Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo
fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes, mokymosi įstaigų bendrabučius ir artimuosius giminaičius) priklausantį būstą, jeigu apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija 60 procentų faktinių šio straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotų asmens ar šeimos pajamų.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys ir šeimos, turintys teisę į būsto nuomos mokesčio dalies
kompensaciją ir (ar) į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, pateikdami pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomoja fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes, mokymosi įstaigų bendrabučius ir artimuosius giminaičius) priklausantį būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos
mokesčio dalies kompensacijos dydis 1.
Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta metodika, ir kuris negali būti mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas kaip būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio ir asmens ar šeimos pajamų, kurios deklaruojamos šio įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos atveju, arba šio įstatymo 8 straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka, išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos atveju, 40 procentų dalies, perskaičiuotų į vidutines vieno mėnesio asmens ar šeimos pajamas, skirtumas, tačiau būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis visais atvejais neturi viršyti 1 VRP dydžio. 2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. 3.
koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio.“
Papildyti 19 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) paaiškėja, kad būstas nuomojamas iš mokymosi įstaigų bendrabučių
ar artimųjų giminaičių;“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti prašymai suteikti paramą būstui įsigyti baigiami nagrinėti, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. 4. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktas taikomas prašymams suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti (įskaitant atvejus, kai kreipiamasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, nuomojant tą patį būstą), pateiktiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3326(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo
fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes, švietimo įstaigas, mokslo ir studijų institucijas, nuomojant nuosavybės, patikėjimo ir (ar) panaudos teise valdomus bendrabučius) priklausantį būstą, jeigu apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija 60 procentų faktinių šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotų asmens ar šeimos pajamų.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys ir šeimos, turintys teisę į būsto nuomos mokesčio dalies
kompensaciją ir (ar) į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, pateikdami pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomoja fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes, švietimo įstaigas, mokslo ir studijų institucijas, nuomojant nuosavybės, patikėjimo ir (ar) panaudos teise valdomus bendrabučius) priklausantį būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje.
Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos
mokesčio dalies kompensacijos dydis 1.
Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį ir vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruotas asmens ar šeimos pajamas, atskaičius šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytus atskaitymus. bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta metodika, ir kuris negali būti mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. 2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. apskaičiuojamas, iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimant
ar šeimos pajamų, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir negali būti didesnis kaip 1 VRP dydžio.
Jeigu šioje dalyje nurodyta asmens ar šeimos pajamų dalies suma yra didesnė už būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį arba jam lygi, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nemokama. 3. Vyriausybė, tvirtindama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio.“
Papildyti 19 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) paaiškėja, kad būstas nuomojamas iš asmens ar šeimos narių
artimųjų giminaičių, ar paaiškėja, kad gyvenamosios patalpos nuomojamos nuosavybės, patikėjimo ir (ar) panaudos teise valdomame bendrabutyje iš švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų.“
ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 2 d. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos asmenų ir šeimų pateikti prašymai suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, įskaitant atvejus, kai kreiptasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, nuomojant tą patį būstą, baigiami nagrinėti, vadovaujantis sprendimo dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo priėmimo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. 4. Asmenims ir šeimoms, dėl kurių savivaldybės administracija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priėmė sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos perskaičiuojamas šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytame Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgus į nepakankamą ir neaiškų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr.
XII-1215 (toliau – Įstatymas) teisinį reguliavimą teikiant parama būstui išsinuomoti, t. y. kompensuojant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalį asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, ir nuomojantiems (įskaitant išperkamosios nuomos būdu) fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį būstą:
1) neribojama teisė į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties pagrindu nuomojantis būstą iš artimų giminaičių, taip pat mokymosi įstaigų bendrabučių, kurių išlaikymui skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto;
2) nustatant teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nevertinami asmens ar šeimos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartimi prisiimami įsipareigojimai, jų santykis su pajamų ir turto dydžiais, pagal kuriuos nustatoma teisė į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, neatsižvelgiama į asmens ar šeimos finansines galimybes vykdyti prisiimamus įsipareigojimus bei tų įsipareigojimų santykį su pragyvenimui būtinomis išlaidomis;
3) sudėtinga būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika nesusieta su paramos gavėjų įsipareigojimais, kylančiais iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties, ir realiomis teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turinčio asmens ar šeimos pajamomis, neapibrėžta būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio kompensacijos gavėjo mokama nuomos mokesčio dalis.
XII-1215 (toliau – Įstatymas) teisinį reguliavimą teikiant parama būstui išsinuomoti, t. y. kompensuojant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalį asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, ir nuomojantiems (įskaitant išperkamosios nuomos būdu) fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį būstą:
1) neribojama teisė į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties pagrindu nuomojantis būstą iš artimų giminaičių, taip pat mokymosi įstaigų bendrabučių, kurių išlaikymui skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto;
2) nustatant teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nevertinami asmens ar šeimos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartimi prisiimami įsipareigojimai, jų santykis su pajamų ir turto dydžiais, pagal kuriuos nustatoma teisė į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, neatsižvelgiama į asmens ar šeimos finansines galimybes vykdyti prisiimamus įsipareigojimus bei tų įsipareigojimų santykį su pragyvenimui būtinomis išlaidomis;
3) sudėtinga būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika nesusieta su paramos gavėjų įsipareigojimais, kylančiais iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties, ir realiomis teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turinčio asmens ar šeimos pajamomis, neapibrėžta būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio kompensacijos gavėjo mokama nuomos mokesčio dalis. Remiantis Įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarime Nr.
nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos, minimalaus bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“ pateikta metodika, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybėse, Neringos ir Palangos savivaldybės būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, nepriklausomai nuo nuomojamo būsto ploto ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos kainos, 1 asmeniui siekia
asmenų šeimai – apie 460 eurų, 5 asmenų šeimai – apie 580 eurų, 6 asmenų šeimai
Projekto tikslas – patikslinti Įstatyme reglamentuotas sąlygas teisei į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatyti ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo principus, skatinant atsakingą paramos gavėjų elgesį prisiimant iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus bei atsakingai naudotis valstybės teikiama parama. Projekto uždaviniai:
1) papildyti Įstatymą nuostatomis teisei į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatyti, atsisakant šios kompensacijos mokėjimo, kai būstai nuomojami iš artimųjų giminaičių ar mokymosi įstaigų, taip pat apibrėžiant būsto nuomos sutartimi prisiimamų įsipareigojimų ir gaunamų pajamų santykį, kuomet kompensacija nemokama dėl objektyviai ribotų paramos gavėjų finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus vykdyti;
2) pakeisti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo modelį, siejant jį su būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčiu ir asmens ar šeimos, turinčios teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pajamomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Aistė Gedvilienė. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai. 1) Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas (Įstatymo 10,
taip pat nuomojantis būstą mokymosi įstaigų bendrabučiuose, siekiant gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas nėra teisingas: esant galimybei asmenims (šeimoms) apsigyventi artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, broliams, seserims ir kt.) priklausančiame būste, ar nuomojantis būstą mokymosi įstaigų bendrabučiuose, kurių išlaikymui skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų, asmenys (šeimos) neturėtų naudotis valstybės teikiama parama. Įstatymo 10 straipsnis nenustato maksimalaus būsto nuomos sutartimi prisiimamų įsipareigojimų ir gaunamų pajamų santykio teisei į būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijai nustatyti. Taip pat Įstatymas nenustato pareigos savivaldybių administracijoms priimant sprendimus dėl teisės į būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos nustatymo vertinti, ar asmens ir šeimos būsto nuomos sutartimi prisiimami įsipareigojimai neviršija Įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Toks teisinis reguliavimas abejotinas, nes sudaro sąlygas neefektyviai naudoti valstybės paramai teikti skirtas valstybės biudžeto lėšas, teikiant paramą asmenims ir šeimoms, kurie būstu, galimai, galėtų apsirūpinti savarankiškai.
2) Pagal Įstatymo 18 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į šiuos Įstatyme nustatytus parametrus: bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. Vyriausybė, tvirtindama nurodytą koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą, kuris, pagal Įstatymo
nedidesnis kaip 14 kvadratinių metrui vienam asmeniui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
pasinaudojant valstybės teikiama parama, Projektu siūloma įtvirtinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negalėtų būti mokama, jei būstas nuomojamas iš artimųjų giminaičių ar nuomojantis mokymosi įstaigų bendrabučius. Atitinkamai siūloma papildyti Įstatymo nuostatas dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo nutraukimo minėtais atvejais. Taip pat siūloma numatyti papildomus, su asmens ar šeimos pajamomis susijusius kriterijus teisei į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatyti, nustatant, kad būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija neteikiama, jeigu iš būsto nuomos sutarties kylantys įsipareigojimai sudaro didesnę nei 60 procentų asmens ar šeimos pajamų dalį. Ši
mokesčio kompensacija neteikiama, siejama su asmens ar šeimos pragyvenimui būtinomis išlaidomis, kuomet prisiėmus per didelius įsipareigojimus asmens ar šeimos būtinosioms mėnesio išlaidoms lėšų nebepakanka. Pažymėtina, kad pajamų ir įsipareigojimų santykio vertinimas taikomas ir kitose socialinės paramos priemonėse, pvz. teikiant paramą būsto šildymo išlaidoms kompensuoti, kai pajamų ir būsto šildymo išlaidų santykis yra 10 procentų. Šiais pakeitimais būtų siekiama užtikrinti paramos teikimą tiems asmenims ir šeimoms, kuriems parama labiausiai reikalinga, skatinti atsakingą asmenų ir šeimų elgseną prisiimant su būsto nuoma susijusius įsipareigojimus, pašalinti veiksnius, galinčius lemti piktnaudžiavimą valstybės teikiama parama.
mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarką siūloma keisti išdėstant Įstatymo 18 straipsnį nauja redakcija ir atsisakant sudėtingos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamos metodikos bei išvestinių bazinių dydžių, kurie su realia būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos kaina neturi nieko bendra. Projektu siūloma nustatyti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas kaip būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio ir asmens ar šeimos 40 procentų pajamų dalies skirtumas, kuris visais atvejais neturėtų viršyti 1 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio (2024 metais
skirtų būsto nuomos mokesčiui apmokėti, o ne didesnis kaip 1 VRP būtų kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Pavyzdys-1: asmuo uždirba vieną minimalų atlyginimą (atskaičius mokesčius apie
procentus asmens pajamų. Pagal Projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas Įstatymo
kompensaciją. 40 procentų asmens pajamų sudaro 284 eurai. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų 116 eurų (400 eurų (būsto nuomos mokestis) –
būtinosioms mėnesio išlaidoms lieka – 426 eurai. Pavyzdys-2: du dirbantys asmenys uždirba 2 minimalius atlyginimus – 1420 eurų per mėnesį. Būsto nuomos mokestis – 700 eurų.
Tai sudaro apie 50 procentų šeimos pajamų, toks dydis atitinka Įstatymo 10 straipsnio 3 punkte pateiktą įsipareigojimų ir pajamų santykio ribą. 40 procentų šeimos pajamų dalis lygi –
eurams. Taikant tokį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo modelį valstybės paramos dydis būtų apskaičiuojamas teisingiau visų paramos gavėjų atžvilgiu, individualiai atsižvelgiant į kiekvieno paramos gavėjo finansines galimybes. Toks modelis būtų aiškesnis paramos gavėjams bei leistų objektyviai įsivertinti prisiimamus įsipareigojimus. Tai taip pat leistų lengviau ir objektyviau planuoti valstybės biudžeto lėšas valstybės paramai teikti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos Projekto nuostatos neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtos Projekto nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Projekto nuostatas į teisinę sistemą, priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikia. 10.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priimtam Projektui įgyvendinti, iki jo įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos, minimalaus bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Priimtam Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės – pakaks jų įgyvendinimui planuojamų valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „parama būstui išsinuomoti“, „būsto nuomos mokesčio kompensacija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.