Lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius bei kitus medžioklės reikalavimus;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3331(2) Lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos
teritorijoje taisykles, kuriose nustato nustatoma: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą sąrašas ir šių gyvūnų medžioklės terminus terminai; draudžiamus draudžiami ir leidžiamus leidžiami medžioklės būdus būdai ir jų taikymo terminus terminai, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarka bei kitus kiti medžioklės reikalavimus reikalavimai;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 2024 m. vasario 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Nr. XIVP-3331(3) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnį straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetencija
užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių merai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos jūrų muziejus. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:
1) koordinuoja gyvūnų gerovės ir apsaugos valstybinių strategijų ir programų rengimą ir jas tvirtina;
2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro tarptautines sutartis dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos ir užtikrina jų vykdymą;
3) nustato ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos ir ženklinimo tvarką;
4) atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas. 3.
ministro įgaliotos institucijos:
1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
„2) tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje
taisykles, kuriose nustato nustatoma: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą sąrašas ir šių gyvūnų medžioklės terminus terminai; draudžiamus draudžiami ir leidžiamus leidžiami medžioklės būdus būdai ir jų taikymo terminus terminai, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarka bei kitus kiti medžioklės reikalavimus reikalavimai;“. 3) nustato kačių, šunų, šeškų ir kitų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką;
4) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4. Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos:
1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 5. Vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos pagal kompetenciją užtikrina, kad būtų laikomasi gyvūnų laikymo reikalavimų. 6. Susisiekimo ministerija nustato gyvūnų vežimo visuomeninio transporto priemonėmis taisykles. 7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) įtraukia į formaliojo švietimo bendrojo ugdymo programas gyvūnų gerovės ir apsaugos temas;
2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 8. Sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos:
1) renka ir apibendrina duomenis apie asmenis, kuriems buvo suteikta medicinos pagalba dėl gyvūno apkandžiojimo ar dėl kitokio sąlyčio su gyvūnais;
2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 9.
tarnyba:
1) pagal kompetenciją įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje;
2) tvirtina bendruosius ir atskirų rūšių (specialiuosius) ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimus;
3) tvirtina bandomųjų gyvūnų laikymo ir naudojimo reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami, išduoda leidimus atlikti bandymus su gyvūnais;
4) tvirtina kovinių ir pavojingų veislių šunų sąrašus;
5) tvirtina pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos ir laikymo reikalavimus, taip pat kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimus;
6) tvirtina reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų augintinių viešbučiams, gyvūnų globos namams, gyvūnų augintinių veisėjams;
7) tvirtina prekybos ūkiniais gyvūnais ir gyvūnais augintiniais reikalavimus;
8) tvirtina gyvūnų vežėjų leidimų, vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarką;
9) tvirtina veterinarinių procedūrų, kurias leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims, sąrašą ir nustato jų atlikimo tvarką;
10) rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą;
11) vykdo gyvūnų globėjų, gyvūnų augintinių veisėjų, gyvūnų globos namuose ir gyvūnų augintinių viešbučiuose laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir registravimo reikalavimų laikymosi priežiūrą;
12) tvirtina gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, naudojimo reikalavimus;
13) organizuoja ir vykdo šios dalies 2, 3, 6–9, 12 punktuose nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą, įskaitant Reglamento (ES) 2017/625 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą oficialią kontrolę;
14) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 10.
10Savivaldybių merai:
1) pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant gyvūnų gerovės ir apsaugos programas, informuoja ir skatina visuomenę globoti gyvūnus, išskyrus laukinius;
2) vadovaudamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
3) organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams;
4) gali steigti gyvūnų augintinių kapines ir organizuoti tokių kapinių priežiūrą;
5) išduoda leidimus įvežti, įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais prekiauti, vykdo kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje;
6) organizuoja kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų paėmimą ir perdavimą gyvūnų globėjams laikinai juos laikyti;
7) kontroliuoja, ar šunų, kačių ir šeškų laikytojai ar savininkai nustatyta tvarka yra paženklinę ir registravę laikomus gyvūnus augintinius;
8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 11. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas:
1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, sveikatos priežiūrą, globą, laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas nelaisvėje laikyti perduodamus laukinius gyvūnus;
2) informuoja ir konsultuoja asmenis laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, gerovės, globos ir apsaugos klausimais. 12.
