio 31 d.“. Teikiama projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma. Pagal aptariamą nuostatą teisės aktus, reikalingus įstatymo įgyvendinimui, be kita ko turėtų priimti ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos. Pažymėtina, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kurioms kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms yra numatoma pareiga priimti atitinkamus teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte nurodoma, kad įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti socialinės apsaugos ir darbo ministras bei Užimtumo tarnybos direktorius.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, teikiama nuostata tikslintina, arba nurodant konkrečias valstybės institucijas ir įstaigas, kurios yra įpareigojamos parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, arba šioje nuostatoje atsisakant nurodytų nekonkrečių valstybės institucijų ir įstaigų. Antra. Teikiamoje nuostatoje numatoma, kad Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui. Pažymėtina, kad Užimtumo tarnybos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus kaip valstybės pareigūnas priima direktorius, o ne Užimtumo tarnyba. Atsižvelgiant į tai, vietoje žodžių „Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašytini žodžiai „Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius“. Nesvarstyta
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 5 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Jei būtų nuspręsta papildyti projekto 5 straipsnio 2 dalį konkrečiomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, kurioms yra numatoma pareiga priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 5 straipsnio 2 dalis taip pat turėtų būti atitinkamai patikslinta.
Nesvarstyta
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
leidybos procedūrų trukmę ir, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas yra promulguojamas, taip pat į tai, kad pagal projekto 5 straipsnio
būti priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d., svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data - 2024 m. sausio 1 d. - yra reali. Nesvarstyta
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nesvarstyta
projektą atmesti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma atsisakyti Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams (toliau – Sąrašas), nustatoma kvota.
Atitinkamai socialinės apsaugos ir darbo ministras netvirtintų kvotos dydžio ir visiems užsieniečiams, kurių profesija būtų įtraukta į Sąrašą, pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį nebūtų taikoma Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatyta leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlyga, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Tokie užsieniečiai pagal projekto 4 straipsniu keičiamo 58 straipsnio 11 punktą būtų atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Nekvestionuojant projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, sprendimą dėl į Sąrašą įtrauktinų profesijų priimtų Užimtumo tarnybos direktorius. Institucijos, pagal Vyriausybės įstatymą formuojančios politiką – ministerijos - šiame procese jokia forma nedalyvautų (pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą kvotos dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru, vadovaudamasis Kvotos nustatymo kalendoriniams metams aprašu). Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo tarnyba yra ne politiką formuojanti, bet ją įgyvendinant institucija, svarstytina, ar pritarus projektu siūlomiems pakeitimams, Sąrašo, nurodomo projekto 1 straipsniu keičiamo 44 straipsnio 2 dalyje, neturėtų tvirtinti, pavyzdžiui, socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Siūloma Įstatymo projektą atmesti 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
sąjunga „Solidarumas“, 2023-11-277
Viktorijos Čmilytės – Nielsen pasiūlymui panaikinti kvotas darbuotojams iš užsienio įdarbinti. Pastebime daug socialinio dempingo pavyzdžių, kai Lietuvos darbdaviai keičia Lietuvos darbuotojus užsieniečiais, nes šie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą ir blogesnėmis darbo sąlygomis nei vietiniai darbuotojai. Socialinis dempingas skatina darbo užmokesčio
„įšaldymą“, kuris stabdo vartojimą ir tuo pačiu verslo plėtrą bei mokesčių
surinkimą. Tai ypač ryškiai pastebima transporto ir statybos sektoriuose kur daugiausiai įdarbinami užsieniečiai. Vilkikų vairuotojų atlyginimai „į rankas“ nesikeičia dešimt metų, nors infliacija ir bendras darbo užmokestis Lietuvoje sparčiai auga, o transporto įmonės žeriasi didžiulius pelnus. Socialinis dempingas skatina ir palaiko „šešėlį“. Oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad statybininkų atlyginimai daugiau nei dešimtmetį yra mažesni nei vidutinis šalies darbo užmokestis, nors tikrovėje jų darbo užmokestis yra didesnis, nes užsieniečiai sutinka gauti dalį darbo užmokesčio „vokeliuose“. Nežinodami Lietuvos įstatymų, savo teisių ir valstybinės kalbos užsieniečiai tampa lengvomis nesąžiningų darbdavių aukomis. Daugiausiai darbo ginčų dėl neišmokėtų atlyginimų vyksta būtent transporto ir statybų sektoriuose, kuriuose dažniausiai įdarbinami užsieniečiai. Socialinis dempingas išstumia Lietuvos darbuotojus iš darbo rinkos, verčia emigruoti, o jaunimą skatina nesirinkti šių Lietuvai reikalingų profesijų.
Užsieniečių įdarbinimo kvotos yra nepakankama priemonė stabdyti socialinė dempingą, nes darbdavys ir išnaudojus kvotą darbdaviai vis tiek gali įsidarbinti užsieniečius, tik tokiu atveju įdarbinimo procedūros ilgiau užtrunka. Žinodami, kad lengvai galės „įsivežti“ naujų darbuotojų iš užsienio, darbdaviai jų nevertina ir nesistengia sudaryti jiems geras darbo ir apmokėjimo sąlygas, todėl užsieniečiai ilgai vienoje vietoje nedirba. Darbuotojų iš užsienio kaita yra labai didelė, nes dažnai jie iš Lietuvos išvyksta dirbti į kitas ES valstybes. Būtina griežtinti užsienio darbuotojų kvotų suteikimo tvarką. Neretai Lietuvos darbdaviai prekiauja į Lietuvą atvežtais darbuotojais, juos įdarbinant kitose valstybėse. Pvz;. tik dešimt vilkikų turinti transporto įmonė prašo leisti įdarbinti šimtą vairuotojų iš užsienio, kuriuos ji vėliau nuomoja kitų šalių transporto įmonėms. Nederamas dalies Lietuvos darbdavių elgesys su darbuotojais iš užsienio kenkia Lietuvos ir visos Europos Sąjungos įvaizdžiui šių darbuotojų akyse ir yra naudingas Kremliaus propagandai. Todėl norint užtikrinti, nevyktų socialinis dempingas, o darbuotojai iš užsienio būtų nediskriminuojami ir dirbtų tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos darbuotojai, reikia ne panaikinti kvotas, o leisti užsieniečius įdarbinti tik tose įmonėse, kuriose veikia profesinė sąjunga, priklausanti vienam iš nacionalinių profesinių sąjungų susivienijimų, kuri užtikrintų, kad užsieniečių teisės nebūtų pažeidžiamos, ir kuriose yra sudaryta kolektyvinė sutartis, rodanti, kaip tose įmonėse rūpinamasi darbuotojais iš užsienio. Atsižvelgti
Laisvosios rinkos institutas, 2023-12-01 Dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 44, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir 57(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.
XIVP-3335 (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. A1-826 ,,Dėl Užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kvotos 2023 metams patvirtinimo“ pakeitimo“ įsakymas (toliau – Įsakymas) Siekiant spręsti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo ir trūkumo problemas, Seimo narių parengtu Įstatymo projektu yra siūloma naikinti darbuotojų, esančių trūkstamų profesijų sąraše, kvotą. Užsieniečių įdarbinimo kvotai pasibaigus lapkričio mėnesio viduryje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, priimdama Įsakymą[1], padidino kvotą nuo 35 950 iki 40 250. Taip jau trečius metus sprendžiama kvotos ir tikrovės neatitikimo problema. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) 2022 m. ištyrė darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų taikymo problemas ir pasiūlė ilgalaikį jų sprendimo būdą, leidžiantį nukreipti valstybės išteklius į atvykstančiųjų saugumo patikras ir kitas prioritetines kraštui sritis. Tai leistų skaidriai ir tvariai spręsti tiek valstybės išteklių naudojimo, tiek ir darbo rinkos problemas. Nesikeičiančios tendencijos Kiekvienų metų pradžioje skelbiamos kvotos trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių numato, kiek žmonių paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio srityse darbdaviai gali įdarbinti palengvinta tvarka, neatliekant kiekvienam papildomam darbuotojui individualaus darbo rinkos testo[2]. Migracijos departamentas šių metų rugpjūčio mėn. pradžioje paskelbė, jog paslaugų srities kvota, nustatyta į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams, jau yra beveik išnaudota[3].
Lapkričio mėnesio viduryje buvo pranešta, kad kvotos yra išnaudotos ne tik paslaugų, bet ir kituose (pramonės, statybos ir žemės ūkio) sektoriuose. Kvotą išnaudojus, darbuotojus iš užsienio galima darbinti ir toliau, tačiau dėl leidimo privaloma kreiptis į Užimtumo tarnybą (UŽT). Tai reiškia papildomas procedūras bei kaštus tiek valstybės institucijoms, tiek ir darbuotojų stokojančioms įmonėms, o visas procesas užtrunka papildomai porą savaičių ar net ilgiau. UŽT pasunkėja administracinė našta, išduodant papildomus darbo leidimus ir atliekant atskirus darbo rinkos poreikių vertinimus kiekvienam atvejui, nors yra žinoma, kad tam tikrų profesijų darbuotojų trūksta. Neatitikimas tarp to, kokio dydžio kvotas nustato valstybės institucijos, ir to, kaip greitai jos išnaudojamos, rodo, kad priemonė nepasiekia savo tikslų. 2021 m. paslaugų sektoriaus kvota buvo išnaudota dar nepasibaigus gegužės[4], o 2022 m. – rugpjūčio mėnesiui. Darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotos problematika Nuolatiniai bandymai įvesti naujų palengvinimų, padidinti ar sumažinti trūkstamų darbuotojų kvotas rodo, kad įrankis nepasiekia savo tikslų:
Trūkstamos profesijos ir kvotos yra nustatomos vadovaujantis praėjusių metų tendencijomis ir prognozėmis, taikomos ekonomikos sektoriams ir atnaujinamos kartą per metus. Tai yra ypatingų žmogiškųjų bei finansinių išteklių reikalaujantys procesai. Tačiau jų taiklumas yra abejotinas ir kvotų dydžiai taisomi ad hoc. Centralizuotai ir iš anksto numatyti konkrečių sektorių specifikos, įmonių perspektyvų bei darbo jėgos poreikių nuolat besikeičiančiomis aplinkybėmis yra neįmanoma. Kvotos vienetas yra išnaudojamas tuo momentu, kai darbuotojui yra išduodamas leidimas gyventi arba viza, tačiau ne visais atvejais darbuotojas atvyksta dirbti arba lieka jam skirtoje darbo vietoje.
Darbo sutartis dėl įvairių priežasčių gali būti nutraukiama darbuotojo arba darbdavio iniciatyva. Pasitaiko ir tokių situacijų, kad gavęs vizą atvykti į Lietuvą, žmogus įsidarbina kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Kvotos išnaudojimas yra skaičiuojamas pagal išduotų leidimų, o ne realiai dirbančiųjų skaičių. Tokiu atveju susidaro situacija, kad kvotą išnaudojus, tikrovėje dirbančiųjų gali būti žymiai mažiau, ir darbo rankų Lietuvoje vis tiek trūksta. Nustatant kvotas, nėra įvertinamos ir naujai per kalendorinius metus sukuriamos darbo vietos. Pavyzdžiui, jei metų eigoje Lietuvoje atsidarys 500 kompiuterininkų įdarbinsianti įmonė, jos poreikiai metų pradžioje paskelbtose kvotose neatsispindės. Todėl kvotų taikymas stabdo investicijas bei ekonomikos plėtrą, nesudaro sąlygų kurti naujų darbo vietų. Taip ribojamos ne tik užsieniečių, bet ir Lietuvos darbuotojų įsidarbinimo ir ekonominės plėtros galimybės. Kvotų panaikinimas sumažintų administracinę naštą valstybės tarnautojams, o atsilaisvinusius išteklius būtų galima nukreipti prioritetinėms sritims. „Kasmet tenkinant darbuotojų trūkumo iššūkį darbo rinkoje Lietuva leidžia darbdaviams įsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių supaprastinta tvarka, nustatant kvotą”[5]. Vis dėlto, tenkinant darbuotojų trūkumą įvairiose srityse, jis lieka nepatenkintas dėl kvotos dydžio išnaudojimo metams nesibaigus. Darbdaviams tęsiant įdarbinimo procesus po kvotos išnaudojimo, UŽT susiduria su padidėjusiu darbo krūviu dėl didesnio leidimų dirbti ir darbo rinkos testų poreikio. Ši kvota – ne vienintelis toks įrankis, kurio įgyvendinime dalyvauja keletas valstybės institucijų, taip atitraukiamos nuo svarbių funkcijų vykdymo. Daugiau apie tai: Sąrašų voratinklis Lietuvos darbo migracijos sistemoje.
Todėl yra tikslinga atsisakyti užsieniečių įdarbinimo kvotų ir taip išlaisvinti valstybės išteklius, būtinus saugumo patikroms ir kitų prioritetinių funkcijų vykdymui. Taip bus užtikrintas sistemos tvarumas bei reikšmingai sumažinta administracinė našta. Apibendrinimas Migracijos sistemoje naudojami įrankiai turi tarnauti užsibrėžtiems tikslams, atsiliepiant į geopolitinę situaciją bei Lietuvos ūkio ir gyventojų poreikius. Šiuo laikotarpiu būtina sutelkti valstybės išteklius į atvykstančiųjų žmonių saugumo bei kitas dėl geopolitinių rizikų aktualias patikras, tuo pačiu atsisakant beprasmių ir brangiai kainuojančių biurokratinių procedūrų. Tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti, kad migracijos procedūros atitiktų Lietuvos poreikus ir nesukurtų papildomų problemų. Tai galima pasiekti atsisakius perteklinių įrankių ir užtikrinant paprastą ir greitą darbo imigracijos sistemą. Nepritarti
profesinių sąjungų aljansas 2024-12-07 Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas, vienijantis profsąjungines organizacijas ir atstovaujantis bei ginantis darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus, atkreipia dėmesį ir reiškia susirūpinimą dėl kvotų tvirtinimo trūkstamų profesijų asmenims iš trečiųjų šalių tvarkos ir darbo imigrantų situacijos Lietuvos darbo rinkoje. Remiantis 2022 m. gruodžio 7 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-826 paslaugų sektoriui nustatyta 21 600 kvota užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. LR Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu ši kvota jau išnaudota. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius viršija
Lietuvą atvyko dirbti pagal įvairias trūkstamas profesijas.
Siūlymas dėl kvotos trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams nustatymo teikiamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri suderinusi su LR Vidaus reikalų ministerija, tvirtina trūkstamų profesijų kvotas kitiems metams, tačiau tvirtinant kvotas nėra atsižvelgiama į realią darbo imigrantų situaciją Lietuvos darbo rinkoje, nėra vertinami tokie veiksniai, kaip dėl vis augančio darbo imigrantų skaičiaus sparčiai didėjantys darbo teisės pažeidimų, Darbo ginčų komisijose nagrinėjamų bylų, pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičiai, plintantys socialinis dempingas ir prekyba žmonėmis, Lietuvos valstybei daroma žala dėl šešėlinės ekonomikos, nesumokamų pagal įstatymus numatytų mokesčių, taip pat kylanti grėsmė nacionaliniam saugumui. Vieni dažniausiai pasitaikančių su darbo imigrantų atvykimu ir darbu susijusių pažeidimų: nekvalifikuotos darbo jėgos įvežimas, dokumentų klastojimas, nelegalaus darbo plitimas, pagal įstatymus numatytų darbo sąlygų ir atlygio už darbą neužtikrinimas, nedraudiminių laikotarpių, kai darbuotojai tarimai pateikia prašymus neapmokamoms dienoms, augimas ir t.t. Lietuvoje iki šiol nėra sukurto darbo imigrantų integracijos, situacijos darbo rinkoje kontrolės ir pažeidimų prevencijos mechanizmo. Pavyzdžiui, 1) LR Migracijos departamento valdomoje informacinė sistemoje „MIGRIS“, darbdaviai teikdami tarpininkavimo raštus, pateikia melagingą informaciją apie darbuotojų kvalifikaciją, patirtį ir ši informacija netikrinama; 2) SODRA remiasi darbdavių pranešimais apie apdraustųjų nedraudžiamuosius laikotarpius ir netikrina, ar darbuotojai iš tikrųjų pateikė prašymus dėl neapmokamų dienų suteikimo, ir t. t. Nevykdant darbdavių galimų pažeidimų darbo imigrantų atžvilgiu prevencijos eikvojami valstybės ištekliai vis didėjančioms su darbo santykiais susijusioms problemoms spręsti.
Šiuo metu galiojanti kvotų trūkstamų profesijų asmenims iš trečiųjų šalių tvirtinimo tvarka, pagal kurią išnaudojus nustatytą kvotą ji dar labiau didinama, sudaro palankias prielaidas darbdavių neteisėtoms veikoms, įstatymuose numatytų darbuotojų teisių ir interesų pažeidimams, nes darbdaviai gali greitai pakeisti
„nepatogius“, darbdavių pažeidimų netoleruojančius darbuotojus naujais. Lietuvos profesinių sąjungų
Aljansas kviečia imtis ryžtingų veiksmų keičiant kvotų nustatymo tvarką ir LR įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, taip pat kuriant darbo imigrantų integracijos, situacijos darbo rinkoje kontrolės ir pažeidimų prevencijos mechanizmą. Atsižvelgti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų ir darbo komitetas, 2024-05-15 * kadangi Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 621, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-3635, kuriuo pasirinktas griežtesnis kvotos užsieniečiams, atvykstantiems darbo pagrindu į Lietuvą mechanizmas, siūlome pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-3335 atmesti. Pritarti 7.
reikalų komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 15 d. priimtos rezoliucijos „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ Nr. XIV-2075 nuostatomis, raginančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybę aukštos ir vidutinės kvalifikacijos ir trūkstamų darbuotojų pritraukimo (darbo migracijos) ir integravimo lanksčios politikos srityje nustatyti ilgalaikes imigracijos į Lietuvą ir savivaldybes kvotas, pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 621, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-3635, kuriuo pasirinktas griežtesnis kvotos užsieniečiams, atvykstantiems darbo pagrindu į Lietuvos Respubliką mechanizmas, todėl siūlo iniciatorių pateiktą Įstatymo projektą Nr. XIVP-3335 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronius Ažubalis, Giedrius Surplys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL
Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Aleksandr Radčenko – Seimo Pirmininkės patarėjas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Viktorija Minkevičiūtė – vyriausioji patarėja, Vytautas Šilinskas – viceministras; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Rūta Jasulaitienė – Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja, Danutė Petrauskienė – Migracijos politikos grupės patarėja; Audrius Cuzanauskas – Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas, Povilas Drižas – Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius, Ričardas Garuolis – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas, Tomas Garuolis – Lietuvos pramonininkų konfederacijos laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Kristina Krupavičienė – Lietuvos profesinės sąjungos
„Solidarumas“ pirmininkė, Aurelija Maldutytė – Lietuvos darbdavių
konfederacijos viceprezidentė, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė, Ernesta Varnaitė – Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja, Lucija Voišnis – Migracijos departamento prie VRM direktorės pavaduotoja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-12-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma atsisakyti Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams (toliau – Sąrašas), nustatoma kvota. Atitinkamai socialinės apsaugos ir darbo ministras netvirtintų kvotos dydžio ir visiems užsieniečiams, kurių profesija būtų įtraukta į Sąrašą, pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį nebūtų taikoma Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatyta leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlyga, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Tokie užsieniečiai pagal projekto 4 straipsniu keičiamo 58 straipsnio 11 punktą būtų atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Nekvestionuojant projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, sprendimą dėl į Sąrašą įtrauktinų profesijų priimtų Užimtumo tarnybos direktorius.
Institucijos, pagal Vyriausybės įstatymą formuojančios politiką
2Projekto 5 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio
įstatymo projektą atmesti – žr. Komiteto sprendimą išvados 6 dalyje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
3Projekto 5 straipsnio 2 dalyje yra numatoma: „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministras, Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui, iki 2023 m. gruodžio 31 d.“. Teikiama projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma. Pagal aptariamą nuostatą teisės aktus, reikalingus įstatymo įgyvendinimui, be kita ko turėtų priimti ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos. Pažymėtina, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kurioms kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms yra numatoma pareiga priimti atitinkamus teisės aktus.
Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte nurodoma, kad įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti socialinės apsaugos ir darbo ministras bei Užimtumo tarnybos direktorius. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, teikiama nuostata tikslintina, arba nurodant konkrečias valstybės institucijas ir įstaigas, kurios yra įpareigojamos parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, arba šioje nuostatoje atsisakant nurodytų nekonkrečių valstybės institucijų ir įstaigų. Antra. Teikiamoje nuostatoje numatoma, kad Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui. Pažymėtina, kad Užimtumo tarnybos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus kaip valstybės pareigūnas priima direktorius, o ne Užimtumo tarnyba. Atsižvelgiant į tai, vietoje žodžių „Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašytini žodžiai „Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius“. Nepritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti – žr. Komiteto sprendimą išvados 6 dalyje. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 5 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „2.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Jei būtų nuspręsta papildyti projekto 5 straipsnio 2 dalį konkrečiomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, kurioms yra numatoma pareiga priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 5 straipsnio 2 dalis taip pat turėtų būti atitinkamai patikslinta. Nepritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti – žr. Komiteto sprendimą išvados 6 dalyje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
leidybos procedūrų trukmę ir, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas yra promulguojamas, taip pat į tai, kad pagal projekto 5 straipsnio
būti priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d., svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data - 2024 m. sausio 1 d. - yra reali. Nepritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti – žr. Komiteto sprendimą išvados 6 dalyje. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti – žr. Komiteto sprendimą išvados 6 dalyje. 7. LR Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-12-11 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 44, 57, 58 straipsnių
pakeitimo ir 57(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3335 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta. 3.
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
sąjunga „Solidarumas“ 2023-11-27 Kategoriškai nepritariame Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės
transporto ir statybos sektoriuose kur daugiausiai įdarbinami užsieniečiai. Vilkikų vairuotojų atlyginimai „į rankas“ nesikeičia dešimt metų, nors infliacija ir bendras darbo užmokestis Lietuvoje sparčiai auga, o transporto įmonės žeriasi didžiulius pelnus. Socialinis dempingas skatina ir palaiko
„šešėlį“. Oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad statybininkų atlyginimai
daugiau nei dešimtmetį yra mažesni nei vidutinis šalies darbo užmokestis, nors tikrovėje jų darbo užmokestis yra didesnis, nes užsieniečiai sutinka gauti dalį darbo užmokesčio „vokeliuose“. Nežinodami Lietuvos įstatymų, savo teisių ir valstybinės kalbos užsieniečiai tampa lengvomis nesąžiningų darbdavių aukomis. Daugiausiai darbo ginčų dėl neišmokėtų atlyginimų vyksta būtent transporto ir statybų sektoriuose, kuriuose dažniausiai įdarbinami užsieniečiai. Socialinis dempingas išstumia Lietuvos darbuotojus iš darbo rinkos, verčia emigruoti, o jaunimą skatina nesirinkti šių Lietuvai reikalingų profesijų.
Užsieniečių įdarbinimo kvotos yra nepakankama priemonė stabdyti socialinė dempingą, nes darbdavys ir išnaudojus kvotą darbdaviai vis tiek gali įsidarbinti užsieniečius, tik tokiu atveju įdarbinimo procedūros ilgiau užtrunka. Žinodami, kad lengvai galės „įsivežti“ naujų darbuotojų iš užsienio, darbdaviai jų nevertina ir nesistengia sudaryti jiems geras darbo ir apmokėjimo sąlygas, todėl užsieniečiai ilgai vienoje vietoje nedirba. Darbuotojų iš užsienio kaita yra labai didelė, nes dažnai jie iš Lietuvos išvyksta dirbti į kitas ES valstybes. Būtina griežtinti užsienio darbuotojų kvotų suteikimo tvarką. Neretai Lietuvos darbdaviai prekiauja į Lietuvą atvežtais darbuotojais, juos įdarbinant kitose valstybėse. Pvz;. tik dešimt vilkikų turinti transporto įmonė prašo leisti įdarbinti šimtą vairuotojų iš užsienio, kuriuos ji vėliau nuomoja kitų šalių transporto įmonėms. Nederamas dalies Lietuvos darbdavių elgesys su darbuotojais iš užsienio kenkia Lietuvos ir visos Europos Sąjungos įvaizdžiui šių darbuotojų akyse ir yra naudingas Kremliaus propagandai. Todėl norint užtikrinti, nevyktų socialinis dempingas, o darbuotojai iš užsienio būtų nediskriminuojami ir dirbtų tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos darbuotojai, reikia ne panaikinti kvotas, o leisti užsieniečius įdarbinti tik tose įmonėse, kuriose veikia profesinė sąjunga, priklausanti vienam iš nacionalinių profesinių sąjungų susivienijimų, kuri užtikrintų, kad užsieniečių teisės nebūtų pažeidžiamos, ir kuriose yra sudaryta kolektyvinė sutartis, rodanti, kaip tose įmonėse rūpinamasi darbuotojais iš užsienio. Atsižvelgti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti – žr. Komiteto sprendimą išvados 6 dalyje. 2. Všį Lietuvos Laisvosios rinkos institutas 2023-12-01 Dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 44, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir 57(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3335 (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. A1-826 ,,Dėl Užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kvotos 2023 metams patvirtinimo“ pakeitimo“ įsakymas (toliau – Įsakymas) Siekiant spręsti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo ir trūkumo problemas, Seimo narių parengtu Įstatymo projektu yra siūloma naikinti darbuotojų, esančių trūkstamų profesijų sąraše, kvotą. Užsieniečių įdarbinimo kvotai pasibaigus lapkričio mėnesio viduryje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, priimdama Įsakymą[1], padidino kvotą nuo 35 950 iki 40 250. Taip jau trečius metus sprendžiama kvotos ir tikrovės neatitikimo problema. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) 2022 m. ištyrė darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų taikymo problemas ir pasiūlė ilgalaikį jų sprendimo būdą, leidžiantį nukreipti valstybės išteklius į atvykstančiųjų saugumo patikras ir kitas prioritetines kraštui sritis. Tai leistų skaidriai ir tvariai spręsti tiek valstybės išteklių naudojimo, tiek ir darbo rinkos problemas. Nesikeičiančios tendencijos Kiekvienų metų pradžioje skelbiamos kvotos trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių numato, kiek žmonių paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio srityse darbdaviai gali įdarbinti palengvinta tvarka, neatliekant kiekvienam papildomam darbuotojui individualaus darbo rinkos testo[2].
Migracijos departamentas šių metų rugpjūčio mėn. pradžioje paskelbė, jog paslaugų srities kvota, nustatyta į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams, jau yra beveik išnaudota[3]. Lapkričio mėnesio viduryje buvo pranešta, kad kvotos yra išnaudotos ne tik paslaugų, bet ir kituose (pramonės, statybos ir žemės ūkio) sektoriuose. Kvotą išnaudojus, darbuotojus iš užsienio galima darbinti ir toliau, tačiau dėl leidimo privaloma kreiptis į Užimtumo tarnybą (UŽT). Tai reiškia papildomas procedūras bei kaštus tiek valstybės institucijoms, tiek ir darbuotojų stokojančioms įmonėms, o visas procesas užtrunka papildomai porą savaičių ar net ilgiau. UŽT pasunkėja administracinė našta, išduodant papildomus darbo leidimus ir atliekant atskirus darbo rinkos poreikių vertinimus kiekvienam atvejui, nors yra žinoma, kad tam tikrų profesijų darbuotojų trūksta. Neatitikimas tarp to, kokio dydžio kvotas nustato valstybės institucijos, ir to, kaip greitai jos išnaudojamos, rodo, kad priemonė nepasiekia savo tikslų. 2021 m. paslaugų sektoriaus kvota buvo išnaudota dar nepasibaigus gegužės[4], o 2022 m. – rugpjūčio mėnesiui. Darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotos problematika Nuolatiniai bandymai įvesti naujų palengvinimų, padidinti ar sumažinti trūkstamų darbuotojų kvotas rodo, kad įrankis nepasiekia savo tikslų:
Trūkstamos profesijos ir kvotos yra nustatomos vadovaujantis praėjusių metų tendencijomis ir prognozėmis, taikomos ekonomikos sektoriams ir atnaujinamos kartą per metus. Tai yra ypatingų žmogiškųjų bei finansinių išteklių reikalaujantys procesai. Tačiau jų taiklumas yra abejotinas ir kvotų dydžiai taisomi ad hoc.
Centralizuotai ir iš anksto numatyti konkrečių sektorių specifikos, įmonių perspektyvų bei darbo jėgos poreikių nuolat besikeičiančiomis aplinkybėmis yra neįmanoma. Kvotos vienetas yra išnaudojamas tuo momentu, kai darbuotojui yra išduodamas leidimas gyventi arba viza, tačiau ne visais atvejais darbuotojas atvyksta dirbti arba lieka jam skirtoje darbo vietoje. Darbo sutartis dėl įvairių priežasčių gali būti nutraukiama darbuotojo arba darbdavio iniciatyva. Pasitaiko ir tokių situacijų, kad gavęs vizą atvykti į Lietuvą, žmogus įsidarbina kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Kvotos išnaudojimas yra skaičiuojamas pagal išduotų leidimų, o ne realiai dirbančiųjų skaičių. Tokiu atveju susidaro situacija, kad kvotą išnaudojus, tikrovėje dirbančiųjų gali būti žymiai mažiau, ir darbo rankų Lietuvoje vis tiek trūksta. Nustatant kvotas, nėra įvertinamos ir naujai per kalendorinius metus sukuriamos darbo vietos. Pavyzdžiui, jei metų eigoje Lietuvoje atsidarys 500 kompiuterininkų įdarbinsianti įmonė, jos poreikiai metų pradžioje paskelbtose kvotose neatsispindės. Todėl kvotų taikymas stabdo investicijas bei ekonomikos plėtrą, nesudaro sąlygų kurti naujų darbo vietų. Taip ribojamos ne tik užsieniečių, bet ir Lietuvos darbuotojų įsidarbinimo ir ekonominės plėtros galimybės. Kvotų panaikinimas sumažintų administracinę naštą valstybės tarnautojams, o atsilaisvinusius išteklius būtų galima nukreipti prioritetinėms sritims. „Kasmet tenkinant darbuotojų trūkumo iššūkį darbo rinkoje Lietuva leidžia darbdaviams įsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių supaprastinta tvarka, nustatant kvotą”[5]. Vis dėlto, tenkinant darbuotojų trūkumą įvairiose srityse, jis lieka nepatenkintas dėl kvotos dydžio išnaudojimo metams nesibaigus. Darbdaviams tęsiant įdarbinimo procesus po kvotos išnaudojimo, UŽT susiduria su padidėjusiu darbo krūviu dėl didesnio leidimų dirbti ir darbo rinkos testų poreikio.
Ši kvota – ne vienintelis toks įrankis, kurio įgyvendinime dalyvauja keletas valstybės institucijų, taip atitraukiamos nuo svarbių funkcijų vykdymo. Daugiau apie tai: Sąrašų voratinklis Lietuvos darbo migracijos sistemoje. Todėl yra tikslinga atsisakyti užsieniečių įdarbinimo kvotų ir taip išlaisvinti valstybės išteklius, būtinus saugumo patikroms ir kitų prioritetinių funkcijų vykdymui. Taip bus užtikrintas sistemos tvarumas bei reikšmingai sumažinta administracinė našta. Apibendrinimas Migracijos sistemoje naudojami įrankiai turi tarnauti užsibrėžtiems tikslams, atsiliepiant į geopolitinę situaciją bei Lietuvos ūkio ir gyventojų poreikius. Šiuo laikotarpiu būtina sutelkti valstybės išteklius į atvykstančiųjų žmonių saugumo bei kitas dėl geopolitinių rizikų aktualias patikras, tuo pačiu atsisakant beprasmių ir brangiai kainuojančių biurokratinių procedūrų. Tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti, kad migracijos procedūros atitiktų Lietuvos poreikus ir nesukurtų papildomų problemų. Tai galima pasiekti atsisakius perteklinių įrankių ir užtikrinant paprastą ir greitą darbo imigracijos sistemą. Nepritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti – žr. Komiteto sprendimą išvados 6 dalyje. 3. Lietuvos profesinių sąjungų aljansas 2024-12-07 Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas, vienijantis profsąjungines organizacijas ir atstovaujantis bei ginantis darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus, atkreipia dėmesį ir reiškia susirūpinimą dėl kvotų tvirtinimo trūkstamų profesijų asmenims iš trečiųjų šalių tvarkos ir darbo imigrantų situacijos Lietuvos darbo rinkoje. Remiantis 2022 m. gruodžio 7 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-826 paslaugų sektoriui nustatyta 21 600 kvota užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
LR Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu ši kvota jau išnaudota. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius viršija 200 tūkst., beveik 50 proc. jų į Lietuvą atvyko dirbti pagal įvairias trūkstamas profesijas. Siūlymas dėl kvotos trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams nustatymo teikiamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri suderinusi su LR Vidaus reikalų ministerija, tvirtina trūkstamų profesijų kvotas kitiems metams, tačiau tvirtinant kvotas nėra atsižvelgiama į realią darbo imigrantų situaciją Lietuvos darbo rinkoje, nėra vertinami tokie veiksniai, kaip dėl vis augančio darbo imigrantų skaičiaus sparčiai didėjantys darbo teisės pažeidimų, Darbo ginčų komisijose nagrinėjamų bylų, pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičiai, plintantys socialinis dempingas ir prekyba žmonėmis, Lietuvos valstybei daroma žala dėl šešėlinės ekonomikos, nesumokamų pagal įstatymus numatytų mokesčių, taip pat kylanti grėsmė nacionaliniam saugumui. Vieni dažniausiai pasitaikančių su darbo imigrantų atvykimu ir darbu susijusių pažeidimų: nekvalifikuotos darbo jėgos įvežimas, dokumentų klastojimas, nelegalaus darbo plitimas, pagal įstatymus numatytų darbo sąlygų ir atlygio už darbą neužtikrinimas, nedraudiminių laikotarpių, kai darbuotojai tarimai pateikia prašymus neapmokamoms dienoms, augimas ir t.t. Lietuvoje iki šiol nėra sukurto darbo imigrantų integracijos, situacijos darbo rinkoje kontrolės ir pažeidimų prevencijos mechanizmo.
Pavyzdžiui, 1) LR Migracijos departamento valdomoje informacinė sistemoje „MIGRIS“, darbdaviai teikdami tarpininkavimo raštus, pateikia melagingą informaciją apie darbuotojų kvalifikaciją, patirtį ir ši informacija netikrinama; 2) SODRA remiasi darbdavių pranešimais apie apdraustųjų nedraudžiamuosius laikotarpius ir netikrina, ar darbuotojai iš tikrųjų pateikė prašymus dėl neapmokamų dienų suteikimo, ir t. t. Nevykdant darbdavių galimų pažeidimų darbo imigrantų atžvilgiu prevencijos eikvojami valstybės ištekliai vis didėjančioms su darbo santykiais susijusioms problemoms spręsti. Šiuo metu galiojanti kvotų trūkstamų profesijų asmenims iš trečiųjų šalių tvirtinimo tvarka, pagal kurią išnaudojus nustatytą kvotą ji dar labiau didinama, sudaro palankias prielaidas darbdavių neteisėtoms veikoms, įstatymuose numatytų darbuotojų teisių ir interesų pažeidimams, nes darbdaviai gali greitai pakeisti „nepatogius“, darbdavių pažeidimų netoleruojančius darbuotojus naujais. Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas kviečia imtis ryžtingų veiksmų keičiant kvotų nustatymo tvarką ir LR įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, taip pat kuriant darbo imigrantų integracijos, situacijos darbo rinkoje kontrolės ir pažeidimų prevencijos mechanizmą. Atsižvelgti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti – žr. Komiteto sprendimą išvados 6 dalyje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: kadangi Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-3635, kuriuo pasirinktas griežtesnis kvotos užsieniečiams, atvykstantiems darbo pagrindu į Lietuvą mechanizmas, siūlome pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-3335 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Paulė Kuzmickienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė SRDK biuro vedėja Ieva Kuodienė