Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939-1990 METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO NR. VIII-342 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą c papunkčiu: ,,c) ne vėliau kaip iki 1965 m. buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo, uždraudimo grįžti į Lietuvą) laikas ir kuris iki 1965 m. nebuvo sugrįžęs nuolat gyventi į Lietuvą.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Projekto Nr. XIVP-3307(2) lyginamasis variantas
ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939-1990 METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO NR. VIII-342 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) asmenys, gimę (įvaikinti):
a) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje arba už Lietuvos ribų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo) laikas, kai nėra archyvinių įrodymų, kad abiem tėvams (įtėviams) arba turėtam vieninteliam iš tėvų (įtėvių) buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje;
b) 1965 m. sausio 1 d. ir vėliau buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės grįžti į Lietuvą, buvo ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo grįžęs į Lietuvą, kai šias aplinkybes asmenys jis pagrindžia dokumentais (jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas);
c) iki 1964 m. gruodžio 31 d. buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo pasibaigęs įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo, uždraudimo grįžti į Lietuvą) laikas ir kuris iki vaiko gimimo nebuvo grįžęs nuolat gyventi į Lietuvą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Per keturis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo metus išryškėjo teisinio reguliavimo trūkumai, kuriuos reikėtų pašalinti. Pagal esamą teisinį reguliavimą tremtinio teisinio statuso negali įgyti dalis asmenų, gimusių buvusių tremtinių, politinių kalinių šeimose už Lietuvos ribų (tremtyje), nes dabartinė Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcija jų atvejų neapima. Dalis represavimo vietose laikinai likusių gyventi buvusių politinių kalinių ir tremtinių neturėjo Lietuvoje kur sugrįžti ir apsigyventi, nes represuojant buvo konfiskuota jų nuosavybė, gyvenamieji pastatai dažnai būdavo nukeliami, o dar dažniau – sunaikinami ar suvisuomeninami arba juose apgyvendinami svetimi žmonės. Nuosavybės grąžinimo klausimas buvo sprendžiamas tik po represuoto asmens reabilitavimo, o masinis reabilitavimo procesas prasidėjo tik 1990 m. Prie vėlesnio šių asmenų sugrįžimo prisidėjo ir lėšų iš naujo įsikurti Lietuvoje stoka. Dalis buvusių represuotų asmenų, nors ir turėdami formalų leidimą grįžti į Lietuvą, negalėjo sugrįžti į ją gyventi ir dėl bendrų politinio, administracinio pobūdžio suvaržymų, kylančių iš to meto totalitarinio ir okupacinio režimo vykdytos represuotų asmenų diskriminacinės politikos, ir tuo metu už Lietuvos ribų jiems gimė vaikai. Nereti atvejai, kai, pavyzdžiui, tremtinių šeimoje už Lietuvos ribų gimė trys vaikai, du iš jų įgijo tremtinio teisinį statusą, nes gimė tėvų tremties laikotarpiu, o trečiam, taip pat gimusiam už Lietuvos ribų, tačiau pasibaigus tėvų tremties laikui, suteikti šį statutą nėra teisinio pagrindo.
Sovietinės okupacijos metais dėl Lietuvos SSR veikusių administracinių institucijų ar atskirų pareigūnų priešiškumo sugrįžtantiems represuotiems asmenims būdavo sunku Lietuvoje įsikurti (prisiregistruoti, įsidarbinti). Toks žinojimas ir tuo metu dominavusi represuotų asmenų teises ribojanti diskriminacinė politika apsunkindavo ir atitolindavo sugrįžimą arba nuo greitesnio sugrįžimo sulaikydavo. Tremties vietose (specialiose gyvenvietėse) veikiančios represuotų asmenų priežiūrai ir kontrolei skirtos specialiosios komendantūros ar MVD (Vidaus reikalų ministerijos) vidaus reikalų skyriai, kurių įskaitoje tremtiniai buvo ir kur turėdavo nuolat atsižymėti, kad neišvyko ar nepabėgo, kartais nepranešdavo apie tai, kad jau leidžiama sugrįžti ir apsigyventi Lietuvoje, o apie nepranešimą archyvinių duomenų nėra. Taip pat būdavo priverčiama pasirašyti, kad jie paleidžiami iš tremties (išregistruojami iš tremtinių įskaitos), tačiau atsisako vykti į Lietuvą. Net po leidimo grįžti gyventi į Lietuvą suteikimo represavimo vietose, kai kada toliau buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros sąlygos), jų neišregistruodavo ir tebebuvo laikomi tremtinių įskaitoje bei administracinėje priežiūroje. Taip pat būdavo atvejų, kai tam tikrą laiką jų neatleisdavo iš darbo vietų ir neatiduodavo asmens dokumentų. Leidimus gyventi Lietuvoje suteikdavo Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo ir Lietuvos SSR Ministrų tarybos specialios komisijos, nagrinėjusios prašymus paleisti iš tremties ir leisti grįžti gyventi į Lietuvą. Gana dažni atvejai, kai už Lietuvos ribų gimę asmenys nežino tikslių šeimos negrįžimo gyventi į Lietuvą priežasčių ir aplinkybių.