universiteto veikla atliekant šio straipsnio 11 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. 13. Lietuvos jūrų muziejus:
1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų jūros žinduolių ir jūros paukščių sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, jūros žinduolių ir jūros paukščių paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus jūros žinduolius ir jūros paukščius nelaisvėje;
2) atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje rastų nugaišusių jūros žinduolių tyrimus ir monitoringą;
3) informuoja ir konsultuoja asmenis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais;
4) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybės institucijomis, Europos Sąjungos ir tarptautinėmis organizacijomis, kitomis valstybėmis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais. 14. Lietuvos jūros muziejaus veikla atliekant šio straipsnio 13 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir
(arba) kitų lėšų.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. kovo gegužės 1 d. 2. Aplinkos ministras iki 2024 m. vasario 29 balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Seimas svarsto Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271, kuriuo siekiama, kad draudžiami ir leidžiami medžioklės įrankiai ir priemonės būtų nustatyti Medžioklės įstatyme. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, bei į tai, kad pagal Medžioklės įstatymo projektą draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės bei leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės būtų reglamentuojami įstatyme, o ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, atitinkamai turėtų būti keičiami ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas bei Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Algirdas Stončaitis, Jonas Jarutis, Vigilijus Jukna, Justinas Urbanavičius, Viktoras Pranckietis, Vidmantas Kanopa. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu draudžiami ir leidžiami medžioklės įrankiai ir priemonės numatyti tik Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, o Medžioklės įstatyme nėra nurodyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą bei Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalį. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymo projektas, neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektų priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektus, reikės keisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Medžioklės priemonės“, „Medžioklės įrankiai“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika Algirdas Stončaitis Jonas Jarutis Vigilijus Jukna Justinas Urbanavičius Viktoras Pranckietis Vidmantas Kanopa
administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Seimas svarsto Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271, kuriuo siekiama, kad draudžiami ir leidžiami medžioklės būdai būtų nustatyti Medžioklės įstatyme. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, bei į tai, kad pagal Medžioklės įstatymo projektą draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės bei leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės būtų reglamentuojami įstatyme, o ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, atitinkamai turėtų būti keičiami ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas bei Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Algirdas Stončaitis, Jonas Jarutis, Vigilijus Jukna, Justinas Urbanavičius, Viktoras Pranckietis, Vidmantas Kanopa. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu draudžiami ir leidžiami medžioklės būdai numatyti tik Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, o Medžioklės įstatyme nėra nurodyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą bei Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalį. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymo projektas, neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektų priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektus, reikės keisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Medžioklės priemonės“, „Medžioklės įrankiai“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika Algirdas Stončaitis Jonas Jarutis Vigilijus Jukna Justinas Urbanavičius Viktoras Pranckietis Vidmantas Kanopa
2023-11-24 Nr. XIVP-3331 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu teikiamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies, nustatančios Aplinkos ministerijos ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos kompetenciją, 2 punkto pakeitimas. Aptariama keičiamo įstatymo nuostata keičiama, atsižvelgiant į tai, kad Seimas svarsto Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271, kuriuo siekiama, kad draudžiami ir leidžiami medžioklės įrankiai ir priemonės būtų nustatyti Medžioklės įstatyme, (kas nurodoma ir projekto aiškinamajame rašte), o ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, kurias tvirtina aplinkos ministras. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytina, kad įgyvendinamuosius teisės aktus priima aplinkos ministras (pakeičia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles), o ne Vyriausybė, kaip nurodoma projekte. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „<...> įstatymas <...> įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“ (išskirta – mūsų).
Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas (Seimo priimtas įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas; priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas pasirašo ir oficialiai paskelbia ne vėliau kaip per dešimt dienų po Seimo priimto įstatymo įteikimo (Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalis, 71 straipsnio 1 dalis)), į tai, kad pagal Konstitucijos 64 straipsnio 1 dalį Seimo rudens sesija baigiasi gruodžio 23 d., į tai, kad nėra objektyvių prielaidų projekto teisėkūros procedūrai taikyti konstitucinės doktrinos sąlygotų skubos ar ypatingos skubos pagrindų, numatytų Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalyje ir 164 straipsnio 1 dalyje (vien Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projekte Nr. XIVP-3271 nurodyta įsigaliojimo data nėra objektyvi prielaida taikyti skubos arba ypatingos skubos procedūras), taip pat į tai, kad aplinkos ministras iki įsigaliojant įstatymui turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, abejotina, ar ši įsigaliojimo data yra reali. 3. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, pagal kurį teisės normos turi derėti tarpusavyje, visi susiję projektai (šis, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-3271, Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-3332, Laukinės gyvūnijos Nr. VIII-498 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079(2) ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIVP-3080(2)) turėtų įsigalioti tuo pat metu. Atkreiptinas dėmesys, kad išvardytuose projektuose nurodytos skirtingos įsigaliojimo datos. Jos turi būti suderintos, suvienodintos. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected]
2023-12-19 Nr. XIVP-3331(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 1 punkte, pagal kurį Lietuvos jūrų muziejus „vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų jūros žinduolių ir jūros paukščių sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą <...>“ siūlytina neįvardyti gydymo, nes, mūsų nuomone, sveikatos priežiūra jį apimtų. Tokia prielaida grįstina galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos 3 straipsnio 11 dalies 1 punktu, pagal kurį Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų (įskaitant jūrų žinduolius ir jūrų paukščius) sveikatos priežiūrą, globą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto funkcijos dalies (dėl jūrų žinduolių ir jūrų paukščių) perdavimas Lietuvos jūrų muziejui tikriausiai nereikštų funkcijos turinio pakeitimo. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 141 punktą, įstatymo straipsnis dėstomas nauja redakcija, kai šiame straipsnyje keičiama ir (ar) pripažįstama netekusiomis galios daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio atskirose struktūrinėse dalyse reikėtų dėstyti tik keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (1 dalyje), 3 dalies 2 punkto (2 dalyje), 11 dalies (3 dalyje) pakeitimus, o keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 ir 14 dalis reikėtų apjungti ir išdėstyti projekto 1 straipsnio 4 dalyje (pakeitimų esmę išdėstant taip:
„Papildyti 3 straipsnį 13 ir 14 dalimis:“).
Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected]
DĖL Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-3331 2023-12-08
Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Sergejus Jovaiša, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2
straipsniu teikiamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies, nustatančios Aplinkos ministerijos ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos kompetenciją, 2 punkto pakeitimas. Aptariama keičiamo įstatymo nuostata keičiama, atsižvelgiant į tai, kad Seimas svarsto Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271, kuriuo siekiama, kad draudžiami ir leidžiami medžioklės įrankiai ir priemonės būtų nustatyti Medžioklės įstatyme, (kas nurodoma ir projekto aiškinamajame rašte), o ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, kurias tvirtina aplinkos ministras. Atsižvelgiant į tai, projekto
aplinkos ministras (pakeičia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles), o ne Vyriausybė, kaip nurodoma projekte. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
kovo 1 d. 2.
įgyvendinamuosius teisės aktus.“
1
straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „<...> įstatymas <...> įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“ (išskirta – mūsų). Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas (Seimo priimtas įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas; priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas pasirašo ir oficialiai paskelbia ne vėliau kaip per dešimt dienų po Seimo priimto įstatymo įteikimo (Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalis, 71 straipsnio 1 dalis)), į tai, kad pagal Konstitucijos 64 straipsnio 1 dalį Seimo rudens sesija baigiasi gruodžio 23 d., į tai, kad nėra objektyvių prielaidų projekto teisėkūros procedūrai taikyti konstitucinės doktrinos sąlygotų skubos ar ypatingos skubos pagrindų, numatytų Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalyje ir
pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projekte Nr. XIVP-3271 nurodyta įsigaliojimo data nėra objektyvi prielaida taikyti skubos arba ypatingos skubos procedūras), taip pat į tai, kad aplinkos ministras iki įsigaliojant įstatymui turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, abejotina, ar ši įsigaliojimo data yra reali. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 1 TD pastabos. 3. LR Seimo kanceliarijos
į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, pagal kurį teisės normos turi derėti tarpusavyje, visi susiję projektai (šis, Medžioklės įstatymo Nr.
IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-3271, Administracinių nusižengimų kodekso
Nr. VIII-498 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079(2) ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3080(2)) turėtų įsigalioti tuo pat metu. Atkreiptinas dėmesys, kad išvardytuose projektuose nurodytos skirtingos įsigaliojimo datos. Jos turi būti suderintos, suvienodintos. Pritarti Projektų Nr. XIVP-3271(2) ir Projekto Nr. XIVP-3331(2) įstatymų įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos suderintos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Gentvilas 2023-12-07 Argumentai: Baltijos jūroje gyvenantys pilkieji ruoniai (toliau ir ruoniai) dėl labai aktyvios žmogaus ūkinės veiklos Baltijos jūroje, klimato kaitos padarinių vis dažniau patenka į įvairias situacijas, kuriose yra sužeidžiami arba dėl netinkamos aplinkos palieka jauniklius.
Remiantis Lietuvos jūrų muziejaus duomenimis, sužeistų ruonių ar paliktų ruonių jauniklių daugėja (2013-2016 m. kasmet išgelbėta nuo 3 iki 9 ruonių, 2020 m. iš 24 ruonių jauniklių išgydyti ir paleisti į laisvę buvo 21, 2021 m. iš 19 ruonių jauniklių išgydyti ir į laisvę paleisti 17, 2023 m. iš 19 ruonių jauniklių išgydyti ir paleisti į laisvę 16). Kita aktuali Baltijos jūros regiono problema – dėl aktyvios laivybos ir žvejybos, sužalojami jūros paukščiai, iš kurių daugelis rūšių, žiemojančių ar praskrendančių, yra nykstančios. Vandens paukščiai dažniausiai pakliūva į tinklus, valus, susižeidžia žvejybiniais kabliukais, nukenčia nuo į vandenį išsiliejusios naftos, jos produktų. Dėl šių priežasčių sparčiai didėja poreikis priimti sužeistus ar kitaip nukentėjusius jūros gyvūnus, kuriuos būtų galima išgydyti, reabilituoti ir vėl paleisti į laisvę. Kaip ir kitų laukinių gyvūnų atveju, galimi ir neteisėti jūros žinduolių ar jūros paukščių laikymo, vežimo atvejai, todėl iškyla poreikis globoti, gydyti ir sulaikytus, paimtus ir (ar) konfiskuotus jūros žinduolius ar jūros paukščius. Be to, Europos Sąjungos teisės aktai (ES Jūros strategijos pagrindų direktyva) ir tarptautiniai susitarimai, pavyzdžiui, Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, įpareigoja Lietuvą vykdyti ir nugaišusių jūros žinduolių tyrimus ir monitoringą, kurie šiuo metu Lietuvoje dar nevykdomi.
Siekiant aktyviai prisidėti prie Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimo, dalyvauti Europos Sąjungos ir tarptautinėse Baltijos jūros regiono iniciatyvose, Lietuvos jūrų muziejuje įkurtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris savo veiklą pradėjo 2022 m. rudenį ir siekia užtikrinti Baltijos jūros gyvūnų įvairovės saugojimą, sukuriant nuolatinę, atitinkančią šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistemą, apimančią gyvūnų gydymą ir reabilitaciją. Lietuvos jūrų muziejus yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti kvalifikuotus specialistus ir reikiamą techninę bazę, galinti vykdyti tokią specializuotą, su jūros gyvūnais, susijusią veiklą. Iki šiol Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai kasmet organizuojant viešuosius pirkimus pilkųjų ruonių gelbėjimo ir gydymo paslaugoms įsigyti, tokias paslaugas pasiūlydavo tik Lietuvos jūrų muziejus, kitų rinkos dalyvių nėra. Dėl šios priežasties siūlytina pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekto 3 straipsnio
kompetenciją užtikrinančią gyvūnų gerovę ir apsaugą. Nuo 2023 m. spalio 1 d. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi Lietuvos sveikatos mokslų universitetui pavesta vykdyti paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų, sveikatos priežiūrą, globą, laukinių gyvūnų paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas nelaisvėje laikyti perduodamus laukinius gyvūnus, informuoti ir konsultuoti asmenis laukinių gyvūnų, gerovės, globos ir apsaugos klausimais.
Siekiant atskirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos jūrų muziejaus funkcijas, siūloma patikslinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį, numatant, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetui nepriskiriama vykdyti jūros žinduolių ir jūros paukščių sveikatos priežiūros, globos, informuoti ir konsultuoti asmenis šiais klausimais. Siekiant užtikrinti tinkamą jūros gyvūnų gerovę ir apsaugą, įgyvendinti Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, siūloma Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 13 dalimi numatyti Lietuvos jūrų muziejui pavesti vykdyti šias funkcijas: paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir
(ar) konfiskuotų jūros žinduolių ir jūros paukščių sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, jūros žinduolių ir jūros paukščių paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus jūros žinduolius ir jūros paukščius nelaisvėje; vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje rastų nugaišusių jūros žinduolių tyrimus ir monitoringą; informuoti ir konsultuoti asmenis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais; bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės institucijomis, Europos Sąjungos ir tarptautinėmis organizacijomis, kitomis valstybėmis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais.
Lietuvos jūrų muziejui pavedamoms funkcijoms vykdyti reikalingas finansavimas, kurį siūloma skirti iš Aplinkos ministerijos, kuri yra pagal kompetenciją atsakinga už laukinių gyvūnų gerovę ir apsaugą, skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Lietuvos jūrų muziejaus veikla galėtų būti finansuojama ir iš kitų lėšų, pavyzdžiui, surinktos paramos (labdaros), todėl pasiūlyme numatoma galimybė minėtą veiklą finansuoti ir iš kitų šaltinių. Atitinkamai siūloma Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnį papildyti 14 dalimi, visą 3 straipsnį išdėstant nauja redakcija. Pasiūlymas:
Pasiūlymas: Pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip straipsnį: „3 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetencija 1.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių merai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos jūrų muziejus. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:
1) koordinuoja gyvūnų gerovės ir apsaugos valstybinių strategijų ir programų rengimą ir jas tvirtina;
2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro tarptautines sutartis dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos ir užtikrina jų vykdymą;
3) nustato ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos ir ženklinimo tvarką;
4) atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas. 3. Aplinkos ministerija ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos:
1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
2) tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius bei kitus medžioklės reikalavimus;
3) nustato kačių, šunų, šeškų ir kitų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką;
4) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4.
ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos:
1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 5. Vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos pagal kompetenciją užtikrina, kad būtų laikomasi gyvūnų laikymo reikalavimų. 6. Susisiekimo ministerija nustato gyvūnų vežimo visuomeninio transporto priemonėmis taisykles. 7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) įtraukia į formaliojo švietimo bendrojo ugdymo programas gyvūnų gerovės ir apsaugos temas;
2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 8. Sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos:
1) renka ir apibendrina duomenis apie asmenis, kuriems buvo suteikta medicinos pagalba dėl gyvūno apkandžiojimo ar dėl kitokio sąlyčio su gyvūnais;
2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 9.
maisto ir veterinarijos tarnyba:
1) pagal kompetenciją įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje;
2) tvirtina bendruosius ir atskirų rūšių (specialiuosius) ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimus;
3) tvirtina bandomųjų gyvūnų laikymo ir naudojimo reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami, išduoda leidimus atlikti bandymus su gyvūnais;
4) tvirtina kovinių ir pavojingų veislių šunų sąrašus;
5) tvirtina pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos ir laikymo reikalavimus, taip pat kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimus;
6) tvirtina reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų augintinių viešbučiams, gyvūnų globos namams, gyvūnų augintinių veisėjams;
7) tvirtina prekybos ūkiniais gyvūnais ir gyvūnais augintiniais reikalavimus;
8) tvirtina gyvūnų vežėjų leidimų, vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarką;
9) tvirtina veterinarinių procedūrų, kurias leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims, sąrašą ir nustato jų atlikimo tvarką;
10) rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą;
11) vykdo gyvūnų globėjų, gyvūnų augintinių veisėjų, gyvūnų globos namuose ir gyvūnų augintinių viešbučiuose laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir registravimo reikalavimų laikymosi priežiūrą;
12) tvirtina gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, naudojimo reikalavimus;
reikalavimų laikymosi priežiūrą, įskaitant Reglamento (ES) 2017/625 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą oficialią kontrolę;
14) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 10.
10Savivaldybių merai:
1) pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant gyvūnų gerovės ir apsaugos programas, informuoja ir skatina visuomenę globoti gyvūnus, išskyrus laukinius;
gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
3) organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams;
4) gali steigti gyvūnų augintinių kapines ir organizuoti tokių kapinių priežiūrą;
5) išduoda leidimus įvežti, įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais prekiauti, vykdo kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje;
6) organizuoja kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų paėmimą ir perdavimą gyvūnų globėjams laikinai juos laikyti;
tvarka yra paženklinę ir registravę laikomus gyvūnus augintinius;
8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 11. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas:
1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir
(ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, sveikatos priežiūrą, globą, laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas nelaisvėje laikyti perduodamus laukinius gyvūnus;
2) informuoja ir konsultuoja asmenis laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, gerovės, globos ir apsaugos klausimais. 12.
sveikatos mokslų universiteto veikla atliekant šio straipsnio 11 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. 13. Lietuvos jūrų muziejus:
1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų jūros žinduolių ir jūros paukščių sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, jūros žinduolių ir jūros paukščių paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus jūros žinduolius ir jūros paukščius nelaisvėje;
2) atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje rastų nugaišusių jūros žinduolių tyrimus ir monitoringą;
gerovės, globos ir apsaugos klausimais;
ir tarptautinėmis organizacijomis, kitomis valstybėmis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais. 14. Lietuvos jūros muziejaus veikla atliekant šio straipsnio 13 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“ Nepritarti Pasiūlymas nesusijęs su svarstomo Įstatymo projekto Nr. XIVP-3331 tikslais -suderinti Projekto, kaip lydinčiojo, nuostatas su pagrindinio Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projekto Nr. XIVP-3271(1) nuostatomis. Pažymėtina, kad Projektas svarstomas Seime skubos tvarka ir keičiamas tik Įstatymo 3 str. 3 d. 2 punktas. Pasiūlymo turinys priskirtinas Aplinkos apsaugos komiteto veiklos kryptims, nustatytoms Seimo Statuto 58 str. Šiuo metu Seime registruoti keli Gyvūnų gerovės įstatymų projektai ir šis Pasiūlymas galėtų būti teikiamas vienam iš jų, labiausiai atitinkančiam Pasiūlymo turinį arba teikiamas kaip atskiras Įstatymo projektas. 6.
/komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3331(2) ir Komiteto išvadoms bei Komiteto pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2023-12-08 1(3)
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra lydintysis Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271(2), siūloma suderinti šių projektų nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje
taisykles, kuriose nustato nustatoma: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą sąrašas ir šių gyvūnų medžioklės terminus terminai; draudžiamus draudžiami ir leidžiamus leidžiami medžioklės būdus būdai ir jų taikymo terminus terminai, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarka bei kitus kiti medžioklės reikalavimus reikalavimai;“. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3331(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė