Projekto lyginamasis variantas
Administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimO įstatymas
1 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Savivaldybės tarybos nario nepranešimas Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai apie jam įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį, perėjimą į pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba apie pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ėjimą užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Edmundas Pupinis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 94 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narys Edmundas Pupinis, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento direktorė Jelena Vasilionokienė, Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus teisininkė Jolanta Dudoravičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, VRK Mokymų ir komunikacijos skyriaus vedėja Kristina Ivanauskaitė-Pettinari, LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova-Budrikienė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas Tautginas Mickevičius, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Elena Masnevaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma nustatyti savivaldybės tarybos nariui atsakomybę už nepranešimą Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai „apie jam įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį“. Šia norma siūloma plėsti galiojančią keičiamo kodekso nuostatą, nustatančią atsakomybę už nepranešimą apie perėjimą į pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba apie pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ėjimą. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta 14 savarankiškų pagrindų, kuriems esant savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą. Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, esant šiems pagrindams sprendimą dėl įgaliojimų nutrūkimo priima Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija. Pažymime, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalį esant vieninteliam pagrindui, neskaitant atsistatydinimo, nustatoma pareiga savivaldybės tarybos nariui pranešti apie atsiradusį įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui – kai „jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako“ (88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kitais atvejais, pats savivaldybės tarybos narys įstatyme nustatytos pareigos pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie atsiradusį įgaliojimų pabaigos pagrindą neturi. Atitinkamai ir administracinė atsakomybė galiojančiame kodekse nustatyta tik už nepranešimą tuo atveju, kai toks pranešimas privalomas pagal įstatymą.
Manytume, kad projektu siūlomas atsakomybės už duomenų nepranešimą nustatymas tais atvejais, kai įstatyme nėra nustatyta pareiga pranešti atitinkamus duomenis, neturi pagrindo. Pritarti
nurodėme šios išvados 1 pastaboje, Savivaldybių rinkimų įstatymas nustato 14 atskirų savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindų, tačiau tik vieno pagrindo atveju – pareigą pranešti apie pagrindo atsiradimą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Visų kitų įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų buvimą Vyriausioji rinkimų komisija konstatuoja pati savarankiškai, nesant savivaldybės tarybos nario pranešimo, pagal įstatyme nurodytus dokumentus – dėl praleistų savivaldybės tarybos posėdžių
Lietuvos Respublikos piliečio, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos - pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (9 punktas). Taigi, akivaizdu, kad įstatymas nereikalauja ir negali reikalauti iš savivaldybės tarybos nario vienai valstybės institucijai (Vyriausiajai rinkimų komisijai) pateikti kitos valstybės institucijos (pavyzdžiui, teismo ar registro valdytojo) turimo ir tvarkomo oficialaus dokumento ar duomenų, kurie nustatyta tvarka yra saugomi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ar Lietuvos gyventojų registre.
Valstybės institucijų ir valstybės informacinių sistemų sąveika bei duomenų teikimas užtikrinami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 punkte įtvirtintą vieno langelio principą, nustatantį, kad prašymą ar skundą nagrinėjantis subjektas pats gauna reikiamą informaciją iš kitų viešojo administravimo subjektų bei į 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų. Atsižvelgdami į išdėstytą, įvertinę konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų turinį, manytume, kad įstatymų leidėjas negalėtų nustatyti asmeniui pareigos pateikti valstybės institucijai duomenų, esančių valstybės informacinėse sistemose, ir ypač – nustatyti atsakomybės už tokių duomenų nepateikimą. Pritarti
projekte vartojama formuluotė „jam įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį“ koreguotina taip - „jo atžvilgiu priimtą įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį“. Pritarti 4.
Sąjungos teisės grupė Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-328 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė teismų administracija 2021-04-28 Nacionalinė teismų administracija, susipažinusi su pateiktu derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-328 (toliau - Įstatymo projektas), teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo pokyčių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Įstatymo projektas parengtas siekiant papildyti ANK nuostatas, jog savivaldybės tarybos nariui atsirastų prievolė apie jo atžvilgiu įsigaliojusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnyje nurodyta 14 savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindų, tačiau tik dėl vieno pagrindo, t. y. kai jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako, numatyta pareiga pranešti apie šio pagrindo atsiradimą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Visų kitų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų buvimą Vyriausioji rinkimų komisija konstatuoja nesant savivaldybės tarybos nario pranešimo, pagal minėtame įstatyme nurodytus dokumentus, pavyzdžiui, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 punkte įtvirtintas vieno langelio principas, nustatantis, jog prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus - ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar šiuo atveju reikalinga ANK 94 straipsnyje įtvirtinti savivaldybės tarybos nario pareigą pateikti informaciją Vyriausiajai rinkimų komisijai apie jo atžvilgiu įsigaliojusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir nustatyti administracinę atsakomybę už tokių duomenų nepateikimą. Pritarti
2021-05-07 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 94 str. pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-328. Informuojame Jus, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. kovo 23 d. išvadoje Nr. XIVP-328 ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 94 str. pakeitimo įstatymo projekto“ pateiktoms pastaboms. Pritarti 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija 2021-05-10 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-328 (toliau – įstatymo projektas), teikia šiuos pastebėjimus: Tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) už tam tikrų veiksmų neatlikimą turi būti įtvirtinta pareiga tokius veiksmus atlikti, kaip antai Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga savivaldybės tarybos nariui, prieš pradedant eiti pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis (išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu), asmeniškai ne vėliau kaip prieš 10 dienų paduoti savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo arba nustatyta tvarka jį išsiųsti. Atsakomybė už šios pareigos nesilaikymą įtvirtinta įstatymo projekte siūlomame keisti ANK 94 straipsnyje. Be kita ko, pastebėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje pateikiamas sąrašas pagrindų, kuriems atsiradus savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, tačiau tik vieninteliu, minėtu, atveju savivaldybės tarybos nariui įstatyme įtvirtinta pareiga apie tokio pagrindo atsiradimą pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Taip pat paminėtina ir tai, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus turi pareigą nurodyti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pasekmė už šios pareigos nevykdymą įtvirtinta to paties įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje – Vyriausioji rinkimų komisija tokio asmens kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo įregistravimą kandidatu. Pastebėtina, kad nei Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldybės tarybos nariui nėra numatytos pareigos pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie jo atžvilgiu priimtą ir įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nesant pareigos, neturėtų atsirasti ir atsakomybė už jos nevykdymą. Atsižvelgus į tai, manytina, kad Įstatymo projekte pateiktas pasiūlymas neturi teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad Teisingumo ministerija, atsakydama į Seimo nario Edmundo Pupinio 2021 m. kovo 26 d. kreipimąsi Nr.
SN-S-81, atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektas iš asmenų gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų ir asmeniui prievolės nustatymas pateikti informaciją ar duomenis, kurie yra valstybės informacinėse sistemose ir registruose, neatitiktų viešojo administravimo principų (pvz., informacija apie asmenų teistumą yra kaupiama Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre). Teisingumo ministerijos nuomone, būtų tikslinga nustatyti efektyvų ir savalaikį pranešimo apie konkrečius įsiteisėjusius teismo apkaltinamuosius nuosprendžius mechanizmą, nesudarantį prielaidų išvengti teisės aktuose numatytų pasekmių, taip pat nesukuriantį institucijoms neproporcingos administracinės naštos. Todėl Teisingumo ministerija kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir Nacionalinės teismų administraciją, kad pateiktų įžvalgas ir pasiūlymus, pagal kompetenciją įvertinus galimybę numatyti teismo arba prokuroro pareigą pranešti suinteresuotoms institucijoms apie įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, arba numatyti kitokį būdą, leidžiantį suinteresuotoms institucijoms informaciją apie įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį laiku gauti iš valstybės registrų ir informacinių sistemų. Pritarti
2021-05-12 Informuojame, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Komisija) nepritaria Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-328.