Jie neturi jokių įrodančių dokumentų apie galimybių sugrįžti į Lietuvą suvaržymą ir ribojimą jų tėvams, nes praėjo labai daug metų ir daugumos tėvai jau yra mirę. Todėl jie negali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – galimybių sugrįžti į Lietuvą suvaržymo – nustatymo pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį. Istoriografijoje pažymėta, kad paskutiniai iš Lietuvos represuoti asmenys iš tremties vietų buvo paleisti vadovaujantis Sovietų sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1963 m. gruodžio 6 d. įsaku (pridedama su vertimu), o pagal šį įsaką jie iš tremties pradėti paleisti 1964 m., tačiau be teisės gyventi Lietuvoje, o sugrįžti į Lietuvą galėjo tik gavę Lietuvos SSR Ministrų Tarybos leidimą gyventi Lietuvoje. Kol gaudavo tokį leidimą, pasiruošdavo ilgai kelionei, sugrįžimas dar papildomai užtrukdavo. Pažymėtina, kad 1956-1961 m. laikotarpiu buvo priimti kiti panašūs Sovietų sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakai, kuriais tremtiniai buvo paleidžiami iš tremties vietų, tačiau apribojant gyvenamosios vietos pasirinkimo teisę, t. y. uždraudžiant grįžti ir gyventi Lietuvoje. Objektyvias priežastis ir aplinkybes, dėl kurių buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai iki 1965 m. negalėjo sugrįžti nuolat gyventi Lietuvoje, pirmiausia nulėmė pats jų represavimo faktas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą inicijavo ir parengė Seimo narė Angelė Jakavonytė. 3.
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami: asmenys, gimę (įvaikinti): buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą, kai šias aplinkybes asmenys pagrindžia dokumentais (jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos įtvirtins tikslų, aiškų reglamentavimą, kad represavimo vietose likusių gyventi buvusių politinių kalinių ir tremtinių šeimose ne vėliau kaip iki 1965 m. gimę vaikai galėtų įgyti nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinį statusą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas numato: ,,182 straipsnis. Atleidimas nuo įrodinėjimo. Nereikia įrodinėti aplinkybių: 1) teismo pripažintų visiems žinomomis; 4) preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka.“ Tai sumažintų teismui ir tremtiniams naštą įrodinėti teisme aplinkybes, kurios pripažintos visiems žinomomis ir kurios pagaliau turi būti preziumuojamos pagal įstatymą. Priėmus Įstatymo pakeitimą, būtų įgyvendintas istorinis teisingumas. taip pat paprasčiau būtų taikomas Įstatymas bei realizuojamos jo nuostatos, o piliečių prašymų išnagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūros pareikalautų mažiau laiko, darbo sąnaudų ir resursų. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto įtakos korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimo į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Asmenims, kuriems pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas, sukakus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytam socialinio draudimo senatvės pensijos amžiui (toliau – senatvės pensijos amžius) skiriamos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Tikėtinas skaičius asmenų, kuriems, įsigaliojus Įstatymo projektu teikiamoms nuostatoms, galėtų būti pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) duomenimis, – 400. Remiantis LGGRTC duomenimis, apie priimtus sprendimus dėl nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso nepripažinimo pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį, 52 asmenims šis statusas galėtų būti pripažintas iškart, įsigaliojus Įstatymo pakeitimui. Likę 348 asmenys, tikėtina, dėl tremtinio teisinio statuso pripažinimo kreipsis palaipsniui, artėjant senatvės pensijos amžiui. Kadangi Įstatymo projekto nuostatoje siūloma nustatyti metus (t. y. 1965 m.), iki kurių esant apibrėžtoms aplinkybėms galėtų būti pripažintas tremtinio teisinis statusas, daroma prielaida, kad nuo 2024 m. iki 2028 m. kiekvienais metais teisę į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją įgytų apie 70 asmenų. Atsižvelgiant į siūlymą, kad Įstatymo projektas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., ir į tai, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija sprendimus dėl tremtinio statuso pripažinimo priima kartą į ketvirtį, LGGRTC duomenimis, 2024 m. valstybines pensijas gautų 122 asmenys (70 + 52) 3 mėnesius.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (įvertinus indeksavimą), 2024 m. valstybės biudžeto lėšų poreikis Įstatymo projektui įgyvendinti galėtų sudaryti apie 28 tūkst. eurų (122x3x77,42); 2025 m. – 150 tūkst. eurų; 2026 m. – 222 tūkst. eurų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyno Eurovoc, yra tremtinys, politinė tremtis. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. PRIDEDAMA:
prezidiumo 1963 m. gruodžio 26 d. įsako kopija (2 lapai). 2. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsako kopija (1lapas). 3. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos išvados (6 lapai). Teikia LR Seimo narė Angelė Jakavonytė
2023-11-20 Nr. XIVP-3307 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma išplėsti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą tremtiniams prilygintų asmenų ratą, papildant šios dalies 5 punktą c papunkčiu, pagal kurį tremtiniams prilygintais asmenimis būtų pripažįstami ir asmenys, gimę (įvaikinti) „ne vėliau kaip iki
bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo, uždraudimo grįžti į Lietuvą) laikas ir kuris iki 1965 m. nebuvo sugrįžęs nuolat gyventi į Lietuvą“. Ši projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. 1.1. Pažymėtina, kad santykis tarp projektu siūlomos nuostatos ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto a ir b papunkčių nuostatų yra neaiškus. Pagal šias keičiamo įstatymo nuostatas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimas asmenims, gimusiems (įvaikintiems) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų), taip pat asmenims, gimusiems (įvaikintiems) buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, yra siejamas su tam tikromis bent vienam iš tėvų keliamomis sąlygomis (leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje nebuvimu, suvaržytomis galimybėmis sugrįžti į Lietuvą, gyvenamosios vietos įregistravimo ir įsidarbinimo Lietuvoje ribojimu); šios sąlygos (aplinkybės) turi būti atitinkamai pagrįstos.
Tuo tarpu pagal teikiamą projektą tremtinio statuso pripažinimas asmenims, gimusiems (įvaikintiems) buvusių politinių kalinių ir tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, iš esmės yra siejamas ne su kokiomis nors sąlygomis ar aplinkybėmis, o su faktais – šių asmenų gimimo ir bent vieno iš tėvų negrįžimo į Lietuvą datomis. Mūsų vertinimu, nustačius projektu siūlomą teisinį reguliavimą, į naują asmenų, kuriems būtų pripažįstamas tremtinio statusas, grupę galėtų patekti ir asmenys, nurodyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto a ir b papunkčiuose, todėl svarstytina, ar kartu nereikėtų atitinkamai patikslinti šių papunkčių nuostatų. 1.2. Aptariamoje projekto nuostatoje vartojamos tarpusavyje nederančios formuluotės „buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose“ ir „bent vienas iš tėvų tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys“. Pažymėtina, kad sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4–6 punktus, 5 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktus, tremties pabaiga laikoma data, nuo kurios asmeniui po tremties buvo leista sugrįžti ir gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata tikslintina. 1.3. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą, reikėtų patikslinti aptariamoje projekto nuostatoje nurodytą terminą „iki 1965 m.“. 2.
į tai, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą pripažinus tremtinio statusą naujai asmenų grupei, šie asmenys pagal Valstybinių pensijų įstatymą įgytų teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatas turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. 3. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio nuostatą, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, taip pat į tai, kad Seime 2023 m. spalio 5 d. įregistruotas
patvirtinimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3128), ir į tai, kad projektu teikiamo siūlymo įgyvendinimas turėtų įtakos biudžeto asignavimams, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos, nuomonė. 4. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 37.5 papunktį vienintelė straipsnio dalis nenumeruojama, todėl projekto 1 straipsnyje prieš siūlomo pakeitimo esmę įrašytas skaičius „1“ išbrauktinas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]
2024-04-12 Nr. XIVP-3307(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto
metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktyje siūlome vietoj formuluotės „šias aplinkybes jis pagrindžia“ įrašyti formuluotę
„šios aplinkybės pagrindžiamos“ (arba nekeisti galiojančioje šio papunkčio
redakcijoje pavartotos formuluotės „šias aplinkybes asmenys pagrindžia“), nes įvardis „jis“ šiame papunktyje reiškia tremtiniui prilygintu asmeniu pripažintino asmens „bent vieną iš tėvų (įtėvių)“, taigi asmens, kuriam tektų pareiga dokumentais pagrįsti teisinio statuso pripažinimui svarbias aplinkybes, samprata būtų nepagrįstai iškreipta. Departamento direktorius Dainius Zebleckis L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected]
Nr. XIVP-3307 2024-03-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę); komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Angelė Jakavonytė – Seimo narė, Svajūnė Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vyresnioji patarėja, Inga Barauskaitė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės patarėja, Gintaras Šidlauskas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-11-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
statuso įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą tremtiniams prilygintų asmenų ratą, papildant šios dalies 5 punktą c papunkčiu, pagal kurį tremtiniams prilygintais asmenimis būtų pripažįstami ir asmenys, gimę (įvaikinti) „ne vėliau kaip iki 1965 m. buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienas iš tėvų
(įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo, uždraudimo grįžti į Lietuvą) laikas ir kuris iki 1965 m. nebuvo sugrįžęs nuolat gyventi į Lietuvą“. Ši projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. 1.1. Pažymėtina, kad santykis tarp projektu siūlomos nuostatos ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto a ir b papunkčių nuostatų yra neaiškus. Pagal šias keičiamo įstatymo nuostatas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimas asmenims, gimusiems (įvaikintiems) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų), taip pat asmenims, gimusiems (įvaikintiems) buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, yra siejamas su tam tikromis bent vienam iš tėvų keliamomis sąlygomis (leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje nebuvimu, suvaržytomis galimybėmis sugrįžti į Lietuvą, gyvenamosios vietos įregistravimo ir įsidarbinimo Lietuvoje ribojimu); šios sąlygos (aplinkybės) turi būti atitinkamai pagrįstos. Tuo tarpu pagal teikiamą projektą tremtinio statuso pripažinimas asmenims, gimusiems (įvaikintiems) buvusių politinių kalinių ir tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, iš esmės yra siejamas ne su kokiomis nors sąlygomis ar aplinkybėmis, o su faktais – šių asmenų gimimo ir bent vieno iš tėvų negrįžimo į Lietuvą datomis.
Mūsų vertinimu, nustačius projektu siūlomą teisinį reguliavimą, į naują asmenų, kuriems būtų pripažįstamas tremtinio statusas, grupę galėtų patekti ir asmenys, nurodyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto a ir b papunkčiuose, todėl svarstytina, ar kartu nereikėtų atitinkamai patikslinti šių papunkčių nuostatų. 1.2. Aptariamoje projekto nuostatoje vartojamos tarpusavyje nederančios formuluotės „buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose“ ir „bent vienas iš tėvų tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys“. Pažymėtina, kad sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4–6 punktus, 5 straipsnio 2 dalies 1,
tremties buvo leista sugrįžti ir gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata tikslintina. 1.3. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą, reikėtų patikslinti aptariamoje projekto nuostatoje nurodytą terminą „iki 1965 m.“. Iš dalies pritarti. Patikslinti 1 straipsniu keičiamą 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą (žr. Komiteto pasiūlymą). Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunkčio siūloma nekeisti, nes šis papunktis apima visai kitus atvejus nei b ir c papunkčiai: pripažįstant statusą pagal a papunktį esminė sąlyga – nėra archyvinių įrodymų, kad tėvams po represijų buvo leista gyventi Lietuvoje, o b ir c papunkčiai apima atvejus, kai asmenys gimė jau po to, kai tėvams buvo leista gyventi Lietuvoje ir apie tai yra išlikę archyviniai įrodymai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-20 2.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą pripažinus tremtinio statusą naujai asmenų grupei, šie asmenys pagal Valstybinių pensijų įstatymą įgytų teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatas turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Įverinta. Gauta LR Vyriausybės išvada (2024 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 163). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio nuostatą, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, taip pat į tai, kad Seime 2023 m. spalio 5 d. įregistruotas 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3128), ir į tai, kad projektu teikiamo siūlymo įgyvendinimas turėtų įtakos biudžeto asignavimams, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos, nuomonė. Pritarti. Gauta LR Vyriausybės išvada (2024 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 163). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 37.5 papunktį vienintelė straipsnio dalis nenumeruojama, todėl projekto 1 straipsnyje prieš siūlomo pakeitimo esmę įrašytas skaičius „1“ išbrauktinas. Pritarti. 5.
2023-11-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3307 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
nutarimas Nr. 163 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SV-S-1207 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos asmenų,
nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342
Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į toliau pateiktą pasiūlymą.
Pritarus Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, į Įstatymo projektu siūlomą nustatyti naują asmenų, kurie būtų pripažįstami tremtiniams prilygintais asmenimis, grupę patektų ir galiojančio Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktyje nurodyti asmenys, todėl, siekiant teisinio aiškumo, taip pat įvertinant tai, kad paskutiniai iš Lietuvos represuoti asmenys iš tremties vietų buvo paleisti vadovaujantis Sovietų sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1963 m. gruodžio 6 d. įsaku, pagal kurį jie iš tremties pradėti paleisti 1964 m., tačiau be teisės gyventi Lietuvoje, o grįžti į Lietuvą galėjo tik gavę Lietuvos SSR Ministrų Tarybos leidimą gyventi Lietuvoje, ir, esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teigimu, būtų pagrįsta šių asmenų gimimo iki 1964 m. gruodžio 31 d. faktą laikyti skiriamąja sąlyga pripažįstant juos tremtiniams prilygintais asmenimis, siūlytina Įstatymo projekto
taip: „1 straipsnis.
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) asmenys, gimę (įvaikinti):
a) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje arba už Lietuvos ribų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo) laikas, kai nėra archyvinių įrodymų, kad abiem tėvams (įtėviams) arba turėtam vieninteliam iš tėvų (įtėvių) buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje;
b) 1965 m. sausio 1 d. ir vėliau buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų
(įtėvių) buvo suvaržytos galimybės grįžti į Lietuvą, buvo ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo grįžęs į Lietuvą, kai šias aplinkybes jis pagrindžia dokumentais (jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas);
c) iki 1964 m. gruodžio 31 d. buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo, uždraudimo grįžti į Lietuvą) laikas ir kuris iki vaiko gimimo nebuvo grįžęs nuolat gyventi į Lietuvą.“ 2.
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) asmenys, gimę (įvaikinti):
a) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje arba už Lietuvos ribų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo) laikas, kai nėra archyvinių įrodymų, kad abiem tėvams (įtėviams) arba turėtam vieninteliam iš tėvų (įtėvių) buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje;
b) 1965 m. sausio 1 d. ir vėliau buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų
(įtėvių) buvo suvaržytos galimybės grįžti į Lietuvą, buvo ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo grįžęs į Lietuvą, kai šias aplinkybes jis pagrindžia dokumentais (jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas);
c) iki 1964 m. gruodžio 31 d. buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo, uždraudimo grįžti į Lietuvą) laikas ir kuris iki vaiko gimimo nebuvo grįžęs nuolat gyventi į Lietuvą.“
projektu teikiamam pasiūlymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, tačiau įvertinus tai, kad, pritarus Įstatymo projektu teikiamam pasiūlymui, tremtiniams prilyginti asmenys įgytų teisę pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, reikėtų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų šioms pensijoms mokėti.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis apie asmenų, galinčių pretenduoti į nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą, skaičių, 2024 m. teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją galėtų įgyti apie 120 asmenų, o nuo 2025 m. iki 2028 m. kiekvienais metais – dar apie 70 asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma Įstatymo projekto įsigaliojimo data – 2024 m. liepos 1 d., nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms mokėti 2024 m. II pusmečiui reikėtų apie 28 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Šios lėšos būtų naudojamos iš 2024 metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms mokėti. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą, kuris parengtas atsižvelgiant į šią išvadą bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6. Papildomais paskirtų Komitetų išvados ir pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-03-271 Argumentai: atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2024 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 163 pateiktą išvadą bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023-11-20 pastabas, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį.
Pasiūlymas: patikslinti 1 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 2 dalies visą 5 punktą ir jį visą išdėstyti taip: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą c papunkčiu ir jį išdėstyti taip: „5) asmenys, gimę (įvaikinti):
a) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje arba už Lietuvos ribų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo) laikas, kai nėra archyvinių įrodymų, kad abiem tėvams (įtėviams) arba turėtam vieninteliam iš tėvų (įtėvių) buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje;
b) 1965 m. sausio 1 d. ir vėliau buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų
(įtėvių) buvo suvaržytos galimybės grįžti į Lietuvą, buvo ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo grįžęs į Lietuvą, kai šias aplinkybes asmenys jis pagrindžia dokumentais (jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas);
c) iki 1964 m. gruodžio 31 d. ne vėliau kaip iki 1965 m. buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienas vienam iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo pasibaigęs politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo, uždraudimo grįžti į Lietuvą) laikas ir kuris iki 1965 m. vaiko gimimo nebuvo grįžęs nuolat gyventi į Lietuvą.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rasa Petrauskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė Komiteto biuro vedėja I.Kuodienė