Projekto lyginamasis variantas
CIVILINIO PROCESO KODEKSO 627, 628, 663 IR 736 STRAIPSNIŲ pakeitimo
Pakeisti 627 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„627 straipsnis. Teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus
1Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais:
1) kai raštu prašo išieškotojas;
2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos;
3) kai skolininkas gydosi ligoninėje;
4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis);
5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška;
6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą;
7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.;
8) skolininkui, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, – gavęs dokumentą iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Šiame punkte nurodytu atveju sustabdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, išskyrus išieškojimą iš šio Kodekso 737 straipsnyje nurodytų skolininko pajamų. 2. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju pinigų sumų išieškojimas iš skolininko gali būti sustabdomas ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus ir negali viršyti bendro 12 mėnesių termino per 5 metų laikotarpį. Skolininkų prašymų sustabdyti pinigų sumų išieškojimą nagrinėjimo tvarką nustato Užimtumo tarnybos direktorius, suderinęs su teisingumo ministru.“
Pakeisti 628 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 straipsnyje ir 627 straipsniuose straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.“
1Pakeisti 663 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius 12 mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių 36 mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.“
2Pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios paskelbiant varžytines, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.“
Pakeisti 736 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
1Pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, Iš iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) neviršijančios MMA dydžio, išskaitoma 10 procentų, o jei išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių, išskaitoma 30 procentų, o jei išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3) viršijančios 2 MMA dydžius, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. 2.
2Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. 23. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt10 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Šiame įstatyme išdėstytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Asmenys, kuriems antstolių patvarkymai daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų skolininko pajamų buvo pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir tebevykdomi, įsigaliojus šiam įstatymui, turi daryti šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytame Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Civilinio proceso kodekso 627 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 2 dalies nuostatos taikomos, jei skolininkas dirbti pradėjo įsigaliojus šiam įstatymui. 5. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos skelbiant varžytines po 2024 m. liepos 1 d. 6. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 6 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
1.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžių pakeitimas padidino į darbo rinką grįžtančių nedirbančių ir pajamų negaunančių skolininkų skaičių ir prisidėjo prie nelegalaus darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos mažėjimo. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 4 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas per 9 mėnesius nuo ex post vertinimo laikotarpio pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
PROCESO KODEKSO 626, 663 IR 736 STRAIPSNIŲ pakeitimo
1Papildyti 626 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Antstolis, iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavęs duomenis apie skolininką, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir pradėjo dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, esant rašytiniam skolininko prašymui, privalo sustabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių.“
2Papildyti 626 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju išieškojimas stabdomas 6 mėnesių terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo skolininko darbo pradžios, kai šis skolininkas prašymą stabdyti išieškojimą antstoliui pateikia savo darbo pradžios dieną. Šis terminas yra nepertraukiamas, nenutrūksta ir nėra pratęsiamas, įskaitant atvejus, kai keičiasi skolininko darbdavys, bet jais neapsiribojant. Jeigu skolininkas prašymą stabdyti išieškojimą antstoliui pateikia vėliau nei nuo savo darbo pradžios, išieškojimas stabdomas tik likusiam terminui po šio skolininko prašymo pateikimo antstoliui dienos. Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių gali būti stabdomas tik esant šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms sąlygoms, iš viso ne daugiau kaip du kartus per penkerius metus.“
3Papildyti 626 straipsnį 6 dalimi:
„6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos taikomos skolininko darbo
užmokesčiui ir jam prilygintoms išmokoms ir daviniams, kuriuos skolininko darbdavys jam išmoka po šio skolininko prašymo stabdyti išieškojimą pateikimo antstoliui dienos, tačiau netaikomos išieškant iš šio Kodekso 737 straipsnyje nurodytų skolininko pajamų.“
4Buvusią 626 straipsnio 4 dalį laikyti 7 dalimi. 2 straipsnis.
1Pakeisti 663 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.“
2Pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.“
Pakeisti 736 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo
užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis 1.
Kol visiškai padengiamos išieškomos sumos, Iš iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) neviršijančios MMA dydžio, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 10 procentų, o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios
procentų, o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3) viršijančios 2 MMA dydžius, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. 2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. 23.
narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt10 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį ir šio straipsnio 7 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2024 m. gruodžio 1 d. 3. Šiame įstatyme išdėstytos Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki įsigaliojant šiam įstatymui. 4. Asmenys, kuriems antstolių patvarkymai daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų skolininko pajamų buvo pateikti iki įsigaliojant šiam įstatymui ir tebevykdomi, įsigaliojus šiam įstatymui turi daryti šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytame Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 4–5 dalių nuostatos taikomos, jeigu skolininkas pradėjo dirbti įsigaliojus šio įstatymo 1 straipsniui. 6. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos skelbiant varžytynes 2024 m. liepos 1 d. ar vėliau. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytų Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 5 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas 1.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžių pakeitimas padidino į darbo rinką grįžtančių nedirbančių ir pajamų negaunančių skolininkų skaičių ir prisidėjo prie nelegalaus darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos mažėjimo. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 4 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas per 9 mėnesius nuo ex post vertinimo laikotarpio pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS užimtumo įstatymo NR. XII–2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS respublikos CIVILINIO PROCESO KODEKSO 627, 628, 663 ir 736 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS administracinių nusižengimų kodekso 95, 362¹, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96¹STRAIPSNIO pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS statybos įstatymo Nr. I-1240 KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 22¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 40¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS ĮMONĖS IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS DARBUOTOJŲ PAPILDOMŲ UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ GARANTIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1541 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO Įstatymo, Lietuvos respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo NR.XII-2604 1 IR 3¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9² straipsniu ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-1768 PAPILDYMO 13² STRAIPSNIU įstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. ix-1904 7 ir 15 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 362¹, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr.
I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 3¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9² straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 13² straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslai – 1) padidinti legaliai dirbančių asmenų mastą Lietuvoje; 2) padidinti socialinių partnerių įsitraukimą priimant sprendimus dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių (toliau – ADRP priemonių) finansavimo; 3) užtikrinti racionalesnį šioms priemonėms skirtų lėšų panaudojimą ir Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymą; 4) skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką ir įsitvirtinimą joje; 5) padidinti skolininkų paskutinio būsto apsaugą. Uždaviniai: 1.
Uždaviniai:
1Numatyti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimus ir paskatas subjektams, leidusiems dirbti nelegaliai, deklaruoti darbo santykius ir sumokėti mokesčius. 2. Skatinti nelegaliai dirbusius asmenis pranešti apie nelegalaus darbo faktą. 3. Padidinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinės darbo inspekcija) atliekamos nelegalaus darbo kontrolės efektyvumą. 4. Nustatyti, kad darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis būtų laikomi asmenys, kurie atitinka 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas) nuostatas dėl nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų. Suderinti su Reglamento nuostatomis darbdaviams mokamų subsidijų dydžius. 5. Sudaryti galimybę socialiniams partneriams (Lietuvos Respublikos trišalei tarybai) priimti sprendimus, iš Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondų lėšų finansuoti ADRP priemones asmenims, kurie dirbo iki įmonė bankrutavo arba dirbo daugiau nei 5 metus toje pačioje įmonėje, o darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 6.
6Padidinti priemones įgyvendinančių darbdavių skaidrumą, nustatant, kad bus tikrinama ar jo vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki paraiškų dėl priemonių įgyvendinimo pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) už finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. 7. Užtikrinti racionalesnį valstybės lėšų panaudojimą, atsisakant stipendijos mokėjimo užimtiems asmenims ir nustatyti sąlygas dėl pakartotinio asmenų dalyvavimo įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, ribojant subsidijavimą to paties asmens dirbančio pas tą patį darbdavį bei ribojant subsidijavimo terminą. 8. Sudaryti galimybę darbo rinkai besirengiantiems asmenims organizuoti paramos judumui priemonę ir kompensuoti kelionės į konsultacinius užsiėmimus išlaidas. 9. Sumažinti paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti administracinę naštą subsidijos gavėjams, nereikalaujant, kad apdraudžiant ilgalaikį materialųjį turtą, naudos gavėju būtų nurodoma Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Užimtumo tarnyba). 10. Nustatyti vadinamąsias „skolininko atostogas“ ir tokius išskaitų dydžius, kurie skatintų skolininkus grįžti į darbo rinką ir įsitvirtinti joje. 11. Užtikrinti didesnę skolininko paskutinio būsto apsaugą, kad daugiau skolininkų išsaugotų paskutinius namus. 12. Viešinti informaciją apie darbdavių (fizinių ir juridinių asmenų) padarytus nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei norminių darbo teisės aktų pažeidimus. 13.
13Atlikti redakcinio pobūdžio keitimus, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys:
1Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) sankcijos darbdaviams – juridiniams asmenims nebėra veiksmingos ir atgrasančios. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV–72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), 131.7 papunktyje numatoma tobulinti kovos su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu priemones. Nelegalaus darbo ir jo apraiškų kontrolė ir prevencija yra Valstybinės darbo inspekcijos prioritetinė veiklos sritis. Veiksmingos ir atgrasančios finansinės sankcijos už nelegalų darbą yra svarbios siekiant sumažinti darbdavių paskatas asmenis įdarbinti neteisėtai. Sankcijų taikymas yra veiksmingas ir turi atgrasantį poveikį, kai aptikimo ir sankcijų taikymo rizika nusveria ekonominius neteisėto įdarbinimo privalumus. Šiuo metu sankcijos nėra atgrasančios.[¹] Darbdavys neatgrasomas nuo tolesnių pažeidimų, nes paskirta bauda, palyginti su gauta nauda, yra nereikšminga. 2. Įgyvendinamos pažangos priemonės „Tobulinti kovos su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu priemones“ susijusios su naujų stebėsenos rodiklių pasiekimu. Įgyvendinant 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonę Nr.
09-001-02-03-05 „Tobulinti kovos su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu priemones“ (toliau – Pažangos priemonė) nustatyti šie stebėsenos rodikliai: „Elektroninėmis priemonėmis identifikuojamų statybvietėse dirbančiųjų dalis nuo visų dirbančiųjų, procentai“ (siektina rodiklio reikšmė 2025 m. IV ketv. – 80 %) ir „Nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas, procentai“ (siektina reikšmė 2025 m. – 39 %; 2030 m. – 42 %). Atsižvelgiant į tai, kad rodiklis „Elektroninėmis priemonėmis identifikuojamų statybvietėse dirbančiųjų dalis nuo visų dirbančiųjų, procentai“ yra įtrauktas į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, papildomai nustatoma, kad statybos sektoriuje iki 2025 m. gruodžio 31 d. bus atlikta kasmet 1400 planinių patikrinimų ir dar 30 % neplaninių patikrinimų. Papildomai vykdant Pažangos priemonės veiklą „Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumų didinimas“ Valstybinei darbo inspekcijai 2022 m. skirta 10 pareigybių nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos bei užsieniečių įdarbinimo pažeidimų prevenciją veiklai, susijusiai su skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo (toliau – Kodas) kontrole statybvietėse, 2023 m. – dar 20 pareigybių. 3. Valstybės pagalbos taisyklių taikymas tik paramai darbo vietoms steigti ar pritaikyti. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra pateikusi nuomonę, kad nauda ūkio subjektui (t. y. atitinkamam darbdaviui) galėtų atsirasti ne tik teikiant paramą darbo vietoms steigti ar pritaikyti, tačiau ir organizuojant pameistrystę, teikiant paramą užimtų asmenų mokymuisi pagal trišales sutartis, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, kai darbdaviui kompensuojama dalis remiamų asmenų darbo užmokesčio arba darbdaviui skiriama subsidija darbo asistento išlaidoms. 4.
4Nevertinama ar priemones įgyvendinantys darbdaviai yra laiku pateikę Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansines ataskaitas. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto pavedimus, išanalizavo finansinių ataskaitų teikimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui ir nustatė, kad apie 35 % subjektų neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Todėl neužtikrintas verslo aplinkos skaidrumas. Priemones įgyvendinančių darbdavių tikrinimas ar neturėjo administracinės nuobaudos už finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, prisidėtų prie verslo aplinkos skaidrinimo. 5. Nepakankamas socialinių partnerių dalyvavimas planuojant ir skiriant lėšas ADRP priemonėms. Nėra numatytos galimybės ADRP priemones finansuoti Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšomis. Todėl socialiniai partneriai neturi galimybės priimti sprendimus padėti darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam arba ilgiau nei 5 metus pas tą patį darbdavį dirbusiems darbuotojams, ne tik taikant išmokas bet ir finansuojant ADRP priemones. Užimtumo tarnybos duomenimis apie 68 % nedirbančių asmenų įsidarbina savarankiškai, 32 % iš besikreipusiųjų reikalingos papildomos paslaugos ir priemonės, kadangi dalis jų turi nepaklausias darbo rinkoje profesijas arba yra nekvalifikuoti, ilgą laiką nedirbę ir praradę reikalingus darbo įgūdžius. EBPO tyrimo duomenimis (2019 m.) ADRP priemonių efektyvumas yra 2,0–2,6 karto aukštesnis nei socialinės paramos.
Asmeniui įsidarbinus po ADRP priemonių: 1) dalis priemonėms įgyvendinti panaudotų išlaidų grąžinama per tiesioginius mokesčius asmeniui įsidarbinus; 2) auga asmens šeimos vartojimas bei gyvenimo kokybė ir per netiesioginius mokesčius (pridėtinės vertės mokestį) jis dar grąžina dalį išlaidų; 3) auga asmens socialinis aktyvumas; 4) mažėja socialinių rizikų (nusikalstamumo, priklausomybių ir pan.) tikimybė. Apie 60 % ADRP priemonėse dalyvavusių asmenų teigia, kad be šių priemonių jų galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje labai mažos. Užimtumo tarnybos skaičiavimu, ADRP priemonėms skiriant 20 mln. Eur, ekonominė ir socialinė nauda būtų: 23,1 mln. Eur grynoji ekonominė nauda, 13,5 mln. Eur papildomai sukuriama pridėtinė vertė (išreikšta vidutine 6 mėn. sumokėtų mokesčių suma) ir išmokų sutaupymas – 1 mln. Eur socialinių pašalpų ir 3,8 mln. Eur nedarbo socialinio draudimo išmokų. 6. Neracionaliai panaudojamos paramos mokymuisi lėšos, kai sudarius galimybę derinti darbo ir mokymosi laiką, užimtiems asmenims mokama mokymo stipendija, nors jie tuo pačiu laikotarpiu mokydamiesi ir dirbdami gauna darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad užimtiems asmenims gali būti sudaryta galimybė derinti mokymosi ir darbo laiką (mokymasis nuotoliniu būdu, po kelias valandas per dieną ir pan.), jie mokydamiesi bei tuo pačiu laikotarpiu dirbdami gauna darbo užmokestį. Todėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimui skiriamos lėšos galėtų būti panaudojamos tikslingiau, jas skiriant mokymo paslaugų, o ne užimtų asmenų mokymo stipendijų mokėjimui. 7. Nekompensuojamos darbo rinkai besirengiančių asmenų kelionės į konsultacinius užsiėmimus išlaidos Užimtumo tarnybos duomenimis, teikiant darbo rinkai besirengiantiems asmenims reikalingas paslaugas vidutiniškai kas trečias iš jų dalyvauja konsultaciniuose užsiėmimuose (vidutiniškai po 3 užsiėmimus).
Dažnai konsultaciniai užsiėmimai vyksta ne jų gyvenamojoje vietoje, o kelionės išlaidų kompensavimas (paramos judumui priemonė) jiems nėra numatytas, nors tai labiausiai socialiai ir finansiškai pažeidžiami asmenys. 8. Subsidijos gavėjui kyla administracinė našta. Paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti subsidijos gavėjui kyla administracinė našta, nes yra numatytas reikalavimas apdraudžiant ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, naudos gavėju nurodyti Užimtumo tarnybą. 9. Išskaitos iš darbo užmokesčio, kurios skatintų, o ne atgrasytų nuo grįžimo į darbo rinką bei „skolų atostogų“ poreikis – paskata sugrįžus darbo rinkoje įsitvirtinti. Aukšti išskaitų dydžiai drastiškai kelia finansinių įsipareigojimų naštą. Todėl, kai nėra pakankamai gerai apmokamų darbo vietų, kyla šalies nedarbo lygis. Tyrimai taip pat parodė, jog skolų naštos mažinimas gali didinti užimtumą ekonominės recesijos metu dėl geresnių galimybių kaupti santaupas[²]. Daroma išvada, jog mažinant išskaitų dydį – mažėtų finansinių įsipareigojimų našta. Dėl to, bedarbystę patiriantys ir skolų turintys asmenys turėtų didesnę ekonominę ir psichologinę paskatą grįžti į darbo rinką, dirbti legaliai ir maksimizuoti formalias pajamas. Lietuva – viena mažiausiai įsiskolinusių, tačiau daugiausiai problemų dėl skolų turinti šalis. Pagal paskolų turinčių namų ūkių dalį Lietuva yra 3 nuo galo Europoje, tačiau pirmauja pagal dalį namų ūkių kurie yra skurdo rizikoje dėl įsiskolinimų.[³] 1 grafikas. Europos namų ūkių su paskolomis dalys. 2 grafikas. Europos namų ūkių dalys pagal skurdo riziką (angl. k. AROP) dėl subjektyvių įsiskolinimų.
Beveik kas dešimtas asmuo nuo 18 metų turi skolų. 2023 m. balandžio 20 d. Valstybės duomenų agentūros analizuotais duomenimis[⁴] Antstolių informacinėje sistemoje buvo ~200 tūkst. unikalių skolininkų. Šie asmenys iš viso turėjo ~1,3 mln. aktyvių bylų, kurių suma ~4 mlrd. Eur.[⁵] Iš visų skolininkų tik ~17 tūkst. yra sulaukę pensinio amžiaus arba sulauks šiemet. Didžiausią skolininkų dalį (~64 %) sudaro asmenys, kurie negauna pensijos ar pajamų iš ūkinės veiklos (lentelė 1). Jų skola sudaro beveik pusę skolų sumos (~1,9 mlrd. Eur). Kitos dvi didžiausios skolininkų grupės yra asmenys gaunantys pajamas iš ūkinės veiklos, kurių pajamos yra minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) ir mažiau (~17 %) ir kurių pajamos yra tarp MMA ir 2 MMA (~7 %). Dirbančiųjų skola siekia ~1,4 mlrd. Eur, o pensininkų – ~0,7 mlrd. Eur. Skolininko pajamos iš ūkinės veiklos <=MMA Skolininko pajamos iš ūkinės veiklos tarp MMA ir 2 MMA Skolininko pajamos iš ūkinės veiklos > 2 MMA Draudiminės pajamos šiuo metu 0 Eur[⁶] Asmuo gauna pensiją <=MMA Asmuo gauna pensiją >MMA Dirbantis pensininkas Negauna pensijos ir pajamų iš ūkinės veiklos neturi Aktyvūs skolininkai (gyvi) 33 918 14 042 5 630
313 3 875 125 628 17,2 % 7,1 % 2,9 % 0,5 % 6,3 % 0,2 % 2,0 % 63,8 % Aktyvios bylos Piniginės bylos, periodiniai mokėjimai 242 759 51 916 11 860 8 704 58 359 1 322 15 964 819 260 Dalis 20,1 % 4,3 % 1,0 % 0,7 % 4,8 % 0,1% 1,3 % 67,7 % Nepiniginės bylos 11 073 3 109 1 403
146 1 213 72 694 Dalis 11,7 % 3,3 % 1,5 % 0,5 % 4,4 % 0,2% 1,3 % 77,1 % 1 lentelė. Skolininkų skaičius pagal pajamas[⁷]. 3 grafikas. Skolininkų pasiskirstymas pagal pajamas. Po išskaitų liekančios pajamos yra mažesnės arba vos aukščiau negu skurdo rizikos riba. Skolininkai nedirba arba dirba nelegaliai, nes dėl didelių išskaitų nelieka pajamų pragyvenimui.
Iš skolininkų iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 str., išskaitoma po 20 % arba 30 % (išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir pagal kelis vykdomuosius dokumentus), o iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA (jeigu skolininkas uždirba daugiau nei MMA), išskaitoma 50 %. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma dirbančiųjų (~24 %) uždirba iki 2 MMA (nuo 2023 m. sausio 1 d. tai atitinka 1 070,84 Eur atskaičius mokesčius), atlikus CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitas, skolininkui liekanti suma yra žemiau arba vos aukščiau 2023 m. nustatytos skurdo rizikos ribos. Todėl daugumai skolininkų maža pragyvenimui liekanti suma (mažiau nei 15 Eur per dieną) dažniausiai lemia naujų skolų atsiradimą. Skolininkas negali apmokėti einamųjų sąskaitų (pvz., sumokėti už komunalines paslaugas) ir tokiu būdu pradedami šių naujų įsiskolinimų priverstinio išieškojimo procesai. Taip skolininkas patenka į tam tikrą „užburtą ratą“. Šios priežastys skatina skolininką slėpti pajamas ar apskritai vengti legalaus darbo, nes nedirbdamas ir gaudamas socialines išmokas, iš kurių nėra išieškoma, pajamos lieka panašios kaip atlikus išskaitas iš darbo užmokesčio. 2 lentelė. Išskaitos iš MMA arba 2 MMA uždirbančio 1 skolininko (be visos šeimos pajamų[⁸]) ir jam liekančios sumos pragyvenimui[⁹]. Darbo užmokestis (atskaičius mokesčius), Eur
Išskaita iš viso, Eur Lieka, Eur Skurdo rizikos ribos 2023 m.
MMA (1 byla) 633,2 126,6 – 126,6 506,6 640 Eur – gyvenančiam vienam 1 344 Eur – namų ūkiui (2 suaugę + 2 vaikai iki 14 m.) MMA (2 bylos+) 633,2 189,96 – 189,96 443,24 2 MMA (1 byla) 1 070,84 126,6 218,82 345,42 725,42 2 MMA (2 bylos+) 1 070,84 189,96 218,82 408,78 662,06 Esamas išskaitų dydis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl skolininkai vengia grįžti į darbo rinką. Po išskaitų liekanti pajamų suma nėra pakankama, kad skatintų dirbti. Tai patvirtina ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (toliau – NSMOT) 2016 m. tyrimo dėl įsiskolinimų asmenų skurdo rizikos rezultatai – net 75 % respondentų, kurie turi skolų, įvardijo, jog „dirbti demotyvuoja dideli atskaitymai iš algos“. NSMOT taip pat teigia, jog esama tvarka neskatina asmenų kelti kvalifikacijos ir ieškoti geriau apmokamų darbų dėl su kylančiomis pajamomis drastiškai didėjančių išskaitų tarifų.[¹⁰]. Sumažinus išskaitų finansinę naštą, darbuotojai turės svaresnes ekonomines ir psichologines paskatas užsidirbti dėl aukštesnių potencialių pajamų. Negana to, siūlomi pokyčiai labiau skatintų žmones kelti savo kvalifikaciją ir ieškoti geriau apmokamo darbo, nes išskaitų tarifai būtų mažiau progresiniai. Esami išskaitų tarifai prisideda prie skolų nemokumo. Mažas pajamas uždirbantys arba nelaimingus gyvenimo atsitikimus patyrę skolininkai yra finansiškai nepajėgūs vykdyti įsipareigojimų, todėl jiems labiau apsimoka užsidirbti nelegaliai arba pragyventi iš socialinės paramos. Sumažinus išskaitas iš darbo užmokesčio, skolininkams padidėtų potencialios formalios pajamos. Tad susilpnėtų į neformalią darbo rinką traukiančių veiksnių įtaka, taip prisidedant prie didesnio šalies iš mokesčių surenkamo biudžeto.
Nors mažesnės išskaitos reikštų lėčiau gražinamas skolų sumas, tai būtų atsverta nemokių skolininkų finansiniu įgalinimu grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti. Nedirbantys skolininkai, dėl geresnių galimybių įsidarbinti ir kaupti santaupas, taip pat galėtų pradėti skolų restruktūrizacijos planus ir ilgainiui pradėti išsimokėti turimą skolą. Tokiu būdu būtų didinimas skolų mokumas, nes vietoj nemokumo, skolas būtų galima susigrąžinti mažesnėmis sumomis. 2021 m. gruodžio duomenimis, didžioji dalis bedarbio statusą turinčių skolininkų (48 %) gavo socialinę pašalpą. Dar apie 24 % bedarbių su įsiskolinimais gavo nedarbo socialinio draudimo išmoką. Tai sudaro maždaug 6,5 mln. Eur. socialinių išlaidų metams, neskaitant sveikatos, būsto kompensacijų ir kitų su pertekliniais įsiskolinimais siejamų kaštų. Dėl skolų sukelto nedarbingumo, valstybė ir savivaldybės praranda skolos sumą, potencialius mokesčių mokėtojus ir darbuotojus, bei turi papildomai leisti lėšų, kad pasirūpintų įsiskolinusių bedarbių socialinėmis reikmėmis. Išskaitų mažinimas ilgainiui įgalina bedarbių skolininkų finansinį bei socialinį savarankiškumą ir nepriklausomybę. Taip mažėtų nuo viešųjų socialinių paslaugų priklausomų asmenų skaičių, mažinant socialines valstybės ir savivaldybių išlaidas ir didinant valstybės biudžetą. Viešųjų konsultacijų su Užimtumo tarnyba ir savivaldybių atvejo vadybininkais, bei socialiniais darbuotojais metu taip pat paaiškėjo, jog vyraujantis bejėgystės, mažos savivertės jausmas yra itin dažnai girdima priežastis dėl kurios skolininkai neieško būdų grąžinti skolų. Dažnai girdimas sentimentas, jog „ir taip iki pensijos neketinu gyventi“. Tai parodo, jog dabartinė išskaitų tvarka sukelia itin žalingą psichologinį spaudimą, kuris gali privesti prie savižudybės.
Išskaitų dydžių keitimas ir diferencijavimas sumažintų skolų keliamus finansinius sunkumus, suteiktų galimybių bedarbiams skolininkams grįžti į sveiką socialinį visuomeninį gyvenimą, užsiimti savivertę keliančia produktyvia veikla ir lygiaverčiai dalyvauti visuomenės veikloje. Daugiausiai pagal šios analizės metodologiją negaunančių pajamų skolininkų (58 % arba 73 tūkst.) yra 35-54 m. amžiaus. Todėl svarbu ieškoti sprendimų, kad jie sugrįžtų į darbo rinką ir joje įsitvirtintų. 4 grafikas. Asmenų, kurie pastaruoju metu negavo pajamų iš ūkinės veiklos, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes. Viešųjų konsultacijų su Užimtumo tarnyba, savivaldybių atvejo vadybininkais bei socialiniais darbuotojais metu paaiškėjo, jog didžioji dauguma paslaugas gaunančių klientų (bedarbių /darbo rinkai besirengiančių asmenų) turi bėdų su finansiniais įsipareigojimais ir jiems pradėtos vykdomosios bylos. Respondentai išskaitų iš darbo užmokesčio dydį mini[¹¹] kaip vieną pagrindinių priežasčių, dėl kurios nėra motyvuoti grįžti į darbo rinką arba dėl ko renkasi dirbti nelegaliai[¹²]. Išskaitų norma formuoja skolininkų ekonomines paskatas bei individualios psichologinės motyvacijos (užimtumo kontekste) lygį. Todėl būtina užtikrinti, kad išskaitų normos būtų efektyviai subalansuotos: būtų pakankamai aukštos, kad motyvuotų skolininkus vykdyti finansinius įsipareigojimus, tačiau pakankamai žemos, kad suteiktų paskatų tęsti legalią darbinę veiklą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. pabaigoje atliktos registruotų bedarbių skolininkų analizės metu paaiškėjo, jog Lietuvoje yra 26 tūkst. asmenų, turinčių bedarbio ir skolininko statusą, jie sudarė 1/4 šalies bedarbių Iš jų, 20 % nustatytas vidutinis neįgalumas. Didžioji dalis įsiskolinusiųjų turėjo išieškojimus (81 %) bei baudas pagal ANK (58 %).
Kiek daugiau nei 1/5 bedarbių turėjo kitos kategorijos įsiskolinimus (25 %), išlaikymus (18 %), o apie 9 % –baudas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK). Daugiau nei 1/5 visų analizuojamų bedarbių su skolomis turėjo po 1 bylą. Apie 14 % turėjo 2 bylas, apie 10 % – 3 bylas. Didžiausią bylų skaičių sudaranti asmenų dalis nesudarė net 1 % (0,3 %), daugiau nei pusė (59 %) asmenų turėjo 1-5 bylas. Analizuojant bedarbių skolininkų pajamas, matome, jog didžiausia dalis įsiskolinimus turinčių asmenų gavo socialinę pašalpą (apie 48 %). Kiek mažiau (apie 24 %) gavo darbo užmokestį. Darbines pajamas gauti galėjo tie bedarbiai, kurie turėjo darbą, tačiau metų eigoje neteko darbo ir įgavo bedarbio statusą. Apie 24 % bedarbių su įsiskolinimais gavo nedarbo socialinio draudimo išmoką. Dalis bedarbių taip pat gavo ligos išmoką. Tai tikėtina sietina su bedarbiais, kurie 2021 m. eigoje gavo darbo užmokestį, tad galėjo pretenduoti į ligos išmoką ligos atveju. Kiek mažesnė dalis bedarbių su įsiskolinimais gavo vaiko išmokas (10 %.), būsto kompensacijas (4 %) bei netekto darbingumo pensijas (4 %). Bedarbių namų ūkių struktūra parodė, kad nemaža dalis įsiskolinimus turinčių asmenų gyvena gausiose šeimose, taip pat apie 1/5 asmenų turi vienokį ar kitokį neįgalumą, tad galėjo pretenduoti į minėtąsias išmokas. 2022 m. duomenimis Lietuvos šešėlinė rinka yra viena didžiausių Europoje (LT – 22,1 %, ES – 17,3 %).[¹³]. Moksliniai tyrimai rodo, jog 2/3 (68 %) Lietuvos bedarbių yra dirbę neformaliai /šešėlyje, kuomet turėjo bedarbio statusą[¹⁴]. Pagrindinė neformalaus darbo /darbo šešėlyje priežastis – didesnės potencialios pajamos, nes nuo darbo užmokesčio neatskaitomi mokesčiai, ir taip pat galima gauti bedarbio ir kitas socialines išmokas.
NSMOT 2016 m. tyrimo duomenimis, iš skolų turinčių respondentų net 64,4 % pažymėjo, jog „gyventi iš pašalpų /nelegalių pajamų labiau apsimoka, nes nedaromi atskaitymai. „Esama tvarka skatina skolininkus ieškoti neformalaus uždarbiavimo /darbo šešėlyje būdų, todėl valstybė praranda itin daug mokestinių pajamų. Pagal surinktų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto santykį 2021 m. Lietuva užėmė 26 vietą iš 38 EBPO šalių.[¹⁵]. Tai reiškia, jog, nepaisant sąlyginai aukštų mokestinių tarifų darbinėms pajamoms, realybėje iš mokesčių surenkama suma yra palyginus maža, iš dalies dėl didelės šešėlinės rinkos apimties. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Užimtumo tarnybos duomenimis bedarbio statusas buvo suteiktas ~153 tūkst. asmenų, o darbo rinkai besirengiančio asmens ؘ– ~24 tūkst. asmenų. ~10 % (~2,7 tūkst.) darbo rinkai besirengiančių asmenų yra nurodę kliūtį užimtumui – apribotą disponavimą piniginėmis lėšomis. Tačiau realus skaičius gali būti didesnis. Dalis asmenų galėjo nurodyti kitą priežastį asmens besirengiančio darbo rinkai statusui gauti, tačiau taip pat turėti apribotą disponavimą lėšomis. 2022 m. užvestų skolų bylų pasiskirstymas atskleidžia 2 išskirtinius atvejus: daugiausia skolų bylų yra mažos 0-100 Eur (~43 tūkst.), ir gana daug 200-500 Eur bylų (~29 tūkst.). Skolų bylų mediana – 244 Eur. 5 grafikas. 2022 m. pradėtų vykdyti bylų pasiskirstymas pagal išieškotiną sumą. Nors dauguma skolų yra mažos, bet nėra iš ko jų išieškoti. Tik ~6 % (225 mln. Eur) bendros skolų sumos (~4 mlrd. Eur) antstoliai išieškojo per 2022 m. 2022 m. skolos augo 600 mln. Eur, o išieškojimas 10 kartų mažiau (tik ~60 mln. Eur). Šiuo metu skolininkų situacija dažnai yra blogėjanti, nes net ~68 % skolininkų nesugebėjo grąžinti pirmosios skolos ir turi daugiau nei vieną išieškojimo bylą. 3 lentelė.
3 lentelė. Skolininkui tenkančių bylų skaičius. Bylos vykdymo pradžia iki 2022-12-31 Skolininkui tenkančių bylų skaičius Skolininkų skaičius Skolininkų sk. (dalis, %)
15 2142 1,1% >15 20 831 10,6% Viso 196 788 100,0% 2022 m. atsirado ~35 tūkst. unikalių skolininkų, kurie negavo jokių pajamų ir kuriems per 2022 m. buvo pradėta vykdyti bent 1 išieškojimo vykdomoji byla. Tai sudaro ~56 % visų per 2022 m. antstoliams perduotų skolininkų[¹⁶]. Per 2022 m. skolininkams, kurie neturėjo jokių pajamų (įskaitant tiek naujus, tiek jau esamus pajamų negaunančius skolininkus), pradėta ~75 tūkst. vykdomųjų bylų. Jų bendra skolų suma sudaro ~95 mln. Eur. Skolų vidurkis 1 273 Eur, o mediana – 200 Eur. Didžiausią skolų sumos dalį sudaro išieškojimai (~80 %) ir išieškojimai pagal įkeitimą (~4 %). Baudos pagal ANK – 11 %, pagal BK ~2 %, o CPK vos 0,05 % išieškotinos sumos. Jautriausi išieškojimai (kur išskaitų dydžiai Įstatymų projektais nėra keičiami) sudaro vos ~2,4 % (išlaikymas – 2,36 %, žala dėl suluošinimo ar maitintojo netekimo – 0,03 %). 4. lentelė. 2022 m. pajamų neturintiems skolininkams pradėtos vykdyti bylos ir ieškotinos sumos.
Išieškojimo dalykas Bylų skaičius Išieškotinos sumos, Eur Išieškotinos sumos, % Išieškojimas 37 908 76 157 370 80,07 Bauda pagal ANK 35 530 10 461 355 11,00 Bauda pagal BK
54
15
1
1
1 0 0,00 Iš viso 75 629 95 108 168 100,00 Atitinkamai, esamas išskaitų reguliavimas ir dydžiai neskatina dirbti (ar dirbti legaliai) turint skolų ir jų grąžinti. Be to, grįžus į legalią darbo rinką nėra numatyta papildomų paskatų ir skolų atokvėpio įsitvirtinimui. Todėl yra poreikis reglamentuoti „skolininkų atostogas“ bei keisti išskaitų reguliavimą ir dydžius. 10. Iš skolininkų gali būti atimtas ir varžytinėse parduotas mažos vertės būstas, o apsauginiai terminai nesiieškoti iš turto ir paskutinio būsto turi būti pritaikyti atsižvelgiant į mažinamus išskaitų dydžius. Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką – jeigu išieškoma iš būsto, kai skola sudaro tik nedidelę būsto vertės dalį, tai gali būti neteisėta tarptautinės teisės požiūriu[¹⁷]. CPK reguliavimo sistema pagrįsta indeksavimu, siekiant užtikrinti CPK ilgalaikiškumą ir mažinti naujos teisėkūros poreikį. CPK 82 str. numatyta, kad netgi žyminiai mokesčiai, vykdymo išlaidos, baudos yra indeksuojami, tuo tarpu CPK 663 str. 3 d. nustatyta išieškojimo sumos riba iš paskutinio būsto yra fiksuota ir nekeista nuo 2018 m., nepaisant pastovaus būsto kainų augimo[¹⁸]. Pagal esamą tvarką (CPK 663 str.
3 d.) iš paskutinio būsto galima išieškoti, jei skola viršija 4 000 Eur. Todėl paskutinį būstą šiuo metu teoriškai galėtų prarasti iki 41 % skolininkų (81 tūkst.[¹⁹]). 6 grafikas. Skolininkų skaičius pagal tikimybę prarasti paskutinį būstą (esamas reguliavimas[²⁰]). Pagal Lietuvos antstolių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. S-20285-1919 rašte pateiktą informaciją, pavyzdžiui, Šiaulių mieste parduodamas 1 kambario butas, kurio pradinė kaina 6 660 Eur, Marijampolėje parduodamas 2 kambarių butas, kurio pradinė kaina 6 000 Eur. Tai užkirstų kelią nukreipti kelių šimtų ar tūkstančių išieškojimą į menkavertį paskutinį būstą ir neatimti iš asmens paskutinių namų. Taip pat, išieškant itin mažos vertės paskutinįjį būstą iš skolininko, kyla dideli valstybės socialiniai kaštai, skirti pasirūpinti būsto neturinčiu skolininku, taip perkeliant skolos naštą mokesčių mokėtojams. Šiuo metu galiojantis 18 mėn. terminas buvo nustatytas 2018 m. spalio 1 d. (iki tol galiojo 6 mėn. terminas) ir per šį laikotarpį būstų kainų indeksas padidėjo ~52 %[²¹]. 11. Informacija apie darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytus nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimus nėra viešinama. Atviri duomenys yra vienas bendrųjų Vyriausybės veikimo principų. Vyriausybė programos 124 punkte numatyta, kad bus vykdoma atvirų duomenų politika, o 133.5 papunktyje – kad atviri duomenys – naujos galimybės verslui ir žmonėms. Ryžtingai tęsime ir įgyvendinsime atvirų duomenų politiką, atverdami centralizuotus Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis, sudarydami galimybę juos gauti be išankstinių sąlygų ir patogiai, vieno langelio principu. Atvirų duomenų politika suteikia galimybę piliečiams stebėti valstybės valdymą, valstybės lėšų naudojimą, taip pat stebėti, kaip priimami ir įgyvendinami įvairūs sprendimai.
Kuo atviresnė valstybė, tuo labiau žmonės ja pasitiki, o viešumas – vienas svarbiausių antikorupcinių veiksnių. Asmenys, siekiantys įsidarbinti pas tam tikrą darbdavį, negali viešai pasitikrinti, ar konkretus darbdavys nėra baustas už nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimus. Tokia informacija nėra prieinama ir viešojo intereso tikslu. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40¹str. pateikti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai. Todėl asmuo tik turi teisę pasitikrinti, ar tam tikras fizinis ar juridinis asmuo atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, tačiau viešai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje[²²] nėra galimybės pasitikslinti, už kurį konkretų pažeidimą yra baustas fizinis ar juridinis asmuo (pvz., nurodyti 47 atskiri ANK straipsniai) ir neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės (vadovė Vita Baliukevičienė, tel. +370 611 34047) vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk (tel. +370 685 10369), patarėjas Tautvydas Zasas (tel. +370 616 07115), Darbo rinkos grupės (patarėja, atliekanti grupės vadovo funkcijas, Inga Liubertė, tel. +370 620 18597), vyresnioji patarėja Milda Kojelienė (tel. +370 611 27348), patarėja Daiva Liugienė (tel. +370 658 60252). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. 1. UĮ reglamentavimas dėl sankcijų darbdaviams – juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams. Sankcijos darbdaviams – juridiniams asmenims – nedidintos daugiau nei 10 m.
Dabartinės sankcijos darbdaviams – juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams, buvo įtvirtintos dar 2012 m.[²³] Šios sankcijos nuo 2015 m. sausio 1 d.[²⁴] buvo konvertuotos Lietuvos Respublikoje įvedus eurą. Nuo 2017 m. liepos 1 d., priėmus UĮ, sankcijos perkeltos į UĮ 56 str. 4 d. 3 p., kuris reglamentuoja, jog „šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį“. 2012 m. rugpjūčio 1 d., kai sankcijos darbdaviams – juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams buvo įtvirtintos tuo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo redakcijoje, MMA buvo 850 litų (~246,2 Eur), o nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA padidinta iki 1 000 litų (~289,6 Eur). Minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio ir baudų už nelegalų darbą dinamika pateikiama 7 grafike. Priimtų nutarimų pagal UĮ skaičiaus ir juridiniams asmenims skirtų baudų vidurkio (Eur) dinamika pateikiama 10 grafike. 7 grafikas. MMA ir minimalios baudos už nelegalų darbą palyginimas. Atsakomybė už Kodo neturėjimą didesnė nei už nelegalų darbą. UĮ 59² str. – „Juridinių asmenų atsakomybė už statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų nevykdymą“. Minėtinas straipsnis reglamentuoja, kad „1. Už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ str. 4 d. nustatytų reikalavimų pažeidimą juridiniam asmeniui – statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam rangovui skiriama bauda nuo 2 000 iki 5 000 Eur. 2.
2Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens – statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto rangovo, bausto bauda už šio straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 5 000 iki 7 000 Eur.“ Taigi, galiojančio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ str. nustatyta tvarka suformuoto Kodo neturėjimas užtraukia 2,3 karto didesnę baudą juridiniam asmeniui, nei bauda už nelegaliai įdarbintą asmenį (lyginant minimalias baudas). Užimtumo įstatymo projektu siūloma didinti atsakomybę už nelegalų darbą ir papildyti UĮ 56 str. 1 d. 2 p., nurodant, kad nelegaliu darbu taip pat laikoma trečiojo šalies piliečio darbas, kai neturi galiojančio Kodo, kurį privalu turėti, arba Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai Kodas negali būti suformuotas, taip pat papildyti nauju 56¹ straipsniu, nurodant, kad nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomas fizinio asmens, išskyrus trečiosios šalies piliečio, statybos darbų atlikimas, kai jis neturi galiojančio Kodo, kai privalu jį turėti, arba Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai Kodas negali būti suformuotas, bei pripažinti netekusiu galios UĮ 59¹ str. Darbdaviams taikomos sankcijos turėtų atspindėti pažeidimo rimtumą ir jomis turėtų būti reaguojama atitinkamai pažeidimo sunkumui. Europos Sąjungoje, baudos, taikomų juridiniams asmenims už vieną nelegaliai dirbantį trečiųjų šalių pilietį, didesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2019 m. duomenimis Estijoje juridiniams asmenims taikoma sankcija už nelegalų darbą 3 200 Eur, kas sudaro ~5 MMA Estijoje (MMA 2022 m. – 654 Eur); Kroatijoje juridiniams asmenims taikoma sankcija už nelegalų darbą nuo 9 338 Eur iki 20 010 Eur, kas sudaro nuo 15 iki 32 MMA Kroatijoje (MMA 2022 m.– ~624 Eur); Prancūzijoje taikoma sankcija už nelegalų darbą nuo 6 980 Eur iki 75 000 Eur, kas sudaro nuo 4,2 iki 45,5 MMA Prancūzijoje (MMA 2022 m. – ~1 645 Eur). Plačiau žiūrėti 5 lentelėje. 5 Lentelė.
5 Lentelė. Baudos už nelegalų darbą (2019 m. duomenys[²⁵]) ir MMA ES valstybėse narėse (2022 m. duomenys). Šalis Minimali bauda Maksimali bauda MMA Lietuva 868 Eur 5 792 Eur 2022 m. – 730 Eur 2023 m. – 840 Eur 2024 m. – 924 Eur Bulgarijoje 1 022 Eur 30 678 Eur 2021 m. – 650 BGN (~ 332 Eur) 2022 m. – 710 BGN (~363 Eur) Estijoje 3 200 Eur 2022 m. – 654 Eur Kroatijoje 9 338 Eur 20 010 Eur 2022 m. – 624 Eur Nyderlanduose – 45 000 Eur 2022 m. – 655 Eur Slovėnijoje 4 000 Eur 12 000 Eur 2022 m. – 1 074 Eur Čekijoje 1969 Eur 393 800 Eur 2022 m. – 655 Eur Prancūzijoje 6 980 Eur 75 000 Eur 2022 m. – 1 645 Eur Graikijoje 5 000 Eur 10 000 Eur 2022 m. – 831,8 Eur Portugalijoje 2 000 Eur 90 000 Eur 2022 m. – 822,5 Eur Slovakijoje 2 000 Eur 200 000 Eur 2022 m. – 645 Eur Vokietijoje – 500 000 Eur 2022 m. – 10,45 Eur (per valandą) Ispanijoje 500 100 000 2022 m. – 1 000-1 166,7 Eur Vengrijoje 4 x MMA 15 x MMA 2022 m. – 542 Eur Kad sankcijoms taikomas atgrasymo principas, matyti iš to, kad atitinkamoje valstybėje jos gali būti iki 92[²⁶] arba net 600[²⁷] kartų didesnės už MMA. Be to, daugumos valstybių[²⁸] nacionalinės teisės aktuose yra nustatytas baudos dydis arba minimalus baudos dydis bei tai, kaip jis didinamas prisidėjus kiekvienam papildomam nelegaliai dirbančiam asmeniui, o likusiose valstybėse dėl tikslios sankcijos sumos (grindžiamos neteisėtų asmenų skaičiumi) paliekama nuspręsti teisminėms institucijoms[²⁹]. Griežtesnes sankcijos yra tinkama priemonė atgrasyti nuo nelegalaus darbo. Taip mano nemažai tirtų valstybių.[³⁰] Nuo 2014 m. 11 valstybių buvo pakeisti teisės aktai, siekiant padidinti skiriamų baudų dydį. Valstybėse, kuriose taikomos švelnesnės sankcijos arba kuriose sankcijų rizika matoma kaip maža, palyginti su potencialiu pelnu iš nelegalaus darbo, manoma, kad sankcijos nėra pakankama atgrasomoji priemonė.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra taip pat nurodo, kad praktiškai daugelyje valstybių narių darbdaviams skiriamos sankcijos ir baudos nėra pakankamai griežtos, kad atgrasytų darbdavius nuo nelegalaus darbo[³¹]. Valstybinė darbo inspekcija nelegalaus (neteisėto) darbo prevencijos bei kontrolės klausimais per 2022 m. atliko 4 217 nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarkos bei vykdomos neregistruotos savarankiškos veiklos patikrinimų (toliau – ND patikrinimai), kurių metu buvo patikrinti 3 804 subjektai. 2022 m., lyginant su 2020–2021 m., nustatyta ženkliai daugiau užsieniečių, kurie buvo įdarbinti nesilaikant nustatytos įdarbinimo ir informavimo tvarkos. Nuo 2021 m. birželio 15 d. įsigaliojo UĮ 57 str. pakeitimas, kuriuo numatyta atsakomybė juridiniam asmeniui už informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimus. Pagal UĮ 57 str. 2–3 d., už informacijos apie įdarbinto ar priimto komandiruoto užsieniečio nepateikimą Valstybinei darbo inspekcijai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą (LDU pranešimo nepateikimą) Valstybinė darbo inspekcija darbdaviui – juridiniam asmeniui skiria 200–400 Eur baudą. 8 grafikas. Nelegalaus darbo kontrolės rezultatų pokyčiai[³²]. Valstybinės darbo inspekcijos 2022 m. nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas – atvejų kai buvo nustatyti asmenys dirbę nelegaliai (neteisėtai) bei įdarbinti pažeidžiant užsieniečių įdarbinimo tvarką ir nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimų skaičiaus santykis, lyginant su 2021 m. padidėjo beveik 2,5 % punktais (9 grafikas). 9 grafikas.
9 grafikas. Nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumo šio darbo atvejų skaičiui įvertinti pokyčiai[³³]. 2022 m. Valstybinė darbo inspekcija pagal surašytus pažeidimų protokolus juridiniams asmenims pagal UĮ priėmė 570 nutarimus skirti baudas. Surašytų protokolų skaičius 20 % didesnis nei 2021 m. bendra juridiniams asmenims paskirtų 2022 m. baudų suma – 792,46 tūkst. Eur. Didžiausia bauda, paskirta juridiniam asmeniui pagal UĮ 56 str. dėl nelegalaus darbo, buvo 76,38 tūkst. Eur už nustatytus nelegaliai dirbusius 88 vairuotojus (87 užsieniečius). Kitai transporto įmonei pagal UĮ 56 str. buvo paskirta 30,38 tūkst. Eur bauda už nelegaliai dirbusius 35 vairuotojus (užsieniečius). 2021 m. darbdaviams ar jų įgaliotiems atstovams už nelegaliai įdarbintus trečiųjų šalių asmenis, juridiniams asmenims už nelegaliai įdarbintus trečiųjų šalių asmenis, taip pat pažeidžiant įdarbinimo ir informavimo tvarką bei trečiųjų šalių piliečiams fiziniams asmenims, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą buvo paskirta 556,5 tūkst. Eur baudų.[³⁴] Taigi, atsižvelgiant į tai, jog nelegalaus darbo rezultatyvumas didėja, protokolų juridiniams asmenims pagal UĮ surašoma daugiau, didėja vidutinės baudos dydis, galima daryti išvadą, kad taikomas baudos dydis neatgraso nuo nelegalaus darbo. Priimtų nutarimų pagal UĮ skaičiaus ir juridiniams asmenims skirtų baudų vidurkio (Eur) dinamika pateikiama 10 grafike. 10 grafikas. Priimtų nutarimų pagal UĮ skaičiaus ir juridiniams asmenims skirtų baudų vidurkio (Eur) dinamika 2020–2022 m. [³⁵] Atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomas didesnes sankcijas už nelegalius darbuotojus bei vis didėjantį nustatomų nelegalių (neteisėtų) darbuotojų skaičių, taip pat įvertinus tai, jog MMA nuo 2012 m. padidėjo ~3 kartus, o sankcijos liko nepakitusios nuo 2012 m., siūlytina didinti baudas juridiniams asmenims už nelegalų darbą ir nelegalų darbą atliekant statybos darbus. 2. UĮ reglamentavimas dėl baudų skyrimo. UĮ 60 str.
UĮ 60 str. 1 ir 6 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 57 ir 58 str. numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog Valstybinė darbo inspekcijos nutarimai dėl baudų skyrimo skundžiami ne bendrosios kompetencijos teismui pagal ANK, o ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundas gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui (23 str. 2, 4-6 d.). Administracinių ginčų komisija visų pirma turi pasiūlyti išspręsti ginčą taikiai, o ekonominės sankcijos, kaip ir administracinės nuobaudos (baudos), paskirtis yra nubausti pažeidimą padariusį asmenį sukeliant jam turtinio pobūdžio praradimus ir dėl tokio institucijos priimto nutarimo taikos susitarimas apskritai negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad UĮ pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK, taip pat ir bylų dėl ekonominių sankcijų paskyrimo teismingumas turėtų būti vertinamas kaip ypatinga administracinių teisės bylų pažeidimų teisena, prilyginant pagal ANK nagrinėjamų administracinių nusižengimų bylų procesui, ir priskiriamas išimtinai teismo kompetencijai. 3. ANK reglamentavimas dėl nelegalaus darbo ir baudų už jį. ANK 95 str. nurodyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams nuo 1000 Eur. Siūloma padidinti ANK 95 str. numatytas baudas numatant proporcingai (įvertinant ekonominę galią) didesnę baudos apatinę ribą nuo 2 000 Eur darbdaviams (fiziniams asmenims, taip pat ir ūkininkams) lyginant su UĮ projekte didinamomis baudomis darbdaviams juridiniams asmenims už nelegalų darbą nuo 3 MMA.
Darbdavys fizinis asmuo atitinka tiekėjo sąvoką pagal Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymą, įgyvendinantį 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, kaip vykdantis ūkinę komercinę veiklą. 6 lentelė. Nelegalaus darbo protokolai. ND protokolai (ANK 95 str.) 2020 m. ND protokolai (ANK 95 str.) 2021 m. ND protokolai (ANK 95 str.) 2022 m. III ketvirčiai Viso361395
36 12,2 % 2022 m. Valstybinė darbo inspekcija išnagrinėjo 358 nelegalaus darbo bylas (92,5 %) ir darbdaviams per 2022 m. skyrė 515,77 tūkst. Eur baudų. Valstybinė darbo inspekcija ANK 95 str. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą (1 000 – 5 000 Eur) 356 išnagrinėtose administracinių nusižengimų bylose, vidutiniškai 1 455 Eur už kiekvieną atvejį (11 grafikas). 11 grafikas. Vidutinės administracinės baudos dydžio duomenys. 4. Teisinis reglamentavimas dėl Kodo turėjimo statybvietėse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos vertinimu, Kodo tikrinimas palengvino darbą kontroliuojant nelegalų darbą statybos sektoriuje ir turėjo įtakos dirbančių nelegaliai asmenų statybų sektoriuje skaičiaus mažėjimui. 2022 m. Valstybinė darbo inspekcija atliko 2 677 inspektavimų statybos sektoriuje tai yra 22,6 % daugiau lyginant su 2021 m., tačiau nustatė 12 % mažiau asmenų, dirbančių nelegaliai (1 007)[³⁶]. Taip pat užsieniečių dirbančių nelegaliai statybose skaičius sumažėjo nuo 309 (2021 m.) iki 166 (2022 m.), t. y. daugiau nei 46 %. 12 grafikas. Nelegalaus darbo kontrolė statybose.
Nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas – atvejų kai buvo nustatyti asmenys dirbę nelegaliai (neteisėtai) ir nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimų skaičiaus santykis statybų sektoriuje 2022 m. siekė 31,2 % (2021 m. – 37,6 %). Valstybinė darbo inspekcija nuo 2022 m. balandžio 1 d. atliko 1 302 patikrinimus statybvietėse, kurių metu buvo tikrinta skaidriai dirbančių asmenų kontrolė, iš viso buvo patikrinta 2 670 asmenų. Patikrinimų metu buvo nustatyta daugiau kaip 500 asmenų, dirbusių neturint Kodų. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. kovo 2 d. Nelegalaus darbo kontrolės centrinės koordinavimo grupės posėdyje buvo sutartas 2 mėn. tolerancijos daromiems pažeidimams, susijusiems su reikalavimų statybos darbus atliekantiems fiziniams asmenims turėti Kodus ar reikalavimo statytojams (užsakovams) ar įgaliotiems rangovams tikrinti, kad asmenys statybvietėje turėtų Kodus nesilaikymu, Valstybinė darbo inspekcija administracinę atsakomybę pradėjo taikyti nuo 2022 m. birželio. Per minėtą laikotarpį Valstybinė darbo inspekcija surašė 187 administracinių nusižengimų protokolus. Šiuo metu už galiojančio Kodo neturėjimą atsakomybė taikoma: 1) darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims; įmonės Lietuvos Respublikoje, priimančios užsieniečius laikinai dirbti, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui pagal ANK 96¹ str.; 2) statybvietėje esantiems darbuotojams, kitiems statybvietėje esantiems asmenims, rangovams ar statytojams (užsakovams) fiziniams asmenims; savarankiškai dirbantiems asmenims pagal ANK 362¹ str.; ir 3) juridiniams asmenims – statytojams (užsakovams) ar jų įgaliotiems rangovams pagal UĮ 59² str. Jeigu patikrinimo metu paaiškėja, kad darbuotojas, neturintis Kodo, dirbo nelegaliai, jo darbdaviui taikoma atsakomybė pagal UĮ 56 str. ir (ar) ANK 95 str., o jeigu savarankiškai dirbantis asmuo nedeklaravo savo veiklos – pagal ANK 150 str.
Už pažeidimų pagal ANK 96¹ ir 362¹ str. padarymą mokesčių mokėtojas taip pat įtraukiamas į Nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą pagal MAĮ 40¹ str. 1 d. 4 p. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, rezultatyvus (kai nustatomas nelegalus darbas) planinis nelegalaus darbo inspektavimas, kai dirba trečiosios šalies pilietis, pačiu sklandžiausiu atveju trunka apie 8 val. (1 darbo diena), o patys sudėtingiausi planiniai nelegalaus darbo inspektavimai trunka apie 17 val. + 96 val. teisminių procesų = 121 val. Rezultatyvus (kai nustatomas nelegalus darbas) planinis nelegalaus darbo inspektavimas, kai nėra trečiosios šalies piliečių, pačiu sklandžiausiu atveju trunka apie 6 val., o patys sudėtingiausi planiniai nelegalaus darbo inspektavimai trunka apie 12 val. + 96 val. teisminių procesų = 114 val. Įtvirtinus, kad tikrinant tik Kodo turėjimo faktą, nebereikėtų įrodinėti nelegalaus darbo požymių, numatytų UĮ 56 str. 1 d. ir išplėtotų teismų praktikoje, rezultatyvus planinis nelegalaus darbo inspektavimas pačiu sklandžiausiu atveju truktų iki 3 val., t. y. dvigubai trumpiau, užtikrinant efektyvią nelegalaus darbo prevenciją. Tais atvejais, kai nelegalaus darbo patikrinimo metu būtų nustatyti trečiosios šalies piliečiai, inspektoriai turėtų įrodinėti visus galimus nelegalaus darbo požymius, kaip to reikalauja 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai įgyvendinančios atitinkamos UĮ IV skyriaus nuostatos.
Tokiu būdu, apie 50 % nelegalaus darbo inspektavimų (50 % atvejų statybos darbus atlieka trečiųjų šalių piliečiai) patikrinimų laikas sutrumpėtų 50 %, o nelegalaus darbo kontrolės greitis būtų 25 % didesnis. Sutaupytas laikas galės būti skiriamas atlikti daugiau nelegalaus darbo patikrinimų šiame ir (ar) kituose rizikingiausiuose ekonominės veiklos sektoriuose. Taip bus greičiau pasiektos Pažangos priemonės stebėsenos rodiklių siektinos reikšmės. Tikrinimo priemonės[³⁷] pagalba, Kodą ir jo veikimą lengvai gali patikrinti ne tik kontroliuojančios institucijos, bet ir rangovai, statytojai (užsakovai), kurie privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus statybvietėse atliekantys asmenys turėtų Kodus. 2023 m. sausį daugiau nei 300 tūkst. asmenų turi išduotą Kodą. Valstybinė darbo inspekcija, vykdydama Kodo kontrolę, pastebėjo atvejus, kuomet asmuo, atliekantis statybos darbus objekte, nepatenkančiame į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – STĮ) 2 str. 98 p. nustatyto statybvietės apibrėžimą, neprivalo turėti Kodo. Tokiu būdu, įregistravus statinį su daline vidaus apdaila ar be jos, po įregistravimo atsiranda galimybė vykdyti visus kitus darbus be Kodo, atsakomybė negali būti taikoma nei statybos darbus vykdančiam asmeniui, nei kitiems susijusiems asmenims (statytojui (užsakovui), rangovui, darbdaviui). Tokia pat situacija susiklosto vykdant privačių namų ar butų remontą ir/ar renovaciją. 5. UĮ nuostatos dėl ADRP priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sąlygų; valstybės pagalbos taisyklių šioms priemonėms taikymo, lėšų jų finansavimui skyrimo ir dėl išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams.
UĮ 17 str. nustatyta, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos dalyvauja įgyvendinant UĮ 45 str. (darbo vietų pritaikymo subsidijavimas), 46 str. (vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas) ir 47 str. (parama verslui kurti) nustatytas užimtumo rėmimo priemones. UĮ 20 str. 3 d. nustatyta, kad užimtiesiems asmenims, gali būti organizuojama tik viena paramos mokymuisi priemonė – profesinis mokymas. 20 str. 5 d. nustatyta, kad darbo rinkai besirengiantiems asmenims taikomos tik užimtumo didinimo programos. UĮ 24 str. 4 d. 9 p. nustatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai Užimtumo tarnyba iš nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu. UĮ 25 str. 5–13 p. nurodyti darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis laikomi asmenys ne visi atitinka Reglamento 2 str. 4 p. nustatytą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų apibrėžtį. UĮ 31 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kas turėtų būti nurodoma Užimtumo tarnybos su darbo rinkai besirengiančiu asmeniu sudaromame individualiame užimtumo veiklos plane. Šiuo metu Užimtumo tarnybai nustatyti įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų ir užimtumo didinimo programų, tačiau nėra nurodyta dėl įsipareigojimo įgyvendinti paramos judumui priemonę, kompensuojant kelionės išlaidas, kai darbo rinkai besirengiantis asmuo vyksta į konsultavimo užsiėmimus. UĮ 35 str.
UĮ 35 str. 4 d. nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti darbdaviai, galintys teikti paraiškas dėl remiamojo įdarbinimo, paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti ir įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį įgyvendinimo, tačiau šios sąlygos nėra susietos su pareigos, teikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, įvykdymu. UĮ 38 str. 1 d. nustatyta, kad įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas asmenims, kurie taikant pameistrystės formą dalyvauja profesiniame mokyme UĮ 37 str. nustatyta tvarka, neformaliajame suaugusiųjų švietime – UĮ 39² str. nustatyta tvarka, tačiau nėra pateikiama tiesioginė nuoroda, kad pameistrystės forma gali būti taikoma ir dalyvaujantiems aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijime UĮ 39³str. nustatyta tvarka. UĮ 38 str. 2 d. nustatyta, kad darbdaviams, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 70 % pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbintam asmeniui apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, dalies, neviršijančios 1,5 MMA dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis bei paskirto profesijos meistro (meistrų), atsakingo (atsakingų) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą, pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro (meistrų) faktiškai dirbtą laiką organizuojant ir koordinuojant pameistrio darbinę veiklą ir praktinį mokymą. UĮ 39³ str. 1 d. nustatyta, kad bedarbiai ir užimti asmenys, siekiantys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, dalyvauja profesiniame mokyme ir neformaliajame suaugusiųjų švietime, tačiau nėra pateikiama tiesioginė nuoroda, kad dalyvauja įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėje UĮ 38 str. nustatyta tvarka. UĮ 39³ str.
UĮ 39³ str. 5 d. nustatyta, kad užimtiems asmenims, kurie mokosi aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų, mokama 0,3 MMA dydžio mokymo stipendija. UĮ 40 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad kelionės išlaidos į konsultacinius užsiėmimus kompensuojamos tik bedarbiams. UĮ 41 str. 2 d. nustatyta, kad įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę, darbdaviams mokamos subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 MMA dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. UĮ 41 str. 5 d. nustatyta, kad asmeniui vienu metu gali būti taikoma įdarbinimas subsidijuojant ir subsidija darbo asistento išlaidoms, taip pat abi šios priemonės gali būti derinamos su bedarbių profesiniu mokymu ar darbo vietų pritaikymu. UĮ 42 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui mokama iki 6 mėn., jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais UĮ 25 str. 3–9, 11, 12, 13 ir 18 p., arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 45–55 % darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis. UĮ 42 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui mokama iki 36 mėn., jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais UĮ 25 str. 2, 10 ir 17 p. arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 30–40 % darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis. UĮ 43 str. 1 d. nustatyta, kad subsidija darbo asistento išlaidoms skiriama, jeigu darbo funkcijoms atlikti nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis asmenims, nurodytiems UĮ įstatymo 25 str.
1, 2, 3, 16, 17 ir 18 p., darbingo amžiaus užimtiems asmenims, kuriems pirmą kartą nustatytas iki 55 % darbingumo lygis arba sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, darbingo amžiaus užimtiems asmenims, kuriems, pasikeitus darbingumo ar neįgalumo lygiui, nustatytas mažesnis, negu buvo, darbingumo arba neįgalumo lygis. Tačiau UĮ 43 str. 4 d., kurioje nustatytas subsidijos darbo asistento išlaidoms apskaičiavimas, nėra nurodyti darbingo amžiaus užimti asmenys, kuriems pirmą kartą nustatytas iki 55 % darbingumo lygis arba sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis ir darbingo amžiaus užimti asmenys, kuriems, pasikeitus darbingumo ar neįgalumo lygiui, nustatytas mažesnis, negu buvo, darbingumo arba neįgalumo lygis. UĮ 44 str. 9 d. 5 p. nustatyta, kad paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti subsidijos gavėjas privalo savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą. UĮ 48 str. 2 d. nustatyta, kokiems asmenims gali būti rengiamos užimtumo didinimo programos. UĮ 48¹ str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad teisę gauti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi asmuo, kuris 2022 m. arba vėlesniais kalendoriniais metais laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 str. nuostatas. UĮ 50 str. nurodyti Užimtumo rėmimo priemonių finansavimo šaltiniai, tarp kurių nėra numatytas Ilgalaikio darbo išmokų fondas. 6. CPK reglamentuojami išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai. Pagal CPK 736 str.
Pagal CPK 736 str. 1 d. iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – 30 %, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 %;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 %. Remiantis CPK 736 str. 2 d. iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 50 %, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Vadovaujantis CPK 736 str. 3 d. jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 % kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Lyginant su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir Jungtine Karalyste, Lietuvoje išskaitų sistema sąlyginai griežta, nes: 1) leidžiama išskaičiuoti iš darbo užmokesčio neviršijančio MMA; 2) neliečiama suma (Lietuvoje tai nustatytas minimalus vartojimo poreikių dydis[³⁸]) yra ženkliai žemesnė nei MMA.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje procentas žmonių, esančių perteklinio įsiskolinimo rizikos grupėje, yra vienas aukščiausių tarp ES šalių (LT – 26 %, o ES vidurkis 21 %).[³⁹] Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2023 m. sausio tyrimo duomenimis[⁴⁰], užsienio praktikos nustatant išskaitų tarifus pasižymi sąlyginai aukštesnėmis neišskaičiuojamų pajamų ribomis (daugelyje ES šalių skolos nėra išskaitomos iš MMA), mažesne galima išskaičiuoti pajamų dalimi nei Lietuvoje, ir tikslesniu tarifų segmentavimu, taip tiksliau atliepiant skolininkų finansines mokumo galimybes. 7 lentelė. Išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarka ES valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje. Valstybė Išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarka Airija 2015 m. civilinės skolos (procedūrų) įstatymas įtvirtina išieškojimo, vykdant išskaitas iš darbo užmokesčio ir socialinių išmokų, galimybę. Sprendimą dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio priima teismas ir nustato išskaitų dydžius, kurie turi užtikrinti sprendimo įvykdymą per protingą terminą. Apsaugotas darbo užmokesčio dydis, po išskaitymo turintis likti skolininkui, negali būti mažesnis nei, atsižvelgus į konkrečias skolininko gyvenimo aplinkybes, reikia jo būtinosioms reikmėms patenkinti. Teismas, priimdamas išskaitos nurodymą, privalo būti įsitikinęs, jog nurodyme nustatytomis sąlygomis skolininkui liks pakankamai lėšų jo ir nuo jo priklausomų asmenų išlaikymui. Atskaitymas iš socialinių išmokų galimas tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgus į konkretaus skolininko gyvenimo sąlygas, jam liks pakankamai lėšų pragyventi ir išlaikyti nuo jo priklausomus asmenis.
Išskaitymas neturi būti atliekamas, jeigu dėl jo pagal socialinių išmokų schemą skolininko gaunamų lėšų suma tampa mažesnė už 2005 m. Socialinės gerovės konsolidavimo įstatymo 4 priedo I dalies 10 punkte nustatytą dydį – 218 Eur (per savaitę). Estija Išieškojimas iš pajamų reglamentuojamas Vykdymo proceso kodekse. Jame nustatyta, kad iš darbo pajamų negali būti išieškoma, jei jos neviršija nustatyto MMA dydžio arba atitinkamos pajamų dalies, nustatytos savaitei ar dienai (132 str. 1 d.). Išimtis – išlaikymo vaikams išieškojimas, bet skolininkui turi likti ne mažiau kaip pusė nustatyto MMA dydžio. Iš pajamų, kurios yra mažesnės už Estijos statistikos tarnybos skelbiamą pragyvenimo minimumo dydį, neiškaitoma. Kai išieškojimas iš skolininko kito turto nevisiškai patenkina ar numanoma, kad nevisiškai patenkins išieškotojo reikalavimą, gali būti išieškoma iki 20 % skolininko pajamų, nesiekiančių nustatyto MMA dydžio, tačiau prieš atliekant tokią išskaitą iš pajamų turi būti atimtas Estijos statistikos tarnybos skelbiamas pragyvenimo minimumo dydis ir nuo skolininko priklausomų asmenų išlaikymui skirtos sumos, numatytos Vykdymo proceso kodekso 132 str. 2 d.. Iš pajamų, kurios yra mažesnės už Estijos statistikos tarnybos skelbiamą pragyvenimo minimumo dydį, neiškaitoma (132 str. 1² d. – 1³ d.). Iš pajamų dalies, viršijančios sumą, iš kurios negali būti išieškoma, galima iškaityti 2/3 sumos, atitinkančios ne daugiau kaip 5 MMA, ir visas pajamas, viršijančias 5 MMA, jei išskaitoma suma neviršija 2/3 bendros pajamų sumos. Šios ribos netaikomos, kai išieškomas išlaikymas vaikui. Iš valstybinių pensijų gali būti išieškoma tik įstatymu nustatyta šios pensijos dalis.
Pagal Valstybinių pensijų draudimo įstatymą, gali būti išskaityta iki 50 % valstybinės pensijos, bet mažiausiai 50 % nacionalinės pensijos dydžio turi būti išsaugota pensininkui. Jungtinė Karalystė Išieškotojui prašant, teismas gali priimti išskaitos iš darbo užmokesčio nurodymą, kuriuo skolininko darbdavys įpareigojamas išskaitytą iš darbo užmokesčio sumą persiųsti teismui, kuris perduoda ją išieškotojui. Spręsdamas, kiek skolininkas išgali mokėti išieškotojui, teismas nustato minimalią pinigų sumą, kurios reikia skolininkui pragyventi – vadinamąjį apsaugotą uždarbio dydį. Iš skolininko galima išieškoti tik šį dydį viršijančią darbo užmokesčio dalį. Išskaitos nurodymas neišduodamas, jei įsiskolinimas yra mažesnis nei 50 GBP, taip pat tada, kai skolininko darbo užmokestis nuolat neviršija įstatymu įtvirtinto apsaugoto darbo užmokesčio dydžio (šiuo metu 150 GBP per savaitę). Kai kuriais atvejais galimas neteisminis išieškojimas, valstybės institucijoms tiesiogiai nurodant darbdaviui atlikti tam tikro dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Tokie privalomi mokėjimai iš darbo užmokesčio įsiskolinimui padengti apskaičiuojami pagal nustatytas formules. Tačiau skolininkui po išskaitymo turi likti ne mažiau kaip 60 % jo grynųjų pajamų. Kai iš to paties asmens išieškoma ne viena skola, antstolis privalo pagal galimybes išieškoti jas kartu ir taip sumažinti atlygį ir kitas susijusias išlaidas. Tai reiškia, jog paprastai už vykdymo ir pardavimo stadijas sumokama tik vieną kartą. Latvija Išskaitos iš darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų reglamentuotas Civilinio proceso įstatyme. Išieškant skolą iš darbo užmokesčio išskaičiuojama suma negali viršyti 30 % skolininko mėnesinio darbo užmokesčio, o skolininkui turi likti ne mažesnė nei 1 MMA suma.
Kiekvienam skolininko išlaikomam nepilnamečiui vaikui papildomai turi būti paliekama ne mažesnė nei 15 % minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma (594 str. 1 d. 3 p.). Išieškant išlaikymą vaikui, žalą dėl sveikatos sužalojimo, mirties, administracinių baudų, ar nusikalstamos veikos galima išskaityti iki 50 % MMA. Lenkija Išieškant iš darbo užmokesčio:
1) alimentus – iki 3/5. 2) išskaitų kitoms prievolėms vykdyti ir avansinių išmokų išskaitų suma negali viršyti pusės darbo užmokesčio, o bendra suma su išskaitomis alimentams išieškoti negali būti didesnė negu 3/5 darbo užmokesčio. Piniginių baudų išskaitos atliekamos nepriklausomai nuo kitų išskaitų. Išieškant pinigų sumas kitoms prievolėms nei alimentų mokėjimas vykdyti, negalima išskaityti iš darbo užmokesčio dalies, kuri yra lygi teisės aktais nustatytam minimaliajam darbo užmokesčiui (neto). Išieškant iš pensijų:
1) alimentus – iki 60 % pensijos. 2) skolą, susijusią su gydymo ir priežiūros įstaigų paslaugomis, – iki 50 %. 3) kitas skolas – iki 25 %. Suomija Išieškojimas gali būti nukreiptas į įvairias skolininko pajamas, darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas periodines išmokas (pensiją, su darbo užmokesčiu susijusias nedarbo išmokas, motinystės, ligos išmokas). Apskaičiuojant sumas, kurios gali būti išieškomos, orientuojamasi į skolininko neto pajamas, tai yra, pajamas, kurios lieka skolininkui, atskaičius mokesčius, pensijų ir nedarbo draudimo įmokas. Tam tikra skolininko pajamų dalis yra apsaugota nuo išieškojimo. Išieškoma tik iš pajamų dalies, viršijančios apsaugotąją dalį. Apskaičiuojant apsaugotąją pajamų dalį, atsižvelgiama į skolininko išlaikomų asmenų (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis (partneris)), gyvenančių viename namų ūkyje, skaičių.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. apsaugotąja skolininko pajamų dalimi laikoma 30,75 Eur per dieną, be to, pridedama po 8,99 Eur per dieną už kiekvieną skolininko išlaikomą asmenį. Laikoma, kad kalendorinio mėnesio apsaugotoji pajamų dalis pavieniam skolininkui yra 922,50 Eur, o, pavyzdžiui, skolininko, kuris išlaiko tris asmenis, apsaugotoji pajamų dalis yra 1 731,60 Eur. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų periodinio pobūdžio pajamų, neišskaitoma:
Išieškojimas galimas iš darbo užmokesčio, kitokio atlyginimo už darbą, atlygio, susijusio su patentais ar autorių teisėmis, pensijų, išmokų tėvams, ligos, nedarbo išmokų ir kt. Tačiau negalimas iš neįgalumo išmokų, pajamų, kurios gautos dirbant pataisos įstaigose, kai kurių socialinės paramos išmokų, natūrinio pobūdžio kompensacijų ir kt. Vykdant išieškojimą iš darbo užmokesčio ar kitų periodinių pajamų, turi būti nustatyta suma (šved. förbehållsbeloppet), kuri iš konkretaus skolininko negali būti išieškoma ir turi likti skolininko bei jo šeimos pragyvenimui. Ši suma nustatoma sudedant vadinamąją normaliąją sumą (šved. normalbelopp) ir skolininko išlaidų būstui sumą. Be to, kai kurioms reikmėms skirtos išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos vaistams ir vizitams pas gydytoją ar vaikų priežiūrai) taip pat gali būti pridėtos ir padidinti sumą, kuri iš konkretaus skolininko negali būti išieškoma (šved. förbehållsbeloppet).
Normalioji suma nustatoma pagal Vykdymo kodekso 7 skyriaus 5 straipsnio nuostatas ir kasmet indeksuojama pagal kainų lygio šalyje pokyčius. 2023 m. taikomi tokie (šved. normalbelopp) dydžiai (SEK per mėn.):
Nustatomas tam tikras darbo pajamų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, dydis (tai yra darbo pajamų dalis, kuri bet kuriuo atveju paliekama skolininko pragyvenimui). Šis dydis, atsižvelgiant į mokėjimo periodiškumą, negali būti didesnis kaip 1 178,59 Eur per mėn., 271,24 Eur per savaitę ir 54,25 Eur per dieną. Jei skolininkas išlaiko sutuoktinį ar kitus šeimos narius, neišieškoma suma didinama 443,57 Eur pirmam asmeniui ir 247,12 Eur nuo antro iki penkto asmens. Išlaikymą galima išieškoti iš lėšų, iš kurių kitų skolų išieškoti negalima, tačiau skolininkui turi būti paliekama tiek lėšų, kad jis galėtų išlaikyti save ir asmenis, kurios privalo išlaikyti. Skaičiuojant darbo pajamas išieškojimo tikslais, įtraukiamos tik neto pajamos. Čekija Pagal Civilinio proceso kodekso 278 str. iš skolininko mėnesinio darbo užmokesčio negali būti išskaityta bazinė dalis (ček. základní částka), kuri apskaičiuojama vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė tam tikru santykiu (2:3) yra susiejusi bazinės dalies dydį su šalyje patvirtinto asmens pragyvenimo minimumo ir normatyvinių išlaidų būstui suma. Neišskaitoma darbo užmokesčio bazinė dalis dar didinama, jeigu skolininkas turi išlaikomų asmenų (pridedama ¼ už kiekvieną išlaikomą asmenį).
Nuo 2023 m. asmens pragyvenimo minimumo ir normatyvinių išlaidų būstui suma sudaro 20 457 CZK , taigi, neišskaitoma bazinė dalis yra lygi 2/3 šios sumos arba 13 638 CZK. Ji didinama 3 409,50 CZK už kiekvieną skolininko išlaikomą asmenį. Iš atlyginimo dalies, viršijančios bazinę dalį, gali būti išskaitoma iki 1/3, o dengiant išlaikymą, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą ir kt. – iki 2/3. Jeigu neto darbo užmokestis (iš kurio jau atimta bazinė dalis) viršija tam tikrą vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojamą dydį (30 685,5 CZK nuo 2023 m.), iš šio perviršio gali būti išskaitoma be ribojimų. Tokiomis pačiomis sąlygomis kaip iš darbo užmokesčio, išieškoma iš ligos ir motinystės išmokų, pensijų, nedarbo, išeitinių išmokų, pajamų kompensacijų, laikinai netekus darbingumo, ir kt. Prancūzija Maksimali darbo užmokesčio dalis, kuri gali būti išskaitoma vykdant išieškojimą, priklauso nuo skolininko gaunamo darbo užmokesčio (neto) dydžio. Taikoma 7 pakopų sistema, kurioje pirmajai pakopai priskiriamas užmokestis iki 4 170 Eur per metus (iki 347,5 Eur per mėn.), o septintajai pakopai – darbo užmokestis, viršijantis 24 090 Eur per metus (2 007,5 Eur per mėn.). Kiekvienoje pakopoje yra nustatyta tam tikra suma, kuri gali būti išieškoma. Iš senatvės ir neįgalumo pensijų išieškoma taikant tą pačią tvarką ir ribojimus, kaip ir darbo užmokesčio atveju. Skolininkas gali prašyti atidėti išieškojimą iki 2 m., ypač, kai jis įrodo, kad turi rimtų finansinių sunkumų apmokant skolas. Nyderlandai Antstoliams išieškant skolą iš socialinio draudimo išmokų, skolininkui turi būti paliekama ne mažesnė negu 90 % išmokos dalis. Nyderlandų civilinio proceso kodekse yra nustatytos mėnesinio darbo užmokesčio minimalios ribos, kurių neviršijančios sumos negali būti skolos išieškojimo objektu (475da str.
1 d.):
1) vienišam asmeniui – 1 872,81 Eur;
2) vienišam tėvui – 2 015,84 Eur;
3) sutuoktiniams be vaikų – 2 470,03 Eur;
4) sutuoktiniams su vaikais – 2 509,97 Eur. Šios ribos yra tik bendrojo pobūdžio. Tiksli nuo antstolio išskaitymų apsaugota suma, būtina pragyvenimui, nustatoma atsižvelgiant į skolininko gyvenimo aplinkybes. Šiuo tikslu Nyderlanduose netgi sukurta speciali interneto svetainė, kurioje veikia skaičiuoklė, padedanti nustatyti minimalią pragyvenimui būtiną sumą, atsižvelgiant į individualius faktorius. Nyderlandų civilinio proceso kodeksas įpareigoja skolininką informuoti išieškojimą atliekantį antstolį apie visus savo pajamų šaltinius (475g str.). Tol kol skolininkas šios pareigos neįvykdo, antstolis turi teisę per pusę mažinti minimalią nuo išskaitymų apsaugotą sumą. 7. Nedirbantiems skolininkams sugrįžus į darbo rinką, nėra reglamentuotų paskatų darbo rinkoje įsitvirtinti. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymuose yra numatyta teisė atidėti finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus. Tačiau reguliavimas yra orientuotas į kitą tikslinę grupę. Perteklinis įsiskolinimas yra kompleksinė problema, apimanti jautrius socialinius ir psichologinius aspektus. Daug ar ilgai užsitęsusių skolų turintiems nedirbantiems asmenims dažnai patiems nepavyksta išspręsti problemos, todėl reikalinga atvejo vadyba. Šiuo metu nėra reglamentuotų paskatų nedirbantiems ir antstoliams perduotų įsiskolinimų turintiems skolininkams, grįžti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Todėl siūlomos „skolininko atostogos“. 8. CPK reglamentuota išieškojimo iš paskutinio būsto riba ir terminai per kuriuos neįrodžius skolos grąžinimo, išieškojimas nukreipiamas į turtą ir(ar) paskutinį būstą. CPK 663 str.
CPK 663 str. 1 d. numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 6 mėn., o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per 18 mėn., darant CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. CPK 663 str. 3 d. įtvirtina, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 000 Eur. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. 9. Darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padaryti nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimai nėra viešinami. MAĮ numatytas reikalavimas dėl juridinių ir fizinių asmenų, kurie neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų viešinimo tik iš dalies pasiekia keliamą tikslą – informuoti visuomenę, darbuotojus ir asmenis, norinčius įsidarbinti , apie juridinių ar fizinių asmenų padarytus nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimus. Pagal MAĮ 40¹ str.
Pagal MAĮ 40¹ str. 1 d. laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai: 1) darbdavys ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius 3 m. iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą, 2) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 Eur ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96¹, 99, 127, 132, 134, 137, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 188¹, 188³, 190, 192, 193, 198, 205, 207, 207¹, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 362¹, 505 straipsniuose. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atvėrė 2023 m. duomenis apie juridiniams asmenims duotus privalomuosius nurodymus nuo 2023 m. birželio 22 d.[⁴¹]. Tuo įgyvendindamas atvirų duomenų politiką ir kartu skatindamas visuomenės sąmoningumą bei nepakantumas aplinkosauginiams pažeidimams. Buvo išnagrinėti gauti atsakymai iš Airijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Maltos, Olandijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos institucijų. Prancūzijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje galiojantis teisinis reglamentavimas yra artimiausias siūlomam Lietuvoje. 8 lentelė.
8 lentelė. Teisės pažeidimų viešinimo tvarka Prancūzijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje Valstybė Teisės pažeidimų viešinimo tvarka Prancūzija Patenka ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys už šiuos pažeidimus: ü nedeklaruota savarankiška veikla; ü nelegalus darbas, kas atitinka Lietuvos nacionalinę teisę; ü įstatymų neatitinkantis laikinasis įdarbinimas; ü maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko pažeidimai; ü trečiosios šalies piliečio įdarbinimas be leidimo dirbti. Įstatymu nustatytas įtraukimas į „juodąjį sąrašą“[⁴²] grindžiamas dviem kriterijais:
1) nacionalinis teismas sprendimu pripažino įmonę arba asmenį kaltu dėl nelegalaus darbo; ir
2) tokį paskelbimą Prancūzijos darbo ministerijos interneto svetainėje nusprendė bylą sprendžiantis teismas kaip papildomą nuobaudą. Priklausomai nuo teismo sprendimo nustatoma skelbimo trukmė nuo 6 mėn. iki 2 m. Įrašyti duomenys saugomi 5 m. nuo jų pateikimo ar atnaujinimo dienos. Taikomi papildomi apribojimai dėl informacijos saugojimo ir sklaidos. Bet koks naudojimas komerciniais ar reklamos tikslais draudžiamas ir baudžiamas pagal Prancūzijos baudžiamąjį kodeksą. Slovakija Slovakijos Darbo inspekcija centralizuotai tvarko įstatymu įtvirtintą, viešai prieinamą fizinių ir juridinių asmenų, kurie per pastaruosius 5 m. buvo nubausti už nelegalaus darbo draudimo pažeidimą, sąrašą[⁴³]. Sąraše nurodoma: ü įmonės pavadinimas, ü fizinio asmens verslo vieta arba juridinio asmens buveinė, ü organizacijos identifikacinis numeris ir ü baudos įsigaliojimo data. Slovakijos Darbo inspekcija fizinį asmenį ar juridinį asmenį įrašo į sąrašą iš karto po to, kai įsigalioja sprendimas skirti baudą už nelegalaus darbo draudimo pažeidimą.
Vengrija Visiems darbdaviams (nedeklaruota savarankiška veikla; įdarbinimas be leidimo (trečiųjų šalių piliečiams); asmens įdarbinimas nesilaikant būtinos amžiaus ribos (vaikų darbas); nelegalus darbas, kas atitinka Lietuvos nacionalinę teisę; Vengrijos Darbo kodekse nustatyto darbo užmokesčio ar darbo užmokesčio priedų nemokėjimas). Įtraukimui aktualus tik pažeidimo faktas. Įtraukimas į sąrašą[⁴⁴] nustatytas įstatymu. Įrašoma 2 m. Kroatija Kroatijoje numatytas viešas centrinio mokesčių administratoriaus administruojamas sąrašas[⁴⁵], į kurį įtraukiami darbdaviai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys), kurie neatsiskaito su savo darbuotojais 3 mėn. iš eilės arba 3 mėn. per 6 mėn. laikotarpį. Viena iš priežasčių, paskatinusių šio sąrašo atsiradimą – sudaryti sąlygas geriau kontroliuoti darbo įstatymo nuostatų, susijusių su pareiga mokėti darbo užmokestį taikymą. Vengrijoje pažeidimai viešinami nuo 2005 m. Pirma, buvo viešinama net 5 m. Buvo įvertinta, kad toks terminas yra per ilgas, todėl jis buvo sumažintas iki 2 m. Vengrijoje veikia įvairios bendrovės, kurios parduoda kitų bendrovių duomenis, apimant ir vadinamąjį „juodąjį sąrašą“, potencialiems verslo partneriams. Priemonė laikoma veiksminga darbo teisės pažeidimų prevencija įmonėms, kurios gauna dideles pajamas arba kurioms rūpi gera reputacija. Neigiamo poveikio nenumatoma. Sumažinus nuo 5 iki 2 m., ši priemonė yra veiksminga ir proporcinga. Slovakija atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į tai, kad informacija apie pažeidėjus prieinama viešai, ji yra naudinga įmonėms, kurios gali pasitikrinti, ar verslo partneris nėra baustas už nelegalaus darbo draudimo pažeidimą. Tai aktualu kalbant apie Slovakijoje galiojantį bendrosios objektyviosios atsakomybės institutą nelegalaus darbo atveju.
Taip pat paminėtina, kad Slovakijos darbo inspekcija išduoda patvirtinimus apie tai, kad bauda už nelegalaus darbo draudimo pažeidimą nėra skirta ir su šiuo patvirtinimu įmonė gali kreiptis dėl valstybės pagalbos, ES fondų paramos, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose arba įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Čekija irgi numato turėti vadinamąjį „juodąjį sąrašą“. Anot Čekijos, šio instituto įvedimas yra žingsnis siekiant padidinti darbo jėgos įdarbinimo iš užsienio skaidrumą ir kartu sumažinti nelegalaus įdarbinimo ir užsieniečių išnaudojimo darbe riziką. Kroatija taip pat numato įtraukti daugiau pažeidimų, už kurių padarymą darbdaviai patenka į vadinamąjį „juodąjį sąrašą“. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Užimtumo įstatymo projektu siūloma:
1Papildyti nelegalaus darbo požymius, nustatant, kad nelegaliu darbu laikomas trečiosios šalies piliečio darbas ne tik neturint teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje, kai nustatomos UĮ 56 str. 1 d. patikslintuose 1 ir 2 punktuose nurodytos aplinkybės, bet ir fizinio asmens darbas neturint suformuoto galiojančio Kodo, kurį pagal specialiuosius įstatymus privalu turėti, arba Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai Kodas negali būti suformuojamas. 2. Patikslinti buvusį UĮ 56 str. 1 d. 2 p., nes keičiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) nuostatomis dėl konkrečių dokumentų, suteikiančių teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje, nereikėtų tikslinti UĮ nuostatų. Bus užtikrintas teisinis aiškumas dėl konkrečių UTPĮ pažeidimų, už kuriuos taikoma atsakomybė kaip už nelegalų darbą ir kurie UTPĮ pažeidimai bus kvalifikuojami kaip užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai. 3.
3Numatyti baudas juridiniams asmenims už nelegalų darbą ir nelegalų darbą atliekant statybos darbus – nuo 2 iki 3 % juridinio asmens bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, bet ne mažesnę negu 3 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnę negu 500 tūkst. Eur. Atvejais, kai darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio nustatyti negalima, arba jis mažesnis nei 300 MMA dydžių, UĮ 55 str. nurodyta institucija paskiria baudą nuo 3 MMA iki 12 MMA dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusi asmenį Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 m. paskiria baudą nuo 4 iki 6 % darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio, bet ne mažesnę negu 6 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnę negu 1 mln. Eur. Atvejais, kai jau bausto darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio nustatyti negalima, arba jis mažesnis nei 300 MMA dydžių, šio įstatymo 55 str. nurodyta institucija paskiria baudą nuo 6 MMA iki 24 MMA dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusi asmenį. Bendrosios pasaulinės pajamos – visos darbdavio gautos pajamos visose pasaulio valstybėse. Veiksmingos ir atgrasančios finansinės sankcijos už nelegalų darbą yra labai svarbios siekiant sumažinti darbdavių paskatas įdarbinti neteisėtai dirbančius asmenis. Sankcijomis turėtų būti kompensuojama neteisėtai dirbančių asmenų įdarbinimo ekonominė nauda. Darbdaviams taikomos sankcijos taip pat turėtų atspindėti pažeidimo rimtumą ir jos turėtų būti taikomos proporcingai pažeidimo sunkumui, joms griežtėjant darbo, atliekamo ypatingo išnaudojimo sąlygomis, atvejais (pvz., nuolatinio pažeidimo, didelio neteisėtų migrantų skaičiaus įdarbinimo ir prekybos žmonėmis aukų įdarbinimo atvejais). Veiksmingas sankcijų taikymas turi atgrasantį poveikį, kai aptikimo ir sankcijų taikymo rizika nusveria ekonominius neteisėtų asmenų įdarbinimo privalumus. 4. UĮ 56 str. 4 d.
4 d. 1 p. numatyti papildomą paskatą nelegaliai dirbusiam darbuotojui – darbdavys privalėtų sumokėti jam sulygtą atlyginimą už darbą, bet ne mažiau kaip 3 MMA dydžių. Tai skatintų nelegaliai dirbančius asmenis pranešti institucijoms, vykdančioms nelegalaus darbo kontrolę apie nelegalaus darbo faktą. 5. Siekiant užtikrinti, kad už tą patį pažeidimą būtų taikomos tokios pačios pasekmės, nepriklausomai nuo to, ar darbdavys įdarbino nelegaliai trečiosios šalies pilietį ar ne trečiosios šalies pilietį, ir atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 2009/52/EB numato tik minimaliuosius standartus, UĮ 56 str. 5 d. (buvusioje 6 d.) siūloma nustatyti, kad papildomos pasekmės (apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka; teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėn. laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas) būtų taikomi visiems darbdaviams, ne tik leidusiems dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams. 6. Siekiant aiškumo, tačiau nekeičiant nuostatų turinio, patikslinti UĮ 56 str. 7 d. (naujose 6, 7 ir 8 d.) įtvirtintas nuostatas dėl subsidiarios rangovų ir (ar) priimančiųjų Lietuvos įmonių atsakomybės. 7. Naujame UĮ 56¹ str.
Naujame UĮ 56¹ str. „Nelegalus darbas atliekant statybos darbus ir atsakomybė už jį“ numatyti, kad nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomas fizinio asmens, išskyrus trečiosios šalies piliečio, statybos darbų atlikimas, kai jis neturi suformuoto galiojančio Kodo, kai privalu jį turėti, arba Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai Kodas negali būti suformuojamas. Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, yra laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu ir jis privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie priėmimą į darbą ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, bet ne mažiau kaip 3 MMA dydžių bei sumokėti UĮ 56 str. 4 d. 2 p. nurodytą baudą. Įtvirtinus, kad, kai atliekami statybos darbai, tikrinama tik Kodo turėjimo faktas, nebereikėtų įrodinėti darbo santykių požymių. Tokiu būdu būtų sutrumpinamas nelegalaus darbo inspektavimo laikas ir padidinamas nelegalaus darbo kontrolės greitis bei optimizuojami riboti Valstybinės darbo inspekcijos žmogiškieji ištekliai. Tais atvejais, kai nelegalaus darbo patikrinimo metu atliekant statybos darbus būtų nustatyti trečiosios šalies piliečiai, inspektoriai turėtų įrodinėti visus darbo santykių požymius, kaip to reikalauja Direktyva 2009/52/EB nuostatos. Tokiu atveju būtų taikomi UĮ 56 str. 1 d. 2 p. ir 2–13 d. bei mutatis mutandis taikomos UĮ 56 str. 6–9 d. statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui. Rodikliai, kuriais bus stebimas pakeitimų, susijusių nelegaliu darbu, įgyvendinimas, yra nustatyti 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr.
929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“: „Elektroninėmis priemonėmis identifikuojamų statybvietėse dirbančiųjų dalis nuo visų dirbančiųjų, procentai“ (siektina rodiklio reikšmė 2025 m. IV ketv. – 80 %) ir „Nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas, procentai“ (siektina reikšmė 2025 m. – 39 %; 2030 m. – 42 %). Papildomai Valstybinė darbo inspekcija siekia ir šio stebėsenos rodiklio „Nelegalaus darbo kontrolės pakankamumas, proc.“ (nelegalaus darbo atvejų, kurie įteisinti atlikus nelegalaus darbo patikrinimus, santykis su asmenų, dirbusių nelegaliai, skaičiumi), kuris yra įtraukiamas į metinius Valstybinės darbo inspekcijos veiklos planus. 8. Buvusią UĮ 56¹ str. 1 d. nuostatą perkelti į UĮ 2 str. ir atsisakyti 56¹ str. 2 ir 3 dalių, nes atsakomybė bus taikoma už nelegalų darbą. 9. Pripažinti netekusiais galios UĮ 56 str. 2 d. 1 p., kadangi tam tikrų reikiamų dokumentų nebuvimas /neturėjimas laikytinas nelegaliu darbu pagal UĮ 56 str. 1 d. 2 p., ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu pagal UĮ 57 str. 1 d. 1 p., o tam tikrų dokumentų nepateikimas institucijoms jau yra numatytas UĮ 57 str. 1 d. 3 p. (naujame 2 p.). 10. Papildyti UĮ 56 str. nauja 13 d., numatant, kad UĮ 55 str. nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56 str. 4 d. 2 p. numatytą baudą įvertina ar iki nutarimo priėmimo dienos juridinis asmuo įvykdė šio įstatymo 56 str. 4 d. 1 p. ar 56¹ str. 2 d. 1 p. numatytas pareigas.
1 p. numatytas pareigas. Jeigu pareigos įvykdytos, skiriama minimali 3 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, o juridiniam asmeniui jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 m. skiriama 6 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. 11. Patikslinti UĮ 57 str. 1 d. 4 p. (naują 3 p.), numatant, kad užsienietis įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, kai įdarbinanti Lietuvos įmonė nėra įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą arba trečiosios šalies piliečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį. 12. Patikslinti UĮ 57 str. 1 d. 5 p. (naują 4 p.) suderinant jį su UTPĮ 62 str. 4 d. Patikslinant teisės normą, jog užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu laikomi atvejai, kai užsienietis neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, kai privalu jį turėti. 13. Didinti 57 str. numatytas baudas 3 kartus, jas suapvalinti ir diferencijuoti už skirtingus UĮ 57 str. numatytus pažeidimus, taip pat numatant ir atsakomybę už darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, pateikusio (pateikusios) neteisingus duomenis apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį. Praktikoje pastebima, kad nors pranešimas formaliai ir yra pateikiamas, jame neretai pateikiama neteisinga informacija apie užsieniečio turimą teisėtą buvimą patvirtinantį dokumentą ir pan. 14. Patikslinti UĮ 58 str.
Patikslinti UĮ 58 str. 1 d., numatant, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, ne tik kai darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta darbuotojo dirbti viršvalandžiai, darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, ir darbo laikas naktį, bet ir kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka netvarkoma darbuotojų darbo laiko apskaita. 15. Pakeisti 58 str. 3 d. 3 p. (buvęs 2 p.) padidinant baudas už nedeklaruotą darbą. Šie pakeitimai turėtų sumažinti nedeklaruoto darbo mastus Lietuvoje. 16. UĮ 58 str. 3 d. 2 p. numatyti papildomą paskatą nedeklaruotą darbą dirbusiam darbuotojui – darbdavys privalėtų sumokėti atlyginimą ne mažiau kaip 1 MMA dydžio. 17. Patikslinti UĮ 56 str. 10 d. (naują 12 d.) atsižvelgiant į tai, kad fiziniams asmenims baudos gali būti taikomos tik pagal ANK, atitinkamai pripažįstant netekusia galios ir UĮ 58 str. 5 d. Darbdavio juridinio asmens atstovui atsakomybė galėtų būti taikoma pagal ANK, o atitinkamai pačiam darbdaviui juridiniam asmeniui pagal UĮ. 18. Pripažinti netekusiu galios UĮ 59¹ str. ir pakeisti UĮ 59² str. Atsakomybė statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam rangovui būtų taikoma pagal UĮ 56¹ str. 19. Papildyti UĮ 59 str. 1 d. 3 p., kuris leis taikyti atsakomybę pagal ANK 150 str. tuo atveju, kai savarankiškai dirbantis asmuo neturės suformuoto galiojančio Kodo, kurį pagal specialiuosius įstatymus privalu turėti, arba Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai Kodas negali būti suformuotas. 20. Patikslinti UĮ 60 str. 1 d. numatant, kokius nutarimus gali priimti bylą išnagrinėjusi institucija, UĮ 60 str. 1 d. 3 p. nurodant, kad byla gali būti gražinta papildomam tyrimui atlikti tik išimtiniais atvejais.
Toks nutarimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba nagrinėjant bylą sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Byla gali būti grąžinta papildomam tyrimui tik vieną kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo protokolus surašo ir nutarimus priima skirtingi institucijos pareigūnai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 str. 1 d. 6 p. įtvirtintas funkcijų atskyrimo principas reiškiantis, kad ūkio subjekto veiklos patikrinimo atlikimo ir poveikio priemonių taikymo funkcijos turėtų būti atskirtos ir jas atlikti pavesta skirtingiems priežiūros specialistams ar priežiūros institucijos padaliniams. Bylą nagrinėjantis pareigūnas turėtų turėti galimybę grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti, jeigu nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą. 21. Patikslinti UĮ 60 str. 2 d. numatant, kokia tvarka priverstinai vykdomas nutarimas, kuriuo taikoma ekonominė sankcija. Taip pat siekiama numatyti 6 mėn. terminą, per kurį turi būti pateikimas nutarimas vykdymui vadovaujantis CPK nustatyta tvarka, nes pagal CPK 606 str. 3 d. nuostatas terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Šioje dalyje taip pat numatyti, kad institucijų nutarimai yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka. Asmuo, padaręs pažeidimą, baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. 22. Papildyti UĮ 60 str. 5 d. numatant, kokia tvarka gali būti skiriama mažesnė bauda negu UĮ IV skyriuje nustatytos minimalios piniginės baudos.
Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, institucijoms, nagrinėjančioms bylas pagal UĮ, nėra numatyta teisės skirti mažesnę piniginę baudą negu Užimtumo įstatymo IV skyriuje nustatytos minimalios baudos. Atsižvelgiant į tai, siekiama numatyti teisę teismams, kurie atsižvelgdami į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) skirti mažesnę piniginę baudą negu UĮ IV skyriuje nustatytos minimalios baudos. Dėl sankcijos dydžio ir proporcingumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-3426/2009). Šiuo metu administraciniai teismai švelnesnę atsakomybę taiko vadovaudamiesi mutatis mutandis ANK nuostatomis (pvz., Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. I2-3603-780/2021).
I2-3603-780/2021). ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Kad institucija skirtų švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje vadovaujantis mutatis mutandis ANK nuostatomis, institucijos sprendimą turėtų sankcionuoti teisėjas. Šiuo atveju vyksta administracinės bylos procesas, todėl neaišku, kurio teismo teisėjas (apylinkės ar administracinio teismo) institucijos sprendimą turėtų sankcionuoti. Pakeitimu siekiama pašalinti šį neaiškumą, ir atsižvelgiant į tai, kad švelnesnė atsakomybė turi būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, konkrečiai nurodyti, kad sprendimą dėl švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje priima administracinis teismas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 33 str., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 str.. 23. Papildyti UĮ 60 str. 6 d. numatant, kokia tvarka gali būti išdėstomas paskirtos baudos mokėjimas.
Užimtumo įstatymo projektas įtvirtins aiškias procedūras bei terminus dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. 24. Pakeisti UĮ 24 str. 4 d. 9 p., numatant, kad bedarbio statusas būtų naikinamas, kai Užimtumo tarnyba iš UĮ 55 str. nurodytų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegalaus darbo ar nedeklaruotos savarankiškos veiklos laikotarpį, išskyrus atvejus, kai pats bedarbis praneša UĮ 55 str. nurodytoms institucijoms apie savo nelegalaus darbo faktą ir bendradarbiauja su šiomis institucijomis iki šių institucijų nutarimo priėmimo dienos ar bedarbis teikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus pažeidžiant Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nustatytus reikalavimus. Ši patikslinta nuostata skatintų bedarbius pranešti apie tai, kad dirbama nelegaliai, ir bendradarbiauti su nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančioms institucijoms, tačiau šis pranešimas nesukeltų pasekmių, susijusių su bedarbio statuso panaikinimu. Išimtis būtų numatyta ir tais atvejais, kai teikiamos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugos pagal paslaugų kvitus pažeidžiant Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nustatytus reikalavimus. Tokiu atveju už nelegalų darbų būtų baudžiamas tik darbdavys (ūkininkas), tai nesukeltų pasekmių asmeniui, kuris teikė paslaugas pagal paslaugų kvitus nežinodamas, kad pažeisti tam tikri reikalavimai. Kadangi UĮ 24 str. 4 d. 9 p. pakeitimas yra glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 str.
1 d., siūloma ją patikslinti numatant nedarbo draudimo išmokos grąžinimą ne tik nelegalaus darbo, bet ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos atveju, taip pat patikslinama ir 3 d. – išmokėtos nedarbo draudimo išmokos grąžinti nereikia tuo atveju, jeigu bedarbis, kuris dirba nelegalų darbą, apie tai praneša bent vienai iš UĮ 55 str. nurodytų institucijų ir bendradarbiauja su šiomis institucijomis iki šių institucijų nutarimo priėmimo dienos. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 str. 3 d. patikslinama todėl, kad asmeniui jo pasirinkimu gali būti mokama nedarbo socialinio draudimo dydžio mokymo stipendija, ne tik dalyvaujant profesiniame mokyme, bet ir kitose paramos mokymuisi priemonėse (įdarbinime pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliajame suaugusiųjų švietime ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijime). 25. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymą remiamojo įdarbinimo priemonėms, atitinkamai keičiami ir patikslinami UĮ 25 str. 5–13 p. nurodyti darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis laikomi asmenys, kad jie atitiktų Reglamento 2 str. 4 p. nustatytą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų apibrėžtį. Pakeistos ir patikslintos darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupės nemažina bedarbių galimybių dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse, nes viena iš siūlomų nustatyti šių asmenų grupių (bedarbiai, kurie paskutinius 6 mėn. nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, arba nebuvo savarankiškai dirbančiu asmeniu) apima didesnę dalį bedarbių, nei ilgalaikiai bedarbiai, nes 6 mėn. termino paskaičiavimas nesiejamas su registracija Užimtumo tarnyboje. Pavyzdžiui, bedarbiui, kuris nedirbo 6 mėn., jam įsiregistravus Užimtumo tarnyboje iš karto galėtų būti organizuojama remiamojo įdarbinimo priemonė. Be to, siūloma papildyti UĮ 48 str.
2 d. 12 p., viena iš papildomai remiamų asmenų grupių – ilgalaikiai bedarbiai (UĮ 25 str. 1 d. 5 p.), kurios pagal Reglamento nuostatas atsisakoma. Ilgalaikiams bedarbiams būtų sudaryta galimybė dalyvauti užimtumo didinimo programoje. Taip pat tikslinamos Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 4 str. 2 d. ir 5 str. 1 d. nuostatos, nes atleisti iš darbo darbuotojai arba atleidžiamų ar atleistų iš darbo darbuotojų nedirbantys darbingi darbingo amžiaus šeimos nariai, įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo atleidimo dienos, nebūtų laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis, tačiau galėtų dalyvauti ADRP priemonėse kaip kiti darbo rinkoje papildomai remiami asmenys (pavyzdžiui, vyresni kaip 50 metų bedarbiai arba bedarbiai, kurie paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis ir kt.). Užimtumo tarnybos duomenimis 2022 m. remiamojo įdarbinimo priemonėse nedalyvavo nei vienas asmuo, turintis teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą. UĮ 35 str. 7 d. nustatoma, kad įgyvendinant remiamojo įdarbinimo ir paramos darbo vietoms steigti priemones, taip pat įgyvendinant paramos mokymuisi priemones (profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas) darbdaviams, sudariusiems pameistrystės darbo sutartis arba trišales sutartis dėl užimtų asmenų, taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės.
Valstybės pagalba būtų teikiama darbdaviams įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis arba išlaikantiems asmenų darbo vietas arba įgyvendinant darbo vietų pritaikymo subsidijavimo priemonę, valstybės pagalba teikiama darbdaviams, pritaikiusiems darbo vietą asmenims su negalia, vadovaujantis Reglamento 6 skirsniu. Įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, paramos verslui kurti priemonę, taip pat profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemones, kai sudaromos trišalės sutartys su užimtais asmenimis bei įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonę, nereikšminga pagalba būtų teikiama vadovaujantis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 str. taikymo de minimis pagalbai. Valstybės pagalbos gavėjų atitikties sąlygos bei kiti su valstybės pagalbos teikimu susiję reikalavimai bus įgyvendinami Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo[⁴⁶] nustatyta tvarka. 26. Sudarant galimybę socialiniams partneriams priimti sprendimus ir padėti atskiroms asmenų grupėms finansuojant jų dalyvavimą ADRP priemonėse, siūloma papildyti UĮ 50 str., nustatant, kad ADRP priemonės finansuojamos ir iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Be to, siūloma keisti Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr.
XII-2604 (toliau – GD ir IDI įstatymas) 1 ir 3¹str., įstatymą papildant 9²str. ir nustatant, kad ADRP priemonės būtų finansuojamos GD ir IDI įstatymo 3 str. 1 d. nurodytiems darbuotojams (darbdavys nemokus dėl bankroto ar restruktūrizavimo) ir 9 str. 1 d. nurodytiems asmenims (darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei 5 metus, atleistas pagal Darbo kodekso 57 str.), kuriems įsiregistravus Užimtumo tarnyboje suteikiamas bedarbio statusas, jei Trišalė taryba, atsižvelgdama į prognozuojamą šių asmenų skaičių ir lėšų poreikį ADRP priemonėms finansuoti, bendru sutarimu priima sprendimą, kuriame nustatoma iš Garantinio fondo ir (ar) Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriamų lėšų suma. Trišalės tarybos sprendimas dėl lėšų ADRP priemonėms finansuoti kitiems kalendoriniams metams turėtų būti priimtas ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. Be to, yra nustatoma pereinamoji nuostata, kad Trišalė taryba bendru sutarimu galėtų priimti sprendimą ir 2024 m. ADRP priemones finansuoti iš Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo, neviršijant 1 mln. Eur iš kiekvieno fondo. Nustatytas 2 mln. lėšų limitas, atsižvelgiant į tai, kad nuostatos dėl ADRP priemonių finansavimo įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. ir lieka tik pusės metų laikotarpis Trišalės tarybos sprendimui priimti, ADRPP priemonėms organizuoti ir finansiniams atsiskaitymams už jų įgyvendinimą atlikti. Jeigu metams būtų skiriama po 10 mln. Eur iš Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų, papildomai ADRP priemonės galėtų būti finansuojamos apie 4 tūkst. asmenų. 27. Siekiant didinti verslo aplinkos skaidrumą, UĮ 35 str.
4 d. papildyti nuostata, kad paraiškas dėl remiamojo įdarbinimo, paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti ir įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį įgyvendinimo gali teikti darbdaviai, kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal ANK už finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. 28. Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės (Reglamentas[⁴⁷]) nustato, kad pagalbos intensyvumas negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, bet jis gali būti padidintas iki 70 % tinkamų finansuoti išlaidų didžiausio pagalbos intensyvumo 10 procentinių punktų, jei mokymas suteikiamas neįgaliesiems darbuotojams arba nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims, 10 procentinių punktų, jei pagalba teikiama vidutinėms įmonėms, ir 20 procentinių punktų, jei pagalba teikiama mažoms įmonėms. Gali būti finansuojamos išlaidos mokytojams už valandas, kurias mokytojai dalyvauja mokyme, atitinkamai pakeisti 38 str. 2 d. Atsižvelgiant į šias nuostatas siūloma atitinkamai pakeisti UĮ 38 str. 2 d. 29. Darbdaviams, įdarbinusiems asmenis pagal pameistrystės darbo sutartį, ir įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę, mokamų subsidijų apskaičiavimo metodika skiriasi, todėl siekiant suvienodinti subsidijų skaičiavimo sąlygas ir galimų mokėti subsidijų maksimalių dydžių apskaičiavimą, siūloma patikslinti UĮ 38 str. 2 d. 1 p. ir UĮ 41 str.
1 p. ir UĮ 41 str. 2 d., išbraukiant žodžius „ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis“. 30. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, papildyti UĮ 38 str. 1 d. ir UĮ 39³ str. 1 d., nurodant, kad įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį organizuojamas asmenims, kurie dalyvauja aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijime. 31. Atsižvelgiant į tai, kad yra sudaryta galimybė derinti mokymosi ir darbo laiką, siūloma keisti UĮ 39³ str. 5 d. ir atsisakyti mokymo stipendijos mokėjimo užimtiems asmenims, nes jie tuo pačiu laikotarpiu mokydamiesi ir dirbdami gaus darbo užmokestį. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuojamos priemonės – aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas, įgyvendinimo laikotarpiu būtų sutaupyta apie 3,5 mln. Eur lėšų, numatytų užimtų asmenų stipendijų apmokėjimui. Šios lėšos būtų panaudotos finansuojant mokymo paslaugas didesniam asmenų skaičiui. 32. Siekiant sudaryti galimybę darbo rinkai besirengiantiems asmenims organizuoti paramos judumui priemonę ir kompensuoti kelionės išlaidas jiems atvykstant dalyvauti konsultaciniuose užsiėmimuose, papildomi UĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. Darbo rinkai besirengiančių asmenų kelionėms į konsultacinius užsiėmimus kompensuoti reikėtų apie 125 tūkst. Eur. Šias išlaidas numatoma finansuoti iš 2023-2025 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų. 33. Atsižvelgiant į tai, jog UĮ 35 str. 3 d. numatyta, kad ADRP priemonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones, siūloma UĮ 41 str. 5 d. atsisakyti nuostatos, apribojančios remiamojo įdarbinimo priemonių derinimą su kitomis ADRP priemonėmis. 34.
34Siekiant išvengti piktnaudžiavimo pakartotiniu subsidijavimu, siūloma numatyti apribojimus asmenims pakartotinai dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dviem atvejais – riboti subsidijavimą to paties asmens pas tą patį darbdavį (UĮ 41 str. 5 d.) ir riboti subsidijavimo terminą per tam tikrą laikotarpį, tokiu būdu išlaikant 12 mėn. pertraukas tarp subsidijavimo (UĮ 42 str. 3 d. 1 ir 2 p.). 35. Atsisakyti UĮ 44 str. 9 d. 5 p. nustatyto reikalavimo subsidijos gavėjui savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, naudos gavėju nurodant Užimtumo tarnybą. Siūlomas pakeitimas subsidijų gavėjams administracinę naštą sumažins kasmet apie 0,7 tūkst. Eur, taip pat jie galės operatyviau imtis sugadinto už subsidijos lėšas įsigyto turto atstatymo darbų. Užimtumo tarnybos tvirtinamose darbo vietų steigimo sutarčių standartinėse sąlygose bus numatyta pareiga subsidijų gavėjams nedelsiant informuoti Užimtumo tarnybą apie įvykusį draudiminį įvykį ir terminas, per kurį gavę draudimo išmoką subsidijos gavėjai privalės atstatyti sugadintą už subsidijos lėšas įsigytą turtą ir pateikti Užimtumo tarnybai turto atstatymą patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad Užimtumo tarnyba vykdo planinius ir neplaninius subsidijos gavėjų patikrinimus įsteigtose darbo vietose. Subsidija susigrąžinama UĮ 44 str. 8 d. 3 ir 5 p. nustatytais pagrindais, jei subsidijos gavėjas nevykdo sutartinių įsipareigojimų ar neteikia informacijos Užimtumo tarnybai. 36. Praktikoje susiduriama su sunkumais dėl skirtingo traktavimo nagrinėjant pateiktus prašymus dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skyrimo, ar ši išmoka skiriama asmenims, kurie 2022 m. laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais, bet į Lietuvą atvyko ir joje dirba ar gyvena jau ne vienerius metus. Įvertinus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr.
XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39², 39³ ir 48² straipsniais įstatymo projekto XIVP-1399 aiškinamajame rašte pateiktą šios teisės normos siūlymo argumentaciją, kad atvykimo išmoka bus taikoma gyventojams, kurie nebuvo nuolatiniais Lietuvos gyventojais paskutinius 5 m., nepriklausomai nuo asmens pilietybės, kad siekiama pritraukti ne tik aukštos kvalifikacijos užsieniečius, bet ir susigrąžinti Lietuvos Respublikos piliečius, kurie iš Lietuvos buvo išvykę daugiau nei prieš 5 m., akivaizdu, jog normos tikslas nukreiptas į ateitį, t. y. pritraukti aukštos kvalifikacijos asmenis į Lietuvą, o ne subsidijuoti atvykusius 2021 m. ar dar ankstesniais metais. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma pakeisti 48¹ str. 1 d. 1 p., vietoje žodžio „laikomas“ įrašant žodį „tapo“. Atsižvelgiant į tai, kad Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas), neteko galios nuo 2023 m. liepos 5 d. bei siekiant teisinio aiškumo, siūloma tikslinti UĮ 48¹ str. 1 d. formuluotę išbraukiant nuorodą į Vizų išdavimo tvarkos aprašą ir šiame apraše nurodytus konkrečius atvejus bei nustatant, kad atvykimo išmoką gali gauti visi asmenys, kuriems nacionalinė viza išduota po 2022 m. birželio 30 d., ir atitinkantys 48¹ str. 1 d. nurodytas sąlygas. 37. Atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus ir papildyti UĮ 20 str.
3 d., nustatant, kad užimtiesiems asmenims, gali būti organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. Papildyti UĮ 20 str. 5 d. ir UĮ 31 str. 1 d. 2 punktą nustatant, kad darbo rinkai besirengiantiems asmenims gali būti organizuojama paramos judumui priemonė, t. y. kompensuojamos kelionės išlaidos į konsultacinius užsiėmimus. Patikslinti UĮ 43 str. 4 d., įrašant visus asmenis, kuriems skiriama subsidija darbo asistento išlaidoms, UĮ 44 str. 9 d. 2 p. ir 47 str. 3 d. „sutarties galiojimo užtikrinimas“ pakeisti į „sutarties įvykdymo užtikrinimas“. Derinant su UĮ 25 str. dėl darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų nustatymo pakeitimais, pakeisti UĮ 41 str. 2, 3, 6, 10 ir 11 d., 42 str. ir 43 str. 1 d. 1 p. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 30², 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1390 buvo pakeistas UĮ 45 straipsnis, panaikinant darbo vietų steigimo subsidijavimą, kurio įgyvendinimo paraiškų vertinimo komisijose dalyvavo savivaldybės atstovai, patikslinamas UĮ 17 str., išbraukiant UĮ 45 str. nurodytą priemonę (darbo vietų pritaikymo subsidijavimas). 38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1722, pakeisti UĮ 2, 16, 25, 30², 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48 straipsnius, patikslinant sąvokas ir institucijos pavadinimą. 39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymu XIV-1020, pakeisti UĮ 35 str. 4 d. 1 p. ir patikslinti Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pavadinimą. 40.
40Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymu pakeistas Lietuvos statistikos departamento pavadinimas, nurodyti naują Lietuvos statistikos departamento pavadinimą – Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma:
41Numatyti CPK vadinamąsias „skolininko atostogas“. Pagal CPK 627 str. antstolis turėtų teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus ir skolininkui, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu – gavęs dokumentą iš Užimtumo tarnybos. . Atitinkamai papildyti, numatant, kad: 1) šiame punkte nurodytu atveju sustabdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, išskyrus išieškojimą iš CPK 737 str. nurodytų skolininko pajamų; 2) pinigų sumų išieškojimas iš skolininko gali būti sustabdomas iki 12 mėn. ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus. 42. Pakeisti CPK 663 str. 1 d. nurodytus terminus, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 12 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėn., o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per 36 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 18 mėn. 43. Pakeisti CPK 663 str. 3 d., padidinant šioje dalyje nurodytą sumą nuo 4 tūkst. Eur iki 10 MMA dydžių. 44. Pakeisti CPK 736 str.
Pakeisti CPK 736 str. 1 d. – nustatant, kad atvejais, kai darbo užmokestis ar jam prilyginta išmokų bei davinių dalis neviršija MMA, iš šios darbo užmokesčio dalies išskaitoma 10 %, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu – 30 % (kaip ir galioja šiuo metu). Kai darbo užmokestis ar jam prilyginta išmoka bei davinių dalis viršija MMA, tačiau neviršija 2 MMA – išskaitoma 30 %, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu – 50 % (kaip ir galioja šiuo metu). Ir tais atvejais, kai darbo užmokestis ar jam prilyginta išmoka bei davinių dalis viršija 2 MMA – išskaitoma 50 % (kaip ir galioja šiuo metu). 45. Panaikinti CPK 736 str. 2 d. (3 d. laikyti nauja 2 d.). Įgyvendinus CPK pakeitimus tikėtina, jog: 1) augs šalies užimtumo lygis: nedirbantys skolininkai turės svaresnes ekonomines paskatas įsidarbinti ir įsitvirtinti dėl numatomų „skolininkų atostogų“ ir mažesnių išskaitų; 2) mažės šešėlinė darbo rinka, kadangi dėl mažesnių išskaitų bus mažiau paskatų slėpti pajamas; 3) didės dirbančių skolininkų pajamos; 4) didės skolų mokumas, nes daugiau skolininkų dirbtų ir būtų pajėgūs mažesnėmis dalimis vykdyti finansinius įsipareigojimus; 5) mažės valstybės ir savivaldybių socialinės išlaidos, nes bus mažiau socialiai išlaikomų asmenų bei praradusių paskutinį būstą, ir daugiau dirbančių mokesčių mokėtojų; 6) mažės finansinių įsipareigojimų keliamas psichologinis stresas ir beviltiškumo jausmas; 7) mažės asmenų prarandančių mažos vertės paskutinį būstą; 8) mažės teisėkūros ateityje indeksavus paskutinio būsto išieškojimo sumos ribą.
Siūlomi pakeitimai dėl išskaitų mažinimo bus aktualiausi 88 % (~48 tūkst.) vis dar dirbančių skolininkų (iš viso 55 tūkst. dirbančių skolininkų iš jų 62 % (~34 tūkst.) uždirbančių iki MMA bei 26 % (~14 tūkst.) uždirbančių iki 2 MMA)bei ~126 tūkst. skolininkų, kurie pajamų neturi, kuriems be to aktualios ir „skolininko atostogų“. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 362¹,589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma:
46Patikslinti ir papildyti ANK 95 str. numatytas baudas numatant proporcingai (įvertinant ekonominę galią) didesnę baudos apatinę ribą nuo 2 000 Eur darbdaviams (fiziniams asmenims, taip pat ir ūkininkams) lyginant su Užimtumo įstatymo projekte didinamomis baudomis darbdaviams juridiniams asmenims už nelegalų darbą nuo 3 MMA. Didinama ir atsakomybė darbdavių (juridinių asmenų) atstovams ar kitiems atsakingiems asmenims – vietoj 1 000 Eur galėtų būti taikoma 1 500 Eur bauda. 47.
47Numatyti statytojų (užsakovų) ar rangovų fizinių asmenų, statytojų (užsakovų) ar rangovų juridinių asmenų atstovų atsakomybę už nelegalų darbą atliekant statybos darbus. Baudos bus diferencijuojamos atsižvelgiant į subjektą. Statytojams (užsakovams) fiziniams asmenims, nevykdantiems ūkinės komercinės veiklos, bus taikomos mažesnės baudos – nuo 500 iki 1 100 Eur, o už pakartotinį administracinį nusižengimą – nuo 1 110 iki 2 550 Eur. Poziciją dėl diferencijavimo išsakė profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų atstovai Darbo santykių komisijos prie Trišalės tarybos posėdžiuose.49. Pripažinti netekusiu galios ANK 96¹ str., pakeisti ANK 362¹ str., atitinkamai keisti ir MAĮ 40¹ str. Atsakomybė rangovams ar statytojams (užsakovams) fiziniams asmenims ar kitiems atsakingiems asmenims, rangovų ar statytojų (užsakovų) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims bus taikoma pagal ANK 95 str. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma:
48Patikslinti STĮ 22¹ straipsnį ir numatyti prievolę dėl Kodo turėjimo visiems statybos darbus atliekantiems asmenims, atsisakant žodžio „statybvietėse“. Statybos darbus galės atlikti tik asmenys, kurie turi Kodą arba, kai jiems Kodas negali būti suformuotas, – Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus. Statybvietėje esantiems kitiems asmenims, neatliekantiems statybos darbų, išlieka pareiga statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistruoti atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turėti statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Nr. IX-1768 papildymo 13² straipsniu įstatymo projektu siūloma:
49.
Numatyti, kad Valstybinė darbo inspekcija, siekdama vykdyti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje nurodytų pažeidimų prevenciją ir informuoti asmenis, siekiančius įsidarbinti, bei darbuotojus , savo interneto svetainėje vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka viešina informaciją apie darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytus teisės pažeidimus, nurodydama: 1) darbdavio – juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, identifikacinį numerį ir padaryto teisės pažeidimo pavadinimą, jei darbdavio – juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo yra baustas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 589 straipsnio 58 punkte nurodytame ANK straipsnyje; 2) darbdavio – fizinio asmens vardą, pavardę, gimimo metus ir padaryto teisės pažeidimo pavadinimą, jei darbdavys – fizinis asmuo yra baustas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95, 99 ir 100 straipsniuose, t.y. viešinti svarbiausius – nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei darbo apmokėjimo pažeidimus, nes fizinių asmenų asmens duomenys yra jautresni ir saugomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento bei nacionalinių teisės aktų; 3) darbdavio – juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, identifikacinį numerį ir padaryto teisės pažeidimo pavadinimą, jei darbdavys – juridinis asmuo yra baustas už padarytą teisės pažeidimą, numatytą UĮ 56 straipsnio 1 ir 7 dalyse, 56¹straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 58 straipsnio 1 dalyje ir 59¹ straipsnyje. Ši informacija (fizinių asmenų – nekopijuojamu formatu) viešinama 1 m., išskyrus informaciją dėl padarytų teisės pažeidimų, numatytų UĮ 56 straipsnio 1 ir 7 dalyse bei 56¹straipsnio 1 dalyje, kuri viešinama 3 m., nuo Valstybinės darbo inspekcijos administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo ar administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos .
Suėjus atitinkamai 1 ar 3 m. terminui, nurodyta informacija pašalinama iš Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Nelegalaus darbo kontrolės ir sankcijų pakeitimai 2 kartus greitesni patikrinimai ir bent 3 kartus didesnės sankcijos. Darbdaviui skiriant sankciją atsižvelgiama į tai, ar darbdavio bendrosios metininės pasaulinės pajamos praėjusiais finansiniais metais viršija 300 MMA dydį (277 200 Eur). 300 MMA dydis buvo pasirinktas įvertinus juridinių asmenų, baustų už nelegalų darbą, pajamas. Daugiau nei 50% įmonių, kuriose buvo nustatyti nelegaliai dirbę asmenys, per paskutinius 3 m. turėjo mažesnes nei 300 MMA metines pajamas. Nelegalaus darbo kontrolės institucija, skirdama UĮ 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Skiriant nuo 2 iki 3 % baudą nuo 300 MMA, jos dydis atitinka apskaičiuojamą baudos vidurkį, kai bauda skiriama nuo 3 iki 12 MMA (kai nėra ar negalima nustatyti darbdavio metinių pajamų dydžio). Svarbu, kad jeigu įmonė įdarbina nelegaliai dirbusį asmenį bei sumoka jam ne mažesnį nei 3 MMA atlyginimą, jai skiriama tik 3 MMA bauda, nepriklausomai nuo to, kokios yra šios įmonės metinės pajamos. 9 lentelė. Esamų ir siūlomų sankcijų už nelegalų darbą palyginimas.
Įmonės pajamų negalima nustatyti Įmonės pajamos mažesnė nei 300 MMA Įmonės pajamos 300 MMA Įmonės pajamos 400 MMA Įmonės pajamos 600 MMA Siūloma sankcija už 1 nelegaliai dirbantį asmenį Pirmas pažeidimas 3 – 12 MMA 3 – 12 MMA 2 – 3 % darbdavio pajamų = 7,5 MMA 2 – 3 % darbdavio pajamų = 10 MMA 2 – 3 % darbdavio pajamų = 15 MMA Pakartotinis pažeidimas 6 – 24 MMA 6 – 24 MMA 4 – 6 % darbdavio pajamų = 15 MMA 4 – 6 % darbdavio pajamų = 20 MMA 4 – 6 % darbdavio pajamų = 30 MMA Pirmas pažeidimas Įdarbinus – 3 MMA darbuotojui + 3 MMA sankcija Pakartotinis pažeidimas Įdarbinus – 3 MMA darbuotojui + 6 MMA sankcija Esama sankcija už 1 nelegaliai dirbantį asmenį Pirmas pažeidimas 868 – 2 896 Eur 868 – 2 896 Eur 868 – 2 896 Eur 868 – 2 896 Eur 868 – 2 896 Eur Pakartotinis pažeidimas 2 896 – 5 792 Eur 2 896 – 5 792 Eur 2 896 – 5 792 Eur 2 896 – 5 792 Eur 2 896 – 5 792 Eur Nepaisant planuojamų didesnių patikrinimų skaičiaus ir didesnių baudų – tikėtina, jog tai atgrasys nuo nelegalaus darbo ir darbdaviai darbins legaliai. Todėl:
1) sumažės nelegalaus darbo pažeidimų;
2) bus surenkama mažiau baudų. Darbuotojams numatoma teigiama įtaka, nes dirbant legaliai darbuotojas turi visas socialines garantijas ir darbo teisės apsaugą. O tai gali lemti geresnę darbuotojo emocinę sveikatą. Darbdaviams tikėtinas teigiamas poveikis: 1) sąžiningesnė konkurencija; 2) daugiau darbuotojų rinkoje – galimybė užpildyti trūkstamas darbo vietas; 3) galimybė plėstis ir pritraukti investuotojų. Išskaitų sumažinimo ir „skolininko atostogų“ poveikis Valstybei tikėtinas teigiamas poveikis: 1) mažiau socialiai remtinų asmenų; 2) mažiau bankrotų dėl negrąžintų skolų; 3) auganti ekonomika dėl dirbančiųjų skaičiaus didėjimo. Skolininkams numatoma teigiama įtaka – didės paskatos grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti, dirbti legaliai, užsidirbti, mokėti mokesčius, ir grąžinti skolas.
Skolininkams išliks galimybė skolą grąžinti anksčiau, savanoriškai[⁴⁸]. Kreditoriams galimas teigiamas poveikis, nes 1) atsiras galimybė atgauti skolas (tvaresnė skolų grąžinimo sistema), 2) bendra grąžintina suma padidėtų ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau 3) daugiau dirbančių legaliai ir užsidirbančių – daugiau potencialo atsakingam skolinimuisi ir grąžinimui bei mažiau negrąžinamų skolų; 4) mažiau bankrotų (sutaupytas laikas ir išlaidos teisinėms procedūroms). Neigiamas poveikis galimas tam tikriems kreditoriams, nes pailgėtų skolų gražinimo laikotarpis. Tačiau: · Dauguma kreditorių (~95,5 %) nėra socialiai jautrūs (biudžetinės įstaigos, komunalinių paslaugų teikėjai, kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys); · Socialiai jautriems kreditoriams (~1,5 %; išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą) išskaitų pakeitimai jokios įtakos neturės, nes išskaitų dydžiai liks nepakitę; · Tik ~3 % 2022 m. laikotarpiu užvestų vykdomųjų bylų sudaro kiti fiziniai asmenys, kuriems pakeitimai turės įtaką; · Ilgalaikėje perspektyvoje pokyčiai gali turėti netgi ir teigiamos įtakos kreditoriams. Daugiau skolininkų grįžus į darbo rinką ir joje įsitvirtinus – bendra išieškotina suma išaugtų, o išaugęs legaliai dirbančių asmenų kiekis taip pat skatintų ir pačią kredito rinką dėl kylančios paklausos bei rečiau vykdomų priverstinių išieškojimų.[⁴⁹] Dėl sumažėjusių išskaitų dydžių skolininkai, tikėtina, galės ne tik patenkinti būtinus poreikius, bet ir apmokėti einamąsias sąskaitas, t. y. sumažės naujų įsiskolinimo ir priverstinio jų išieškojimo atvejų. Po 2018 m. pakeitimų, kuriais buvo sumažintos išskaitos, jau 2019 m. sumažėjo priverstinio išieškojimo bylų.
2019 m. (219 tūkst.) buvo užvesta ~9 % (22 tūkst.) mažiau skolos bylų lyginant su 2018 m. (241 tūkst.). Mažiau priverstinio išieškojimo bylų dėl nemokumo kels kreditorių pasitikėjimą naujais klientais, taip skatinant didesnę kredito pasiūlą. 13 grafikas. Kreditorių tipai 2022 m. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, skolininkams po išskaitų liks daugiau pajamų. Nedirbančius „skolininkų atostogos“ ir sumažėję išskaitos skatins grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti, o dirbančius – didinti legalias pajamas. 1) Iš pajamų neviršijančių MMA bus išskaičiuojama 10 %. Tai tiesiogiai paveiks visus skolininkus, o ypač ~17 % skolininkų, kurių pajamos iki MMA. Iš visų skolininkų ~68 % turi daugiau nei 1 bylą. Didžiajai daliai (išskyrus išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą) išskaitos sumažės 1,5 karto arba 3 kartus (nuo 20 % arba 30 % iki 10 %). Iš MMA (2024 m. 709 Eur atskaičius mokesčius, jei bus pritarta neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimui) būtų išskaičiuojama 70,9 Eur (141,8 Eur mažiau (turint daugiau nei 1 bylą)). 2) Iš pajamų tarp 1 ir 2 MMA bus išskaičiuojama 30 %. Tai paveiks ~7 % skolininkų, kuriems išskaitos sumažės mažiau nei 1,7 karto (nuo 50 % iki 30 %). Iš 2 MMA (1 168,45 Eur) bus išskaičiuojama 208,74 Eur (233,69 Eur mažiau). 3) Iš pajamų viršijančių 2 MMA bus išskaičiuojama 50 %. Tiek uždirba tik ~3% skolininkų. Jiems tarifas nekinta, tačiau 50 % išskaičiuojama nuo mažesnės pajamų sumos. Iš 3 MMA (1 680,38 Eur) bus išskaičiuojama 464,7 Eur (233,69 Eur mažiau). Poveikis yra progresinis – daugiausiai pajamos po išskaitų augs mažiausiai uždirbantiems – tokių pajamas iš ūkinės veiklos gaunančių skolininkų yra daugiausia (~17 %).
Netiesiogiai teigiamas poveikis bus visiems darbingiems skolininkams, kurie pajamų šiuo metu neturi ar jų draudiminės pajamos yra 0 Eur. Mažesnės išskaitos motyvuos dirbti ir įsitvirtinti legalioje darbo rinkoje. 14 grafikas. Išskaitos ir liekanti darbo užmokesčio dalis atskaičius iš skolininko su daugiau nei 1 byla (esama tvarka). 15 grafikas. Išskaitos ir liekanti darbo užmokesčio dalis atskaičius iš skolininko su daugiau nei 1 byla (būsima tvarka). Sumažinus išskaitų dydžius legaliai dirbančiam skolininkui dirbančiam bent už MMA liekanti suma nuo 15 Eur per dieną padidės iki 21 Eur per dieną. Tai skatins dirbti legaliai bent už MMA. Įvedus papildomą išskaitų pakopą (30% nuo pajamų tarp 1 MMA ir 2 MMA) bus didesnė paskata daugiau uždirbti legaliai ir įsitvirtinti darbo rinkoje, nes šiuo metu dauguma skolininkų turi atiduoti daugiau nei 50 ct nuo kiekvieno euro uždirbto virš MMA. Užimtumo tarnyba vykdys atvejo vadybą, padės vengti piktnaudžiavimo atvejų ir nustatys koks „skolininko atostogų“ laikotarpis yra reikalingas kiekvienu konkrečiu atveju. Vieniems skolininkams gali prireikti trumpesnių, o kitiems ilgesnių „skolų atostogų“ tam, kad integruotųsi į darbo rinką ir ilgainiui pakeistų savo elgseną. Toks laikotarpis galės būti nuo 0 iki 12 mėn. Ilgalaikiai bedarbiai gali nespėti įsitvirtinti darbo rinkoje pirmos darbo patirties metu ar per 3 mėn. laikotarpį, kadangi gali būti praradę darbo įgūdžius. Be to, asmuo gali būti atleistas 3 mėn. bandomojo laikotarpio metu, todėl turės ieškoti kito darbo, kol įsitvirtins. Paskutinio būsto išieškojimo sumos ribos indeksavimas ir padidinimas Pagal esamą tvarką (CPK 663 str.), iš paskutinio būsto galima išieškoti, jei skola viršija 4 000 Eur ir skolininkas neįrodo, kad skolą grąžins per 18 mėn.
Todėl paskutinį būstą šiuo metu teoriškai galėtų prarasti iki 41 % skolininkų (81 tūkst.[⁵⁰]). Pakėlus skolos ribą iš kurios galima išieškoti iš paskutinio būsto iki 10 MMA bei panaikinus išimtį ribos netaikymui, kai skola viršija būsto vertę:
1) sumažėtų teisėkūros, nes nereikėtų sumos indeksavimo ateityje;
2) daugiau skolininkų nepraradus mažos vertės būsto, būtų mažesni mokesčių mokėtojų kaštai socialiniam būstui ar būsto nuomos kompensacijoms. 16 grafikas. Skolininkų skaičius pagal tikimybę prarasti paskutinį būstą (esamas reguliavimas[⁵¹]). Poveikio ex post vertinimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliks šiame CPK keičiamo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). Atliekant ex post vertinimą, turės būti įvertinta, ar išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžių pakeitimas padidino į darbo rinką grįžtančių nedirbančių ir pajamų negaunančių skolininkų skaičių ir prisidėjo prie nelegalaus darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos mažėjimo. Ex post vertinimo laikotarpis – 4 metai nuo siūlomų CPK pakeitimų įsigaliojimo dienos. Ex post vertinimas turės būti atliktas per 9 mėn. nuo ex post vertinimo laikotarpio pabaigos. Darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytų nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų viešinimas Kitų ES valstybių narių, turinčių vadinamuosius „juoduosius sąrašus“, poveikio vertinimas rodo, kad ši priemonė yra veiksminga ir proporcinga užtikrinant pažeidimų prevenciją, skatinant sąžiningą konkurenciją, skaidrumą ir gerą darbdavių reputaciją.
Kitos ES valstybės narės akcentuoja ir šių sąrašų platesnes panaudojimo galimybes kreipiantis dėl finansavimo, įdarbinant užsieniečius, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Geruoju pavyzdžiu seka ir daugiau ES valstybių narių integruojant šią priemonę į nacionalinę teisę bei įtraukiant jau į turimą priemonę kitus darbo teisės pažeidimus. Pakeitimais siūloma viešinti informaciją apie darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytus teisės pažeidimus vienus metus., t. y. gerokai trumpiau nei kitose ES valstybėse narėse, ir trejus metus dėl darbdavių (juridinių asmenų) nustatytų nelegalaus darbo atvejų – šį ilgesnį laikotarpį siejant su MAĮ 40¹ str. 1 d. 2 p. numatytu analogišku laikotarpiu. Baudžiamųjų bylų statistika (https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/statistika/106) rodo, kad nėra poreikio įtvirtinti reguliavimą ir viešinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ str. pažeidimus, kadangi pažeidimo mastas yra minimalus. 2017 m. buvo gauta 1 byla pagal BK 292¹ str., kuri buvo tais pačiais metais išnagrinėta. 2018 m. taip pat gauta ir išnagrinėta 1 byla, 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. baudžiamųjų bylų pagal aptariamą straipsnį negauta. Ankstesniais laikotarpiais nuo šio straipsnio įsigaliojimo bylų taip pat nebuvo. 2022 ir 2021 m. kitų UĮ 55 str. nurodytų institucijų nelegalaus darbo kontrolės apimtys yra žymiai mažesnės lyginant jas su Valstybine darbo inspekcija. Taip pat lieka galioti MAĮ 40¹ str. pateikti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai. 17 grafikas. 2022 m.
2022 m. Kitų nei VDI UĮ 55 str. nurodytų institucijų nelegalaus darbo kontrolės apimtys. 18 grafikas. 2021 m. Kitų nei VDI UĮ 55 str. nurodytų institucijų nelegalaus darbo kontrolės apimtys. Nuo 2006 m. birželio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą galiojo toks reikalavimas: „administracinę nuobaudą už šiame straipsnyje ir šio kodekso 41³, 41⁴, 41⁵ straipsniuose numatytus pažeidimus paskyręs organas (pareigūnas), nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamasis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbia per visuomenės informavimo priemones.“ Ši pareiga buvo numatyta visiems – ir teismams, ir kitoms institucijoms. Valstybinė darbo inspekcija skelbdavo savo interneto svetainėje dėl Valstybinės darbo inspekcijos priimtų nutarimų. Kadangi tuo metu nutarimus dėl nelegalaus darbo priimdavo teismai, jie šiuos sprendimus ir skelbdavo nuasmenindavę duomenis. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Užimtumo įstatymo projektas darys teigiamą įtaką sąžiningam, atsakingam ir skaidriam verslui ir jo plėtrai: 1) bus užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos; 2) sumažintas darbo rinkos šešėlis; 3) skatinamas visuomenės nepakantumas nelegaliam darbui; 4) bus sumažinta administracinė našta paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti subsidijų gavėjams. Siūlomi pakeitimai, kuriais išplečiama nelegalaus darbo sąvoka, t. y. nelegaliu darbu būtų laikoma ir fizinio asmens darbas, kai neturi Kodo arba Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų, poveikio sąžiningam verslui neturės.
Jau ir dabar galiojantis reglamentavimas įpareigoja statytoją (užsakovą) arba jo vieną įgaliotą rangovą užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys (STĮ projekte keičiama į statybos darbus atliekantys) asmenys turėtų Kodus. Darbdavio ir priimančiosios Lietuvos įmonės pareiga užtikrinti, kad darbuotojai ir komandiruoti darbuotojai turėtų Kodus, išlieka nepakitusi. Darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytų nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų viešinimas darys teigiamą įtaką sąžiningam, atsakingam bei skaidriam verslui ir jo plėtrai, renkantis verslo partnerius, rangovus, subrangovus, taip pat pritraukiant ir daugiau investuotojų. Plečiantis tarpvalstybiniam darbo jėgos judumui, ši viešai prieinama informacija galėtų būti aktuali ir už Lietuvos ribų įsisteigusiems subjektams. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu su Užimtumo įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 362¹, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr.
IX-2112 40¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 3¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9² straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 13² straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus . Patikslinta sąvoka „darbo asistentas“ Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta įvertinta ir jai pritarta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės 2023 m. kovo 29 d. posėdyje. Sąvokos „darbdavio bendrosios pasaulinės pajamos“ ir „skaidriai dirbantis asmuo“ suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta ir joms pritarta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės 2023 m. spalio 3 d. posėdyje. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki 2024 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Garantinio fondo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl Garantinio fondo nuostatų patvirtinimo“ ir Ilgalaikio darbo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“, pakeitimus. 2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priimti: i) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, ii) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. A1-394 „Dėl Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, iii) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimus. 3) Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius iki 2024 m. birželio 30 d. turės priimti Informacijos apie juridinių ir fizinių asmenų padarytus teisės pažeidimus viešinimo Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje tvarką. 4) Užimtumo tarnybos direktorius iki 2024 m. birželio 30 d. turės parengti, suderinti su teisingumo ministru ir priimti Skolininkų prašymų sustabdyti pinigų sumų išieškojimą nagrinėjimo tvarką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Remiamojo įdarbinimo ir paramos judumui priemonės bus finansuojamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų. Jei bent 2 000 asmenų pradėtų dirbti legaliai, valstybės biudžetą papildytų apie 6,5 mln. Eur per metus sumokėdami įmokas ir mokesčius. Įgyvendinant darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytų nelaimingų atsitikimų darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų viešinimą bus automatizuotas duomenų ir informacijos perkėlimas iš Valstybinės darbo inspekcijos informacinės sistemos į Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainę. Papildomų lėšų šiai priemonei įgyvendinti ir administruoti nenumatoma. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui įgyvendinti reikės neesminių Antstolių informacinės sistemos bei Užimtumo tarnybos informacinės sistemos pakeitimų. Preliminari lėšų suma, reikalinga informacinių sistemų keitimui: Antstolių informacinei sistemai – apie 10 000 Eur, o Užimtumo tarnyba informacinės sistemos atnaujinimus įtrauks į vykdomus informacinės sistemos atnaujinimo projektus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą buvo konsultuojamasi su programos „Kurk Lietuvai“ dalyviais – projektų vadovais Roku Keršiu ir Simona Deduchova. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Nelegalus darbas“, „nedeklaruotas darbas“, „rangovas“, „užsakovas“, „darbuotojas“, „darbdavys“, „darbo asistentas“, „bauda“, „paskutinis būstas“, „skolininkas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. [¹] 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“, nurodoma, kad taikomos administracinės nuobaudos nėra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, nepasiekiamas administracinės nuobaudos tikslas. [²] A. Auclert, W. Dobbie, P. Goldsmith-Pinkham (2019) ‘Macroeconomic Effects of Debt Relief: Consumer Bankruptcy Protections in the Great Recession’, National Bureau of Economic Research, Cambridge. https://paulgp.github.io/papers/Macroeconomic_Effects_of_Debt_Relief_Posting_342019.pdf [³] M. Mysikova (2023) Beyond income poverty: Subjective poverty and indebtedness. European Commission. Social Situation Monitor. [⁴] Naudojami duomenys:
Antstolių informacinė sistema (AIS). Duomenys gauti 2023 m. balandžio mėn. 20 d. ir yra aktualūs tai dienai. Tam, kad būtų galima susidaryti realistišką ir pilną skolininkų profilį, į analizę įtrauktos tik tos bylos ir tie skolininkai, kurių bylų vykdymo pradžia buvo ankstesnė nei 2023 m. sausio 1 d. Į analizę įtrauktos tik šios bylos, nes už 2022 metus jau turime pilnai deklaruotas gyventojų pajamas, todėl galime vertinti, kokia dalis skolininkų gauna pajamas. Šioje analizėje „aktyvūs skolininkai“ traktuojami kaip asmenys, kurie dar nėra grąžinę skolų pilnai. Į analizę patenka asmenys, kurie yra grąžinę bylos skolą dalinai. Gyventojų registras (GR). Registro duomenys naudojami eliminuoti jau mirusius skolininkus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM informacinė sistema (SODRA). SODRA duomenys naudojami įvertinti gaunamas pajamas.
Kaip pajamos šioje analizėje naudojamos: · asmens 2022 m. gautos pajamos (vertinamos visos gautos pajamos iš ūkinės veiklos nepriklausomai nuo pajamų gavimo formos). Nustatymui, ar asmens pajamos yra didesnės nei MMA buvo vertinamas ar asmens metinės pajamos yra didesnės nei 12 2022 metų MMA dydžio (730 Eur * 12 mėn. = 8 760 Eur). · į pensijų skaičiavimą įtrauktos šios asmenų gautos pensijos: Pareigūnų ir karių valstybinė pensija, Netekto darbingumo pensija, Pirmojo laipsnio valstybinė pensija, Antrojo laipsnio valstybinė pensija, Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinė našlių ir našlaičių pensija, Personalinė respublikinės reikšmės pensija, Valstybinė mokslininkų pensija, Ištarnauto laiko pensija, Maitintojo netekimo pensija, Senatvės pensija, Išankstinė senatvės pensija, Invalidumo pensija, Našlių arba našlaičių pensija, Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, Nukentėjusiųjų asmenų našlių ir našlaičių pensija, Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija. Į analizę šiame etape neįtrauktos pajamos iš pašalpų, išmokų ir pan. [⁵] Be palūkanų. [⁶] Pajamas gauna, tačiau už gaunamas pajamas nėra mokamos socialinio draudimo įmokos. [⁷] Atkreiptinas dėmesys, kad tarp analizuojamų duomenų nėra išskirtų palūkanų už vėlavimus, taip pat, ne visi antstoliai pilnai tvarko savo administruojamas bylas AIS‘e, todėl kai kurios bylos turi 0 Eur susijusių išieškotinų ar kitų sumų, nors realybėje sumos gali būti didesnės. Taip pat, dalis bylų turi didesnes išieškotas sumas nei išieškotinas sumas. Taip yra todėl, nes nematomas pilnas bylų vaizdas su visomis palūkanomis. Dėl šios priežasties tiek išieškotinas sumas, tiek ir išieškotinų sumų likutį reikėtų vertinti ribotai. Realybėje jis galėtų būti didesnis. [⁸] Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 736 str.
3 d. jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu virš MMA išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 % kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. [⁹] Pavyzdyje modeliuojant išskaitas ir liekančias sumas nevertinamos visos šeimos pajamos ar valstybės teikiama socialinė parama. [¹⁰] NSMOT (2016) Skurstančių žmonių įsiskolinimų ir jų priverstinio išieškojimo per antstolius problema Lietuvoje. https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/simple-file-list/Studijos/Skurstančių-žmonių-įsiskolinimų-ir-jų-priverstinio-išieškojimo-per-antstolius-problema-Lietuvoje.pdf [¹¹] S. Deduchova, R. Kersys (2023) Su įsiskolinusiais asmenimis dirbančių specialistų interviu analizė. Kurk Lietuvai. http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2022/11/Interviu-analize_KL_2023-vasaris.pdf [¹²] Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gegužės 23 d. darbo paieška dėl nelegalios veiklos (gavus informacijos apie nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu) nutraukta 166 asmenims. [¹³] Schneider, Friedrich. (2022). New COVID-related results for estimating the shadow economy in the global economy in 2021 and 2022. International Economics and Economic Policy. 19.
1910.1007/s10368-022-00537-6.
[¹⁴] https://epublications.vu.lt/object/elaba:129579592/129579592.pdf; [¹⁵] OECD (2022) Revenue Statistics in Lithuania https://www.oecd.org/tax/tax-policy/revenue-statistics-lithuania.pdf [¹⁶] AIS duomenimis iš viso per 2022 m. susidarė 62 447 antstoliams perduoti skolininkai. [¹⁷] http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-123422; http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-173102 ; http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-164681. [¹⁸] https://www.registrucentras.lt/p/1082 [¹⁹] Skaičiuojant riziką nebuvo vertinta ar asmuo faktiškai turi paskutinį būstą ir jo /jos galimybė skolą per 18 mėn. grąžinti. [²⁰] Nevertinant atvejų, kai skola viršija paskutinio būsto vertę. [²¹] Oficialiosios statistikos portale skelbiama, kad gyvenamųjų būstų kainų indeksai Lietuvoje 2008 m. IV ketv. ir 2022 m. IV ketv. sudarė atitinkamai 133,6 ir 202,2. [²²] Mokesčių mokėtojų informacija - VMI [²³] 2012 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 1, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu, 13¹ straipsniu ir priedu įstatymas Nr. XI–2193 (įsigaliojo nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo buvo įgyvendinta 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai. [²⁴] 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX–1768 12¹ straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.
XII–1144. [²⁵] COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS on the application of Directive 2009/52/EC of 18 June 2009 providing for minimum standards on sanctions and measures against employers of illegally staying third country nationals. [²⁶] Bulgarijoje sankcijos gali būti nuo 3 iki 92 kartų didesnės už minimalųjį mėnesinį darbo užmokestį (nuo 2 000 BGN iki 60 000 BGN). [²⁷] Čekijoje sankcijos gali būti nuo 3 iki 600 kartų didesnis už minimalųjį mėnesinį darbo užmokestį (nuo 50 000 CZK iki 10 000 000 CZK). [²⁸] Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Kipre, Lietuvoje, Liuksemburge, Vengrijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Švedijoje. [²⁹] Čekijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Maltoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Suomijoje. [³⁰] Europos migracijos tinklo apibendrinamoji ataskaita „Nelegalus trečiųjų šalių piliečių darbas Europos Sąjungoje“ (angl. Illegal employment of Third Country Nationals in the European Union) (2017 m.), p. 30. [³¹] Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaita „Didelis darbuotojų išnaudojimas. Darbuotojai, judantys Europos Sąjungoje arba į ją atvykstantys“ (2015 m.), p.
18–19. [³²] https://www.vdi.lt/PdfUploads/ND_ataskaita_2022.pdf [³³] https://www.vdi.lt/PdfUploads/ND_ataskaita_2022.pdf [³⁴] https://www.vdi.lt/PdfUploads/ND_ataskaita_2022.pdf [³⁵] https://www.vdi.lt/PdfUploads/ND_ataskaita_2022.pdf [³⁶] 1 007 yra visi nustatyti nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys statybos sektoriuje, t. y. be darbo sutarties ir tie, kurie nedeklaravo savarankiškos veiklos. [³⁷] https://www.sodra.lt/tikrinti [³⁸] 354 Eur; https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d98cbc20762511edbc04912defe897d1. [³⁹] Eurofound (2020), Addressing household over-indebtedness, Publications Office of the European Union, Luxembourg. [⁴⁰] https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=54648. [⁴¹] Aplinkos apsaugos departamentas atveria 2023 m. duomenis apie juridiniams asmenims duotus privalomuosius nurodymus | Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (lrv.lt) [⁴²] https://liste-noire.travail-emploi.gouv.fr/index.html [⁴³] https://www.ip.gov.sk/app/registerNZ/ [⁴⁴] http://nyilvantartas.ommf.gov.hu/ [⁴⁵] https://www.porezna-uprava.hr/bi/Stranice/Neisplatiteljiplaca.aspx [⁴⁶] Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“. [⁴⁷] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:02014R0651-20230701. [⁴⁸] Grąžindami skolas anksčiau finansiškai pajėgus skolininkai galės išvengti galimų palūkanų ir antstolių išlaidų didėjimo. O finansiškai nepajėgiems skolininkams bus sudaryta paskata grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir grąžinti susikaupusias skolas. [⁴⁹] Padidėjus dirbančiųjų skaičiui Lietuvoje, padidėtų paskolų paklausa. Paskolų rinka Lietuvoje yra sąlyginai maža. Lietuva yra 3 nuo galo Europoje pagal paskolų turinčių namų ūkių dalį.
Dirbantys asmenys daugiau skolinasi ir geranoriškai moka įmokas. Tokia praktika yra daugiausiai Europoje paskolų išduodančiose šalyse Suomijoje ir Liuksemburge. Jose išskaitų neliečiamos „grindys“ yra didesnės nei Lietuvoje. [⁵⁰] Skaičiuojant riziką nebuvo vertinta ar asmuo faktiškai turi paskutinį būstą ir jo /jos galimybė skolą per 18 mėn. grąžinti. [⁵¹] Nevertinant atvejų, kai skola viršija paskutinio būsto vertę.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 627, 628, 663 IR 736 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2023-11-09 Nr. XIVP-3258 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 627 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus skolininkui, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, palankesnis teisinis reguliavimas yra nustatomas tik vienai skolininkų grupei – pradėjusiems dirbti pagal darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymo 3 straipsniu, asmuo yra laikomas užimtu, jeigu jis užsiima bent viena šių užimtumo formų veikla - dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; yra savarankiškai dirbantis asmuo; užsiima neatlygintinio užimtumo veikla. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas numato keletą asmens užimtumo formų, tuo tarpu teikiamu projektu vykdymo veiksmus antstolis galėtų atidėti tik tuo atveju, jei skolininkas užsiimtų viena iš jų – pradėtų dirbti pagal darbo sutartį. Pastebėtina, kad skolininkui pradėjus savarankišką veiklą (pavyzdžiui, individuali veikla, autoriaus veikla), vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo CPK 627 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, išieškojimas iš skolininko gaunamo užmokesčio už šią veiklą negalėtų būti stabdomas.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygybės principą, o tik vienos iš užimtumo formos palankesnis vertinimas yra proporcingas projekte keliamiems tikslams. 2. Projektu keičiamo CPK 736 straipsnyje, lyginant su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nustatomas mažesnis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis, taip pat CPK 627 straipsnyje nustatoma galimybė skolininkui taikyti „skolininko atostogas“, t. y. CPK nustatytais atvejais stabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų. Taigi projektu įtvirtinamas skolininkui palankesnis teisinis reguliavimas vykdymo procese. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo procese, kaip baigiamojoje teisingumo vykdymo proceso dalyje, svarbiausia yra vykdymo procese dalyvaujančių asmenų – skolininko ir išieškotojo - teisių bei pareigų pusiausvyra, kuri turėtų būti vertinama ne tik trumpuoju laikotarpiu (pavyzdžiui, kelis mėnesius taikant mažesnę įsidarbinusio skolininko darbo užmokesčio išskaitą), bet ir ilguoju – sistemiškai įvertinant projektu siūlomų vykdymo proceso pakeitimų poveikį skolininkui ir išieškotojui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „esamas išskaitų reguliavimas ir dydžiai neskatina dirbti (ar dirbti legaliai) turint skolų ir jų grąžinti. Be to, grįžus į legalią darbo rinką nėra numatyta papildomų paskatų ir skolų atokvėpio įsitvirtinimui. Todėl yra poreikis reglamentuoti „skolininkų atostogas“ bei keisti išskaitų reguliavimą ir dydžius“.
Atsižvelgiant į tai projekto 4 straipsniu keičiamo CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios MMA dydžio, išskaitoma 10 procentų (vietoje šiuo metu taikomos 20 procentų išskaitos). Svarstytinas tokio projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumas, nes jis ne tik pažeidžia kreditoriaus interesus kuo greičiau atgauti skolą, bet ir labai dažnu atveju būtų finansiškai nepalankus ir pačiam skolininkui. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai kartu su skola yra išieškomos ir priteistos palūkanos, todėl dvigubai sumažinus skolininkui taikomos išskaitos dydį, išieškojimo procesas ženkliai pailgėtų, o dėl priskaičiuotų palūkanų bendra išieškoma skola padidėtų. Pažymėtina ir tai, kad neretu atveju dėl priteistų didelių palūkanų (ypač greitųjų vartojimo kreditų atveju) sumažintų išskaitų dydžių iš skolininko išieškomų sumų nepakaktų net minėtoms palūkanoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai bei sistemiškai įvertinus projekto 1 straipsniu keičiamo CPK 627 straipsnio 2 dalimi nustatomą galimybę skolininkui taikyti „skolininko atostogas“, tokiu būdu iki 12 mėnesių sustabdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų (kartu dar labiau „auginant“ palūkanų sumą), manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra atliepiantis nei kreditoriaus, nei skolininko interesus ilguoju laikotarpiu. Antra, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalimi, mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai.
Projekto 1 straipsniu keičiamo CPK 627 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju („skolininko atostogos“) pinigų sumų išieškojimas iš skolininko gali būti sustabdomas ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus ir negali viršyti bendro 12 mėnesių termino per 5 metų laikotarpį. Taigi, tuo atveju, kai kreditorius yra valstybė (skolos į valstybės biudžetą), projektu siūlomu teisiniu reguliavimu gali susidaryti situacija, kai taikant „skolininko atostogas“, faktinis išieškojimo senaties terminas būtų ne Mokesčių administravimo įstatyme nustatyti 5 metai, o
nebūtų stabdomas, tačiau išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų CPK nustatyta tvarka būtų negalimas 12 mėnesių per 5 metų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai svarstytinas projekto nuostatų poveikis efektyviam mokesčių surinkimui į biudžetą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo CPK 736 straipsnyje, reglamentuojant išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius, nėra mažinami skolininkui taikomų išskaitų dydžiai tuo atveju, kai vykdomas išieškojimas pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Svarstytina, ar atsižvelgiant į skolininko interesus, minėtas išskaitos dydis neturėtų būti nustatomas. 3. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio nuostatų dėstymo eiliškumą, siūlytume patikslinti šio straipsnio pavadinimą, jį išdėstant taip – „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“. 4. Projekto 5 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės ,,po 2024 m. liepos 1 d.“ įrašytina formuluotė ,,2024 m. liepos 1 d. ir vėliau“, kadangi įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos jau
direktorius Dainius Zebleckis E.
Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
2024-05-09 Nr. XIVP-3258(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2024-03-27
posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę); komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vytautas Šilinskas – viceministras, Jelena Polijančuk – Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja; Teisingumo ministerijos atstovai: Aurelija Giedraitytė – Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė, Aurelija Pauliukaitė – Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja;
Valstybinės darbo inspekcijos atstovai: Dalius Čeponas – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Birutė Macijauskienė – Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja; Aistė Adomavičienė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, Dalius Gedvilas – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, Rima Gražienė – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, Arnas Marcinkus – Lobistų kontoros Vento Nuovo partneris, Jonas Petrikas
Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė, Dovilė Satkauskienė – Lietuvos antstolių rūmų valdytoja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-09)1
gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus skolininkui, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, palankesnis teisinis reguliavimas yra nustatomas tik vienai skolininkų grupei – pradėjusiems dirbti pagal darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymo 3 straipsniu, asmuo yra laikomas užimtu, jeigu jis užsiima bent viena šių užimtumo formų veikla - dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; yra savarankiškai dirbantis asmuo; užsiima neatlygintinio užimtumo veikla. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas numato keletą asmens užimtumo formų, tuo tarpu teikiamu projektu vykdymo veiksmus antstolis galėtų atidėti tik tuo atveju, jei skolininkas užsiimtų viena iš jų – pradėtų dirbti pagal darbo sutartį. Pastebėtina, kad skolininkui pradėjus savarankišką veiklą (pavyzdžiui, individuali veikla, autoriaus veikla), vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo CPK 627 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, išieškojimas iš skolininko gaunamo užmokesčio už šią veiklą negalėtų būti stabdomas. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygybės principą, o tik vienos iš užimtumo formos palankesnis vertinimas yra proporcingas projekte keliamiems tikslams. Siūlyti spręsti pagrindiniam komitetui. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-09)4
Projektu keičiamo CPK 736 straipsnyje, lyginant su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nustatomas mažesnis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis, taip pat CPK 627 straipsnyje nustatoma galimybė skolininkui taikyti
„skolininko atostogas“, t. y. CPK nustatytais atvejais stabdyti išieškojimą
iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų. Taigi projektu įtvirtinamas skolininkui palankesnis teisinis reguliavimas vykdymo procese. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo procese, kaip baigiamojoje teisingumo vykdymo proceso dalyje, svarbiausia yra vykdymo procese dalyvaujančių asmenų – skolininko ir išieškotojo - teisių bei pareigų pusiausvyra, kuri turėtų būti vertinama ne tik trumpuoju laikotarpiu (pavyzdžiui, kelis mėnesius taikant mažesnę įsidarbinusio skolininko darbo užmokesčio išskaitą), bet ir ilguoju – sistemiškai įvertinant projektu siūlomų vykdymo proceso pakeitimų poveikį skolininkui ir išieškotojui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „esamas išskaitų reguliavimas ir dydžiai neskatina dirbti (ar dirbti legaliai) turint skolų ir jų grąžinti. Be to, grįžus į legalią darbo rinką nėra numatyta papildomų paskatų ir skolų atokvėpio įsitvirtinimui. Todėl yra poreikis reglamentuoti „skolininkų atostogas“ bei keisti išskaitų reguliavimą ir dydžius“. Atsižvelgiant į tai projekto 4 straipsniu keičiamo CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios MMA dydžio, išskaitoma 10 procentų (vietoje šiuo metu taikomos 20 procentų išskaitos). Svarstytinas tokio projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumas, nes jis ne tik pažeidžia kreditoriaus interesus kuo greičiau atgauti skolą, bet ir labai dažnu atveju būtų finansiškai nepalankus ir pačiam skolininkui.
Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai kartu su skola yra išieškomos ir priteistos palūkanos, todėl dvigubai sumažinus skolininkui taikomos išskaitos dydį, išieškojimo procesas ženkliai pailgėtų, o dėl priskaičiuotų palūkanų bendra išieškoma skola padidėtų. Pažymėtina ir tai, kad neretu atveju dėl priteistų didelių palūkanų (ypač greitųjų vartojimo kreditų atveju) sumažintų išskaitų dydžių iš skolininko išieškomų sumų nepakaktų net minėtoms palūkanoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai bei sistemiškai įvertinus projekto 1 straipsniu keičiamo CPK 627 straipsnio 2 dalimi nustatomą galimybę skolininkui taikyti „skolininko atostogas“, tokiu būdu iki 12 mėnesių sustabdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų (kartu dar labiau „auginant“ palūkanų sumą), manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra atliepiantis nei kreditoriaus, nei skolininko interesus ilguoju laikotarpiu. Antra, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalimi, mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Projekto 1 straipsniu keičiamo CPK 627 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju („skolininko atostogos“) pinigų sumų išieškojimas iš skolininko gali būti sustabdomas ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus ir negali viršyti bendro 12 mėnesių termino per 5 metų laikotarpį.
Taigi, tuo atveju, kai kreditorius yra valstybė (skolos į valstybės biudžetą), projektu siūlomu teisiniu reguliavimu gali susidaryti situacija, kai taikant „skolininko atostogas“, faktinis išieškojimo senaties terminas būtų ne Mokesčių administravimo įstatyme nustatyti 5 metai, o 4 metai, nes pritaikius „skolininko atostogas“ išieškojimo senaties terminas nebūtų stabdomas, tačiau išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų CPK nustatyta tvarka būtų negalimas 12 mėnesių per 5 metų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai svarstytinas projekto nuostatų poveikis efektyviam mokesčių surinkimui į biudžetą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo CPK 736 straipsnyje, reglamentuojant išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius, nėra mažinami skolininkui taikomų išskaitų dydžiai tuo atveju, kai vykdomas išieškojimas pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Svarstytina, ar atsižvelgiant į skolininko interesus, minėtas išskaitos dydis neturėtų būti nustatomas. Siūlyti spręsti pagrindiniam komitetui. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-09)5
straipsnio nuostatų dėstymo eiliškumą, siūlytume patikslinti šio straipsnio pavadinimą, jį išdėstant taip – „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“. Pritarti. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-09)55
vietoj formuluotės ,,po 2024 m. liepos 1 d.“ įrašytina formuluotė ,,2024 m. liepos 1 d. ir vėliau“, kadangi įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos jau 2024 m. liepos 1 dieną, t. y. nuo nuostatų įsigaliojimo momento. Pritarti. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
Finansinių įmonių paslaugų asociacija FINCO (toliau – FINCO) susipažino su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtomis Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3258 (toliau – CPK) pataisomis ir visu kartu teikiamų įstatymų pataisų paketu. FINCO palaiko siekius skatinti skolingus asmenis sugrįžti į darbo rinką. Visgi, projekto iniciatoriai taip ir neatsakė bei nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie atsakytų į derinimo metu iškeltas abejones dėl pataisų pakete siūlomų reguliavimo pakeitimų ir konkrečių siūlomų priemonių. Civilinio proceso kodekso 627, 628,
„skolininko atostogas“. Iniciatoriai siūlo šią išimtinę priemonę leisti
naudotis visiems, kurie paskutinius 6 mėn. buvo registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbio ar darbo rinkai besirengiančio asmens statusu. Aiškinamajame rašte ir derinimo pažymoje nėra pateikta jokių argumentų, tyrimų, pagrindimo kodėl būtent siūlomas 6 mėn. terminas. Mūsų įsitikinimu, siūlomas 6 mėn. laikotarpis yra per trumpas ir turėtų būti ilginamas iki 12 mėn., jeigu, kaip deklaruoja projekto iniciatoriai, ši priemonė tikrai yra nukreipta į ilgalaikius bedarbius.
FINCO pasiūlymas: Pakeisti 627 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,8) skolininkui, kuris paskutinius 6 mėnesius 12 mėnesių nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, – gavęs dokumentą iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Šiame punkte nurodytu atveju sustabdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, išskyrus išieškojimą iš šio Kodekso 737 straipsnyje nurodytų skolininko pajamų.” Taip pat CPK projektu siūloma suteikti net 12 mėn. laikotarpio trukmės „skolininko atostogas“. Derinimo pažymoje iniciatoriai nurodo, jog:
„...Užimtumo tarnyba vykdys atvejo vadybą, padės vengti piktnaudžiavimo
atvejų ir nustatys koks „skolų atostogų“ laikotarpis yra reikalingas kiekvienu konkrečiu atveju“. Tačiau projekte nėra jokių teisinį tikrumą garantuojančių reguliavimo nuostatų, kurios numatytų konkrečią Užimtumo tarnybos pareigą ar įgaliojimus tą daryti ir kokiais kriterijais ar principais Užimtumo tarnyba vadovautųsi atliekant tokią atvejo vadybą. Dėl kiekvieno skolininko situacijos unikalumo ir individualumo praktikoje susidarys atvejai, kuomet panašūs skolingų bedarbių atvejai bus traktuojami nevienodai. Pažymime, kad šis siūlymas yra skirtas naujai įsidarbinusio ilgai nedirbusio asmens integracijai, o skolų mokėjimo sustabdymas iki 12 mėn. yra per ilgas, nes net 4 kartus išplečia šiuo metu įstatymu reglamentuojamą „kreditų atostogų“ rinkos praktiką. Siekiant specifinio šio reglamentavimo tikslo tokia paskata optimaliausiu būdu realizuotųsi, jeigu skolų mokėjimas būtų stabdomas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
Taip pat, 6 mėnesių terminas būtų dvigubai ilgesnis laikotarpis nei LR Darbo kodekse įtvirtintas darbo išbandymo laikotarpio reguliavimas. FINCO pasiūlymas: Pakeisti 627 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju pinigų sumų išieškojimas iš skolininko gali būti sustabdomas ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus ir negali viršyti bendro 12 6 mėnesių termino per 5 metų laikotarpį. Skolininkų prašymų sustabdyti pinigų sumų išieškojimą nagrinėjimo tvarką nustato Užimtumo tarnybos direktorius, suderinęs su teisingumo ministru.“ Dar kartą pažymime, kad palaikome siekius skatinti skolingus asmenis sugrįžti į darbo rinką ir viliamės, jog šiame rašte išdėstyti siūlymai net gi padėtų sustiprinti reglamentavimu siekiamą tikslą, kadangi skolos grąžinimas veikia kaip motyvuojantis veiksnys ir mažina ilgalaikių finansinių problemų rizikas.. Tikimės, kad priimant sprendimus bus įvertinta tai, kad siūlomas reguliavimas turės įtakos ne tik ilgalaikiams bedarbiams, bet ir koreguos finansinių paslaugų teikimo prieinamumo apimtis ir nepalankesnes sutarčių sąlygas kitiems žemesnes pajamas gaunantiems asmenims. Nepritarti. Siūloma pritarti iniciatorių teikiamam pakeitimui, nes „skolų atostogų“ tikslas, kad asmuo, dar netapęs ilgalaikiu bedarbiu turėtų paskatų grįžti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Be to, siekiant užkirsti kelią asmeniui tapti ilgalaikiu bedarbiu, nustatyta, jog bent 6 mėn. nedirbęs asmuo turi teisę atsikvėpti nuo skolų. Įstatymo pakeitimai suteikia galimybę, o ne prievolę skolininkui prašyti „skolininko atostogų“. „Skolų atostogų“ prieiga taip pat yra ribojama –„atostogos“ suteikiamos 12 mėnesių ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, taip užkertant kelią piktnaudžiavimui. 2.
rūmai (2023-11-24)
Lietuvos antstolių rūmai teikia šį raštą dėl 2023 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų svarstyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5(1), 16, 17, 20, 24, 25, 30(1), 30(2), 31, 32, 35, 38, 39(3), 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48(1), 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3257)ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3258) (toliau –CPK projektas). Lietuvos antstolių rūmai supranta įstatymų projektų tikslą skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, pagerinant jiems sąlygas užsidirbti aukštesnes potencialias pajamas, tačiau nepritaria kai kurioms CPK projektu siūlomoms priemonėms ir reguliavimo pakeitimams. Atsižvelgiant į tai, žemiau šiame rašte teikiame Lietuvos antstolių rūmų pastabas bei pasiūlymus dėl CPK projekto. Nuo 2018 m. įgyvendinti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai Siekiant mažinti patiriamą skolų grąžinimo naštą per pastaruosius kelerius metus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai buvo orientuoti į skolininko atžvilgiu vykdomo išieškojimo sąlygų pagerinimą bei platesnį skolininko interesų užtikrinimą. Juos išdėstome pridedamoje lentelėje. Priimti teisės aktų pakeitimai dėl išieškojimo sąlygų pakeitimo
(nuo 30 % iki 20 %, nuo 50% iki 30%, nuo 70% iki 50%), išieškant skolas iš darbo užmokesčio ir kitų skolininko pajamų. 2. Sudaryta galimybė skolininkui pagal mokestinės paskolos susitarimą su administracinių baudų mokėjimą išdėstyti dalimis iki dviejų metų. 3. Priimtos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) pakeitimų nuostatos, kuriomis įtvirtinta galimybė asmeniui per trumpesnį terminą sumokėti pusę paskirtos administracinės baudos. 4.
administracinėms baudoms, paskirtoms iki 2015 m. liepos 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, senatis sueina ir baudoms paskirtoms nuo 2015 m. liepos 1 d. 5. Skolų procese aktyviai taikoma CPK 704 straipsnio galimybė, kai skolininkas iki varžytynių paskelbimo pats gali pasiūlyti turimo areštuoto turto pirkėją, tai leidžia susitarti dėl įv. sąlygų. 6. Įgyvendinti CPK pakeitimai 2021 metais: visos to paties skolininko vykdomosios bylos (skolos) administruojamos vieno antstolio. Optimizuotos vykdymo procese patiriamos vykdymo išlaidos ir sudarytos palankesnės sąlygos darbdaviams pigiau ir paprasčiau administruoti buhalterinėje apskaitoje išskaitas pagal antstolių patvarkymus. 7. Padidinta CPK reguliuojama skolininko turtė vertė (nuo 2300 eur iki
priklausantį paskutinį būstą, kuriame jis gyvena. 8. CPK papildytas nuostatomis, draudžiančiomis išieškoti iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 18 mėnesių, atliekant įstatyme nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. 9. CPK numato galimybes skolininkui būti atsakingam ir sudaryti sutartį su kreditoriumi, susitarti dėl priverstinai išieškomos skolos išdėstymo dalimis grafiko. 10. 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK 689 straipsnio pakeitimai, kuriais nustatoma minimalių vartojimų poreikių dydžio suma (MVPD) (354 EUR iš jos skolos neišieškomos), rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. Skolos iš šios sumos neišieškomos.
Iki šiol atsakingų institucijų neatliktas paminėtų teisės aktų pakeitimo poveikio vertinimas skolų grąžinimo procesui, skolininkų elgesiui, kreditavimo sąlygoms, ekonominiams rodikliams, o jau ministerijos Projektais siūlomos naujos papildomos „lengvatos“. Dėl CPK projekto 1 str. [CPK 627 str. 8 p.] ir CPK projekto 4 str. [CPK 736 str.] CPK projektu siūlomomis nuostatomis sukuriamos palankios sąlygos skolininko piktnaudžiavimui dėl toliau pateikiamų priežasčių. Palankiai vertintume galimybę suteikti vadinamąsias „skolų atostogas“, jeigu pakeitimas būtų orientuotas būtent į tikslinę grupę –skolininkus ilgalaikius bedarbius-, grįžtančius į darbo rinką, o tokių „skolos atostogų“ suteikimo procedūra būtų aiškiai apibrėžta laike, taip pat turėtų vienkartinį pobūdį. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos antstolių rūmai siūlo įtvirtinti, jog išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų atidėjimas būtų vienkartinio pobūdžio, o „skolų atostogų“ terminas būtų susietas su Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytu 3 mėn. darbuotojo išbandymo laikotarpiu. Suėjus „skolų atostogų“ terminams, antstolis įgytų teisę išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų ir 3 mėnesius vykdytų išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų, tačiau taikydamas mažesnius išskaitų dydžius, t. y., 3 mėnesius būtų išskaitoma ½ išskaitų dydžio, nustatyto šio kodekso 736 straipsnyje. Kitaip tariant, antstolis nenukreiptų išieškojimo į asmens pajamas 3 mėnesius po įsidarbinimo ir dar 3 mėnesius vykdytų išieškojimą iš darbo užmokesčio, taikydamas mažesnius išskaitų dydžius. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti CPK nauju CPK 736¹straipsniu, kuris būtų taikomas tik tiems asmenims, kurie atitinka CPK projektu siūlomame 627 straipsnio 8 punkte nurodytas sąlygas. Tuo tarpu, šiuo metu galiojantis CPK 736 straipsnis ir išskaitų dydžiai nekeičiami ir taikomi įprastine tvarka.
Svarstome, jog būtent toks palankesnių sąlygų skolininkui taikymo modelis padėtų asmeniui įsitvirtinti darbo rinkoje, būtų kaip paskata pradėti dirbti, žinant, jog tam tikrą laiko tarpą iš skolininko darbo užmokesčio nebus išieškoma arba bus išieškoma mažesnėmis išskaitomis. Siūlytume CPK 627 str. 8 p. dėstyti naujai ir papildyti CPK atskiru 736¹ punktu, kuris ir detalizuotų išskaitymo iš skolininko pajamų tvarką tais atvejais, kai taikomos lengvatos:
Papildyti CPK 627 straipsnį 8 punktu išdėstant atitinkamai:
„8) turtinio pobūdžio išieškojimo byloje, gavus
Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) dokumentą, išskaitų vykdymas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų vieną kartą atidedamas ir vykdomas šio Kodekso 7361 nustatyta tvarka.” Papildyti Kodeksą 736¹ straipsniu išdėstant atitinkamai: „736¹ straipsnis.
Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis Gavus Užimtumo tarnybos dokumentą dėl skolininko, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos šia tvarka:
1) 3 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos pateikto dokumento išieškojimas atidedamas;
2) 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 punkte nustatyto termino pabaigos išskaitoma ½ išskaitų dydžio, nustatyto šio Kodekso 736 straipsnyje.” Pažymėtina, kad jeigu būtų pritarta Lietuvos antstolių rūmų siūlomam sprendimui dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų mažinimui išskirtinai iš Užimtumo tarnybos atėjusiems asmenims, manome, jog 736 straipsnio 3 dalis galėtų būti taikoma visiems atvejams, t. y. antstoliui reikėtų suteikti teisę patvarkymu, atsižvelgus į skolininko finansinę padėtį, priimti sprendimą dėl išskaitų dalies mažinimo. Taip pat, pagal siūlomą CPK 627 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotę gali susiklostyti situacija, kai išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų galės būti sustabdomas ir vykdant neturtinio pobūdžio sprendimus.
Tai reiškia, kad kreditoriaus patirtos išlaidos negalės būti išieškomos iš skolininko. Atsižvelgiant į tai, siūlome numatyti teisę stabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų tik turtinio pobūdžio ginčuose. Pažymėtina, kad siūlomais pakeitimais darbdaviui būtų sukeliama papildoma administracinė našta. Projekto aiškinamajame rašte pasigendama paskaičiavimų, kiek iš Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų yra skolininkai, tad nėra aišku, dėl kokio kiekio skolininkų yra daroma ši reforma. Akivaizdu, kad reformos įgyvendinimas pareikalaus lėšų, nes diskusijoje minima atvejo vadyba. Taip pat, reikės administruoti skolininkų prašymus, ką patvirtina ir projekto nuostatos, todėl trūksta skaičiavimų, kokiai daliai asmenų ši paslauga bus reikalinga bei kiek tai kainuos valstybės biudžetui. Papildomai būtina įvertinti biudžeto išlaidas, kai „skolininko atostogos“ taikomos ir išlaikymo bylų ar žalos priteistos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės netekimo atvejais, kadangi tuo laikotarpiu išlaikymo išmokas (ar priteistas žalas iš atitinkamo fondo) turėtų mokėti Sodra (perėmusi Vaikų išlaikymo fondo funkcijas), todėl atitinkamai reikėtų paskaičiuoti, kiek susidarytų papildomų išlaidų. Dėl CPK projekto 3 str. [CPK 663 str.] Įvertinus Įstatymų projektų tikslą skatinti būtent įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, manome, jog CPK projektas neturėtų būti susijęs su išieškojimo iš turto reguliavimu. Pakeitimai tikslingi ta apimtimi, kiek tai susiję su darbo santykiais –būtent išskaitų dydžio iš darbo užmokesčio peržiūrėjimas ir išskaitymų lengvatų poreikis. Pažymėtina, kad Latvijos, Estijos įstatymai nenumato nukreipimo į skolininko turtą pagal skolos dydį ir (ar) turto vertę ribojimų apskritai.
CPK projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti CPK 663 straipsnio 1 d. numatytus terminus, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 12 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėn., o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena –per 36mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 18 mėn. CPK projektu siūloma pakeisti CPK 663 straipsnio 3 dalį, padidinant šiuo metu galiojančiame CPK nustatytą 4 tūkstančių eurų sumą iki 10 MMA. Manome, jog terminų prailginimas Lietuvos regionuose sukurtų visišką draudimą vykdyti išieškojimą iš turto ir neabejotinai pablogintų visų vartotojų skolinimosi sąlygas ir apribotų išieškojimo nukreipimą į bet kokį nekilnojamą turtą. Galime numanyti, kad šie siūlymai siejami su nemokumo (bankroto) proceso administravimu, tačiau įstatymų projektų rengėjų manymas, kad tokiu būdu pavyktų išsaugoti skolininko turtą, yra klaidinantis. Projektų rengėjai pasitelkia teisinio reguliavimo priemones, kurios galutiniame rezultate nedisciplinuoja, o realiai ilguoju laikotarpiu padaro skolininką nemokiu. Reikėtų įvertinti tai, kad dalis asmenų turi turto, kurį būtų galima realizuoti, atitinkamai padengti įsiskolinimus ir jiems liktų netgi dalis turto sumos, kurios pagalba asmuo galėtų investuoti į mažesnį būstą regionuose. Pažymėtina, kad kartu su skola yra išieškomos ir procesinės palūkanos, kurios ilguoju laikotarpiu tik augtų ir viršytų pačią skolą. Turimais duomenimis, apie 57 proc. visų vykdomųjų bylų (741 tūkst.) kartu su skola išieškomos ir priteistos palūkanos. Pačios mažiausios palūkanos paprastai sudaro 5-6 proc., tačiau labai dažni atvejai, kai palūkanos viršija dešimt, ar keliasdešimt procentų (yra bylų, kuriose skaičiuojamos 40-80 proc. metinių palūkanų).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas pirmiausia dengiama ne skola, bet priskaičiuotos palūkanos (jeigu išieškomos nedidelės sumos, jos paprastai skiriamos priskaičiuotoms palūkanoms apmokėti, o skola mažėja nedidele dalimi), o palūkanos skaičiuojamos iki pilno skolos išieškojimo, t. y. skolą išieškant dalimis. Vadovaujantis 2023 m. liepos 15-24 d. atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis1, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti visuomenės požiūrį į valdžios institucijų pateiktus siūlymus mažinti išskaitas iš skolingų asmenų darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, aštuoni iš dešimties gyventojų nesirinktų ilgesnio ir brangesnio skolų išieškojimo kelio.¹ Prieiga internetu: https://www.antstoliurumai.lt/index.php?id=3046 Apklausos duomenimis, 77 proc. respondentų nesutiktų papildomai sumokėti 800 eurų kreditoriui ir antstoliui už tai, kad skola iš jų pajamų kas mėnesį būtų išieškoma mažesnėmis dalimis ir per ilgesnį terminą nei dabar (ne per dvejus metus, o per penkerius metus). Projekte siūloma viena kitą dubliuojančios „lengvatos“. Skolininkui suteikiamos ne tik taip vadinamos „skolininko atostogos“, bet mažinami ir išskaitų dydžiai išieškant iš darbo užmokesčio. Todėl siūlytume laipsniškai pereiti prie skolų išieškojimo iš pajamų sąlygų pakeitimo ir terminus peržiūrėti racionaliai, pvz. 9 mėn. ir 24 mėn. CPK projekte siūloma įtvirtinti 10 MMA riba dėl draudimo nukreipti išieškojimą į turtą, tačiau, manome, kad didinimas turėtų būti laipsniškas. Atkreiptinas dėmesys, kad būsto vertė regionuose ženkliai mažesnė, nei siūlomas nustatyti 10 MMA dydis. Pažymėtina, kad kaimiškose vietovėse būstų kainos gali būti ir po 6000,00 Eur ir mažiau.
Įvertinus tai, siekiant neužkirsti kelio kreditoriams atgauti skolas, siūlome šiuo metu galiojančią
į nuo 2024 m. įsigaliosiantį MMA (924 Eur) siektų daugiau, nei 5500 EUR. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti CPK 663 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į
skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius 9mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių 24 mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.”
taip:
„3. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų 6 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau –MMA) dydį. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.“ Neabejotina, jog ilgesniame laikotarpyje užsitęsusių skolų administravimas, nepagrįstai apribotų kreditorių galimybes atgauti skolas.
Pažymėtina, kad ilgėjant skolos grąžinimo terminui, skolininkas gali bankrutuoti, išvykti į užsienį, netekti darbingumo ar jo visišką (dalinį) nemokumą gali lemti kitos aplinkybės ar priežastys. Žvelgiant iš praktikos pusės, net ir šiuo metu galiojančio CPK 663 straipsnio atžvilgiu, antstoliai neparduoda turto dėl, pavyzdžiui, kelių tūkstančių eurų skolos susikaupusių komunalinių mokesčių, nebent išnaudotos visos skolos išieškojimo galimybės, skolos visiškai nedengiamos ir kauptos ne vienerius metus. Taip pat, svarbu pažymėti ir tai, kad esant didelėms skoloms dėl administracinių nusižengimų ir asmeniui nedirbant, tačiau turint turto daug, sueis senaties terminas. Taigi, siūlomos teisinio reguliavimo „lengvatos“ turės neigiamos įtakos skiriamų baudų prevencinės funkcijos, kaip atgrasomosios priemonės daryti pažeidimus, įgyvendinimo užtikrinimui. Dėl CPK projekto 6 str. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas Projekte Ex post vertinimo laikotarpis nustatytas nepagrįstai ilgas, net 4-eri metai. Kadangi išskaitų reguliavimas paveiks kelis šimtus tūkstančių priverstinio vykdymo proceso dalyvių, yra aktualus ir kreditoriams, ir skolininkams manytume, 2 metų laikotarpis yra būtinas pradėti vertinti naujų įstatymo pakeitimų nuostatų poveikį.
Kitos, Lietuvos antstolių rūmų nuomone, galimos teisinio reguliavimo priemonės aktyvinti asmenis grįžti į darbo rinką:
socialinis kreditas;
nedarbo išmokos pagal neapmokėtas administracines ir baudžiamąsias baudas;
motyvuotu skolininko prašymu atidėti/išdėstyti skolos mokėjimą.
grįžtantiems ir skolų turintiems žmonėms siūlytina suteikti “mokesčių atostogas”, kurios ne tik skatintų dirbti legaliai, bet ir valstybei padėtų sutaupyti dešimtis milijonų eurų. Bet kurio legaliai įsidarbinusiojo asmens gaunama minimalioji mėnesinė alga (MMA) dėl mokesčių valstybei mažėja 207 Eur, arba 25 proc. Būtent mokesčiai yra dažniausia nelegalaus darbo priežastis. Kreditoriams išskaičiuojamos sumos visais atvejais mažesnės už mokesčius valstybei: atsižvelgiant į MMA uždirbančio asmens skolų skaičių ir pobūdį, skoloms dengti gali būti išskaičiuojama nuo 126 iki 190 Eur. Valstybei subsidijuojant į darbo rinką grįžusių asmenų mokėtinus mokesčius ir nebemokant jiems nedarbo išmokos, kurios vidutinis dydis šiuo metu yra 458 Eur. Ilgalaikiams bedarbiams tai būtų reali paskata pradėti legaliai dirbti. Jei per metus į darbo rinką sugrįžtų 10 tūkst. ilgalaikių bedarbių, būtų sutaupoma jau 30,1 mln. Eur lėšų, o jei būtų užimtos visos 14,5 tūkst. esamų laisvų darbo vietų, valstybės biudžetas pasipildytų beveik 43,7 mln. Eur. Atkreipiame dėmesį, kad tokios “mokesčių lengvatos” sukurta nauda būtų keleriopai didesnė už tą spėjamą 6,5 mln. Eur sumą, apie kurią kalbama projekto aiškinamajame rašte.
Lietuvos antstolių rūmų atliktais skaičiavimais, vien tik siūlymas du kartus mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš MMA neviršijančių skolingo asmens pajamų vienos 2000 Eur skolos išieškojimo trukmę prailgintų 2,6 karto (nuo 23 mėn. iki 59 mėn.), o finansinę naštą MMA uždirbančiam skolininkui papildomai padidintų apie 800 Eur. Asmeniui, turinčiam dvi skolas po 1000 Eur ir uždirbančiam MMA, išieškojimo trukmė pagal siūlomą tvarką ilgėtų beveik 4 kartus (nuo 15 mėn. iki 59 mėn.), o papildomai mokėtina suma didėtų iki 960 Eur. Tai ne tik priverstinio išieškojimo išlaidos, bet ir teismų priteisiamos palūkanos, kurios įprastai pradedamos skaičiuoti nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos. Užsitęsusio išieškojimo atvejais palūkanos, delspinigiai, netesybos ir administravimo mokesčiai pirmines pradelstų skolų sumas išaugina po 8-9 kartus. Į darbo rinką grįžę skolininkai, net ir mokėdami galiojančios redakcijos Civilinio proceso kodekso 736 str. įtvirtintas išskaitas iš pajamų skoloms dengti, pragyvenimui kas mėnesį turėtų 672 Eur (po 22 Eur dienai), arba 39 Eur daugiau, negu dabartinė MMA „į rankas“ (633 Eur).Taip pat, valstybė, įvertinusi asmens pastangas grįžti į darbo rinką, galėtų suteikti tokiems asmenims socialinį kreditą. Pastebėtina, kad tokia praktika taikoma ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose.
trauktis iš šešėlio būtų leidimas iš nedarbo išmokos išieškoti skolas už administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimus. Galiojant draudimui išieškoti skolas iš nedarbo išmokos, skolingas bedarbis renkasi 458 Eur nedarbo išmoką ir dar 840 Eur nelegalių darbo pajamų (iš viso – 1298 Eur), nei gauti minimalias mėnesines pajamas. Paminėtina, jog kaimyninėje Latvijoje, Lenkijoje iš baudų nesumokėjusių pažeidėjų gaunamos MMA leidžiama išskaičiuoti net 50 proc. lėšų, tokiu būdu viešąją tvarką saugant ne tik draudimais, bet ir siekiant užtikrinti paskirtų nuobaudų neišvengiamumą.
Taigi, papildomai siūlome apsvarstyti CPK 738 straipsnio pakeitimą, pildant nuostatas, jog „iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo, ir vykdant baudos už administracinius nusižengimus bei baudžiamajame procese paskirtų baudų išieškojimą šio Kodekso 736¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“ Įsidarbinus iš tokio asmens galėtų būti 3 mėnesius skola neišieškoma, o dar 3 mėnesius būtų taikomos sumažintos išskaitos iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Nepritarti. Siūloma pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, kadangi nors nuo 2018 m. priverstinio išieškojimo bylų vidutiniškai sumažėjo, tačiau situacija vis dar nėra gera. Kreditoriai nėra atgavę ~4 mlrd. Eur skolų ir beveik 7 iš 10 skolininkų nedirba, atitinkamai skolos nėra grąžinamos (nes dirbant legaliai ir uždirbant MMA, lieka mažiau nei 15 Eur dienai). Be to, skolų išieškojimo sistema yra neefektyvi, nes per
sumos. Skolos augo 600 mln. Eur, tuo tarpu kai išieškojimas yra 10 kartų mažesnis (tik ~60 mln. Eur). Planuojama, kad „skolų atostogos“ būtų ne vienkartinio pobūdžio, kadangi susikaupusių ir antstoliams perduotų skolų priežastys gali pasikartoti – ekonominė krizė, pandemija, nedarbas, pablogėjusi sveikatos būklė. Išskaitų mažinimo taikymas tik ilgalaikiams bedarbiams skolininkams prarastų prevencinę funkciją ir problemos nespręstų, nes neturėtų poveikio stabdant naujų bedarbių dėl skolų atsiradimą.
Išskaitų sumažinimą nustačius tik šiuo metu nedirbantiems skolininkams, šiuo metu dirbantys skolininkai atsirastų blogesnėje padėtyje ir galimai būtų suinteresuoti tapti bedarbiais. Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo 2016 m. tyrimo duomenimis per didelės išskaitos yra dažniausiai minima priežastis, kodėl skolininkai nedirba legaliai ir negrąžina skolų (75%), kaip ir darbdavių nenoras tokius asmenis įdarbinti (32,6%). Todėl prioritetas skiriamas paskatų suteikimui skolininkams grįžti į darbo rinką. Pakeitimai orientuoti į visus nedirbančius skolininkus (iki 2023 m. jų buvo ~126 tūkst.), o ne tik į šiuo metu registruotus Užimtumo tarnyboje. Vienas iš Įstatymų projektų tikslų yra padidinti skolininkų paskutinio būsto apsaugą. Aiškinamajame rašte numatytos pokyčių, susijusių su paskutiniu būstu priežastys:
1) pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką – jeigu išieškoma iš būsto, kai skola sudaro tik nedidelę būsto vertės dalį, tai gali būti neteisėta;
2) suma indeksuojama, todėl išvengiama teisės aktų keitimo ateityje. Išieškojimo iš paskutinio būsto apsauginis terminas buvo pailgintas du kartus, t. y. vietoj
pasiūlymus. Toks reguliavimas sistemiškai derės su kartu teikiamais CPK 663 str. 1 d. pakeitimais, kuriais nuo 6 iki 12 mėn. ilginamas terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti, taip išieškojimo nenukreipiant į kitą skolininko turtą (ne paskutinį būstą, kuriame skolininkas gyvena). Pakeitimais siekiama nenukreipti didelės vertės skolų išieškojimą į menkavertį paskutinį būstą ir neatimti iš asmens namų.
Taip pat, išieškojus itin mažos vertės paskutinįjį būstą iš skolininko, padidėtų valstybės socialiniai kaštai, skirti pasirūpinti būsto neturinčiu skolininku, taip perkeliant skolos naštą mokesčių mokėtojams. 3. Lietuvos verslo konfederacija (2023-11-24)
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi į Jus dėl 2023 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų svarstyti Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5(1), 16, 17, 20, 24, 25, 30(1), 30(2), 31, 32, 35, 38, 39(3), 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48(1), 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3257) ir Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3258) (toliau kartu – Įstatymų projektai). LVK supranta, jog Įstatymų projektais siekiama padidinti legaliai dirbančių asmenų mastą Lietuvoje numatant veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už nelegalų arba nedeklaruotą darbą, taip pat skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, pagerinant jiems sąlygas užsidirbti aukštesnes potencialias pajamas, tačiau nepritaria kai kurioms Įstatymų projektų pakete siūlomoms priemonėms ir reguliavimo pakeitimams. Žemiau šiame rašte pristatome LVK pasiūlymus, dėl kurių pateikiame argumentus ir prašome juos įvertinti, ieškant subalansuotų, visų pusių interesus tenkinančių sprendimų.
<...>
III. Dėl siūlymo trumpinti „skolininko atostogas“ iki 6 mėnesių Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau - CPK projektas) siūloma CPK 627 straipsnį papildyti 8 punktu, numatančiu vadinamąsias „skolininko atostogas“.
Pagal CPK 627 str. antstolis turėtų teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus ir skolininkui, kuris paskutinius 6 mėn. nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu – gavęs dokumentą iš Užimtumo tarnybos. Atitinkamai siūloma įtvirtinti, kad: 1) šiame punkte nurodytu atveju sustabdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, išskyrus išieškojimą iš CPK
skolininko gali būti sustabdomas iki 12 mėn. ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, LVK neprieštarauja bendrai „skolininko atostogų“ idėjai, tačiau mūsų vertinimu CPK projekte numatytas išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio atidėjimo laikotarpis iki 12 mėnesių per 5 metus yra ženkliai per ilgas ir neproporcingai pažeidžia kreditorių (išieškotojų) interesus. Atsižvelgiant į tai, kad numatomais pakeitimais yra siekiama skatinti asmenis grįžti į darbo rinką, būtų logiška „skolininko atostogas“ suteikti tik 3 mėnesiams, nes tai atitiktų laikotarpį, siejamą su darbo išbandymu, kuris pagal savo trukmę yra pakankamas asmeniui įsilieti į darbo rinką ir pradėti dengti savo turimas skolas. Tačiau, įvertinus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministerija) argumentus, kad vieniems skolininkams gali prireikti trumpesnių, o kitiems ilgesnių „skolų atostogų“ tam, kad jie integruotųsi į darbo rinką (po galimai prarastų darbo įgūdžių), manome, kad 6 mėnesių „skolininko atostogų“ terminas galėtų būti kompromisinis variantas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadinamosios „skolininko atostogos“ būtų taikomos ir išlaikymo bylų ar žalos priteistos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės netekimo atvejais, todėl šių nuostatų įgyvendinimui turės būti skiriama pakankamai valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant išvengti skolininko
„pripratinimo“ prie lengvatos, CPK projekte siūlytina įtvirtinti, jog
išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų atidėjimas yra vienkartinio pobūdžio, kaip paskata skolininkui įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai, kad anstoliams perduotų skolų priežastys gali pasikartoti – ekonominė krizė, nedarbas, sveikatos būklė, emociniai sutrikimai, tai neturėtų tapti pagrindu
„skolų atostogas“ taikyti daugiau kaip kartą, pripratinant skolininkus prie
išimtinai jiems suteikiamų pagerintų sąlygų ir tokiu būdu neskatinant keisti skolininko elgseną grąžinti įsiskolinimus. IV. Dėl siūlymo mažinamus išskaitų dydžius iš darbo užmokesčio orientuoti išimtinai į įsiskolinusius asmenis, kurie ilgą laiką nedalyvavo darbo rinkoje CPK 736 straipsnį siūloma keisti sumažinant iš skolininkų galimos išieškoti sumos ribą. Įgyvendinant šiuos siūlomus pakeitimus, ženkliai prailgėtų skolų, ypač didesnės apimties, išieškojimo terminai, o tai nėra naudinga nei kreditoriams, nei patiems skolininkams. Dėl skaičiuojamų procesinių palūkanų išaugtų ir skolų sumos, kurias skolininkams galiausiai tektų sumokėti, taip pat išaugtų ir antstoliams mokamas atlygis, kuris skaičiuojamas nuo visos išieškotos sumos, įskaitant procesines palūkanas.
Manome, kad pakeitimų įteisinimas akivaizdžiai prieštarauja pastarųjų metų Valstybės pasirinktai krypčiai, skirtai fizinių asmenų, turinčių skolinių įsipareigojimų, finansinės padėties gerinimui bei sąlygų užtikrinti greitesnį ir lengvesnį skolų padengimo procesą kūrimui. Pažymime, kad siūlomais pakeitimais bus suteiktas užtikrinimas skolininkams, kad jų nelaukia neigiamos pasekmės ir jie savo skolas gali grąžinti per laikotarpį, kuris priklauso nuo jų pasirengimo ir noro dirbti legaliai ar daugiau uždirbti. Be to, siūlomi reguliavimo pakeitimai turės įtakos kreditavimui ne tik esamų ilgalaikių bedarbių, kurie turi skolų, bet visų asmenų, kurių pajamos šiuo metu yra mažos. Vartojimo kredito davėjai bus priversti įvertinti naują reguliavimą, jei jis bus priimtas ir atitinkamai riboti finansinės paslaugos prieinamumą visiems asmenims, patenkantiems į pataisose numatytą pajamų lygį. Atsižvelgiant į tai, kad bendrai ministerijos parengtais Įstatymų projektais siekiama skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, siekiant sudaryti palankias sąlygas tokiems asmenims įsitvirtinti darbo rinkoje ir pradėti dengti skolas bei kovoti su nelegalaus darbo problema, siūlome planuojamą teisinį reguliavimą (mažinamus išskaitų dydžius iš darbo užmokesčio) orientuoti išimtinai į įsiskolinusius asmenis, kurie ilgą laiką nedalyvavo darbo rinkoje, o tuo pačiu, likusiems įtvirtinti galimybę mažinti išskaitomas dalis antstolio patvarkymu tiek iki MMA, tiek virš MMA (ne tik išlaikant nedarbingus šeimos narius). V.
V. Dėl nuosaikesnio termino keitimo (ilginimo), per kurį negalima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto CPK projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti CPK 663 straipsnio 1 d. numatytus terminus, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 12 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėn., o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena – per 36 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 18 mėn. Pažymime, kad priverstinio vykdymo procesas yra skirtas išieškoti skolas skolininkui nemokant skolų geranoriškai. Siūlomi pakeitimai iš esmės eliminuoja operatyvumą bei suteikia skolininkui daugiau teisių, nei pareigų, nors būtent skolininkas yra prievolės pažeidėjas. Manome, kad reguliavimo pakeitimai, gerinantys skolininko ir bloginantys išieškotojo padėtį, turi būti objektyviai pagrįsti bei užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, nedaryti esminių kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad CPK projekte skolininkams jau ir taip maksimaliai projektuojamos „nuolaidos“ (skolininkui suteikiamos ne tik taip vadinamos „skolininko atostogos“, bet mažinami ir išskaitų dydžiai išieškant iš darbo užmokesčio), siūlome laipsniškai pereiti prie skolų išieškojimo iš pajamų salygų pakeitimo ir aukščiau minėtus terminus sistemingai pratęsti po 6 mėnesius, t. y. 12 mėn., ir atitinkamai 24 mėn. Pažymėtina, kad bet koks terminų pailginimas apsunkins vykdyti išieškojimą iš turto, neabejotinai pablogins visų vartotojų skolinimosi sąlygas, apribos išieškojimo nukreipimą į bet kokį nekilnojamą turtą, kas reikš išieškotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos susilpninimą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, maloniai kviečiame apsvarstyti mūsų pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei ieškoti geriausių sprendimų, kad siūlomi pokyčiai leistų pasiekti Įstatymų projektų keliamus tikslus. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Siūloma pritarti Konfederacijos pasiūlymui, kad darbdaviams baudos už nelegalų darbą būtų skiriamos nuo MMA (šis siūlymas atliepiamas Seimo narės P. Kuzmickienės siūlymu dėl Užimtumo įstatymo eilės straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-3257). Dėl likusių konfederacijos teikiamų pakeitimų, siūloma pritarti iniciatorių teikiamam įstatymo projektui. Kreditorių interesai yra labiau pažeidžiami, kuomet skolininkai nedirba ir negrąžina skolų bei neieškoma būdų jas grąžinti. Siekiama, kad ilgalaikiai bedarbiai įsitvirtintų darbo rinkoje ir pradėtų grąžinti skolas, todėl „skolų atostogų“ terminą siūloma ilginti iki 12 mėn. Ilgalaikiai bedarbiai gali nespėti įsitvirtinti darbo rinkoje pirmos darbo patirties metu ar per 6 mėn. laikotarpį, kadangi gali būti praradę darbo įgūdžius. Be to, asmuo gali būti atleistas bandomojo laikotarpio metu, todėl turės ieškoti kito darbo. Išskaitų mažinimo taikymas tik ilgalaikiams bedarbiams skolininkams prarastų prevencinę funkciją ir problemos nespręstų. 4. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija (2023-12-04) Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) vienijanti 6 didžiausias Lietuvos kreditų valdymo (skolų išieškojimo) bendroves teikia pastabas svarstomam Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas), kuris turės tiesioginę įtaką Asociacijos narių, kaip kreditorių, teisėms bei savalaikiam skolų atgavimui. Dėl Civilinio proceso kodekso
Įstatymo projekte numatyti pakeitimai dėl vykdomosios bylos sustabdymo iki 12 mėnesių (per penkerius metus) laikotarpiui kuomet skolininkas, registruotas Užimtumo tarnyboje, įsidarbina, pažeis kreditorių teisėtus interesus ir teisę į operatyvų skolos išieškojimą.
Toks įstatymo pakeitimas turės neigiamą poveikį ne tik kreditorių teisėtiems interesams, tačiau ir patiems skolininkams, kadangi dėl išsitęsusio skolos išieškojimo išaugs skolų sumos dėl skaičiuojamų sutartinių ir/ar procesinių palūkanų. Siūlomame įstatymo pakeitime pasigendama vykdomosios bylos sustabdymo tvarkos. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis bus stabdoma vykdomoji byla, ar bus atsižvelgiama į konkretaus skolininko turtinę padėtį, turimus įsiskolinimus, darbo santykių pasibaigimo pagrindus, trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nėra aišku, ar vykdomoji byla bus stabdoma visiems skolininkams, kurie atitinka įstatymo nuostatoje nurodytus kriterijus (paskutinius 6 mėnesius buvo registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbio ar darbo rinkai besirengiančio asmens statusu ir pradėjo dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu), ar bus atsižvelgiama ir į kitus kriterijus. Manytina, kad aukščiau nurodyti ir kiti papildomi kriterijai yra itin svarbūs, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų (pavyzdžiui, keičiant darbovietes ir taip kaskart įgyjant teisę į vykdomosios bylos sustabdymą). Asociacijos nuomone, siūlomas vykdomosios bylos stabdymo laikotarpis (12 mėn. per penkerius metus) yra neprotingai ilgas. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, jog naujai sudaromoje darbo sutartyje negali būti nustatytas ilgesnis nei trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, taigi trys mėnesiai yra tas laikotarpis, per kurį naujai pradėjęs dirbti asmuo gali įsitvirtinti darbo rinkoje ir pradėti dengti savo turimas skolas.
Siekiant skatinti grįžti bedarbius į darbo rinką, siūlome aiškiai įtvirtinti konkrečius kriterijus, kuriuos atitinkantiems asmenims būtų taikomas vykdomosios bylos stabdymo laikotarpis. Be to, vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpį siūlome trumpinti iki 6 mėnesių. Dėl Civilinio proceso kodekso
Priėmus siūlomus pakeitimus, kuomet išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko turtą, tai ištęs priverstinio skolos išieškojimo procesą, neužtikrins greito ir efektyvaus skolos grąžinimo kreditoriui. Išdėsčius skolos grąžinimą 50 mėnesių terminui, mėnesinės įmokos nebus ženklios, be to, per tokį laikotarpį skolininko skola dėl skaičiuojamų palūkanų gali išaugti dvigubai. Pažymėtina, kad skolininkai, žinodami, jog į paskutinį jų gyvenamąjį būstą nukreipti išieškojimą galima tik po 50 mėnesių, sąmoningai piktnaudžiaus vykdymo procesu. Priverstinio vykdymo procesas skirtas operatyviai išieškoti skolas skolininkui nemokant skolų geruoju. Siūlomi pakeitimai iš esmės eliminuoja operatyvumą, bei suteikia skolininkui daugiau teisių, nei pareigų, nors būtent skolininkas yra prievolės pažeidėjas. Asociacijos narių nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra tinkamas ir subalansuotas, o jį keisti nėra poreikio. Antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo kiekvieną turto realizavimo atvejį vertina individualiai ir priverstinį turto realizavimą taiko kaip paskutinį priverstinio vykdymo proceso stadijos elementą.
Tai atspindi ir pastarųjų metų statistika, kurioje aiškiai matyti, kad skelbiama vis mažiau varžytynių, kadangi skolininkai yra priversti būti aktyvūs vykdymo procese ir ieškoti sprendimų dengti savo turimus įsiskolinimus, išsaugant nekilnojamąjį turtą. Dėl Civilinio proceso kodekso
Šiuo siūlomu pakeitimu pažeidžiami teisėti kreditorių interesai, nes skolos išieškojimo terminai pailgės drastiškai. Skolininkas, žinodamas, kad antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į jo paskutinį gyvenamąjį būstą be 25 MMA nesiekiančios skolų sumos, neieškos sprendimų kaip dengti savo turimas skolas, kadangi žinos, jog jo nelaukia priverstinis turto realizavimas. Numatytas pakeitimas apsaugo tik skolininko interesus ir panaikina galimybę kreditoriams operatyviai atgauti skolas, nukreipiant išieškojimą į skolininko paskutinį būstą. Nuo 2024-01-01 numatomas MMA dydis yra 924 Eur, todėl norint nukreipti skolos išieškojimą į skolininkui priklausantį paskutinį būstą, skolos suma turės viršyti 23 000 Eur. Nenukreipus išieškojimo į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, tokio dydžio skolos grąžinimas kreditoriui gali užsitęsti keliasdešimt metų. Dėl Civilinio proceso kodekso
Priėmus siūlomą pakeitimą, padaugės atvejų, kuomet skolininkų skolos, dengiamos išskaitomis iš darbo užmokesčio, nemažės, bet tik didės. Sumažinus išskaitų dydžius iš MMA, skolininkai iš išskaitų dengs tik palūkanas, tačiau pagrindinė skolos suma nemažės. Be to, skolininkui turint kelis kreditorius, išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bus skirstomos proporcingai keliems kreditoriams, todėl skolos bus dengiamos tik nedidelėmis dalimis.
Skolų grąžinimas išsitęs laike, todėl dėl skaičiuojamų procesinių palūkanų išaugs skolų sumos, kurias skolininkams galiausiai teks sumokėti, taip pat išaugs ir antstoliams mokamas atlygis, kuris skaičiuojamas nuo visos išieškotos sumos, įskaitant procesines palūkanas. Šis siūlymas sumažinti iš skolininkų galimos išieškoti sumos ribą ženkliai prailgins skolų, ypač didelių, išieškojimo terminus ir nebus naudingas nei kreditoriams, nei skolininkams. Skolininkams, gaunantiems MMA, bus sudarytos sąlygos piktnaudžiauti savo teisėmis. Skolininkai, žinodami, kad išieškojimas iš MMA neviršijančių pajamų yra apribotas iki 10 proc., sąmoningai vengs atsiskaitymo su kreditoriumi. Piktnaudžiavimas teisėmis gali pasireikšti ir tuo, kad skolininkai, kurie gauna MMA ir kurių įsiskolinimai dar nėra perduoti vykdymui į antstolio kontorą, nebus suinteresuoti padengti skolą geranoriškai, kadangi žinos, jog antstolis galės nukreipti išieškojimą tik į 10 proc. asmens darbo užmokesčio. Taigi potencialus priverstinio skolos išieškojimo procesas skolininko atžvilgiu neveiks prevenciškai. Negana to, labai tikėtina, kad skolininkai, kurie uždirba daugiau nei MMA, sudarys susitarimus su darbdaviais dėl oficialaus darbo užmokesčio sumažinimo iki MMA, tuo tarpu kitą atlyginimo dalį mokant neoficialiai („vokeliuose“). Tai skatins šešėlinę ekonomiką ir atitinkamai darys tiesioginę įtaką lėšų surinkimui į Valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad MMA kasmet didėja – kreditoriui užsitikrinti skolų atgavimą priverstinio išieškojimo procese kasmet bus vis sunkiau. MMA
(bruto) pokytis Lietuvoje: nuo 2019-01-01 MMA – 555 Eur; nuo 2020-01-01 MMA –
2023-01-01 MMA – 840 Eur.
Atsižvelgiant į kasmetinį spartų MMA didėjimą, lėšų suma, į kurią nebus galima nukreipti išieškojimo, kasmet taip pat didės. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditų davėjai, įvertinę potencialią riziką ir skolos išieškojimo terminą skolininkui esant nemokiam, didins skolinimosi kainą (palūkanas). Pokyčiai bus ypač nepalankūs jauniems žmonėms, kurių daugelis neturi pakankamai pinigų pirmajam būstui ir nebegalės pasinaudoti vartojimo kreditais taip, kaip tai daro šiuo metu. Apibendrinant, Asociacijos narių nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra tinkamas: subalansuotas, aiškus, užtikrinantis tiek kreditorių, tiek skolininkų interesus, todėl poreikio jo keisti nėra. Nepritarti. Argumentai tie patys, kaip ir prie Lietuvos antstolių rūmų pasiūlymo (pasiūlymas lentelėje Nr.2). 5. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (2023-12-05) Dėl Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5(1), 16, 17, 20, 24, 25, 30(1), 30(2), 31, 32, 35, 38, 39(3), 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48(1), 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto, Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Administracinių nusižengimų kodekso 95, 362(1), 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto, Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr.
XII-2604 1 ir 3(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9(2) straipsniu įstatymo projekto, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 13(2) straipsniu įstatymo projekto ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (toliau - NSMOT) palaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekį didinti legalų darbą ir didinti įsiskolinusių asmenų galimybes grąžinti įsiskolinimus bei grįžti į darbo rinką. I. Išskaitos iš darbo užmokesčio ir joms prilyginamų pajamų bei išieškojimai iš turto ir paskutinio būsto
mažinimo. Itin svarbiais laikome Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 736 straipsnio pakeitimus, kuriais siūloma mažinti išskaitas iš darbo užmokesčio. Šiuo metu Lietuvoje taikomos išskaitos iš darbo užmokesčio yra vienos griežčiausių Europos Sąjungoje. Tokiu būdu įsiskolinimai tampa vienu iš didžiausių įsidarbinimo barjerų, stumiančių į ilgalaikę bedarbystę arba šešėlinę darbo rinką. Remiantis R. Lazutkos, R. Remeikienės, L. Gasparėnienės, B. Gruževskio, S. Krutulienės ir Ž. Straševičiūtės atliktu tyrimu (2022), 31 proc., socialinės pašalpos gavėjų nurodė, kad jie nedirba, nes didelė dalis darbo užmokesčio būtų išskaičiuojama. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, iš minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) išskaitoma 20 proc. jei, asmuo turi vieną vykdomąją bylą (pas antstolį). 30 proc. išskaitoma, jei asmuo turi daugiau nei vieną bylą arba išieškomas išlaikymas, žala, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu. 50 proc. išskaitoma iš dalies, viršijančios MMA. Pagal šiuo metu galiojantį MMA dydį (633 Eur neto), atlikus 30 proc. išskaitymą iš asmens lieka apie 440 Eur.
Atlikus išskaitas iš MMA, asmeniui liekanti suma gerokai atsilieka nuo skurdo rizikos ribos (2023 m. skurdo rizikos riba siekia 566 Eur). Asmeniui, turinčiam vieną bylą, po išskaitų liekanti pajamų suma siekia apie 89 proc. skurdo rizikos ribos, o turinčiam daugiau nei dvi bylas - 78 proc. Tai reiškia, kad dirbantis asmuo negali patenkinti būtinųjų poreikių, ypač jeigu turi išlaikomų asmenų. Todėl žmonės, turintys įsiskolinimų dažniausiai praranda motyvaciją dirbti, įkrenta į paramos sistemą, griebiasi nelegalaus darbo ar gyvena išlaikomi artimųjų. Negalėdami susimokėti būtinųjų išlaidų, žmonės toliau klimpsta į skolas – įsiskolina už būsto išlaikymą, ima greituosius kreditus, norėdami patenkinti būtinuosius poreikius arba padengti esamus įsiskolinimus. Taip įsukamas uždaras skolų ratas, kuriantis ir gilinantis socialines problemas. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad pakeitimai būtų itin reikšmingi žmonėms, gaunantiems senatvės pensijas arba netekto darbingumo išmokas, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui. Šiuo metu, vadovaujantis CPK
dydžio (šiuo metu 354 Eur), iš jos galimi nuskaitymai iki 30 proc., jei žmogus turi daugiau nei vieną bylą. Atkreiptinas dėmesys ir į asmenis, ieškančius darbo (turinčius bedarbio statusą) bei siekiančius pakeisti/pasikelti kvalifikaciją. Asmuo, lankantis Užimtumo tarnybos jam pasiūlytus kvalifikacijos kėlimo ar specialybės įgijimo kursus, turi teisę gauti stipendiją. Tačiau vadovaujantis CPK 737 str. 3 p., stipendija yra prilyginta darbo užmokesčiui ir iš jos išskaitoma 30 proc. Ši nuostata, NSMOT nuomone, nepagrįstai ir neprotingai apsunkina asmenų ieškančių darbo ir siekiančių tapti aktualiais ir reikalingais darbo rinkoje.
Todėl palaikome Vyriausybės teiktus siūlymus dėl išskaitų mažinimo iš MMA iki 10 procentų (paliekant išimtį išskaitoms, susijusioms su išlaikymu, žala, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu), tarp 1 MMA ir 2 MMA - iki
paskutinį būstą. Palaikome siekį ilginti laiką nuo 6 iki 12 mėn. prieš nukreipiant pinigų išieškojimą į skolininkų turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per tą laikotarpį. Taip pat, pritariame termino ilginimui nuo 18 iki 36 mėn., per kurį negalima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto. Būstas yra esminė žmogaus teisė, įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose ir mokslininkų studijose įvardijamas kaip vienas iš būtiniausių poreikių, susijęs ne tik su asmens gyvenimo lygiu, bet ir su šalies ekonominiais, socialiniais ir demografiniais aspektais, su žmogaus teisių garantijomis bei žmogiškųjų išteklių išsaugojimu. Tuo pačiu palaikome siekį didinti ir indeksuoti CPK 663 nurodytą ribą, kurią peržengus galima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena. Siūloma jį keisti iš 4000 eurų į 10 MMA. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad bankroto procedūra prieinama tik tuo atveju, jei skolos viršija 25 MMA. NSMOT vertinimu, bankroto procedūros turėtų būti prieinamos anksčiau negu žmogus praranda paskutinį būstą. II. Papildomi siūlymai dėl įsisikolinimų 2.1 Dėl nedidelių skolų išskaitų automatizavimo. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos
kainuoja 36 Eur, skolų nuo 15 iki 50 Eur – 60 Eur. Tokios skolos dažniausiai atsiranda, kaip administracinio pažeidimo pasekmė.
Jas administruoja VMI. Atsižvelgiant į tai, NSMOT nuomone skolas iki 1 BSI (2023 - 49 Eur) yra tikslinga automatiškai nuskaityti nuo asmens sąskaitos neperduodant jų antstoliui, nesudarant pagrindo atsirasti vykdymo išlaidoms, kas dvigubai ar net trigubai padidina įsiskolinimą skolininkui. Tačiau itin svarbu, kad net ir mažos skolos būtų nuskaitomos nepažeidžiant asmens minimalių vartojimo poreikių dydžio (CPK 689) ir nuo pajamų, iš kurių išieškoti negalima pagal (CPK 739). 2.2 Plėsti skolų (visų pirma valstybei) pripažinimo beviltiškomis taikymą dėl objektyvių priežasčių, kai žmogui teikiamos socialinės paslaugos. Svarbu pažymėti, kad yra įrodytas ryšys tarp asmens įsiskolinimų ir psichinės sveikatos. O ekonominiai sunkumai yra įrodytas savižudybę skatinantis veiksnys. Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva yra pirmaujanti tarp ES valstybių pagal savižudybių skaičių. Švedijoje atliktas tyrimas parodė, įsiskolinusieji asmenys yra linkę 2,5 karto dažniau nusižudyti, negu neturintys įsiskolinimų. Plėčiant skolų pripažinimo beviltiškomis taikymą, sistema būtų taikoma asmenims, kurių pajamos itin mažos ir dėl objektyvių priežasčių jos niekada nebus didelės: pensinio amžiaus žmonės, žmonės su negalia, kurie objektyviai negali dirbti, asmenys, kurie slaugo ar prižiūri artimus neįgalius, ir kitais atvejais, kai tai yra objektyviai įrodoma. Toks reguliavimas užkirstų kelią itin pažeidžiamų asmenų situacijai, kai savižudybė būtų laikoma vienintele išeitimi išbristi iš skolų. 2.3 Dėl pajamų šaltinio nustatymo. Skolų išieškojimo sistemą apsunkina tai, kad antstoliai teigia nemato skolininko lėšų kilmės. Įsiskolinusieji asmenys turi raštu pateikti pažymą apie lėšų kilmę, jeigu tai yra pajamos, iš kurių nuskaitymai yra negalimi (pavyzdžiui, vaiko pinigai, laidojimo pašalpa, piniginė socialinė parama).
Savivaldybės visiems skolininkams turi išrašyti pažymas (piniginės socialinės paramos gavėjų atveju – kas tris mėnesius), skolininkai savo ruožtu apie gaunamas išmokas per 15 dienų turi informuoti antstolius, priešingu atveju išieškotos sumos iš tikslinių išmokų nėra grąžinamos, o tai sukelia didelę naštą tiek išmokas gaunantiems skolininkams, tiek išmokas teikiančioms institucijoms, tiek su įsiskolinusiais asmenimis dirbantiems socialiniams darbuotojams. NSMOT nuomone tai būtų galima pasiekti kelias būdais: (1) sukurti atskirą asmens riboto disponavimo sąskaitą, prie kurios nėra prieigos antstoliams ir į kurią būtų pervedamos išmokos, nuo kurių pagal įstatymą negalimi nuskaitymai; (2) sudaryti galimybę savivaldybėms antstolių informacinėje sistemoje pateikti informaciją apie asmens neliečiamas pajamas (pvz. piniginė socialinė parama, išmokos vaikams);
(3) pavedimų sistemoje įdiegti neliečiamumo žymą, pagal kurią antstoliai aiškiai atpažintų, kad tam tikros pajamos priskiriamos pajamoms, nuo kurių nuskaitymai yra neleidžiami (tokia sistema yra įdiegta Lenkijoje). 2.4. Dėl perteklinės informacijos pateikimo apie darbo užmokestį. Analogiška situacija yra ir su dirbančiais skolininkais: nors antstolis turi prieigą prie SODROS duomenų, kur matosi asmens įsidarbinimo faktas, antstolis siunčia asmens darbdaviui patvarkymą dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio, o darbdavio buhalterija įpareigota antstoliui atskaityti dalį asmens algos prieš jam išmokėdama darbo užmokestį, tačiau asmuo vis tiek yra įpareigojamas įrodyti savo pajamų kilmę antstoliui, o nepadarius to yra papildomai išieškoma iš asmeniui išmokėtos jau antstoliams atskaitytos atlyginimo dalies.
Be to atlikus išskaitymus, skolininkas dar papildomai moka apytiksliai po vieną eurą už kiekvieno antstolio nuskaitymą bankui ir po vieną eurą Registrų centrui. Lygiai taip pat skolininkas moka ir už lėšų grąžinimą į jo sąskaitą, net ir tuo atveju, jei iš jo lėšų buvo išskaityta neteisėtai (pavyzdžiui, jei asmuo turi 10 antstolių, kiekvienam išskaičius lėšas, o po to jas grąžinus, jis susimoka 20 Eur vien už bankines operacijas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, NSMOT nuomone, toks reguliavimas pažeidžia asmens teises, dėl to yra tikslinga ir itin svarbu, nustatyti tokį reguliavimą, kuris užtikrintų valstybės institucijų, išieškojimą vykdančių subjektų ir kredito įstaigų sąveikavimą, kad skolos vykdymo procesas būtų optimizuotas ir neapkrautų skolininko dar didesne finansine ir administracine našta. 2.5. Dėl administracinės naštos darbdaviams. Atkreipiame dėmesį, kad ilgą laiką galiojo tvarka, kuri leido to paties asmens skoloms kauptis pas skirtingus antstolius, ir nors ši tvarka yra pakeista, seni įsiskolinimai vis dar yra administruojami skirtingų antstolių. Įsiskolinusių žmonių darbdaviai nenori priimti į darbą, nes įsiskolinimus sudėtinga administruoti, buhalterija apkraunama papildomu darbu, o jei tai maža įmonė, ji neturi pajėgumų administruoti įsiskolinimus ir nepriima tokio darbuotojo.
Todėl siūlome vėl grįžti prie diskusijų ir priimti sprendimus, kurie leistų darbdaviui pervesti įsiskolinimams grąžinti priskaičiuotą sumą į vieną specialią sąskaitą. Tai ženkliai sumažintų naštą darbdaviams ir pagerintų įdarbinimo sąlygas. III. Informavimas apie atsakomybės didinimą smulkiems užsakovams
didinimą privatiems užsakovams. Su didėjančia atsakomybe smulkiems užsakovams labai svarbi yra aiški ir savalaikė komunikacija, kad atsiranda atsakomybės ir ką turėtų žmogus tikrinti. Svarstytina, ar smulkiems tiekėjams su pasiūlymų pateikimu raštu (jei toks teikiamas), neturėtų atsirasti prievolė pridėti savo skaidriai veiklą vykdančio asmens žymą. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad įsiskolinusiems asmenims būtina teikti intensyvias kompleksines paslaugas, ypatingai konsultavimo dėl pajamų bei skolų valdymo paslaugas. Laiku suteikus pagalbą įsiskolinusiems, mokėdami valdyti savo finansus, neprisiimti perteklinių finansinių įsipareigojimų, dirbantys ir mokantys mokesčius asmenys prisidėtų prie valstybės ekonomikos augimo ir biudžeto didinimo, todėl ilgainiui nauda valstybei būtų ženkliai didesnė. NSMOT įsitikinimu, siūlomi pakeitimai mažintų nelegalaus darbo mastą Lietuvoje, didintų įsiskolinusiųjų motyvaciją grįžti į darbo rinką bei ženkliai prisidėtų prie skurdo mažinimo. Atsižvelgti. 6. Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (2024-01-25) Dėl “Legalaus darbo” paketo Kreipiamės į Jus šiuo metu Jūsų vadovaujamuose komitetuose svarstomo taip vadinamo Legalaus darbo paketo, t.y. dėl Užimtumo įstatymo Nr.
XII-2470 2, 4, 5(1), 16, 17, 20, 24, 25, 30(1), 30(2), 31, 32, 35, 38, 39(3), 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48(1), 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto, Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Administracinių nusižengimų kodekso 95, 362(1), 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto, Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 3(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9(2) straipsniu įstatymo projekto, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 13(2) straipsniu įstatymo projekto ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Palaikome visus Vyriausybės teikiamus siūlymus ir norėtume pasiūlyti papildomas priemones, kurios gali padėti įgyvendinti Vyriausybės siekį didinti legalų darbą ir didinti įsiskolinusių asmenų galimybes grąžinti įsiskolinimus bei grįžti į darbo rinką. 1.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo 2023 m. gruodžio 5 d. siūlymą skolas, mažesnes kaip viena bazinė socialinė išmoka (2023 m. – 49 eurai, 2024 m. – 55 eurai), automatiškai nuskaityti nuo asmens sąskaitos neperduodant jų antstoliui ir taip nesudarant pagrindo atsirasti vykdymo išlaidoms, kas dvigubai ar net trigubai padidina įsiskolinimą skolininkui. Suprantame, kad net ir mažos skolos turi būti nuskaitomos nepažeidžiant asmens minimalių vartojimo poreikių dydžio (CPK 689 str.) ir nuo pajamų, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 str. 2. Aukščiau minimas pasiūlymas taip pat turėtų būti siejamas su “apsaugotos” sąskaitos įvedimu. CPK 739 str. numatytos pinigų kilmės rūšys turėtų būti pervedamos į asmens pasirinktą vieną Lietuvos bankuose ir mokėjimo įstaigose atidarytą specialiąją sąskaitą (t.y., būtų pravartu sukurti atskirą asmens riboto disponavimo sąskaitą, prie kurios nėra prieigos antstoliams ir į kurią būtų pervedamos išmokos, nuo kurių pagal įstatymą negalimi nuskaitymai). Tokia sąskaita galėtų priimti tik periodinius mokėjimus iš CPK 739 str. nurodytų tipų siuntėjų (savivaldybių, Sodros). Tokių siuntėjų yra 61, taigi, įmanoma gana paprastai techniškai įgyvendinti, kad tik šio riboto sąrašo siuntėjų lėšos būtų įskaitomos į specialiąsias sąskaitas, o kitų siuntėjų pavedimai neįskaitomi (grąžinami). Įvedus tokias sąskaitas, turi likti galioti nuostata dėl vykdymo instrukcijose numatytų atvejų dėl vienkartinių pervedimų (pvz., laidojimo pašalpų). 3. Siekiant sumažinti administracinę naštą darbdaviams ir kartu palengvinti įsiskolinusių asmenų galimybes įsidarbinti, reikia įvesti centralizuotą antstoliams mokėtinų sumų administravimo sistemą. Neretai darbdaviai nenori priimti į darbą įsiskolinusių žmonių, nes pervedimus antstoliams sudėtinga administruoti, darbdavio apskaita turi prisiimti papildomą darbą. Tai ypač problemiška mažose įmonėse.
Siūlome įvesti sistemą, kuri leistų darbdaviui pervesti įsiskolinimams grąžinti priskaičiuotą sumą į vieną specialią sąskaitą. Tikėtina, kad ilgainiui ši centralizuota priskaičiavimų įskaitymo ir paskirstymo sistema (pvz., VĮ Registrų centras rėmuose) galėtų sumažinti viso proceso priežiūros kaštus. 4. Siūlome apsvarstyti galimybę padidinti CPK 663 str. nurodytą ribą, kurią peržengus galima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena. Manome, kad ši suma (dabar – 4000 eurų, Vyriausybė siūlo keisti į 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumą) turėtų sutapti arba būti kuo artimesnė ribai, nuo kurios fiziniam asmeniui tampa prieinama bankroto procedūra. Dabar ši procedūra įmanoma tik tokiu atveju, kai skolos viršija 25 MMA. Akivaizdu, kad bankroto procedūros turėtų būti prieinamos anksčiau negu žmogus praranda paskutinį būstą – tokiu būdu mažintume benamystės riziką. Legalaus darbo paketo aiškinamajame rašte nurodoma, kad paskutinį būstą šiuo metu teoriškai galėtų prarasti iki 41 % skolininkų, tai yra 81 tūkst. žmonių. Reikia atsižvelgti į tai, kad daugelyje Lietuvos regionų būsto likvidacinė rinkos vertė gali būti gerokai žemesnė negu 25 MMA ar netgi 10 MMA. Todėl siūlytume svarstyti galimybę ne didinti išieškojimo iš paskutinio būsto ribą, o mažinti fizinių asmenų bankroto galimybės ribą. Kiti pasiūlymai
Vyriausybės siūlomi ir aukščiau mūsų pasiūlyti būdai spręsti įsiskolinusių asmenų problemas nepagelbės, jei Lietuvoje nesukursime efektyvios sistemos, kuri padėtų konsultuoti tokius asmenis.
Privalome 1) sumažinti riziką, kad asmuo prasiskolins, t.y. užsiimti prevencija (švietėjiškos paskaitos, seminarai), kad skolinimasis būtų stabdomas, o ne skatinamas (tame tarpe ir reklamos priemonėmis); 2) remiantis tarptautine (žr. projektą PEPPI) ir Lietuvos gerąja praktika (pvz., Vilniaus arkivyskupijos Carito, VšĮ
“Pactum”), sukurti veiksmingus tarpininkavimo tarp skolininko ir kreditorių
(ir/ar antstolių) mechanizmus; 3) teisiniais ir psichologiniais patarimais pagerinti įsiskolinusių asmenų būseną (supažindinti su jų teisėmis, užtikrinti teisėtus lūkesčius) ir taip padidinti jų galimybes grąžinti įsiskolinimus bei galiausiai padėti šiems žmonėms grįžti į darbo rinką, gyventi pilnavertį, socialiai aktyvų gyvenimą ir iš naujo “neįklimpti” į skolas. Šiuo metu jau paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2225 dėl vartojimo kredito sutarčių, kuria panaikinama Direktyva 2008/48/EB, numato: “[v]alstybės narės užtikrina, kad [...] būtų teikiamos nepriklausomos konsultavimo skolos klausimais paslaugos” (36 str.). Keičiant Vartojimo kredito įstatymą, Lietuva turės įvesti šio Direktyvos straipsnio nuostatas įgyvendinančias priemones. 6. Mes manome, kad perdėtą įsiskolinimą reikia stabdyti kryptingais ir daugiapusiais valstybės veiksmais. Įrodyta, kad skolinimasis pagal savo psichologinį mechanizmą prilygsta kitomis priklausomybėmis sukeliamam procesui; įvairiapuses perdėto įsiskolinimo sukeliamas socialines pasekmes išsamiai apžvelgia ES nevyriausybinė organizacija "Finance Watch" (https://www.finance-watch.org/blog/insolvency-syndrome-when-over-indebtedness-affects-health-and-well-being/).
Todėl įgyvendinant Lietuvoje ES direktyvos 2023/2225 dėl vartojimo kredito sutarčių nuostatas, būtina papildomai riboti reklamą, mažinant spontaniškų kreditų
“patrauklumo” komunikavimą, tame tarpe – socialiniuose tinkluose. Reikalinga
ir socialinė reklama, skatinanti atmesti spontaniškus sprendimus bei prieš skolinantis pasitarti su nesuinteresuotu patarėju. 5 punkte minimos nepriklausomos konsultavimo sistemos sukūrimas bei skolinimosi “anti-reklamos” išlaidos galėtų būti finansuojamos privalomais atskaitymais nuo “greitųjų kreditų” portfelio arba iš kreditoriams bei kredito tarpininkams skiriamų baudų už pažeidimus, kurie nereti vartojimo kredito teikėjų veikloje (žr. https://www.lb.lt/lt/poveikio-priemones-2). Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei suinteresuotų asmenų pasiūlymus, į kuriuos siūloma atsižvelgti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Varkalys, Linas Kukuraitis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Seimo kanceliarijos patarėja, kuriai pavestos SRDK biuro patarėjos funkcijos, Indrė Žukauskaitė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2024-04-17
pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos:
Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vyresnysis patarėjas Rokas Keršys, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėjas Tautvydas Zasas, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Aurelija Pauliukaitė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja teisininkė Akvilė Razumienė, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos vadovas Marius Šlepetis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Jonas Petrikas, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Antstolis Laurynas Lukšnys, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijos tinklo atstovė Aistė Adomavičienė, Vilniaus arkivyskupijos Caritas teisės patarėjas Andrius Jarošenko. 2-3.
2-3. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos antstolių rūmai 2023-11-24 Lietuvos antstolių rūmai teikia šį raštą dėl
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5(1), 16, 17, 20, 24, 25, 30(1), 30(2), 31, 32, 35, 38, 39(3), 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48(1), 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3257) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir
projektas). Lietuvos antstolių rūmai supranta įstatymų projektų tikslą skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, pagerinant jiems sąlygas užsidirbti aukštesnes potencialias pajamas, tačiau nepritaria kai kurioms CPK projektu siūlomoms priemonėms ir reguliavimo pakeitimams. Atsižvelgiant į tai, žemiau šiame rašte teikiame Lietuvos antstolių rūmų pastabas bei pasiūlymus dėl CPK projekto. Nuo 2018 m. įgyvendinti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai Siekiant mažinti patiriamą skolų grąžinimo naštą per pastaruosius kelerius metus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai buvo orientuoti į skolininko atžvilgiu vykdomo išieškojimo sąlygų pagerinimą bei platesnį skolininko interesų užtikrinimą. Juos išdėstome pridedamoje lentelėje. Priimti teisės aktų pakeitimai dėl išieškojimo sąlygų pakeitimo
darbo užmokesčio ir kitų skolininko pajamų
paskolos susitarimą su administracinių baudų mokėjimą išdėstyti dalimis iki dviejų metų 3.
Priimtos Administracinių nusižengimų kodekso
per trumpesnį terminą sumokėti pusę paskirtos administracinės baudos
„nurašymas“/senatis pritaikoma visoms administracinėms baudoms, paskirtoms
iki 2015 m. liepos 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, senatis sueina ir baudoms paskirtoms nuo 2015 m. liepos 1 d. 5. Skolų procese aktyviai taikoma CPK 704 straipsnio galimybė, kai skolininkas iki varžytynių paskelbimo pats gali pasiūlyti turimo areštuoto turto pirkėją, tai leidžia susitarti dėl įv. sąlygų
administruojamos vieno antstolio. Optimizuotos vykdymo procese patiriamos vykdymo išlaidos ir sudarytos palankesnės sąlygos darbdaviams pigiau ir paprasčiau administruoti buhalterinėje apskaitoje išskaitas pagal antstolių patvarkymus
skolininkui priklausantį paskutinį būstą, kuriame jis gyvena
8CPK papildytas nuostatomis,
draudžiančiomis išieškoti iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 18 mėnesių, atliekant įstatyme nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
ir sudaryti sutartį su kreditoriumi, susitarti dėl priverstinai išieškomos skolos išdėstymo dalimis grafiko 10.
pakeitimai, kuriais nustatoma minimalių vartojimų poreikių dydžio suma (MVPD) (354 EUR iš jos skolos neišieškomos), rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. Skolos iš šios sumos neišieškomos. Iki šiol atsakingų institucijų neatliktas paminėtų teisės aktų pakeitimo poveikio vertinimas skolų grąžinimo procesui, skolininkų elgesiui, kreditavimo sąlygoms, ekonominiams rodikliams, o jau ministerijos Projektais siūlomos naujos papildomos „lengvatos“. Nepritarti Nuo 2018 m. priverstinio išieškojimo bylų vidutiniškai sumažėjo ~15 % (~36 tūkst.). 2022 m. (211 tūkst.) – ~13 % (30 tūkst.), 2021 m. (190 tūkst.) – ~21 % (51 tūkst.), 2020 m. (198 tūkst.) – ~18 % (43 tūkst.), o 2019 m. (219 tūkst.) buvo užvesta ~9 % (22 tūkst.) mažiau skolos bylų lyginant su 2018 m. (241 tūkst.). Tačiau situacija vis dar nėra gera – kreditoriai neatgauna skolų (susikaupę ~4 mlrd. Eur), o beveik 7 iš 10 skolininkų nedirba ir skolų negrąžina, nes dirbant legaliai nelieka iš ko pragyventi (dirbant už MMA ir turint skolų mažiau nei 15 Eur dienai). Skolų išieškojimo sistema neefektyvi tik~6 % (225 mln. Eur) bendros skolų sumos (~4 mlrd. Eur) antstoliai išieškojo per 2022 m. 2022 m. skolos augo 600 mln. Eur, kai išieškojimas 10 kartų mažiau (tik ~60 mln. Eur). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
proceso kodekso (toliau – CPK) 627 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus skolininkui, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, palankesnis teisinis reguliavimas yra nustatomas tik vienai skolininkų grupei – pradėjusiems dirbti pagal darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymo 3 straipsniu, asmuo yra laikomas užimtu, jeigu jis užsiima bent viena šių užimtumo formų veikla - dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; yra savarankiškai dirbantis asmuo; užsiima neatlygintinio užimtumo veikla. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas numato keletą asmens užimtumo formų, tuo tarpu teikiamu projektu vykdymo veiksmus antstolis galėtų atidėti tik tuo atveju, jei skolininkas užsiimtų viena iš jų – pradėtų dirbti pagal darbo sutartį. Pastebėtina, kad skolininkui pradėjus savarankišką veiklą (pavyzdžiui, individuali veikla, autoriaus veikla), vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo CPK 627 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, išieškojimas iš skolininko gaunamo užmokesčio už šią veiklą negalėtų būti stabdomas. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygybės principą, o tik vienos iš užimtumo formos palankesnis vertinimas yra proporcingas projekte keliamiems tikslams. Nepritarti Svarstėme numatyti visas atlygintinas Užimtumo formas.
Šio varianto buvo atsisakyta, kadangi nėra realių galimybių patikrinti, ar savarankiškai dirbantis asmuo faktiškai užsiima veikla ir gauna pajamas t. y. galima išsiimti savarankiškos veiklos pažymą ar liudijimą, tačiau praktiškai neuždirbti pajamą ir mokesčių nemokėti (tik PSD). Tai skatintų piktnaudžiavimą, todėl buvo apsiribota viena tiksline grupe. Be to, pradėjus savarankišką veiklą galima nemokėti Valstybinio socialinio draudimo įmokų jei tai asmens pirma savarankiška veikla arba nuo paskutinės savarankiško darbo dienos jau yra praėję 10 metų. Todėl papildomai dar ir „skolų atostogos“ galėtų būti perteklinė paskata grįžti į darbo rinką. 3. Finansinių paslaugų įmonių asociacija „Finco“
18 Finansinių įmonių paslaugų asociacija FINCO (toliau – FINCO) susipažino su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtomis Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3258 (toliau – CPK) pataisomis ir visu kartu teikiamų įstatymų pataisų paketu. FINCO palaiko siekius skatinti skolingus asmenis sugrįžti į darbo rinką. Visgi, projekto iniciatoriai taip ir neatsakė bei nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie atsakytų į derinimo metu iškeltas abejones dėl pataisų pakete siūlomų reguliavimo pakeitimų ir konkrečių siūlomų priemonių. Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (CPK) siūloma numatyti „skolininko atostogas“. Iniciatoriai siūlo šią išimtinę priemonę leisti naudotis visiems, kurie paskutinius 6 mėn. buvo registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbio ar darbo rinkai besirengiančio asmens statusu. Aiškinamajame rašte ir derinimo pažymoje nėra pateikta jokių argumentų, tyrimų, pagrindimo kodėl būtent siūlomas 6 mėn. terminas.
Mūsų įsitikinimu, siūlomas 6 mėn. laikotarpis yra per trumpas ir turėtų būti ilginamas iki 12 mėn., jeigu, kaip deklaruoja projekto iniciatoriai, ši priemonė tikrai yra nukreipta į ilgalaikius bedarbius. FINCO pasiūlymas: Pakeisti 627 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
“8) skolininkui, kuris paskutinius 6 mėnesius 12 mėnesių
nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, – gavęs dokumentą iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Šiame punkte nurodytu atveju sustabdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, išskyrus išieškojimą iš šio Kodekso 737 straipsnyje nurodytų skolininko pajamų.” Nepritarti Skolų atostogų“ tikslas, kad asmuo dar netapęs ilgalaikiu bedarbiu (12 mėn.), turėtų paskatų grįžti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Atitinkamai, siekiant užkirsti kelią asmeniui tapti ilgalaikiu bedarbiu, nustatyta, jog bent 6 mėn. nedirbęs turi teisę atsikvėpti nuo skolų. 4. Lietuvos antstolių rūmai
418 Dėl CPK projekto 1 str. [CPK 627 str. 8 p.] ir CPK projekto 4 str. [CPK
CPK projektu siūlomomis nuostatomis sukuriamos palankios sąlygos skolininko piktnaudžiavimui dėl toliau pateikiamų priežasčių. Palankiai vertintume galimybę suteikti vadinamąsias „skolų atostogas“ jeigu pakeitimas būtų orientuotas būtent į tikslinę grupę – skolininkus ilgalaikius bedarbius -, grįžtančius į darbo rinką, o tokių „skolos atostogų“ suteikimo procedūra būtų aiškiai apibrėžta laike, taip pat turėtų vienkartinį pobūdį.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos antstolių rūmai siūlo įtvirtinti, jog išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų atidėjimas būtų vienkartinio pobūdžio, o „skolų atostogų“ terminas būtų susietas su Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytu 3 mėn. darbuotojo išbandymo laikotarpiu. Suėjus „skolų atostogų“ terminams, antstolis įgytų teisę išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų ir 3 mėnesius vykdytų išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų, tačiau taikydamas mažesnius išskaitų dydžius, t. y., 3 mėnesius būtų išskaitoma ½ išskaitų dydžio, nustatyto šio kodekso 736 straipsnyje. Kitaip tariant, antstolis nenukreiptų išieškojimo į asmens pajamas 3 mėnesius po įsidarbinimo ir dar 3 mėnesius vykdytų išieškojimą iš darbo užmokesčio, taikydamas mažesnius išskaitų dydžius. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti CPK nauju CPK 736¹straipsniu, kuris būtų taikomas tik tiems asmenims, kurie atitinka CPK projektu siūlomame 627 straipsnio 8 punkte nurodytas sąlygas. Tuo tarpu, šiuo metu galiojantis CPK 736 straipsnis ir išskaitų dydžiai nekeičiami ir taikomi įprastine tvarka. Svarstome, jog būtent toks palankesnių sąlygų skolininkui taikymo modelis padėtų asmeniui įsitvirtinti darbo rinkoje, būtų kaip paskata pradėti dirbti, žinant, jog tam tikrą laiko tarpą iš skolininko darbo užmokesčio nebus išieškoma arba bus išieškoma mažesnėmis išskaitomis. Siūlytume CPK 627 str.
Siūlytume CPK 627 str. 8 p. dėstyti naujai ir papildyti CPK atskiru 736 ¹punktu, kuris ir detalizuotų išskaitymo iš skolininko pajamų tvarką tais atvejais, kai taikomos lengvatos: Papildyti CPK 627 straipsnį 8 punktu išdėstant atitinkamai:
„8) turtinio pobūdžio išieškojimo byloje,
gavus Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) dokumentą, išskaitų vykdymas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų vieną kartą atidedamas ir vykdomas šio Kodekso 736¹nustatyta tvarka.” Papildyti Kodeksą 736¹straipsniu išdėstant atitinkamai: „736¹straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis Gavus Užimtumo tarnybos dokumentą dėl skolininko, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos šia tvarka:
1) 3 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos pateikto dokumento išieškojimas atidedamas;
2) 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 punkte nustatyto termino pabaigos išskaitoma ½ išskaitų dydžio, nustatyto šio Kodekso 736 straipsnyje.” Pažymėtina, kad jeigu būtų pritarta Lietuvos antstolių rūmų siūlomam sprendimui dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų mažinimui išskirtinai iš Užimtumo tarnybos atėjusiems asmenims, manome, jog 736 straipsnio 3 dalis galėtų būti taikoma visiems atvejams, t. y. antstoliui reikėtų suteikti teisę patvarkymu, atsižvelgus į skolininko finansinę padėtį, priimti sprendimą dėl išskaitų dalies mažinimo. Taip pat, pagal siūlomą CPK 627 straipsnio
skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų galės būti sustabdomas ir vykdant neturtinio pobūdžio sprendimus.
Tai reiškia, kad kreditoriaus patirtos išlaidos negalės būti išieškomos iš skolininko. Atsižvelgiant į tai, siūlome numatyti teisę stabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų tik turtinio pobūdžio ginčuose. Pažymėtina, kad siūlomais pakeitimais darbdaviui būtų sukeliama papildoma administracinė našta. Projekto aiškinamajame rašte pasigendama paskaičiavimų, kiek iš Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų yra skolininkai, tad nėra aišku, dėl kokio kiekio skolininkų yra daroma ši reforma. Akivaizdu, kad reformos įgyvendinimas pareikalaus lėšų, nes diskusijoje minima atvejo vadyba. Taip pat, reikės administruoti skolininkų prašymus, ką patvirtina ir projekto nuostatos, todėl trūksta skaičiavimų, kokiai daliai asmenų ši paslauga bus reikalinga bei kiek tai kainuos valstybės biudžetui. Papildomai būtina įvertinti biudžeto išlaidas, kai „skolininko atostogos“ taikomos ir išlaikymo bylų ar žalos priteistos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės netekimo atvejais, kadangi tuo laikotarpiu išlaikymo išmokas (ar priteistas žalas iš atitinkamo fondo) turėtų mokėti Sodra (perėmusi Vaikų išlaikymo fondo funkcijas), todėl atitinkamai reikėtų paskaičiuoti, kiek susidarytų papildomų išlaidų. Nepritarti Beveik 7 iš 10 skolininkų nedirba, todėl nėra iš ko išieškoti skolas. „Skolų atostogos“ bedarbiams skolininkams bus paskata pradėti dirbti ir grąžinti skolas. „Skolų atostogos“ numatytos ne vienkartinio pobūdžio, kadangi susikaupusių ir antstoliams perduotų skolų priežastys gali pasikartoti – ekonominė krizė, pandemija, nedarbas, pablogėjusi sveikatos būklė, emociniai sutrikimai. Numatyta, jog gali būti suteikiamos 6 mėn.
„skolų atostogos“ ne daugiau kaip
Užimtumo tarnybai bei vienam iš skolininko antstolių (1 langelio principu). „Skolų atostogos“ suteiktų galimybę ilgainiui keisti nedirbančių skolininkų elgesį, padėti grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir grąžinti įsiskolinimus. „Skolų atostogų“ suteikimo procesas atrodys taip:
nedirbo, įsidarbinus, Užimtumo tarnyba (UT) Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) patikrins, ar antstoliai vykdo iš jo išieškojimą. Jeigu antstoliai išieškojimo nevykdo – procesas nutrūksta, jei išieškojimas vykdomas – UT į AIS pateiks asmens duomenis ir darbo pradžios datą. 2) Registrų centas UT pateiktus duomenis „padės“ į asmens kortelę (bus matoma, kada skolininkas įsidarbino ir kada baigsis 6 mėn. laikotarpis, per kurį gali būti taikomos atostogos). 3) „Skolų atostogos“ galės būti taikomos tik tuo atveju, jeigu skolininkas antstoliui pateiks prašymą jas taikyti ir skolininkas atitiks įstatyme nustatytus reikalavimus (5 metų laikotarpyje nėra 2 kartus pasinaudojęs atostogomis). 6 mėn. “skolų atostogų“ terminas yra nepertraukiamas, nenutrūksta ir neprasitęsia, įskaitant, bet neapsiribojant, jeigu skolininko darbdavys keičiasi. Jeigu skolininkas pateikia prašymą antstoliui stabdyti išieškojimą skolininko darbo pradžios dieną, antstolis priima patvarkymą netaikyti išieškojimo iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių (DU) 6 mėn. Šio patvarkymo pagrindu AIS automatiškai fiksuojama informacija, kad atostogos buvo panaudotos. Jeigu skolininkas prašymą stabdyti išieškojimą antstoliui pateikia vėliau nei nuo skolininko darbo pradžios, išieškojimas stabdomas tik likusiam terminui po skolininko prašymo pateikimo antstoliui dienos.
išieškojimą iš skolininko vykdo keli antstoliai ir norima išieškojimą stabdyti ir kito antstolio (-ių) vykdomojoje byloje, antstolis, kuriam skolininkas pateikė šiame punkte nurodytą prašymą, jį Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka persiunčia kitam antstoliui (-iams), vykdančiam vykdomąją bylą, kurioje skolininkas prašo stabdyti išieškojimą. 5) Jeigu per 6 mėn. laikotarpį po įsidarbinimo skolininkas nepateiks prašymo antstoliui ir nei vienas išieškojimą iš to skolininko vykdantis antstolis nepriims patvarkymo netaikyti išieškojimo iš DU, AIS fiksuojama informacija, kad nurodytu 6 mėn. laikotarpiu skolininkas „skolų atostogomis“ nepasinaudojo. Ilgalaikiai bedarbiai gali nespėti įsitvirtinti darbo rinkoje pirmos darbo patirties metu ar per 3 mėn. laikotarpį, kadangi gali būti praradę darbo įgūdžius. Be to, asmuo gali būti atleistas bandomojo laikotarpio metu, todėl turės ieškoti kito darbo, kol įsitvirtins. Atitinkamai, 6 mėn. (ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, iš viso 12 mėn.) „skolų atostogų“ galimybė labiau užtikrintų galimybę skolininkams sugrįžti į darbo rinką, įsitvirtinti bei grąžinti skolas. Manome, kad kreditorių interesai yra labiau pažeidžiami skolininkams išvis nedirbant ir skolų negrąžinant nei ieškant būdų, jog skolos būtų pradėtos grąžinti. Išskaitų mažinimo taikymas tik ilgalaikiams bedarbiams skolininkams prarastų prevencinę funkciją ir problemos nespręstų iš pat šaknų, nes neturėtų poveikio stabdant naujų bedarbių dėl skolų atsiradimą. Išskaitų sumažinimą nustačius tik šiuo metu nedirbantiems skolininkams, šiuo metu dirbantys skolininkai atsirastų blogesnėje padėtyje ir būtų suinteresuoti tapti bedarbiais.
Toks reguliavimas galėtų sukelti priešingą reakciją – ne skatinti grįžti į darbo rinką, o iš jos išeiti tam, kad susimažinti išskaitų dydžius. Be to, teisėkūros tyrimas nustatė[¹], kad daugelyje ES šalių skolos nėra išskaitomos iš MMA. Po pirminių diskusijų, Lietuvoje siūlome išskaitas palikti, bet mažinti. Išskaitų sumažinimas 3 mėn. po 3 mėn. „skolos atostogų“ gali būti nepakankamas laikas bent 6 mėnesius nedirbusiam skolininkui (kuris jau gali būti praradęs darbo įgūdžius) įsitvirtinti darbo rinkoje ir grąžinti skolas. Taip pat išskaitų sumažinimas 3 mėn. nepadės spręsti nelegalaus darbo problemos, nes legaliai dirbančiam skolininkui nelieka iš ko pragyventi t. y. po išskaitų per dieną lieka mažiau nei 15 Eur. „Turtinio pobūdžio išieškojimo“ žodžių junginio buvo atsisakyta atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabas derinimo procese: „Atsižvelgiant į įstatymų projektais siekiamą tikslą – sudaryti palankesnes sąlygas bedarbiams skolininkams įsidarbinti, CPK projektu siūlomo 627 straipsnio 8 punkto formuluotė turėtų būti tikslinama, kad aptariamu atveju sustabdoma ne visa vykdomoji byla, bet išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio. Toks reguliavimas užtikrins, kad į darbo rinką sugrįžusiam skolininkui bus suteiktos išieškojimo iš darbo užmokesčio „atostogos“, tačiau kitos priverstinio vykdymo priemonės (išieškojimas iš skolininko turto, turtinių teisių, piniginių lėšų ir kt.) galės būti taikomos bendra tvarka, atsižvelgiant į CPK 663 straipsnyje nustatytus išieškojimo iš skolininko turto apribojimus, CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę ir kitas CPK nuostatas. Atitinkamai turėtų būti tikslinama ir CPK 628 straipsnio 5 dalis.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad CPK 627 straipsnio 8 punktas bus taikomas tik skolininkui pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, CPK 627 straipsnio 8 punktas taip pat turėtų būti papildytas nuostata, kad šis punktas netaikomas išieškant iš CPK
Šiuo metu jau egzistuoja 3 pakopos (išskaitos nuo uždarbio iki MMA turint vieną bylą, nuo uždarbio iki MMA turint dvi ir daugiau bylas, ir nuo uždarbio virš MMA). Pakopą pagal bylų skaičių siūloma keisti į pakopą pagal pajamų lygį, nes tai tiksliau atliepia skolininkų mokumo gebėjimus, o darbdaviams lengviau administruoti pagal pajamų dydį nei pagal bylų skaičių. Projekto rengėjai pripažįsta, jog kylanti darbdavių administracinė našta darbinant skolų turinčius asmenis yra vienas iš svarbių barjerų šalies darbingumui. Verta atkreipti dėmesį, jog minėtos su skurdo kovojančios visuomeninės organizacijos Nacionalinio Skurdo Mažinimo Tinklo (2016) tyrimo duomenimis, per didelės išskaitos yra dažniausiai minima priežastis, dėl kurios skolininkai negali dirbti legaliai ir gražinti skolas (75 %), nei darbdavių nenoras darbinti skolininkų (32,6 %), todėl prioritetas skiriamas visų pirma paskatų suteikimui skolininkams grįžti į darbo rinką. Pakeitimai orientuoti į visus nedirbančius skolininkus (iki 2023 m. – ~126 tūkst.), o ne tik šiuo metu registruotus Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnyboje buvo įdarbinti papildomi atvejo vadybininkai, kurie padės įgyvendinti pakeitimus. Jau ir šiuo metu Sodra perėmusi Vaikų išlaikymo fondo funkcijas moka išmokas, nes beveik 7 iš 10 skolininkų nedirba. Todėl nėra iš ko išieškoti skolas, įskaitant žalą ir išlaikymą. „Skolų atostogos“ bedarbiams skolininkams bus paskata pradėti dirbti ir grąžinti skolas, įskaitant žalą ir išlaikymą. 5.
„Finco
2 Taip pat CPK projektu siūloma suteikti net 12 mėn. laikotarpio trukmės „skolininko atostogas“. Derinimo pažymoje iniciatoriai nurodo, jog: „...Užimtumo tarnyba vykdys atvejo vadybą, padės vengti piktnaudžiavimo atvejų ir nustatys koks
„skolų atostogų“ laikotarpis yra reikalingas kiekvienu konkrečiu atveju“. Tačiau projekte nėra jokių teisinį tikrumą garantuojančių reguliavimo
nuostatų, kurios numatytų konkrečią Užimtumo tarnybos pareigą ar įgaliojimus tą daryti ir kokiais kriterijais ar principais Užimtumo tarnyba vadovautųsi atliekant tokią atvejo vadybą. Dėl kiekvieno skolininko situacijos unikalumo ir individualumo praktikoje susidarys atvejai, kuomet panašūs skolingų bedarbių atvejai bus traktuojami nevienodai. Pažymime, kad šis siūlymas yra skirtas naujai įsidarbinusio ilgai nedirbusio asmens integracijai, o skolų mokėjimo sustabdymas iki 12 mėn. yra per ilgas, nes net 4 kartus išplečia šiuo metu įstatymu reglamentuojamą „kreditų atostogų“ rinkos praktiką. Siekiant specifinio šio reglamentavimo tikslo tokia paskata optimaliausiu būdu realizuotųsi, jeigu skolų mokėjimas būtų stabdomas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Taip pat, 6 mėnesių terminas būtų dvigubai ilgesnis laikotarpis nei LR Darbo kodekse įtvirtintas darbo išbandymo laikotarpio reguliavimas. FINCO pasiūlymas:
Pakeisti 627 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju pinigų sumų išieškojimas iš skolininko gali būti sustabdomas ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus ir negali viršyti bendro 12 6 mėnesių termino per 5 metų laikotarpį.
Skolininkų prašymų sustabdyti pinigų sumų išieškojimą nagrinėjimo tvarką nustato Užimtumo tarnybos direktorius, suderinęs su teisingumo ministru.“ Dar kartą pažymime, kad palaikome siekius skatinti skolingus asmenis sugrįžti į darbo rinką ir viliamės, jog šiame rašte išdėstyti siūlymai net gi padėtų sustiprinti reglamentavimu siekiamą tikslą, kadangi skolos grąžinimas veikia kaip motyvuojantis veiksnys ir mažina ilgalaikių finansinių problemų rizikas.. Tikimės, kad priimant sprendimus bus įvertinta tai, kad siūlomas reguliavimas turės įtakos ne tik ilgalaikiams bedarbiams, bet ir koreguos finansinių paslaugų teikimo prieinamumo apimtis ir nepalankesnes sutarčių sąlygas kitiems žemesnes pajamas gaunantiems asmenims. Nepritarti Beveik 7 iš 10 skolininkų nedirba, todėl nėra iš ko išieškoti skolas. „Skolų atostogos“ bedarbiams skolininkams bus paskata pradėti dirbti ir grąžinti skolas. „Skolų atostogos“ numatytos ne vienkartinio pobūdžio, kadangi susikaupusių ir antstoliams perduotų skolų priežastys gali pasikartoti – ekonominė krizė, pandemija, nedarbas, pablogėjusi sveikatos būklė, emociniai sutrikimai. Numatyta, jog gali būti suteikiamos 6 mėn. „skolų atostogos“ ne daugiau kaip
Užimtumo tarnybai bei vienam iš skolininko antstolių (1 langelio principu). Siekis, kad skolininkai integruotųsi į darbo rinką ir ilgainiui pakeistų savo elgseną. „Skolų atostogų“ suteikimo procesas atrodys taip:
įsidarbinus, Užimtumo tarnyba (UT) Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) patikrins, ar antstoliai vykdo iš jo išieškojimą. Jeigu antstoliai išieškojimo nevykdo – procesas nutrūksta, jei išieškojimas vykdomas – UT į AIS pateiks asmens duomenis ir darbo pradžios datą.
pateiktus duomenis „padės“ į asmens kortelę (bus matoma, kada skolininkas įsidarbino ir kada baigsis 6 mėn. laikotarpis, per kurį gali būti taikomos atostogos). 3) „Skolų atostogos“ galės būti taikomos tik tuo atveju, jeigu skolininkas antstoliui pateiks prašymą jas taikyti ir skolininkas atitiks įstatyme nustatytus reikalavimus (5 metų laikotarpyje nėra 2 kartus pasinaudojęs atostogomis). 6 mėn. “skolų atostogų“ terminas yra nepertraukiamas, nenutrūksta ir neprasitęsia, įskaitant, bet neapsiribojant, jeigu skolininko darbdavys keičiasi. Jeigu skolininkas pateikia prašymą antstoliui stabdyti išieškojimą skolininko darbo pradžios dieną, antstolis priima patvarkymą netaikyti išieškojimo iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių (DU) 6 mėn. Šio patvarkymo pagrindu AIS automatiškai fiksuojama informacija, kad atostogos buvo panaudotos. Jeigu skolininkas prašymą stabdyti išieškojimą antstoliui pateikia vėliau nei nuo skolininko darbo pradžios, išieškojimas stabdomas tik likusiam terminui po skolininko prašymo pateikimo antstoliui dienos. 4) Tuo atveju, jeigu išieškojimą iš skolininko vykdo keli antstoliai ir norima išieškojimą stabdyti ir kito antstolio (-ių) vykdomojoje byloje, antstolis, kuriam skolininkas pateikė šiame punkte nurodytą prašymą, jį Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka persiunčia kitam antstoliui (-iams), vykdančiam vykdomąją bylą, kurioje skolininkas prašo stabdyti išieškojimą. 5) Jeigu per 6 mėn. laikotarpį po įsidarbinimo skolininkas nepateiks prašymo antstoliui ir nei vienas išieškojimą iš to skolininko vykdantis antstolis nepriims patvarkymo netaikyti išieškojimo iš DU, AIS fiksuojama informacija, kad nurodytu 6 mėn. laikotarpiu skolininkas „skolų atostogomis“ nepasinaudojo.
Ilgalaikiai bedarbiai gali nespėti įsitvirtinti darbo rinkoje pirmos darbo patirties metu ar per 3 mėn. laikotarpį, kadangi gali būti praradę darbo įgūdžius. Be to, asmuo gali būti atleistas bandomojo laikotarpio metu, todėl turės ieškoti kito darbo, kol įsitvirtins. Atitinkamai, 6 mėn. (ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, iš viso 12 mėn.) „skolų atostogų“ galimybė labiau užtikrintų galimybę skolininkams sugrįžti į darbo rinką, įsitvirtinti bei grąžinti skolas. Manome, kad kreditorių interesai yra labiau pažeidžiami skolininkams išvis nedirbant ir skolų negrąžinant nei ieškant būdų, jog skolos būtų pradėtos grąžinti. „Skolų atostogos“ suteiktų galimybę ilgainiui keisti nedirbančių skolininkų elgesį, padėti grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir grąžinti įsiskolinimus. 6. Lietuvos verslo konfederacija
2 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi į Jus dėl 2023 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų svarstyti Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5(1), 16, 17, 20, 24, 25, 30(1), 30(2), 31, 32, 35, 38, 39(3), 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48(1), 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3257) ir Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3258) (toliau kartu – Įstatymų projektai).
LVK supranta, jog Įstatymų projektais siekiama padidinti legaliai dirbančių asmenų mastą Lietuvoje numatant veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už nelegalų arba nedeklaruotą darbą, taip pat skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, pagerinant jiems sąlygas užsidirbti aukštesnes potencialias pajamas, tačiau nepritaria kai kurioms Įstatymų projektų pakete siūlomoms priemonėms ir reguliavimo pakeitimams. Žemiau šiame rašte pristatome LVK pasiūlymus, dėl kurių pateikiame argumentus ir prašome juos įvertinti, ieškant subalansuotų, visų pusių interesus tenkinančių sprendimų.<...> III. Dėl siūlymo trumpinti „skolininko atostogas“ iki 6 mėnesių Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir
siūloma CPK 627 straipsnį papildyti 8 punktu, numatančiu vadinamąsias
„skolininko atostogas“. Pagal CPK 627 str. antstolis turėtų teisę visiškai ar
iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus ir skolininkui, kuris paskutinius 6 mėn. nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu – gavęs dokumentą iš Užimtumo tarnybos. Atitinkamai siūloma įtvirtinti, kad: 1) šiame punkte nurodytu atveju sustabdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, iškyrus išieškojimą iš CPK 737 str. nurodytų skolininko pajamų; 2) pinigų sumų išieškojimas iš skolininko gali būti sustabdomas iki 12 mėn. ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, LVK neprieštarauja bendrai „skolininko atostogų“ idėjai, tačiau mūsų vertinimu CPK projekte numatytas išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio atidėjimo laikotarpis iki 12 mėnesių per 5 metus yra ženkliai per ilgas ir neproporcingai pažeidžia kreditorių (išieškotojų) interesus.
Atsižvelgiant į tai, kad numatomais pakeitimais yra siekiama skatinti asmenis grįžti į darbo rinką, būtų logiška „skolininko atostogas“ suteikti tik 3 mėnesiams, nes tai atitiktų laikotarpį, siejamą su darbo išbandymu, kuris pagal savo trukmę yra pakankamas asmeniui įsilieti į darbo rinką ir pradėti dengti savo turimas skolas. Tačiau, įvertinus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministerija) argumentus, kad vieniems skolininkams gali prireikti trumpesnių, o kitiems ilgesnių „skolų atostogų“ tam, kad jie integruotųsi į darbo rinką (po galimai prarastų darbo įgūdžių), manome, kad 6 mėnesių „skolininko atostogų“ terminas galėtų būti kompromisinis variantas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadinamosios
„skolininko atostogos“ būtų taikomos ir išlaikymo bylų ar žalos priteistos
dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės netekimo atvejais, todėl šių nuostatų įgyvendinimui turės būti skiriama pakankamai valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant išvengti skolininko „pripratinimo“ prie lengvatos, CPK projekte siūlytina įtvirtinti, jog išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų atidėjimas yra vienkartinio pobūdžio, kaip paskata skolininkui įsitvirtinti darbo rinkoje.
Tai, kad anstoliams perduotų skolų priežastys gali pasikartoti – ekonominė krizė, nedarbas, sveikatos būklė, emociniai sutrikimai, tai neturėtų tapti pagrindu „skolų atostogas“ taikyti daugiau kaip kartą, pripratinant skolininkus prie išimtinai jiems suteikiamų pagerintų sąlygų ir tokiu būdu neskatinant keisti skolininko elgseną grąžinti įsiskolinimus. Nepritarti Manome, kad kreditorių interesai yra labiau pažeidžiami skolininkams išvis nedirbant ir skolų negrąžinant nei ieškant būdų, jog skolos būtų pradėtos grąžinti. Ilgalaikiai bedarbiai gali nespėti įsitvirtinti darbo rinkoje pirmos darbo patirties metu ar per 3 mėn. laikotarpį, kadangi gali būti praradę darbo įgūdžius. Be to, asmuo gali būti atleistas bandomojo laikotarpio metu, todėl turės ieškoti kito darbo, kol įsitvirtins. Atitinkamai, 6 mėn. „skolų atostogų“ galimybė (ne daugiau kaip 2 kartus, per 5 metus, iš viso 12 mėn.) labiau užtikrintų galimybę skolininkams sugrįžti į darbo rinką, įsitvirtinti bei grąžinti skolas. Jau ir šiuo metu Sodra perėmusi Vaikų išlaikymo fondo funkcijas moka išmokas, nes beveik 7 iš 10 skolininkų nedirba. Todėl nėra iš ko išieškoti skolas, įskaitant žalą ir išlaikymą. „Skolų atostogos“ bedarbiams skolininkams bus paskata pradėti dirbti ir grąžinti skolas, įskaitant žalą ir išlaikymą. „Skolininkų atostogos“ suteiktų galimybę ilgainiui keisti nedirbančių skolininkų elgesį, padėti grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir grąžinti įsiskolinimus. Tačiau sudėtingos gyvenimo situacijos, kurios nepriklauso nuo pačio skolininko (ypač sveikatos sutrikimai, ekonominės krizės), gali lemti skolininko iškritimą iš darbo rinkos ateityje. Todėl „skolų atostogos“ numatytos ne vienkartinio pobūdžio. 7.
2 Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) vienijanti 6 didžiausias Lietuvos kreditų valdymo (skolų išieškojimo) bendroves teikia pastabas svarstomam Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas), kuris turės tiesioginę įtaką Asociacijos narių, kaip kreditorių, teisėms bei savalaikiam skolų atgavimui. Dėl Civilinio proceso kodekso 627 ir 628 straipsnių pakeitimų Įstatymo projekte numatyti pakeitimai dėl vykdomosios bylos sustabdymo iki 12 mėnesių (per penkerius metus) laikotarpiui kuomet skolininkas, registruotas Užimtumo tarnyboje, įsidarbina, pažeis kreditorių teisėtus interesus ir teisę į operatyvų skolos išieškojimą. Toks įstatymo pakeitimas turės neigiamą poveikį ne tik kreditorių teisėtiems interesams, tačiau ir patiems skolininkams, kadangi dėl išsitęsusio skolos išieškojimo išaugs skolų sumos dėl skaičiuojamų sutartinių ir/ar procesinių palūkanų. Siūlomame įstatymo pakeitime pasigendama vykdomosios bylos sustabdymo tvarkos. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis bus stabdoma vykdomoji byla, ar bus atsižvelgiama į konkretaus skolininko turtinę padėtį, turimus įsiskolinimus, darbo santykių pasibaigimo pagrindus, trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nėra aišku, ar vykdomoji byla bus stabdoma visiems skolininkams, kurie atitinka įstatymo nuostatoje nurodytus kriterijus (paskutinius 6 mėnesius buvo registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbio ar darbo rinkai besirengiančio asmens statusu ir pradėjo dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu), ar bus atsižvelgiama ir į kitus kriterijus. Manytina, kad aukščiau nurodyti ir kiti papildomi kriterijai yra itin svarbūs, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų (pavyzdžiui, keičiant darbovietes ir taip kaskart įgyjant teisę į vykdomosios bylos sustabdymą).
Asociacijos nuomone, siūlomas vykdomosios bylos stabdymo laikotarpis (12 mėn. per penkerius metus) yra neprotingai ilgas. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, jog naujai sudaromoje darbo sutartyje negali būti nustatytas ilgesnis nei trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, taigi trys mėnesiai yra tas laikotarpis, per kurį naujai pradėjęs dirbti asmuo gali įsitvirtinti darbo rinkoje ir pradėti dengti savo turimas skolas. Siekiant skatinti grįžti bedarbius į darbo rinką, siūlome aiškiai įtvirtinti konkrečius kriterijus, kuriuos atitinkantiems asmenims būtų taikomas vykdomosios bylos stabdymo laikotarpis. Be to, vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpį siūlome trumpinti iki 6 mėnesių. Nepritarti Beveik 7 iš 10 skolininkų nedirba, todėl nėra iš ko išieškoti skolas. „Skolų atostogos“ bedarbiams skolininkams bus paskata pradėti dirbti ir grąžinti skolas. „Skolų atostogos“ numatytos ne vienkartinio pobūdžio, kadangi susikaupusių ir antstoliams perduotų skolų priežastys gali pasikartoti – ekonominė krizė, pandemija, nedarbas, pablogėjusi sveikatos būklė, emociniai sutrikimai. Numatyta, jog gali būti suteikiamos 6 mėn. „skolų atostogos“ ne daugiau kaip
Užimtumo tarnybai bei vienam iš skolininko antstolių (1 langelio principu). Siekis, kad skolininkai integruotųsi į darbo rinką ir ilgainiui pakeistų savo elgseną. „Skolų atostogų“ suteikimo procesas atrodys taip:
nedirbo, įsidarbinus, Užimtumo tarnyba (UT) Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) patikrins, ar antstoliai vykdo iš jo išieškojimą. Jeigu antstoliai išieškojimo nevykdo – procesas nutrūksta, jei išieškojimas vykdomas – UT į AIS pateiks asmens duomenis ir darbo pradžios datą.
pateiktus duomenis „padės“ į asmens kortelę (bus matoma, kada skolininkas įsidarbino ir kada baigsis 6 mėn. laikotarpis, per kurį gali būti taikomos atostogos). 3) „Skolų atostogos“ galės būti taikomos tik tuo atveju, jeigu skolininkas antstoliui pateiks prašymą jas taikyti ir skolininkas atitiks įstatyme nustatytus reikalavimus (5 metų laikotarpyje nėra 2 kartus pasinaudojęs atostogomis). 6 mėn. “skolų atostogų“ terminas yra nepertraukiamas, nenutrūksta ir neprasitęsia, įskaitant, bet neapsiribojant, jeigu skolininko darbdavys keičiasi. Jeigu skolininkas pateikia prašymą antstoliui stabdyti išieškojimą skolininko darbo pradžios dieną, antstolis priima patvarkymą netaikyti išieškojimo iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių (DU) 6 mėn. Šio patvarkymo pagrindu AIS automatiškai fiksuojama informacija, kad atostogos buvo panaudotos. Jeigu skolininkas prašymą stabdyti išieškojimą antstoliui pateikia vėliau nei nuo skolininko darbo pradžios, išieškojimas stabdomas tik likusiam terminui po skolininko prašymo pateikimo antstoliui dienos. 4) Tuo atveju, jeigu išieškojimą iš skolininko vykdo keli antstoliai ir norima išieškojimą stabdyti ir kito antstolio (-ių) vykdomojoje byloje, antstolis, kuriam skolininkas pateikė šiame punkte nurodytą prašymą, jį Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka persiunčia kitam antstoliui (-iams), vykdančiam vykdomąją bylą, kurioje skolininkas prašo stabdyti išieškojimą. 5) Jeigu per 6 mėn. laikotarpį po įsidarbinimo skolininkas nepateiks prašymo antstoliui ir nei vienas išieškojimą iš to skolininko vykdantis antstolis nepriims patvarkymo netaikyti išieškojimo iš DU, AIS fiksuojama informacija, kad nurodytu 6 mėn. laikotarpiu skolininkas „skolų atostogomis“ nepasinaudojo.
Ilgalaikiai bedarbiai gali nespėti įsitvirtinti darbo rinkoje pirmos darbo patirties metu ar per 3 mėn. laikotarpį, kadangi gali būti praradę darbo įgūdžius. Be to, asmuo gali būti atleistas bandomojo laikotarpio metu, todėl turės ieškoti kito darbo, kol įsitvirtins. Atitinkamai, 6 mėn. (ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, iš viso 12 mėn.) „skolų atostogų“ galimybė labiau užtikrintų galimybę skolininkams sugrįžti į darbo rinką, įsitvirtinti bei grąžinti skolas. Manome, kad kreditorių interesai yra labiau pažeidžiami skolininkams išvis nedirbant ir skolų negrąžinant nei ieškant būdų, jog skolos būtų pradėtos grąžinti. „Skolų atostogos“ suteiktų galimybę ilgainiui keisti nedirbančių skolininkų elgesį, padėti grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir grąžinti įsiskolinimus. 8. Lietuvos verslo konfederacija
1 V. Dėl nuosaikesnio termino keitimo (ilginimo), per kurį negalima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto CPK projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti CPK 663 straipsnio 1 d. numatytus terminus, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 12 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėn., o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena – per 36 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 18 mėn. Pažymime, kad priverstinio vykdymo procesas yra skirtas išieškoti skolas skolininkui nemokant skolų geranoriškai. Siūlomi pakeitimai iš esmės eliminuoja operatyvumą bei suteikia skolininkui daugiau teisių, nei pareigų, nors būtent skolininkas yra prievolės pažeidėjas.
Manome, kad reguliavimo pakeitimai, gerinantys skolininko ir bloginantys išieškotojo padėtį, turi būti objektyviai pagrįsti bei užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, nedaryti esminių kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad CPK projekte skolininkams jau ir taip maksimaliai projektuojamos „nuolaidos“ (skolininkui suteikiamos ne tik taip vadinamos „skolininko atostogos“, bet mažinami ir išskaitų dydžiai išieškant iš darbo užmokesčio), siūlome laipsniškai pereiti prie skolų išieškojimo iš pajamų salygų pakeitimo ir aukščiau minėtus terminus sistemingai pratęsti po 6 mėnesius, t. y. 12 mėn., ir atitinkamai 24 mėn. Pažymėtina, kad bet koks terminų pailginimas apsunkins vykdyti išieškojimą iš turto, neabejotinai pablogins visų vartotojų skolinimosi sąlygas, apribos išieškojimo nukreipimą į bet kokį nekilnojamą turtą, kas reikš išieškotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos susilpninimą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, maloniai kviečiame apsvarstyti mūsų pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei ieškoti geriausių sprendimų, kad siūlomi pokyčiai leistų pasiekti Įstatymų projektų keliamus tikslus. Nepritarti Nors nėra daug atvejų, kai iškraustoma iš paskutinio būsto, norime užkirsti kelią galimai problemai. Todėl siūlome indeksuoti apsauginę sumą ir pailginti terminus atsižvelgiant į išskaitų sumažinimą. Šiuo metu galiojantis 18 mėn. terminas buvo nustatytas 2018 m. spalio 1 d. (iki tol galiojo 6 mėn. terminas) ir per šį laikotarpį būstų kainų indeksas padidėjo ~52 %[2]. Terminai buvo patikslinti atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pasiūlymus – išieškojimo iš paskutinio būsto apsauginis terminas ilginamas du kartus, t. y. vietoje 18 mėn. nustatomas 36 mėn. terminas. Toks reguliavimas sistemiškai derės su kartu teikiamais CPK 663 str.
mėn. ilginamas terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti išieškojimo nenukreipiant į kitą jo turtą (ne paskutinį būstą, kuriame skolininkas gyvena). 9. Lietuvos antstolių rūmai 2023-11-243 Dėl CPK projekto 3 str. [CPK 663 str.] Įvertinus Įstatymų projektų tikslą skatinti būtent įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, manome, jog CPK projektas neturėtų būti susijęs su išieškojimo iš turto reguliavimu. Pakeitimai tikslingi ta apimtimi, kiek tai susiję su darbo santykiais – būtent išskaitų dydžio iš darbo užmokesčio peržiūrėjimas ir išskaitymų lengvatų poreikis. Pažymėtina, kad Latvijos, Estijos įstatymai nenumato nukreipimo į skolininko turtą pagal skolos dydį ir (ar) turto vertę ribojimų apskritai. CPK projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti CPK 663 straipsnio 1 d. numatytus terminus, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 12 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėn., o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena – per 36 mėn. vietoj šiuo metu nustatytų 18 mėn. CPK projektu siūloma pakeisti CPK 663 straipsnio 3 dalį, padidinant šiuo metu galiojančiame CPK nustatytą 4 tūkstančių eurų sumą iki 10 MMA. Manome, jog terminų prailginimas Lietuvos regionuose sukurtų visišką draudimą vykdyti išieškojimą iš turto ir neabejotinai pablogintų visų vartotojų skolinimosi sąlygas ir apribotų išieškojimo nukreipimą į bet kokį nekilnojamą turtą. Galime numanyti, kad šie siūlymai siejami su nemokumo (bankroto) proceso administravimu, tačiau įstatymų projektų rengėjų manymas, kad tokiu būdu pavyktų išsaugoti skolininko turtą, yra klaidinantis.
Projektų rengėjai pasitelkia teisinio reguliavimo priemones, kurios galutiniame rezultate nedisciplinuoja, o realiai ilguoju laikotarpiu padaro skolininką nemokiu. Reikėtų įvertinti tai, kad dalis asmenų turi turto, kurį būtų galima realizuoti, atitinkamai padengti įsiskolinimus ir jiems liktų netgi dalis turto sumos, kurios pagalba asmuo galėtų investuoti į mažesnį būstą regionuose. Pažymėtina, kad kartu su skola yra išieškomos ir procesinės palūkanos, kurios ilguoju laikotarpiu tik augtų ir viršytų pačią skolą. Turimais duomenimis, apie 57 proc. visų vykdomųjų bylų (741 tūkst.) kartu su skola išieškomos ir priteistos palūkanos. Pačios mažiausios palūkanos paprastai sudaro 5-6 proc., tačiau labai dažni atvejai, kai palūkanos viršija dešimt, ar keliasdešimt procentų (yra bylų, kuriose skaičiuojamos 40-80 proc. metinių palūkanų). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas pirmiausia dengiama ne skola, bet priskaičiuotos palūkanos (jeigu išieškomos nedidelės sumos, jos paprastai skiriamos priskaičiuotoms palūkanoms apmokėti, o skola mažėja nedidele dalimi), o palūkanos skaičiuojamos iki pilno skolos išieškojimo, t. y. skolą išieškant dalimis. Vadovaujantis 2023 m. liepos 15-24 d. atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis[3], kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti visuomenės požiūrį į valdžios institucijų pateiktus siūlymus mažinti išskaitas iš skolingų asmenų darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, aštuoni iš dešimties gyventojų nesirinktų ilgesnio ir brangesnio skolų išieškojimo kelio.
Apklausos duomenimis, 77 proc. respondentų nesutiktų papildomai sumokėti 800 eurų kreditoriui ir antstoliui už tai, kad skola iš jų pajamų kas mėnesį būtų išieškoma mažesnėmis dalimis ir per ilgesnį terminą nei dabar (ne per dvejus metus, o per penkerius metus). Projekte siūloma viena kitą dubliuojančios „lengvatos“. Skolininkui suteikiamos ne tik taip vadinamos „skolininko atostogos“, bet mažinami ir išskaitų dydžiai išieškant iš darbo užmokesčio. Todėl siūlytume laipsniškai pereiti prie skolų išieškojimo iš pajamų sąlygų pakeitimo ir terminus peržiūrėti racionaliai, pvz. 9 mėn. ir 24 mėn. CPK projekte siūloma įtvirtinti 10 MMA riba dėl draudimo nukreipti išieškojimą į turtą, tačiau, manome, kad didinimas turėtų būti laipsniškas. Atkreiptinas dėmesys, kad būsto vertė regionuose ženkliai mažesnė, nei siūlomas nustatyti 10 MMA dydis. Pažymėtina, kad kaimiškose vietovėse būstų kainos gali būti ir po 6000,00 Eur ir mažiau. Įvertinus tai, siekiant neužkirsti kelio kreditoriams atgauti skolas, siūlome šiuo metu galiojančią 4000 tūkstančių eurų ribą didinti palaipsniui po 50 proc., kas, atsižvelgiant į nuo 2024 m. įsigaliosiantį MMA (924 Eur) siektų daugiau, nei 5500 EUR. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti CPK 663 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius 9 mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių 24 mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.”
ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų 6 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.“ Neabejotina, jog ilgesniame laikotarpyje užsitęsusių skolų administravimas, nepagrįstai apribotų kreditorių galimybes atgauti skolas. Pažymėtina, kad ilgėjant skolos grąžinimo terminui, skolininkas gali bankrutuoti, išvykti į užsienį, netekti darbingumo ar jo visišką (dalinį) nemokumą gali lemti kitos aplinkybės ar priežastys.
Žvelgiant iš praktikos pusės, net ir šiuo metu galiojančio CPK 663 straipsnio atžvilgiu, antstoliai neparduoda turto dėl, pavyzdžiui, kelių tūkstančių eurų skolos susikaupusių komunalinių mokesčių, nebent išnaudotos visos skolos išieškojimo galimybės, skolos visiškai nedengiamos ir kauptos ne vienerius metus. Taip pat, svarbu pažymėti ir tai, kad esant didelėms skoloms dėl administracinių nusižengimų ir asmeniui nedirbant, tačiau turint turto daug, sueis senaties terminas. Taigi, siūlomos teisinio reguliavimo „lengvatos“ turės neigiamos įtakos skiriamų baudų prevencinės funkcijos, kaip atgrasomosios priemonės daryti pažeidimus, įgyvendinimo užtikrinimui. Nepritarti Vienas iš Įstatymų projektų tikslų yra padidinti skolininkų paskutinio būsto apsaugą. Be to, Aiškinamajame rašte numatytos pokyčių susijusių su paskutiniu būstu priežastys:
1) pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką – jeigu išieškoma iš būsto, kai skola sudaro tik nedidelę būsto vertės dalį, tai gali būti neteisėta tarptautinės teisės požiūriu;
2) suma indeksuojama, todėl išvengiama teisėkūros ateityje. Šiuo metu galiojantis 18 mėn. terminas buvo nustatytas 2018 m. spalio 1 d. (iki tol galiojo 6 mėn. terminas) ir per šį laikotarpį būstų kainų indeksas padidėjo ~52 %[4]. Terminai buvo patikslinti atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pasiūlymus – išieškojimo iš paskutinio būsto apsauginis terminas ilginamas du kartus, t. y. vietoje 18 mėn. nustatomas 36 mėn. terminas. Toks reguliavimas sistemiškai derės su kartu teikiamais CPK 663 str. 1 d. pakeitimais, kuriais nuo 6 iki 12 mėn. ilginamas terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti išieškojimo nenukreipiant į kitą jo turtą (ne paskutinį būstą, kuriame skolininkas gyvena).
Vietoj
nukreipti į paskutinįjį skolininko būstą, patikslinta į 10 MMA (vietoj 25 MMA (fizinio asmens bankroto riba) kompromisinis variantas iš dalies pagal Teisingumo ministerijos siūlymą). Rajonuose būstų kainos gali siekti vos kelis šimtus ar tūkstančius eurų. Pagal Lietuvos antstolių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. rašte pateiktą informaciją, pavyzdžiui, Klaipėdos mieste parduodamas
parduodamas 1 kambario butas, kurio pradinė kaina 6 660 eurų, Mažeikiuose parduodamas 1 kambario butas, kurio pradinė kaina 9 390 eurų, Marijampolėje parduodamas 2 kambarių butas, kurio pradinė kaina
šimtų ar tūkstančių išieškojimą į menkavertį paskutinį būstą ir neatimti iš asmens namų. Taip pat, išieškojus itin mažos vertės paskutinįjį būstą iš skolininko, itin iškiltų valstybės socialiniai kaštai, skirti pasirūpinti būsto neturinčiu skolininku, taip perkeliant skolos naštą mokesčių mokėtojams. Skolininkai turi ir toliau turės galimybę grąžinti skolą anksčiau siekiant išvengti papildomos palūkanų ir antstolių išlaidų naštos. Tuo tarpu finansiškai nepajėgiems skolininkams atsiranda galimybė trumpuoju laikotarpiu įsitvirtinti darbo rinkoje, susitaupyti pinigų bei grąžinti skolas. Beveik 7 iš 10 skolininkų nedirba, todėl jų senaties terminas skaičiuojasi toliau. Sustabdžius senaties terminą nedirbantiems skolininkams, šiuo metu dirbančių skolininkų kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje. 10.
1 Dėl Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 dalies pakeitimo Priėmus siūlomus pakeitimus, kuomet išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko turtą, tai ištęs priverstinio skolos išieškojimo procesą, neužtikrins greito ir efektyvaus skolos grąžinimo kreditoriui. Išdėsčius skolos grąžinimą 50 mėnesių terminui, mėnesinės įmokos nebus ženklios, be to, per tokį laikotarpį skolininko skola dėl skaičiuojamų palūkanų gali išaugti dvigubai. Pažymėtina, kad skolininkai, žinodami, jog į paskutinį jų gyvenamąjį būstą nukreipti išieškojimą galima tik po 50 mėnesių, sąmoningai piktnaudžiaus vykdymo procesu. Priverstinio vykdymo procesas skirtas operatyviai išieškoti skolas skolininkui nemokant skolų geruoju. Siūlomi pakeitimai iš esmės eliminuoja operatyvumą, bei suteikia skolininkui daugiau teisių, nei pareigų, nors būtent skolininkas yra prievolės pažeidėjas. Asociacijos narių nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra tinkamas ir subalansuotas, o jį keisti nėra poreikio. Antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo kiekvieną turto realizavimo atvejį vertina individualiai ir priverstinį turto realizavimą taiko kaip paskutinį priverstinio vykdymo proceso stadijos elementą. Tai atspindi ir pastarųjų metų statistika, kurioje aiškiai matyti, kad skelbiama vis mažiau varžytynių, kadangi skolininkai yra priversti būti aktyvūs vykdymo procese ir ieškoti sprendimų dengti savo turimus įsiskolinimus, išsaugant nekilnojamąjį turtą. Nepritarti Nors nėra daug atvejų, kai iškraustoma iš paskutinio būsto, norime užkirsti kelią galimai problemai. Todėl siūlome indeksuoti apsauginę sumą ir pailginti terminus atsižvelgiant į išskaitų sumažinimą. Šiuo metu galiojantis 18 mėn. terminas buvo nustatytas 2018 m. spalio 1 d. (iki tol galiojo 6 mėn. terminas) ir per šį laikotarpį būstų kainų indeksas padidėjo ~52 %[5].
Terminai buvo patikslinti atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pasiūlymus – išieškojimo iš paskutinio būsto apsauginis terminas ilginamas du kartus, t. y. vietoje 18 mėn. nustatomas 36 mėn. terminas. Toks reguliavimas sistemiškai derės su kartu teikiamais CPK 663 str. 1 d. pakeitimais, kuriais nuo 6 iki 12 mėn. ilginamas terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti išieškojimo nenukreipiant į kitą jo turtą (ne paskutinį būstą, kuriame skolininkas gyvena). 11. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos
2 Dėl Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalies pakeitimo Šiuo siūlomu pakeitimu pažeidžiami teisėti kreditorių interesai, nes skolos išieškojimo terminai pailgės drastiškai. Skolininkas, žinodamas, kad antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į jo paskutinį gyvenamąjį būstą be 25 MMA nesiekiančios skolų sumos, neieškos sprendimų kaip dengti savo turimas skolas, kadangi žinos, jog jo nelaukia priverstinis turto realizavimas. Numatytas pakeitimas apsaugo tik skolininko interesus ir panaikina galimybę kreditoriams operatyviai atgauti skolas, nukreipiant išieškojimą į skolininko paskutinį būstą. Nuo 2024-01-01 numatomas MMA dydis yra 924 Eur, todėl norint nukreipti skolos išieškojimą į skolininkui priklausantį paskutinį būstą, skolos suma turės viršyti
nekilnojamąjį turtą, tokio dydžio skolos grąžinimas kreditoriui gali užsitęsti keliasdešimt metų. Nepritarti Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką
Todėl paskutinį būstą šiuo metu teoriškai galėtų prarasti iki 41 % skolininkų (81 tūkst.[7]). Vietoj
nukreipti į paskutinįjį skolininko būstą, patikslinta į 10 MMA (vietoj 25 MMA (fizinio asmens bankroto riba) kompromisinis variantas iš dalies pagal Teisingumo ministerijos siūlymą). Rajonuose būstų kainos gali siekti vos kelis šimtus ar tūkstančius eurų. Pagal Lietuvos antstolių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. rašte pateiktą informaciją, pavyzdžiui, Klaipėdos mieste parduodamas
parduodamas 1 kambario butas, kurio pradinė kaina 6 660 eurų, Mažeikiuose parduodamas 1 kambario butas, kurio pradinė kaina 9 390 eurų, Marijampolėje parduodamas 2 kambarių butas, kurio pradinė kaina
šimtų ar tūkstančių išieškojimą į menkavertį paskutinį būstą ir neatimti iš asmens namų. Taip pat, išieškojus itin mažos vertės paskutinįjį būstą iš skolininko, itin iškiltų valstybės socialiniai kaštai, skirti pasirūpinti būsto neturinčiu skolininku, taip perkeliant skolos naštą mokesčių mokėtojams. 12. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-12-053
paskutinį būstą. Palaikome siekį ilginti laiką nuo 6 iki 12 mėn. prieš nukreipiant pinigų išieškojimą į skolininkų turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per tą laikotarpį. Taip pat, pritariame termino ilginimui nuo 18 iki 36 mėn., per kurį negalima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto.
Būstas yra esminė žmogaus teisė, įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose ir mokslininkų studijose įvardijamas kaip vienas iš būtiniausių poreikių, susijęs ne tik su asmens gyvenimo lygiu, bet ir su šalies ekonominiais, socialiniais ir demografiniais aspektais, su žmogaus teisių garantijomis bei žmogiškųjų išteklių išsaugojimu. Tuo pačiu palaikome siekį didinti ir indeksuoti CPK 663 nurodytą ribą, kurią peržengus galima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena. Siūloma jį keisti iš 4000 eurų į 10 MMA. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad bankroto procedūra prieinama tik tuo atveju, jei skolos viršija 25 MMA. NSMOT vertinimu, bankroto procedūros turėtų būti prieinamos anksčiau negu žmogus praranda paskutinį būstą. Pritarti Šiuo metu galiojantis 18 mėn. terminas buvo nustatytas 2018 m. spalio 1 d. (iki tol galiojo 6 mėn. terminas) ir per šį laikotarpį būstų kainų indeksas padidėjo ~52 %[8]. Terminai buvo patikslinti atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pasiūlymus – išieškojimo iš paskutinio būsto apsauginis terminas ilginamas du kartus, t. y. vietoje 18 mėn. nustatomas 36 mėn. terminas. Toks reguliavimas sistemiškai derės su kartu teikiamais CPK 663 str. 1 d. pakeitimais, kuriais nuo 6 iki 12 mėn. ilginamas terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti išieškojimo nenukreipiant į kitą jo turtą (ne paskutinį būstą, kuriame skolininkas gyvena). 25 MMA buvo pirminis teisės aktų projektų rengėjų pasiūlymas. Patikslinta į 10 MMA, nes tai kompromisinis variantas iš dalies pagal Teisingumo ministerijos siūlymą). Pagal esamą tvarką (CPK 663 str. 3 d.) iš paskutinio būsto galima išieškoti, jei skola viršija 4 000 Eur. Todėl paskutinį būstą šiuo metu teoriškai galėtų prarasti iki 41 % skolininkų (81 tūkst.[9]).
Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką
mokesčiai, vykdymo išlaidos, baudos yra indeksuojami, tuo tarpu CPK 663 str. 3 d. nustatyta išieškojimo sumos riba iš paskutinio būsto yra fiksuota ir nekeista nuo 2018 m., nepaisant pastovaus būsto kainų augimo[¹¹]. 13. Vartotojų aljansas
2
peržengus galima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena. Manome, kad ši suma (dabar – 4000 eurų, Vyriausybė siūlo keisti į 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų (toliau
kurios fiziniam asmeniui tampa prieinama bankroto procedūra. Dabar ši procedūra įmanoma tik tokiu atveju, kai skolos viršija 25 MMA. Akivaizdu, kad bankroto procedūros turėtų būti prieinamos anksčiau negu žmogus praranda paskutinį būstą
siūlytume svarstyti galimybę ne didinti išieškojimo iš paskutinio būsto ribą, o mažinti fizinių asmenų bankroto galimybės ribą. Pritarti
pirminis teisės aktų projektų rengėjų pasiūlymas. Patikslinta į 10 MMA, nes tai kompromisinis variantas iš dalies pagal Teisingumo ministerijos siūlymą).
Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką
2Projektu keičiamo CPK 736 straipsnyje,
lyginant su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nustatomas mažesnis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis, taip pat CPK 627 straipsnyje nustatoma galimybė skolininkui taikyti „skolininko atostogas“, t. y. CPK nustatytais atvejais stabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų. Taigi projektu įtvirtinamas skolininkui palankesnis teisinis reguliavimas vykdymo procese. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo procese, kaip baigiamojoje teisingumo vykdymo proceso dalyje, svarbiausia yra vykdymo procese dalyvaujančių asmenų – skolininko ir išieškotojo - teisių bei pareigų pusiausvyra, kuri turėtų būti vertinama ne tik trumpuoju laikotarpiu (pavyzdžiui, kelis mėnesius taikant mažesnę įsidarbinusio skolininko darbo užmokesčio išskaitą), bet ir ilguoju – sistemiškai įvertinant projektu siūlomų vykdymo proceso pakeitimų poveikį skolininkui ir išieškotojui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „esamas išskaitų reguliavimas ir dydžiai neskatina dirbti (ar dirbti legaliai) turint skolų ir jų grąžinti. Be to, grįžus į legalią darbo rinką nėra numatyta papildomų paskatų ir skolų atokvėpio įsitvirtinimui.
Todėl yra poreikis reglamentuoti „skolininkų atostogas“ bei keisti išskaitų reguliavimą ir dydžius“. Atsižvelgiant į tai projekto 4 straipsniu keičiamo CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios MMA dydžio, išskaitoma
tokio projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumas, nes jis ne tik pažeidžia kreditoriaus interesus kuo greičiau atgauti skolą, bet ir labai dažnu atveju būtų finansiškai nepalankus ir pačiam skolininkui. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai kartu su skola yra išieškomos ir priteistos palūkanos, todėl dvigubai sumažinus skolininkui taikomos išskaitos dydį, išieškojimo procesas ženkliai pailgėtų, o dėl priskaičiuotų palūkanų bendra išieškoma skola padidėtų. Pažymėtina ir tai, kad neretu atveju dėl priteistų didelių palūkanų (ypač greitųjų vartojimo kreditų atveju) sumažintų išskaitų dydžių iš skolininko išieškomų sumų nepakaktų net minėtoms palūkanoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai bei sistemiškai įvertinus projekto 1 straipsniu keičiamo CPK 627 straipsnio 2 dalimi nustatomą galimybę skolininkui taikyti „skolininko atostogas“, tokiu būdu iki 12 mėnesių sustabdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų (kartu dar labiau „auginant“ palūkanų sumą), manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra atliepiantis nei kreditoriaus, nei skolininko interesus ilguoju laikotarpiu. Nepritarti Skolininkai turi ir toliau turės galimybę grąžinti skolą anksčiau siekiant išvengti papildomos palūkanų ir antstolių išlaidų naštos. Tuo tarpu finansiškai nepajėgiems skolininkams atsiranda galimybė trumpuoju laikotarpiu įsitvirtinti darbo rinkoje, susitaupyti pinigų bei grąžinti skolas.
Antra, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalimi, mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Projekto 1 straipsniu keičiamo CPK 627 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju („skolininko atostogos“) pinigų sumų išieškojimas iš skolininko gali būti sustabdomas ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus ir negali viršyti bendro 12 mėnesių termino per 5 metų laikotarpį. Taigi, tuo atveju, kai kreditorius yra valstybė (skolos į valstybės biudžetą), projektu siūlomu teisiniu reguliavimu gali susidaryti situacija, kai taikant „skolininko atostogas“, faktinis išieškojimo senaties terminas būtų ne Mokesčių administravimo įstatyme nustatyti 5 metai, o 4 metai, nes pritaikius „skolininko atostogas“ išieškojimo senaties terminas nebūtų stabdomas, tačiau išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų CPK nustatyta tvarka būtų negalimas 12 mėnesių per 5 metų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai svarstytinas projekto nuostatų poveikis efektyviam mokesčių surinkimui į biudžetą. Nepritarti Beveik 7 iš 10 skolininkų nedirba legaliai. Jiems nesugrįžus į legalią darbo rinką, jų senaties terminas skaičiuojasi ir sueina. Sustabdžius senaties terminą nedirbantiems skolininkams, kurie paskatinti sugrįžo į darbo rinką, šiuo metu dirbančių skolininkų kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje. Įstatymo rengėjų tikslas yra ieškoti kaip sugrąžinti iš darbo rinkus iškritusius skolininkus, o jiems grįžus juos darbo rinkoje išlaikyti. Senaties termino sustabdymas neatlieptų teisės aktų projektų siekiamų tikslų, o tik dirbtinai pablogintų šiuo metu dirbančių ir skolas grąžinančių skolininkų kreditorių padėtį.
Pavyzdžiui, yra du asmenys – A ir B, kurie nedirba ir jie abu turi baudas, kurių senaties terminas sueina 2025 m. sausio 1 d. A asmuo dirbti nepradeda. B asmuo dirbti pradeda ir pasinaudoja 6 mėn. skolų atostogomis, o dirbdamas sumoka mokesčių valstybei. Tai tik gerins surenkamų mokesčių situacija, o ne blogins. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo CPK 736 straipsnyje, reglamentuojant išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius, nėra mažinami skolininkui taikomų išskaitų dydžiai tuo atveju, kai vykdomas išieškojimas pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Svarstytina, ar atsižvelgiant į skolininko interesus, minėtas išskaitos dydis neturėtų būti nustatomas. Pritarti Pasiūlymas patikslina teisės akto normą, tačiau nekeičia tikslo, kurio teisės norma yra siekiama. 15. Lietuvos verslo konfederacija
1 IV. Dėl siūlymo mažinamus išskaitų dydžius iš darbo užmokesčio orientuoti išimtinai į įsiskolinusius asmenis, kurie ilgą laiką nedalyvavo darbo rinkoje CPK 736 straipsnį siūloma keisti sumažinant iš skolininkų galimos išieškoti sumos ribą. Įgyvendinant šiuos siūlomus pakeitimus, ženkliai prailgėtų skolų, ypač didesnės apimties, išieškojimo terminai, o tai nėra naudinga nei kreditoriams, nei patiems skolininkams. Dėl skaičiuojamų procesinių palūkanų išaugtų ir skolų sumos, kurias skolininkams galiausiai tektų sumokėti, taip pat išaugtų ir antstoliams mokamas atlygis, kuris skaičiuojamas nuo visos išieškotos sumos, įskaitant procesines palūkanas. Manome, kad pakeitimų įteisinimas akivaizdžiai prieštarauja pastarųjų metų Valstybės pasirinktai krypčiai, skirtai fizinių asmenų, turinčių skolinių įsipareigojimų, finansinės padėties gerinimui bei sąlygų užtikrinti greitesnį ir lengvesnį skolų padengimo procesą kūrimui.
Pažymime, kad siūlomais pakeitimais bus suteiktas užtikrinimas skolininkams, kad jų nelaukia neigiamos pasekmės ir jie savo skolas gali grąžinti per laikotarpį, kuris priklauso nuo jų pasirengimo ir noro dirbti legaliai ar daugiau uždirbti. Be to, siūlomi reguliavimo pakeitimai turės įtakos kreditavimui ne tik esamų ilgalaikių bedarbių, kurie turi skolų, bet visų asmenų, kurių pajamos šiuo metu yra mažos. Vartojimo kredito davėjai bus priversti įvertinti naują reguliavimą, jei jis bus priimtas ir atitinkamai riboti finansinės paslaugos prieinamumą visiems asmenims, patenkantiems į pataisose numatytą pajamų lygį. Atsižvelgiant į tai, kad bendrai ministerijos parengtais Įstatymų projektais siekiama skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką, siekiant sudaryti palankias sąlygas tokiems asmenims įsitvirtinti darbo rinkoje ir pradėti dengti skolas bei kovoti su nelegalaus darbo problema, siūlome planuojamą teisinį reguliavimą (mažinamus išskaitų dydžius iš darbo užmokesčio) orientuoti išimtinai į įsiskolinusius asmenis, kurie ilgą laiką nedalyvavo darbo rinkoje, o tuo pačiu, likusiems įtvirtinti galimybę mažinti išskaitomas dalis antstolio patvarkymu tiek iki MMA, tiek virš MMA (ne tik išlaikant nedarbingus šeimos narius). Nepritarti Skolininkai turi ir toliau turės galimybę grąžinti skolą anksčiau siekiant išvengti papildomos palūkanų ir antstolių išlaidų naštos. Tuo tarpu finansiškai nepajėgiems skolininkams atsiranda galimybė trumpuoju laikotarpiu įsitvirtinti darbo rinkoje, susitaupyti pinigų bei grąžinti skolas.
Išskaitų mažinimo taikymas tik ilgalaikiams bedarbiams skolininkams prarastų prevencinę funkciją ir problemos nespręstų iš pat šaknų, nes neturėtų poveikio stabdant naujų bedarbių dėl skolų atsiradimą. Išskaitų sumažinimą nustačius tik šiuo metu nedirbantiems skolininkams, šiuo metu dirbantys skolininkai atsirastų blogesnėje padėtyje ir būtų suinteresuoti tapti bedarbiais. Toks reguliavimas galėtų sukelti priešingą reakciją – ne skatinti grįžti į darbo rinką, o iš jos išeiti tam, kad susimažinti išskaitų dydžius. Be to, teisėkūros tyrimas nustatė[¹⁴], kad daugelyje ES šalių skolos nėra išskaitomos iš MMA. Po pirminių diskusijų, Lietuvoje siūlome išskaitas palikti, bet mažinti. Buvome įtraukę galimybę antstoliui mažinti išskaitas 10 % skolininko prašymu ne tik išlaikant nedarbingus šeimos narius, tačiau šiam siūlymui nepritarė Teisingumo ministerija, todėl pakeitimo buvo atsisakyta. 16. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos 2023-12-044 Dėl Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo (dėl 10 proc. atskaitymo iš MMA) Priėmus siūlomą pakeitimą, padaugės atvejų, kuomet skolininkų skolos, dengiamos išskaitomis iš darbo užmokesčio, nemažės, bet tik didės. Sumažinus išskaitų dydžius iš MMA, skolininkai iš išskaitų dengs tik palūkanas, tačiau pagrindinė skolos suma nemažės. Be to, skolininkui turint kelis kreditorius, išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bus skirstomos proporcingai keliems kreditoriams, todėl skolos bus dengiamos tik nedidelėmis dalimis. Skolų grąžinimas išsitęs laike, todėl dėl skaičiuojamų procesinių palūkanų išaugs skolų sumos, kurias skolininkams galiausiai teks sumokėti, taip pat išaugs ir antstoliams mokamas atlygis, kuris skaičiuojamas nuo visos išieškotos sumos, įskaitant procesines palūkanas.
Šis siūlymas sumažinti iš skolininkų galimos išieškoti sumos ribą ženkliai prailgins skolų, ypač didelių, išieškojimo terminus ir nebus naudingas nei kreditoriams, nei skolininkams. Skolininkams, gaunantiems MMA, bus sudarytos sąlygos piktnaudžiauti savo teisėmis. Skolininkai, žinodami, kad išieškojimas iš MMA neviršijančių pajamų yra apribotas iki 10 proc., sąmoningai vengs atsiskaitymo su kreditoriumi. Piktnaudžiavimas teisėmis gali pasireikšti ir tuo, kad skolininkai, kurie gauna MMA ir kurių įsiskolinimai dar nėra perduoti vykdymui į antstolio kontorą, nebus suinteresuoti padengti skolą geranoriškai, kadangi žinos, jog antstolis galės nukreipti išieškojimą tik į
išieškojimo procesas skolininko atžvilgiu neveiks prevenciškai. Negana to, labai tikėtina, kad skolininkai, kurie uždirba daugiau nei MMA, sudarys susitarimus su darbdaviais dėl oficialaus darbo užmokesčio sumažinimo iki MMA, tuo tarpu kitą atlyginimo dalį mokant neoficialiai („vokeliuose“). Tai skatins šešėlinę ekonomiką ir atitinkamai darys tiesioginę įtaką lėšų surinkimui į Valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad MMA kasmet didėja – kreditoriui užsitikrinti skolų atgavimą priverstinio išieškojimo procese kasmet bus vis sunkiau. MMA (bruto) pokytis Lietuvoje: nuo 2019-01-01 MMA –
2022-01-01 MMA – 730 Eur; nuo 2023-01-01 MMA – 840 Eur. Atsižvelgiant į kasmetinį spartų MMA didėjimą, lėšų suma, į kurią nebus galima nukreipti išieškojimo, kasmet taip pat didės.
Atkreiptinas dėmesys, kad kreditų davėjai, įvertinę potencialią riziką ir skolos išieškojimo terminą skolininkui esant nemokiam, didins skolinimosi kainą (palūkanas). Pokyčiai bus ypač nepalankūs jauniems žmonėms, kurių daugelis neturi pakankamai pinigų pirmajam būstui ir nebegalės pasinaudoti vartojimo kreditais taip, kaip tai daro šiuo metu. Apibendrinant, Asociacijos narių nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra tinkamas: subalansuotas, aiškus, užtikrinantis tiek kreditorių, tiek skolininkų interesus, todėl poreikio jo keisti nėra. Nepritarti Skolininkai turi ir toliau turės galimybę grąžinti skolą anksčiau siekiant išvengti papildomos palūkanų ir antstolių išlaidų naštos. Tuo tarpu finansiškai nepajėgiems skolininkams atsiranda galimybė trumpuoju laikotarpiu įsitvirtinti darbo rinkoje, susitaupyti pinigų bei grąžinti skolas. Beveik 7 iš 10 skolininkų nedirba, todėl nėra iš ko išieškoti skolas. Dabar dirbančiam skolininkui lieka mažiau nei 15 Eur per dieną – siūlome mažinti išskaitas (liktų 21 Eur per dieną). Išskaitų iš darbo užmokesčio sumažinimas bedarbiams skolininkams bus paskata pradėti dirbti ir grąžinti skolas. Nauji išskaitų dydžiai būtų taikomi ir jau dirbantiems, kad nesudaryti blogesnių sąlygų tiems, kurie šiandien sąžiningai grąžina skolas. Teisėkūros tyrimas nustatė[15], kad daugelyje ES šalių skolos nėra išskaitomos iš minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Po pirminių diskusijų, Lietuvoje siūlome išskaitas palikti, bet mažinti. 17. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-12-054 I. Išskaitos iš darbo užmokesčio ir joms prilyginamų pajamų bei išieškojimai iš turto ir paskutinio būsto
Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 736 straipsnio pakeitimus, kuriais siūloma mažinti išskaitas iš darbo užmokesčio.
Šiuo metu Lietuvoje taikomos išskaitos iš darbo užmokesčio yra vienos griežčiausių Europos Sąjungoje. Tokiu būdu įsiskolinimai tampa vienu iš didžiausių įsidarbinimo barjerų, stumiančių į ilgalaikę bedarbystę arba šešėlinę darbo rinką. Remiantis R. Lazutkos, R. Remeikienės, L. Gasparėnienės, B. Gruževskio, S. Krutulienės ir Ž. Straševičiūtės atliktu tyrimu (2022), 31 proc., socialinės pašalpos gavėjų nurodė, kad jie nedirba, nes didelė dalis darbo užmokesčio būtų išskaičiuojama. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, iš minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) išskaitoma 20 proc. jei, asmuo turi vieną vykdomąją bylą (pas antstolį). 30 proc. išskaitoma, jei asmuo turi daugiau nei vieną bylą arba išieškomas išlaikymas, žala, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu. 50 proc. išskaitoma iš dalies, viršijančios MMA. Pagal šiuo metu galiojantį MMA dydį (633 Eur neto), atlikus 30 proc. išskaitymą iš asmens lieka apie 440 Eur. Atlikus išskaitas iš MMA, asmeniui liekanti suma gerokai atsilieka nuo skurdo rizikos ribos (2023 m. skurdo rizikos riba siekia 566 Eur). Asmeniui, turinčiam vieną bylą, po išskaitų liekanti pajamų suma siekia apie 89 proc. skurdo rizikos ribos, o turinčiam daugiau nei dvi bylas - 78 proc. Tai reiškia, kad dirbantis asmuo negali patenkinti būtinųjų poreikių, ypač jeigu turi išlaikomų asmenų. Todėl žmonės, turintys įsiskolinimų dažniausiai praranda motyvaciją dirbti, įkrenta į paramos sistemą, griebiasi nelegalaus darbo ar gyvena išlaikomi artimųjų. Negalėdami susimokėti būtinųjų išlaidų, žmonės toliau klimpsta į skolas – įsiskolina už būsto išlaikymą, ima greituosius kreditus, norėdami patenkinti būtinuosius poreikius arba padengti esamus įsiskolinimus. Taip įsukamas uždaras skolų ratas, kuriantis ir gilinantis socialines problemas.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad pakeitimai būtų itin reikšmingi žmonėms, gaunantiems senatvės pensijas arba netekto darbingumo išmokas, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui. Šiuo metu, vadovaujantis CPK 737 straipsniu net jei tokia išmoka nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio (šiuo metu 354 Eur), iš jos galimi nuskaitymai iki 30 proc., jei žmogus turi daugiau nei vieną bylą. Atkreiptinas dėmesys ir į asmenis, ieškančius darbo (turinčius bedarbio statusą) bei siekiančius pakeisti/pasikelti kvalifikaciją. Asmuo, lankantis Užimtumo tarnybos jam pasiūlytus kvalifikacijos kėlimo ar specialybės įgijimo kursus, turi teisę gauti stipendiją. Tačiau vadovaujantis CPK 737 str. 3 p., stipendija yra prilyginta darbo užmokesčiui ir iš jos išskaitoma 30 proc. Ši nuostata, NSMOT nuomone, nepagrįstai ir neprotingai apsunkina asmenų ieškančių darbo ir siekiančių tapti aktualiais ir reikalingais darbo rinkoje. Todėl palaikome Vyriausybės teiktus siūlymus dėl išskaitų mažinimo iš MMA iki 10 procentų (paliekant išimtį išskaitoms, susijusioms su išlaikymu, žala, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu), tarp 1 MMA ir 2 MMA - iki 30 proc. ir virš 2 MMA - 50 procentų. Pritarti Beveik 7 iš 10 skolininkų nedirba, todėl nėra iš ko išieškoti skolas. Dabar dirbančiam skolininkui lieka mažiau nei 15 Eur per dieną – siūlome mažinti išskaitas (liktų 21 Eur per dieną). Išskaitų iš darbo užmokesčio sumažinimas bedarbiams skolininkams bus paskata pradėti dirbti ir grąžinti skolas. Nauji išskaitų dydžiai būtų taikomi ir jau dirbantiems, kad nesudaryti blogesnių sąlygų tiems, kurie šiandien sąžiningai grąžina skolas. Teisėkūros tyrimas nustatė[16], kad daugelyje ES šalių skolos nėra išskaitomos iš minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Po pirminių diskusijų, Lietuvoje siūlome išskaitas palikti, bet mažinti. 18.
nuostatų dėstymo eiliškumą, siūlytume patikslinti šio straipsnio pavadinimą, jį išdėstant taip – „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“. Pritarti Pasiūlymas patikslina teisės akto normą, tačiau nekeičia tikslo, kurio teisės norma yra siekiama. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
formuluotės ,,po 2024 m. liepos 1 d.“ įrašytina formuluotė ,,2024 m. liepos 1 d. ir vėliau“, kadangi įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos jau 2024 m. liepos 1 dieną, t. y. nuo nuostatų įsigaliojimo momento Pritarti Pasiūlymas patikslina teisės akto normą, tačiau nekeičia tikslo, kurio teisės norma yra siekiama. 20. Lietuvos antstolių rūmai 2023-11-246 Dėl CPK projekto 6 str. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas Projekte Ex post vertinimo laikotarpis nustatytas nepagrįstai ilgas, net 4-eri metai. Kadangi išskaitų reguliavimas paveiks kelis šimtus tūkstančių priverstinio vykdymo proceso dalyvių, yra aktualus ir kreditoriams, ir skolininkams manytume, 2 metų laikotarpis yra būtinas pradėti vertinti naujų įstatymo pakeitimų nuostatų poveikį. Nepritarti Manome, jog turi būti vertinamas ilgesnis laikotarpis, tam, kad įvertinti realesnę teisinio reguliavimo pokyčio įtaką. Vertinant trumpesnį laikotarpį poveikis gali būti iškreiptas nesusijusių išorinių veiksnių (ekonominės krizės, karo, pandemijos, kitų priežasčių sukelto nedarbo ir perteklinio įsiskolinimo). 21.
2023-11-24 Kitos, Lietuvos antstolių rūmų nuomone, galimos teisinio reguliavimo priemonės aktyvinti asmenis grįžti į darbo rinką: · Mokestinės atostogos ir socialinis kreditas; · Išieškojimas iš nedarbo išmokos pagal neapmokėtas administracines ir baudžiamąsias baudas; · Antstoliui galimybė motyvuotu skolininko prašymu atidėti/išdėstyti skolos mokėjimą. · Į darbo rinką grįžtantiems ir skolų turintiems žmonėms siūlytina suteikti “mokesčių atostogas”, kurios ne tik skatintų dirbti legaliai, bet ir valstybei padėtų sutaupyti dešimtis milijonų eurų. Bet kurio legaliai įsidarbinusiojo asmens gaunama minimalioji mėnesinė alga (MMA) dėl mokesčių valstybei mažėja 207 Eur, arba 25 proc. Būtent mokesčiai yra dažniausia nelegalaus darbo priežastis. Kreditoriams išskaičiuojamos sumos visais atvejais mažesnės už mokesčius valstybei: atsižvelgiant į MMA uždirbančio asmens skolų skaičių ir pobūdį, skoloms dengti gali būti išskaičiuojama nuo 126 iki 190 Eur. Valstybei subsidijuojant į darbo rinką grįžusių asmenų mokėtinus mokesčius ir nebemokant jiems nedarbo išmokos, kurios vidutinis dydis šiuo metu yra 458 Eur. Ilgalaikiams bedarbiams tai būtų reali paskata pradėti legaliai dirbti. Jei per metus į darbo rinką sugrįžtų 10 tūkst. ilgalaikių bedarbių, būtų sutaupoma jau 30,1 mln. Eur lėšų, o jei būtų užimtos visos 14,5 tūkst. esamų laisvų darbo vietų, valstybės biudžetas pasipildytų beveik 43,7 mln. Eur. Atkreipiame dėmesį, kad tokios “mokesčių lengvatos” sukurta nauda būtų keleriopai didesnė už tą spėjamą 6,5 mln. Eur sumą, apie kurią kalbama projekto aiškinamajame rašte. Lietuvos antstolių rūmų atliktais skaičiavimais, vien tik siūlymas du kartus mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš MMA neviršijančių skolingo asmens pajamų vienos 2000 Eur skolos išieškojimo trukmę prailgintų 2,6 karto (nuo 23 mėn. iki 59 mėn.), o finansinę naštą MMA uždirbančiam skolininkui papildomai padidintų apie 800 Eur.
Asmeniui, turinčiam dvi skolas po 1000 Eur ir uždirbančiam MMA, išieškojimo trukmė pagal siūlomą tvarką ilgėtų beveik 4 kartus (nuo 15 mėn. iki 59 mėn.), o papildomai mokėtina suma didėtų iki 960 Eur. Tai ne tik priverstinio išieškojimo išlaidos, bet ir teismų priteisiamos palūkanos, kurios įprastai pradedamos skaičiuoti nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos. Užsitęsusio išieškojimo atvejais palūkanos, delspinigiai, netesybos ir administravimo mokesčiai pirmines pradelstų skolų sumas išaugina po 8-9 kartus. Į darbo rinką grįžę skolininkai, net ir mokėdami galiojančios redakcijos Civilinio proceso kodekso 736 str. įtvirtintas išskaitas iš pajamų skoloms dengti, pragyvenimui kas mėnesį turėtų 672 Eur (po 22 Eur dienai), arba 39 Eur daugiau, negu dabartinė MMA „į rankas“ (633 Eur).Taip pat, valstybė, įvertinusi asmens pastangas grįžti į darbo rinką, galėtų suteikti tokiems asmenims socialinį kreditą. Pastebėtina, kad tokia praktika taikoma ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose. Dar vienas postūmis trauktis iš šešėlio būtų leidimas iš nedarbo išmokos išieškoti skolas už administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimus. Galiojant draudimui išieškoti skolas iš nedarbo išmokos, skolingas bedarbis renkasi 458 Eur nedarbo išmoką ir dar 840 Eur nelegalių darbo pajamų (iš viso – 1298 Eur), nei gauti minimalias mėnesines pajamas. Paminėtina, jog kaimyninėje Latvijoje, Lenkijoje iš baudų nesumokėjusių pažeidėjų gaunamos MMA leidžiama išskaičiuoti net 50 proc. lėšų, tokiu būdu viešąją tvarką saugant ne tik draudimais, bet ir siekiant užtikrinti paskirtų nuobaudų neišvengiamumą.
Taigi, papildomai siūlome apsvarstyti CPK 738 straipsnio pakeitimą, pildant nuostatas, jog „iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo, ir vykdant baudos už administracinius nusižengimus bei baudžiamajame procese paskirtų baudų išieškojimą šio Kodekso 736¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“ Įsidarbinus iš tokio asmens galėtų būti 3 mėnesius skola neišieškoma, o dar 3 mėnesius būtų taikomos sumažintos išskaitos iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Nepritarti Pritariame, kad dalis siūlomų idėjų galėtų prisidėti prie projekto tikslų. Tačiau manome, kad pokyčiai galėtų būti įgyvendinti tik kitu etapu. Teisinio reguliavimo analizė ir projektų rengimas nepagrįstai ilgai ištęstų šio projekto priėmimą. Nenurodyta, kaip papildomos išlygos baudoms išieškoti didesniu tarifu kūrimas, skatintų skolininkų grįžimą į darbo rinką. Buvome įtraukę galimybę antstoliui mažinti išskaitas 10 % skolininko prašymu ne tik išlaikant nedarbingus šeimos narius, tačiau šiam siūlymui nepritarė Teisingumo ministerija, todėl pakeitimo buvo atsisakyta. 22. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-12-05 II. Papildomi siūlymai dėl įsisikolinimų
instrukcijos 109 punkto nuostatomis, skolų, kurių dydis yra nuo 3 iki 15 Eur, išieškojimas kainuoja 36 Eur, skolų nuo 15 iki 50 Eur – 60 Eur. Tokios skolos dažniausiai atsiranda, kaip administracinio pažeidimo pasekmė. Jas administruoja VMI.
Jas administruoja VMI. Atsižvelgiant į tai, NSMOT nuomone skolas iki 1 BSI (2023 - 49 Eur) yra tikslinga automatiškai nuskaityti nuo asmens sąskaitos neperduodant jų antstoliui, nesudarant pagrindo atsirasti vykdymo išlaidoms, kas dvigubai ar net trigubai padidina įsiskolinimą skolininkui. Tačiau itin svarbu, kad net ir mažos skolos būtų nuskaitomos nepažeidžiant asmens minimalių vartojimo poreikių dydžio (CPK 689) ir nuo pajamų, iš kurių išieškoti negalima pagal (CPK 739). 2.2 Plėsti skolų (visų pirma valstybei) pripažinimo beviltiškomis taikymą dėl objektyvių priežasčių, kai žmogui teikiamos socialinės paslaugos. Svarbu pažymėti, kad yra įrodytas ryšys tarp asmens įsiskolinimų ir psichinės sveikatos. O ekonominiai sunkumai yra įrodytas savižudybę skatinantis veiksnys. Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva yra pirmaujanti tarp ES valstybių pagal savižudybių skaičių. Švedijoje atliktas tyrimas parodė, įsiskolinusieji asmenys yra linkę 2,5 karto dažniau nusižudyti, negu neturintys įsiskolinimų. Plėčiant skolų pripažinimo beviltiškomis taikymą, sistema būtų taikoma asmenims, kurių pajamos itin mažos ir dėl objektyvių priežasčių jos niekada nebus didelės: pensinio amžiaus žmonės, žmonės su negalia, kurie objektyviai negali dirbti, asmenys, kurie slaugo ar prižiūri artimus neįgalius, ir kitais atvejais, kai tai yra objektyviai įrodoma. Toks reguliavimas užkirstų kelią itin pažeidžiamų asmenų situacijai, kai savižudybė būtų laikoma vienintele išeitimi išbristi iš skolų. 2.3 Dėl pajamų šaltinio nustatymo. Skolų išieškojimo sistemą apsunkina tai, kad antstoliai teigia nemato skolininko lėšų kilmės. Įsiskolinusieji asmenys turi raštu pateikti pažymą apie lėšų kilmę, jeigu tai yra pajamos, iš kurių nuskaitymai yra negalimi (pavyzdžiui, vaiko pinigai, laidojimo pašalpa, piniginė socialinė parama).
Savivaldybės visiems skolininkams turi išrašyti pažymas (piniginės socialinės paramos gavėjų atveju – kas tris mėnesius), skolininkai savo ruožtu apie gaunamas išmokas per 15 dienų turi informuoti antstolius, priešingu atveju išieškotos sumos iš tikslinių išmokų nėra grąžinamos, o tai sukelia didelę naštą tiek išmokas gaunantiems skolininkams, tiek išmokas teikiančioms institucijoms, tiek su įsiskolinusiais asmenimis dirbantiems socialiniams darbuotojams. NSMOT nuomone tai būtų galima pasiekti kelias būdais: (1) sukurti atskirą asmens riboto disponavimo sąskaitą, prie kurios nėra prieigos antstoliams ir į kurią būtų pervedamos išmokos, nuo kurių pagal įstatymą negalimi nuskaitymai; (2) sudaryti galimybę savivaldybėms antstolių informacinėje sistemoje pateikti informaciją apie asmens neliečiamas pajamas (pvz. piniginė socialinė parama, išmokos vaikams);
(3) pavedimų sistemoje įdiegti neliečiamumo žymą, pagal kurią antstoliai aiškiai atpažintų, kad tam tikros pajamos priskiriamos pajamoms, nuo kurių nuskaitymai yra neleidžiami (tokia sistema yra įdiegta Lenkijoje). 2.4. Dėl perteklinės informacijos pateikimo apie darbo užmokestį. Analogiška situacija yra ir su dirbančiais skolininkais: nors antstolis turi prieigą prie SODROS duomenų, kur matosi asmens įsidarbinimo faktas, antstolis siunčia asmens darbdaviui patvarkymą dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio, o darbdavio buhalterija įpareigota antstoliui atskaityti dalį asmens algos prieš jam išmokėdama darbo užmokestį, tačiau asmuo vis tiek yra įpareigojamas įrodyti savo pajamų kilmę antstoliui, o nepadarius to yra papildomai išieškoma iš asmeniui išmokėtos jau antstoliams atskaitytos atlyginimo dalies.
Be to atlikus išskaitymus, skolininkas dar papildomai moka apytiksliai po vieną eurą už kiekvieno antstolio nuskaitymą bankui ir po vieną eurą Registrų centrui. Lygiai taip pat skolininkas moka ir už lėšų grąžinimą į jo sąskaitą, net ir tuo atveju, jei iš jo lėšų buvo išskaityta neteisėtai (pavyzdžiui, jei asmuo turi 10 antstolių, kiekvienam išskaičius lėšas, o po to jas grąžinus, jis susimoka 20 Eur vien už bankines operacijas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, NSMOT nuomone, toks reguliavimas pažeidžia asmens teises, dėl to yra tikslinga ir itin svarbu, nustatyti tokį reguliavimą, kuris užtikrintų valstybės institucijų, išieškojimą vykdančių subjektų ir kredito įstaigų sąveikavimą, kad skolos vykdymo procesas būtų optimizuotas ir neapkrautų skolininko dar didesne finansine ir administracine našta. 2.5. Dėl administracinės naštos darbdaviams. Atkreipiame dėmesį, kad ilgą laiką galiojo tvarka, kuri leido to paties asmens skoloms kauptis pas skirtingus antstolius, ir nors ši tvarka yra pakeista, seni įsiskolinimai vis dar yra administruojami skirtingų antstolių. Įsiskolinusių žmonių darbdaviai nenori priimti į darbą, nes įsiskolinimus sudėtinga administruoti, buhalterija apkraunama papildomu darbu, o jei tai maža įmonė, ji neturi pajėgumų administruoti įsiskolinimus ir nepriima tokio darbuotojo.
Todėl siūlome vėl grįžti prie diskusijų ir priimti sprendimus, kurie leistų darbdaviui pervesti įsiskolinimams grąžinti priskaičiuotą sumą į vieną specialią sąskaitą. Tai ženkliai sumažintų naštą darbdaviams ir pagerintų įdarbnimo sąlygas. Pritarti iš dalies Pritariame, kad siūlomos papildomos idėjos galėtų prisidėti prie projekto tikslų. Tačiau manome, kad pokyčiai galėtų būti įgyvendinti tik kitu etapu. Teisinio reguliavimo analizė ir projektų rengimas nepagrįstai ilgai ištęstų šio projekto priėmimą. 23. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2023-12-05 III. Informavimas apie atsakomybės didinimą smulkiems užsakovams
atsakomybės už nelegalų darbą didinimą privatiems užsakovams. Su didėjančia atsakomybe smulkiems užsakovams labai svarbi yra aiški ir savalaikė komunikacija, kad atsiranda atsakomybės ir ką turėtų žmogus tikrinti. Svarstytina, ar smulkiems tiekėjams su pasiūlymų pateikimu raštu (jei toks teikiamas), neturėtų atsirasti prievolė pridėti savo skaidriai veiklą vykdančio asmens žymą. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad įsiskolinusiems asmenims būtina teikti intensyvias kompleksines paslaugas, ypatingai konsultavimo dėl pajamų bei skolų valdymo paslaugas. Laiku suteikus pagalbą įsiskolinusiems, mokėdami valdyti savo finansus, neprisiimti perteklinių finansinių įsipareigojimų, dirbantys ir mokantys mokesčius asmenys prisidėtų prie valstybės ekonomikos augimo ir biudžeto didinimo, todėl ilgainiui nauda valstybei būtų ženkliai didesnė. NSMOT įsitikinimu, siūlomi pakeitimai mažintų nelegalaus darbo mastą Lietuvoje, didintų įsiskolinusiųjų motyvaciją grįžti į darbo rinką bei ženkliai prisidėtų prie skurdo mažinimo. Pritarti iš dalies Skaidriai dirbančio ID nėra susijęs su CPK projektu.
Pritariame, kad siūlomos papildomos idėjos galėtų prisidėti prie projekto tikslų. Tačiau manome, kad pokyčiai galėtų būti įgyvendinti tik kitu etapu. Teisinio reguliavimo analizė ir projektų rengimas nepagrįstai ilgai ištęstų šio projekto priėmimą. 24. Vartotojų aljansas 2024-01-18 Kreipiamės į Jus šiuo metu Jūsų vadovaujamuose komitetuose svarstomo taip vadinamo Legalaus darbo paketo, t.y. dėl Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5(1), 16, 17, 20, 24, 25, 30(1), 30(2), 31, 32, 35, 38, 39(3), 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48(1), 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto, Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Administracinių nusižengimų kodekso 95, 362(1), 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto, Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 3(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9(2) straipsniu įstatymo projekto, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 13(2) straipsniu įstatymo projekto ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Palaikome visus Vyriausybės teikiamus siūlymus ir norėtume pasiūlyti papildomas priemones, kurios gali padėti įgyvendinti Vyriausybės siekį didinti legalų darbą ir didinti įsiskolinusių asmenų galimybes grąžinti įsiskolinimus bei grįžti į darbo rinką. 1.
1Palaikome Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo 2023 m. gruodžio 5 d. siūlymą skolas, mažesnes kaip viena bazinė socialinė išmoka (2023
m. – 49 eurai, 2024 m. – 55 eurai), automatiškai nuskaityti nuo asmens sąskaitos neperduodant jų antstoliui ir taip nesudarant pagrindo atsirasti vykdymo išlaidoms, kas dvigubai ar net trigubai padidina įsiskolinimą skolininkui. Suprantame, kad net ir mažos skolos turi būti nuskaitomos nepažeidžiant asmens minimalių vartojimo poreikių dydžio (CPK 689 str.) ir nuo pajamų, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 str. 2. Aukščiau minimas pasiūlymas taip pat turėtų būti siejamas su “apsaugotos” sąskaitos įvedimu. CPK 739 str. numatytos pinigų kilmės rūšys turėtų būti pervedamos į asmens pasirinktą vieną Lietuvos bankuose ir mokėjimo įstaigose atidarytą specialiąją sąskaitą (t.y., būtų pravartu sukurti atskirą asmens riboto disponavimo sąskaitą, prie kurios nėra prieigos antstoliams ir į kurią būtų pervedamos išmokos, nuo kurių pagal įstatymą negalimi nuskaitymai). Tokia sąskaita galėtų priimti tik periodinius mokėjimus iš CPK 739 str. nurodytų tipų siuntėjų (savivaldybių, Sodros). Tokių siuntėjų yra 61, taigi, įmanoma gana paprastai techniškai įgyvendinti, kad tik šio riboto sąrašo siuntėjų lėšos būtų įskaitomos į specialiąsias sąskaitas, o kitų siuntėjų pavedimai neįskaitomi (grąžinami). Įvedus tokias sąskaitas, turi likti galioti nuostata dėl vykdymo instrukcijose numatytų atvejų dėl vienkartinių pervedimų (pvz., laidojimo pašalpų). 3. Siekiant sumažinti administracinę naštą darbdaviams ir kartu palengvinti įsiskolinusių asmenų galimybes įsidarbinti, reikia įvesti centralizuotą antstoliams mokėtinų sumų administravimo sistemą. Neretai darbdaviai nenori priimti į darbą įsiskolinusių žmonių, nes pervedimus antstoliams sudėtinga administruoti, darbdavio apskaita turi prisiimti papildomą darbą. Tai ypač problemiška mažose įmonėse.
Siūlome įvesti sistemą, kuri leistų darbdaviui pervesti įsiskolinimams grąžinti priskaičiuotą sumą į vieną specialią sąskaitą. Tikėtina, kad ilgainiui ši centralizuota priskaičiavimų įskaitymo ir paskirstymo sistema (pvz., VĮ Registrų centras rėmuose) galėtų sumažinti viso proceso priežiūros kaštus. Pritarti iš dalies Pritariame, kad siūlomos papildomos idėjos galėtų prisidėti prie projekto tikslų. Tačiau manome, kad pokyčiai galėtų būti įgyvendinti tik kitu etapu. Teisinio reguliavimo analizė ir projektų rengimas nepagrįstai ilgai ištęstų šio projekto priėmimą. 25. Vartotojų aljansas
ir aukščiau mūsų pasiūlyti būdai spręsti įsiskolinusių asmenų problemas nepagelbės, jei Lietuvoje nesukursime efektyvios sistemos, kuri padėtų konsultuoti tokius asmenis. Privalome 1) sumažinti riziką, kad asmuo prasiskolins, t.y. užsiimti prevencija (švietėjiškos paskaitos, seminarai), kad skolinimasis būtų stabdomas, o ne skatinamas (tame tarpe ir reklamos priemonėmis); 2) remiantis tarptautine (žr. projektą PEPPI) ir Lietuvos gerąja praktika (pvz., Vilniaus arkivyskupijos Carito, VšĮ “Pactum”), sukurti veiksmingus tarpininkavimo tarp skolininko ir kreditorių (ir/ar antstolių) mechanizmus; 3) teisiniais ir psichologiniais patarimais pagerinti įsiskolinusių asmenų būseną (supažindinti su jų teisėmis, užtikrinti teisėtus lūkesčius) ir taip padidinti jų galimybes grąžinti įsiskolinimus bei galiausiai padėti šiems žmonėms grįžti į darbo rinką, gyventi pilnavertį, socialiai aktyvų gyvenimą ir iš naujo
“neįklimpti” į skolas. Šiuo metu jau paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva (ES) 2023/2225 dėl vartojimo kredito sutarčių, kuria panaikinama Direktyva 2008/48/EB, numato: “[v]alstybės narės užtikrina, kad [...] būtų teikiamos nepriklausomos konsultavimo skolos klausimais paslaugos” (36 str.).
Keičiant Vartojimo kredito įstatymą, Lietuva turės įvesti šio Direktyvos straipsnio nuostatas įgyvendinančias priemones. 6. Mes manome, kad perdėtą įsiskolinimą reikia stabdyti kryptingais ir daugiapusiais valstybės veiksmais. Įrodyta, kad skolinimasis pagal savo psichologinį mechanizmą prilygsta kitomis priklausomybėmis sukeliamam procesui; įvairiapuses perdėto įsiskolinimo sukeliamas socialines pasekmes išsamiai apžvelgia ES nevyriausybinė organizacija "Finance Watch" (https://www.finance-watch.org/blog/insolvency-syndrome-when-over-indebtedness-affects-health-and-well-being/). Todėl įgyvendinant Lietuvoje ES direktyvos 2023/2225 dėl vartojimo kredito sutarčių nuostatas, būtina papildomai riboti reklamą, mažinant spontaniškų kreditų “patrauklumo” komunikavimą, tame tarpe
skolinantis pasitarti su nesuinteresuotu patarėju. 5 punkte minimos nepriklausomos konsultavimo sistemos sukūrimas bei skolinimosi “anti-reklamos” išlaidos galėtų būti finansuojamos privalomais atskaitymais nuo “greitųjų kreditų” portfelio arba iš kreditoriams bei kredito tarpininkams skiriamų baudų už pažeidimus, kurie nereti vartojimo kredito teikėjų veikloje (žr. https://www.lb.lt/lt/poveikio-priemones-2). Maloniai prašome įtraukti Vartotojų aljansą į klausymus, rengiamus Jūsų vadovaujamuose komitetuose, Legalaus darbo paketo tema. Siūlytume taip pat apsvarstyti galimybę abiems komitetams bendradarbiaujant surengti viešą konferenciją ar apskritojo stalo diskusiją.
Manome, kad tokio renginio metu privalu išklausyti ne tik „įprastas“ interesų grupes, tačiau ir išgirsti autentiškas įsiskolinusių asmenų istorijas ir tuo būdu įtraukti į svarstymą tuos žmones, kuriuos labiausiai šis paketas liečia. Pritarti iš dalies Pritariame, kad siūlomos papildomos idėjos galėtų prisidėti prie projekto tikslų. Tačiau manome, kad pokyčiai galėtų būti įgyvendinti tik kitu etapu. Teisinio reguliavimo analizė ir projektų rengimas nepagrįstai ilgai ištęstų šio projekto priėmimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-03-27 Pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei suinteresuotų asmenų pasiūlymus, į kuriuos siūloma atsižvelgti. Pritarti
projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas
Haase Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė [1] https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=54648 [2] Oficialiosios statistikos portale skelbiama, kad gyvenamųjų būstų kainų indeksai Lietuvoje 2008 m. IV ketv. ir 2022 m.
IV ketv. ir 2022 m. IV ketv. sudarė atitinkamai 133,6 ir 202,2. [3] Prieiga internetu: https://www.antstoliurumai.lt/index.php?id=3046 [4] Oficialiosios statistikos portale skelbiama, kad gyvenamųjų būstų kainų indeksai Lietuvoje 2008 m. IV ketv. ir 2022 m. IV ketv. sudarė atitinkamai 133,6 ir 202,2. [5] Oficialiosios statistikos portale skelbiama, kad gyvenamųjų būstų kainų indeksai Lietuvoje 2008 m. IV ketv. ir 2022 m. IV ketv. sudarė atitinkamai 133,6 ir 202,2. [6] http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-123422; http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-173102 ; http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-164681. [7] Skaičiuojant riziką nebuvo vertinta ar asmuo faktiškai turi paskutinį būstą ir jo /jos galimybė skolą per 18 mėn. grąžinti. [8] Oficialiosios statistikos portale skelbiama, kad gyvenamųjų būstų kainų indeksai Lietuvoje 2008 m. IV ketv. ir 2022 m. IV ketv. sudarė atitinkamai 133,6 ir 202,2. [9] Skaičiuojant riziką nebuvo vertinta ar asmuo faktiškai turi paskutinį būstą ir jo /jos galimybė skolą per 18 mėn. grąžinti. [10] http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-123422; http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-173102 ; http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-164681. [11] https://www.registrucentras.lt/p/1082 [12] http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-123422; http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-173102 ; http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-164681. [13] https://www.registrucentras.lt/p/1082 [14] https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=54648 [15] https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=54648 [16] https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=54648