XIVP-328. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nėra nustatyta savivaldybės tarybos nario pareiga pačiam pranešti Komisijai apie įsiteisėjusį jo atžvilgiu priimtą teismo apkaltinamąjį nuosprendį, todėl už įstatyme nenumatytos pareigos nevykdymą administracinės atsakomybės taikymas nėra galimas. Taip pat informuojame, kad Komisija neturi prieigos prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, todėl neturi galimybės nuolat tikrinti tokius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad iš viso yra apie 1 500 savivaldybių tarybų narių, siūlome nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį informaciją apie savivaldybės tarybos nario atžvilgiu įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnyje nustatyta tvarka Komisijai pateiktų nuosprendį priėmęs teismas. Ši Komisijos nuomonė el. paštu suderinta su Komisijos nariais. Pritarti Teisingumo ministerija kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir Nacionalinės teismų administraciją, kad pateiktų įžvalgas ir pasiūlymus, pagal kompetenciją įvertinus galimybę numatyti teismo arba prokuroro pareigą pranešti suinteresuotoms institucijoms apie įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, arba numatyti kitokį būdą, leidžiantį suinteresuotoms institucijoms informaciją apie įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį laiku gauti iš valstybės registrų ir informacinių sistemų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2021-05-12 * įvertinus įstatymo projektui Nr. XIVP-328 gautas pastabas ir pasiūlymus, siūlome jį atmesti. Pritarti 7.
projektą atmesti, atsižvelgiant į gautas Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Nacionalinės teismų administracijos bei papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas ir pasiūlymus. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
nR. xivp-328
pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Bronislovas Matelis, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Zenonas Streikus, Algis Strelčiūnas, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Edmundas Pupinis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-241 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma nustatyti savivaldybės tarybos nariui atsakomybę už nepranešimą Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai „apie jam įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį“. Šia norma siūloma plėsti galiojančią keičiamo kodekso nuostatą, nustatančią atsakomybę už nepranešimą apie perėjimą į pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba apie pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ėjimą. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą. Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, esant šiems pagrindams sprendimą dėl įgaliojimų nutrūkimo priima Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija.
Pažymime, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalį esant vieninteliam pagrindui, neskaitant atsistatydinimo, nustatoma pareiga savivaldybės tarybos nariui pranešti apie atsiradusį įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui – kai „jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako“ (88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kitais atvejais, pats savivaldybės tarybos narys įstatyme nustatytos pareigos pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie atsiradusį įgaliojimų pabaigos pagrindą neturi. Atitinkamai ir administracinė atsakomybė galiojančiame kodekse nustatyta tik už nepranešimą tuo atveju, kai toks pranešimas privalomas pagal įstatymą. Manytume, kad projektu siūlomas atsakomybės už duomenų nepranešimą nustatymas tais atvejais, kai įstatyme nėra nustatyta pareiga pranešti atitinkamus duomenis, neturi pagrindo. Pritarti
nurodėme šios išvados 1 pastaboje, Savivaldybių rinkimų įstatymas nustato 14 atskirų savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindų, tačiau tik vieno pagrindo atveju – pareigą pranešti apie pagrindo atsiradimą Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Visų kitų įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų buvimą Vyriausioji rinkimų komisija konstatuoja pati savarankiškai, nesant savivaldybės tarybos nario pranešimo, pagal įstatyme nurodytus dokumentus – dėl praleistų savivaldybės tarybos posėdžių - pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą (3 punktas), teismui pripažinus tarybos narį neveiksniu – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (4 punktas), kai įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis - pagal įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį (5 punktas), tarybos nariui nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų - pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis (6 punktas), teismui priėmus sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario, ne Lietuvos Respublikos piliečio, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos - pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (9 punktas). Taigi, akivaizdu, kad įstatymas nereikalauja ir negali reikalauti iš savivaldybės tarybos nario vienai valstybės institucijai (Vyriausiajai rinkimų komisijai) pateikti kitos valstybės institucijos (pavyzdžiui, teismo ar registro valdytojo) turimo ir tvarkomo oficialaus dokumento ar duomenų, kurie nustatyta tvarka yra saugomi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ar Lietuvos gyventojų registre. Valstybės institucijų ir valstybės informacinių sistemų sąveika bei duomenų teikimas užtikrinami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnyje.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 punkte įtvirtintą vieno langelio principą, nustatantį, kad prašymą ar skundą nagrinėjantis subjektas pats gauna reikiamą informaciją iš kitų viešojo administravimo subjektų bei į 12 straipsnio
subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų. Atsižvelgdami į išdėstytą, įvertinę konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų turinį, manytume, kad įstatymų leidėjas negalėtų nustatyti asmeniui pareigos pateikti valstybės institucijai duomenų, esančių valstybės informacinėse sistemose, ir ypač – nustatyti atsakomybės už tokių duomenų nepateikimą. Pritarti
projekte vartojama formuluotė „jam įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį“ koreguotina taip - „jo atžvilgiu priimtą įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį“. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-328 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
* Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 94 str. pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-328. Informuojame Jus, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. kovo 23 d. išvadoje Nr. XIVP-328 ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 94 str. pakeitimo įstatymo projekto“ pateiktoms pastaboms. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė teismų administracija, 2021-04-27 Nacionalinė teismų administracija, susipažinusi su pateiktu derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-328 (toliau – Įstatymo projektas), teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo pokyčių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Įstatymo projektas parengtas siekiant papildyti ANK nuostatas, jog savivaldybės tarybos nariui atsirastų prievolė apie jo atžvilgiu įsigaliojusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnyje nurodyta 14 savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindų, tačiau tik dėl vieno pagrindo, t. y. kai jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako, numatyta pareiga pranešti apie šio pagrindo atsiradimą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Visų kitų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų buvimą Vyriausioji rinkimų komisija konstatuoja nesant savivaldybės tarybos nario pranešimo, pagal minėtame įstatyme nurodytus dokumentus, pavyzdžiui, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo
prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar šiuo atveju reikalinga ANK 94 straipsnyje įtvirtinti savivaldybės tarybos nario pareigą pateikti informaciją Vyriausiajai rinkimų komisijai apie jo atžvilgiu įsigaliojusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir nustatyti administracinę atsakomybę už tokių duomenų nepateikimą. Pritarti
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Komisija) nepritaria Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-328.
XIVP-328. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nėra nustatyta savivaldybės tarybos nario pareiga pačiam pranešti Komisijai apie įsiteisėjusį jo atžvilgiu priimtą teismo apkaltinamąjį nuosprendį, todėl už įstatyme nenumatytos pareigos nevykdymą administracinės atsakomybės taikymas nėra galimas. Taip pat informuojame, kad Komisija neturi prieigos prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, todėl neturi galimybės nuolat tikrinti tokius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad iš viso yra apie 1 500 savivaldybių tarybų narių, siūlome nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį informaciją apie savivaldybės tarybos nario atžvilgiu įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnyje nustatyta tvarka Komisijai pateiktų nuosprendį priėmęs teismas. Ši Komisijos nuomonė el. paštu suderinta su
* Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 94 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-328 (toliau – įstatymo projektas), teikia šiuos pastebėjimus: Tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) už tam tikrų veiksmų neatlikimą turi būti įtvirtinta pareiga tokius veiksmus atlikti, kaip antai Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
pradedant eiti pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis (išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu), asmeniškai ne vėliau kaip prieš 10 dienų paduoti savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo arba nustatyta tvarka jį išsiųsti.
Atsakomybė už šios pareigos nesilaikymą įtvirtinta įstatymo projekte siūlomame keisti ANK 94 straipsnyje. Be kita ko, pastebėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio
pateikiamas sąrašas pagrindų, kuriems atsiradus savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, tačiau tik vieninteliu, minėtu, atveju savivaldybės tarybos nariui įstatyme įtvirtinta pareiga apie tokio pagrindo atsiradimą pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Taip pat paminėtina ir tai, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus turi pareigą nurodyti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pasekmė už šios pareigos nevykdymą įtvirtinta to paties įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje
SN-S-81, atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektas iš asmenų gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų ir asmeniui prievolės nustatymas pateikti informaciją ar duomenis, kurie yra valstybės informacinėse sistemose ir registruose, neatitiktų viešojo administravimo principų (pvz., informacija apie asmenų teistumą yra kaupiama Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre). Teisingumo ministerijos nuomone, būtų tikslinga nustatyti efektyvų ir savalaikį pranešimo apie konkrečius įsiteisėjusius teismo apkaltinamuosius nuosprendžius mechanizmą, nesudarantį prielaidų išvengti teisės aktuose numatytų pasekmių, taip pat nesukuriantį institucijoms neproporcingos administracinės naštos. Todėl Teisingumo ministerija kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir Nacionalinę teismų administraciją, kad pateiktų įžvalgas ir pasiūlymus, pagal kompetenciją įvertinus galimybę numatyti teismo arba prokuroro pareigą pranešti suinteresuotoms institucijoms apie įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, arba numatyti kitokį būdą, leidžiantį suinteresuotoms institucijoms informaciją apie įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį laiku gauti iš valstybės registrų ir informacinių sistemų. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pastabas ir pasiūlymus, siūlome jį atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7.
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: Algis Strelčiūnas. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė